Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.10.2009, 14:09   21
Citim:
Dy miq historikė: Turqia dhe Shqipėria
Ahmet Davutoglu

Midis Turqisė dhe Shqipėrisė ka njė miqėsi tė fuqishme, rrėnjėt e sė cilės gjenden nė thellėsitė e historisė sonė tė pėrbashkėt. Kjo miqėsi e ngushtė midis dy popujve mbėshtetet nė lidhjet farefisnore qė i hasim shpesh nė tė dyja vendet dhe qė ēojnė mė tej marrėdhėniet tona politike.

Populli shqiptar, me plot pasion pėr nderin dhe pavarėsinė e tij, simbolin e shqiponjės e ka vendosur edhe nė flamurin kombėtar dhe atdheun e tij e quan Vendi i Shqiponjave. Kjo nuk i ēudit aspak edhe ata qė i shikojnė pėr herė tė parė relievin e thyer, malet e mprehtė dhe liqenet vezullues tė kėtij vendi tė bukur.

Shqiptarėt, rrėnjėt e tė cilėve zgjaten deri tek ilirėt qė kanė jetuar nė shekullin VIII para erės sonė, nė tė gjitha periudhat e historisė sė tyre nuk kanė hequr dorė nga lufta pėr pavarėsi. Megjithėse gjuhė indoeuropiane, gjuha shqipe, duke pasur njė karakter tė veēantė, ka qenė njė faktor i rėndėsishėm qė i ka lidhur shqiptarėt me njėri-tjetrin gjatė historisė.

Ndoshta nėn ndikimin e rolit qė ka luajtur gjuha nė historinė e Shqipėrisė, disa nga veprat mė tė rėndėsishme tė historisė sonė tė pėrbashkėt i ka shkruar nė shekullin XIX Shemsedin Sami Frashėri, i cili ka njė kontribut tė rėndėsishėm nė zhvillimin e gjuhės turke dhe ėshtė autori i Kamus-i Turkiye, fjalori i parė dhe njė ndėr mė tė mirėt e gjuhės turke, dhe i fjalorit tė parė frėngjisht-turqisht. Intelektuali dhe shkrimtari Shemsedin Sami Frashėri, me idetė e tij dha njė kontribut tė vyer pėr zhvillimin e ndėrgjegjes shqiptare, sa dhe pėr zhvillimin e ndjenjave kombėtare turke.

Nė tė njėjtėn kohė ai pėrgatiti alfabetin shqip me shkronja latine dhe themeloi Shoqatėn Shqiptare tė Kulturės nė Stamboll nė vitin 1864. Ka shumė shembuj me vlerė qė vėrtetojnė lidhjet tona tė pėrbashkėta kulturore nė tė kaluarėn tonė tė pėrbashkėt.

Gjurmėt e historisė sonė tė pėrbashkėt shfaqen nė letėrsi dhe gjuhė, por edhe nė konakėt e gurtė tė Gjirokastrės, nė shtėpitė beratase dhe nė arkitekturėn e xhamisė Ethem Bej nė qendėr tė Tiranės.

Si shtetas tė besuar tė shtetit osman, shqiptarėt kishin detyra tė rėndėsishme shtetėrore. Ata krijuan lidhje familjare me turqit dhe sot shumė kushėrinj tė tyre jetojnė tė integruar me popullin turk, duke kontribuar nė jetėn politike, shoqėrore, ekonomike dhe kulturore tė vendit tonė.

Emigrimet e para tė njohura drejt Anadollit kanė filluar nė shekullin XV. Emigrantėt e parė shqiptarė bashkė me familjet e tyre erdhėn nė kohėn e Sulltan Mehmet Ngadhnjyesit dhe u ngarkuan me detyra tė rėndėsishme nė pallatin osman.

Pjesa mė e madhe e tė emigruarve nė Anadoll u vendosėn nė Arnavutkėj, e cila edhe sot ėshtė njė ndėr lagjet mė tė bukura tė Stambollit. Supozohet se numri i shtetasve tanė me origjinė shqiptare qė jetojnė nė Turqi ėshtė i afėrt me popullsinė e Shqipėrisė.

Kjo lidhje midis popujve u shton pėrgjegjėsinė personaliteteve shtetėrore turke dhe shqiptare pėr tė zhvilluar nė ēdo fushė solidaritetin dhe bashkėpunimin midis vendeve tona.

Marrėdhėniet dypalėshe nė ēdo fushė po ecin pa pasur asnjė problem. Krahas lidhjeve me rrėnjė tė thella nė histori, mbėshtetja e fuqishme qė i dha Turqia Shqipėrisė pas ndryshimit tė regjimit pėrbėn njė bazė tė rėndėsishme pėr zhvillimin e marrėdhėnieve midis dy vendeve.

Pėrveē faktit se zhvillohen pa probleme, marrėdhėniet dypalėshe pėrparojnė ēdo ditė nė fushat politike, ushtarake dhe ekonomike. Qeveria turke dhe qeveria shqiptare mbėshtetin njėra-tjetrėn edhe nė fushėn e diplomacisė ndėrkombėtare.

Qėndrimet e dy vendeve pėr ēėshtje rajonale dhe ndėrkombėtare pėrputhen nė njė masė tė madhe. Pėr mė tepėr, lidhjet farefisnore midis shoqėrisė turke dhe asaj shqiptare forcojnė nė shoqėrinė shqiptare besimin ndaj vendit tonė.

Me Shqipėrinė kemi lidhje kulturore, historike dhe njerėzore. Ne kemi marrėdhėnie miqėsore tė mbėshtetura nė besimin reciprok me Shqipėrinė.

Megjithėse me ulje dhe ngritje, kėto marrėdhėnie kanė ekzistuar edhe nė tė kaluarėn, por janė zhvilluar mė shumė pas kalimit tė Shqipėrisė nė sistemin parlamentar demokratik.

Shqipėria ka njė pozitė strategjike nė Ballkan dhe duke ruajtur e zhvilluar stabilitetin e brendshėm, ėshtė bėrė e rėndėsishme edhe pėr vendin tonė. Pozita gjeografike e saj nė mes tė pikave potenciale pėr kriza nė Ballkan e ka vendosur Shqipėrinė midis aktorėve tė rėndėsishėm nė rajon.

Duke marrė pjesė nė Konferencėn Ballkanike tė vitit 1931 me cilėsinė e Presidentit tė parė tė Turqisė, Mustafa Kemal Ataturku, duke u shprehur se popujt ballkanikė kanė lidhje farefisnore me rrėnjė qė zgjaten deri nė Azinė Qendrore, theksoi rėndėsinė e bashkėpunimit nė fushėn e kulturės dhe tė qytetėrimeve dhe nėnvizoi nevojėn pėr tė pranuar historinė tonė tė pėrbashkėt si njė pikė fillimi, edhe nė qoftė se pėrmban disa kujtime tė hidhura.

Nė fjalėn e tij, Ataturku, duke tėrhequr vėmendjen pėr rėndėsinė e bashkėpunimit dhe solidaritetit rajonal, tregoi se Republika e re e Turqisė nuk e shikonte Ballkanin nėn ndikimin e humbjeve territoriale tė shtetit osman dhe me njė pėrqasje drejt sė ardhmes pranonte identitetet e pavarura tė vendeve ballkanike.

Gjatė shembjes sė regjimeve komuniste nė vitet 90 tė shekullit tė kaluar dhe krizave rajonale tė mėvonshme Turqia pėrsėri filloi tė ushqejė njė interes aktiv ndaj Ballkanit. Ndryshimet dramatike nė politikėn ndėrkombėtare pas vitit 1990 sollėn pėrmasa krejt tė reja edhe pėr konceptimin e sigurisė nė nivel europian dhe atė global.

Nė kuadrin e kėtyre kushteve tė reja duhet pranuar qė shqetėsimet pėr sigurinė e sotme tė Ballkanit i kanė tejkaluar pėrmasat rajonale dhe i interesojnė gjithė botės. Shkaku mė i rėndėsishėm pėr kėtė situatė ėshtė interesimi i shteteve kryesore tė mėdha tė botės pėr dinamikat politike nė Ballkan dhe rritja e vazhdueshme e kėtij interesimi.

Sot ėshtė e detyrueshme qė siguria e Ballkanit tė trajtohet nė kuadrin e gjerė europian. Ky fakt tregon rėndėsinė qė ka integrimi nė sistemin euroatlantik tė Shqipėrisė, e cila ndodhet nė fokusin e sistemit tė gjerė tė sigurisė nė Europė.

Nė kėtė kėndvėshtrim, ruajtja e sigurisė dhe e stabilitetit nė Ballkan ėshtė njė ndėr pėrparėsitė e politikės sė jashtme tė Turqisė. Bashkė me anėtarėt e tjerė tė komunitetit ndėrkombėtar, Turqia duke vlerėsuar politikėn paqėsore dhe tė ekuilibruar tė Shqipėrisė, qė i shėrben stabilitetit nė Ballkan, ėshtė krenare se ėshtė aleate nė kuadrin e NATO-s me njė vend tė tillė mik dhe tė besuar. Nė tė njėjtėn kohė Turqia mbėshtet me gjithė zemėr kėrkesėn pėr anėtarėsim tė Shqipėrisė pėr nė Bashkimin Europian dhe gjithė procesin e anėtarėsimit.

Qė prej shekullit tė 16-tė portet e Shqipėrisė kanė qenė elemente ekuilibri nė detet e rajonit. Qytete tė rėndėsishėm si Durrėsi dhe Vlora kishin rėndėsi strategjike pėr ruajtjen e sigurisė tregtare dhe ushtarake nė Detin Adriatik. Shqipėria, e cila sot ėshtė njė portė e hapur drejt Mesdheut pėr vendet e rajonit, edhe nė tė ardhmen duhet tė ruajė pozicionin historik ekuilibrues dhe strategjik nė Mesdhe.

Shqipėria, e cila nė fillim tė viteve ‘90 kaloi nė ekonominė e tregut tė lirė, brenda mė pak se 20 vjet, qė konsiderohen thjesht njė ēast nė historinė e njė vendi, ka realizuar njė hop tė ndjeshėm nė nivelin e zhvillimit dhe tė mirėqenies. Tė gėzon fakti qė populli dhe biznesmenėt shqiptarė janė ndikuar mė pak nga kriza ekonomike globale nė krahasim me disa vende tė tjera.

Marrėveshja e Stabilizim-Asocimit, e nėnshkruar me Bashkimin Europian nė vitin 2006, Marrėveshja e Tregtisė sė Lirė pėr Europėn Qendrore qė hyri nė fuqi nė vitin 2007 dhe procesi i anėtarėsimit tė Bashkimin Europian, i cili mbėshtetet me gjithė zemėr nga Turqia, qė mė nė fund ėshtė njė vend kandidat, fuqizojnė mė tej zhvillimin e Shqipėrisė.

Edhe sot vendet ballkanike kanė histori, fat dhe tė ardhme tė pėrbashkėt. Gjithmonė Ballkani ka qenė njė ndėr qendrat e pasurisė kulturore tė Europės. Po tė shikohet prapa nė historinė e Europės mund tė vėrehet se deri nė shekullin e 16-tė qytetet ballkanike jetonin nė njė nivel mirėqenieje mė tė lartė se qytetet e Europės Perėndimore.

Ėshtė e vėshtirė tė harrosh aspektet e dhimbshme tė historisė sė Ballkanit tė ngulitura nė kujtesė, por duke lėnė mėnjanė gjurmėt e krizave qė kanė pėrfunduar ngaqė struktura njerėzore nuk mund tė jetojė mes dhimbjeve, duhet qė vendet ballkanike tė kenė njė unitet force. Nė kėtė kuadėr integrimi dhe bashkėpunimi rajonal kanė njė rėndėsi tė veēantė. Prandaj ėshtė e nevojshme edhe njė pėrqasje e re nė Ballkan.

Ndjenja e solidaritetit dhe dashuria qė ushqejnė populli turk pėr popullin shqiptar dhe interesi i secilės palė pėr tjetrėn nė aspektin gjeografik, kulturor dhe tregtar pėrbėjnė potencialin e marrėdhėnieve tona nė zhvillim.

Me gjithė klimėn zgjedhore nė vendet tona gjatė vitit 2009, vazhdimi i vizitave tė nivelit tė lartė simbolizon kėtė lidhje dhe respekt reciprok. Edhe vizita qė Presidenti ynė Abdullah GĆ¼l parashikon tė bėjė nė Shqipėri gjatė dhjetorit tė kėtij viti do tė jetė kuptimplote dhe e rėndėsishme pėr tė konfirmuar nė nivelin mė tė lartė kėtė realitet shembullor tė marrėdhėnieve tona.

Njė pėrmasė tjetėr gjatė kėsaj vizite tė Presidentit tė Turqisė do tė jetė takimi i Kėshillit tė Biznesit turko-shqiptar.

Gjatė 5 viteve tė fundit, vėllimi tregtar midis tė dyja vendeve ėshtė rritur 3 herė, ndėrsa investimet turke nė Shqipėri janė 8 herė mė shumė. Megjithėkėtė ėshtė njė realitet potenciali i madh qė pret tė shfrytėzohet nė fushėn ekonomike dhe tregtare. Nė takimin e Kėshillit e Biznesit, biznesmenėt turq dhe shqiptarė do tė kenė rastin tė trajtojnė mundėsitė e reja pėr investime reciproke.

