Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.12.2008, 21:43   1

Shkrim i cituar Shqipėria, strehė pėr emigrantėt e padėshiruar nga BE-ja


Citim:
Rreziku: Shqipėria, strehė pėr emigrantėt e padėshiruar nga BE-ja

Shqipėria rrezikon tė kthehet nė njė vend strehimi pėr tė gjithė emigrantėt e padėshiruar nga vendet e Bashkimit Evropian, pėrfshi kėtu afrikanė apo edhe aziatikė.

Kjo pasi, kuadri ligjor ekzistues, edhe ai qė ėshtė nė proces miratimi nė Kuvend, pra projektligji “Pėr Azilin nė Republikėn e Shqipėrisė”, i krijon hapėsirat e duhura ēdo shtetasi tė huaj qė i refuzohet qėndrimi nė njė nga shtetet e BE-sė dhe qė gjatė ndalimit ka deklaruar se ka kaluar nga Shqipėria, pėr t’u pritur nė mėnyrė tė detyrueshme nga vendi ynė.

Megjithėse drafti qė pritet tė rregullojė procedurat e dhėnies sė azilit, ėshtė ende nė Kuvend, deputetėt e opozitės nė Komisionin Parlamentar tė Ligjeve, kanė ngritur dje shqetėsimin pėr rrezikun qė mbart miratimi i tij, sipas propozimit tė bėrė nga Ministria e Brendshme.

Ka qenė pikėrisht ish-Kryeministri Pandeli Majko ai qė, duke iu referuar nenit 28/1 qė kėrkohet t’i shtohet ligjit ekzistues, ka ngritur kėtė problem, duke kėrkuar njėkohėsisht shpjegime nga drejtori juridik i Ministrisė sė Brendshme, Sokol Shehi dhe drejtoresha e zyrės sė Emigracionit nė kėtė ministri, Ingrit Ēuto, nėse rrezikon vendi ynė nga zbatimi i marrėveshjeve tė ripranimit me vendet e BE-sė dhe kėtij ligji.

Sipas tij, ajo qė bie nė sy, nė pamje tė parė, nga zbatimi i kėtyre dy normave ligjore, ėshtė pikėrisht mundėsia qė Shqipėria tė shndėrrohet nė njė hapėsirė ku, jo vetėm tė kthehen njė pjesė e mirė e emigrantėve tė padėshiruar nga vendet e BE-sė, por edhe nė njė vend, i cili nė bazė tė projektligjit tė ri tė azilit, duhet t’i pranojė dhe tė japė mbrojtje pėr ta.

“Kam njė shqetėsim pėr nenin 28/1 qė kėrkohet tė vendoset nė ligjin ekzistues dhe flet pėr mosdhėnien e azilit si rrjedhojė e ardhjes nga njė vend i tretė i sigurt. Kam pėrshtypjen se me kėtė po krijojmė kushtet pėr ta kthyer Shqipėrinė nė njė mundėsi strehimi pėr tė gjithė zezakėt e Afrikės qė tentojnė tė shkojnė nė Evropė. Dhe ajo qė ėshtė mė e keqja, nė bazė tė marrėveshjeve tė ripranimit dhe kėtij neni tė kėtij projektligji, ne, jo vetėm qė jemi tė detyruar tė ripranojmė tė gjithė ata emigrantė qė deklarojnė se kanė kaluar nga Shqipėria, por edhe t’u japim atyre mbrojtje, dhe pse jo azil”, - tha Majko.

Kėtij shqetėsimi nuk i janė pėrgjigjur dot specialistėt e Ministrisė sė Brendshme, tė cilėt kanė kėrkuar kohė qė tė konsultohen me marrėveshjet e ripranimit qė vendi ynė ka nėnshkruar, kryesisht me shumicėn e vendeve anėtarė tė BE-sė pėr tė dhėnė njė pėrgjigje tė saktė pėr kėtė ēėshtje.

Ndėrkohė qė, shqetėsimi i ngritur nga Majko, ka gjetur mbėshtetje edhe nga kryetari i Komisionit tė Ligjeve, Ilir Rusmali, i cili ka theksuar se duhet njė pėrgjigje e saktė pėr kėtė problem, pasi rreziku ekziston.

Ai ka sqaruar se marrėveshjet e ripranimit janė dokumente ligjorė qė nėnshkruhen me shtete tė tjera tė gjitha tė sigurta, nė bazė tė tė cilave shteti shqiptar merr pėrsipėr tė strehojė tė gjithė personat azilkėrkues, nė ato vende kur kėto persona kanė ardhur nėpėrmjet Shqipėrisė.

