Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.5.2007, 13:43   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Vė re! Procesi i turqizimit tė shqiptarėve (nė zhvillim e sipėr)


Turqizimi i shqiptarėve ėshtė njė proces qė po kryhet qė prej pushtimit turk dhe vazhdon nė ditėt tona nga regjimet sllave nė bashkėpunim me ato turke.

Nė ndihmė tė kėtyre vijnė dhe fondet nga BE/OKB si dhe retorika e vazhdueshme mediatike qė i njėson shqiptarėt me turqit, qoftė ideologjikisht, qoftė biologjikisht. Kjo pasqyrohet vazhdimisht dhe nė mediat e huaja anglishtshkruajtėse ku ēdo pėrmendje e Shqipėrisė dhe e shqiptarėve ėshtė vetiu e njėsuar me Azinė, turqit, islamizmin, romėt etj.

Tema kėtu ėshtė pėr mbulim tė procesit, veprimet dhe pasojat.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.9.2007, 21:26   2
Citim:
Pasojat e akraballėkut
Arbėn Xhaferri

Skemat politike shpesh depėrtojnė lehtė nė botėkuptimet e njerėzve, qofshin ata tė zakonshėm apo njohės tė mirė tė rrethanave, dhe vėshtirė ērrėnjosen. Tanimė, ēdo analist qė zhvillon teorinė pėr pasojat e konflikteve nė Gadishullin Ilirik niset nga premisa, tashmė e aksiomatizuar pėr ekzistencėn e njė aleance tė natyrshme mes Serbisė dhe Greqisė, si dhe ndėrmjet Shqipėrisė dhe Turqisė.

Ata qė janė tė prirė pėr patetikė nuk hezitojnė t'i shtojnė brengat e njerėzve, duke pohuar se kėto fėrkime mund tė shkaktojnė pasoja tė pariparueshme pėr strukturat veri-atlantike, meqė Turqia dhe Greqia qenkan anėtare tė NATO-s. Por, shikuar nga njė kėnd realist, i liruar nga skemat paragjykuese, ekziston njė aleancė paradoksale mes politikės greke, serbe dhe turke, qė i ka rrėnjėt mė tė thella sesa mendohet.

Politika dhe propaganda serbe, dhe ajo greke nė vazhdimėsi, e pėrsėrisin dhe e ndėrtojnė tezėn pėr shqiptarėt si element jo luajal, si mish i huaj nė organizmin evropian. Kjo teori mbėshtetet mbi premisėn e pėrkatėsisė fetare dhe mendėsisė totalitare, nė kuadėr tė sė cilės ēdo gjė kundrohet nga kėndi polarizues, manikeik, bardhė dhe zi, ku shqiptarėt paraqiten si element i huaj, si myslimanė, qė asesi nuk mund tė jenė elementė integrativ nė sistemin e vlerave evropiane.

Kjo propagandė, e pėrshkuar me imputime neveritėse ėshtė intensifikuar deri nė paroksizėm pas aktit terrorist tė 11 shtatorit tė vitit 2001. Sipas njohėsve tė rrethanave dhe tė fenomeneve tė tilla, por edhe sipas pohimeve tė liderėve tė partive politike serbe apo greke ( bie fjala si V. Shesheli) pėr kėtė qėllim janė destinuar me miliona dollarė. Me kėto para financohen incidentet e llojeve tė ndryshme, prononcime apo ngjarje qė vėrtetojnė kėtė pohim. Segmentet e caktuara tė institucioneve greke apo serbe formojnė opinionin, pėr gjoja tė rrezikut qė i kanoset qytetėrimit perėndimor, nga islamizmi fondamental nė pėrgjithėsi, dhe i shqiptarėve nė veēanti.

Nga ana tjetėr, segmente tė caktuara tė shoqėrisė apo i shtetit turk, me, apo pa vetėdije, japin argumente, ose thėnė mė mirė demonstrojnė tezėn se shqiptarėt janė pjesė e pashkėputur e qytetėrimit osman. Kėto ditė, sipas lajmit qė dha kanali televiziv shqiptar "Top-Channel", nė Librazhd, autoritetet fetare tė kėsaj ane sė bashku me segmente tė caktuara turke kanė organizuar synetimin kolektiv tė mė se 200 fėmijėve shqiptarė, sipas traditės turke. Kamera e "Top-Channel-it" na ofroi pamje nga kjo ngjarje bizare, ku fėmijėt tė veshur me rroba prej satenit tė bardhė, me kapuēa nė trajtė tė fesit ku shkruhej "Mashallah", valėvitnin herė flamujt tė shtetit turk, dhe herė ato shqiptar.

Natyrisht se askujt nuk duhet t'i pengojė aspekti fetar i kėsaj ngjarje beninje, por konotacionet politike dhe efektet qė ato krijojnė nė opinionin e jashtėm dhe atė tė brendshėm. Ē'ėshtė e vėrteta, kjo ngjarje politiko-fetare nuk ėshtė aksidentale, por tashmė e shndėrruar nė traditė. Kohė mė parė nė muajin e Ramazanit, strukturat e tilla organizonin iftare kolektive nė sheshet e qyteteve, qė dikur ishin tė sunduar nga Perandoria Osmane.

Kėto projekte qė kontrabandohen pėrmes petkut fetar krijojnė njė varg problemesh brenda pėr brenda komunitetit shqiptar, por edhe nė raportet shtetėrore, apo kombėtare tė shqiptarėve me kontekstin evropian. Me kėto organizime, financuesit e kėtyre manifestimeve, aspak religjioze, sikur dėrgojnė mesazhin pėr pretendimet kulturore-qytetėruese tė shtetit modern turk nė hapėsirat e dikurshme tė Perandorisė Osmane.

Kėto manifestime dhe heshtja jonė krijojnė pretekstin qė edhe tė tjerėt, grekėt, apo serbėt tė organizojnė pagėzimin e njė numri tė ngjashėm tė fėmijėve ortodoksė shqiptarė, qė nė duart e tyre do tė valėvitin flamurin grek, apo serb. Nėse do tė ndodhte kjo, reagimi ynė do tė ishte i rreptė dhe i arsyeshėm, qė do tė hapte debatet publike qė do tė krijonin pistat e kontradiktave tė pariparueshme fetare, kombėtare dhe shoqėrore nė pėrgjithėsi.

Tashmė nė opinionin shqiptar ėshtė krijuar ideja fikse se grekėt dhe serbėt janė tė ligė, ndėrkaq turqit janė tė mirė. Nėse ky pohim do tė ishte i saktė, atėherė shqiptarėt nuk do tė ishin nė kėto telashe qė nuk dihet sesi do tė pėrfundojnė.

Ky paragjykim, qė ėshtė shtrirė nė tė gjitha hapėsirat shqiptare, madje edhe te pjesėtarėt e tė gjitha besimeve fetare, buron nga pohimi se sundimi osman dhe islamizimi i shqiptarėve e ndėrpreu procesin e asimilimit tė tyre. Mirėpo, ky pohim nėnkupton se fjala asimilim ka vlerė parciale, ngaqė dedikohet vetėm pėr rastet kur shqiptarėt asimilohen nga sllavėt, grekėt apo italianėt, dhe jo nga turqit. Pra, nė mėnyrė tė pavetėdijshme bėhet selektimi i asimilimit, duke e ndarė atė nė tė mirė dhe nė tė ligė.

Shikuar historikisht serbėt dhe grekėt kanė atakuar trupin tonė duke tentuar ti shfarosin shqiptarėt. Ndėrkaq politika osmano-turke ka tentuar tė zhdukė qenien (shpirtin), identitetin kombėtar shqiptar. Tė gjitha kėto tentativa kanė qenė antishqiptare pavarėsisht nga format qė janė zbatuar nė periudha tė dukshme.

Tashmė, ėshtė bėrė proverbial konstatimi i presidentit tė dikurshėm tė Turqisė z. Demirel, i cili nė takim me homologun e tij, me gjasė z. Mejdani, ka pohuar se presidenti real i shqiptarėve qenka ai vetė, ngaqė nė Turqi jetuakan pesė milionė shqiptarė.

Sipas kėsaj logjike, nė vazhdimėsi imponohet bindja se paska asimilime pozitive dhe negative. Tė bėhesh turk qenka mirė, ndėrkaq tė bėhesh grek, serb, apo italian qenka mėkat. Nė vijė tė kėtij konstatimi duhet analizuar fakti pse nė Turqi, gjatė krizės kosovare, nga pesė milionė shqiptarėt nuk u krijua njė lobi qė do ta detyronte shtetin turk, nė emėr tė stabilitetit tė brendshėm tė angazhohet, madje edhe tė implikohet mė konkretisht nė krizėn jugosllave duke u dalė zot shqiptarėve.

Tė gjithė shqiptarėt, sidomos pėrfaqėsuesit politik, pa marrė parasysh pėrkatėsinė fetare, sot e gjithė kohėn e pėrdorin frazėn "populli vėlla turk". Kjo shprehje intime do ta arsyetonte veten nėse do tė kishte efekte pozitive pėr mirėqenien e shqiptarėve, por fatkeqėsisht bie ndesh, jo vetėm me origjinėn e dy popujve, por edhe me realitetin e hidhur historik.