Ashtu si tani, edhe nė tė ardhmen populli turk do tė vazhdojė tė jetė pėrkrah popullit shqiptar.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=73516
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2009, 15:15   22
Citim:
Do tė ketė njė hop akoma mė tė madh nė funksionimin e marrėveshjes sė tregtisė sė lirė. Ne jemi tė vendosur tė forcojmė bashkėpunimin edhe nė fushėn e transportit, turizmit dhe arsimit. Do tė ketė bashkėpunim mė tė vrullshėm nė fushėn e kulturės dhe mes universiteteve. Turqia e shikon Shqipėrinė si perspektivė edhe tė Ballkanit dhe tė Mesdheut", theksoi ministri Davutoglu nė konferencėn pėr shtyp.

Emri:  ahmet-davutoglu.jpg
Shikimet: 699
Madhėsia:  12,8 KB

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=34897

Citim:
Shqipėri-Turqi, hiqen pagesat pėr vizat

Ēdo shtetas shqiptar qė do tė udhėtojė drejt Turqisė, dhe anasjelltas ēdo shtetas turk qe do tė vizitojė Turqinė nuk do tė paguajė asnjė tarifė pėr vizėn hyrėse.

Marrėveshja reciproke ėshtė komunikuar sot nga ministrat e Jashtėm tė dy vendeve, zoti Ilir Meta dhe homologu turk, Ahmet Davutoglu nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp qė u zhvillua sot paradite nė Tiranė.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../17253/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2009, 15:24   23
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Si e filloi fjalimin ky morri antishqiptar? Me 'kardeshim milet'? Apo u pėrmbajt?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2009, 17:35   24
dhemetra
anėtar/e
 
dhemetra
 
Anėtarėsuar: 7.2007
Citim:
Ashtu si tani, edhe nė tė ardhmen populli turk do tė vazhdojė tė jetė pėrkrah popullit shqiptar.
Si ka qenė nė fillim, ashtu tash e pergjithmonė e jetės.

Pjesa ma e gėrditshme osht qė ēashtja po ndriēohet thu se Turqia osht e angazhume me na "ēbishėzu" (lexo: integrim europian; stabilitet n'Ballkan) pėr hir t'kulturės t'pėrbashkėt qė pėr njohurinė tonė njihet si "veē turke", qysh edhe pėr habinė tonė konka ushqy njitrajtėsisht prej dy palėve pėr shekuj...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2009, 12:40   25
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Citim:
Si shtetas tė besuar tė shtetit osman, shqiptarėt kishin detyra tė rėndėsishme shtetėrore. Ata krijuan lidhje familjare me turqit dhe sot shumė kushėrinj tė tyre jetojnė tė integruar me popullin turk, duke kontribuar nė jetėn politike, shoqėrore, ekonomike dhe kulturore tė vendit tonė.
Kėtij mikut mongol duhet ti kujtojmė konventėn jugosllavo-turke pėr shpėrnguljen e shqiptarve qė ta kuptojė mirė se pse ndodhen 'kushėrinjtė e tyre' mes popullit turk. Pastaj 'integrimi' me popullin turk do tė thotė asimilim siē ėshtė edhe e vėrteta.

Mosnjohja e njė komuniteti qė ndoshta e kalon numrin e 5 milionė shqiptarve dhe gjithashtu mungesa e shkollave shqipe tregon me tė vėrtetė marrėdhėniet ''vėllazėrore dhe dashamirėse'' karshi dy kombeve.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2009, 13:14   26
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Unė turqit i fus nė kategorinė e atyre popujve pa vlerė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2009, 14:11   27
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Vlejnė se janė nė pozitė tė fortė gjeopolitike. Thjesht s'duhet me i leju qė tė na hidhen nė qafė nga 'dashuria e madhe vėllazėrore' qė i ka karakterizuar gjithmonė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2009, 14:18   28
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Vlejnė se janė nė pozitė tė fortė gjeopolitike. Thjesht s'duhet me i leju qė tė na hidhen nė qafė nga 'dashuria e madhe vėllazėrore' qė i ka karakterizuar gjithmonė.
Jo, unė dashta me thanė se i llogaris si llum racor edhe plebej, pėr qata nuk kanė kurrfarė vlere.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2009, 21:46   29

Shkrim i cituar Davutoglu: Tė ringjallet Perandoria Osmane


Perandoria Osmane duhet ringjallur, ka thėnė ministri i Jashtėm turk, Ahmed Davutoglu, gjatė bisedimeve tė tij me udhėheqėsit boshnjakė nė Sarajevė, sipas tv sllavomaqedon A1.

Davutoglu e ka lavdėruar pushtimin turk tė Bosnjės si njė akt ēlirimi dhe ka vėnė nė dukje se Sokollu Mehmet Pasha do tė kishte qenė veē njė njeri i thjeshtė nėse nuk do tė ishte marrė me forcė nga familja e tij.

Nė fjalėt e Davutoglut, Turqia ka tė drejtėn dhe interesin tė ndikojė nė marrėdhėniet e shteteve nė Ballkan, Kaukaz dhe Lindje tė Mesme si dhe tė mbrojė trashėgiminė e saj historike dhe sigurinė e saj.

Sipas tij ka mė tepėr boshnjakė nė Turqi se sa nė Bosnjė, dhe ka mė tepėr shqiptarė nė Turqi se sa nė Shqipėri, siē njofton tv A1.


http://www.focus-fen.net/index.php?id=n198625
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2009, 10:38   30
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Prite dhe eksterritorialitetin pėr xhamitė turke.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2009, 15:23   31
Citim:
IRJM: Ministri Bajrami vizitoi romėt, anashkaloi shqiptarėt

Shqiptarėt e Manastirit kanė mbetur me gojė tė hapur dhe tė shqetėsuar nga anashkalimi i bėrė nga ministri i Punės dhe Politikės Sociale, Xhelal Bajrami. Ka qenė kreu i shoqatės “Kongresi i Bashkimit”, Fėrgim Demiri qė ka drejtuar shqetėsimin publik nėpėrmjet njė letre publike drejtuar agjencise se lajmeve INA.

“Kėshtu ndodhi dhe me takimin e datės 29 tetorė kur Ministri i Punės dhe Politikės Sociale, Xhelal Bajrami vizitoj Manastirin. Ai, mblodhi guximin qė me sugjerimin e kryetarit tė komunės sė Manastirit e vizitoi lagjen rome nė qytet, e nuk gjeti pėr arsye qė ta pyeste kryetarin e komunės, pse nuk i sugjeron ai qė t’i vizitonte dhe shqiptarėt e kėtij qyteti. Po tė ishte arsyeja se kėta tė parit (romėt) ishin tė varfėr dhe tė diskriminuar vetėm ata, ajo aspak nuk pinė ujė, sepse shqiptarėt nė kėtė komunė aspak nuk janė nė gjendje mė tė lakmishme. Bile, Ministri tė ishte takuar me njerėzit e tij tė partisė qė i ka kėtu nė Manastir. Por as kjo nuk ndodhi pėr fat tė keq”, ka theksuar nė reagimin e tij, njė nga aktivistėt e shquar tė kėsaj treve, Fėrgim Demiri.

Sipas tij, ēka duhet tė mendojnė shqiptarzinjtė e Manastirit pėr kėtė mospėrkrahje e mospėrfillje qė po u ndodh nga politikanėt e vet.

“Duhet tė heshtin, t’i arsyetojnė gabimet e tyre, ose duhet qė t’ denoncojnė nė tė ardhmen. Kjo u mbetet vet atyre qė t’i pastrojnė dilemat rreth kėtyre devijimeve qė po ua bėjnė ‘politikanėt shqiptar’. Ndoshta do tė vetėdijesohen pėr lėshimet qė po i bėjnė gjatė votimeve parlamentare, se edhe ata kanė tru dhe mend qė t’i logjikojnė e gjykojnė veprimet e mbrapshta tė tė zgjedhurve tė vet”, ka theksuar Demiri.

Siē bėn tė ditur, shumica e shqiptarėve, qė gjenden nė situatė tė rėndė ekonomike e ekzistenciale, nuk janė nė gjendje tė vinė deri te e drejta pėr shfrytėzimin e ndihmave sociale qė u takojnė me ligj.

“Ministri, as qė i ka konsultuar ndonjėherė ata tė qendrės sociale nė Manastir se si qėndron situata me nevojtarėt shqiptar tė kėtij qyteti. Ai, vetėm erdhi, u fotografua me kryetarin e komunės, as qė interesoi vallė aty ka ndonjė gazetar shqiptar, shkoj nė drekė me Drejtoreshėn e qendrės sociale dhe me Kryetarin e Komunės sė Manastirit, dhe iku pėr nė Shkup. Aferim bre zotėri Ministri!”, ka theksuar kreu i shoqatės shqiptare “Kongresi i Bashkimit” nė Manastir. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...a7ccc0760&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.11.2009, 13:22   32
Citim:
Pėr cilin “popull tim” e ka fjalėn drejtori apatrid i QNK-sė
Valon Kurtishi


1. Kuptimi i fjalės Patria dhe apatridi B.Sh

Fjala (emri, termi, nocioni) Patria nė korrelacion historik, ėshtė shumė kuptimplotė, ėshtė pėrdorur shumė dhe ka dhėnė shkas e ėshtė bėrė shtytje pėr krijimin e njė numri tė pafundmė tė kronikave historike, veprave e shkrimeve tjera epike. Romakėt e vjetėr e pėrdornin nė kuptim tė vendlindjes, atdheut, amės. Megjithatė, kjo fjalė ka edhe kuptim mė tė gjerė dhe shumė dimensional, atė tė sė pėrjetshmes, ose eternales (eternity), atė qė u mbijeton tė gjitha furtunave historike e nuk mbaron kurrė.

Nga kjo gjuhė e madhe antike fjala ka depėrtuar edhe nė gjuhėn tonė tė shenjtė shqipe. Populli ynė i mrekullueshėm shqiptar e pėrdor nė komunikimin e pėrditshėm edhe njė fjalė tjetėr me njė kuptim kontradiktor, krejtėsisht tė kundėrt dhe mohues ndaj kėsaj fjale, termin “Apatrid”.

Me kėtė term etiketohen ata persona qė e mohojnė kombin e tyre, gjuhėn e tyre, origjinėn e tyre etnike, kulturėn e tyre kombėtare. Me njė fjalė, si “Apatridė”, emėrtohen personat qė e mohojnė vetveten. Kjo nė gjuhėn popullore. Nė shkencat juridike termi ka kuptim tjetėr teknik nė lidhje me qytetaret pa shtetėsi qė nuk na intereson dhe nuk na duhet kėtu.

Tani tė dalim me terma mė tė kapshėm dhe mė konkretė tek personi ynė qė ėshtė temė e kėtij shkrimi. Nuk kam dashur tė reagoj ndaj punės sė personit dhe udhėheqėsit tė QNK sė FYROM-it, B.Sh.

Megjithatė, si qytetar i kėtij vendi, e kam ndjekur me vėmendje punėn e institucionit qė ai drejton pasi ėshtė shumė e rėndėsishme pėr interesat e popullit tim shqiptar. E sidomos pėr kombe tė tillė si ai shqiptar qė pa fajin e tij gjendet gjithmonė nė udhėkryqe tė rrezikshme historike. E sidomos pėr kultura tė tilla tė vogla e tė rrezikuara nga zhdukja totale si ajo e kombit tonė Ilirian. Kjo pasi puna e institucioneve tė tilla qė e mbrojnė, studiojnė, restaurojnė dhe konservojnė kulturėn materiale tė sė kaluarės, ėshtė shumė e rėndėsishme si pėr tė kaluarėn dhe tė sotmen, por akoma mė shumė pėr vazhdimėsinė e pandryshuar kulturore tė popullit tonė martir.

Por gjithmonė e mė tepėr kemi mbetur tė habitur e tė shokuar nga puna e kėtij individi tė cilėn edhe e publikon haptas dhe pa fije turpi pėr mediat shqiptare e sllavo-maqedonase kėtu.


2. Dallimi kardinal nė mes tė kombėtarizimit artificial tė Pasko Kuzmanit dhe anti kombėtarizmit real tė Baxhahudin Shehabit

B.H do tė duhej tė ishte nė pararojė tė mbrojtjes sė vlerave autentike nacionale shqiptare nė kėtė shtet diskriminues dhe antishqiptar si FYROMI i sotėm.

Me vetė pozitėn qė e ka si drejtor i Qendrės kombėtare pėr konservim tė trashėgimisė kulturore tė Maqedonisė, personi nė fjalė do tė duhej tė ishte gardian i kujtesės (memories) kolektive tė shqiptarėve nė IRJM, e jo tė shndėrrohet nė shėrbėtor me pagesė i imperializmave kulturorė tė huaj, nė veēanti atij turk.

Keqpėrdorimi i fesė sė pastėr e burimore islame pėr qėllime nacionaliste dhe influencuese turke ėshtė e paprecedentė. B.Sh si intelektual qė pretendon tė jetė, duhet ta dijė se kultura shqiptare ėshtė shkatėrruar dhe zhdukur nga faqja e dheut qė nga e kaluara e tmerrshme historike duke filluar me okupatorėt greko-bizantinė, duke vazhduar me okupatorėt turko-otomanė, dhe duke ardhur nė fund tek okupimi sllav.

Njė shkatėrrues shumė aktiv i kulturės shqiptare si dhe vrasės masiv i popullsisė shqiptare tė Pollogut e Vardarit nė kėto treva ka qenė edhe Isa Beu, emrin e tė cilit nuk e heq nga goja Baxhahudini.

Drejtori i QNK sė FYROMIT, i ndan paratė e taksapaguesve tė varfėr shqiptarė pėr restaurimin e disa objekteve qė i ka ndėrtuar Isa “Beu” nė Shkup, e nga ana tjetėr historia vėrteton se ky Isa ka qenė vrasės masiv i shqiptarėve dhe shkatėrrues i kulturės autentike shqiptare.