Prandaj edhe Rusmali kėrkoi nga dy pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Brendshme sqarime, nėse njė projektligj i tillė do tė krijonte kundėrvėnie me marrėveshjet e ripranimit qė vendi ynė ka nėnshkruar dhe po nėnshkruan, kryesisht me vendet e Bashkimit Evropian.

Pėr kėtė arsye, ai ka kėrkuar nga Ministria e Brendshme qė pėrpara se ta kalojė draftin pėr votim nė seancė plenare, ta ballafaqojė edhe njė herė nenin 28/1 tė tij me marrėveshjet e ripranimit qė qeveria shqiptare ka nėnshkruar me vende tė zhvilluara.

http://www.shekulli.com.al/news/49/A...008-12-03.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.12.2008, 01:48   2
darwin
anėtar/e
 
darwin
 
Anėtarėsuar: 7.2006
tmerr!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2009, 12:15   3
Citim:
Kosova dhe Shqipėria do pranojnė refugjatė nga BE

Shqipėria dhe Kosova do tė jenė tė detyruar tė pranojnė nė territorin e tyre emigrantė tė paligjshėm qė BE mund t’i largojė nga territoret e njė prej 27 vendeve tė Bashkimit dhe mund t’i transferojė drejt vendeve tona.

BE mund ta bėjė kėtė veprim nėse kėta emigrantė tė paligjshėm kanė pėrdorur Shqipėrinė ose Kosovėn si vend fillestar pėr t’u larguar drejt shteteve tė Evropės sė Bashkuar.

Kjo ėshtė vetėm njė pjesė e Marrėveshjes mes Shqiperisė dhe Kosovės, pėr ripranimin e personave. Marrėveshja ka mbėrritur nė Kuvend dhe pritet tė ratifikohet nė seancat e ardhshme tė Parlamentit tė Shqipėrisė.

Nė njė prej neneve tė kėsaj marrėveshjeje, qė u firmos nė Prishtinė nga ministrat Basha dhe Hyseni, theksohet se
“pala kontraktuese e kėrkuar do tė ripranojė njė shtetas tė vendeve tė treta apo person pa shtetėsi me kėrkesėn e palės kontraktuese kėrkuese, nėse kjo e fundit provon apo dhe prezumon vlefshmėrisht se personi, i cili nuk plotėson kėrkesat efektive pėr hyrje apo qėndrim, e ka kaluar kufirin e palės kontraktuese kėrkuese, pasi ka qėndruar nė territorin e palės kontraktuese te kėrkuese”.
http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4785
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2009, 12:18   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
I doli gjumi kėtyre? Po jepini se kanė akoma "dokumentet e integrimeve".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2009, 19:47   5
puntori
anėtar/e
 
puntori
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Citim:
Shqipėria dhe Kosova do tė jenė tė detyruar tė pranojnė nė territorin e tyre emigrantė tė paligjshėm qė BE mund t’i largojė nga territoret e njė prej 27 vendeve tė Bashkimit dhe mund t’i transferojė drejt vendeve tona.
''tė detyruar'' ?
Citim:
“pala kontraktuese e kėrkuar do tė ripranojė njė shtetas tė vendeve tė treta apo person pa shtetėsi me kėrkesėn e palės kontraktuese kėrkuese, nėse kjo e fundit provon apo dhe prezumon vlefshmėrisht se personi, i cili nuk plotėson kėrkesat efektive pėr hyrje apo qėndrim, e ka kaluar kufirin e palės kontraktuese kėrkuese, pasi ka qėndruar nė territorin e palės kontraktuese te kėrkuese”.
Pra , akoma pa u antarsuar nė BE, kta e paskan me tė futme...pėr momentin 27 -ēja, kėrkon tė heqi pėrgjegjsinė nga vetja dhe tja veshi vendeve aspiruese...dhe problemi u zgjidh brenda standarteve Europjane.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.12.2009, 22:21   6
Citim:
Nė Prishtinė u inaugurua objekti i pėrkohshėm pėr azilkėrkues

Prishtinė, 17 dhjetor '09 – Nga sot Kosova u bė me objekt tė pėrkohshėm pėr pranimin e tė huajve. Nė Prishtinė, nė prani edhe tė ministrit tė Punėve tė Brendshme, z. Zenun Pajaziti, u inaugurua Qendrės pėr Azilkėrkues dhe pranimin e tė huajve.

