Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.6.2013, 00:44   121
Citim:
Turqit bojkotojnė festėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit

Kėshilltarėt e Asamblesė Komunale nė Prizrenit nga radhėt e komunitetit turk nuk kanė marrė pjesė nė mbledhjen solemne tė 135- vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit (LSHP).

Pėr arsye ende tė panjohura kanė bojkotuar festėn e LSHP-sė. Kėshilltari i LDD-sė, Lulėzim Kabashi ka kritikuar mungesėn e pjesėmarrjes tė kėshilltarėve tė KDTP-sė, nė seancėn solemne tė LSHP-sė.

“Fatkeqėsisht ende edhe nė kėtė kohė ekziston njė mentalitet i gabuar”, tha Kabashi, raporton "Prizrenpress".

Sipas tij, kėshilltarėt e KTDP-sė ėshtė dashur tė marrin pjesė edhe nė kėtė seancė solemne si nė ēdo seancė tjetėr tė Asamblesė.

“Shpresoj se do tė ndryshojnė qasjen nė tė ardhmen “, tha Kabashi.

Kryetari i Prizrenit, Ramadan Muja, ndėrkaq nuk ka komentuar mungesėn e kėshilltarėve tė KTDP-sė nė festėn solemne tė LSHP-sė. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=32980
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2013, 22:10   122
Citim:
“Skėnderbeu mė pak i rėndėsishėm se guvernatori mė i vogėl”
Alma Mile

Debati mbi ndryshimin e teksteve tė historisė pėr periudhėn osmane rikthehet sėrish nė vėmendje. Tashmė ėshtė njė historian turk qė parashtron argumentet e tij nė lidhje me raportin mes Perandorisė Osmane dhe vendeve tė pėrfshira nė tė, mes tė cilėve edhe Shqipėria.

Historiani Mehmet Hacisalihoglu nuk pranon t’i quajė osmanėt pushtues, aq mė tepėr nė Shqipėri, nga ku sipas tij kanė dalė shumė administratorė e guvernatorė. Sipas tij, shqiptarėt kanė pasur poste tė larta mė shumė se vetė turqit. Duke marrė si shembull Ismail Qemalin, ai thotė se para se tė shpallte Pavarėsinė e Shqipėrisė, ai kishte poste shumė tė rėndėsishme dhe kjo pjesė e jetės sė tij nuk duhet tė mohohet.

Madje, ai shkon deri aty sa e quan Skėnderbeun si mė pak tė rėndėsishėm sa guvernatori mė i vogėl nė Egjipt, nėn Perandorinė Osmane…


***


Prej muajsh, nė Kosovė e Shqipėri ka gjalluar debati qė nisi me kėrkesėn e Qeverisė Turke pėr rishikimin e teksteve tė historisė pėr periudhėn osmane. Cili ėshtė qėndrimi i historianėve turq pėr kėtė ēėshtje?

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	turku2.jpg
Shikimet:	104
Madhėsia:	118,4 KB
NNJ:	5096Ēėshtja ėshtė mė e rėndėsishme nga ē’e besojmė. Se si ne i pėrshkruajmė miqtė dhe armiqtė nė tekstet shkollore, se si ne i edukojmė tė rinjtė me ndjenjėn e miqėsisė pėr fqinjėt apo tė armiqėsisė. Nė vendet e Ballkanit apo dhe nė Kaukaze, imazhi i Perandorisė Osmane ėshtė shumė i keq dhe turqit trajtohen si armiq. Perandoria Osmane ka qenė si perandoritė e tjera, si ajo Romake apo Bizantine, qė dominonin hapėsira tė mėdha dhe kishin sistemin e tyre tė administrimit. Nė lidhje me Shqipėrinė, ka njė diferencė shumė tė madhe. Shumica e shqiptarėve e konsiderojnė periudhėn nėn Perandorinė Osmane si pushtim. Mund tė ketė qenė i tillė nė fillim tė vendosjes sė sundimit osman nė tokėn shqiptare, por mė pas administratorė tė kėsaj perandorie kanė qenė mė shumė shqiptarė se turq dhe nė kėtė kėndvėshtrim kemi “pushtim shqiptar” nė Egjipt, nė Bullgari, nė Anatoli etj., sepse administratorėt, guvernatorėt dhe komandantėt e Ushtrisė osmane ishin shqiptarė. Ka pasur edhe shumė ushtarė shqiptarė. Atyre qė nė Bullgari dhe nė Serbi u thoshin “bashibozukė”, ishin shqiptarė. Parė nga njė tjetėr kėndvėshtrim, mund t’i kuptojmė popujt e tjerė qė e quajnė veten viktimė tė okupimit osman, por pėr shqiptarėt nuk ėshtė korrekte. Nuk mund tė quhet pushtim osman, kur dominonin shqiptarėt.