Isa “Beu” ka qenė komandant i ushtrisė okupuese otomane nė luftėrat e kėsaj kundėr shqiptarėve nėn Mbretin tonė legjendar Gjergj Kastriot Skėnderbeun. A ėshtė nė vete dhe a e kupton se ēka ėshtė duke bėrė Baxhahudin Shehabi?


Me ratsin e vendosjes sė monumentit tė heroit kombėtar tė shqiptarėve, Skėnderbeut nė Shkup, kanė reaguar njė numėr i gazetave turke. Dhe pėr ēudi, nė artikujt e tyre shkruhet se ka edhe shqiptarė qė janė kundėr vendosjes sė pėrmendores sė kėtij armiku tė turqve nė Shkup!

Madje nė njė artikull me titull tė ēuditshėm “armiku i turqve nė tregun turk”, (turk dusmani, turk carsisi”), kėtė qėndrim antishqiptar e jonormal pėr mendjen e shėndoshė njerėzore, e kanė shprehur haptazi edhe pėrfaqėsuesit e organizatės El Hilal, ku militon dhe udhėheq prej shumė vitesh edhe Bexhihudin Shehabi.

Tani tė pyesim Bexhihudinin tė na pėrgjigjet publikisht, si e mendon ai personalisht Skėnderbeun dhe pėrmendoren e tij nė Shkupin shqiptar: Si ngjarje tė rėndėsishme pėr popullin e shtypur historikisht tė Shkupit apo si “turk dusmani turk carsisi”?.

Nė njė rast tjetėr publik, ditėn e okupimit tė qytetit shqiptar tė Shkupit nga okupatori turk, personi nė fjalė e ka quajtur ditė tė ēlirimit? Nga kush e kanė ēliruar turqit Shkupin? Nga banorėt dhe feudalėt shqiptarė autoktonė tė tij? Prej kur paska dalė kjo teori e re qė okupatorėt i shpallka pėr ēlirimtarė? Kėtė vetėm B.Sh mund tė na e sqarojė.

Rethprejet masive tė fėmijėve shqiptare qė me paratė e gjithfarė organizatave fantazėm nga jashtė i organizon nė kalanė e Shkupit, duken si rituale mesjetare tė vrasjeve masive tė shqiptarėve nga sulltanėt turq. Nė ato ceremoni primitive, familjet e varfra shqiptare detyrohen te dėgjojnė buēimėn nė gjuhėn e pakuptueshme turke pėr ta. Detyrohen qė fėmijėt e tyre ti veshin me veshje kombėtare te shėmtuara aziatike.

Pse fėmijėt shqiptarė tė bartin veshje kombėtare tė huaja? Ē’kėrkon flamuri shtetėror i Republikės sė Turqisė nė synetimin e fėmijėve shqiptarė nė Shkup?!. Ē’kėrkon gjuha turke nė rrethprerjen (synetimin) e fėmijėve shqiptarė? Mos flitet shqip nė synetimin e mongolėve tė Anadollit?

Kjo duket njėjtė si prezenca e terroristėve grekė nė kishėn ortodokse shqiptare me ato veshjet popullore greke tė fėmijėve tė ēoroditur shqiptarė dhe me ato ikonat nė gjuhėn e pakuptueshme greke.

Pėrderisa nga njėra anė Pasko Kuzmani kishat ortodokse dhe katolike shqiptare i shpall pėr maqedonase dhe eksponatet antike ilire pėr maqedone, nga ana tjetėr B.Sh, xhamitė myslimane shqiptare dhe teqetė shi-ite po shqiptare i shpall pėr otomane-turke. Ky ėshtė njė krim i pėrbindshėm antishqiptar me bashkautorė dy shqiptarė etnikė tė paguar dhe instruktuar nga qendra e mentorė joshqiptarė: Pasko Kuzmanin e sllavizuar dhe Baxhahudin Shehapin e turqizuar.

Kjo na duket si realizimi nė praktikė i atyre teorive serbo-greke pėr “turci sa nasih juznih krajeva koji trebaju da se iselavaju u Tursku”. Kjo bie erė Vasa Cubrilloviē e Fuat Kuprulu, Miladin Stojadinoviē e Ruzdi Arasi, Evangjelos Venizelos e Napoleones Zervas.

Kjo na i sjell para syve ato marėveshjet “xhentėlmene” turko-jugosllave pėr zhdukjen e shqiptarėve nga trojet e tyre historike nė Europėn juglindore dhe degdisjen e zhdukjen e tyre etnike nė shkretėtirat e mallkuara tė Anadollit.

B.H duhet tė shpjegojė para opinionit publik shqiptar nė vend, bashkėpunimin e tij perfekt me antishqiptarin e sėmurė psikopat Pasko Kuzman. Ky bashkėpunimi i Baxhahudin Shahabit me Pasko Kuzmanin na e ēon paksa mallin e bashkėpunimit tė dikurshėm tė dovletit tė Stambollit dhe Fanarit ortodoks grek po tė Stambollit kundėr Rilindėsve shqiptarė.

Edhe atėherė, edhe sot, goditja e tyre ishte e drejtuar kundėr interesave kombėtare tė shqiptarėve, kundėr gjuhės shqipe, kundėr kulturės shqiptare, pra kundėr gjithė asaj qė mund tė quhet trashėgimi kombėtare shqiptare.

Shqiptari ortodoks i sllavizuar Pasko Kuzmani e uzurpon dhe shkatėrron kulturėn antike ilire tė shqiptarėve duke e shpallur pėr sllave kurse shqiptari mysliman i turqizuar Baxhahudin Shahab i uzurpon objektet islamike shqiptare duke i shpallur pėr turke, me pėrkrahjen financiare tė instituteve tė ndryshme shoviniste nga Turqia.

Kuptohet se Baxhahudin Shahabi me atė “sherr-budallallėkun” e tij tipik oriental nuk i quan xhamitė qė i kanė ndėrtuar shqiptarėt etnikė si “turke”, por pėrdor pėr to njė eufemizėm djallėzor duke folur gjithnjė pėr “xhami otomane”.

Paradoksalisht, kohėt e fundit e ka shpalosur fare haptas urrejtjen e tij tė pakufishme ndaj kulturės shqiptare. Ka filluar ti quajė tekstualisht “turke” gjithė objektet e ndėrtuara gjatė kohės sė okupimit otoman.

B.Sh nuk lėshon rast pėr ti ikur dhe ėshtė prezentė nė vizitat qė kori diplomatik i huaj u bėn sajteve kulturore nga e kaluara e popullit shqiptar. Nė gjithė kėto raste Bexhihudin Shehapi nuk e heq nga goja e tij fjalėn “turke”.

Edhe nė rastin e fundit me banjon (hamamin) publike tė Tetovės, ėshtė shprehur tekstualisht “ekspozita organizohet nė hamamin turk”. Nuk e paskemi ditur se edhe hamamet ndaheshkan nė apo paskan pėrkatėsi etnike!

Por, (ama), njė gjeneratė mė e re e shqiptarėve qė po ritet e zhvillohet pandalshėm gjithandej trojeve shqiptare i kupton shumė mirė kėto “shejtanllėqe otomane” tė B.Sh.

Njėjtė siē i kupton dhe i detekton shumė mirė idiotizmat me “maqedonas antikė” dhe “kisha maqedonase”, tė Pasko Kuzmanit apo bizantinizmat me “kishat greko-bizantine” tė Maks Velos dhe kompanisė sė njė pakice grekomane antikombėtare tė vllehėve tė Shqipėrisė.


3. Ku janė projektet me karakter etnik shqiptar tė QNK-sė sė IRJM me drejtor “shqiptarin” B.SH?

Baxhihudini qė e ka fituar atė karrige drejtori nė tė cilėn qėndron sot me gjakun e djemve shqiptarėve nga lufta heroike e vitit 2001, duhet tė na shpjegojė se ku janė projektet shqiptare pėr realizimin e tė cilave ėshtė emėruar apo punėsuar atje.

Ku janė projektet etnike shqiptare tė institucionit qė drejton ai? Le tė numėrojė projektet me karakter etnik shqiptar qė janė projektuar dhe realizuar nga Instituti nė periudhėn kur ai gjendet nė krye tė tij.

Nė njė reagim tė tijin ndaj njė kritike qė ia bėn njė klerik mysliman nga Manastiri, nė gazetėn Koha (datė 3 korrik 2009), B.Sh numėron njė numėr tė projekteve qė i paska financuar dhe realizuar QNK-ja e Fyromit. Ai pėrmend dritaret e njėfarė xhamie me njė emėr qė ne nuk e kuptojmė nė shqip - Jeni; Pastaj nė bashkėpunim me njė agjenci me emrin Tika punon nė renovimin sipas karakteristikave kombėtare turke tė xhamisė sė njėfarė okupatori mongol me emrin Mustafa dhe tiullin “pasha” nė Shkup.

Kjo organizata Tika sa pėr informim tė lexuesve ėshtė njė organizatė shtetėrore(!) turke e cila pėrpiqet ta pėrhapė sa mė shumė gjuhėn dhe kulturėn turke.

Nga kjo tani zbulohet njė problem akoma mė i madh. Nga kjo del qė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejte B.Sh punon kundėr afirmimit tė gjuhės shqipe dhe kulturės shqiptare nė IRJM, pasi sipas teorive tė imperializmit kulturor, afirmimi, zgjerimi, ekspansioni i njė kulture mė tė madhe bėhet nė dėm tė kulturės mė tė vogėl.

Vjen me radhė turbeja e ndonjė mongoli tjetėr nė qytetin shqiptar tė Ohrit, nė Plaoshnik; Kėtė “turbe”, e renovon nė bashkėpunim me njė organizatė tjetėr, pėrsėri nga Turqia, “Kubeallti Akademisi”; Vazhdon me njė objekt me njė emėr qė pėrsėri nuk e kuptojmė nė gjuhėn shqipe “Arasta”, tė cilėn e renovon gjithmonė nė stil etnik turk me komunėn Bursa, po nga Turqia (!).

Pastaj nė kuadėr tė njoftimeve tjera tregon pėr disa vepra tė tjera pėr tė cilat financimet janė siguruar po nga Turqia. 650.000 mijė euro pėr shtėpinė “turke” tė Ataturkut shqiptar nė Koxhaxhikun po shqiptar. E kėshtu me radhė, Turqia, Anadolia, e deri nė Bangladesh. Pa shikoni ēudinė?!. Askund emrat Shqipėri, shqiptar, Kosovė, etj..etj..

Nė mesin e gjithė kėtyre projekteve nuk gjendet:

- Asnjė i vetėm me karakter etnik shqiptar edhe pse shqiptarėt pėrbėjnė mbi 35% tė popullsisė sė pėrgjithshme tė IRJM-sė?
- Asnjė bashkėpunim serioz me Shqipėrinė dhe me Kosovėn? Asnjė bashkėpunim me Tiranėn dhe Prishtinėn?!
- Asnjė bashkėpunim afatgjatė dhe serioz me Institutet shqiptare tė Historisė e kulturės, me Institutin e kulturės popullore, me muzeun arkeologjik kombėtar, me muzeun e historisė kombėtare, me katedrat e historisė, gjeografisė, arkeologjisė, me muzetė tė Tiranės, Prishtinės.
- Asnjė projekt konkret pėr mbrojtje tė objekteve karakteristike shqiptare nė vend?
- Askund gėrmime arkeologjike pėr tė vėrtetuar vijimėsinė iliro-shqiptare nė kėto troje.
- Asnjė projekt pėr tė vėrtetuar autoktoninė shqiptare kėtu.
- Asnjė pėrpjekje pėr zbulimin e kalave dhe vendbanimeve e qyteteve ilire nė kėto hapėsira.
- Asgjė pėr fiset Ilire tė Dardanėve, Penestėve, Pajonėve, Dasaretėve, Enkelejtėve, Lynkestėve, Epirotėve, tė Maqedonėve antikė qė kanė jetuar nė kėto territore dhe janė paraardhėsit e drejtpėrdrejtė tė shqiptarėve tė sotėm nė IRJM.
- Asnjė reagim ndaj katastrofave qė janė duke shkaktuar nė kalanė ilire tė Shkupit shovinistėt sllavomėdhenj dhe nė kalanė e Tetovės falsifikatorėt dhe hajdutėt sllavė dhe turq njėkohėsisht.
- Asnjė veprim pėr tė zbuluar historitė, ndėrtimet dhe renovimet e princave shqiptarė nė mesjetė, si Andrea Gropa, Teodor Muzaka, Vojsava Tribaldės, Gėrgur Tribaldit, Pjetėr Budit, si dhe tė shtėpive tė heronjve mė tė vonshėm si Dervish Carės, Mehmet Derallės, Xhemė Hasės, e tė tjerė emra tė mėdhenj shqiptarė tė kėtyre trojeve.
- Asgjė pėr luftėrat, fortifikatat dhe kalatė e Mbretėrisė shqiptare tė kohės sė Skėnderbeut nė Pollog, nė fushėn e Shkupit, nė Dibėr, nė fushėgropėn e Ohėr-Strugės, Prilepit, Manastirit.
- Asgjė pėr te potencuar traditėn shtetėrore dhe kishtare shqiptare tė mesjetės e cila do tė mund tė shėrbente si bazė pėr ringritjen e traditės aq shumė tė dėshiruar e munguar njėkohėsisht shtetformuese tė shqiptarėve tė sotėm kėtu.
- Asnjė projekt pėr tė zbuluar pėrkatėsinė etnike tė kishave ortodokse dhe katolike shqiptare nga e kaluara.
- Asnjė pėrpjekje pėr tė vendosur para objekteve fetare e jofetare tabela nė gjuhėn shqipe e angleze pėr tė njoftuar botėn se kjo xhami apo ajo teqe ėshtė shqiptare, ose kjo kishė apo ajo kala ėshtė ndėrtuar nga shqiptarėt pėr nevojat e shqiptarėve, nė mėnyrė qė tė demaskohen falsifikimet sllave kundėr autoktonisė sė shqiptarėve kėtu.
- Askund projekte pėr renovimin e shtėpive karakteristike qytetare shqiptare.
- Asnjė projekt pėr tė zbuluar e konservuar kulturėn materiale tė shqiptarėve ortodoksė nė Rekė dhe nė Manastir e Krushevė.
- Asnjė pėrmendje e Nėnės sonė tė madhe Terezė, shtėpisė sė saj, apo kulturės shqiptare katolike nė Shkup.
- Asgjė pėr tė ndarė kulturėn burimore islamike shqiptare nga ajo turke.
- Asnjė projekt pėr shpėtimin e kullave tradicionale shqiptare.
- Asnjė projekt pėr shpėtimin e veshjeve popullore shqiptare, tė odave tė burrave nė shtėpitė e malėsorėve shqiptarė.
- Asgjė pėr veprat shkencore shqiptare nga e kaluara.
- Asgjė pėr librat e vjetėr nė gjuhėn shqipe.