Pas inaugurimit tė objektit, ministri Pajaziti bėri tė ditur se ky objekt ėshtė projekt i pėrkohshėm, meqė planifikohet njė tjetėr, krejtėsisht i ri, i cili do tė mundėsohet edhe nė mbėshtetje tė partnerėve tanė ndėrkombėtarė, tė ndėrtohet nė komunėn e Lipjanit.

Ai, duke folur pėr tė huajt, qė kėrkojnė strehim nė Kosovė, tha se pas shpalljes sė pavarėsisė nė Kosovė kanė ardhur qytetarė nga vende tė ndryshme dhe kanė kėrkuar strehim, tė cilėve, nė pėrputhje me legjislacionin tonė dhe standardet ndėrkombėtare ėshtė dashur t’i pranojmė dhe trajtojmė.

“Mė herėt e kemi plotėsuar infrastrukturėn ligjore, si dhe e kemi krijuar edhe institucionin pėrkatės brenda Ministrisė dhe besojmė se pėr pak kohė do tė kemi njė objekt krejtėsisht tė ri pėr tė huajt", tha ministri Pajaziti, i cili sqaroi se aktualisht "kemi njė numėr tė vogėl tė personave qė kanė kėrkuar strehim, tė cilėt kryesisht janė qytetarė nga vendet e lindjes.

Nuk mund tė themi se kėto kėrkesa janė nė rritje, por pas shpalljes sė pavarėsisė ka pasur qytetarė nga kėto vende qė nė mėnyra tė ndryshme kanė kėrkuar tė vijnė nė Kosovė".

Qendra pėr Azilkėrkues dhe pranimin e tė huajve do tė ketė kapacitet pėr t'i pranuar 20 persona, ndėrsa kostoja e tij ėshtė rreth 200 mijė euro.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,5931
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2010, 15:45   7
Citim:
Basha: Shqipėria nuk kėrcėnohet nga azilkėrkuesit

Shqipėria nuk pėrbėn problem pėr shtetasit qė kėrkojnė azil nė vendet e BE-sė pėr shkak tė sigurisė sė kufijve dhe zyrave tė migracionit qė disponon.

Ministri i Brendshėm, z. Lulzim Basha, deklaroi dje nga qyteti i Elbasanit se Shqipėria garanton standarde njėsoj si vendet e tjera tė Bashkimit Evropian.

Gjatė ceremonisė sė pėrurimit tė Zyrės sė Migracionit pranė Drejtorisė sė Policisė sė Qarkut Elbasan, Basha tha se standardi i investimit nė kėtė zyrė migracioni nuk lė asgjė pėr tė dėshiruar, krahasuar me standardin e zyrave analoge nė vendet e hapėsirės sė BE apo tė zonės Schengen.

“Ėshtė njė tregues tjetėr i qartė i standardit qė ka arritur sot Policia Kufitare dhe Migracionit, qė shkon pėrtej asaj qė kėrkon udhėrrėfyesi pėr liberalizimin e vizave. Ėshtė njė tregues i qartė i vullnetit tė qeverisė shqiptare dhe kapaciteteve tona nėpėrmjet Policisė Kufitare dhe Migracionit pėr tė trajtuar ēdo kėrkesė pėr azil nė mėnyrė tė rregullt sipas legjislacionit nė fuqi nė Shqipėri, sipas normave e standardeve europiane dhe sipas tė gjithė standardeve ndėrkombėtare”,- deklaroi Basha.

Ministri tha se sė shpejti do tė pėrurohet njė qendėr moderne nė Durrės pėr azilantėt me qėndrim tė parregullt.

Sipas tij, kėto janė prova tė qarta se Shqipėria jo vetėm nuk pėrbėn njė burim apo problem pėr sa u takon shtetasve tė tretė qė mund tė kėrkojnė azil nė vendet e BE, por ėshtė qartėsisht e pėrgatitur tė trajtojė me standarde europiane azilantėt e huaj qė kėrkojnė azil nė Republikėn e Shqipėrisė.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=12932&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.6.2010, 22:37   8
Citim:
Nė Shqipėri krijohet njė strukturė pėr tė trajtuar tė dėbuarit nga Evropa

Tiranė, 15 qerhsor - Shqipėria do tė krijojė njė strukturė tė posaēme pėr tė trajtuar shtetasit shqiptarė qė dėbohen nga Evropa pėr qėndrim tė paligjshėm nė vendet e Bashkimit Evropian.