Pra, sipas jush shqiptarėt ishin bashkėpunėtorė me turqit?

Ata ishin administratorė tė Perandorisė Osmane. Kush e shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė nė 1912? Ishte Ismail Qemali, i cili ka qenė guvernator i Perandorisė Osmane dhe ka pasur poste tė rėndėsishme nė vende tė ndryshme, ka qenė drejtues i Turqve tė Rinj, ka qenė nė Parlamentin osman, ka qenė drejtues i opozitės dhe mė pas ai shpalli Pavarėsinė nė Shqipėri. Marrim rastin e Ibrahim Temos qė jetonte nė Rumani. Pas rėnies sė Perandorisė Osmane ai shkroi kujtimet e tij, ku thoshte se atdheu i tij i madh ishte Turqia dhe se kam punuar pėr institucionet turke dhe shqiptare. Pėr tė nuk kishte kontradiktė mes tė qenurit shqiptar dhe pjesėtar i botės osmane.

Debati pėr ndryshimin e teksteve tė historisė ka nisur nė Kosovė, si ėshtė situata aty?

Pas shpalljes sė Pavarėsisė, Kosova i ka ndryshuar tekstet e historisė dhe imazhi i turqve u bė mė i keq. Pėrse? Pėr shembull, lufta nė Fushė-Kosovė, e cila ėshtė shumė e rėndėsishme pėr historinė serbe, pėrshkruhet si luftė kundėr “barbarėve turq”. Sipas tyre kjo ėshtė njė luftė e zhvilluar nga shqiptarėt dhe serbėt sė bashku, kundėr pushtuesve, me ndihmėn e Europės. Apo nė rastin e atij qė vrau sulltanin. Nė tekstet kosovare thuhet se nuk dihet origjina e tij, pra lė hapėsira pėr tė menduar qė ai mund tė ishte shqiptar, nė njė kohė qė ishte serb. Nė tekstet e Kosovės, turqit paraqiten me ngjyrime mė negative se tekstet serbe. Ndėrsa pretendohet pėr depolitizimin e teksteve. qeveria kosovare vendos se kush do tė quhet “mik” dhe kush do tė quhet “armik”. Historianėt mund ta shkruajnė historinė si tė duan, por duhet tė marrin parasysh pasojat. Nėse sot i konsiderojnė serbėt si “miq” dhe turqit si “armiq”, atėherė ata humbasin mbėshtetjen e Turqisė. Ju e dini qė Turqia ėshtė njė nga vendet e para qė ka njohur pavarėsinė e Kosovės, si mund ta quash atė “armik”. Historikisht nuk ėshtė korrekte, sepse shumica e pashallarėve kanė qenė shqiptarė.

Mendoni se nė Kosovė kjo ēėshtje ka marrė ngjyrime politike?

E kemi diskutuar kėtė ēėshtje nė Kosovė dhe qeveria kosovare thotė: Nuk bėjmė ndryshime, sepse historia kjo ka qenė. Por, nė tė vėrtetė nuk ka qenė kėshtu. Nuk po flasim pėr njė sistem demokratik, por pėr njė perandori, ku kishte njerėz tė privilegjuar, mė pak tė privilegjuar, myslimanė dhe tė krishterė qė nuk ishin nė njė pozitė tė mirė. Nuk ishte njė vend demokratik dhe nuk mund tė vlerėsosh njė perandori me kriteret e sotshme. Ėshtė njė perandori si ajo romake apo bizantine, por nuk trajtohen njėlloj. Ne jemi viktima tė historiografisė. Marrim rastin e Sami Frashėrit, ai nuk ishte thjesht shqiptar, kishte kombėsi shqiptare dhe osmane dhe ka ndihmuar nė modernizimin e gjuhės turke. Pra, nuk ka pėrse ta shohim vetėm nga njėra anė.

Pėrveēse keni ardhur si pjesėmarrės nė konferencė, ardhja juaj ka edhe njė qėllim: tė bėjė njė sondazh mbi imazhin e Turqisė nė Shqipėri. Na thoni diēka mbi kėtė projekt?

Ky ėshtė njė projekt i shtrirė nė 15 vende, nė Rusi, Gjeorgji, Armeni, Malin e Zi, Serbi etj. Personalisht kam punuar me tekstet e Maqedonisė dhe kolegė tė mitė kanė punuar mbi tekstet e Kosovės dhe Shqipėrisė. Qėllimi ėshtė tė bėjmė njė lloj sondazhi te nxėnėsit mbi imazhin qė ata kanė pėr Turqinė. Sigurisht mė parė duhet tė bisedojmė me Ministrinė e Arsimit pėr kėtė ēėshtje.

Cilat janė rezultatet nga sondazhi nė Maqedoni, duke qenė se edhe atje jetojnė njė masė e mirė shqiptarėsh?