Para disa kohėsh pata nderin ta takoja njė kėshilltar me ndikim nė qeverinė turke dhe u pėrpoqa t'i shpjegoja disa shqetėsime tė shqiptarėve lidhur me paragjykimet qė kanė dėmtuar vazhdimisht interesin tonė kombėtar. Pas njė elaborimi tė gjatė dhe tė sinqertė nga ana ime, ai sėrish e pėrsėriti si vlerė paragjykimi qė vinte ndesh me realitetin.

"Ne, juve, boshnjakėt dhe kurdėt nuk ju trajtojmė si arabėt, apo iranianėt, por ju ndiejmė shumė tė afėrt me ne. Pėr ne, ju jeni akraba ( kushėrinj)". Kėtė konstatim ai e tha me njė patetizėm mėshirėplotė.

Me njė akrobacion retorik, i prirė nga bindja se tė jesh turk ėshtė bekim hyjnor, kėshilltari qeveritar turk me ndikim e ricikloi pa dilema idenė se shqiptarėt janė pjesė e idiomės turke, se ata nuk janė popull (milet) si popujt e tjerė, arabėt, iranianėt, grekėt, serbėt, bullgarėt etj. Nė mėnyrė tė pavetėdijshme, sa elegante, aq edhe brutale, ai e suspendoi identitetin shqiptar, qė me aq sakrifica ėshtė mbrojtur gjatė furtunave historike.

Trajtimi i shqiptarėve si akraba tė turqve, dhe jo si milet, ka pasur pasoja katastrofale pėr interesat e shqiptarėve gjatė sundimit osman, veēmas gjatė shpėrbėrjes sė kėsaj perandorie.

Tashmė ėshtė vėrtetuar katėrcipėrisht se mostrajtimi i shqiptarėve si popull lė pasoja tė rėnda, jo vetėm nė fushėn politike, nė kohėn kur formoheshin shtetet ballkanike, por edhe nė fushėn arsimore, kur autoritetet osmane ndalonin hapjen e shkollave shqipe duke orientuar shqiptarėt qė tė edukohen nė shkollat greke, apo sllave.

Meqė kohėt e fundit bėri bujė kėrkesa e kryeministrit shqiptar Berisha pėr rishikim tė historisė, e shoh tė udhės ta pėrqendroj vėmendjen e analistėve, pėr pasojat e marrėveshjeve, kryesisht turko-ruse ( sllave) pėr interesin e shqiptarėve, apo tė myslimanėve tė asaj kohe.

Pas njė vargu humbjesh tė betejave me rusėt, Perandoria Osmane ua jepte tė drejtėn pėr autonomi sllavėve qė kishte njė klauzolė tė veēantė qė shpjegon shkakun e shpėrnguljes sė shqiptarėve nė Turqinė e sotme. Kur iu dha autonomia serbėve, njėherėsh u ndalua e drejta e myslimanėve qė tė jetojnė nė kėtė shtet tė krishterė.

Kjo klauzolė shpjegon pastrimin gradual etnik shqiptar nga zonat e pushtuara nga serbėt, fillimisht nga pashallėku i Beogradit, pastaj, me zgjerimin e territorit serb nė jug nga rrethi i Nishit, dhe pėrfundimisht nga Kosova dhe Maqedonia, natyrisht edhe tė boshnjakėve nga Bosnja, Sanxhaku etj.

Kėtė parim, prijėsi legjendar i Turqisė moderne Kemal Ataturku e shndėrroi nė parim obligues: nė Turqi ka vetėm turq dhe jashtė Turqisė nuk ka turq. Mirėpo, zhvillimet historike treguan se ky pohim nuk ishte i saktė, por pėrkundrazi nė Turqi paska shumė joturq, si dhe jashtė Turqisė shumė turq.

Shpėrngulja e shqiptarėve nė Turqi, vėshtirėsitė nė krijimin e shtetit shqiptar dhe cungimi i tij ishte pasojė e mohimit tė identitetit kombėtar tė shqiptarėve.

Ideologėt turq tė kėtij klasifikimi ishin logjikisht dhe moralisht koherent. Duke na trajtuar si akraba tė turqve, ata nuk shihnin asgjė tė keqe nga shpėrngulja jonė nė Turqi, meqė pas humbjes sė luftėrave nė Rumeli pėr ta ishte e natyrshme qė popullin e vet ta tėrhiqte nė shtetin ku ata qeverisnin.

Kulmi i kėtij parimi, qė lejonte pastrimin etnik, u arrit nė Marrėveshjen e Lozanės, kur Turqia dhe Greqia u pajtuan qė tė kėmbejnė popullatėn greke nga Turqia Perėndimore dhe popullatėn turke apo myslimane, rrjedhimisht edhe tė ēamėve nga Greqia nė Turqi.

Marrėveshje tė kėtilla Turqia bėri edhe me Jugosllavinė e parė, por edhe me atė tė Titos pėr shpėrnguljen e shqiptarėve dhe boshnjakėve nga trojet e tyre etnike. Pra, pėrfaqėsuesit e "popullit vėlla turk" duke na trajtuar si akraba u pajtuan, madje dhe hartuan projektin pėr spastrimin e Rumelisė, tė Gadishullit Ilirik nga popullata autoktone, tė islamizuar nga vetė ata.

Kjo mendėsi ndikoi nė dobėsimin politik, ekonomik, ushtarak dhe demografik tė popullit shqiptar, kėshtu qė sot e kėsaj dite i ndiejmė pasojat e kėtyre vlerėsimeve tė gabueshme.

Kėto paragjykime dhe botėkuptimet perandorake turke, me apo pa vetėdije, lėnė pasoja negative pėr interesin shqiptar, madje edhe nė kontekstin aktual ku vendoset pėrfundimisht fati i kombit shqiptar. Nė Kosovė kontributin e vet pėr vendosjen e paqes e jep edhe kontingjenti i ushtarėve turq.

Shqiptarėt ndiejnė obligimin qė tė falėnderohen pėr impenjimet e tyre pėr vendosjen e rendit dhe tė sigurisė, por e kanė tė vėshtirė tė kuptojnė pėrpjekjet e tyre pėr turqizim, asimilim tė popullatės myslimane sllavisht-folėse, apo shqip-folėse. Me kėtė politikė, ata mund tė arrijnė vetėm njė objektiv: zvogėlimin e pėrqindjes vetėm tė popullatės shqiptare, qė nė parim nuk do tė ishte nė favor tė "popullit vėlla turk".

Njė popull qė nuk arrin t'i zbėrthejė paragjykimet e veta, po ashtu nuk do tė arrijė t'i kuptojė gabimet dhe pėrsėritjen e tyre. Gabimet e tilla ndikojnė qė tė mos pėrkufizohet qartė dhe pėrfundimisht identiteti kombėtar.

Shekulli
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2008, 20:19   3
Citim:
Kinema e Shqipėrisė

(...)

Nė kinematografinė shqiptare tė viteve tė fundit, vihet re edhe njė interes pėr tema deri dje thuajse ekskluzivisht “sllave” si pasqyrimi i jetės sė romėve (Kusturica docet), tė shndėrruar nė protagonistė nė Mao Ce Dunin e Besnik Bishės, i pranishėm nė Gjenovė.

http://www.shekulli.com.al/news/53/A...008-06-29.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.12.2008, 13:44   4
Citim:
IRJM: Sllavėt vazhdojnė popullimin e zonave shqiptare me romė

Banorėt e Strugės nė afėrsi tė udhėkryqit pėr nė Ohėr, Dibėr dhe Qafė Thanėn ankohen se nė afėrsi tė tyre ngrihet njė lagje e egėr e banuar me romė.

Qytetarėt qė banojnė afėr kėsaj hapėsire, apelojnė qė romėt e ardhur para disa muajve tė largohen nga lokaliteti. Banorėt e rinj janė vendosur pranė lagjes ekzistueses tė romėve nė anėn e majtė tė rrugės magjistrale Ohėr-Qafė Thanė.

Si pasojė e kėsaj janė irrituar qytetarėt qė banojnė nė afėrsi tė tyre, ndėrsa romėt e posa ardhur janė vendosur nė tokėn qė ėshtė pronė shtetėrore.

http://www.koha.com.mk/a15.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.12.2008, 14:02   5
allianz
 
Jo vetėm popullimi i zonave shqiptare me romė, por sllavėt pėr mė se njė shekull kanė ndjekur politikė sistematike tė vrasjes sė dinarikėve tė fuqishėm fizikisht, tė elementėve dinarikė intelektualė qė mund tė ruanin ndėrgjegjen kombėtare (kėtė e bėnin duke vrarė intelektualėt familjarisht, pra meshkujt e familjes ose duke i dėbuar jashtė shteti) dhe nxitjen e pėrzierjes sė dinarikėve me magjypė pėr tė zhdukur kompaktėsinė racore dhe kulturore. Prandaj dhe islamizmi i sponsorizuar fuqimisht nga regjimet sllave gjatė shekullit tė fundit shikohet nė kėtė kontekst.