Ministria e Brendshme dhe ajo e Punėve Sociale do tė bashkėpunojnė nė kėtė strukturė tė re, raporton BBC.

Duke njoftuar kėtė vendim, kryeministri Sali Berisha deklaroi se ēėshtja e tė kthyerve nga vendet evropiane ka njė specifikė shqiptare.

Kryeministri iu referua pėr kėtė shqiptarėve nga Maqedonia dhe Serbia qė kėrkuan strehim politik nė fillim tė kėtij viti nė disa vende evropiane, pas heqjes sė vizave pėr Serbinė, Maqedoninė dhe Malin e Zi.

Ēėshtja e trajtimit dhe riintegrimit tė shtetasve tė kthyer nga vendet e BE-sė ėshtė nė rendin e parė tė kritereve ende tė paplotėsuara nga Shqipėria pėr tė arritur regjimin e heqjes sė vizave.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,25117
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 23:26   9
Citim:
Kosova dhe politikat e strehimit

Gjatė pjesės sė parė tė kėtij viti, rreth 130 persona nga vende tė ndryshme tė botės kanė kėrkuar strehim nė Kosovė. Ata vijnė kryesisht nga vendet e pėrfshira nga krizat siē janė Pakistani, Afganistani, Bregu i Fildishtė, Somalia etj.

Nga ky numėr 42 kanė fituar statusin e tė strehuarit, ndėrsa pjesa tjetėr janė duke ju nėnshtruar proceseve ligjore. Trajtimi i strehim kėrkueseve ėshtė pjesė e standardeve qė Kosova duhet ti pėrmbushė pėr t’u afruar me strukturat euroatlantike, pėrkatėsisht liberalizimin e vizave pėr qytetarėt e saj.

Autoritetet thonė se strehimkėrkuesit e pėrdorin Kosovėn mė shumė si vend transit dhe mė pak si vendqėndrim. Bashkėrenduesi i qendrės sė strehimit, Fitim Zariqi thotė po bėhen pėrpjekje pėr njė trajtim sa mė tė mirė tė strehimkėrkuesve.

“Momentalisht kemi 22 azilkėrkues, ata janė tė lirė tė lėvizin pasi tė akomodohen nėse njė gjė e tillė nuk u ėshtė ndaluar pėr arsye tė caktuara. Ka edhe fėmijė tė akomoduar kėtu, pasi qė kemi edhe familjarė, momentalisht kemi dy familje, ka pasur edhe mė shumė. Kapaciteti nė qendėr ėshtė pėr 22 persona, momentalisht i kemi vetėm 22 nuk kemi mė shumė, nė tė kundėrtėn kemi edhe njė hotel tė kontraktuar prej Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, ku mund t’i akomodojmė. Hoteli ka njė kapacitet deri nė pesėdhjetė persona, kėshtu qė qendra mė shumė ka mandat qė tė akomodoj azilkėrkues, kurse pėr ēėshtjen e statusit tė azilkėrkuesve merret Divizioni pėr Azil”, thotė ai.

Ndonėse i ėshtė refuzuar kėrkesa pėr strehim azilkėrkuesi nga Iraku thotė se ka dhjetė muaj qė qėndron nė Kosovė.

“Njerėzit nė Kosovė janė shumė tė mirė, sė pari sepse ata janė myslimanė. Ėshtė vend i vogėl dhe shumė i bukur, veēanėrisht sheshi “Nėnė Tereza”, edhe vajzat janė shumė tė bukura”, thotė ai.

Qendra pėr Azil nė Prishtinė ėshtė hapur nė shkurt tė vitit 2010, ndėrsa kėtė muaj pritet tė hapet edhe njė qendėr tjetėr nė afėrsi tė Prishtinės.

Adresimi i ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me migracionin ėshtė njė prej kushteve themelore pėr liberalizimin e vizave pėr Kosovėn qė ėshtė vendi i vetėm nė Evropėn Juglindore qė ka mbetur jashtė kėtij procesi.

Nė kėtė kuadėr hyn edhe ri-integrimi i personave tė riatdhesuar dhe autoritetet thonė sė janė tė pėrkushtuara tė pėrmbushin kriteret nė kohėn kur kanė mbetur pak muaj deri tek pėrmbyllja e raportit tė progresit tė Komisionit Evropian ku pritet tė pėrfshihet edhe vlerėsimi zyrtar pėr Kosovėn nė fushėn e liberalizimit tė vizave.

http://www.voanews.com/albanian/news...124562084.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.