Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 13.11.2009, 18:09   21
Citim:
Ministria e Jashtme pėrshėndet vendimin e PE

Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė deklaroi dje se mirėpret miratimin qė u bė nė Parlamentin Europian tė raportit tė eurodeputetes Tanja Fajon, nė lidhje me liberalizimin e vizave me vendet e Ballkanit Perėndimor.

Kjo rezolutė dhe deklarata qė e bashkėshoqėroi atė nė emėr tė Parlamentit Europian dhe Kėshillit, e pranuar edhe nga Komisioni Europian, konsiderohet njė mbėshtetje e fuqishme pėr Shqipėrinė dhe pėr tė gjithė rajonin.

"Nė deklaratėn e pėrbashkėt theksohet qartė vullneti politik brenda institucioneve tė Bashkimit Europian pėr njė trajtim urgjent tė ēėshtjes sė vizave pėr Shqipėrinė, pasi Komisioni Europian tė ketė vlerėsuar pozitivisht pėrmbushjen e tė gjitha kritereve tė udhėrrėfyesit", u shpreh zėdhėnėsi Ralf Gjoni.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=75460

Citim:
Ahmeti: Mė nė fund tė hapet shpresa pėr Ballkanin Perėndimor

Kryetari i partisė Bashkimi Demokratik pėr Integrim, Ali Ahmeti, thotė se Rezoluta e Parlamentit Evropian me tė cilėn kėrkohet qė qytetarėt e Maqedonisė, Serbisė e Malit tė Zi tė mund tė udhėtojnė nga 19 dhjetori pa viza nė vendet anėtare tė Bashkimit Evropian, ėshtė mirėnjohje pėr punėn qė ka bėrė Maqedonia nė pėrmbushjen e standardeve tė kėrkuara nga BE-ja.

"Doja tė falėnderoj edhe tė gjithė miqtė tanė Bruksel tė cilėt kontribuan qė ky moment tė ndodhė edhe para premtimit tė dhėnė se procesi do tė nis nė janar tė vitit 2010", tha Ahmeti duke shprehur shpresėn se vizat sė shpejti do tė hiqen edhe pėr qytetarėt e Shqipėrisė, Bosnjė e Hercegovinės dhe Kosovės.

"Nė kėtė mėnyrė do tė mundėsohej qė pėr tė gjithė popujt e Ballkanit Perėndimor, deri dje tė trazuar, mė nė fund tė hapet shpresa se edhe ata janė nė fazat e rėndėsishme pėr t'u integruar si tėrėsi nė Bashkimin Evropian", tha kreu i BDI-sė qė bėn pjesė nė koalicionin qeverisės tė Maqedonisė.

Duke folur pėr BBC-nė, Ahmeti shprehu gjithashtu shpresėn se Maqedonia dhe Greqia do tė gjejnė gjuhėn e pėrbashkėt pėr sa u pėrket mosmarrėveshjeve lidhur me emrin. Ai vlerėsoi si konstruktiv edhe qėndrimin e opozitės maqedonase pėr kėtė e cila, tha ai, inkurajon qeverinė qė pėr kėtė ēėshtje tė gjejė njė zgjidhje tė qėndrueshme. /bbc/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4431

Citim:
Fratini: Shqiptarėt do tė lėvizin pa viza nė pranverė

Qė nga pranvera e ardhėshme shqiptarėt do tė udhėtojnė pa viza nė Europė. Ky ėshtė premtimi i ministrit tė Jashtėm italian Franko Fratini i dhėnė pas njė takimi me homologun shqiptar Ilir Meta nė prag tė Konferencės sė Ministrave tė Jashtėm tė vendeve anėtare tė Iniciativės sė Evropės Qendrore qė po mbahet nė Bukuresht.

Kreu i diplomacisė italiane ka vlerėsuar progresin e Shqipėrisė qė deri mė tani po pėrmbush nė terma tė kėnaqshėm kushtet e vendosura nga Brukseli pėr liberalizimin e vizave.

Deklarata e Fratinit vjen vetėm pak orė pasi Parlamenti Europian aprovoi rezolutėn e Komisionit parlamentar pėr integrimin ku vendoset pėrshpejtimi i procedurave pėr liberalizimin e vizave me Shqipėrinė dhe Bosnjėn sapo kėto dy vende tė pėrmbushin kushtet e mbetura.

Tė angazhuar maksimalisht pėr futjen e vendit tonė dhe tė gjitha vendeve tė Ballkanit Perėndimor, nė listėn e bardhė tė Shengenit janė edhe ministrat e Rumanisė dhe Hungarisė Katalin Predoju dhe Peter Balash.

Nė takimin e tyre nė Bukuresht me kryediplomatin italian tre ministrat dhanė mesazhin se asnjė vend i Ballkanit Perėndimor nuk duhet tė mbetet jashtė Bashkimit Evropian dhe integrimi i gjithė Ballkanit Perėndimor duhet tė jetė prioritet.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=8013
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2009, 14:31   22
Citim:
Kufinjtė detarė: Qendėr kontrolli si kusht pėr vizat

Qeveria ngre qėndron e kontrollit pėr kufijtė detar si kush pė heqjen e vizave me BE-nė. Keshilli i Ministrave miratoi dje vendimin pėr organizimin, strukturėn dhe funksionimin e qendrės institucionale, operacionale detare, nė bashkėveprim me institucionet shtetėrore qė kanė interesa nė det.

Kryeministri Sali Berisha u shpreh se ngritja e kėsaj qendre dhe funksionimi i saj ėshtė njė nga kushtet qė duhet tė plotėsojė Shqipėria pėr liberalizmin e vizave. Z. Berisha e vlerėsoi kėtė proces jo tė thjeshtė, por tė domosdoshėm nė kuadrin e kontrollit tė kufijve dhe tė liberalizimit tė vizave.

“Ky ėshtė njė prej kushteve, njė prej standardeve evropiane, pasi nė asnjėrin prej vendeve tė lira tė Evropės dhe botės nuk ėshtė ushtria ajo qė kontrollon kufijtė, por janė rojet bregdetare, tė cilat kanė funksionim dhe organizim krejt tjetėr, ato tė cilat e kryejnė kėtė detyrė”.

Kryeministri shpjegoi se nė rastin e Shqipėrisė apo edhe tė ndonjė vendi tjetėr tė BE-sė, ėshtė bėrė njė zgjidhje e ndėrmjetme, nė mėnyrė qė procesi tė mos ketė kosto tė larta financiare.

“Po tė krijojmė dy roje bregdetare, njė pėr ushtrinė dhe njė pėr Ministrinė e Brendshme, ėshtė e kushtueshme. Pėr kėtė qėllim ėshtė bėrė zgjidhja qė roja bregdetare qė merrte ruajtjen e kufirit, do tė ketė komandė civile dhe do tė jetė nėn drejtimin e pėrbashkėt tė Ministrisė sė Brendshme dhe forcave ushtarake”.

Kryeministri tha se ky model, i cili i pėrshtatet mė sė miri Shqipėrisė, ka miratimin e plotė edhe tė institucioneve pėrkatėse tė BE-sė.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=23663
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2009, 15:19   23
Citim:
Nė tetor tė 2010-s hiqen vizat pėr Shqipėrinė

Nėse gjithēka shkon siē duhet dhe Shqipėria vazhdon rrugėn e nisur mbi pėrmbushjen e kushteve tė caktuara nga Bashkimi Evropian pėr heqjen e vizave, nė tetor 2010 tė gjithė shqiptarėt mund tė lėvizin lirshėm nė vendet e tij.

Njė premtim tė tillė e ka bėrė sot nga Tirana, vetė europarlamentarja Tanja Fajon, gjatė njė fjalimi tė mbajtur nė konferencėn “Regjimi pa viza pėr Shqipėrinė, hapat e fundit”, e organizuar nga ministria shqiptare e Punėve tė Jashtme.

Por sipas saj, shqetėsues mbetet mungesa e dialogut politik nė vend, ēka e bėn Shqipėrinė tė duket si “delja e zezė” mes vendeve tė rajonit.

“Shqipėria ka njė mundėsi reale qė nė tetor tė vitit 2010 qytetarėt e saj tė tė udhėtojnė pa viza jashtė shtetit, por ajo qė mė shqetėson ėshtė mungesa e dialogut nė parlament”, tha konkretisht Fajon lidhur me njė fakt tė tillė.