Kjo politikė e ndjekur pėr njė kohė tė gjatė tashmė ėshtė ajo qė ka pjellė magjypė shqipfolės nė ditėt e sotme. Njė njeri qė tė gjithė e shohin se ėshtė jevg por qė flet shqip dhe prej kėsaj tė gjithė hiqen sikur kanė pėrpara njė shqiptar. Synimi sllav ka qenė i thjeshtė, jevgjizim kulturor-biologjik i shqiptarėve nė mėnyrė qė nesėr tė jenė tė justifikuar t'i dėbojnė pa shumė ceremoni.

Nga ana tjetėr ėshtė pėr t'u vėnė re se Tirana zyrtare i ka lėnė nė mėshirė tė fatit shqiptarėt jashtė Shqipėrisė londineze, dhe trumpeton me tė lartė se ka marrėdhėnie tė shkėlqyera fare me ēorbėn sllavo-mongolo-turanike nė IRJM, Mal tė Zi etj.

Madje unė shkoj deri aty sa tė them se pėr Tiranėn zyrtare, shqiptarėt nė IRJM nuk janė shqiptarė, nuk konsiderohen tė tillė, dhe shteti nuk ndjen fare pėrgjegjėsi pėr ta. Kjo shpjegon mė sė miri faktin se pse nuk ka pasur kurrė politikė shtetėrore apo qoftė dhe lėvizje agjenturore pėr t'i ndihmuar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2009, 12:43   6
Citim:
IRJM: Shtohen joshqiptarėt shqipkėndues

Njė lloj biznesi qė ka lulėzuar 10-tė vjeēarin e fundit ėshtė edhe tė kėnduarit, ku pėr arsye pėrfitimi dhjetėra njerėz kanė zgjedhur kėtė rrugė, edhe pse mund tė mos kenė prirje pėr kėndim. Pėr tė depėrtuar nė treg, ata kanė gjetur mėnyra tė ndryshme. Disa kėngėtarė edhe pse nė fillimet e karrierės sė tyre s’kanė ditur asnjė fjalė shqip, pėr tė pėrfituar mė tepėr publik, famė dhe para, janė bėrė “kėngėtarė shqiptarė”.

Fjalėt e para nė shqip qė mėsoi Bertan Asllani, kanė qenė tekstet e kėngėve nė gjuhėn shqipe, ku ai gjeti terren pėr tė vepruar. Adrian Gaxha nė fillimet e kėndimit nuk lidhte dot dy fjalė nė gjuhėn shqipe. Duke kėnduar herė shqip e herė maqedonisht dhe duke u munduar qė tė fitoj sa mė shumė popullaritet, ai e pa se me kėngėn nė gjuhėn shqipe mund tė ecte mė shpejt pėrpara. Big Mama qė “bėn emisione pėr kulturėn shqiptare” nė emisionet televizive maqedonase deklarohet “gjysmė shqiptare e gjysmė turke”, (jas sum polla allbanka i polla turēinka), ndėrsa nė emisionet nė gjuhėn shqipe, si patriote e kulluar. Edhe Altuna Sejdiu – Tuna, e gjetur “mes dy zjarreve”, ia mėsyn nga tė dyja anėt, por pėrsėri mė tepėr depėrton me kėngėt nė gjuhėn shqipe.

http://www.lajmpress.com/?faqe=shfaqlajm&id=3877
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2009, 16:42   7
allianz
 
Mirė qė kanė nisur tė ndėrgjegjėsohen vetė kėto kohėt e fundit, vėnia nė dukje ėshtė hapi i parė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2009, 13:50   8
Citim:
Dibėr: Romė e shqiptarė, njė popull, njė kulturė

Pėr herė tė parė nė Dibėr, me moton "Voto pėr ardhmėrinė e fėmijėve tuaj", Partia pėr Emancipimin e Romėve mbajti tubim parazgjedhor, ku kėsaj radhe tė gjithė pjesėtarėt e kėsaj etnie dalin me listėn tė pėrbashkėt pėr kėshilltarė qė kryesohet nga Xhevat Kurtishi.

Kryetari i partisė, Nexhdet Mustafa, tha se PER do tė tenton tė merr sa mė shumė vende pėr kėshilltarė, me qėllim qė tė mundėsohen kushte sa mė tė mira pėr romėt.

Mustafa po ashtu theksoi se PER, dega nė Dibėr pėr kryetarė komune do ta pėrkrahė kandidatin e BDI-sė, Argėtim Fida. (V.S)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.3.2009, 08:35   9
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
PDR - Partia pėr Dresimin e Romėve

...pėr gjueti, me i rujtun delet, me rujtun shpinė, me nuhat drogėn etj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2009, 00:22   10
allianz
 
Globalistėt skandalizohen nga racializmi shqiptar:

Citim:
Fėmijėt e bardhė ‘urrejnė’ bashkėmoshatarėt me ngjyrė

"Diskriminim racor nė shkollat 9- vjeēare tė Gjinokastrės. Fėmijėt e komunitetit rom dhe atij egjiptian pėrbuzen nga bashkėmoshatarėt e tyre tė bardhė. Mbi 80 pėr qind e fėmijėve tė bardhė nė shkollat e kėtij rrethi nuk do tė donin kurrsesi qė tė kishin nė klasė, e pėr mė tepėr nė banka, fėmijėt me ngjyrė."

Konstatimi ėshtė nxjerrė nga njė studim i kryer nga OJF-ja "Save the Children" sipas sė cilės "fėmijėt romė dhe egjiptianė janė tė diskriminuar dhe implementimi i njė projekti pėr tė njohur shkallėn e kėsaj urrejtjeje, do tė bėnte njohjen e rezultateve tė pranimit dhe barazimit tė bashkėmoshatarėve dhe prindėrve tė bardhė pėr kėtė kategori fėmijėsh".

Sipas drejtuesve tė kėsaj OJF-je, "diskriminimi i fėmijėve me ngjyrė ėshtė i trashėguar edhe nga prindėrit apo grupet e tjera shoqėrore qė i mėshojnė kėtij diskriminimi".

"Save the Children" pohon se qėllimi i saj ėshtė "integrimi nė njė shkallė tė lartė i kėtyre fėmijėve nė jetėn e pėrditshme dhe afrimi i fėmijėve tė bardhė me ata egjiptianė apo dhe romė pėr tė luajtur apo qėndruar sė bashku pa paragjykime".

Koordinatorja e "Save the Children" nė Tiranė, Arbėresha Mushani pohon se "nė bazė tė studimeve tė kryera nga kjo OJF apo dhe UNICEF, situata e edukimit tė fėmijėve tė bardhė shkollat e Gjinokastrės pėr respektimin e bashkėmoshatarėve tė tyre egjiptianė dhe romė, ėshtė katastrofale".

"Kjo dukuri ėshtė sidomos e theksuar nė dy shkollat 9-vjeēare tė qytetit jugor; "Koto Hoxhi" dhe "Ēajupi", aty ku dhe ėshtė implementuar studimi. Nė kėto dy shkolla, ku prania e fėmijėve me ngjyrė ėshtė mė e lartė nė raport me shkollat e tjera tė qytetit, nxėnėsit e bardhė nė mjaft raste veēojnė nga shoqėrimi fėmijėt me ngjyrė."

"Fėmijėt refuzojnė nė mėnyrė tė vazhdueshme tė qėndrojnė nė bankė apo tė shoqėrohen me bashkėmoshatarėt e tyre egjiptianė apo romė, pavarėsisht insistimit tonė", - shprehen mėsuesit e kėtyre dy shkollave.

Ndėrkohė, Drejtoria Rajonale e Arsimit ka mbėshtetur iniciativėn e "Save the Children" pėr tė minimizuar kėtė diskriminim. Dje, pėrfaqėsues tė kėsaj drejtorie organizuan njė takim me prindėr dhe fėmijė romė, egjiptianė dhe tė bardhė. Nė kėtė takim ėshtė vėnė theksi i organizimeve tė pėrbashkėta tė trajnimeve, mėsimeve dhe aktiviteteve social-kulturore si dhe mėnyrat pėr tė zhdukur kėto raport-marrėdhėniesh mes dy racave.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=55528
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2009, 00:30   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
"nė bazė tė studimeve tė kryera nga kjo OJF apo dhe UNICEF, situata e edukimit tė fėmijėve tė bardhė shkollat e Gjirokastrės pėr respektimin e bashkėmoshatarėve tė tyre egjiptianė dhe romė, ėshtė katastrofale".
Desha me dit ēa nėnkupton me edukim kjo, lavazh trunor pėr fshatin global?... Ku e kanė marrė kėtė prepotencė prej misionari fetar i herė qė tė "edukojnė" tė tjerėt?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2009, 14:08   12
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kush iu tha kėtyre tė sėmurėve se demokraci ėshtė ta detyrosh fėmiun tim, tė ulet afėr romit?! Mė e mira do tė ishte tė bėhej njė qytet i veēantė vetėm pėr romė, ku prefekti do tė zbatonte "politikėn popullative zvoglonjėse".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2009, 19:20   13
kalimtar/e
 
Edhe unė jam pėr tė "zhdukur kėto raport-marrėdhėniesh mes dy racave", mundėsisht njėherė e pėrgjithmonė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.3.2009, 13:53   14
radio burundi
 
Si s'na vajti mendja qė ishte nė kuadėr tė direktivave tė OKB-sė, live nga agjencia e Sorosit:

Citim:
Dita ndėrkombėtare kundėr diskriminimit racial
21.03.2009

Nė botė sot shėnohet Dita Ndėrkombėtare e luftės kundėr diskriminimit racial. Kjo ditė shėnohet nė shenjė kujtimi tė 21 marsit tė vitit 1960, kur nė Republikėn Jugafrikane ishin vrarė 69 njerėz, tė cilin kishin zhvilluar njė demonstratė tė qetė kundėr aparthejdit.

