Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.11.2008, 14:59   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Pyetje «29 nėntori»


Kėtė temė po e hap pėr njė zbardhje tė ēėshtjes sė 29 nėntorit, qė siē do shihet mė poshtė nuk ėshtė dhe aq historike, se sa politiko-ideologjike, dhe gjegjėsisht me njė simbolikė antishqiptare.

29 nėntori ėshtė Dita e Republikės Jugosllave qė festohej pėr pothuaj 6 dekada si festa shtetėrore e Jugosllavisė. Kjo datė hyri nė histori nė vitin 1943, nė mbledhjen e "Kėshillit Antifashist" tė Jugosllavisė nė Jajcė tė Bosnjė-Hercegovinės, kur vendimi qė u mor caktoi dėbimin e familjes mbretėrore jugosllave nga vendi. Gjithashtu pas fundit tė Luftės sė Dytė Botėrore mė 29 nėntor 1945, dy vjet pas dėbimit tė monarkisė, Asambleja Kushtetuese Jugosllave e shpalli vendin republikė federale duke pushtuar gjysmėn e tokave shqiptare tė cilat ishin pjesė e shtetit tė pavarur shqiptar nė vitet 1943-44 dhe e caktoi datėn si "Ditė tė Jugosllavisė". Dy datat u kthyen nė pėrmendore historike.

Megjithėse Jugosllavia socialiste pushoi sė qeni nė vitet 1990, festa u hoq nga kalendari jugosllav/serb vetėm nė vitin 2002 me shpėrbėrjen edhe de jure tė shtetit. I vetmi vend qė vazhdon ta festojė Ditėn e Jugosllavisė ėshtė Republika e Shqipėrisė. Nga ky fakt rezulton se njė pjesė e klasės politike shqiptare (dhe e njerėzve qė ajo pėrfaqėson) e shikon veten ose si pasardhėse tė Jugosllavisė, ose si fortesa e fundit e komunizmit jugosllav...

Kjo pėrforcohet nga fakti se data 29 nėntor ėshtė caktuar nė rrugė konvencionale, dhe jo faktike, nė marrėveshje me jugosllavėt kur shteti shqiptar kishte hyrė nė proces bashkimi me RFS tė Jugosllavisė me njėsimin e valutės, heqjen e doganave, mėsimin e jugosllavishtes nė shkolla etj.

Problemi parėsor e fatal historik me kėtė "festė" te ne ėshtė fakti se nuk ka pasur pushtim gjerman, ndaj s'ka pėr ēfarė "ēlirimi" tė flitet. Kjo ėshtė pika e parė kyēe qė pengon qoftė 17 nėntorin, qoftė 28 nėntorin, qoftė 29 nėntorin e ēdo lloj date tjetėr si festa "ēlirimi nga pushtimi nazi-fashist". Kėto mund tė jenė festa politike sllave me karakter tė kufizuar tė natyrės ideologjike (komuniste), por jo shqiptare apo kombėtare.

Nė kėndvėshtrim kombėtar nėse patjetėr duhet zgjedhur njė datė "ēlirimi" ajo duhet gjetur nė ēlirimin nga pushtimi italian, tė cilėt ishin pushtues. Pasi Italia kapitulloi shteti shqiptar e shpalli zyrtarisht pavarėsinė e ēlirimin mė 14 shtator 1943 me territor dhe popullsi tė dyfishuar.

Pėr mė tej pėrdorimi i togut "pushtimi nazi-fashist" ėshtė pėrdorim i terminologjisė zyrtare jugosllave qė u pėrdor dhe pėr rishkrimin e atyre viteve tė historisė shqiptare sipas interesave tė gllabėrimit tė trojeve nė federatėn jugosllave. Terminologjia u imponua pėrmes PKSh-sė, duke vendosur barazim mes pushtimit italian dhe shtetit tė pavarur shqiptar tė 1943-44 (duke e quajtur kėtė si pushtim gjerman), pėr tė pėrligjur ndėrhyrjen dhe rrėzimin e shtetit tė bashkuar shqiptar, si "luftė kundėr okupatorit nazi-fashist".

N.q.s. komunistėt zbatonin udhėzimet jugosllave dhe luftonin kundėrshtarėt e tyre politikė nėn pretekstin e luftės kundėr gjermanėve (ende nuk dihen gjermanėt "e vrarė" nga shqiptarėt nė Shqipėri) kjo nuk do tė thotė se shqiptarėt po luftonin kundėr gjermanėve, por qė komunistėt nėn urdhrat e sllavėve u pėrpoqėn pėr vite me radhė tashmė tė mbanin imazhin "e luftės kundėr gjermanėve", ndėrkohė qė kishin shpallur luftė civile nė vend dhe luftonin pėr pushtet kundėr fraksioneve tė tjera politike (ku kush pėrmendte Kosovėn apo troje tė tjera qė ishin nė plan pėr t'u pushtuar nga Jugosllavia, asgjėsohej).

Nė situatėn e tyre psikologjike komunistėt (me tė tjerė individė tė paskrupuj sot qė i mbajnė datat pėr tė vazhduar "privilegjet"), nuk marrin parasysh as qė edhe sikur tė duhej tė caktohej ndonjė datė "ēlirimi nga nazi-fashistėt", do tė duhej tė ishte data e ēlirimit tė kryeqytetit ajo datė. Se rėndom kryeqyteti cakton "ēlirimin e vendit", jo shtėpia e fundit e banuar (qė me radhėn e vet, pėr tė treguar dhe njė herė antishqiptarizmin inherent tė vendimeve tė kohės, i bie tė jetė diku nė Mitrovicė, Nish a mė lart nė Treg tė Ri e jo nė Shkodėr pėr tė cilėn flasin ēdo herė kur pėrmendet data e "ikjes sė gjermanit tė fundit").