Sipas saj, duhet tė gjendet njė zgjidhje sa mė parė, pėr tė gjetur njė dialog mes palėve nė mėnyrė qė tė hiqen vizat sa mė parė pėr qytetarėt shqiptarė.

“Gjithashtu, duhet t’i shpallet luftė korrupsionit dhe krimit tė organizuar”, ishte porosia tjetėr qė Fajon la nė Tiranė pėr autoritetet vendase.

Ajo bėri me dijeni edhe faktin se nė fillim tė vitit tė ardhshėm, Komisioni Evropian do tė bėjė njė deklaratė sėrish dhe rekomandim pėr ēfarė ka bėrė Shqipėria nė lidhje me heqjen e vizave.

“E pėr ta arritur kėtė na duhen argumente tė mira, prandaj duhet tė pėrshpejtohen hapat pėr regjimin sa mė parė tė jetė e mundur”, shtoi europarlamentarja sllovene nė fjalėn e saj.

Ndėr tė tjera, ajo tha se raporti i saj pėr liberalizimin e vizave paraqet dėshirėn e BE qė Shqipėria tė mos humbasė mė kohė pėr heqjen e tyre.

“Ne nuk e duam mė kėtė pasi vendet qė asiprojnė integrimin nė Bashkimin Evropian nuk duhet tė ndahen. Eshtė e vėshtirė tė shohėsh tė rinjtė e njė vendi sesi shohin me zili ata tė vendeve tė tjera tė rajonit, tė lėvizin tė lirė ndėrsa ata jo. Do tė doja qė ēdo njeri tė ishte i lirė tė udhėtonte dhe tė studionte”, tha ajo.

Prandaj, pėrfundoi duke thėnė se janė disa procedura qė kanė nevojė pėr disa muaj kohė dhe se qeveria e parlamenti shqiptar duhet tė kenė si prioritet plotėsimin e tyre pėr heqjen e vizave.

Ndėrkohė edhe shefi i diplomacisė shqiptare Ilir Meta ka theksuar se Qeveria shqiptare shpreson qė vitin e ardhshėm tė pėrmbushen tė gjitha kushtet e vėna nga Bashkimit Evropian pėr tė mundėsuar heqjen e regjimit tė vizave Shengen.

Sipas tij, ēėshtja e vizave ėshtė mjaft e prekshme pėr Shqipėrinė, e cila ka qenė mė e privuara nga liria e lėvizjes krahasuar me vendet e tjera tė rajonit, siē ato tė ish-bllokut jugosllav, disa prej tė cilave tashmė kanė pėrfituar nga liberalizimi i vizave me BE-nė.
(INA-NOA)

http://www.ina-online.net/Default.as...76bcf1430&ln=3

Citim:
Fajon: Nėse plotėsohen kushtet, vizat nė qershor

Tiranė – Eurodeputetja Tanja Fajon, hartuesja e raportit pėr liberalizimin e vizave pėr vendet e Ballkanit, deklaroi sot nė Tiranė se liberalizimi i vizave pėr Shqipėrinė do tė bėhet nė qershor tė vitit tė ardhshėm, nėse plotėsohen kriteret e kėrkuara.

"Vetėm kur vendi tė arrijė atė qė kėrkon do tė mundė tė perfitojė nga liberalizimi i vizave", u shpreh Fajon.

Sipas saj, Shqipėria nuk duhet tė humbasė kohė pėr tė pėrmbushur kriteret pėr tė pėrfituar nga ky proces. Pjesėmarrėse nė konferencėn “Regjimi pa viza, hapat e fundit”, Fajon theksoi se Bashkimit Evropian nuk dėshiron njė Ballkan tė ndarė ndėrsa ka deklaruar se i gjithė Ballkani duhet tė hyjė nė BE.

Ajo shprehu shqetėsimin e PE-sė pėr mungesėn e dialogut nė vendin tonė. “Shqipėria nuk ėshtė mė e izoluar. Ne jemi tė shqetėsuar pėr mungesėn e dialogut midis opozitės dhe maxhorancės nė Parlament. Jemi tė shqetėsuar pėr bojkotin e opozitės”, theksoi Fajon.

Ambasadori i Kėshillit tė Evropės, Helmut Lohan tha se Shqipėria ka njė mundėsi reale nė procesin e liberalizimit tė vizave. Ai ka kėrkuar qė autoritet shqiptare tė jenė mė aktiv nė plotėsimin e standardeve, pasi Bashkimi Evropian kėrkon njė shtet tė konsoliduar demokratik.

“Shqipėria ka formuluar strategji pėr integrimin, por autoritetet shqiptare duhet tė jenė mė aktive pėr realizimin e kėtyre strategjive. Duhet njė bashkėpunim midis agjencive tė zbatimit tė ligjit”, theksoi Lohan i pranishėm nė konferencėn pėr vizat. Sipas tij, Shqipėria ka shėnuar progres, veēanėrisht nė sigurimin e dokumenteve, ndėrsa ka shtuar se reformat do tė ndiqen hap pas hapi.

Ndėrkohė, zėvendėskryeministri dhe ministri i Jashtėm, Ilir Meta ka ftuar edhe njė herė opozitėn tė bėhet pjesė e procesit tė liberalizimit tė vizave. “Opozita duhet tė kontribuojė pėr integrimin. Roli i opozitės nė procesin e liberalizimit tė vizave ėshtė i pazėvendėsueshėm”, theksoi Meta.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...alitet&nr=7755

Citim:
Vizat, KE delegacion nė Shqipėri brenda kėtij viti

Tiranė – Eurodeputetja Tanja Fajon ka zhvilluar njė takim sot me kryeministrin Sali Berisha, me tė cilin ka dikutuar pėr procesin e liberalizimit tė vizave.

Gjatė takimit, Berisha vlerėsoi Rezolutėn e Parlamentit Evropian nė mbėshtetje tė liberalizimit tė vizave pėr Shqipėrinė dhe u shpreh se kjo ėshtė njė gjė pozitive jo vetėm pėr Shqipėrinė, por pėr tė gjithė rajonin, nė shėrbim tė stabilitetit dhe prosperitetit tė Ballkanit.

Kryeministri Berisha u shpreh se liberalizmi i vizave ėshtė njė ėndėrr pėr shqiptarėt dhe se ēdo kėrkesė e Komisionit Evropian pėr liberalizimin e vizave do tė plotėsohet me pėrkushtim dhe vendosmėri nga qeveria shqiptare. Kryeministri theksoi se qeveria shqiptare e sheh integrimin e vendit si njė proces bazuar nė performancėn nė pėrmbushjen e kritereve tė kėrkuara dhe njė proces nė tė mirė tė qytetarėve tė saj.

Qeveria shqiptare, vijoi Kryeministri, ka njė bilanc pozitiv nė luftėn kundėr krimit tė organizuar nė vend, duke pasur njė politikė tė tolerancės zero kundėr krimit. Nė kėtė aspekt Kryeministri nėnvizoi se po modernizohet kontrolli i kufijve tė Shqipėrisė dhe ėshtė fakt mjaft pozitiv qė falė kėsaj lufte vendi ka njė indeks tė ulėt tė kriminalitetit, mė tė ulėt se mesatarja e vendeve tė BE.

Zonja Fajon, u shpreh se puna e qeverisė shqiptare pėr tė ndryshuar vendin ėshtė e dukshme. Kėto muajt e fundit, nėnvizoi europarlamentarja Tanja Fajon, ju keni bėrė hapa tė mėtejshėm pėrpara nė plotėsimin e kritereve tė kėrkuara pėr liberalizimin e vizave.