Ditėn ndėrkombėtare tė luftės kundėr diskriminimit racial e kanė shpallur Kombet e Bashkuara nė vitit 1966.

http://www.evropaelire.org/Content/News/1514204.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.9.2009, 13:58   15
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Cili lider shqiptar nė Maqedoni mund tė krenohet se nė qendėr tė Tetovės ka tubuar mė shumė shqiptarė se sa Pollati?
Shkėlzen HALIMI

Tė mohosh vlerat shpirtėrore autoktone dhe tė pranosh me lehtėsi fantastike vlerat e huaja, do tė thotė vullnetarisht tė heqėsh dorė nga identiteti kombėtar. Kjo, po kėshtu do tė thotė se janė ndezur aparatet e alarmit dhe se duhet shpejtuar pėr tė intervenuar.

Por, ē'fajde nga e gjithė kjo, kur tė verbrit e shurdhmemecėt as i shohin e as i dėgjojnė sinjalet e zėshme.Nuk ka gjasa, as teorike, qė ndonjė personaliteti nga jeta politike e kulturore e hapėsirave shqiptare, t'i ndodhė njė pritje madhėshtore, ashtu siē i ndodhi "heroit" tė ri tė shqiptarėve, pėrkatėsisht aktorit turk (dhe shokėve tė tij), Nexhati Shashmaz, i njohur si Pollat Alemndar nga seriali "Lugina e ujqve".

Thjesht, heroi i shqiptarėve tė Maqedonisė, Pollati, ishte trishtuar (se pse do tė tregojmė mė poshtė) nga pritja ekzaltuese qė ia bėnė pikėrisht shqiptarėt me tė arritur nė Shkup. Cili lider shqiptar nė Maqedoni mund tė krenohet se nė qendėr tė Tetovės ka tubuar mė shumė shqiptarė se sa Pollati?

Natyrisht, qė tė mos keqkuptohemi, qė nė fillim do tė themi se aktori turk dhe shokėt e tij, absolutisht nuk janė fajtorė pėr shashtrisjen e shqiptarėve kėtu nė Maqedoni. Ai aspak nuk ka faj qė tashmė ėshtė bėrė mit i shqiptarėve, qė fėmijėt e lagjeve tonė e imitojnė atė dhe shokėt e tij nga filmi, duke luajtur me pistoleta plastike, ai aspak nuk ka faj pse serialet e filmit "Lugina e ujqve" qė moti kanė thyer rekordet e shikueshmėrisė. Nuk do tė mbajė asēfarė pėrgjegjėsie nėse nesėr fėmijėt e porsalindur do tė emėrohen me emrin Pollat.

Do theksuar se para Pollatit rekordin e mbante Kasandra, njė serial latino-amerikan qė shqiptarėt e kishin parė vite mė parė. Mė tė vjetėrve do t'u kujtohet se kur erdhi Kasandra nė Shkup, nė stadiumin e qytetit kishin shkuar vetėm shqiptarė e rom pėr ta parė Kasandrėn pėr sė afėrmi.

Nė Shkup e Tetovė shpesh kanė qėndruar Ndriēim Xhepa, Luiza Xhuvani, Enver Petrovci, Bujar Lako e aktori tjerė shqiptarė qė edhe sot vazhdojnė tė shkėlqejnė me paraqitjet e tyre nė filma e skena teatrale. Ka qenė edhe i madhi Ismail Kadare, edhe e famshmja Inva Mula, por njė pritje e kėtillė asnjėherė nuk u ka ndodhur. Tė gjitha kėta artistė tė shquar tė kombit tonė kanė kaluar pėrmes Bit Pazarit e Ēarshisė sė Vjetėr tė Shkupit pa u vėrejtur fare. Madje, edhe mediumet nuk u kanė kushtuan rėndėsinė e duhur.

Tė premten qė e lamė pas, pra nė tė njėjtėn ditė kur shqiptarėt nė Maqedoni pėrjetuan katarzėn pėr shkak tė ardhjes nga Stambolli tė heroit-mitit tė tyre, nė Teatrin Shqiptar tė Shkupit u dha premiera e dramės "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur", vepėr e kjo e dramatizuar sipas romanit me tė njėjtin titull tė Ismail Kadaresė. Po mos tė ishin ftesat qė iu bėnė miqve nga Prishtina e Tirana, natyrisht, siē ndodh zakonisht, edhe tė afėrmve tė aktorėve e miqve tė tyre, premiera gjithsesi do tė kalonte me pak publik. Por, e them me zemėr tė thyer, se pas kėsaj premiere, nė reprizėn e parė ndoshta do tė mbushet gjysma e sallės (nja 150 veta), ndėrkaq pėr reprizėn e dytė askush nuk mund tė garantojė se do tė ketė publik. Pra, edhe kjo shfaqje do tė harrohet, siē janė harruar edhe shumė e shumė shfaqje tė mira, qė s'kanė patur fat tė reprizohen sė paku pesė herė.

Merreni me mend se ēfarė do tė ndodhte me kėtė teatėr sikur nė vetėm njė shfaqje tė paraqitej Pollati. Do to ndodhte hataja, do tė duhej tė intervenonin njėsitė speciale tė policisė pėr ta mbajtur qetė radhėn e gjatė tė shqiptarėve pėr tė blerė njė biletė.

Sikur vetėm njė pėr qind e atyre shqiptarėve qė u ēuan peshė pėr ta pritur mysafirin nga Stambolli tė dilnin e tė protestonin bashkė me prindėrit e nxėnėsve tė "Panēe Karagjozovit" sot me siguri do tė kishim njė situatė tjetėr, sikur vetėm njė pėr qind e atyre shqiptarėve qė dolėn pėr ta parė nga afėr heroin-mitin e tyre tė ngrinin zėrin pėr Institutin e Trashėgimisė Kulturore tė Shqiptarėve, sot ky Institut gjithsesi do tė funksiononte normalisht, sikur vetėm njė pėr qind e atyre qė u ekzaltuan me heroin e serialit "Lugina e ujqve" tė ngrinin zėrin pėr problemet e shumta qė po i ndodhin shoqėrisė shqiptare kėtu nė Maqedoni, pėr moslejimin e shqiptarėve tė shfrytėzojnė pishinat, pėr Burmali Xhaminė, pėr Shtėpinė e Nėnės Terezė, pėr gjuhėn, pėr natalitetin etj. ne sot do tė kishim njė pozitė shumė tė avancuar, e mos tė themi se do tė ishim populli mė i lumtur sikur vetėm njė pėr qind e gjithė asaj masa tė "lumturuar" tė lexonte sė paku njė faqe tė ndonjė vepre tė Kadaresė apo tė shikonte ndonjė shfaqje nė Teatrin Shqiptar tė Shkupit, tė Tetovės apo tė ndonjė qyteti tjetėr shqiptarė.

Pastaj do tė dalin gojėkėqijtė dhe do tė thonė: fajin e kanė partitė politike. Bile-bile, nė kėtė muaj tė Bekuar tė Ramazanit, janė hutuar edhe imamėt e xhamive, tė cilėt nė mbrėmjet kur jepet seriali pėr Pollatin, namazi i teravisė falet vetėm me ata qė janė mė tė devotshėm, ndėrkaq tė tjerėt mungojnė, se nuk lejojnė t'u ikė heroi i tyre.

Po pse ishte trishtuar Pollati nga ajo pritje? Nexhati Shashmaz, i njohur me rolin e Pollat Alemndarit, siē edhe mundėm tė konkludojmė nga prononcimet e tij, ishte njė njeri modest, i qetė, inteligjent, por edhe fetar. Dhe, njėrit nga organizatorėve tė ardhjes sė tij me shokė nė Maqedoni, pas konstatimit se ai mė ishte shndėrruar nė mit, pėrafėrsisht do t'i thotė se kjo qė po ndodh nuk ėshtė mirė, se edhe feja islame nuk lejon krijimin e miteve…

Ja pra, ky ishte trishtimi i Pollatit tė pafajshėm, qė do t'ia shkaktojnė shqiptarėt gjithandej ku ai shkoi e qėndroi. Duhet ta pranojmė se jemi popull i ēuditshėm dhe i veēantė. Shumė shpejtė krijojmė mite nga tė huajt, shumė shpejt e huaja na bėhet vlerė e pandashmė e shpirtit tonė, kurse ajo qė ėshtė e jona me rrėnjė e trung, e pėrjeton fatin e mohimit.