Thjesht, nė projektet e QNK-sė sllavo-otomane tė Baxhahudin Shehapit nuk ka asgjė shqiptare. E tmerrshme. Si ėshtė e mundur qė nė mėnyrė kaq arrogante dhe tė pacipė tė dalė para opinionit publik shqiptar duke e faktuar vetė me dorėn e tij njė antikombėtarizėm tė tillė ekstrem?


Kjo ėshtė e pabesueshme! Paratė e taksapaguesve tė varfėr shqiptarė nė IRJM shkojnė pėr tė meremetuar e mbrojtur veprat e ish okupatorėve bizantinė, turq e sllavė tė shqiptarėve.

Paratė e 800.000 mijė shqiptarėve tė Fyromit shkojnė pėr financimin e kulturės sllave dhe turke. Nga kjo mėnyrė e diferencuar dhe fashizoide e mbrojtjes sė monumenteve nga e kaluara historike, duket sikur shqiptarėt nuk kanė ekzistuar dhe nuk ekzistojnė nė kohė dhe nė hapėsirė.

Duket sikur nė gjithė territorin e IRJM-sė ka vetėm objekte historike greke, sllave dhe turke. Shqiptarėt nuk janė askund. Shqiptarėt janė inekzistentė (!)

Kjo ėshtė tronditėse dhe e pabesueshme njėkohėsisht. Kėtu ka vetėm njė shpjegim tė vetėm tė mundshėm tė kėsaj gjendjeje paradoksale nė trurin e kėtij personi. Ky njeri ėshtė tjetėrsuar tėrėsisht nė tė gjitha pėrkatėsitė e tij.

Ky person jeton nė njė botė paralele, tė imagjinuar dhe tė veēantė tė tijėn, ku okupimi 500 vjeēar otoman i duket si ēlirim. Nė tė vėrtetė B.Sh me kėtė e tregon edhe njėherė haptas, para tė gjithėve se nuk ndjehet si shqiptar etnik. Pėr kėto arsye dhe shumė tjera, Baxhahudini tė shpallė haptas pėrkatėsinė e tij kombėtare dhe tė largohet nga ai Institut.

Thjesht, nėse nuk ndjehet shqiptar tė largohet nga ajo pozitė e cila nė bazė tė Marrėveshjes sė Ohrit u takon shqiptarėve etnikė.

Batakēinjtė dhe tė dėshtuarit e ndryshėm antikombėtarė gjithmonė pėrpiqen tė mbulojnė antivlerėn e tyre kombėtare me insistimin e tyre nė gjoja “vlera universale”. Ata vetėshpallen si pseudombrojtės tė vlerave universale duke shkelur me tė dyja kėmbėt mbi vlerat e tyre kombėtare, autoktone dhe origjinale. Duke mbrojtur vlera universale kujtojnė se mbulojnė shkatėrrimin e vlerave tė shenjta kombėtare.

Si mund tė mbrohen “vlerat universale”, duke mohuar, shkatėrruar e tjetėrsuar vlerat e shenjta kombėtare. Si mund tė veprohet kėshtu nė anno domini 2009? Ky ekzemplari ynė objekt i kėtij shkrimi duket se i pėrshtatet mė sė miri dhe plotėsisht diagnozės sė mėsipėrme.

Kėshtu veprojnė nė pėrgjithėsi personat apatridė me komplekse tė ndryshme tė inferioritetit tė cilėt akoma nuk e kanė qartėsuar pėrfundimisht pėrkatėsinė e tyre kombėtare.


4. Pėr fund


Sa projekte etnike shqiptare nga ato qė ai i quan tė “popullit tim” ka projektuar, organizuar, financuar dhe realizuar nė praktikė Baxhahudin Shehabi, i cili ka zėnė atė karrigen e drejtorit tė Qendrės pėr konservimin e trashėgimisė kulturore tė FYROMIT me gjakun e shqiptarėve?

Nė atė shkrimin e tij reagues ndaj njė kleriku tė Manastirit, B.H e pėrmend nė njė fjali si shkarazi shprehjen “popullin tim”. Tani, logjikisht shtrohet pyetja se pėr cilin “popull tim” flet zotėria nė fjalė. Pėr popullin shqiptar, apo pėr ndonjė popull tjetėr. Ia bėjmė njė pyetje publike dhe bėn mirė tė pėrgjigjet edhe pse nė bazė tė praktikės sė respektimit tė privatėsisė nuk ėshtė i obliguar ta bėjė kėtė: Jeni ju shqiptar me kombėsi z.B.Sh? Nėse po shumė keq. Nėse jo, shpallni publikisht pėrkatėsinė tuaj etnike joshqiptare dhe mos zini vendet udhėheqėse qė nė bazė tė Marrėveshjes sė Ohrit u takojnė punėtorėve shkencorė me kombėsi shqiptare.

Por ēėshtja kryesore qėndron diku tjetėr. Pėrderisa nė politikėn shqiptare nė IRJM tė vegjetojnė grupet e ndryshme tė interesit, gjysmė-analfabetėt, karrieristėt dhe organizatat amorfe qė veten e quajnė “parti politike”, Baxhahudin Shehabi mund tė qėndrojė rehat nė karrigen e tij nė atė Institut me rėndėsi kardinale pėr shqiptarėt kėtu.

Nė momentin e parė tė ardhjes nė pushtet tė organizmave seriozė shqiptarė, kėtij personi nuk i mbetet rrugė dhe rrugėdalje tjetėr veēse “Via Anadollia”. Atje bashkė me Anastas Janullatosin e “Kisės Ortho-dhokse te Skiperise”, Maks Velon e “Vorio Epirit” dhe shqiptarin e sllavizuar Pasko Kuzman, mund tė kėrkojnė bashkėrisht pėr kulturė osmane i pari dhe bizantine e sllave maqedone antike(!) kėta tė dytėt.

Nė fund tė fundit le tė mos i(u) mbetet hatri. I tėrheq bashkėjetesa 1200 vjeēare otomane –bizantine (greko-turke), qė e kanė kaluar dikur bashkė si nė tė mirė ashtu edhe nė vėshtirėsira nė stepat e Azisė sė vogėl.

Pak mė nė veri nga stepat e Rusisė sė Kievit mund tu bėjė fresk Paskoja i sllavizuar me stėrgjyshėrit imagjinarė kozakė tė tij. Ne si shqiptarė tė urtė e tė moēėm i respektojmė tė gjithė. Ne i kemi respektuar dhe u kemi dhėnė shumė edhe sllavėve, edhe turqve, edhe grekėve. Por mjaft mė. Mė mirė i bie tė realizohet ajo e njohura “Ēdonjėri nė tė veten”.

*Kryetar i Shoqatės pėr mbrojtjen dhe afirmimin e Identitetit kombėtar “ILLYRICUM LIBERTAS” – Tetovė

http://www.sot.com.al/index.php?opti...tid=55:komente
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2009, 18:42   33
Citim:
Nė Prishtinė u promovua Abetarja e parė pėr nxėnėsit nė gjuhėn turke

Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, ministri i Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor dhe ambasadori i Turqisė nė Kosovė, kanė shpėrndarė sot nxėnėsve tė klasės sė parė nė gjuhėn turke, tė Shkollės Fillore “Elena Gjika” nė Prishtinė, abetaret e para nė gjuhėn turke.

Me kėtė rast ata folėn pėr bashkėpunimin e ngushtė dhe ndihmėn qė jep Republika e Turqisė pėr Kosovėn.

"Synimi ynė ėshtė i pėrbashkėt qė ti kontribuojmė Kosovės qė tė merr vendin e saj brenda komunitetit ndėrkombėtar. Kėto mbėshtetje tona do ti vazhdojmė po ashtu me pėrkrahjen e ministrit tė arsimit dhe atė tė ambientit," ka thėnė z. Metin Hysrev Unler, Ambasador i Turqisė nė Kosovė

Ndėrsa ministri Mahir Yagcilar ėshtė shprehur shumė i kėnaqur, siē ishin tė kėnaqur edhe nxėnėsit dhe pjesėmarrėsit tjerė. Ai tha se ky ėshtė njė fryt i punės sė pėrbashkėt.

“Dua tė falėnderoj mėsimdhėnėsit tanė pėr bashkėpunimin e tyre. Dua tė falėnderoj edhe Qeverinė e Republikės sė Kosovės dhe atė tė Turqisė, ku me mbėshtetje tė tyre ne kemi arritur kėtė sukses tė sotshėm”, tha ministri Yagcilar.

Kjo abetare ėshtė me rėndėsi tė veēantė pasi qė, nė historinė e arsimit turk nė Kosovė, ėshtė abetarja e parė e hartuar nga ekspertė turq tė Republikės sė Kosovės.


http://www.rtklive.com/new/?cid=9,1&newsId=33656
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 12:13   34
Citim:
Mehmet Kosovari bllokon pėr dy orė qendrėn e Prishtinės

Prishtinė, 11 dhjetor – Pėr ndikimin qė kishte pasur seriali turk “Aci Hayat”, konkretisht aktori Kenan İmirzalioğlu, i njohur si Mehmet Kosovari tek publiku ynė, u dėshmua tė premten.

Pėr mė shumė se dy orė, hapėsira para kinemasė ABC nė Prishtinė ishte e bllokuar. Do tė ishte ai vendi nėpėr tė cilin İmirzalioğlu, bashkė me aktorin e njohur turk Şener Şen dhe regjisorin e filmit “Kabadayı”, Ömer Vargı, duhej tė parakalonin pėr tu larguar nga kinemaja ABC, ku fiks nė ora 15 ishte mbajtur konferencė pėr media.

Por, njė gjė e tillė rezultoi e pamundshme. Ishte Mehmet Kosovari ai i cili u kishte bėrė sherrin tė gjithėve. Plot tre herė kishte tentuar tė dalė nga kinemaja ABC, por turma e madhe e adhuruesve ia kishte pamundėsuar kėtė.

Si pasojė e kėsaj ka ndėrruar e gjithė agjenda e mysafirėve turk qė kishin ardhur pėr tė hapur edicionin e dytė tė “Java e Filmit Turk” nė Prishtinė. Ndonėse ishte planifikuar qė ata tė bėjnė njė shėtitje nėpėr sheshin “Nėna Tereze”, nė orėn 16:30, pėr shkaqe sigurie kjo ėshtė anuluar.

“Ka qenė e pamundur qė mysafirėt, posaēėrisht aktori Kenan İmirzalioğlu tė bėjnė shėtitje nė sheshin “Nėna Tereze”, sepse sė pari ka qenė e pamundur tė dilet nga kinemaja, pėrderisa nuk intervenoi policia”, ka thėnė drejtori i kinemasė ABC Milazim Salihu.

Si rezultat i kėsaj, Salihu paralajmėroi edhe njė tjetėr ndėrrim agjende. “Duket se as sonte, nė ceremoninė e hapjes nuk do tė vijė aktori Kenan İmirzalioğlu. Pėr shkaqe sigurie”, ka thėnė ai.

Edhe nė konferencėn pėr media ishte pikėrisht aktori i serialit “Jetė e hidhur”, ai i cili luante rolin kryesor, megjithėse pėrkrah tij qėndronin emra tė mėdhenj tė kinematografisė turke, Şener Şen dhe Ömer Vargı. I pyetur pėr faktin se pse emri i tij nė serialin “Jetė e hidhur” ishte Mehmet Kosovari ai ėshtė pėrgjigjur.

“Edhe para se tė luaja nė serialin “Jetė e hidhur”, kam luajtur nė njė serial tė tillė dashurie, sepse jam njeri qė e ēmoj dashurinė, ndėrkaq pėr emrin Mehmet Kosovari mund tė them se ka ardhur duke u bazuar nė kėmbėngulėsinė me tė cilėn njihen kosovarėt nė Turqi, e nė rastin e serialit unė isha kėmbėngulės nė dashuri dhe e fitova kėtė “mbiemėr”, krahas emrit Mehmet”, tha para gazetarėve aktori Kenan İmirzalioğlu.

Edhe pse popullariteti i tij nė Kosovė u vėrejt gjatė ditės sė premte, İmirzalioğlu nuk ishte nė gjendje tė thoshte asnjė fjalė nė gjuhėn shqipe. Nuk e kishte mėsuar njė tė tillė as sa pėr ti pėrshėndetur adhuruesit.

“Mjafton fjala Kosovė”, tha para gazetarėve İmirzalioğlu.Ndėrkaq, aktori kryesor i filmit “Kabadayi”, Şener Şen ndėr tė tjera u shpreh i lumtur qė “Kabadayi” po shfaqet nė Kosovė.