Do tė theksoja se nuk janė shkruar nė mėnyrė objektive. Nė kėto tekste ka pjesė tė shkruara me njė gjuhė shumė nacionaliste maqedonase dhe nė tė njėjtin tekst pjesė tė shkruara nė mėnyrė shumė nacionaliste shqiptare. Pra, nuk ka njė bashkėpunim mes historianėve shqiptarė dhe atyre maqedonas, pra nuk bėhet fjalė pėr multikulturalizėm, por pėr dy qėndrime nacionaliste nė tė njėjtin tekst shkollor. Nėpėr tekste duhet tė shkruhet se shqiptarėt kanė kontribuar nė Perandorinė Osmane. Do t’ju them diēka qė ndoshta do t’ju provokojė, Skėnderbeu ishte mė pak i rėndėsishėm se guvernatori mė i vogėl i Perandorisė Osmane nė Egjipt. Ka pasur guvernatorė shumė tė rėndėsishėm shqiptarė, dhe pse duhet t’i injorojmė ata?! I kthehem rastit tė Ismail Beut, qė shpalli Pavarėsinė. Pėrse duhet tė injorojmė tė shkuarėn e tij?! Ai ishte i vjetėr nė moshė kur shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė. Por ēfarė ka bėrė ai mė pėrpara? Pse duhet ta injorojmė jetėn e shqiptarėve?! Sipas mendimit tim, shqiptarėt kanė luajtur njė rol shumė tė rėndėsishėm gjatė Perandorisė Osmane dhe asnjėherė tjetėr nė histori nuk i ėshtė dhėnė njė mundėsi e tillė pėr tė dominuar. Shqiptarėt kishin njė influencė shumė tė madhe jo vetėm nė Stamboll, por nė tė gjithė Perandorinė Osmane.

Periudha osmane karakterizohet nga konvertimi i shqiptarėve nga feja e krishterė nė atė myslimane, si e konsideroni ju kėtė proces?

Kjo ėshtė njė temė shumė e rėndėsishme studimi. Nė Shqipėri ka pasur shumė fisnikė, tė cilėt kanė pasur privilegje, ushtri. Qė tė mund tė bėnin karrierė, ata kanė pranuar qė tė konvertojnė fenė e tyre nė islame. Ka qenė njė zgjedhje oportuniste nga ana e tyre pėr tė mbajtur pronat, pėr tė pasur pushtet. Rol tė madh ka luajtur edhe bektashizmi nė Shqipėri, qė ishte njė fe mė e moderuar dhe shumė shqiptarė e pėrqafuan atė.

Ju thoni se ky ka qenė njė proces paqėsor?

Nuk ka qenė nė politikėn e Perandorisė Osmane tė pėrdorte dhunėn. Nė ndonjė rast po, por janė tė shumta arsyet e konvertimit nė islamė.

Sondazh pėr imazhin e Turqisė

I ndodhur nė Tiranė pėr konferencėn akademike ndėrkombėtare “Luftėrat Ballkanike 1912-1913”, historiani Mehmet Hacisalihoglu po shfrytėzon rastin qė tė bėjė edhe njė sondazh mbi imazhin e Turqisė nė Shqipėri. Kėtė do ta bėjė pėrmes njė pyetėsori, qė pėrmban 15 pika, tė cilave duhet t’u pėrgjigjen nxėnėsit e shkollave.

Pyetjet janė tė tipit: “Sipas jush si ėshtė shpjegimi i historisė osmane nė librin tuaj tė historisė?”, “Cili ėshtė pėrshkrimi i parė qė ju vjen ndėr mend kur bėhet fjalė pėr Republikėn e Turqisė?”, “Sipas jush, shteti osman a ka bėrė masakra e vrasje nė vendet ku ka sunduar?” etj.

Ky sondazh ėshtė pjesė e njė projekti qė pėrfshin 15 shtete, qė nga Rusia, nė Kosovė, Shqipėri, Serbi etj. dhe iniciohet nga Departamenti i Kėrkimeve Shkencore mbi zonėn e Ballkanit dhe Detit tė Zi, nė Universitetin Yildiz Teknik nė Stamboll.

http://www.panorama.com.al/2013/06/1...ri-me-i-vogel/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2013, 22:14   123
Citim:
“Osmanėt kanė qenė pushtues. Beteja me shqiptarėt ka qenė e pėrgjakshme”

Emri:  konf12-13.jpg
Shikimet: 110
Madhėsia:  69,1 KBDrejtori i Institutit tė Historisė ka reaguar ndaj pretendimeve tė historianeve turq dhe qeverisė, se lufta me osmanėt nuk ka qenė e pėrgjakshme dhe ata nuk mund tė shikohen si pushtues tė mirėfilltė.