Sinjalet e krizės sė identitetit ka kohė qė po japin alarmin. Dhe, a i dėgjon kush…


koha.com.mk
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.9.2009, 13:59   16
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Reagimi i njė magjupi:


Citim:
Trishtimi i Shkėlzenit nga Pollati
Hamdi Nuhiju


Reagim ndaj shkrimit "Trishtimi i Pollatit dhe shastisja e shqiptarėve" tė autorit Shkėlzen Halimi tė publikuar nė lajmishqip.com


Brengėn qė paraqet autori nė kėtė shkrim nė fakt e kemi edhe ne, tė njėjtėn! Ne jemi kundėr pranimit tė vlerave tė huaja duke pasur parasysh se kemi mjaft vlera tona tė cilat duhet tė afirmohen dhe kultivohen. Nė esencė qėllimi i Shkėlzenit ėshtė mjaft i pastėr dhe brenga e tij mban, kur kemi parasysh vėrshimin e madh tė pseudo-vlerave tė cilat kanė kapluar popullatėn tonė. Por, se kė quajmė vlerė tė huaj dhe nė esencė kė e definojmė si vlerė kėtu dallojmė shumė prej tij.

Konstatimi i tij rreth largimit prej identitetit kombėtar me rastin e pranimit tė kėtyre vlerave tė huaja si i quan ai me tė vėrtet ėshtė njė konstatim banal i cili nuk mban as logjikisht e as shkencėrisht. Shkėlzeni gaboi edhe kur bashkoi "Kasandrėn lavire" me tė "Moralshmin Pollat" sepse nė esencė janė dy tė kundėrta tė cilat nuk kanė asnjė pikė tė pėrbashkėt. Edhe fėmijėt e klasės sė parė dinė tė bėjnė dallimin midis moralit dhe jo moralit, dinė tė bėjnė dallimin midis vlerave tė pastra dhe prishjes sė vlerave civilizuese.

Shkėlzeni qenka trishtuar edhe nga pritja madhėshtore qė shqiptarėt i bėn aktorėve tė serialit "Lugina e ujqėrve" nė krye me aktorin kryesor Nexhati Shashmaz , tė cilėt vizituan Shkupin, Tetovėn e Prizrenin. Si duket ai u trishtua nga identiteti i tyre kombėtar turk dhe jo nga vlerat qė pėrfaqėsojnė ato, sepse vlerat qė pėrfaqėsojnė ato janė autoktone edhe tonat qė i kemi bartur gjeneratė pas gjenerate nė kėto troje.

Ėshtė e natyrshme qė tė priten nė atė mėnyrė madhėshtore heronj tė atillė tė shqiptarėve, dhe tė mos pėrfillen figura politike aktuale shqiptare tė cilat vetėm se po shtojnė pseudo vlerat nė shoqėrinė tonė. Natyrshėm shqiptarėt i gėzohen ardhjes sė kėtyre njerėzve tė cilėt pėrmes artit dhe aktrimit i mėsojnė tė rinjtė tanė se si duhet ta duam atdheun, se si tė luftojmė drogėn, prostitucionin, tė jemi tė ndershėm e tė moralshėm.

Nuk ėshtė e natyrshme tė bėhet njė pritje e kėtillė aktorėve shqiptarė tė mėdhenj tė cilėt fatkeqėsisht kohėn mė tė madhe e kalojnė duke pirė venė, dhe bile disa prej tyre edhe akuzohen pėr inceste. Njerėzit e kėtillė shqiptar,aktor tė mėdhenj qė nuk kanė bazament tė shėndosh, familje tė shėndosh, janė vlera tė huaja pėr kėtė popull, ndėrsa turqit e Luginės sė Ujqėrve janė vlera autoktone tona, pasi qė mbi ato vlera u themelua edhe mėmėdheu ynė.

Autori ēuditet se si ėshtė e mundur njė aktor i madh si Enver Petrovci tė qėndroj nė Shkup e Tetovė e tė mos ketė aq shumė vizitor, ndėrsa Nexhati Shashmaz shastisi shqiptarėt e kėtyre trojeve.

Ėshtė turp qė filmat e Enver Petrovcit tė shikohen nė prezencė tė familjes, nė prezencė tė grave, po edhe nė prezencė tė burrave, duke i mėsuar tradhtitė e mashtrimet, duke u kapur pas drogės, alkoolit e skenave erotike tė cilat prishin natyrėn e pastėr njerėzore. Nėse Shkėlzeni do tė gjente vlera tė kėtilla, tė njėjta si i servon edhe Enver Petrovci nė filmat e tij, pra tė Nexhati Shashmazit, unė do tė bėhesha krah i Shkėlzenit dhe betejėn kundėr vlerave tė huaja do e vazhdonim deri nė fund.

Kėto troje ka vizituar edhe i madhi Ismail Kadare i cili pėrmes librave tė tij ngjallė vetėm urrejtje dhe shpall gjėra jo tė vėrteta pėr tė vėrtetėn e vetme. Njeriu i cili pėrmes veprave tė tij e helmoi njė gjeneratė tė tėrė duke krijuar mite tė huaja nė trungun shqiptar, duke kthyer trungun tonė kah Krishterimi pa dėshirėn dhe pa vullnetin e shqiptarėve dhe duke rikthyer idenė e identitetit nė skenė.

Pėr njerėz tė kalibrit tė tillė, ilaē mjaft efektiv ėshtė vet akademik Rexhep Qosja i cili shkencėrisht hedh poshtė tezat banale tė tė madhit Kadare. Ėshtė normale qė Kadaresė tė mos i bėhet njė pritje e kėtillė madhėshtore nė Shkup e nė Tetovė, kur ai na thotė haptazi ose indirekt se ne jemi tė krishterė, duhet ti kthehemi krishterimit, sulmon Perandorinė Osmane dhe gjithēka qė na lidh me tė etj.

Por, popullata, me ardhjen e Nexhati Shashmaz nė Shkup, Tetovė e Prizren edhe njėherė dėshmoi se nuk ėshtė ashtu si thotė Ismail Kadare, e madhja Inva Mula, Bujar Lako, Ndriēim Xhepa, Luiza Xhuvani, njė popull pa identitet, pa vlera civilizuese dhe pa dashuri ndaj atdheut tė vet. Kėto shqiptar aktor tė mėdhenj, fatkeqėsisht emrat i kanė shqip, ndėrsa idetė, veprimtarinė e tyre jetėsore e kanė nė gjuhėn e huaj, prandaj edhe nuk pranohen nga popullata e gjerė. Popullata pranon vlerat civilizuese, ato tė pastra tė cilat e nxisin drejtė meditimeve, drejtė rrugėve tė drejta dhe jo atyre tė cilat tė ēojnė nė udhėkryq.

Trishtimi i Shkėlzenit ėshtė ende mė i madh, kur pėrmend nė shkrim mitizimin e Pollatit duke pasur parasysh fetarinė e tij. Sot kur flasim pėr fenė sikurse duhet ta largojmė prej jetės publike, artistike e kulturore dhe ajo duhet tė shndėrrohet nė ēėshtje private. Por, popullata shqiptare edhe njėherė dėshmoi se nuk ėshtė e tillė ashtu si mendon Shkėlzen Halimi me shok.

http://www.lajmishqip.com/?p=9979
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.9.2009, 14:18   17
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Shkrim i cituar Hamdi Nuhit


Nga Genc Agim Kastrati


Reagim ndaj shkrimit tė Hamdi Nuhiut, "Trishtimi i Shkėlzenit nga Pollati"


Ndonėse autori ėshtė munduar t'i replikojė poetit Shkėlzen, nė gjithė ato rreshta kishte vetėm ikje nga realiteti, dhe asnjė pėrballje me tė. Sė pari autori nuk i ndan kombet sipas gjuhės dhe prejardhjes, por sipas disa vlerave qė ai i quan "moral" dhe "pa moral". Kėshtu sipas tij kemi dy kombe nė kėtė botė, ku nuk merret parasysh as gjuha, as prejardhja, dhe as vendi ku jeton, por vetėm disa vlera, qė replikuesi ia mvesh kombit tė tij "moral" dhe ia mohon "kombit tjetėr" tė "pamoral".

Kėshtu Hamdi Nuhiu mendon se turqit janė shumė tė moralshėm kur dihet botėrisht se nė traditėn e tyre ata martohen me kushėrira tė para, pra me vajzėn e dajės, hallės, axhės, dhe tezes. Hamdiu sharron edhe mė tepėr kur mendon se vetėm turqit janė tė moralshėm, e pėr mė tepėr shqiptarėt u dashkan lidhur me turqit pėr disa vlera qė i respekton e tėrė bota, e se gjithashtu njerėz tė caktuar nėpėr tėrė botėn i shkelin.

Me kėtė logjikė, nesėr Hamdiu do t'a konsiderojė "vėlla" edhe serbin, edhe bullgaro-maqedonin, edhe grekun, nė rast se kėta tė fundit kanė njė tė ashtuquajtur kulturė "civilizuese" siē e ka Hamdiu. Mjafton qė serbi tė bėhet musliman dhe Hamdiu do tė jetė i gatshėm edhe tė lidhė krushqi me tė nė emėr tė "vlerave".

Qė tė jesh komb, duhet tė kesh histori tė pėrbashkėt me anėtarėt e tjerė tė kėtij kombi dhe kjo histori duhet tė jetė e veēantė nga historitė e kombeve tjera. E nėse autori e mban veten shqiptar, duhet t'a dijė se historia e tij ėshtė ajo shqiptare, e nuk duhet t'a ketė harruar se si stėrgjyshėrit e kėtij farė Pollatit, kanė ardhur kanė vrarė e preė me krime mizore, njėsoj si serbi nė Dardani, njėsoj si bullgaro-maqedoni, e njėsoj si greku. Dhe tė thuash pėr njė aktor turk se ky ėshtė "heroi i shqiptarėve", ėshtė sikur kėtė t'a thuash pėr Goran Bregoviēin ose ndonjė artist tjetėr skandaloz serb.