Madje dhe vendet qė ishin pushtuar prej Gjermanisė i kanė festat e tyre nė periudhėn e Luftės sė Parė Botėrore dhe jo nė tė Dytėn... Rusėt qė bėnė gjithė luftėn, festojnė ditėn e "mundjes sė gjermanėve" nė Berlin, jo "ēlirimin"... Franca feston "fundin e L2B", jo "ēlirimin" etj. Le mandej vendet balltike si Estonia e Letonia qė nuk kanė fare "ēlirim nga gjermanėt", por pushtim nga sllavokomunizmi rus.

Nė fund, duke tejkaluar kėto qė sapo thashė, qėndrimi kombėtar ėshtė se mbi gjysma e trojeve janė ende tė pushtuara, njė pjesė e mirė pikėrisht falė atyre veprimeve tė "nacionalēlirimtarėve", kėshtu qė ėshtė hipokrizi tė flitet pėr "ēlirim" nga "pushtimi gjerman" kur me dorėn tėnde ke rrėzuar shtetin shqiptar dhe i ke dhėnė gjysmėn e kombit dhe tė territorit Jugosllavisė. Kjo i vė fre ēdo lloj retorike refraktare pėr data "ēlirimesh" nė vitet 1944-1945.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.8.2009, 18:25   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kėtu sqarohet si u vendos nė 45-ėn sipas Jugosllavisė:

Citim:
Nėntori i bashkimit apo i pėrēarjes
Zenel Musallari

Cila ėshtė e vėrteta historike dhe cila duhet tė jetė data e ēlirimit? Ky fakt nuk ndonjė rėndėsi. Ai thjesht dėshmon ekzistencėn e virusit tė pėrēarjes midis shqiptarėve qė i pozicionon ata kundėr njėri-tjetrit pėr data pa ndonjė vlerė nė ndryshim!

Kėtė virus e ushqen:

Sė pari, shoviznizmi sllavo-grek me mbėshtetjen e segmenteve antishqiptare nė Perėndim, me qėllim qė t'i mbajė shqiptarėt tė ndarė nė 5 shtete tė shtrira mbi hapėsirėn jetike tė kombit shqiptar, si dhe tė pėrēajė e fragmentojė mendimin dhe qėndrimin politik brenda shtetit amė, pėr ta patur mė tė lehtė zbatimin e planeve antishqiptare.

Sė dyti, ekzistenca e njė shtrati pjellor veterano-komunist, qė vazhdon tė plehėrojė dhe tė ndyjė me idetė komuniste, pėr tė mbajtur gjallė ndėr shqiptarėt komunizmo-socializmin nė emėr tė pushtetit politik dhe privilegjeve tė bijve tė "luftėtarėve".



1.

Nė veprėn "Eureka" tė Vasfi Barutit (Qendra e pavarur sociologjike), referuar Shefqet Musaraj-t dhe "Zėrit tė Popullit" tė datės 28 shtator 1974, theksohet nė ligjėratė tė drejtė:
"28 nėntor, mėngjes... Njė sihariq tjetėr i madh u pėrhap si njė fllad i ėmbėl pranvere... Sot do tė hyjė nė Tiranė Qeveria Demokratike... Ndėrkaq anėtarėt e Qeverisė janė ngjitur nė tribunė dhe shoku Enver Hoxha merr fjalėn:

'Sot hapet njė faqe tjetėr nė historinė tonė, njė faqe qė ėshtė nė dorėn tonė ta bėjmė, dhe do ta bėjmė po aq tė lavdishme sa edhe luftėn tonė kundėr okupatorit, dhe kjo ėshtė lufta pėr ndėrtimin e Shqipėrisė...'".
Nė mes tė fjalimit shoku Enver lexon lajmin qė sapo i ka ardhur, se "Shkodra, qyteti i fundit i pushtuar, 'u ēlirua'. (Faqe 412, citohet nga V.B. nė faqe 35).



2.

Nga veprat e Enver Hoxhės, Vasfi Baruti ka nxjerrė qė ai tė ketė deklaruar:
"28 nėntori, dita e flamurit, u bė dy herė e shenjtė; si dita e ēlirimit dhe e bashkimit tė popullit shqiptar" (Enver Hoxha, Fjalim para popullit tė Tiranės, Buletin i Luftės mė datė 28 nėntor 1944 dhe pėrsėri para popullit tė Tiranės mė 1945, faqe 2, sipas Vasfi Barutit nė faqe 34).


3.

Nė mbledhjen e Kryesisė sė Kėshillit Antifashist, nė Berat mė 26 nėntor 1944, Enver Hoxha deklaron:

"Dita e 28 nėntorit ditė e shenjtė, dita e indipendencės", kurse dy ditė mė vonė, para popullit tė Tiranės, 28 nėntorin do ta cilėsonte dy herė tė shenjtė, madje duke e cilėsuar atė edhe si "dita e ēlirimit"...

Nė mesazhin e urimit tė 28 nėntorit, nėpėrmjet radios "Jugosllavia e Lirė", J.B.Tito dėrgonte kėrkesėn pėr njė festė tė pėrbashkėt: "Festa juaj popullore do tė jetė edhe festa e popujve tanė", (faqe 34).