Beqir Meta dhe historiani Romeo Gurakuqi thonė se:

“Turqit nė Ballkan dhe nė Shqipėri kanė ardhur si pushtues, e do tė thosha se shqiptarėt kanė bėrė luftėrat mė tė pėrgjakshme, me kostot mė tė larta nė historinė e tyre si popull. Nuk mund tė pėrdoret qenia e disa nėpunėsve shqiptarė nė Turqi, qė ishin njė minorancė. Nuk pėrfaqėsonin interesat e kombit shqiptar. Ata ishin thjesht nėpunės otomanė. Turqit sigurisht kanė qenė timoni drejtues, forca, pesha e kėsaj perandorie. Kėtė nuk e vė nė dyshim askush,”- tha Meta.

“Shqipėria ka qenė pėr pesė shekuj e pushtuar nga perandoria osmane. Gjėja e parė qė duhet bėrė ėshtė ndarja e njė shteti tė sė kaluarės me njė shtet aktual. Bėhet fjalė pėr njė pushtim tė mirėfilltė,” tha Gurakuqi.

Historianėt komentojnė se qeveria turke nuk ka asnjė tė drejtė tė ndėrhyj nė historinė e njė shteti tjetėr, me qėllim zbutjen ngjarjeve qė zgjatėn 5 shekuj.

“Qeveria turke nuk ka asnjė tė drejtė tė ndėrhyjė nė historiografinė e njė vendi tjetėr. Kanė gjithė tė drejtėn e zotit tė debatojnė me tė gjitha termat e parametrat. Pastaj sa tė sakta janė dhe sa tė pasakta do tė dali nga rezultatet e kėtij debati,” tha Meta.

“E vetmja ndėrhyrje qė mund tė jetė e pranueshme ėshtė zbatimi I kritereve shkencore. Do tė duhet tė jemi tė kujdesshėm nė heqjen e termave pezhorativė nė qoftė se do tė ekzistojnė,”- tha Gurakuqi.

http://www.shekulli.com.al/web/p.php?id=24796&kat=103
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.6.2013, 13:20   124
reparti kimik
 
Citim:
Thėnė nga historianėt

Turqit nė Ballkan dhe nė Shqipėri kanė ardhur si pushtues, e do tė thosha se shqiptarėt kanė bėrė luftėrat mė tė pėrgjakshme,
Citim:
Thėnė nga gazetari

Osmanėt kanė qenė pushtues. Beteja me shqiptarėt ka qenė e pėrgjakshme”
Propaganda 101
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2013, 17:47   125
Citim:
Mbi 60 fėmijė tė Gjilanit pėrfundojnė me sukses kursin e turqishtes

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	f1_21-filizi1371813404.jpg
Shikimet:	125
Madhėsia:	161,0 KB
NNJ:	5198Gjilan, 21 qershor - Mbi 60 tė rinj tė interesuar pėr ta mėsuar gjuhėn turke, me sukses e kanė pėrfunduar kursin e gjuhės turke, tė organizuar dhe realizuar nga shoqata kulturore “Gilan”, ndėrsa e mbėshtetur nga kontingjenti turk nė kuadėr tė KFOR-it.

Filiz Sllamniku, kryetare e shoqatės “Gilan” ka thėnė se tė interesuarit pėr tė mėsuar gjuhėn turke e kanė ndjekur kursin e organizuar nga shoqata, duke treguar interesimin e madh pėr tė mėsuar turqishten dhe e kanė pėrfunduar atė suksesshėm. Pėr me qenė sa mė produktiv, kursi ėshtė organizuar nė tri grupe dhe me ta kanė punuar dy mėsuese, vet Filiz Sllamniku dhe Edita Sylēevci.

“Tė gjithė ata qė kanė ndjekur kėtė kurs i janė nėnshtruar nė fund edhe njė testimi nga KFOR-i turk dhe qė tė gjithė e kanė kaluar atė me sukses. Me kėtė rast shoqata “Gilan” ka organizuar edhe ceremoninė e ndarjes sė certifikatave”, ka thėnė Sllamniku pėr 2lonline.

Pėr mė tepėr, Sllamniku ka bėrė me dije se ata qė kanė treguar sukses mė tė madh janė shpėrblyer me njė vizitė disaditėshe nė Stamboll, gjė qė e ka mundėsuar KFOR-i turk.

http://www.koha.net/?page=1,31,149811
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2013, 22:52   126
Citim:
Erdogan: Me shqiptarėt jemi njė

Kryeministri turk, Recep Tayyip Erdogan, pėrkujtoi dje se, nė Maqedoni Turqia ka restauruar shtėpinė e babait tė Mustafa Kemal Ataturkut, Ali Riza Efendiut, ndėrkaq nė Kosovė, varrin e Murat Hudavendigar, Xhaminė Sinan Pashės nė Prizren dhe xhaminė Fatih Sulltan nė Prishtinė. Sipas tij, ėshtė pėrfunduar projekti pėr ndėrtimin e xhamisė nė Prishtinė, ndėrtimi i sė cilės do tė fillojė sė shpejti.