“Komisioni Evropian do tė dėrgojė njė delegacion nė Shqipėri brenda kėtij viti pėr tė parė hapat qė ka bėrė vendi dhe unė uroj dhe jam e bindur qė brenda marsit tė vitit tjetėr tė gjitha kėrkesat dhe kriteret do tė arrihen, nė mėnyrė qė nė verėn e vitit tė ardhshėm shqiptarėt tė mund tė lėvizin pa viza. Dhe unė e shoh qartėsisht vendosmėrinė e qeverisė tuaj pėr tė arritur kėto kritere”, u shpreh zonja Tanja Fajon.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litike&nr=7765
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2009, 18:31   24
Citim:
BE njėson dokumentacionin pėr vizat Shengen

Shqiptarėt kanė tė drejtė tė qėndrojnė nė njė shtet tė huaj 90 ditė brenda 6 muajve

Ēdo shqiptar qė dėshiron tė lėvizė nė vendet e Bashkimit Evropian do tė plotėsojė tė njėjtin dokumentacion si ēdo shtetas tjetėr. Vendimi ėshtė bėrė i njohur dje nga presidenca suedeze e Bashkimit Evropian, e cila ka unifikuar dokumentacionin qė duhet tė plotėsojnė qytetarėt shqiptarė pėr vizita tė shkurtra deri 6-mujore nė ēdo vend anėtar tė zonės Shengen.

Nė njoftimin qė presidenca suedeze ka dėrguar pėr qytetarėt shqiptarė thuhet se ēdo zotėrues i pasaportės shqiptare ka tė drejtė tė qėndrojė pėr njė periudhė maksimale prej 90 ditėsh brenda 6 muajve nė njė nga vendet Shengen, nė rast se plotėson njė dokumentacion fiks, i cili tashmė unifikohet pėr gjithė vendet e Shengenit.

Mund tė udhėtohet me njė vizė tė vlefshme Shengen nė shtetet anėtare tė mėposhtme dhe shtetet e asociuar qė zbatojnė plotėsisht Acqui-nė Shengen:

Austria, Belgjika, Republika Ēeke, Danimarka, Estonia, Finlanda, Franca, Greqia, Gjermania, Holanda, Hungaria, Islanda, Italia, Lituania, Letonia, Luksemburgu, Malta, Norvegjia, Polonia, Portugalia, Sllovakia, Sllovenia, Spanja, Suedia dhe Zvicra.

Presidenca suedeze ua ka dėrguar njė kopje tė dokumentacionit gjithė ambasadave tė vendeve Shengen nė Shqipėri qė ato tė pėrdorin pėr tė lėshuar viza deri gjashtėmujore pėr qytetarėt shqiptarė.

Tarifa e vizės ėshtė unifikuar 35 euro pėr vendet Shengen, me pėrjashtim tė Zvicrės ku tarifa ėshtė 60 euro. Tarifa nuk zbatohet pėr disa kategori tė pėrmendura nė marrėveshjen e lehtėsimit tė vizave, si anėtarėt e delegacioneve zyrtare, fėmijėt nėn 6 vjeē, gazetarėt, pensionistėt etj.

Tashmė qytetarėt shqiptarė me informacionin e publikuar do tė jenė mė tė qartė se ēfarė dokumentesh duhen paraqitur para se tė zėnė radhėn nėpėr ambasada. Ndėrkohė nė varėsi tė qėllimit tė udhėtimit ka disa dokumente shtesė pėr kategoritė e ndryshme si vizė pėr vizitorė, si turistė, vizė biznesi, vizė pėr pjesėmarrje nė aktivitete kulturore dhe vizė pėr shofer transporti.

Pėr secilėn kategori ka disa dokumente shtesė qė lidhen edhe me qėllimin e udhėtimit.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=2435

Citim:
Informacion pėr zotėruesit e pasaportės nė Republikėn e Shqipėrisė

Ju mund tė udhėtoni me njė vizė tė vlefshme Schengen nė Shtetet Anėtare tė mėposhtme dhe Shtetet e asociuar qė zbatojnė plotėsisht Acqui-nė Schengen: Austria, Belgjika, Republika Ēeke, Danimarka, Estonia, Finlanda, Franca, Greqia, Gjermania, Holanda, Hungaria, Islanda, Italia, Lituania, Letonia, Luksemburgu, Malta, Norvegjia, Polonia, Portugalia, Sllovakia, Sllovenia, Spanja, Suedia dhe Zvicra.

Kjo vizė i jep tė drejtėn zotėruesit tė qėndrojė pėr njė periudhė maksimale prej 90 ditėsh brenda 6 muajve, duke filluar nga data e hyrjes sė parė.

Jeni tė lutur tė vini re qė zotėrimi i njė vize Schengen nuk u jep juve tė drejtėn e hyrjes; kushtet e hyrjes verifikohen edhe nė kufijtė e jashtėm.

Kėrkesa pėr vizė duhet t’i drejtohet misionit diplomatik tė shtetit qė ėshtė destinacioni juaj kryesor i udhėtimit (ose misionit diplomatik tė shtetit qė pėrfaqėson atė shtet, sipas rastit). Nėse destinacioni kryesor nuk mund tė pėrcaktohet, kėrkesa duhet t’i paraqitet misionit diplomatik tė shtetit tė parė Schengen ku ju futeni.

Tarifa e kėrkesės pėr vizė ėshtė 35 Euro. Tarifa paguhet nė Lek tė llogaritur kundrejt normės pėrkatėse tė kėmbimit . Nėse kėrkesa pėr vizė refuzohet, tarifa nuk kthehet.

Tarifat pėr vizė nuk zbatohen pėr kategoritė e kėrkuesve tė renditur nė Nenin 6(2) tė Marrėveshjes sė Lehtėsimit tė Vizave (VFA) (p.sh, tė afėrmit e afėrt, anėtarėt e delegacioneve zyrtare, fėmijėt nėn 6 vjeē, personat me aftėsi tė kufizuar, pensionistėt, gazetarėt etj).

Ju lutem, kini parasysh se informacioni nė kėtė dokument ėshtė i pėrgjithshėm dhe seksioni i vizave ka tė drejtėn tė kėrkojė dokumente tė tjera shtesė nė mbėshtetje tė aplikimit.

Me qėllim qė tė bėhet kėrkesė pėr vizė Schengen, dokumentet e mėposhtme duhet tė paraqiten personalisht:

•Njė pasaportė e vlefshme dhe fotokopje e tė gjitha faqeve tė pasaportės qė pėrmbajnė informacion. Pasaporta duhet tė jetė e vlefshme pėr tė paktėn tre muaj pas skadimit tė vizės;
•Njė formular i plotėsuar i kėrkesės i nėnshkruar rregullisht nga kėrkuesi. Formularė bosh tė kėrkesės mund tė merren falas nė Ambasadėn e njė Shteti Anėtar Schengen ose mund tė shkarkohet nga faqet e tyre tė internetit;
•Dy fotografi tė madhėsisė sė pasaportės tė marra nė njė sfond tė bardhė sipas standardeve tė zakonshme ICAO;
•Certifikata tė lindjes dhe familjare tė kėrkuesit ose njė kopje tė kartės biometrike tė identitetit;
•Pėr fėmijėt e pashoqėruar nėn 18 vjeē: njė deklaratė e noteruar nga prindi qė nuk udhėton ;
•Pėr studentėt: njė letėr nga shkolla ose universiteti ;
•Sigurimi i udhėtimit/shėndetit (tė vlefshėm pėr tė gjithė Shtetet Anėtare Schengen qė mbulojnė njė shumė minimale prej 30 000 Euro pėr trajtim mjekėsor dhe kthimin e kėrkuesit nė rast shėndeti tė dobėt).

Nė varėsi tė arsyeve tė udhėtimit, ju duhet tė paraqisni edhe kėto dokumente:


Vizė si vizitor

•Garanci mbėshtetjeje nga personi pritės (dhe njė fotokopje) ose prova qė ka mjete tė mjaftueshme financiare qė ka kėrkuesi (d.m.th, deklarimet bankės sė tij/saj qė tregon njė periudhė operimi tė paktėn tre muaj, certifikata pensioni ose tė sigurimeve shoqėrore, kontratė punėsimi)
•Nėse kėrkuesi dhe sponsori / personi pritės kanė lidhje familjare ose gjaku, kėrkuesi duhet tė paraqesė dokumentet qė provojnė marrėdhėnien (p.sh, certifikata lindjeje ose martese);
•Letėr punėsimi ose dokumente regjistrimi biznesi nėse kėrkuesi ka biznesin e tij / saj – d.m.th, vendim gjyqėsor pėr pėrftimin e licencės sė biznesit, licencė biznesi dhe NIPT-in e shoqėrisė;
•Rezervimin e udhėtimit (fluturim ose autobus, nuk ėshtė e nevojshme tė paraqitet bileta e paguar)
•Dokumenti shtesė i kėrkuar nga Greqia – shih


Viza si turist

•Provė tė mjeteve tė mjaftueshme financiare – p.sh, deklarimet bankės personale tė kėrkuesit qė tregon njė periudhė operimi tė paktėn tre muaj, letėr punėsimi, ose kontratė punėsimi, certifikata tė sigurimeve shoqėrore, dokumente regjistrimi biznesi nėse kėrkuesi ka biznesin e tij / saj – d.m.th, vendim gjyqėsor pėr pėrftimin e licencės sė biznesit, licencė biznesi dhe NIPT-in e shoqėrisė;
•Rezervimin e hotelit dhe udhėtimit (nuk ėshtė e nevojshme tė paraqitet bileta e paguar).