“Jam shumė krenar qė ndodhem nė mesin tuaj dhe ndihem krenar qė ky film do tė shfaqet sonte kėtu. Por, para sė gjithash i kėrkoj falje publikut qė do tė mė duhet nė disa skena tė jem armik i ashpėr i tė adhuruarit tė tyre, Mehmet Kosovarit”, tha Şen.

Ndryshe, “Java e Filmit Turk”, nė Kosovė ėshtė duke u organizuar pėr tė dytėn herė dhe ajo do tė zgjasė pesė ditė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,5317
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 16:50   35
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Po realizohet qėllimi i Matija Ahtisarit: Kosova do tė jetė shoqėri multietnike.

Mazhoriteti rom u krijua (se deri dje ishte vetėm minoritet).

Duhet mė shpesh kėso vizita tė "aktorėve" jevgj, nė mėnyrė qė t'a kuptojmė se njė njeri nuk ėshtė shqiptar vetėm pse llap shqip.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2009, 11:48   36
Citim:
Sfida Osmane
Arbėn Xhaferi

Nė fund tė viteve '80 - tė nė Jugosllavinė e pushtuar nga ethet e nacionalizmit, agjitimi, baltosja e kundėrshtarit politik, etnik dhe fetar u bė e vetmja mėnyrė e komunikimit ndėr-njerėzor. Politika nxori nė shesh njerėz tė etshėm pėr role shoqėrore, tė cilėt tregonin gatishmėri qė tė shpifin ēkado kundėr secilit, nėse prej tij kėrkohej njė detyrė e kėtillė "sublime".

Kjo gatishmėri e njė mase tė madhe shpifėsish, tė ligjėruesve tė urrejtjes ishte njėri nga shkaqet e shkatėrrimit tė sistemit social, etik dhe fetar gjatė periudhės sė komunizmit. Shpifėsit, jo vetėm qė nuk kishin problem me ndėrgjegjen e tyre, por pėrkundrazi, ata fanatizmin e tyre e arsyetonin me misionin qė ua paska besuar vetė Zoti, apo kreu kombėtar.


Kohė e manipulimeve cinike

Propaganda zhvillohej nė tė gjitha planet, veēmas nė atė qytetėrues, duke kopjuar nė mėnyrė banale idenė e Hantigtonit pėr pėrplasje tė qytetėrimeve.

Nga ajo kohė e manipulimeve cinike, tė lejuara nga klasat politike, sidomos serbe, kanė mbetur fraza paradigmatike propaganduese, si togfjalėshi "Zetra", emri i njė salle sportive tė Sarajevės (zelena transferzala, transferzalja e gjelbėr) qė sugjeronte idenė e depėrtimit tė islamit nga Turqia, Bullgaria (ku paska mė se dy milionė myslimanė), pastaj Maqedonia, Kosova, ku stafetėn e depėrtimit islam nė perėndim e bartin shqiptarėt dhe ua pėrcjellin myslimanėve tė Sanxhakut, tė cilėt pastaj ua dorėzojnė boshnjakėve... dhe pastaj, siē lehtė-lehtė parashikonte agjit-propi (agjitim dhe propagandė) serb, s'do tė ketė mė tė krishterė.

Me kėto pohime shumėkush tallej ngaqė besohej se janė trillime tipike tė serbėve qė kauzėn e vet pėrpiqeshin ta pėrhapin si terapi planetare pėr pengim tė kėtij rreziku, tė islamizmit qė i kanosej Perėndimit... Boshnjakėt nuk e lodhnin veten qė t'i kundėrviheshin propagandės kundėr-islame serbe ngaqė ata besonin thellė se Evropa nuk ėshtė kundėr-islame dhe se ata paskan tė drejtė qė ta ekspozojnė pėrkatėsinė e tyre fetare.

Evropa mbase jo, por serbėt gjithsesi po. Shqiptarėt u treguan shumė mė tė rezervuar dhe betejėn e tyre historike e zhvillonin nė dimensionin kombėtar. Pas vitit 1999 edhe nė hapėsirat shqiptare, disa grupe tė vogla besimtarėsh myslimanė, filluan nė mėnyrė intensive, demonstrative, me prapavijė kryekėput politike, ta shquajnė pėrkatėsinė e tyre fetare, duke i dhėnė argumente propagandės kundėr-shqiptare serbe.

Nga kėto elemente, demonstrime, mė shumė teatrale sesa fetare, propaganda serbe e sajonte akuzėn e tyre kundėr shqiptarėve.

Kohėt e fundit argumente tė kėtilla qė e ushqejnė propagandėn serbe mjerisht vijnė edhe nga shteti mė demokratik islam nė botė, Turqisė, hiē mė pak nga vetė ministri Ahmet Davutogllu, njėri nga intelektualėt mė brilant jo vetėm i Turqisė, por i tė gjithė botės islame. CV-ja e tij intelektuale ėshtė mbresėlėnėse. Ai ėshtė autor i disa librave interesante socio-politike tė botuara nė shumė gjuhė tė botės, natyrisht edhe anglisht, si bie fjala "Paradigmat alternative", "Transformimi qytetėrues dhe bota islame", "Thellėsitė Strategjike", 'Kriza globale" etj.

Pėrmes veprave tė tij, tė shkruara me njė metodė moderne hulumtuese, ai nė Turqi u bė personi mė me ndikim nė trekėndėshin ushtri-qeveri dhe akademi. Mė 1 maj tė vitit 2009, z. Davutoglu u emėrua ministėr i Punėve tė Jashtme i Turqisė.

Shumėkush priste prej tij qė ta bėjė njė lloj tė "brain storming" (njė stuhi ndjellėse mendore), mirėpo, sipas tė gjitha gjasave kjo nuk do tė ndodhė. Shkas pėr kėtė pesimizėm ėshtė ligjėrata e tij, mbajtur nė Sarajevė, lidhur me politikėn e jashtme tė Turqisė nė Ballkan. Shumėkush u befasua nga tezat aktuale radikale tė ministrit, qė nuk pėrputheshin me natyrėn e dikurshme tė intelektualit racional.


Tezat radikale

Ata qė janė tė interesuar ta lexojnė ligjėratėn nė tėrėsi mund tė kėrkojnė nė Google: DANI, Ahmet Davutoglu "Sta hoce Turska na Balkanu"(23 tetor 2009), ose nė NSPM (Nova Srpska Politicka Misao, Mendimi i ri politik serb).

Me ardhjen e tij nė kreun e diplomacisė turke ai nėnshkroi disa marrėveshje me fqinjėt e saj, duke zbatuar parimin "zero probleme me fqinjėt". Zbatimi i kėtij orientimi strategjik menjėherė rezultoi me zbehje tė raporteve me Izraelin. Cilat do tė jenė kėto pasoja pėr Turqinė me prishjen e marrėdhėnieve me Izraelin do tė kuptohet shumė shpejtė.

Reagimi i parė ndaj ligjėratės sė tij "Trashėgimia osmane dhe bashkėsitė myslimane nė Ballkan" mbajtur nė Sarajevė, erdhi nga diplomatėt e huaj, tė habitur nga tezat radikale, plot vetėbesim tė ministrit turk. Njėri nga ata e pyeti "pse kaq befas ratė nga qielli nė Bosnjė?".

Duke shpėrfillė esencėn e kėsaj pyetjeje qė nė vete pėrmban njė dozė fine tė akuzės, tė ironisė lidhur me rolin e zbehtė tė Turqisė nė kohėt mė tė vėshtira, ministri turk i pėrgjigjet: "Nuk zbritėm nga qielli me parashutė, por nė Bosnjė erdhėm me kuaj, duke aluduar nė periudhėn e depėrtimit tė osmanėve nė Ballkan."

Nė kėtė ligjėratė qė mėton ta ringjallė rolin e osmanėve nė Ballkan, pėrhapet ideja se riosmanizmi i kėtyre hapėsirave qenka strategjia e vetme pėr qetėsimin e gjakrave. Duke kritikuar konceptet perėndimore qė e trajtojnė Ballkanin si zonė periferike gjeo-strategjike tė Evropės, ministri turk e trajton Ballkanin si zonė qendrore.

Ashtu si nė librin e tij "Thellėsitė strategjike", ai Ballkanin e trajton si bafėr-zonė (si tampon zonė) ndėrmjet Evropės dhe Azisė, duke filluar nga Baltiku e deri nė Mesdhe. Vlera e dytė e Ballkanit osman ėshtė pesha e tij gjeo-ekonomike, ndėrkaq vlera e treta qenka ndėrveprimi kulturor.

Sa pėr shqiptarėt kjo vlerė e tretė nuk mund tė vėrtetohet, ngaqė nė atė periudhė vetėm shqiptarėve u ndalohej shkollimi nė gjuhėn amtare dhe disa veēori etnike (ata nuk trajtoheshin si "milet" por si "akraba", kushėrinj).


Duke trajtuar Ballkanin si zonė qendrore dhe jo periferike, siē e trajton politika perėndimore, ministri i tanishėm turk i Punėve tė Jashtme, nė esencė e ringjall periudhėn e sundimit osman, pra rolin thelbėsor tė popullit turk, duke filluar prej Afganistanit e deri nė Sarajevė.

Nė kėtė konferencė ai njėanshėm (nė mėnyrė unilaterale) e zbulon strategjinė shumė ambicioze, lidhur me rolin e Turqisė nė ish kolonitė e saj, ose thėnė mė saktė rolin e ardhshėm global tė Turqisė.


Perandori e re universale

Nė kėtė plan pėrfshihet Ballkani nė tėrėsi, pastaj Lindja e afėrt, pėrfundimisht edhe Afganistani. Nė kėtė mėnyrė, Ballkani prej njė zone periferike tė Evropės shndėrrohet nė qendėr tė njė perandorie tė re universale, tė ngjashme me atė osmane, ku rolin kyē do ta ketė Turqia.

Kėtė zbėrthim nuk e bėn ndonjė politikan margjinal, por njė intelektual i formatit ndėrkombėtar dhe ministėr i Punėve tė Jashtme tė shtetit mė demokratik islam nė botė.


Por, kjo strategji ka njė mangėsi elementare: Nuk ka pėrkrahės, veēmas ngaqė autori i kėtij projekti e shpall periudhėn e sundimit osman si ideal, si periudhė tė artė nė historinė e Ballkanit. Pra, ky projekt me karakteristika perandorake, hap dy lloje problemesh:
- si do tė realizohet dhe
- ēfarė do tė ndodhė me trashėgiminė e Ataturkut, i cili e mbylli tė kaluarėn anakronike dhe me guxim hapi krahun pėr modernizim tė Turqisė, sipas standardeve evropiane?
Problemi i parė ka tė bėjė me vetė popujt e Ballkanit qė gjatė kohė luftuan sundimin osman dhe ende vazhdojnė tė manifestojnė haptazi njė distancė fanatike ndaj ēdo ringjalljeje tė idesė osmane. Kėtė distancė e kanė tė gjithė popujt e Ballkanit, njė pjesė e madhe e popullit turk, por edhe shtetet evropiane.

Si do tė merret pėlqimi nga Greqia, Bullgaria, Serbia, Rumania, pastaj UE-ja qė tė formohet njė shtet universal qė e bashkon Evropėn me pjesėt mė problematike tė botės, me Lindjen e Afėrt dhe atė tė Largėt? Pėr kėtė pyetje nuk ka pėrgjigje tė argumentuara nė ligjėratėn e ministrit Davutoglu.

Argumentet e tija pėr kėtė opsion janė kryesisht emotive. Nė kėtė ligjėratė ai periudhėn e sundimit osman e lartėson me pohimin se jeta nė atė kohė paska qenė shumė mė e mirė sesa sot.

"Po tė mos kishte qenė Perandoria Osmane ēdo tė ndodhte me fshatarin e varfėr serb, Mehmet Pasha Sokolloviēin", pyet z. Davutoglu? Pėrgjigjen e jep vetė: ai do tė mbetej ashtu si ka qenė, njė fshatar i varfėr serb.

Po kėtė argument ai e pėrdor lidhur me Mehmet Ali Pashėn, shqiptarit qė e themeloi Egjiptin modern.

Me kėto shembuj ai pėrpiqet ta bindė auditorin se vetėm nė periudhėn e sundimit osman Ballkani ka pas progres, jo vetėm njerėzit, shtetet, por edhe qytetet.


Dy pretendime antagoniste

Pas luftėrave tė pėrgjakshme ndėrmjet popujve tė Ballkanit, si mund tė arrihet qė ringjallja e kėsaj pjese tė padiskutueshme politike dhe gjeografike e Unionit Evropian t'i dorėzohet njė shteti, Turqisė qė nė vazhdimėsi pretendon tė bėhet anėtare e UE-sė?

A pretendon Turqia tė hyjė e vetme nė UE, apo do tė tėrheqė zvarrė pas vetes Sirinė, Irakun, Libanin, popujt e Kaukazit, Avganistanin etj? Edhe nėse ndodh kjo mrekulli, atėherė si do tė arrihet pajtimi ndėrmjet popujve tė armiqėsuar pėrjetėsisht? Si tė harmonizohen kėto dy pretendime antagoniste turke, anėtarėsimi nė UE dhe ringjallja e Perandorisė Osmane, madje qoftė vetėm tė frymės sė saj? Ose si do tė harmonizohen konceptet historike tė popujve qė kanė formuar shtetet dhe identitetin e tyre etnik mbi baza anti - osmane? Si do tė pranojnė boshnjakėt tezėn se Mehmet Pashė Sokolloviēi qenka fshatar serb?

Me kėtė tezė rrėzohet njėra nga premisat kryesore tė historisė sė boshnjakėve, ajo e prejardhjes sė tyre prej bogumillėve! Pėrgjigjet e tij pėr pyetjet shumė konkrete siē ėshtė bie fjala vullneti i popujve pėr tė hyrė nė kėtė perandori tė ringjallur janė shpeshherė naive, sidomos nėse shikohet nga aspekti i njė projekti tjetėr qė formohet mbi baza tė interesave konkrete tė shteteve tė ndryshme siē ėshtė ai i Unionit Evropian dhe NATO -s.