Festa e pėrbashkėt me Jugosllavinė e Titos, nuk ishte asgjė tjetėr veēse unifikimi i datave dhe i historisė, qė do t'i paraprinin edhe unifikimit me Federatėn Jugosllave, dhe kjo vetėm e vetėm sepse 29 nėntori ishte dita e Mbledhjes sė Dytė tė AVNOJ-it, qė hodhi bazat e Jugosllavisė komuniste dhe pėrfshirjes pėrfundimtare tė Kosovės si krahinė e Serbisė, pėr ta asimiluar plotėsisht atė pas coptimit tė trojeve tė Vilajetit tė Kosovės nėpėr republikat e Serbisė, Maqedonisė dhe Malit tė Zi, me qėllimin pėr t'i bėrė kėto republika tė vetmjaftueshme ekonomikisht nėpėrmjet dhėnies sė copave tė majme nga trungu i Kosovės.

Mė 9 nėntor 1945, nė Kryesinė e Kėshillit Antifashist Nacional-Ēlirimtar, nė kundėrshtim me procedurat u vendos "me shumicė votash", pa i pėrcaktuar votat kundėr (pra ato nė pakicė), se "29 Nėntori do tė jetė festė kombėtare e Ēlirimit tė Shqipėrisė".

Ja ē'thotė Enver Hoxha pėr Konfederatėn Ballkanike nė Rezolucion e Kongresit tė Pėrmetit:
"Konfederata Ballkanike ėshtė e vetmja vijė dhe rrugė e shpėtimit qė duhet tė ndjekin jo vetėm kosovarėt dhe ēamėrit, por edhe gjithė popujt nė Europė, qė Traktati i Versajės i kishte bėrė lesh e li". (faqe 31).
Pra Enver Hoxha rekomandonte qė ēėshtja jonė kombėtare tė zgjidhej nė kuadėr dhe nė interes tė serbėve e grekėve, duke e flijuar atė nė altarin e Federatės Ballkanike me nė krye Titon (faqe 33).

Mė 25 nėntor 1947, J.B.Tito deklaron:
"Ne po realizojmė njė bashkėpunim kaq tė ngushtė dhe kaq tė pėrgjithshėm, saqė ēėshtja e Federatės nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė formalitet". (Gazeta "Bashkimi" mė 17.12.1947).
Mė 19 dhjetor 1947, Enver Hoxha deklaroi nė Sofje:

"Tre popujt tanė (shqiptarėt, bullgarėt dhe jugosllavėt), janė tashmė njė popull i vetėm, me njė zemėr, me njė shpirt dhe me njė vullnet. Kjo ėshtė garancia e pathyeshme e avenirit tė sigurt dhe tė lumtur tė popujve tanė". (Gazeta "Bashkimi", mė 19 dhjetor 1947).
Pasi kthehet nga Bullgaria, Enver Hoxha do tė deklaronte para popullit tė Tiranės:
"Jugosllavia e Mareshalit Tito ėshtė shtylla e shėndoshė e bashkimit, e vėllazėrimit tė popujve tanė dhe popujve tė tjerė tė Ballkanit... Marrėveshja qė nėnshkruam me popullin bullgar, e pėrforcon, e ēimenton mė tepėr kėtė vėllazėrim, kėtė bashkim tė tre popujve tanė. Tė rrojnė bashkimi dhe vėllazėrimi me popujt e Mareshalit Tito" (Gazeta "Bashkimi", mė 20 dhjetor 1947, sipas V. Barutit, faqe 32).
Pas fillimit tė botimit tė veprave tė Enver Hoxhės nga Instituti i Studimeve M-L, nė Vėllimin e Dytė tė tij, fjalia "Dita e flamurit u bė dy herė e shenjtė, si dita e ēlirimit dhe e bashkimit tė popullit shqiptar", u ndryshua si mė poshtė: "Dita e flamurit u bė dy herė e shenjtė, ditė e pavarėsisė dhe e bashkimit tė popullit shqiptar". (faqe 422, Vasfi Baruti, faqe 35).

Kokėfortėsia me tė cilėn komunisto-socialistėt mbrojnė 29 nėntorin, jo vetėm qė nuk zbutet nga e vėrteta qė shpalos Enveri i tyre, por bėhet edhe mė egėr, ēka shpjegohet veēse me dashurinė e parė e tė paharruar tė tyre pėr komunizmin serbo-sllav.

Presidentėt e shteteve balltike (Letoni, Estoni, Lituani), me rastin e kremtimit nė Moskė tė 60 vjetorit tė fitores mbi nazizmin, refuzuan tė marrin pjesė, me argumentin se "Kėtė datė nuk e njohim pėr datė ēlirimi, sepse vėrtet u ēliruam nga nazizmi gjerman, por u pushtuam nga komunizmi stalinist sovjetik".


"Atdheu", 20 nėntor 2005
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2009, 12:56   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Sqarim i mėtejshėm nga Kastriot Dervishi:

Citim:
Ja pse 29 nėntori ėshtė dita e pėrbashkėt e komunistėve tė Shqipėrisė dhe jugosllavėve
Kastriot Dervishi

Personalisht pėr mua, nuk asnjė lloj rėndėsie se kur ka kaluar kufirin e Shqipėrisė londineze ushtari i fundit gjerman. Kjo pėr disa arsye.
‑ Sė pari sepse kurrė Gjermania nuk i shpalli luftė Shqipėrisė dhe as vuri nė diskutim pavarėsinė dhe sovranitetin e saj, pasi ushtria e saj nuk erdhi kėtu si pushtuese.