Vizė Biznesi

•Letėr kėrkesė / ftesė me shkrim nga shoqėria pritėse ose personi juridik, zyra, shteti ose autoriteti lokal dhe duhet tė verifikohet ekzistenca e njė biznesi nė Qendrėn Kombėtare Shqiptare tė Regjistrimit. Ftesa duhet tė lėshohet jo mė shumė se 2 muaj para datės sė kėrkesės;
•OSE letėr nga njė shoqėri shqiptare, qė pėrmban hollėsitė tuaja personale, rolin tuaj nė biznes dhe qėllimin dhe gjatėsinė e udhėtimit (origjinale ose kopje). Letra duhet tė lėshohet jo mė vonė se 2 muaj para datės sė kėrkesės DHE letėr ftesa nga shoqėria pritėse qė konfirmon qė ajo do tė mbulojė shpenzimet financiare, ose prova tė mjeteve tė mjaftueshme financiare (pėr shembull, deklarim tė bankės personale dhe/ose njė certifikatė nga punėdhėnėsi qė konfirmon qė ai do tė mbulojė shpenzimet)

Nėse ka njė ortakėri biznesi me shoqėrinė pritėse, prova qė provojnė ekzistencėn e saj (fatura, lista tė porosive tė produkteve, etj)

•Letėr punėsimi i kėrkuesit
•Dokumente tė regjistrimit tė biznesit tė shoqėrisė ku kėrkuesi punon (vendim gjyqėsor pėr pėrftimin e licencės sė biznesit, licencėn e biznesit dhe NIPT-in e shoqėrisė)
•Prenotimin e hotelit dhe udhėtimit (nuk ėshtė e nevojshme tė paraqitet bileta e paguar).


Vizė pėr tė marrė pjesė nė Aktivitete Kulturore dhe Shkencore

•Njė kėrkesė me shkrim / letėr ftesė nga institucioni pritės pėr tė marrė pjesė nė Aktivitet;
•Njė letėr ftesė nga institucioni pritės qė konfirmon qė ai do tė mbulojė shpenzimet financiare, ose prova tė mjeteve tė mjaftueshme financiare (pėr shembull njė deklarim tė bankės personale);
•Letėr punėsimi ose arsimi dhe dokumente tė regjistrimit tė biznesit (licencė biznesi);
•Rezervimin e hotelit dhe udhėtimit (nuk ėshtė e nevojshme tė paraqitet bileta e paguar).


Viza pėr shoferė qė bėjnė shėrbime tė transportit ndėerkombėtar tė mallrave dhe pasagjerėve


•Njė kėrkesė me shkrim nga shoqata kombėtare e transportuesve tė Shqipėrisė qė sigurojnė transport rrugor ndėrkombėtar, duke deklaruar qėllimin, kohėzgjatjen dhe shpeshtėsinė e udhėtimeve;
•Prova tė mjeteve tė mjaftueshme financiare (pėr shembull, njė deklarim tė bankės personale dhe/ose letėr nga punėdhėnėsi qė konfirmon qė ai do tė mbulojė shpenzimet)
•letėr punėsimi ose dokumente tė regjistrimit tė biznesit (licencė biznesi);
•Fotokopje tė lejes sė drejtimit tė vlefshme ndėrkombėtare dhe kombėtare;
•Dokumente tė regjistrimit tė automjetit.


Jeni tė lutur tė vini re qė seksioni i rezervon tė drejtėn pėr tė kėrkuar dokumente shtesė nė mbėshtetje tė kėrkesės.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10916&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2009, 14:29   25
Citim:
Liberalizimi i vizave Meta: “BE i trembet dyndjes sė shqiptarėve”

Vendimi pėr liberalizimi e vizave mes Shqipėrisė dhe Bashkimit Evropian do tė merret brenda vitit 2010. Ky pohim u bė dje nga ministri i Jashtėm, Ilir Meta, i cili ishte i pranishėm nė njė seancė dėgjimore pėr vizat tė zhvilluar nė njė mbledhje tė pėrbashkėt tė Komisionit tė Jashtėm dhe Komisionit tė Integrimit.

Por kreu i diplomacisė shqiptare, pėr herė tė parė, pranoi se BE ėshtė e shqetėsuar dhe pėr njė dyndje tė shqiptarėve jashtė vendit pas kėtij procesi.

Sipas tij, disa nga vendet e BE-sė e lidhin kėtė shqetėsim kryesisht me kriminalitetin, kjo pėr faktin se jo rrallė ka ndodhur qė grupe tė tilla kriminale tė jenė me origjinė shqiptare.

Megjithatė, ai shtoi se Qeveria po merr tė gjitha masat e nevojshme pėr tė plotėsuara kriteret e duhura nė mėnyrė qė tė bėhet sa mė shpejt e mundur lėvizja e lirė e shqiptarėve. Nė kėtė kuadėr, Meta pohoi se as opozita dhe protestat e saj nuk mund tė pengojnė kėtė proces.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=2454
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2009, 20:44   26
Citim:
Fajon: Heqja e vizave ėshtė vendim politik

Raportuesja e Parlamenti Europian pėr liberalizimin e vizave Tanja Fajon heqjen e vizave e vlerėson si vendim politik, i vendosur mbi ēėshtjet teknike.

"Komisioni Evropian dha vlerėsim pozitiv pėr Serbinė dhe Malin e Zi dhe ky ishte vendim politik, i vendosur mbi ēėshtjet teknike nga tė cilat disa ende nuk janė tė zgjedhura", deklaroi deputetja sllovene e Parlamentit Europian.

Ajo shtoi se nuk ka qenė nė rregull qė BeH dhe Shqipėria nuk janė inkuadruar nė raportin e korrikut pėr pėrparim ku qytetarėt tė cilėt kanė pasaporta serbe dhe kroate do tė mund lirisht tė udhėtojnė nė BE pėrderisa boshnjakėt nuk do tė kenė njė mundėsi tė tillė.

Sipas saj, me rėndėsi ėshtė edhe ajo nė raportin e saj pėrmendet edhe Kosova. Kjo ėshtė posaēėrisht me rėndėsi pėr shkak tė asaj qė Kosova tė mos bėhet geto e hartės gjeografike nė Ballkanin Perėndimor.

Fajon konsideron se sė shpejti do tė hiqen vizat edhe pėr BeH-nė dhe Shqipėrinė para se tė hyjė nė fuqi Traktati i Lisbonės.

Ajo potencon se mbetet e hapur vetėm njė ēėshtje- nėse do tė hiqen vizat nė mbrėmjen mes 18 dhe 19 dhjetorit ose nė natėn mes 19 dhe 20 dhjetorit.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/rajoni/20637.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.11.2009, 23:45   27
Citim:
Vizat pėr Shqipėrinė, Italia dhe Sllovenia letėr BE-sė

Bruksel – Italia dhe Sllovenia kanė ndėrmarrė njė tjetėr nismė pėr tė pėrshpejtuar procesin e liberalizimit tė vizave pėr Shqipėrisė.

Ministrat e Jashtėm tė kėtyre dy vendeve, pėrkatėsisht Franco Fratini dhe Samuel Žbogar, i kanė dėrguar njė letėr Presidencės suedeze tė Bashkimit Evropian ku kėrkojnė qė pėr Shqipėrinė procesi i udhėtimit pa viza pėr qytetarėt shqiptarė tė pėrshpejtohen.