Mandej replikuesi ka gjetur njė "dallim esencial" mes "Kasandrės lavire" dhe "Pollatit tė ndershėm", kur nė fakt, tė gjithė ata qė sot shikojnė Pollatin, atėherė e kanė shikuar dhe Kasandrėn. Ēfarė problemi kanė pra njerėzit me filmat e Enver Petrovcit, pėrderisa kanė shikuar "Kasandrėn lavire"?!

Mos ndoshta historia e Hamdiut ėshtė historia turke, se ai e pėrmendi si shpesh "vlerat civilizuese turke", nostalgjinė pėr "Perandorinė Osmane" etj.?

Por Hamdiu shkon edhe mė tej. Ai ka guximin tė akuzojė aktorėt e kombit tonė pėr incest, kur dihet shumė mirė se ēfarė janė turqit dhe fama e tyre pėr martesat me kushėrira tė para...

Qė t'a bėjmė mė tė qartė, ēėshtja nuk ėshtė kaq e ngushtė siē e paraqet Hamdiu. Ai merret vetėm me disa "skena filmike", tė papėlqyeshme pėr familjen, ndėrsa "harron" ta rrokė ēėshtjen nga thelbi.

Ka pra njė krizė identiteti, pikėrisht pėr faktin qė Hamdiu kur flet pėr vlera, nuk ia ka idenė a ėshtė duke folur pėr turq a pėr shqiptarė. Ai thotė se "ne shqiptarėt" dhe "turqit" kemi vlera tė pėrbashkėta - e mbase nuk ka faj, se 500 vite sundim turk kanė mjaftu qė disave t'ua ndėrrojnė trurin plotėsisht, por jo tė gjithėve. Nė momentin kur nuk je nė gjendje tė krijosh, tė zhvillosh dhe tė shpalosėsh identitetin dhe kulturėn tėnde, i pavarur nga cilido popull tjetėr, qoftė ky turk, grek, evropian a arab, aty ka krizė identiteti.

Unė nuk marr mundimin tė mbroj Kadarenė (me gjithė respektin pėr veprat e tij letrare), se qė tė gjithė janė duke i ndihmuar krizės sė identitetit qė tė zhvillohet dhe mė tepėr nė mesin e shqiptarėve (me ose pa vetėdije, kjo s'ka rėndėsi). Qė tė gjithė janė njėsoj nė kėtė pikė, se nuk janė nė gjendje qė identitetin kombėtar t'a mbajnė ashtu siē ėshtė: identitet kombėtar.

Nė momentin kur fillon qė identitetin kombėtar t'a bėsh tė varur nga identitete tjera si psh evropian, islamik etj. aty vjen era asimilim.

Por ēudia nė akuzėn e Hamdiut drejtuar Kadaresė ėshtė ankesa se "po nxit kundėr Perandorisė Osmane", qė siē thotė Hamdiu "shumėēka tė lidh me tė". Ėshtė krejt normale ajo qė thotė Kadareja pėr Perandorinė Osmane, tjetėr mbetet fakti qė feja disa i verbon deri nė atė shkallė sa nuk dinė tė dallojnė turkun nga shqiptari!

Hamdiu shkon mė tej dhe thotė edhe kėtė: "Por, popullata, me ardhjen e Nexhati Shashmaz nė Shkup, Tetovė e Prizren edhe njėherė dėshmoi se nuk ėshtė ashtu si thotė Ismail Kadare, e madhja Inva Mula, Bujar Lako, Ndriēim Xhepa, Luiza Xhuvani, njė popull pa identitet, pa vlera civilizuese dhe pa dashuri ndaj atdheut tė vet."

Pra, sipas Hamdiut, populli shqiptar paska identitet turk, atdhe turk e vlera "civilizuese" turke. Se ndryshe nuk di si ta shpjegojė qė populli tregon identitetin e tij duke adhuruar njė turk!

Edhe sikur dikush tė t'kėrcėnonte me vdekje, shqiptari nuk do tė duhej tė pranonte njė pėrulje kaq tė madhe, sa tė hedhė poshtė njerėzit e vet dhe tė vrapojė pas Azisė... Por ēuditėrisht Hamdiu me kompani kėtė gjė e bėjnė pa patur ndonjė trysni.

Pastaj replikuesi kthehet e akuzon Kadarenė dhe aktorė tė tjerė shqiptarė se flasin nė gjuhė tė huaj... Se me ēfarė logjike mund tė bėhet kjo akuzė, pėrderisa Hamdiu vazhdimisht ngatėrron shqiptarėt me turqit, aq sa nuk di as tė bėjė dallim mes kėtyre dy kombeve! Mos ndoshta Hamdiu ėshtė duke folur turqisht?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.9.2009, 08:44   18
allianz
 
Citim:
Do theksuar se para Pollatit rekordin e mbante Kasandra, njė serial latino-amerikan qė shqiptarėt e kishin parė vite mė parė. Mė tė vjetėrve do t'u kujtohet se kur erdhi Kasandra nė Shkup, nė stadiumin e qytetit kishin shkuar vetėm shqiptarė e rom pėr ta parė Kasandrėn pėr sė afėrmi.
Romė shqipfolės dhe romė shqeto, duhet shprehur mė saktė.


Si Nuhiju sipėr qė ėshtė rom shqipfolės dhe jo shqiptar. Kjo ėshtė arsyeja pse sllavėt iu mėsuan romėve shqip... dhe iu ēmėsuan shqip shqiptarėve.

http://images.google.com/images?q=Hamdi%20Nuhiju&sa=N
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.9.2009, 16:15   19
Citim:
Fenomeni “Pollat”

“Historia magistra vitae est” apo historia ėshtė mėsuesja e jetės, nga Cicero, De Oratore, ose edhe “Ata qė harojnė tė kaluarėn janė tė gjykuar(dėnuar) ta pėrsėrisin atė”, nga George Santayana, The Life of Reason.

Nga Valon Kurtishi


Ernest Gellner, sociolog i madh britanik, nė veprėn e tij shumė tė njohur botuar nė vitin 1983, “Nations and Nationalism”, flet pėr disa fenomene shoqėrore tė sferės gjuhėsore, etnike apo identitare qė gjithnjė e mė shumė ėshtė duke i vėrtetuar praktika e raporteve tė kėsaj natyre nė shoqėri tė ndryshme anembanė ruzullit tokėsor.

Sipas kėtij shkencėtari tė madh, shekulli i 20 ishte dhe shekulli i 21 do tė vazhdojė tė jetė nė disa zona gjeografike dhe hapėsira kulturore, shekulli i impaktit vendimtar tė shkollimit nė gjuhė amtare nė formimin e identiteteve tė veēanta kombėtare. Sipas tij, shkollimi publik nė gjuhė tė njėsuar standarde kombėtare, pėrdorimi i kėsaj gjuhe standarde nė administratėn shtetėrore, nė media, nė libra, nė art, nė shkencė, nė filma, nė jetėn kulturore nė pėrgjithėsi do tė ketė efekt vendimtar nė pėrcaktimet etnike tė popullsive tė caktuara.

Nga ana tjetėr, disidenti i njohur ēek Milan Kundera, nė veprėn e tij gjithashtu tė njohur por tė ndaluar nga dikatura komuniste, “Libri i tė qeshurave dhe haresės”, pėrshkruan fenomenin e njėjtė jo aq nė terma shkencorė por nė njė gjuhė letrare shumė tė drejtpėrdrejtė dhe therėse, qė e godet fenomenin mu nė qendrėn e tij.

Sipas eruditit ēek tė letrave, “Hapi i parė nė likuidimin e njė populli ėshtė tė fshini kujtesėn e tij. Shkatėrroni librat e tij, kulturėn e tij, historinė e tij. Atėherė vini dikė tė shkruajė libra tė rinj, tė krijojė njė kulturė tė re, tė shpikė njė histori tė re. Para se tė kalojė shumė kohė kombi do tė harrojė se ēfarė ėshtė dhe ēfarė ka qenė”.

Kėto dhe shumė raste tjera tė manipulimeve e asimilimeve etnike mė shkuan nė mendje duke vėrejtur fenomenin e ēuditshėm tė dhėnies sė disa filmave njėherėsh nė gjuhėn turke nė disa Tv “shqipfolėse” nė IRJM, e madje edhe prej njė televizioni tė tillė “shqipfolės” nė Kosovėn tonė shqiptare.

Pėrpjekja qė me anė tė ndikimeve gjuhėsore-kulturore tė ndryshohet identiteti kombėtar apo pėrkatėsia etnike e njė grupi tė caktuar popullsise nuk ėshtė asgjė e re. Kjo ka ndodhur nė tė kaluarėn nė forma mė tė egra dhe mė tė drejtpėrdrejta, qė me kalimin e kohės tė modernizohet e sofistikohet aq shumė sa qė tė arijė nė kohėrat e sotme nė ēėshtje filmash e dramash tė llojit mė tė ulėt tė a.q “Soap Opera”. Ky ėshtė njė fenomen interesant qė kėrkon pakėz spjegim historik.