“Ju lutem tė gjithėve - turqve, shqiptarėve, boshnjakėve… Vėllezėr, ne jemi njė, jemi bashkė dhe s’do tė ndahemi. Nuk do t’ju japim mundėsi atyre qė duan tė mbjellin farėn e ndarjes mes nesh”, theksoi Erdogan, nė fjalimin qė mbajti gjatė takimit tė rregullt tė Shoqatės pėr Kulturė e Solidaritet tė turqve tė Rumelisė, qė u mbajt nė Qendrėn e Kongresit Halic, nė Stamboll.

Sipas Erdogan, nė 10 vitet e fundit Turqia po pėrpiqet qė tė kompensojė lėnien pas dore, rreth njėqindvjeēare, tė Ballkanit.

“Nė Ballkan, ne duhet tė jemi njė; edhe me shqiptarėt edhe me turqit. Mė lejoni t’ua pėrkujtoj se krijuesi i himnit tė Turqisė, Mehmet Aqif Ersoy, ishte shqiptar, por ai shkroi njė himn qė pėrcjellė ndjenjat e popullit turk. Kur e shkroi himnin ai u duartrokit pėr orė tė tėra nė Parlament.

Pėrderisa Turqia po rritet, po bėhet mė e pasur dhe mė e fuqishme, nga kjo gjė do tė pėrfitojnė shumė edhe vėllezėrit tanė nė Ballkan. Pėr ne nuk ka dallim mes Stambollit, Ankarasė, Izmirit, Bursės, Edrenesė, Shkupit, Tiranės, Prizrenit, Sarajevės, Selanikut, Karxhallit dhe Shumenit. Ne nuk mund tė jetojmė ndaras prej tyre. Unė nuk mund t’i lė mėnjanė ato qė i pėrjetova nė Mostar, nė Prishtinė ose nė Prizren.

Dashurinė dhe interesimin e njėjtė qė njerėzit e atjeshėm e shfaqėn pėr mua, e ndiej edhe unė pėr ta. Njėsoj siē i shohim qytetet tona, i shohim edhe qytetet e atij rajoni. Si Turqi, ne veprojmė pėrmes Agjencisė Turke pėr Bashkėpunim dhe Zhvillim (TIKA), Institutit Junus Emre, sektorit privat... Pra, ne nė mėnyrė tė vazhdueshme ju qėndrojmė nė dispozicion vėllezėrve tanė - nė ēdo kuptim.

Mė tepėr pėrpiqemi tė veprojmė nėpėrmjet projekteve, tė cilat do t’ua lehtėsojnė jetėn njerėzve, por edhe do t’i ruajnė veprat dhe vlerat historike”, theksoi Erdogan nė fjalimin e tij.

http://www.botasot.info/lajme/228652...aret-jemi-nje/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2013, 21:39   127
Citim:
“Tika” do tė investojė nė Studeniēan

Kryetari i Komunės sė Studeniēanit Azem Sadiki tė martėn realizoi njė takim me kordinatorin e Agjencionit turk pėr zhvillim ndėrkombėtarė “Tika”, Dr. Mahmut Ēevik.

Kryetari Sadiki nė kėtė takim ka shprehur faleminderimin e banorėve tė kėsaj komune pėr ndihmėn e deritanishme qė "Tika" ka dhėnė pėr qytetarėt e kėsaj komune. Ai poashtu i ka njoftuar pėrfaqėsuesit e Agjencionit turk pėr zhvillim ndėrkombėtarė “Tika” pėr planet dhe projektet e Komunės sė Studeniēanit pėr tė ardhmen.

"Kėrkova qė edhe mėtej tė vazhdojė bashkėpunimi me Agjencionin turk pėr zhvillim ndėrkombėtarė “Tika”. Njoftova pėrfaqėsuesit e "Tika"-s pėr planet dhe nevojat e qytetarėve tė Komunės sė Studeniēanit. Pėr disa projekte nė kėtė takim u shprehė gadishmėri dhe interesim qė tė bisedohet me shpresė se disa nga ato projekte me ndihmėn e tyre nė tė ardhmen do tė realizohen", tha Sadiki pas takimit me kordinatorin e Agjencionit turk pėr zhvillim ndėrkombėtarė “Tika”, Mahmut Ēevik.

http://www.lajmpress.com/lajme/maqedoni/22222.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2013, 21:10   128
Citim:
Kosova dhe Turqia nėnshkruan marrėveshjen pėr tregti tė lirė

Prishtinė, 27 shtator 2013 - Ministrja e Industrisė dhe Tregtisė, Mimoza Kusari Lila dhe ministri i Ekonomisė sė Turqisė, . Zafer Ēaglajan nėnshkruan, sot nė Ankara, Marrėveshjen pėr Tregti tė Lirė nė mes Kosovės dhe Turqisė. Nė historinė e Kosovės, kjo ėshtė marrėveshja e parė e tregtisė sė lirė e negociuar nga institucionet e Kosovės. Negociatat pėr kėtė marrėvshje filluan nė shtator tė vitit tė kaluar dhe u pėrmbyllen pas 4 raundeve.