Liberalizimi i vizave pėr tre shtete ballkanike, si Serbia, Mali i Zi dhe Maqedoni do tė bėhet gjatė muajit dhjetor, ndėrkohė qė pėr Shqipėrinė dhe Bosnjėn ėshtė lėnė e hapur mundėsia qė sapo tė plotėsojnė kriteret e kėrkuara, tė futen nė zonėn “Shengen”.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...alitet&nr=8140

Citim:
BE: Vizat me Shqipėrinė do tė hiqen nė 2010

Bashkimi Europian ka pėrēuar njė sinjal inkurajues pėr zgjerimin me vendet e Ballkanit gjatė debatit lidhur me strategjinė e zgjerimit tė kėsaj organizate, tė zhvilluar ne seancėn plenare tė Parlamentit Europian nė Strasburg.

Ministri i Jashtėm suedez, Carl Bildt ka thėnė, se nėse BE i mbyll derėn vendeve tė Ballkanit, do t’i hapen dyert forcave tė errėta nė rajon dhe kėtė Bashkimi Europian nuk mund ta tolerojė.

Duke renditur arritjet gjatė presidencės suedeze me vendet e rajonit. Carl Bildt ėshtė shprehur entuziast lidhur me ecurinė e aplikimit tė Shqipėrisė dhe Malit tė Zi:

Carl Bildt, Ministri i Jashtėm i Suedisė

“Ne kemi pranuar aplikimin e Malit tė Zi dhe Shqipėrisė dhe shpresoj, qė ata do tė marrin pėrgjigjjen e opinionit tė Komisionit Europian pėr njė vit.”
Gabriele Albertini, Kryetari i Komisionit tė Jashtėm nė PE “Kėrksesa e Shqipėrisė, Malit tė Zi dhe Islandės tregon, se Bashkimi Europian ka ende forcėn tėheqėse pėr tė thithur shtete tė reja".

Ēėshtje tjetėr inkurajuese, ėshtė se Carl Bildt ka nxjerrė nė pah edhe vullnetin e shteteve anėtare, qė Shqipėria dhe Bosnja t’i bashkangjiten bllokut tė listės sė bardhė sė vendeve qė pėrfitojnė nga heqja e vizave, sa mė shpejt tė jetė e mundur, gjė qė komisioneri Olli Rehn e ka pėrforcuar nė fjalimin e tij:

Olli Rehn, Komisioneri pėrgjegjės pėr Zgjerimin

“Po e shndėrrojmė ėndrrėn e qytetarėve tė Maqedonisė, Serbisė dhe Malit tė Zi nė realitet duke realizuar liberalzimin e vizave. Shpresojme qė tė bėjmė tė njėjtėn gjė pėr Shqipėrinė dhe Bosnjėn vitin e ardhshėm, kur ato tė mbushin kushtet”.

Ndėrkohė qė eurodeputetėt janė shprehur tė gjithė nė favor tė pėrspektivės sė qartė anėtarėsimit pėr Ballkanin nė BE, ata janė thellėsisht tė ndarė kur bėhet fjalė pėr anėtarėsimin e Turqisė. Projekt-rezoluta do tė votohet nesėr nė seancėn plenare.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=8215
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.11.2009, 13:15   28
Citim:
Greqia heq vizat pėr qytetarėt e Maqedonisė

Greqia dhe Komisioni Evropian firmosėn protokollin me tė cilin qytetarėt e Maqedonisė do tė mund tė udhėtojnė pa viza nė Greqi.

Lajmi ėshtė kumtuar nga burime diplomatike greke pėr mediat nė Shkup, ku ndėr tė tjera theksohet se parafimi i kėtij protokolli parasheh qė qytetarėt e Maqedonisė nga 30 nėntori mund tė udhėtojnė pa viza.

Mirėpo vizat do tė jenė nė fuqi pėr ata qė posedojnė pasaportat e vjetra.

Marrėveshja parasheh qė qytetarėt e Maqedonisė gjatė hyrjes nė Greqi tė pajisen me njė formular me tė dhėnat bazė, i cili duhet t`i kthehet autoriteteve greke gjatė lėshimit tė territorit grek.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4561
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.11.2009, 12:36   29
Citim:
Bernd Borchardt; Gjermania, mbėshtetje Shqipėrisė pėr liberalizimin e vizave

Gjermania do tė mbėshtesė liberalizimin e vizave pėr Shqipėrinė, sapo kushtet e pėrcaktuara nga BE-ja tė pėrmbushen. Ky deklarim ėshtė bėrė nga ambasadori gjerman nė vendin tonė, Bernd Borchardt, gjatė njė vizite qė pati dje nė pikėn e kontrollit kufitar tė Muriqanit nė kufi me Malin e Zi, i ftuar nga ministri i Brendshėm, Lulzim Basha.

“Nė mars tė vitit tė ardhshėm, Bashkimi Evropian do tė dėrgojė nė Shqipėri njė mision vlerėsues, i cili ndėr tė tjera do tė verifikojė, nėse kėto pajisje pėrmbushin standardet e domosdoshme pėr njė liberalizim vizash. Parimisht mund tė them se Gjermania e mbėshtet njė liberalizim vizash pėr Shqipėrinė, sapo kushtet e pėrcaktuara nga Bashkimi Evropian tė jenė pėrmbushur”.

“Vetėm nė vitin 2009 ne kemi vėnė nė dispozicion mbi 1 milion euro pėr tė mbėshtetur Shqipėrinė nė pėrmbushjen e kushteve si lufta kundėr krimit tė organizuar, korrupsionit, trafiqeve tė qenieve njerėzore dhe lėndėve narkotike dhe pėrmirėsimin e menaxhimit tė kufijve”.

Ndėrsa lidhur me pėrmbushjen e kushteve pėr integrimin nė BE apo dhe liberalizimin e vizave, z. Borchardt theksoi se “pėr sa i pėrket pėrmbushjes sė parakushteve ka lajme tė mira dhe tė kėqija. Te lajmet e mira pėrfshihen ndėr tė tjera progreset e dukshme kėtu nė aplikimin e teknologjisė sė informacionit nė fushėn e policisė dhe atė kufitare. Por, nga ana tjetėr ka edhe lajme tė kėqija: para pak ditėsh indeksi i korrupsionit i “Transparency International”, i njohur nė mbarė botėn, konstatonte njė pėrkeqėsim tė situatės nė Shqipėri. Raporti vjetor 2009 i Europolit shėnonte se Shqipėria ende shėrben si qendėr grumbullimi dhe transporti pėr shpėrndarjen e heroinės nė Bashkimin Evropian. Raporti i Progresit i Bashkimit Evropian nė tetor 2009 arriti nė pėrfundimin, se pėrpjekjet e qeverisė shqiptare pėr tė luftuar krimin e organizuar ende janė nė njė fazė fillestare dhe se pėrpjekjet pėr tė luftuar pastrimin e parave duhet tė intensifikohen mė tej. Progrese nė kėto fusha janė parakusht pėr liberalizmin e vizave”.

Nė fund tė fjalės sė tij, ambasadori gjerman u shpreh se “pėrfitoj nga rasti tė inkurajoj qeverinė shqiptare pėr tė thelluar pėrpjekjet nė kėto fusha, nė mėnyrė qė mė nė fund regjimi i vizave tė hiqet. Gjermania do tė vazhdojė ta mbėshtesė Shqipėrinė nė kėtė rrugė”.

Kjo vizitė vėzhgimi e njė diplomati nė pikat kufitare, vjen pas asaj tė zhvilluar njė javė mė parė nga dy ambasadorėt e Francės dhe Holandės nė Shqipėri, znj. Maryse Daviet dhe z. Henk Van den Dool, tė cilėt panė mė nga afėr pajisjet e instaluara nė pikėn kufitare tė Qafė-Thanės.

Ambasadorėt e Francės dhe Holandės vėzhguan nė Pikėn e Kalimit Kufitar tė Qafė-Thanės se si funksiononte sistemi TIMS, si ndėrlidhej ky sistem me sistemin MEMEX dhe me bazėn e tė dhėnave tė Interpolit, si funksiononin kamerat e instaluara tė vėzhgimit, si funksiononin lexuesit optikė tė pasaportave biometrike, e po kėshtu edhe se si bashkėpunonin agjencitė e ndryshme qė operojnė nė kufi, Policia Kufitare, dogana, kontrolli fito-sanitar, shėrbimi i Antidrogės etj.