Ballkani i ri si urė ndėrlidhėse mes Afganistanit dhe Evropės me rolin qendror tė Turqisė nuk mund tė ndėrtohet vetėm mbi baza emotive, as me oferta tė paketuara me njė fjalor tė butė demokratik, siē ėshtė bie fjala bashkėjetesa shumėkulturore. Kjo tezė i acaron sidomos boshnjakėt ngaqė hapė njė kapitull tragjik qė shumė vėshtirė do tė korrigjohet. Shumėkulturalizmi nė historinė e popujve tė Ballkanit gjatė kohėve do tė funksionojė si njė ngjarje tragjike qė i ka traumatizuar tė gjithė popujt e Ballkanit.

Ofertat e kėtilla retorike-emotive, krahasuar me ofertat reale tė strukturave perėndimore perceptohen si njė fyerjeje jo vetėm pėr ndjenjat e qytetarėve tė traumatizuar, por edhe tė intelektit tė ēdo populli qė tashmė premtimet joreale i vlerėsojnė si njė cinizėm kardinal. Si do tė interpretohej teza "Se ne (Davutogllu) parapėlqejmė njė rajon ballkanik, tė bazuar nė vlera politike, ndėrvarėsinė ekonomike dhe harmoninė kulturore?"


E mundėm vetveten

Kush nuk e parapėlqen kėtė? Cila do tė jetė pėrgjigja e serbėve dhe grekėve bie fjala? Serbėt reaguan shumė ashpėr kundėr vizitės sė presidentit turk Abdulla Gylit nė Beograd dhe mund tė merret me mend se si do tė reagonin ndaj idesė sė shumėkulturalizmit, nėn patronazhin turk.

Ose si do tė interpretohej nga ēdokush fjalia se "gjatė viteve tė '90-tė jemi ballafaquar me shumė vėshtirėsi nė BE, nė Kosovė dhe nė Maqedoni. Kur shfaqen problemet e kėtilla, nga e kthejnė kokėn boshnjakėt, shqiptarėt dhe maqedonasit? Nga Turqia! Kėsaj i thonė "lidhje historike",- konstaton Davutoglu.

Ky projekt i rikthimit tė Ballkanit nė njė perandori aziatike-evropiane vjen ndesh me vetė premisat e Politikės sė Jashtme tė proveniencės sė Ataturkut. Ai nuk pranonte se nė Turqi jetojnė popuj tė tjerė, por as tezėn se jashtė Turqisė jetojnė turqit. Ai madje pėrfundimisht refuzoi qė ta pranojė rolin e Kalifit, duke pėrdorur argumentin se shumė shtete myslimane i kanė udhėheqėsit e tyre politikė tė cilėt nuk do tė pranojnė tė kontrollohen nga njė Kalif.

Duke klithur se ardhmėria e popujve tė Ballkanit ėshtė e pėrbashkėt me atė Turqisė, Kavkazit, Lindjes sė Mesme, Afganistanit, me Turqinė nė qendėr do tė bėhet strumbullar i politikės botėrore nė tė ardhmen. Nė kėtė projekt pėrfshihen edhe ēeēenėt, afazėt dhe tė tjerėt qė kanė qenė tė sunduar nga osmanėt.

Ministri i Jashtėm turk, Davutoglu, mbase ka ndonjė argument tė fshehtė kur pohon se integriteti territorial i Bosnjės ėshtė njėsoj i rėndėsishėm sesa i Turqisė. Nė pyetjen e gazetarit, se pėr kė bėnte tifo nė ndeshjen e futbollit ndėrmjet Turqisė dhe Bosnjė - Hercegovinės, z Davutoglu tha se zemrėn e paska tė ndarė dhe fjalinė e pėrfundon me "ne e mundėm ne" (vetveten). Me kėtė fjali ai merr njė duartrokitje tė gjatė nga auditori.

Evropa bashkė me SHBA-tė shpenzojnė miliarda dollarė pėr t'u ardhur nė ndihmė shteteve tė Ballkanit qė tė integrohen nė Bashkimin Evropian, por prapė hasin nė vėshtirėsi. Vallė a do tė mund Turqia ta ringjallė Perandorinė Osmane vetėm mbi argumente nostalgjike? Pra, a ka mundėsi qė edhe njė herė Davidi ta mundė Golijatin? Sipas mbiemrit Davutogllu do tė thotė i biri i Davidit. Pale...

Tani pėr tani kėto ide shėnuan vetėm njė fitore, edhe atė kundėr nesh: e nxorėn jashtė Institutin e Trashėgimisė Shqiptare (qė nė popull u identifikua me emrin e Pjetėr Bogdanit) nga objekti i periudhės osmane "Kapan Han". Ky akt hap tė paktėn dy dilema:
- Kujt i takon trashėgimia osmane jashtė Turqisė?
- A ka vend pėr kulturėn shqiptare? (Pjetėr Bogdani ėshtė njė kapitull i madh i kėsaj kulture, nė konceptin e ri tė osmanizmit.)
Sipas tė gjitha gjasave jo.

http://www.koha.com.mk/Opinion120.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 11:35   37
Citim:
Heqja e vizave me Ballkanin, reagon Turqia: Edhe ne pa viza

Turqia ka reaguar ashpėr ndaj vendimit tė Bashkimit Europian pėr tė liberalizuar vizat pėr disa vende tė Ballkanit. Ankaraja ka kėrkuar zyrtarisht nga Bashkimi Europian qė tė hiqet detyrimi i marrjes sė vizave pėr qytetarėt e saj qė udhėtojnė pėr nė vendet e BE-sė.

"Eshtė e papranueshme qė detyrimi i vizave u hoq pėr vendet e pėrcaktuara tė Ballkanit", kritikoi ministri i Jashtėm turk Ahmet Davutoglu.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-bota/h...e-pa-viza.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 13:02   38
Citim:
Mbi debatin Arbėr Xhaferri-Ahmet Davutoglu
Kastriot Myftaraj

Shtetet e krishtera ortodokse ballkanike nuk do tė mungojnė dhe nė tė ardhmen qė ta pėrdorin alternativėn strategjike turke nėse u konvenon.

Nė tekstet strategjike greke si rreziku mė i madh shikohet njė aleancė ushtarake turko-bullgare, nė tė cilėn do tė hyjė dhe Maqedonia, e cila do t’ i japė mundėsi ushtrisė turke qė tė anashkalojė vijėn e fortifikuar nė kufirin turko-grek nė Trakė, dhe nėpėrmjet Bullgarisė dhe posaēėrisht Luginės sė Vardarit, tė hyjė nė Greqi, saktėsisht ashtu siē bėri ushtria gjermane nė Luftėn e Dytė Botėrore.

Nė sytė e grekėve, bullgarėt i kanė tė gjitha arsyet pėr ta bėrė kėtė aleancė antigreke me Turqinė, se pėrfitojnė territorin qė iu ėshtė marrė nga Greqia pas Luftės sė Parė Botėrore, dhe qė ėshtė me rėndėsi tė madhe pėr ta nė ēdo aspekt, se pėrbėn dalje nė Detin Egje. Nė mungesė tė kėsaj daljeje Bullgaria sot detyrohet ta bėjė transportin detar nėpėrmjet ngushticave turke.

Nė kryeqytetet e vendeve tė krishtera ballkanike kumti i Davutoglu merret si rrezik, por edhe si njė alternativė strategjike. Secili bėn llogaritė e veta, sesi mund ta pėrdorė kartėn turke, e nė daēi neoosmane, pėr interesat e veta.

Edhe serbėt nuk do tė mungojnė tė bėjnė llogarinė e tyre. Tekefundit, a nuk ndodhi pas betejės sė fushė-Kosovės tė vitit 1389 qė Serbia u bė vasale e Imperisė Osmane dhe princat serbė e pėrdorėn mbėshtetjen osmane pėr interesat e tyre, deri edhe kundėr shqiptarėve nė Kosovė dhe nė Shqipėrinė e sotme.

Nė vitin 1448, Skėnderbeu u gjend nė luftė me sunduesin e Serbisė, Gjergj Brankoviē, vjehėrrin e Sulltan Muratit II, nė territorin e Kosovės sė sotme. Sunduesi serb, donte ta pėrdorte ndihmėn osmane pėr tė zgjeruar sundimin e vet nė Kosovė dhe nė Shqipėrinė e sotme.

Shteti serb lindi pikėrisht nė njė kryengritje qė bėnė serbėt nė vitet 1804-1805 kundėr jeniēerėve, tė cilėt sundonin Pashallėkun e Beogradit dhe qenė rebeluar ndaj sulltanit. Kryengritja serbe pati mbėshtetjen e Portės sė Lartė.

Siē shihet edhe kombet fqinje tė krishtera ortodokse kanė njė traditė tė madhe tė bashkėpunimit me osmanėt pėr interesat e pėrbashkėta. Kjo traditė mund tė shėrbejė fare mirė si njė bazė pėr njė bashkėpunim nė tė ardhmen, deri edhe mes Serbisė dhe Turqisė, aq mė tepėr kur Turqia ka bėrė paktin “Molotov-Ribentrop” me Rusinė.

Gjeopolitika ėshtė fabrika e surprizave. Nė rast se Turqia shikon se Shqipėria, Kosova dhe kombi shqiptar nė pėrgjithėsi, e refuzojnė krejtėsisht alternativėn strategjike turke, atėherė Turqia mund tė mbėshtesė Serbinė kundėr shqiptarėve, edhe pėr quid pro quo nė marrėdhėniet e saj me Rusinė.


Unė nuk jam entuziast pėr idenė osmane tė z. Davutoglu, por nuk do tė mė pėlqente qė ne shqiptarėt t’ ua linim krejtėsisht nė dorė vendeve fqinje kartėn e arternativės strategjike osmane nė lojėn gjeopolitike nė Ballkan.

Bashkėpunimi shqiptaro-turk duhet ta ketė edhe dimensionin strategjik, pa implikime kulturore. Duke qėndruar fort kombi shqiptar nė shtratin kulturor perėndimor, duhet ta vlerėsojė alternativėn strategjike turke, thjesht si njė ekspedient. Tekefundit njė Turqi e fortė nuk pėrbėn tjetėr veēse njė peshė tė favorshme pėr shqiptarėt nė balancėn e fuqisė nė Ballkan. Pikėsėpari, Turqia e fortė ushtron presion ndaj Greqisė, ēka pėrbėn njė tė mirė tė madhe pėr ne shqiptarėt.

Pastaj, Davutoglu nė librat e vet nuk mungon qė konceptin e tij pėr skemėn e re gjeopolitike turke, ta shikojė si kompatibėl me gjeopolitikėn amerikane nė hapėsirėn nga Ballkani nė Afganistan.

Davutoglu e shikon konceptin e sotėm gjeopolitik tė SHBA si zhvillim tė koncepteve themelore tė gjeopolitikės amerikane, posaēėrisht ato tė admiralit amerikan Alfred Thayer Mahan, ku elaborohet koncepti i projektimit tė fuqisė detare, apo koncepti i heartland-it i Halford Mackinder, tė cilat janė kompatibėl.

Admirali Mahan i shikonte SHBA si njė superfuqi detare tė ardhme, qė duhej tė kontrollonte blloqet masive kontinentale tė botės duke zėnė pika kyēe ishullore dhe bregdetare qė do t’ u mundėsonin tė kontrollonin rrugėt e tregtisė. Halford Mackinder e vinte gishtin tek blloku kontinental euraziatik (ishulli botėror) si pika mė e rėndėsishme strategjike, ku projektimi i fuqisė detare duhej tė pengonte kontrollin nga njė apo dy fuqi kontinentale.

Davutoglu nė librin “Kriza globale”, gjen atė qė mund tė quhet simetri gjeopolitike mes Afganistanit dhe Kosovės. Pėr Davutoglu, Kosova dhe Afganistani, edhe pse janė dy vende tė kyēura nė tokė (pa dalje nė det) pėrbėjnė dy pika me tė njėjtin funksion gjeopolitik.

Tė dy kėto vende pėrbėjnė rrugėkalime nė brendėsi tė bllokut tokėsor euraziatik, duke u nisur nga njė pikė hyrjeje e pėrshtatshme detare, ēka nė rastin e Afganistanit ėshtė Pakistani dhe nė rastin e Kosovės ėshtė Shqipėria. Prej kėtej angazhimi ushtarak i NATO-s dhe posaēėrisht ai amerikan nė Kosovė dhe Afganistan, por edhe nė Shqipėri dhe Pakistan .

Nė rastin e Afganistanit, ėshtė shfaqur ambicja e Kinės pėr tė ndėrtuar rrugė tė reja strategjike pėr tregtinė dhe projektimin e fuqisė sė saj ushtarake, rrugė qė kalojnė nėpėrmjet Afganistanit dhe dalin nė detin e hapur nėpėrmjet Pakistanit, duke evituar rrugėn e gjatė detare pėr nė Gjirin Persik dhe Europė qė kalon nėpėrmjet ngushticave dhe qė Kina e shikon si tė pasigurt nė perspektivė.

Nė rastin e Kosovės kemi tė bėjmė me njė vend nga ku SHBA-tė mund tė depėrtojnė nėpėrmjet detit nė zemėr tė njė rajoni me rėndėsi strategjike tė Eurazisė, siē ėshtė Ballkani, ku kalojnė naftėsjellėsat, gazėsjellėsat dhe korridoret e reja tė tregtisė mes Europės dhe Azisė, ku kanė interesa tė mėdha Bashkimi Europian dhe Rusia, por nė perspektivė edhe Kina.