‑ Sė dyti ushtria gjermane u largua vetė pa ndonjė presion nga formacionet luftarake komuniste.

‑ Sė treti ēėshtja ėshtė se midis termave "ēlirim" dhe "largim" nuk kurrfarė ngjashmėrie.

‑ Sė katėrti nuk ka asnjė arsye qė tė justifikojė dhe ta paraqesė vendosjen e regjimit komunist nėpėrmjet rrebelimit, si "ēlirim tė atdheut" nė njė kohė qė vendi figuronte prej kohėsh si i pavarur.

‑ Sė pesti ēėshtja e pushtetit e mpleksur nė njė vorbull tė luftės civile ka qenė elementi kryesor qė vihet re nė fundin e Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri.

‑ Sė gjashti emisarėt jugosllavė arritėn tre objektiva qė i patėn vėnė vetes: themeluan PKSH‑nė si agjenturė solide tė tyren, futėn vendin nė njė luftė civile dhe larguan nga pushteti elementin nacionalist shqiptar.
Nga ana tjetėr duhet thėnė sė pėr komunistėt e Shqipėrisė nuk kishte ndonjė rėndėsi tė madhe ēėshtja e vendosjes datės sė regjimit tė tyre, datė qė nė fillim tė sundimit tė tyre terrorist ishte 28 nėntori.

Mirėpo duke qenė njė instrument nė duart e jugosllavėve, PKSH‑ja pranoi tė njihte si festė tė pėrbashkėt 29 nėntorin pėr shkak se kjo ishte njė datė historike pėr Jugosllavinė.
Sė pari ishte 29 nėntori i vitit 1943, Mbledhja e Dytė e AVNOJ‑it (Kėshilli Nacional Ēlirimtar Jugosllav), ku u pėrcaktua forma e shteti tė ardhshėm jugosllav dhe ku u vendosėn organet e pushtetit paralel.

Sė dyti ishte 29 nėntori i viti 1945, datė kur Asambleja Popullore kishte shpallur Republikėn Federative Popullore (mė vonė Socialiste) tė Jugosllavisė.
Ishte e natyrshme pra qė regjimi kolaboracionist i Tiranės, tė zbatonte urdhėrat e shefave tė vet tė Beogradit, tė cilėt qė kėrkonin njė festė tė pėrbashkėt pėr shkak se Shqipėria do tė shkonte gradualisht drejt humbjes totale tė pavarėsisė.

Nė njė konferencė akademike tė mbajtur nė Tiranė mė 29 nėntor 1947, pėr nder tė 2 vjetorit tė shpalljes sė RFPJ‑sė, ministri pa portofol, Pandi Kristo, nė fjalėn e tij ndėr tė tjera do tė theksonte :
"Nė kėtė luftė ne gjetėm ndihmėn direkte dhe eksperiencėn e paēmueshme tė popujve tė Jugosllavisė heroike. Popujt tanė u vėllazėruan pėrjetė nė zjarrin e derdhur nė tė njejtat llogore dhe kundėr tė njejtėve armiq.

Lufta e popujve tė Jugosllavisė me mareshallin Tito nė krye, i dha dorė popullit tonė tė ēlirohet nga okupatorėt dhe tradhėtarėt e vendit.

Rrethanat historike, bėnė qė populli ynė tė festojė sot i lirė dhe sovran dy data tė mėdha dhe shumė tė rėndėsishme pėr ekzistencėn e tij tė lumtur: ditėn e madhe tė ēlirimit dhe shpalljen e RFPJ‑sė, e cila pėr ne ėshtė njė nga garancitė mė tė shėndosha pėr lirinė, indipendencėn dhe sovranitietin kombėtar pėr tė ardhmen e vendit tonė...

Rroftė aleanca dhe vėllazėrimi i popullit tonė me popujt vėllezėr tė Jugosllavisė sė re, dita e 29 nėntorit, dita e RFPJ‑sė dhe e mareshallit Tito
"
.

https://vargmal.org/dan4931
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2009, 14:24   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Disa sqarime tė tjera nga Kasėm Biēoku. Hoqa hyrjen dhe ndėrhyrjet "rregulluese" tė gazetės:


Citim:
Pse Enver Hoxha caktoi 29 nėntorin si datėn e "ēlirimit"

Historiani Kasėm Biēoku sjell dėshmi tė panjohura nėpėr burimet dokumentare


Kampi lindor, shtohen si festa datat e themeleve tė shtetit komunist

Nė vendet komuniste evropiane, krahas 9 Majit qysh nė fillim u pėrkujtuan episodet kryesore tė periudhės sė Luftės sė Dytė Botėrore, qė kishin tė bėnin me rrugėn e ndjekur tė forcave komuniste pėr tė ardhur nė pushtet.

Nė Jugosllavi, si festė e madhe kombėtare, siē ėshtė cilėsuar edhe nė pritjen e dhėnė me rastin e kremtimit tė saj nga Legata Jugosllave nė Tiranė mė 1845 (Gaz. Bashkimi 30 nėntor 1945), u kremtua 29 nėntori i vitit 1943, e cila ėshtė dita kur nė Jajcė tė Bosnjės u bė mbledhja II e Kėshillit Antifashist Nacional-Clirimtar tė Jugosllavisė (AVNOJ), ku u hodhėn themelet organizative tė shtetit komunist.

Nė Jajcė, Kėshilli ANĒ i Jugosllavisė mori atributet e njė organi ligjvėnės, u krijua Komiteti Antifashist Nacionalēlirimtar i Jugosllavisė si organ ekzekutiv me atributet e njė qeverie, u vendos qė Jugosllavia pas Luftės tė ishte njė shtet federativ, i pėrbėrė nga gjashtė republika sllave.