Dy ambasadorėt e pėrkufizuan si mbresėlėnėse pėrshtypjen e tyre pėr funksionimin e sistemeve tė kontrollit kufitar nė kėtė pikė tė kalimit kufitar.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=24112
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2009, 18:25   30
Citim:
Kosova kėrkon pėrkrahje pėr Liberalizimin e Vizave me BE-nė

Nė prag tė takimit tė radhės tė Ministrave tė Drejtėsisė dhe Punėve tė Brendshme tė vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian, Ministri i Punėve tė Brendshme i Republikės sė Kosovės, Zenun Pajaziti u ka kėrkuar pėrkrahje konkrete homologėve tė tij Evropian, rreth pėrfshirjes sė Kosovės nė dialogun pėr Liberalizim tė vizave me BE‑nė.

Nė letrėn e adresuar Ministrave tė BE‑sė tė Drejtėsisė dhe Punėve tė Brendshme, Ministri Pajaziti ka kėrkuar qė Kosovės t'i ofrohet proces i njėjtė si vendeve tė tjera tė Ballkanit Perėndimor dhe qė Kosova tė trajtohet njėjtė si shtetet tjera tė rajonit.

Mė tutje, ministri Pajaziti ka kėrkuar pėrkrahje nė ofrimin e Udhėrrėfyesit pėr Liberalizimin e Vizave me BE‑nė, ngjashėm me shtetet tjera tė rajonit.

Letra ėshtė dėrguar javėn e kaluar nė prag tė takimit tė Kėshillit pėr Drejtėsi dhe Punė tė Brendshme i BE‑sė, ku pritet qė aprovohet rregullorja e Kėshillit e cila e amandamenton rregulloren (EC) nr 539/2001 qė liston shtetet e treta, shtetasit e tė cilėve duhet tė posedojnė Viza kurė tė kalojnė kufirin e jashtėm tė BE‑sė dhe shtetasit tė cilėt janė tė liruar nga kėto kėrkesa.

Ky takim mbahet sot nesėr nė Bruksel dhe ka rėndėsi tė madhe, pasi qė me rastin e aprovimit tė rregullores sė lartpėrmendur, shtetasit e disa shteteve tė rajonit do tė kenė mundėsi tė udhėtojnė pa viza nė vendet e BE‑sė prej 19 Dhjetorit.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=6296

Citim:
BE i heq vizat Maqedonisė, Serbisė dhe Malit tė Zi

Kėshilli i Ministrave i Bashkimit Evropian e miratoi vendimin qė qytetarėve tė Maqedonisė, Serbisė dhe Malit tė Zi t’u hiqen vizat pėr udhėtim nė vendet e BE-sė.

Me kėtė vendim, kėto vende vihen nė listėn “e bardhė” Shengen, qė nėnkupton se nuk do duhet tė aplikojnė pėr viza pėr vendet e BE-sė, pėrveē pėr nė Britani dhe Irlandė.

Vendimi, i cili hyn nė fuqi nė 19 dhjetor, vlen vetėm pėr ata persona qė kanė pasaporta biometrike.

Qytetarėt e kėtyre vendeve do tė mund tė qėndrojnė nė vendet e BE-sė mė sė shumti 3 muaj gjatė njė gjysmė viti, por pa tė drejtė pėr tė punuar.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=34114
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2009, 13:07   31
Citim:
“Vizat” Tadic: Do ti fitojė dhe provinca jugore e Serbisė, Kosova

Njė deklaratė e vecantė ishte ajo qė Tadic bėri pėr Kosovėn. Ai tha se Kosova ėshtė provinca jugore e Serbisė dhe gjithė qytetarėt e Kosovės janė serbė , duke shtuar se do tė bėjė tė pamundurėn qė qytetarėt e Kosovės tė pėrfitojnė liberalizim vizash dhe integrim.

Deklarata e tij nuk u komentua nga zyrtarėt e BE-sė edhe pse 2/3e bllokut e njeh Kosovėn si shtet tė pavarur.

http://bw.balkanweb.com/periferi/balkanweb-2727.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2009, 15:05   32
Citim:
Si udhėtohet nė BE pas 19 dhjetorit

Qytetarėt e Maqedonisė janė tė pa informuar lidhur me ate se si do tė udhėtojnė nė vendet e BE-sė. Janė pyetje tė shumta qė parashtrohen pėr ēdo ditė, se ēfarė duhet tė bėjmė qė tė pėrgaditemi pėr tė shkuar nė ndonjė vend tė BE-sė.

Ja cilat janė kushtet qė tė udhėtojmė nė vendet e zonės shengen:

- Pasaporta Biometrike
- Dėshmi pėr posedim parash apo garanci bankare
- Letėr garancė nga familjarė apo miq qė garantojnė vendqėndrimin dhe harxhimet.
- Qėndrim vetėm pėr njė periudhė 3 mujore.


Kėto janė kushtet pėr tė udhėtuar nė vendet e BE-sė vetėm me pasaportė. Por udhėtimi nė vendet e BE-sė nuk do tė jetė i sigurt pėr 100 pėr qind, pėr shkak se ēdo udhėtar i dyshuar mund tė kthehet nė kufi nga zyrtarė policie apo doganash nga vendet e BE-sė.

Qytetarėt nėse hyjnė nė vendet e BE-sė do tė mund tė qėndrojnė mė sė shumti 90 ditė dhe mė pas duhet tė braktiset hapėsira e shengenit.

Ata nuk lejohen tė punojnė, ndėrsa ata qė do tė kapen nė tė zezė, do tė riatdhesohen dhe do tė marrin ndalesė.

Pėr qėndrim mė tė gjatė do tė nevojitet viza “D”, e cila ka tė bėjė pėr qėndrim studimor apo punė nė vendet e BE-sė.(INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...4c5f808aa&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2009, 11:03   33
Citim:
Anashkalimi i Kosovės dhe i Shqipėrisė nga procesi i heqjes sė vizave nga Bashkimi Evropian ka shtuar zėrat pėr mundėsinė e njė fushate tė gjerė tė Beogradit, duke involvuar edhe Shkupin, pėr izolimin e shqiptarėve dhe krijimin e krizave tė brendshme politike nė kėto dy vende, me qėllim tė rrėnimit tė imazhit para bashkėsisė ndėrkombėtare.

Drejtori i Institutit tė Prognozave Rajonale, dr. Koēo Danaj, konfirmon praninė e kėsaj fushate, e cila po pėrgatitet nė rajonin e Ballkanit Perėndimor.

“Kemi tė bėjmė me ofensivė tė lobit proserb nė BE me Solana, Barrot etj, tė cilėt nuk mund t`ua falin shqiptarėve proamerikanizmin e tyre, ashtu si nuk mund t`ua falin amerikanėve bombardimin ndaj ish-miqve tė tyre. E duke mos qenė tė zotė tė pėrballen me SHBA, ata nė mėnyrė tinėzare u hakmorėn me shqiptarėt”,- ka theksuar pėr gazetėn “24 orė”, analisti dhe eksperti i ēėshtjeve politike gjeostrategjike, Koēo Danaj.

Sipas tij, kohėve tė fundit po bėhet ringjallja e pansllavizmit nė rajon kundėr shqiptarėve.

“Serbia dhe Maqedonia mund tė grinden me njėri-tjetrin, por pėrballė shqiptarėve ata janė njė, harrojnė grindjet dhe bashkohen kundėr shqiptarėve. Kjo ėshtė tabloja reale e mosheqjes sė vizave pėr Shqipėrinė apo Kosovėn. Nė kėto kushte pėr shqiptarėt dhe politikanėt shqiptarė me mentalitet progresist ka vetėm njė rrugė: bashkimi i kombit shqiptar nė njė shtet tė quajtur Shqipėri natyrale”,- ka theksuar Danaj, duke shtuar se tanimė ėshtė radha e shqiptarėve dhe me mjete demokratike ata kanė nė dorė ta sjellin BE nė Tiranė, Shkup, Prishtinė etj.