Ministrja Kusari Lila tha se marrėveshja do tė ndihmojė zhvillimin e biznesve, jetėn e qytetarėve dhe ngritjen e investimeve tė huaja. “Nga marrėveshja do tė pėrfitojnė qytetarėt dhe bizneset e dy vendeve tona. Qytetarėt e Kosovės nuk do tė paguajnė tarifė doganore pėr produktet turke tė cilat nuk prodhohen nė Kosovė. Tarifa doganore do tė eliminohet menjėherė pėr njė numėr tė madh tė produkteve, kryesisht atyre industriale duke i bėrė ato mė tė lira pėr konsumatorėt tanė”, tha Kusari Lila.

Njėkohėsisht marrėveshja garanton heqjen e menjėhershme tė tarifės doganore nga Turqia pėr tė gjithė prodhuesit kosovarė qė do tė eksportojnė mallra industriale nė Turqi. “Kjo marrėveshje hap mundėsi tė mira pėr prodhuesit kosovarė. Tė gjitha produktet industriale kosovare dhe njė numėr i madh i produkteve bujqėsore do tė lejohen tė hyjnė nė Turqi me tarifė doganore zero, menjėherė pas hyrjes nė fuqi tė marrėveshjes”, tha ministrja Kusari Lila.

Marrėveshja e Tregtisė sė Lirė me Turqinė garanton mbrojtjen deri nė 10 vite tė sektorėve tė ndjeshėm prodhues nė Kosovė nga heqja e doganave pėr produktet me origjinė nga Turqia.

Ministri i Ekonomisė sė Turqisė, Ēaglajan tha qė kjo marrėveshje ėshtė njė lajm i mirė pėr tregtinė e dy vendeve, qytetarėt dhe bizneset tona. “Ne sot po nėnshkruajmė marrėveshjen e tregtisė sė lirė e cila do tė ndikojė pozitivisht nė zhvillimin ekonomik tė Kosovės dhe Turqisė. Kjo ėshtė edhe njė tregues qė marrėdhėniet ekonomike nė mes vendeve tona po forcohen pėr cdo ditė edhe mė shumė”, tha Ministri Ēaglajan.

Ministri turk tha qė marrėveshja hap mundėsi tė reja pėr rritjen e investimeve dhe shkėmbimeve

http://www.kosova.com/artikulli/98301
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2013, 21:22   129
Citim:
Historinėt turq: Tė hiqet termi pushtim nga tekstet shkollore shqiptare

Tiranė - Perandoria osmane na pushtoi, bashkėjetoi apo na mbrojti nga trysnitė e shteteve fqinje? Kjo ėshtė pyetja nė tė cilėn po vėrviten mendimet e studimet e akademikėve shqiptarė dhe turq. Akademikėt nė Turqi thonė se ka ardhur koha kur termi pushtim tė hiqet, duke e argumentuar me faktin se Perandoria Osmane nuk mėsyu nė Shqipėri pėr tė shkatėrruar gjithēka nė vendin tuaj, por ka investuar edhe nga taksat e mbledhura.

Akdamikėt turq thonė se nė arkivat e shtetit tė tyre gjenden njė sėrė materialesh tė pa publikuar ndonjėherė, tė cilat dėshmojnė mė tepėr kėtė marrėdhėnie 1000 vjeēare mes Shqipėrisė dhe Turqisė. Akademiku, Nexhat Demir, thotė se ka 36 Kryeministra shqiptar qė kanė udhėhequr gjithsej nė Turqi dhe njė shqiptar qė ka krijimin nė Turqi, pra nuk ėshtė pushtim.

"Kur osmanėt erdhėn nė Shqipėri, vendi juaj ka qėnė nė trysninė e Italisė, Greqisė dhe Serbisė. Pra, nuk ishte njė popull i lirė. Osmallinjė e mbrotjėn Shqipėrinė dhe nuk mund tė themi e pushtuar. Nėse themi pushtim, do tė thotė tė marrėsh gjithēka dhe ta ēosh nė Turqi, kjo nuk ka ndodhur asnjėherė. Qė nga koha e sulltan Mehmetit deri nė kohėn e Ataturkut ka patur 36 kryeministra shqiptar qė kanė udhėhequr Turqinė. Ky nuk ėshtė pushtim. Gjithashtu Sami Frashėri, autor shqiptar ka shkruar encikloedinė turke dhe po ashtu njė tjetėr shqiptar ka krijuar himnin tonė. Kėto janė faktet dhe tezat qė ne mbrojmė" shprehet ai.