Data 29 nėntor 1943, si ngjarje madhore u shėnua kudo, nė stemėn e Republikės, nė kartmonedhat e emetuara nė Jugosllavinė Komuniste etj. Nė pėrkujtim e nė sanksion tė Mbledhjes II tė AVNOJ-it e tė vendimeve tė saj, dy vjet mė pas, mė 29 nėntor 1945 u shpall Republika Popullore Federative e Jugosllavisė.

Me vendimet e 29 Nėntorit tė vitit 1943 tė mbledhjes II tė AVNOJ-it, ēėshtja kombėtare shqiptare u dėmtua rėndė nė shumė drejtime e me veprime afatgjata. Ato e zhvleftėsuan Rezolutėn e Konferencės Krahinore Nacionalēlirimtare pėr Kosovėn, tė mbajtur nė Bujan nė fund tė vitit 1943, ku u kėrkua Bashkimi i Kosovės dhe i rajoneve tė tjera etnike shqiptare me Shqipėrinė.

Vendimi pėr krijimin e Jugosllavisė Federative, tė pėrbėrė nga gjashtė republika sllave, ka qenė thellėsisht antishqiptar sepse nėpėrmjet kėtij vendimi u ligjėsua vendosja e pushtetit sllav nė viset etnike shqiptare
, tė cilat nė kushtet e pushtimit fashist iu bashkuan Shqipėrisė mė 1941 dhe banorėt e tyre u ndjenė realisht mė pak tė robėruar, sesa kur ishin nė Mbretėrinė Jugosllave.

Po kėshtu, vendimet e 29 nėntorit tė vitit 1943 e dobėsuan shumė peshėn dhe rolin e shqiptarėve nė Jugosllavi, qė ishin popullsia e tretė mė e madhe nė atė shtet.


Kopjativi jugosllav

9 maji 1945 ka qenė e para “festė kombėtare” qė filloi nė Shqipėri nė pėrkujtim tė fitoreve tė forcave tė Koalicionit tė Madh Antifashist gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, pjesė e tė cilit ka qenė edhe lufta e shqiptarėve.

Dy javė mė pas, mė 22 maj tė vitit 1945, Kryesia e Kėshillit tė ANĒ nėn shėmbėlltyrėn e simotrės jugosllave vendosi qė tė kremtohej si festė zyrtare 16 Shtatori (Konferenca e Pezės), 10 korriku (formimi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė NĒ) dhe 24 maji (Kongresi i Pėrmetit).

Vendimet e Kongresit tė Pėrmetit, nėn dirigjimin e emisarėve jugosllavė ishin njė kopjim i vendimeve tė 29 nėntorit tė vitit 1943 tė Mbledhjes II tė AVNOJ-it, ashtu si kishte bėrė vazhdimisht E. Hoxha qė imitonte gjithēka jugosllave, deri edhe huazimin e emėrtimeve pėr organet politike, ushtarake etj. qė u krijuan nė Shqipėri gjatė viteve tė Luftės II Botėrore.

Me gjithė kėto, jo rastėsisht, 24 Maji (Kongresi i Pėrmetit) si ditė feste nuk mori ngarkesat maksimale tė simotrės jugosllave tė 29 Nėntorit, sepse qysh nė Kongresin e Pėrmetit Enver Hoxha u shpreh:
"Do tė punojmė pėr realizimin e njė konfederate ballkanike" nėn drejtimin e Titos, gjė qė do tė sillte humbjen e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe kthimin e saj nė Republikė tė shtatė tė Jugosllavisė.
Kėtė politikė tė E. Hoxhės e dėshmojnė dokumentet e vėllimit “Marrėdhėniet shqiptaro-jugosllave 1945-1948” qė kanė dalė nė dritė pėr herė tė parė vitin e kaluar si botim i Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Arkivave.


Enver Hoxha kėrkoi shkrirjen me Partinė Komuniste Jugosllave

Nė kuadėr tė pėrshpejtimit tė procesit tė bashkimit tė Shqipėrisė mė Jugosllavinė, E. Hoxha kėrkoi bashkimin e Partisė Komuniste tė Shqipėrisė me Partinė Komuniste tė Jugosllavisė. Ai kishte deklaruar se pėr PKSH:
“Sekretar i pėrgjithshėm nuk do tė jem unė, por Mareshali Tito”.
Po kėshtu, edhe gjatė luftės sė Dytė Botėrore, pėrfaqėsuesi jugosllav Miladin Popoviē kishte qenė kryetari real i PKSH-sė. Prandaj edhe PKSH nuk u bė anėtare e Byrosė Informative tė PK Evropiane, sepse ajo pėrfaqėsohej nėpėrmjet PK Jugosllave.

Si njė hallkė tjetėr nė zinxhirin e lidhjeve skllavėruese tė Shqipėrisė me Jugosllavinė u sajua edhe njė ditė feste e pėrbashkėt, siē e cilėson 29 Nėntorin E. Hoxha nė telegramin qė i dėrgoi Titos nė vitin 1946 (Gaz. Bashkimi 29 nėntor 1946).

http://www.ballkan.com/index.php?lan...ws&newsID=2727

Dhe futbolli marksisto-leninist me datėn e "ēlirimit" (po aty):

Citim:
9 maji

Si datė pėrkujtimore e mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore nė Evropė dhe e fitores sė Koalicionit tė madh Antifashist, pjesė e tė cilit ka qenė edhe Lufta Antifashiste e popullit shqiptar, nuk u caktua 2 maji i vitit 1945, kur trupat sovjetike morėn Berlinin, por 8 maji pėr vendet e Evropės Perėndimore, kur komanda e ushtrisė gjermane nėnshkroi aktin e kapitullimit me pėrfaqėsuesit e ushtrisė anglo-amerikane dhe 9 maji i vitit 1945 pėr vendet e Evropės Lindore, dita kur garnizoni gjerman i Pragės u detyrua me luftė tė dorėzohej.