Nė viset shqiptare tė gjendura pėr 5 shekuj nėn okupimin otoman ka pasur nė tė kalurėn dhe ka akoma sot mbetje tė vogla tė popullsisė etnike shqiptare e cila e pėrdor gjuhėn e ish okupatorit nė komunikim tė pėrditshėm. Ky grup njerėzish qė nė disa qytete shqiptare si Prizren tė Kosovės dhe Gostivar tė IRJM arijnė nė disa pak mijėra veta, janė qytetarė tė vjetėr shqiptarė tė cilėt nėn ndikimin e administratės turke dhe mė vonė asaj sėrbe vazhdojnė akoma sot tė pėrdorin kėtė gjuhė si mjet komunikimi.

Kjo i ka shkuar pėr shtati edhe okupatorit sėrb nė tė shkuarėn dhe kėtij maqedonas sot, tė cilėt problem kryesor e kanė uljen e numrit tė popullsiė shqiptare respektivisht. Kėshtu okupatori sėrb nė tė kaluarėn nuk ka lejuar shkolla nė gjuhėn shqipe por ka hapur sa ka mundur mė shumė shkolla turke pėr fėmijėt shqiptarė.

Sot nė disa qytete shqiptare kemi disa shkolla tė mesme private tė quajtura “kolegje” ku fėmijėt shqiptarė deshqiptarizohen qė nė moshė rinore nė njė gjuhė joamtare aziatike. Njėra nga kėto shkolla me emrin e ēuditshėm, “Universiteti Ballkan”, madje doli tė ishte edhe njė nga sponzoruesit e vizitės sė disa aktorėve turq nė Shkup e disa qytete tjera tė IRJM-sė. Kėta janė aktorėt tė cilėt i pėrmendėm mė lartė tė atyre filmave tė lirė dhe pa asnjė vlerė kulturore-edukuese qė i emitojnė disa Tv “shqipfolėse” nė IRJM.

Po pse filma nė gjuhėn turke pėr publikun shqiptar nė IRJM? Ėshtė e rastėsishme kjo apo ka njė prapavijė tė qartė politike-etnike?


Sami Frashėri nė “Shqipėria ēka qenė, ē’ėshtė dhe ēdo tė bėhet”, shkruan se gjėja e parė nė pėrcaktimin e kombėsisė ėshtė gjuha. Qarqe tė caktuara nacionaliste nuk mund tė pajtohen qė shqiptarėt e pavetėdijshėm nga ana etnike qė sot flasin turqisht nė shtėpitė e tyre tė rikthehen nė gjirin e kombit amė shqiptar. Duke e parė kėtė rikthim tė natyrshėm tė kėtyre pak turqishtfolėsve nė rradhėt e kombit tė tyre shqiptar, kėto qarqe nacionaliste turke, nė bashkėpunim tė plotė djallėzor me qarqe tė fuqishme shoviniste tė qeverisė maqedonase, kėrkuan dhe gjetėn mėnyra si e si ta pengojnė kėtė.

Nė fillim hapėn shkolla gjoja “mė tė mira private” nė gjuhėn turke. Pastaj vazhduan me korruptime tė apatridėve tė caktuar dhe keqpėrdorime tė ndryshme politike nė gjirin e komuniteteve fetare. Tani vazhdojnė me emitimin e filmave nė gjuhėn turke tė cilėt nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ndikojnė nė pėrhapjen e gjuhės turke dhe ngushtimin e hapėsirės sė gjuhės shqipe nė IRJM. Kjo pasi maqedonasit nuk i shikojnė fare kėto filma pa asnjė vlerė artistike dhe nuk rezikohen nga asimilime aziatike. Rezikun kryesor dhe dėmin konstant nga gjuha turke dhe antivlerat qė pasqyrohen nė kėto pseudo-filma e ka gjuha shqipe dhe kultura shqiptare edhe ashtu nė gjendje tė mjeruar kėtu.

Duke e parė nga ky aspekt, maqedonasit janė tė interesuar qė media tė caktuara vizive “shqiptare” tė ofrojnė sa mė shumė programe nė gjuhė tė tilla joshqipe qė ēorodisin edhe mė shumė identitetin edhe ashtu tė ēoroditur kombėtar tė shqiptarėve nė Fyrom. Kjo ėshtė siē duket njė fushatė e mirėplanifikuar dhe mirėkoordinuar pėr zvogėlimin e numrit tė shqiptarėve dhe ngushtimin e hapėsirės sė kulturės shqiptare si nė Fyrom ashtu dhe nė Ballkan. Se kėtu ka njė plan djallėzor antishqiptar, e vėrtetoi edhe vetė televizioni i cili shfaq kėto filma, kur nė edicionet e veta informative e shpalli publikisht se vizitėn e “Pollatit” nė IRJM e paska inicuar dhe organizuar njė ministėr nė qeverinė turke.

Ēėshtja pra doli nga sfera komerciale ku e kishin fshehur nė fillim dhe hyri nė fushė tė minuar politike nacionaliste. Pse tė interesohet “ministri i njė qeverie tė huaj” pėr emitimin e njė “Soap Opera” nė njė hapėsirė tjetėr kulturore, nė njė vend tjetėr, tek vlerat e njė njė kombi tjetėr?


Fenomeni i i tillė i sulmit tė njė kulture ndaj njė kulture tjetėr me qėllim pushtimin e territorit tė kulturės mė tė dobėt duke asimiluar. d.m.th ulur numrin e pjesėtarėve tė saj, nė shkencat shoqėrore njihet me terma tė ndryshėm. Kėto emėrtime janė tė ngjashme nė disa karakteristika dhe dallojnė nė disa tjera, duke filluar me pėrshtatje kulturore, imperializėm kulturor, kolonializėm kulturor, e duke mbaruar me nocione tė tilla tė tmershme e tė frikshme bashkė si, kulturocid, etnocid apo gjenocid.

Aplikimi i formave tė kėtilla tė zhdukjes sė kulturės sė mė tė vegjėlve njihen nė tė kaluarėn dhe funksionojnė edhe sot. Kėto praktika asimiluese e shfarosėse aplikohen nė varėsi tė kushteve e rethanave edhe atė, varėsisht nga koha, rethanat, raportet shoqėrore, mundėsitė materiale, situata nė marrėdhėniet ndėrkombėtare etj.

P.sh. gjatė kohės sė okupimit klasik tė njė kulture nga njė kulturė tjetėr vepron “Hegjemonizmi kulturor”, i cili mund tė shkojė deri nė asimilim total tė njė populli apo kulturocid (vrasja, zhdukja e njė kulture). Nė kėtė drejtim, okupatori turk duke aplikuar nė praktikė hegjemonizmin kulturor nuk ka pranuar deri nė vitin 1912 asnjė shkollė fillore nė gjuhėn shqipe. Ose okupatori sėrb nuk ka pranuar asnjė shkollė tė vetme nė gjuhėn shqipe gjatė gjithė periudhės kohore 1912-1941.


Forma mė ekstreme ėshtė etnocidi dhe gjenocidi apo shfarosja masive e gjithė njė populli. Edhe kjo ėshtė aplikuar nė periudha tė caktuara historike kundėr pjesėve tė caktuara tė kombit shqiptar si nga okupatorėt romakė e bizantinė, ashtu edhe nga ata turq, sllav e grekė.

Imperializmi kulturor nė shkencė definohet si “ Praktikė e promovimit, vlerėsimit, dhėnies ose injektimit artificial tė kulturės sė njė shoqėrie tė caktuar nė njė shoqėri tjetėr. Si zakonisht kėshtu ua bėjnė kombet mė tė mėdhenj, mė tė fuqishėm ekonomikisht dhe ushtarakisht kombeve mė tė vegjėl dhe mė pak tė rėndėsishėm”. Definicioni thotė edhe se, “Imperializmi kulturor mund tė marė formėn e njė politike legale, aktive ose tė njė qasjeje tė pėrgjithshme”. Nė raste tė caktuara kultura tė varfėra pėrpiqen tė absorbojnė vlera kulturore nga mė tė fuqishmet.

Kultura shqiptare nuk ėshtė nė nivele tė tilla rudimentare primitive qė tė absorbojė. Por kultura shqiptare, sidomos nė Fyrom gjendet nėn sulm tė drejtpėrdrejtė e tė planifikuar imperialist nga disa kultura bashkė. Njė nga ingredientėt mė tė rezikshėm tė kėtij sulmi kundėr kulturės shqiptare ėshtė edhe “Pollati” bashkė me Pollatėt e tjerė qė shfaqen non-stop nė televizionet gjoja “shqiptare” tek ne.

Pėr mė tepėr temat e filmave tė tillė qė “mbrojnė shtetin turk nga armiqtė e jashtėm”, nuk u duhen aspak shqiptarėve e as tė tjerėve nė Fyrom. Shqiptarėt duhet tė shikojnė filma qė mbrojnė shtetin shqiptar dhe vetė shqiptarėt e kėtushėm nga oktapodėt qė i rethojnė dhe i kėrcėnojnė mė zhdukje tė plotė ēdo ditė tė kalendarit tonė.