Davutoglu me doktrinėn e tij i bėn njė uverturė gjeopolitike SHBA, duke i kėrkuar revizionimin e aleancės turko-amerikane, nė pajtim me realitetet e reja gjeopolitike nė botėn e shekullit XXI.

Pyetja qė duhet t’ i pėrgjigjet Arbėr Xhaferri nė kėtė rast ėshtė ajo se nėse SHBA pranojnė revizionimin e aleancės me Turqinė, sipas ofertės sė Davutoglu (dhe duket se SHBA nuk kanė zgjedhje tjetėr), atėherė a duhet qė ne shqiptarėt, nė krejt hapėsirėn shqiptare nė dy anėt e kufirit shtetėror, tė pėrshtatemi me kėtė zgjedhje amerikane.

Unė mendoj se po, se ne nuk kemi zgjedhje tjetėr. Natyrisht duke pėrjashtuar implikimet kulturore Kjo ėshtė dilema tė cilėn duhet tė ndajė Arbėr Xhaferri dhe tė cilėn ai e anashkalon, se njė pėrgjigje pėr tė do ta shpėrbėnte gjithė arsyetimin e Arbėr Xhaferrit.

Davutoglu nė librat e vet e shikon gjeopolitikėn nė funksion tė rrugėve tregtisė (duke pėrfshirė kėtu dhe linjat e energjisė), nga tė cilat ai shikon gjashtėmbėdhjetė rrugė si mė kryesoret nė Eurazi, dhe Turqinė e shikon si njė nyje tė tyre.

Nė kėtė pikėpamje ka njė shtrirje tė pamohueshme tė Turqisė drejt Ballkanit dhe ne shqiptarėt nuk mund ta neglizhojmė kėtė gjė. Turqia ėshtė duke u bėrė njė fuqi e madhe ekonomike, gjė qė konfirmohet dhe nga prania e saj nė G-20. Dashur pa dashur vendet ballkanike do ta ndjejnė forcėn e gravitacionit tė kėsaj qendre tė fuqishme ekonomike, madje kanė filluar ta ndiejnė prej kohėsh, duke pėrfshirė dhe shqiptarėt.

Por Arbėr Xhaferri duket se e shikon vizionin strategjik tė Davutoglu, nga pikėpamja e tė qenit ideologjikisht korrekt nė raport me Europėn. Arbėr Xhaferri e refuzon vizionin e Davutoglu dhe me kėtė ėshtė nė rregull me Europėn. Madje Arbėr Xhaferri shkon mė tej, duke e parė jokorrektesėn qemaliste, europeiste tė vizionit tė Davutoglu, si tė metėn e tij, siē e kam cituar mė lart.

Sa pėr trashėgiminė e Ataturkut, pėr tė cilėn flet Arbėr Xhaferri, ajo mund tė quhet e zhvlerėsuar pėr Turqinė derisa Europa tashmė e ka bėrė tė qartė prej dekadash se refuzon ta pranojė Turqinė qemaliste nė Bashkimin Europian, pavarėsisht mimetizmit perėndimor tė saj. Tashmė ėshtė e qartė se Europa nuk mund tė fshihet mė pas perdes sė lotėve qė derdh pėr armenėt apo kurdėt.

Franca ka vrarė shumė mė tepėr arabė nė kolonitė e saj se ē’ e akuzon Turqinė se ka vrarė armenė. Franca dhe Spanja i trajtojnė baskėt dhe korsikanėt (Franca) jo mė pak keq se ē’ e akuzojnė Turqinė se i trajton kurdėt.

Sa pėr atė qė thotė Arbėr Xhaferri pėr trashėgiminė qemaliste tė Turqisė, me tė cilėn bie ndesh doktrina e Davutoglu, Arbėr Xhaferri, i cili supozohet qė t’ i ketė lexuar librat e Davutoglu, duhet ta dijė se ky i fundit mbėshtetet fort tek teza e Osvald Shpengler, i cili ka shkruar qė nė kohėn kur Ataturku ishte gjallė, se qytetėrimi dhe kultura tė cilat krijojnė teknologjinė, dhe vetė kjo teknologji, kanė prirjen qė tė ndahen nė njė pikė tė caktuar, duke mos qenė mė qytetėrimi dhe kultura perėndimore kusht sine qua non pėr krijimin e shkencės dhe tė teknologjisė.

Kėtė gjė e vėrteton sot Kina, por e vėrteton nė njė masė tė madhe edhe Turqia, madje edhe Irani. Qemalizmi nė Turqi mbėshtetej nė tezėn e kundėrt me atė tė Shpenglerit, me shpresėn se Perėndimi do ta pranonte Turqinė nė komunitetin e vet.

Por edhe nė kohėn e partneritetit mė tė afėrt tė Turqisė me Perėndimin, gjatė Luftės sė Ftohtė, siē thotė Davutoglu, nė hartat strategjike perėndimore Turqia figuronte si “barriera turke”, do tė thotė si njė barrikadė ndaj Rusisė. Pra, Turqia shikohej si njė ekspedient strategjik nė mbrojtje tė Perėndimit, si diēka e jashtme, qė nuk i pėrkiste Perėndimit.

Ajo qė mund tė quhet si Doktrina “Davutoglu” ėshtė edhe reagim ndaj kėsaj mėnyre tė kqyruri tė Perėndimit ndaj Turqisė, e cila ėshtė e njėjtė me atė tė cilėn e kqyr Izraeli Turqinė sot dhe qė e kam analizuar mė lart.

Nė pėrfundim dua tė bėj tė qartė njė gjė. Aleanca e kombit shqiptar me Turqinė e sotme ka edhe ajo dilemat e veta, tė cilat imponohen nga gjeografia, do tė thotė nga fakti se as Shqipėria, as Kosova, dhe as Maqedonia, ku jeton njė pjesė e rėndėsishme e kombit shqiptar, nuk kufizohen me Turqinė.

Nė rast se kombi shqiptar kėrcėnohet nga njė genocid i ri, siē ndodhi nė vitet 1998-2001 nė Kosovė dhe Maqedoni, nuk duhet pritur qė tė ketė njė ndėrhyrje ushtarake turke, siē bėri Turqia nė 1974 pėr tė shpėtuar turqit e Qipros nga genocide grek. Ky kufizim i vlerės sė aleancės shqiptaro-turke imponon qė nė tė, nga ne shqiptarėt, tė evitohet ēdo dimension kulturor i prejardhur nga tradita osmane, dhe nė rradhė tė parė dimensioni fetar. Pėr kėtė nuk duhet tė ketė dilema.

Mjafton qė t’ i hedhėsh njė sy hartės ku nė perėndim tė Ballkanit janė shqiptarėt (nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Luginėn e Preshevės, Malin e Zi), tė ndarė prej Turqisė nga Greqia, Bullgaria, por edhe nga pjesa sllave e Maqedonisė, pėr tė kuptuar se gjeografia na imponon ne shqiptarėve, edhe si masė sigurie qė tė identifikohemi kulturalisht me Perėndimin, nė ēdo aspekt, deri edhe nė atė fetar.


Unė jam i sigurt se vetė Davutoglu, i mbiquajtur “Kissingeri” turk (unė duke konsideruar specifikat e fesė islame ku koncepti i klerikut relativizohet do ta quaja edhe “Richelieu”-Rishelje turk), me sensin e tij realpolitik, do ta mirėkuptonte kėtė gjė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...tid=55:komente
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.1.2010, 22:29   39
Citim:
Turkey increases high level visits to Balkans states in 2009

There have been ideal relations between Turkey and Romania as described by statesmen from the two countries.

In 2009, State Minister Zafer Caglayan and Foreign Minister Ahmet Davutoglu paid formal visits to Romania.

Romanian Prime Minister Emil Boc was in Turkey to sign an inter-governmental agreement for Nabucco. During the visit, Prime Minister Boc met with Prime Minister Recep Tayyip Erdogan.

Romania was the host country of the Black Sea Energy & Economy Forum in October. A delegation led by Ministry of Energy & Natural Resources Undersecretary Metin Kilci attended the forum on behalf of Turkey. Energy projects in the region, energy safety and energy diversity were high on agenda of the meeting.

Despite the global financial crisis, Turkey-Romania trade volume exceeded 7 billion USD.

"First Turkish president"

Turkey-Serbia relations, which almost came to a halt after Kosovo declared its independence in 2008 and Turkey became one of first countries recognizing Kosovo's independence, have regained momentum.

President Abdullah Gul became the first Turkish president paying a state visit to Serbia after 23 years.

Gul met with Serbian President Boris Tadic and Foreign Minister Vuk Jeremic in Belgrade. State Minister Faruk Celik and Industry & Trade Minister Omer Dincer accompanied the president during the visit.

President Gul's visit has melted ice between the two countries and added momentum to the bilateral relations.

Foreign Minister Ahmet Davutoglu and General Staff Gen. Ilker Basbug also paid official visits to Serbia in 2009.

"Ties with Albania"

Turkey-Albania relations have continued to improve in 2009.

Trade volume between Turkey and Albania increased to 350 million USD in 2009 from 35 million USD in 2003.

President Gul and Prime Minister Erdogan paid state visits to Albania. Foreign Minister Davutoglu also visited Tirana.

Albanian Deputy Prime Minister & Foreign Minister Ilir Meta attended an informal meeting of foreign ministers of southeast European countries in Istanbul in October.

"Bosnia ties"

Former Parliament Speaker Koksal Toptan, former Foreign Minister Ali Babacan, Foreign Minister Ahmet Davutoglu, Interior Minister Besir Atalay, State Minister Faruk Celik, State Minister Faruk Nazif Ozak, Environment & Forestry Minister Veysel Eroglu and Industry & Trade Minister Nihat Ergun paid official visits to Bosnia-Herzegovina in 2009.

A number of ministers from Bosnia-Herzegovina visited Turkey to hold talks with Turkish authorities to further improve bilateral relations between the two countries.

Economic and commercial relations could not reach the desired level in 2009 because of the political problems in Bosnia-Herzegovina. Trade volume between the two countries became 160 million USD.

Meanwhile, Turkey maintained its contributions to the restoration of Ottoman-era works in Bosnia-Herzegovina.

A historical bridge near capital city Sarajevo was restored by Turkish Cooperation and Development Agency (TIKA). Turkish state ministers Faruk Celik and Faruk Nafiz Ozak attended the inauguration of the bridge in June.

"High-level visits"

There were mutual high-level visits between Turkey and Macedonia.

During a visit by Macedonian Culture Minister Elizabeta Kanceska-Milevska to Ankara in April, a cultural cooperation program was signed between Turkish and Macedonian culture ministries for the period of 2009 and 2011.

Turkey-Macedonia Business Forum took place in Istanbul in December. Prime Minister Erdogan made the opening remarks of the forum. Macedonian Prime Minister Nikola Gruevski, Transportation Minister Mile Yana Kievski and Minister without Portfolio of Turkish descent Hadi Neziri were also in attendance at the forum.

"Recognition of Kosovo"

Kosovo, which declared independence in 2008, has made more efforts for recognition of its independence in the international platforms. Accordingly, number of countries which recognized Kosovo's independence rose to 64. Despite objection of Serbia, Kosovo and Macedonia have established diplomatic ties and signed a border treaty.

Former speaker of Turkish parliament, Koksal Toptan, and former Foreign Minister Ali Babacan visited Kosovo.

"Free trade agreement"

Relations between Turkey and Montenegro have further improved as a result of mutual high-level visits.

President Gul, former Parliament Speaker Toptan and Foreign Minister Davutoglu paid formal visits to this smallest country in the Balkans.

During the visits, a number of protocols were signed to develop cooperation between the two countries.

The free trade agreement between Turkey and Montenegro was ratified by President Gul.

http://www.worldbulletin.net/news_detail.php?id=52067
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2010, 17:37   40
Citim:
Ē’ka i bashkon Sitelin serb dhe Gumushin turk?
Valon Kurtishi

Televizioni privat maqedonas me ndikime tė fuqishme serbe dhe me njė politikė redaktuese thelbėsisht dhe tradicionalisht antishqiptare, Sitel TV, ka filluar kohėve tė fundit tė transmetojė njė film nė gjuhėn turke me emėr “Gumush”. Kjo ėshtė njė Soap Opera e mėrzitshme aziatike e ngjashme nė formė dhe tematikė me serialet po tė mėrzitshme latine tė Amerikės sė jugut qė janė nė modė nė kėto 10 vitet e fundit nė televizonet private tė Fyromit.

Seriali shfaqet vazhdimisht nė orėt mė tė frekuentuara tė ditės duke iu shtuar katėr serialeve tė tjera nė po kėtė gjuhė aziatike qė i emeton njė televizion tjetėr privat nga Shkupi por kėsaj radhe “shqiptar”, Alsat TV.

Ėshtė interesante tė shohim se pse njė televizion serb emeton pėr ēdo ditė njė serial turk?A nuk janė sėrbėt dhe turqit “armiq” me njėri tjetrin? A nuk janė demonizuar vazhdimisht turqit nė median serbe madje duke i shpallur dhe fyer njėkohėsisht popullatat autoktone europiane tė boshnjakėve tė Bosnjė dhe Hercegovinės dhe shqiptarėve tė Ish Jugosllavisė nė pėrgjithėsi si “turci” tė cilėt duhet tė shkojė nė tokat e tyre nė Anadoll?! Ē’ėshtė duke ndodhur me agjenturat serbe tė Sitelit? Ē’ėshtė kjo dashuri e re qė i ka lidhur dhe bėrė bashkė serbėt karpatianė tė Sitelit me turqit mongoloidė tė Anadollit? Kjo nė shikim tė parė duket shumė e ēuditshme, apo jo?