Pas kėsaj ngjarjeje, ushtritė gjermane ndėrprenė pėrfundimisht veprimet luftarake, edhe pse vazhduan tė qėndronin pėr disa kohė nė Ēekinė Perėndimore dhe nė rajone tė tjera.

8 dhe 9 Maji i vitit 1945 kremtohen kudo nė Evropė si ditė tė fitores sė pėrbashkėt tė koalicionit tė Madh Antifashist. Edhe nė Shqipėri, qysh nė mbrėmjen e asaj dite, Kryesia e Kėshillit Antifashist Nacionalēlirimtar vendosi qė “9 Maji tė shpallet festė kombėtare” dhe u festua pėr shumė vite si e tillė nė vendin tonė.

Pas pak, krahas 9 Majit u vendos jo pa kundėrshtime, qė tė pėrkujtohet si festė kombėtare edhe dita e Ēlirimit tė Shqipėrisė. Meqenėse nė Shqipėri, fitorja e forcave antifashiste nė Luftėn e Dytė Botėrore kremtohej si festė zyrtare, nėpėrmjet dy episodeve e datave tė ndryshme, pas disa vitesh u vendos qė njėra prej tyre tė hiqej.

“Ėshtė e kuptueshme qė kjo bėhej nė kuadrin e politizimit dhe tė shtrembėrimit gjithnjė e mė tė thellė qė po i bėhej historisė dhe nė pėrshtatje me qėndrimet delirante tė Enver Hoxhės”, shprehet historiani Kasėm Biēoku.


Tri herė e ndryshuar

Data e ēlirimit tė qytetit tė Shkodrės dhe tė tė gjithė Shqipėrisė nga pushtuesit nazistė ėshtė ndryshuar tri herė qysh nga viti 1945 e deri tani. Nė vitin 1944 si ditė e kremtimit tė Shqipėrisė ėshtė kremtuar zyrtarisht 28 Nėntori.

Kjo datė ka vijuar tė kremtohet nė Shkodėr nė vitin 1945. Nė fund tė vitit 1945, u ndryshua data e Ēlirimit tė Shqipėrisė duke e zėvendėsuar me 29 Nėntorin.

Pas 5 dhjetėvjeēarėsh, data e Ēlirimit u ndryshua nė vitin 1993 kur u rivendos 28 Nėntori. Kurse nė vitin 1997 u zėvendėsua sėrish me 29 Nėntorin.


28 nėntori ka qenė data e Ēlirimit edhe pėr vetė Enver Hoxhėn

“Dikush mė tregoi se nė albumin “Rilindja Kombėtare Shqiptare” tė botuar nė vitin 1962 prej Kristo Frashėrit, ėshtė njė fragment i fjalimit tė Enver Hoxhės, tė mbajtur nė Tiranė mė 28 nėntor 1944, ku ai ka deklaruar se ėshtė ēliruar e gjithė Shqipėria (f. 120)."

"Pastaj, njė burim tjetėr ėshtė njė foto qė ka fiksuar kremtimin e njėvjetorit tė ēlirimit tė Shkodrės mė 28 nėntor. Fragment i fjalimit tė E. Hoxhės botuar nga K. Frashėri, mė bėri tė dyshoj se Hoxha ka falsifikuar edhe datat e shėnuara historike pėr tė realizuar projektin e aneksimit tė Shqipėrisė nga Jugosllavia. Kjo dėshmi mė nxiti tė gjurmoja mė tepėr nė burimet historike”,- thotė studiuesi Kasėm Biēoku.

Ai pastaj sjell raste se si Instituti Marksist-Leninist ka ndryshuar fjalė, si "ēlirim" me "pavarėsi" duke prishur lidhjen e brendshme kuptimore tė frazės.
“Nė ēdo 28 nėntor ėshtė derdhur gjak i bijve heroikė, qė pėrlesheshin me bajonetat e okupatorit dhe tė tradhtarėve. Dita e Flamurit u bė dy herė e shenjtė, dita e pavarėsisė dhe e bashkimit tė popullit shqiptar” (E. Hoxha, vepra. Vėll. II, fq. 605).
Nė vėllimin “Dokumente tė Organeve tė Larta tė pushetit revolucionar…”, Tiranė 1962, ka edhe njė vendim tė Kėshillit ANĒ tė datės 28 nėntor 1944 pėr “Amnistinė pėr fajet politike”. Ky vendim fillon me frazėn:
“Me rastin e festės kombėtare tė 28 Nėntorit tė ēlirimit tė Tiranės dhe tė qyteteve tė tjera tė Shqipėrisė…” (f. 303).
Pra, edhe nga ky vendim qė ėshtė botuar pėr herė tė parė mė 21 dhjetor 1944 nė nr. 1 tė “Gazetės Zyrtare” del qartė se anėtarėt e kėshillit tė ANĒ ashtu si edhe E. Hoxha kanė dėshmuar se data e ēlirimit ishte 28 nėntori 1944”.

http://www.ballkan.com/index.php?lan...ws&newsID=2727

Citim:
Telegrami i Titos: “Tani edhe festat do t’i kemi tė pėrbashkėta”

Caktimi i 29 Nėntorit si festė kombėtare u bė nė mbledhjen e 9 nėntorit tė vitit 1945 tė Kryesisė sė Kėshillit tė ANĒ, e cila u mor kryesisht e caktimin e “tė kremteve kombėtare, civile dhe fetare”.