Gjithashtu akademikė nga Turqia realizuan Kongresin e 8 tė gjuhės turke, nga ku kėrkuan pėrfshirjen e gjuhės sė tyre mė tepėr nė vend, nė kohėn kur Turqia politike dhe ekonomikisht ėshtė nė rritje dhe gjuha nuk duhet tė mbetet pas.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/68777/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2013, 22:23   130
Citim:
Incidentet me turqit, Kukėsi 60 mijė euro gjobė nga UEFA

Kukėsit i vjen dhe njė tjetėr gjobė nga UEFA, por kėtė herė shumė mė e majme. Tė mėrkurėn, organizmi mė i lartė i futbollit europian ka njoftuar klubin verior se ėshtė gjobitur me 60 mijė euro nga Komisioni i Disiplinės. Ky dėnim i pėrket ndeshjes sė luajtur mė 22 gusht nė stadiumin “Qemal Stafa”, mes Kukėsit dhe Trabzonsporit. Nė relacionin e dėrguar nga Komisioni i Disiplinės, ndėr tė tjera thuhet se pėr arsye tė pasigurisė sė fushės dhe hedhjes sė sendeve tė forta qė sollėn dhe ndėrprerjen e lojės, klubi gjobitet me 60 mijė euro. Duket se mė shumė kėto gjoba rėndojnė te klubi pėr fajin e policisė, qė nuk ka mundur tė sigurojė rendin dhe sigurinė, por sigurisht edhe pėr shkak tė papėrgjegjshmėrisė sė tifozėve. Shkresa lė hapėsirė pėr ankimim tė Kukėsit brenda 5 ditėve. Nga ana tjetėr, Komisioni Disiplinor i UEFA-s ka njoftuar klubin verior se duhet tė shlyejė detyrimin financiar prej 60 mijė eurosh brenda 90 ditėve tė ardhshme. Ndėrkohė, nė total pėr debutimin nė Ligėn e Europės dhe masat qė janė marrė pėr 4 ndeshjet nė shtėpi, Kukėsi ėshtė gjobitur me 97 mijė euro.

http://www.panorama.com.al/2013/09/2...jobe-nga-uefa/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.9.2013, 14:40   131
Citim:
Kosova humb 20 milion euro nga marrėveshja tregtare me Turqinė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	f1_30matur1380527646.jpg
Shikimet:	128
Madhėsia:	163,9 KB
NNJ:	6153Prishtinė, 30 shtator - Marrėveshja pėr Tregti tė Lirė (MTL) me Turqinė, tė cilėn ditė mė parė e nėnshkroi ministrja, Mimoza Kusari-Lila, dhe ministri i Ekonomisė i Turqisė, Zafer Caglan, do ta dėmtojė buxhetin e Kosovės hiē mė pak se 20 milionė euro nė vit.

Kėshtu bėjnė tė ditur burimet e gazetės “Zėri” brenda Doganave tė Kosovės, sipas tė cilėve, kjo marrėveshje nė aspektin buxhetor ėshtė “autogol” pėr vendin.

“Turqia eksporton mallra nė Kosovė rreth 200 milionė euro nė vit, pėrderisa eksporti i Kosovės atje sillet rreth 8 milionė euro. Me kėtė marrėveshje dėmet nė buxhetin e Kosovės arrijnė shifrėn prej rreth 20 milionė euro”, bėjnė tė ditur burimet e gazetės, sipas tė cilėve, pėrfitues kryesor nga kjo marrėveshje ėshtė tregtia turke.

Kjo MTL me Turqinė vlerėsohet gjithashtu se do t’i dėmtojė rėndė prodhuesit vendorė, tė cilėt vėshtirė se do tė pėrballen me konkurrencėn e kompanive turke qė do tė mundė tė sjellin mallra nė Kosovė pa iu nėnshtruar taksės doganore.

Bazuar nė statistikat e Agjencisė sė Statistikave tė Kosovės (ASK), Turqia ėshtė eksportuesi i katėrt mė i madh nė Kosovė, pas Serbisė, Italisė dhe Gjermanisė

http://www.koha.net/?page=1,3,160427
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2013, 14:13   132
Citim:
“Motra” e Erdoganit! - Arbana Xharra

Investimeve strategjike tė Ankarasė, tė cilat kanė synim rritjen e prezencės ekonomike me qėllim tė fuqizimit tė influencės politike nė Kosovė, tashmė u janė hapur dyert.