Megjithatė, ēdo veprim social e ka kuptimin, prapavijėn dhe synimin e pėrcaktuar se ku do arrijė dhe asgjė nuk ėshtė e rastėsishme nė kėtė botė tė madhe gjithnjė e mė tė globalizuar dhe mė tė hapur drejt ndikimeve tė ndryshme kulturore.

Edhe kjo iniciativa e fundit e Sitelit serb pėr tė transmetuar pėr njė periudhė tė gjatė kohore njė serial nė gjuhėn turke e ka prapavijėn dhe objektivin e pėrcaktuar qartė se ku do tė arijė. Ajo i ka tė pėrcaktuara qartė edhe grupet tek tė cilat synon ta pėrēojė ndikimin e vet kulturor dhe mesazhin politik, apo “Target groups”, siē quhen nė shkencat shoqėrore.

Target Grup i Sitelit nuk ėshtė popullsia laramane sllave e Fyromit e pėrbėrė nga bullgarė, sėrbė dhe maqedonas etnikė. Grupi i popullsisė i cili synohet tė ndikohet nėpėrmjet kėtyre pėrēuesve shumė efikasė tė kulturės aziatike janė shqiptarėt etnikė nė kėtė republikė tė vogėl ish-jugosllave.

Sllavėt etnikė kėtu duke qenė tė ndryshėm nga turqit aziatikė si nė origjinat etnike ashtu edhe nė pėrbėrės tjerė kulturorė si feja pėr shembull, nuk ndikohen nė botėkuptimin e tyre sllavo-lindor mbi jetėn nga kėto seriale primitive dhe tė mėrzitshme pa asnjė vlerė e shije artistike.

Grupi i vetėm etnik pėr tė cilin Siteli i emiton kėto filma janė ato qė propaganda sėrbe dhe greke nė Balkan nė 200 vitet e fundit i quan “turci na Ballkanu”, qė nė fakt janė shqiptarėt etnikė europianė e autoktonė me mijėra vjet kėtu. Politikat shekullore asimiluese shoviniste sėrbe dhe greke nė Ballkan kanė qenė mohimi i shqiptarėsisė sė komuniteteve myslimane nė Kosovė, Maqedoni dhe Ēamėri.

Ky mohim ka qenė politikė shtetėrore e mirėorganizuar dhe mirėplanifikuar. Vetė termi shqiptar madje ka qenė i ndaluar me ligj nė Jugosllavi dhe Greqi. Shqiptarėt e kėtyre zonave janė shpallur zyrtarisht nga kėto dy shtet shoviniste si turq. Shteti jugosllav dhe ai grek kanė ndaluar me ligj ēdo pėrmendje tė fjalės shqiptar dhe ēdo shkollim nė gjuhėn shqipe. Nuk kanė lejuar asnjė shkollė nė gjuhėn shqipe. Por kanė lejuar dhe madje kanė stimuluar shqiptarėt qė tė shkollohen nė gjuhėn turke.

Vetė mbreti serb Aleksandėr nė vitet 20 e ka hapur “Velika Medresėn u Skoplje”, ku ėshtė mėsuar nė gjuhėt turke dhe arabe. Gjuha shqipe aty ka qenė e ndaluar reptėsisht (shih pėr kėtė veprėn e njė spiuni serb nga Sanxhaku, Mustafa Memiē (Mema), “Velika Medresa u Skoplju i njeni ucenici”).

Gjithė kjo ėshtė bėrė pėr tė mjegulluar identitetin kombėtar tė masave shqiptare analfabete nė atė kohė nė mėnyrė qė kėto masa tė emigrojnė nė Turqi. Kjo ka qenė njė pastrim etnik i tokave shqiptare tė Kosovės, Maqedonisė e Ēamėrisė i bėrė nė bashkėpunim mes tre shteteve mike: Mbretėrive Jugosllave e Greke dhe republikės Turke.

Nga kjo periudhė e zezė kohore pėr kombin tonė tė shenjtė shqiptar rrjedh edhe e ashtuquajtura “pakicė turke” nė Ish –Jugosllavi dhe Greqinė e veriut (deri nė vitin 1945). Kjo gjoja “pakicė turke” pėrbėhet nė realitet nga shqiptarė tė pavetėdijshėm nga ana kombėtare tė cilėt nėn ndikimin e shtetit jugosllav dhe agjenturave turke si dhe duke pasur mungesė tė shkollimit nė gjuhėn shqipe ėshtė asimiluar dhe sot mendon se ėshtė mė prejardhje nga Azia e vogėl. Mirėpo vetė karakteristikat antropologjike, doket, zakonet, si dhe vetėdija pėr origjinat e tyre tė largėta familjare e vėrtetojnė shqiptarėsinė e tyre historike.

Edhe sot nė IRJM, shteti sllavo-maqedonas pėrpiqet qė nė forma tė ndryshme ta ulė sa mė shumė qė tė jetė e mundur numrin e popullsisė shqiptare. Kjo bėhet sa nė forma tė hapura e brutale aq edhe me metoda tė fshehta e mė tė sofistikuara.

Duke qenė se shqiptarėt nė IRJM i takojnė nė shumicėn e tyre dėrmuese komunitetit mysliman, shteti sllav bėn pėrpjekje maksimale qė ta instrumentalizojė pėr qėllimet e veta asimiluese kėtė grup popullsie. Kėshtu, nga grupi mysliman nė Maqedoni, organet shoviniste maqedonase kanė prodhuar artificialisht njė numėr tė etnive tė ndryshme.

Pra nga shqiptarėt myslimanė, shteti okupator sllav ka prodhuar pseudo turq, pseudo maqedonas myslimanė dhe pseudo boshnjakė.
E gjithė kjo bėhet siē thamė me qėllim tė uljes sė numrit tė shqiptarėve dhe dobėsimit apo ēarjes sė homogjenizmit kombėtar tė faktorit shqiptar nė Fyrom.

Sllavizimi i shqiptarėve dhe prodhimi artificial i njė grupi inekzistent tė popullsisė si ai i “maqedonasve myslimanė” bėhet me shkolla publike nė gjuhėn maqedonase.

Turqizimi i shqiptarėve nė tė kaluarėn ėshtė bėrė me shkolla publike dhe me dhunė tė pastėr fizike. Sot kjo bėhet me metoda moderne. Hapen shkolla private me mėsim nė kėtė gjuhė aziatike si dhe propagandohet me tė madhe shteti turk, gjuha turke, kultura turke nė pėrgjithėsi.


Pėr kėtė punėn e propagandimit tė Turqisė ėshtė shumė intersante tė shihet memorandumi “O Iselavanju Arnauta” e shqiptarofobit tė tėrbuar sėrb, Vasa Ēubriloviē, ku ai e paraqet pikė pėr pikė planin djallėzor sesi duhet tė zgjohet tė masat analfabete shqiptare dashuria pėr Dovletin, pėr Turqinė, pėr kohėn e kaluar, pėr vendet e bukura nė Anadoll etj...etj, nė mėnyrė qė shqiptarėt tė largohen sa mė shpejtė prej Kosove e Maqedonie.

Siē duket kėto amanetet e Ēubriloviēit aplikohen akoma edhe sot ndaj shqiptarėve tė Fyromit. Por kjo sot realizohet me metoda moderne televizive apo me anė tė Gumushit.

Rasti i hapjes sė kolegjit antishqiptar Jahja Kemal nė Gostivar pikėrisht nė periudhėn kur shteti maqedonas nuk lejonte hapjen as tė njė klase tė vetme shqipe nė shkollimin e mesėm, e vėrteton mė sė miri kėtė strategji terroriste sllave pėr uljen e numrit tė shqiptarėve me anė tė tė turqizimit afatgjatė tė tyre. Kohėve tė fundit strategjia shtetėrore pėr kėtė ėshtė duke marrė pėrmasa tė frikshme e skandaloze.

Programet nė gjuhėn turke nė Televizonin publik maqedonas prej tre orėve nė ditė janė nė kontrast tė thellė me proporcionin qė ky minoritet fals ka nė numrin e pėrgjithshėm tė popullsisė sė IRJM-sė. Nė fakt programi nė gjuhėn turke i TVM e mer kohėn e gjuhės shqipe aty pasi nuk mundet qė njė komunitet qė pėrbėn vetėm 2% tė popullsisė tė ketė 3 orė program nė ditė kurse njė komunitet tjetėr qė pėrbėn 35% tė popullsisė tė ketė vetėm 12 orė program ditor nė gjuhėn e vet amtare. Kėtu shihet qartė strategjia maqedonase e fryerjes artificiale tė tė a.q “minoritet turk” nė dėm tė interesave tė komunitetit shqiptar kėtu.

Uzurpimi nga Nikolla Gruevski i Institutit tė trashėgimisė shqiptare “Pjetėr Bogdani” dhe dhėnia nė mėnyrė krejtėsisht jotransparente i monumentit kulturor shqiptar, Hanit “Kurshumlia”, shovinistėve turq ėshtė njė veprim tjetėr i qeverisė maqedonase nė drejtim tė zhdukjes sė kulturės shqiptare dhe prodhimit artificial nga hiēi tė njė kulture false turke nė qytetin shqiptar tė Shkupit.

Se kėtu ka njė strategji tė qartė tė eliminimit tė shqiptarėve dhe prodhimit artificial tė turqve u pa tash sė voni nė Kėshillin kombėtar tė sigurisė ku presidenti i vendit Ivanov emėroi njė tė a.q”turk” duke eliminuar njė anėtar shqiptar.

Pra tani Kėshilli kombėtar i sigurisė sė “Republikės sė Maqedonisė” i ka tė gjithė anėtarėt e tij maqedonas etnikė, vetėm njė shqiptar dhe njė tė a.q “turk”. Kjo sa i takon strategjisė zyrtare, shtetėrore.

Por edhe sektori privat sllavo-maqedonas ėshtė nė njė vijė me pushtetin kur vjen puna tė ēėshtja shqiptare. Kėshtu edhe Siteli nacionalist e ksenofob antishqiptar dhe “antiturk” zgjodhi tė emetojė ditė e natė njė soup opera primitive nė gjuhėn turke.

Kjo bėhet nė mėnyrė qė tė goditet nė shtyllėn kurrizore tė identitetit kombėtar tė shqiptarėve nė FYROM - nė gjuhėn shqipe.

Dhėnia ditė e natė e filmave tė kėtillė nė gjuhėn turke bėhet me qėllim qė tė ritet numri i pėrdoruesve potencial tė kėsaj gjuhe me qėllim tė qartė qė nė perspektivė tė ritet numri i tė a.q “minoritet turk” nė IRJM. Ky ėshtė interesi i pėrbashkėt antishqiptar qė i bėn bashkė Sitelin serb dhe Gumushin turk. Kjo ėshtė njė strategji shumė e njohur nė pėrmasa botėrore ku me anė tė filmave, botimit tė librave, teatrove, ndikimeve tė ndryshme ekonomike etj, bėhen pėrpjekje tė ethshme qė tė influencohen dhe asimilohen grupe tė tėra etnike.

Kjo nuk ka tė bėjė fare me shkėmbime kulturore apo ndėrveprim kulturor siē pėrpiqen ta arsyetojnė disa mercenarė tė shitur te tė huajt. Kjo ėshtė imperializėm i pastėr antinjerėzor, antidemokratik dhe i dalė mode pėr botėn e sotme tė qytetėruar qė respekton tjetrin, qė duket se respekton dallimet kulturore dhe nuk pėrpiqet ti fshijė e zhdukė ato.

Kjo nga ana tjetėr duket tė jetė qartė njė imperializėm kulturor dhe ekonomik. Kjo ėshtė pushtimi i hapėsirės kulturore tė kombeve mė tė vegjėl e mė tė dobėt dhe asimilimi apo shkatėrrimi tyre. Republika e Turqisė ėshtė duke e shfytėzuar varfėrinė ekstreme tė shqiptarėve si dhe nivelin e ulėt kulturor qė vjen si pasojė e diskriminimit tė egėr sllav, qė tė arrijė ta shtojė nė mėnyrė artificiale numrin e popullsisė turke kėtu. Turqia nė njė bashkėpunim perfekt me sllavėt e Shkupit ėshtė duke e ulur numrin e shqiptarėve nė IRJM.

Gruevski dhe gjithė ministrat tjerė tė qeverisė sė Fyromit nuk e quajnė kot Turqinė “nash golem i iskren istoriski prijatel” (miku ynė i madh dhe i sinqertė historik). Politika pėr uljen e numrit tė shqiptarėve nė IRJM praktikisht gjenocidi antishqiptar, duket tė jetė njė projekt i pėrbashkėt apo njė joint–venture e qeverive sllavo-maqedonase dhe turke.
Miqtė e sinqertė, miqtė e vėrtetė, aleatėt besnikė nuk veprojnė kėshtu.

Komuniteti shqiptar nė IRJM sot gjendet buzė greminės shkaku i diskriminimit tė egėr shtetėror dhe i ndikimeve tė huaja agjenturore nė tė gjitha poret e jetės sė tij shoqėrore.

Kultura shqiptare nė IRJM gjendet sot nėn njė agresion tė fuqishėm imperialist nga kultura sllavo-maqedonase dhe kultura turko-aziatike bashkė. Ėshtė koha e fundit qė organet kompetente qeveritare shqiptare kėtu si dhe shoqėria civile shqiptare tė ndėrmarin diēka pėr ta shpėtuar arealin kulturor shqiptar nga kjo gėrryerje dhe rėnie sistematike.

Reagimi demokratik, i kulturuar dhe qytetar ndaj kėsaj katastrofe kombėtare nė bėrje ėshtė tashmė domosdoshmėri e kohės. Ndal asimilimit tė shqiptarėve.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...tid=55:komente
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:19.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.