Kur shqyrton me kujdes procesverbalin e kėsaj mbledhjeje pėr caktimin e 29 nėntorit si “e kremte kombėtare”, del prapaskena e maskuar mjeshtėrisht dhe qė tė kujton letrėn e E. Hoxhės drejtuar Gjin Markut mė 15 shtator 1944, nė tė cilėn e porosiste se si duhej t’i maskonte marrėdhėniet me majorin Voja apo kur i shkruan Miladin Popoviēit qė tė merrej me hetimin e veprimtarisė sė Mustafa Gjinishit (Ash, Fondi KQKSh, v. 1943, D. 23/1).

Ramadan Ēitaku ka qenė ndėr pėrkrahėsit mė tė flaktė tė vijės politike tė E. Hoxhės pėr bashkimin e Shqipėrisė me Jugosllavinė. Pra, federalist, titist i orėve tė para.

Ai mė pas do tė bėhej ambasadori i Shqipėrisė nė Beograd dhe nuk ka dyshim se ishte urdhėruar nga misionarėt e Titos, qė 29 nėntori tė shpallej edhe nė Shqipėri si ditė feste kombėtare. Kėtė kėrkesė Titoja ia kishte dėrguar mė parė Enver Hoxhės, qysh me telegramin e 28 nėntorit 1944, ku urdhėronte: “Tani edhe festat do t’i kemi tė pėrbashkėta”.


Procesverbali i 9 nėntorit 1945

Mbledhjen e Kryesisė sė Kėshillit tė ANĒ e ka hapur kryetari Omer Nishani, i cili ka kėrkuar qė tė diskutohej mbi projektligjin “Pėr tė kremtet zyrtare”. Diskutimet nisėn mė fjalėn e Tuk Jakovės, i cili si pėrfaqėsues i sindikatave kėrkoi tė shtohej si festė 1 Maji, sepse ishte harruar nė projektligjin e propozuar.

Pasi u votua, pėr tė e mori fjalėn baba Mustafa Xhani, i cili kėrkoi tė pėrfshihej dhe dita e Nevruzit… Mė pas e mori fjalėn Bedri Spahiu, ish-anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UNĒ, i cili kėrkoi qė nė projektligj emėrtimi i festės sė 28 nėntorit tė zgjerohej dhe tė pėrfshinte edhe ditėn e ēlirimit tė Shqipėrisė.
Sh. Bedri Spahiu: Dita e 28 nėntorit konēidoi me Ēlirimin e Shqipėrisė, d.m.th, me rėnien e Shkodrės, prandaj proponj qė emėrtimi i festės sė 28 Nėntorit tė bėhet: Dita e Indipendencės dhe e Ēlirimit tė Shqipėrisė (nuk pėrkrahet)

Sh. Bedri insiston tė vihet nė votė.

Sh. kryetar e vė nė votim dhe nuk pranohet (votojnė pro vetėm pesė)”.
Pas kėtij votimi e mori fjalėn baba Mustafa Xhani pėr ēėshtje festash fetare si dhe Gjergj Kokoshi e Myslim Peza. Pas votmit pėr festat fetare u bė pesė minuta pushim, kur mbledhja thuajse sa kishte filluar, pėr tė vazhduar pastaj gjatė e pa ndėrprerje deri nė fund…

Kėto 5 minuta pushim me sa nėnkuptohet iu deshėn E. Hoxhės si regjisor federatist titist tė kurdiste papagallin R. Citakun, qė ai tė argumentonte se pėrse 29 Nėntori duhej caktuar si ditė feste pėr tė kujtuar Ēlirimin e Shqipėrisė (koment i historianit K. Biēoku).

Rreth saj u diskutua mė shumė se pėr tė gjitha festat e tjera tė marra sė bashku, sepse diskutantėt nuk qenė tė njė mendjeje.

Nė fjalėn qė mori pas pushimit R. Ēitaku tha:
“Nė projektligj ėshtė harruar tė vihet data e Ēlirimit tė Shqipėrisė…Dita e 28 Nėntorit ėshtė e drejtė tė festohet, por edhe kjo e Luftės sė Dytė, e Luftės sė Madhe, duhet tė shtohet (pėrkrahet). Vetėm ėshtė ēėshtja e datės. Me sa di unė, pas mesnatės sė 28 nėntorit 1944, armiku qe zhdukur nga e gjithė Shqipėria, d.m. th. dita 29 nėntor u gdhi duke qenė Shqipėria e ēliruar. Prandaj proponoj qė dita e 29 Nėntorit tė shtohet nė ditėn e festave kombėtare. Ne kemi vėnė ditėn e mbarimit tė luftės sė pėrbotshme e tė mos vėmė ditėn e Ēlirimit tė Shqipėrisė, mė duket se do tė ishte gabim”.

Sh. Hasan Pulo: Nuk kam kundėrshtim pėr sa tha baca. Por do tė desha tė di si e kanė ato shtete qė kanė luftuar dhe kanė hequr tė zezat mė shumė sesa ne?