Ky duket tė jetė njė skenar ogurzi dhe plotėsisht antishqiptar i grupeve tė caktuara turke dhe maqedonase. Kjo shkakton njė ndjenjė tė pėrligjur frike e urejtjeje bashkė te komuniteti shqiptar i cili ndihet i rezikuar nga kjo dukuri kėrcėnuese pėr kulturėn shqiptare kėtu. Frika nuk ėshtė e mirė pėr marrėdhėniet ndėretnike pasi ajo shkakton frustracione dhe keqkuptime qė mund tė shfrytėzohen nga ekstremistė tė ēfarėdo ngjyre qofshin ato. Frustrimet e shqiptarėve janė tė arsyeshme dhe me shumė vend.

Civilizimi pėrparimtar, perėndimor, oksidental shqiptar nuk ka nevojė pėr “vlera” asfiksuese primitive aziatike. Pėr mė tepėr, kėto antivlera reale i marin frymėn, i ngushtojnė hapėsirėn, e mbysin atė. Civilizimi shqiptar u ndalua nė shekujt e mesjetės sė hershme nga Bizanti dhe nė pesė shekujt e mėpastajmė nga Turqia qė tė kalojė nė rugėn e natyrshme tė zhvillimit njėjtė si sivėllezėrit e tij europianė.

Pėrderisa europianėt e tjerė kaluan nga humanizmi nė renesansė, nė zbulimet e reja gjeografike, iluminizėm, revolucionin industrial, romantizėm, modernizėm etj, kultura jonė lėngoi nėn thundrėn e primitivizmit aziatik. Me kėtė identiteti ynė kombėtar u rezikua aq shumė saqė erdhi para zhdukjes sė plotė.

Sot falangat e njėjta tė errėta tė sė kaluarės tentojnė ti ndajnė pėrsėri shqiptarėt nga gjiri i amės sė tyre tė natyrshme europiane. Dikur e ndalonin me ligje dhe me plumba gjuhėn shqipe e kulturėn shqiptare. Sot pėrpiqen ta bėjnė tė njėjtėn gjė me filma dhe me shkolla private nė gjuhėn e tyre anadollake, apo edhe greke e sllave nė rastin e filmave e shkollave sllavisht apo greqisht.

Rinia shqiptare, shoqėria shqiptare si tėrėsi e vetme dhe unike nuk kanė nevojė pėr kėsi lloj pseudo filmash me prapavijė tmerėsisht antishqiptare dhe anticivilizuese. Sipas Felix Dahn-it tė madh, “Shpirti i kombit jeton nė gjuhėn e tij”. Pėrpjekja qė me anė tė mjeteve tė informacionit publik nė gjuhė tė huaj tė zvetėnohet identiteti kombėtar shqiptar dhe tė krijohet njė “Zombie” i ri joshqiptar apo i papėrcaktuar etnikisht ėshtė sa antishqiptare aq edhe antihumane.

Kjo zezonė kombėtare shqiptare duhet tė ndėrpritet sa mė parė. Intelegjencia shqiptare, akademikėt, elita jonė intelektuale dhe rinia jonė e mrekullueshme studentore duhet tė jenė nė ballė tė luftės pėr eliminimin sa mė tė shpejtė tė kėtyre dukurive tė tmershme devijante nga gjiri i shoqėrisė shqiptare. Shoqėria jonė civile duhet tė dalė nga niveli katastrofal debatues dhe nga letargjia vetėvrarėse ku ėshtė sot dhe tė inicojė debat konstruktiv pėr kėto ēėshtje kardinale identitare pėr shqiptarėt nė IRJM.

Ēėshtja ėshtė vėrtet shekspiriane pėr kulturėn shqiptare e me kėtė pėr vetė kombin shqiptar. Do tė ritet kombi ynė, do tė shtohen pėrdoruesit e gjuhės shqipe, do tė ritet numri i atyre qė ndjehen shqiptarė, qė ndjehen pjesė e botės shqiptare, civilizimit shqiptar, apo anasjelltas, do tė ulet numri i shqiptarėve kėtu, do tė dėmtohen prospektet kulturore tė kombit tonė pėr tė ardhmen.

Beteja duket e rėndė dhe gati e humbur. Luftėn nga ana tjetėr nuk guxojmė ta humbin asesi shkaku i atyre qindra mijėra heronjve e viktimave shqiptare nga e kaluara qė ranė pėr kėtė gjuhė, pėr kėtė kulturė, pėr kėtė identitet, pėr shtet shqiptar. Luftėn ta fitojmė gjithė bashkė pėr hir tė shqiptarėsisė sė gjeneratave tona tė ardhshme, pėr hir tė sė ardhmes mė tė mirė tė fėmijėve tanė.

http://www.shqipmedia.com/2009/09/fe...lim-identitar/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2009, 14:14   20
Citim:
Shqiptarė e romė nė njė paralele
Qenan HASANI

Manastir, 15 tetor - Se nė ēfarė shkalle ka aritur diskriminimi i shqiptarėve dhe romėve nė Manastir, shembull drastik ėshtė shkolla fillore "Dr. Trifun Panovski", nė tė cilėn qė prej vitesh po zvogėlohet numri i nxėnėsve maqedonas dhe shumė hapėsira mėsimore kanė mbezur tė zbrazėta. Edhe nė kėtė shkollė, ashtu si dhe shumė tė tjera tė Manastirit, arsimin fillor e fillojnė dhe e kryejnė edhe filloristė tė nacionaliteteve jomaqedonase, shqiptarė, romė e turq, megjithatė vetėm nė gjuhėn maqedonase.

Numri mė i madh i romėve, arsimin fillor e fillojnė dhe njė pjesė edhe e kryejnė nė shkollėn fillore "Gjorgji Sugare" ku gjithashtu janė tė ndarė nė paralele etnikisht tė pastra. Po nė kėtė shkollė janė regjistruar edhe disa shqiptarė, prindėrit e tė cilėve, pa pikėn e arsyetimit kanė konstatuar se shkollėn e vetme me paralele tė pastra shqipe "Goce Dellēev" e kanė larg vendbanimit tė tyre.

Kėta prindėr i kanė regjistruar nėpėr shkollat e afėrta me mėsim nė gjuhėn maqedonase, duke i detyruar fėmijėt e tyre tu nėnshtrohen pėrbuzjeve dhe fyerjeve nė baza nacionale. Pėr pozicionimin e kėtillė tė nxėnėsve shqiptarė nuk e kanė fajin askush tjetėr, pėrveē prindėrve e nxėnėsve, pra shqiptarėt, tė cilėt edhe pėrkundėr faktit se udhėtimi i filloristėve ėshtė i organizuar falas prej vendbanimit e deri nė shkollė, ata edhe mė tej bėjnė tė kundėrtėn, vetė asimilohen.

Nė shkollėn fillore "Dr. Trifun Panovski" sipas tė dhėnave nė fillim tė kėtij vitit shkollor ėshtė formuar njė paralele prej 16 nxėnėsve(nga kaq nxėnės kanė tė gjitha paralelet e tė gjitha shkollave fillore maqedonase, kurse ato shqipet nga mbi 30) nga tė cilėt tetė janė shqiptarė dhe tetė tė tjerėt romė.

Pra shqiptarėt dhe romėt i kanė futur nė njė thes. Kėta tetė filloristė shqiptarė janė nga lagjia "Devejani", nga e cila shumė filloristė shqiptarė procesin edukativo-arsimor e fillojnė dhe e kryejnė nė shkollėn me paralele tė pastra nė gjuhėn shqipe, pra nė Shkollėn "Goce Dellēev".

Befasia tė jetė edhe mė tragjikomike, pėrderisa romėt reagojnė ndaj diskriminimit tė kėtillė maqedonas, prindėrit e nxėnėsve shqiptarė heshtin, sikur pajtohen me kėtė dukuri.

Njė dukuri tė kėtillė vėrrehet edhe nė lagjen "Maxhirmale" ku gjysma e fėmijėve shqiptarė shkojnė nė shkollėn shqipe, kurse gjysma tjetėr, ndoshta edhe mė numerike, mėsmin e ndjekin nė shkollėn e afėrt "Elpida Karamandi", nė tė cilėn, sipas do tė dhėnave numri i shqiptarėve mundėson hapjen e dy paraleleve tė kombinuara me mėsim nė gjuhėn shqipe. Prindėrit nuk marrin parasysh faktin se, edhe fėmijėt e moshės parashkollore nė lojė nėpėr rrugėt shpeshherė pėrdorin sintagmėn "Plemeto shiptarsko".

Nė njė anketė tė realizuar nga njė qendėr televizive lokale me qytetarėt e Manastirit lidhur me reagimin e paradokohshėm tė romėve tė Manastirit, tė cilėt reaguan mjaftė ashpėr ndaj ndarjeve tė kėtilla nė baza nacionale, fetare e racore. Shumica e qytetarėve tė anketuar ishin pėr paralele tė pastra nė baza nacionale, fetare dhe racore, por jo edhe kundėr paraleleve tė pastra nė baza gjuhėsore. Qėndrimi i kėtillė i maqedonasve tė kėtij qyteti edhe dėshmuan se maqedonasit e Manastirit janė mė ksenofobėt.

http://www.koha.com.mk/a06.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.