Diplomatja dhe deputete nė Parlamentin e Kosovės, Edita Tahiri, ka theksuar pėr “24 orė” se nuk pėrjashton mundėsinė qė tė krijohen pengesa pėr qytetarėt e Kosovės dhe Shqipėrisė, sa i pėrket vendosjes sė vizave.

“Sa i pėrket vendimit tė vizave pėr qytetarėt e Kosovės dhe Shqipėrisė, nėse kjo shikohet nė anė ligjore, sigurisht se mund tė krijohen pengesa pėr qytetarėt e kėtyre dy shteteve, ku do tė duhen viza pėr kalimin nė Maqedoni. Por prapė se prapė unė mendoj se do tė gjendet njė zgjidhje politike dhe nuk do tė hasim pengesa pėr lėvizjen e qytetarėve tė Kosovės dhe Shqipėrisė. Nė tė kundėrtėn, nėse kjo nuk arrihet, atėherė do tė ballafaqohemi me disa ndarje tė reja nė Ballkan, ndoshta tė pėrkohshme, por me krizė tė thellė politike”,- ka theksuar ish-ministrja e Jashtme e Kosovės, Edita Tahiri, duke shtuar se liberalizimi i vizave pėr Maqedoninė ėshtė njė lajm i mirė, mirėpo ajo ka shtuar se me Serbinė ėshtė vepruar gabimisht, pasi sipas saj, ky vend nuk i ka plotėsuar tė gjitha kriteret pėr liberalizim tė vizave dhe nuk ka krijuar atmosferė tė mirė politike nė rajon, sepse Serbia njihet si njė vend agresor nė kohėn e ish-Jugosllavisė dhe tani i janė hapur dyert pėr nė Evropė.

Analisti dhe eksperti i ēėshtjeve juridike nė Shkup, Osman Kadriu, nuk mendon se do tė ketė obstruksione tė kėtij lloji lidhur me izolimin apo vėnien e vizave pėr shqiptarėt e Kosovės dhe Shqipėrisė nga ana e Serbisė dhe Maqedonisė.

“Nė fazėn e parė pėr liberalizimin patėm tre shtete dhe tani presim qė nė fazėn e dytė tė ndodhė liberalizimi pėr Shqipėrinė. Ndėrsa mė problematike do tė jetė liberalizimi i vizave pėr Kosovėn, pėr shkak tė pengesave ndėrkombėtare juridike dhe politike, pėr shkak se nuk ėshtė rrumbullakėsuar procesi i njohjeve dhe ėshtė nė vijim e sipėr procedura pranė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė”,- ka theksuar Kadriu.

Ai ka shtuar se nuk pėrjashton qė tė ndodhin pengesa tė ndryshme sa i pėrket vėshtirėsisė sė lėvizjes sė lirė midis vendeve tė rajonit, pėr shkak tė pretendimeve tė disa prej tyre se gjoja po i pėrmbushin standardet evropiane.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=2852
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.12.2009, 15:39   34
Citim:
Mbahet debati ”Udhėtimi pa viza pėr Kosovėn: koha pėr njė hap tė madh pėrpara”

Iniciativa evropiane pėr stabilitet, organizon sot nė Prishtinė njė debat tė titulluar ”Udhėtimi pa viza pėr Kosovėn: koha pėr njė hap tė madh pėrpara”, ku panelistė nga vendi, rajoni, por edhe ligjvėnės evropianė, pritet tė japin opinionet e veta rreth mundėsive qė ka Kosova tė pėrfshihet nė kėtė proces tė rėndėsishėm, nė kuadėr tė ecjes drejt integrimit evropian.

Kosova ėshtė njė nga vendet mė tė izoluara nė botė. Shumica e qytetarėve tė Kosovės, personalisht kanė pėrjetuar frustrimin dhe pasigurinė qė shoqėrohet me procesin e kushtueshėm tė aplikimit pėr Shengen vizė.

Nė tetor, Komisioni ka paraqitur njė propozim pėr tė nisur njė “Dialog pėr viza” me Kosovėn. Nė nėntor, Parlamenti Evropian kėrkoi qė Kosovės t’i ofrohet njė “Udhėrrėfyes pėr viza”, qė ėshtė hapi i parė konkret nė rrugėn drejt udhėtimit pa viza.

Kėtė javė, Kėshilli Evropian konfirmoi perspektivėn e Kosovės pėr mundėsinė e liberalizimit tė vizave, pasi tė jenė plotėsuar tė gjitha kushtet.

Por, sa janė kėto premtime janė reale dhe angazhimi i BE-sė pėr udhėtimin pa viza pėr Kosovėn do tė jetė konkret, pritet tė flasin panelistėt, disa prej tė cilėve do tė sjellin edhe pėrvojėn e Maqedonisė.

Ndėr panelistėt qė do tė flasin rreth kėtyre ēėshtjeve janė Ulrike Lunacek, raportuese pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian, Zenun Pajaziti, ministėr i Punėve tė Brendshme tė Kosovės, Renzo Daviddi, udhėheqėsi i Zyrės Ndėrlidhėse tė Komisionit Evropian nė Kosovė, Ivica Bocevski, ish zv/kryeministėr i Maqedonisė - pėrgjegjės pėr Ēėshtje Evropiane dhe Verena Knaus, analiste e lartė nė Iniciativėn Evropiane pėr Stabilitet (ESI). /KosovaLive-RTK/

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=34664
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 11:58   35
Citim:
Protesta nė Prishtinė pėr mospėrfshirje nė liberalizimin e vizave

Nė Prishtinė, njė grup organizatash joqeveritare protestuan sot kundėr mospėrfshirjes sė Kosovės nė procesin e liberalizimit tė vizave, ndėrsa njė pjesė e fqinjėve tė saj qė nga sot do tė udhėtojnė pa viza nė shumicėn e vendeve tė Bashkimit Evropian.

Protestuesit i bėnė thirrje kėtij bashkimi tė ndryshojė qasjen ndaj Kosovės, e cila nuk ėshtė njohur nga pesė prej 27 vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian. Kjo shihet edhe si arsyeja kryesore qė Kosova vazhdon tė mbetet jashtė kėtij procesi.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories

Citim:
Perdja e zezė e BE-sė mbi Kosovėn

Prishtinė, 19 dhjetor - Lėvizja FOL sė bashku me Institutin Ballkanik tė Politikave (IPOL) dhe Iniciativėn pėr Progres (INPO), organizuan tė shtunėn paradite performancėn para NEWBORN-it nė Prishtinė, ku pėrmes mbulimit tė saj me perden tė zezė reaguan kundėr izolimit tė Kosovės nga ana e BE-sė.

Sebė Bytyqi, drejtor ekzekutiv i Instituti Ballkanik i Politikave (IPOL), deklaroi se mė 19 dhjetor 2009 janė hequr vizat pėr qytetarėt e Serbisė, Maqedonisė dhe Malit tė Zi. Kjo ka ardhur si rezultat i procesit tė liberalizimit tė vizave qė BE kishte iniciuar me kėto shtete.

“Sivjet janė bėrė 20 vjet nga rėnia e Murit tė Berlinit dhe Perdes sė hekurt, mirėpo qytetarėt e Kosovės ende ballafaqohen me mure. Duke e neglizhuar Kosovėn nė procesin e liberalizimit tė vizave, BE-ja ka ndihmuar nė izolimin e saj, praktikisht duke ngritur njė perde mbi shtetin mė tė ri nė Evropė”, ka thėnė Bytyqi, i cili pastaj ceku se ēmimi mesatar i njė vize Shengen pėr kosovarėt ėshtė 124 euro, pėrderisa paga mesatare mujore ėshtė 240 euro.

Gati gjysma e kėrkesave tė kosovarėve pėr viza refuzohen. Kosova ka shkallėn mė tė lartė tė refuzimit tė kėrkesave pėr viza nė rajon. Fatkeqėsisht, Kosova sot ėshtė shteti mė i izoluar nė botė.

Ramadani Ilazi, drejtor ekzekutiv i Lėvizjes FOL deklaroi se BE-ja po e izolon Kosovėn dhe nė kėtė mėnyrė po stimulon trafikimin me qenie njerėzore. Sipas Ilazit, institucionet e Kosovės po i kontribuojnė izolimit tė vendit duke mos treguar vullnet politik tė luftojnė korrupsionin dhe krimin e organizuar.