Sh. Ramadan Ēitaku: Nė Jugosllavi ditėn e Ēlirimit tė Beligradit e mbajnė si festė tė pėrgjithshme. Edhe nė mos e kanė gjetkė, ne mund ta bėjmė. Edhe nė kemi luftuar mė shumė nga tė tjerėt.

Sh. Hasan Pulo: Gjithė shtetet njė ditė kanė festė tė indipendencės sė tyre

Sh. Ramadan Ēitaku. Pamė nė Bullgari qė megjithėse nuk kanė bėrė luftė, ditėn e Ēlirimit e kanė bėrė festė.”
Fryma e pėrgjithshme ishte pėr ta nxjerrė 29 nėntorin si ngjarjen mė tė madhe tė historisė sė Shqipėrisė. Dhe nuk u pėrkrah nga shumica mendimi i B. Spahiut, qė emėrtimi i festės sė 28 nėntorit si ditė e pavarėsisė tė zgjerohej edhe me atė tė Ēlirimit tė Shqipėrisė.

Por asnjė nga anėtarėt nuk e kundėrshtoi mendimin e Bedri Spahiut se Shkodra ishte ēliruar mė 28 nėntor 1944. Kėtė fakt e pranoi edhe titisti Gj. Kokoshi, qė tregoi se “me sa di unė, pas mesnatės sė 28 nėntorit 1944, armiku qe zhdukur nga e gjithė Shqipėria, d.m.th. dita e 29 nėntorit u gdhi duke qenė Shqipėria e ēliruar.”

Qė tė arrinin kalimin e kufirit nė kohėn e pėrmendur nga R. Ēitaku, ushtarėt gjermanė, shumė prej tė cilėve ishin kėmbėsorė, detyrimisht janė larguar shumė orė mė parė nga qyteti i Shkodrės dhe rrethinat e tij. Bėhet fjalė pėr 35 km rrugė tė paasfaltuar pėr tė mbėritur nė kufirin me Malin e Zi.

Nė kėtė takim, sipas procesverbalit, nuk kanė diskutuar pėr festėn e Ēlirimit, datėn dhe kohėn e saktė shumė nga anėtarėt e Kėshillit tė ANĒ. Mes tyre baba Mustafa Xhani, Gogo Nushi, Dali Ndreu, Nako Spiro, Enver Hoxha etj.

Enver Hoxha ishte ndėr tri anėtarėt mė tė informuar pėr kėtė ēėshtje…


Hileja

Sipas nenit 8 tė ligjit “Mbi tė kremtet zyrtare” ku pėrfshihej edhe 29 Nėntori si datė pėrkujtimore pėr Ēlirimin e Shqipėrisė, ai hynte nė fuqi “ditėn e botimit tė saj nė Gazetėn e Zyrtare”.

Dhe ky ligj qėllimisht u botua nė nr. 75 tė kėtij organi, mė 30 nėntor 1945 qė tė mėnjanohej ndonjė kundėrshtim ndaj falsifikimit dhe shtrembėrimit qė po i bėhej ditės sė Ēlirimit tė Shkodrės dhe tė tė gjithė Shqipėrisė.

Ndėrkohė qė nga 9 nėntori deri mė 30 nėntor kanė dalė nga shtypi katėr numra tė tjerė tė Gazetės Zyrtare (23), nė tė cilat janė botuar ligje e vendime mė tė vona se ligji i datės 9.11. 1945 pėr festat zyrtare.


Burimet shkodrane: Ēfarė thoshin traktet mė 28 nėntor 1944

Burimet historike mė tė rėndėsishme qė dėshmojnė pėr Ēlirimin e Shqipėrisė mė 28 nėntor 1944 janė ato qė vijnė nga vetė qyteti i Shkodrės. Ata qė i kanė pėrjetuar ngjarjet, kujtojnė se pasditen e 28 Nėntorit, kur nė rrethinat e Shkodrės trupat gjermane ishin grumbulluar pėr tė vazhduar marshimin, goditėn me artileri forcat partizane nė Urėn e Mesit duke i larguar ata dhe vetė gjermanėt vazhduan tė pa shqetėsuar nėpėr rrugėn e Hanit tė Hotit.

Pas aksionit tė artilerisė gjermane, nuk ka pasur mė asnjė episod luftarak me pushtuesit dhe armėt heshtėn. Gjatė muajit nėntor tė vitit 1945 nė gazetėn “Koha e Re” tė Shkodrės janė botuar disa shkrime qė dėshmojnė se Shqipėria ėshtė ēliruar mė 28 nėntor 1944.

Historiani Kasėm Biēoku sjell dokumente tė kohės, si trakti i 28 nėntorit 1944 i Kėshillit Nacional Ēlirimtar tė Shkodrės i cili thotė se nė natėn e 27-28 nėntorit tė vitit 1944 trupat gjermane nuk ndodheshin nė Shkodėr dhe roje tė qytetit kanė qenė banorėt e tij.

Po kėshtu, edhe trakti i 28 nėntorit 1944 i Komitetit Qendror pėr Shkodrėn i Partisė Komuniste, i shtypur nė shtypshkronjėn e franceskanėve pas largimit tė gjermanėve, nė pėrmbajtjen e tij tregon se atė ditė Shqipėria konsiderohet e ēliruar.

http://www.ballkan.com/index.php?lan...ws&newsID=2728
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2012, 17:34   5
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Duhet bėr njė radhitje me tė gjitha emėrtimet "29 Nėntori", "24 Maji" tė shkollave, rrugve, lagjeve, etj.
Tė ndryshohen sa mė parė.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.