“BE gjithashtu po tregon standard tė dyfishtė ndaj Kosovės pėrderisa pėr Serbinė po vlen deklarata se njė popull nuk mund tė dėnohet pėr fajin e liderėve tė tij, njė gjė e tillė po ndodh pikėrisht nė Kosovė, ku qytetarėt po dėnohen pikėrisht pėr fajin e liderėve tė tyre. Nuk e kuptojmė kėtė sjellje, duke qene se pėrmbushja e kriteret qenėsore nė procesin e liberalizimit tė vizave siē ėshtė kontrolli i kufijve dhe sundimi i ligjit janė fusha ku kanė pėrgjegjėsi ekzekutive kanė KFOR-i respektivisht EULEX-i”, tha ai.

Lėvizja FOL sė bashku me Institutin Ballkanik i Politikave (IPOL) dhe Iniciativėn pėr Progres(INPO), apelojmė te BE qė ta pėrfshijė Kosovėn nė procesin e liberalizimit tė vizave; dhe te Qeveria e Kosovės qė tė angazhohet seriozisht nė plotėsimin e kritereve pėr liberalizimin e vizave pėr qytetarėt e Kosovės.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,6160
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.12.2009, 22:41   36
Citim:
Shkup: Sqarime pėr udhėtimin pa viza

Heqjes sė regjimit tė vizave i paraprinė kėrkesa tė shumta
Me afrimin e festave tė fundvitit, ėshtė shtuar edhe interesi i qytetarėve pėr tė bėrė udhėtime pa viza nė Evropė.

Kėrkesat specifike financiare qė sugjerojnė ambasadat perendimore si dhe dokumentet e nevojshme qė mund tė kėrkohen nė kufi, kanė ngjallur paqartėsi.

Ministria e Jashtme e Maqedonisė ka bėrė sqarime shtesė se si mund tė udhėtohet nė zonėn Shengen.

Njė qytetar fillimisht duhet tė ketė pasaportė biometrike, mė pas nga autoritetet kufitare mund tė pyetet pėr qėllimin e udhėtimit. Nėse ėshtė pėr turizėm mund tė kėrkohet rezervim nga hoteli ose garanci nga personi ku do tė qėndrojė.

Nėse udhtojnė tek familjarė tė afėrt qė kanė tė rregulluar qėndrimin e tyre nė ndonjė vend evropian, atėherė nuk ėshtė e nevojshme letra e garancisė, por vetem tė dhėnat e mikpritėsit.


“Rreth 50 euro nė ditė”

Sigurisht qė udhėtarėt duhet tė kenė edhe dėshmi tė mjeteve financiare. Risi ėshtė se vende tė ndryshme evropiane kanė pėrcaktuar se sa para do tė duhet tė ketė njė person pėr njė ditė qėndrimi nė njė vend.

Shuma ėshtė rreth 50 euro nė ditė, por mund tė ketė edhe ndryshime, sepse pėr shembull Sllovenia kėrkon 70 kurse Holanda 34 euro nė ditė.

Nėse pėrmbushen kėto kushte nuk duhet tė ketė probleme edhe pse nuk pėrjashtohet mundėsia qė autoritetet kufitare, nėse kanė dyshime, mund tė mos lėnė ndonjė udhėtar tė hyjė nė vendin e tyre.

Liberalizimi i vizave pėr qytetarėt e Maqedonisė, si dhe pėr ata tė Serbisė e Malit tė Zi, filloi mė 19 dhjetor.

Korrespondenti i BBC-sė nė Shkup thotė se lėvizja e qytetarėve drejt Evropės ėshtė nė rritje, por agjencitė turistike pranojnė se numri i tyre ėshtė nėn parashikimet.

http://www.bbc.co.uk/albanian/region...mevizash.shtml
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2010, 17:00   37
Citim:
Heqja e vizave, mbi 150 mijė qytetarė kanė lėshuar vendin

Me heqjen e vizave nga Bashkimi Evropian deri tani kanė lėshuar vendin mbi 150 mijė shtetas tė Maqedonisė, njofton agjencia e lajmeve INA.

Sipas statistikave tė Ministrisė sė Brendshme dhe asaj tė Jashtme pėr agjencinė e lajmeve INA, qė nga heqja e regjimit tė vizave nga ana e vendeve tė BE-sė nga 19 dhjetori e deri nė fillim tė kėsaj jave vendin e kanė lėshuar rreth 150 mijė qytetarė tė Maqedonisė.

Tė dhėnat bėjnė tė ditur se nga ky numėr vetėm 60 veta janė kthyer nga vendkalimet kufitare e vendeve anėtare, qė ėshtė njė shifėr tejet minore.

Ministria e Brendshme ka njoftuar se procesi i lėvizjes sė lirė tė qytetarėve pas heqjes sė vizave po zhvillohet pa probleme dhe se kėto konfirmime janė siguruar edhe nga vendet anėtare tė BE-sė.

Sipas Ministrisė sė Jashtme nė Shkup, vetėm nė Greqi pa viza nga fundi i dhjetorit kanė hyrė 10 mijė qytetarė tė Maqedonisė, prej tė cilėve vetėm tre veta janė kthyer. /INA/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=5064
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2010, 01:08   38
reparti kimik
 
Ēfarė janė kėta qė kanė ikur, shqiptarė apo sllavė? Duhen ndihmuar sllavėt tė largohen. I duhet thėnė se kėtu nuk ka tė ardhme, por mė mirė tė ikin diku tjetėr ku do tė rrojnė tė lumtur. Sa mė herėt tė ikin aq mė mirė ėshtė se do tė integrohen mė shpejt familjarisht nė vendet pritėse. Ne si shqiptarė e bėmė tonėn i mbajtėm tėrė kėta shekuj, tani e ka radhėn pjesa tjetėr e Evropės. Kėta si endacakė qė janė besoj se do lumturohen qė do lėvizin drejt horizonteve tė reja.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.1.2010, 22:41   39
Citim:
'Kosova ka ende shumė kritere pėr tė pėrmbushur'

Eurodeputetja slovene, Tanja Fajon, i tha BBC-sė se Kosova ėshtė ende larg marrjes sė njė udhėrrėfyesi nga BE-ja pėr procesin e liberalizimit tė vizave, por shfaqi shpresėn e saj se Komisioni Evropian do tė fillojė sė shpejti njė lloj dialogu edhe me Prishtinėn pėr kėtė proces.

Zonja Fajon tha se statusi i pazgjidhur i Kosovės, pėr 5 vendet anėtare tė BE-sė qė ende nuk e kanė njohur pavarėsinė e saj, do ta vėshtirėsojė rrugėn pėr tė gjetur zgjidhjen pėr qytetarėt e Kosovės.

Ajo tha se Kosova ka ende shumė kritere pėr tė pėrmbushur dhe u bėri thirrje autoriteteve kosovare qė tė vazhdojnė me reformat nė vend. Eurodeputetja Fajon tha se shpreson se Shqipėria dhe Bosnja tė hyjnė nė procesin e lehtėsimit tė vizave brenda kėtij viti dhe se Kosova nuk do tė mbetet, siē u shpreh, njė “vrimė e zezė” nė hartėn e Ballkanit Perėndimor.

http://www.ina-online.net/Default.as...7d274cbc6&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2010, 17:31   40
Citim:
Greqia dhe Austria, letėr BE-sė: Brenda 2010-s tė hiqen vizat me Shqipėrinė

Dy ministrat e Jashtėm tė Greqisė dhe Austrisė, Dimitris Droutcas dhe Michael Spindelegger, i kanė dėrguar njė letėr kryediplomates evropiane, Cathrin Eshton dhe homologėve tė tjerė evropianė, ku kėrkojnė pėrshpejtimin e disa hapave qė vendet e Ballkanit dhe bllokut duhet tė marrin pėr vitin 2010.

Pėr sa i pėrket Shqipėrisė, nė letėr kėrkohet rritja e pėrpjekjeve tė bashkėpunimit me Komisionin nė kornizėn e vlerėsimit tė aplikimit tė saj pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.

Tė pėrmbushen objektivat e mbetura tė udhėrrėfyesit pėr heqjen graduale tė vizave tė Shqipėrisė dhe Bosnjės me BE-nė.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=25639
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:39.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.