Ndikimi i frymės erdogane po shtrihet pa ndalur nė Kosovė, me ndihmėn e pushtetarėve “vėllezėrve” tė tij. Fillimisht duke e ditur terrenin e pėrshtatshėm, situatėn e ndjeshme politike, dhe stagnimin nė masė tė madhe ekonomik, ata kanė zgjedhur format mė efikase tė shtrirjes sė tyre nė Kosovė.

E nga ana tjetėr, Qeverisė sė Kosovės nuk i mjaftoi t’i japė asetet kryesore: Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės (ANP) dhe Kompaninė Kosovare pėr Distribuim dhe Furnizim me Energji Elektrike (KEDS) kompanisė “Limak”, dhėndrit tė kryeministrit turk, Erdogan, por tashmė po i jep edhe tregun e Kosovės.

Ministrja nė largim, Mimoza Kusari-Lila, nėnshkroi Marrėveshjen pėr Tregti tė Lirė me Turqinė, e cila liron mallrat e tė dyja shteteve nga doganat, duke u lavdėruar se edhe “Kosova do tė pėrfitojė” nga kjo marrėveshje.

Por, pėr ata qė nuk e dinė, brenda vitit Turqia deri mė tash ka eksportuar mallra nė Kosovė nė vlerė prej 200 milionė euro, kurse Kosova ka shitur nė tregun e Turqisė vetėm 8 milionė euro. Pėr tė mos harruar se njė nga eksportuesit kryesorė tė Kosovės nė Turqi ėshtė ndėrmarrja “Ballkan” nga Suhareka e privatizuar po ashtu nga biznesmeni turk.

Kėshtu qė le tė bėhen gati prodhuesit vendorė pėr njė “termet” qė i pret me vėrshimin e mallrave nga Turqia, tė cilat do t’u bėjnė konkurrencė marramendėse me ēmime tashmė tė liruara nga ēdo ngarkesė doganore. E pėr detajet e pasojave qė do t’i kenė bizneset vendore, s’ka nevojė pėr analizė kushedi se ēfarė ekonomike.

Ėshtė matematikė e thjeshtė, e cila tė sqaron se prezenca e njė fuqie ekonomike botėrore si Turqia nė ambientin ku prodhuesit vendorė me mezi mbijetojnė, ata do tė dalin nga tregu brenda natės pa fije problemi.

Prodhuesit vendorė nuk do ta kenė tė lehtė tė pėrballen me konkurrencėn e produkteve turke, ato tė tekstilit, ushqimit dhe tė ndėrtimit, pasi qė Turqia ėshtė ekonomia e 17-tė mė e madhe nė botė, ndėrsa ekonomia e Kosovės ėshtė nė fund tė pusit.

Ky ėshtė veprimi i fundit mė i dėmshmi ekonomik, qė u ėshtė bėrė prodhuesve vendorė, duke i “sakatuar” nė palcė nga vetė Qeveria e Kosovės, e cila po thirret nė kritere tė barabarta pėr tė dyja shtetet nga kjo marrėveshje. Por njė pyetje duhet shtruar: Ēfarė ka Kosova pėr tė eksportuar nė Turqi?

Degradimi i ekonomisė edhe ashtu tė brishtė vendore padyshim se ka njė prapavijė tė fuqishme politike. Kjo garniturė politike na e ka dėshmuar se ėshtė nė gjendje tė bėjė gjithēka pėr vėllezėrit e tyre turq, ndėrsa kėsaj radhe pa mėshirė po i vė lakun nė fyt edhe prodhuesve vendorė.

Disa vjet mė parė Rexhep Taip Erdogan kur u takua me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi, e quajti vėlla, tash ka edhe njė arsye tė fortė ta bėjė motėr ministren e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari- Lila.

http://ina-online.net/opinione/35412.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2013, 20:39   133
Citim:
Kusari- Lila: Mallrat tona nė Turqi hyjnė pa doganė

Mimoza Kusari-Lila, pėr herė tė sqaron nė hollėsi pėr Marrėveshjen e pėrfolur pėr Tregti tė Lirė me Turqinė. Ajo i quan tė pavėrteta spekulimet se Kosova humb 20 milionė euro nga kjo marrėveshje. Kusari-Lila, po ashtu, pėr Kosovapress, shpjegon raportet mes kryeministrit Thaēi dhe zv.kryeministrit Kuēi. Ajo thotė se asnjėherė dhe asnjė nga vendimet e saj nuk ka ndikuar qė tė pėrkeqėsojė raportet mes tyre. Gjatė mandatit tė saj thotė se ka pasur rritje tė investimeve tė huaja.

Raporti i bėrit biznes nga Banka Botėrore kėtė vit Kosovėn e rendit nė pozicion edhe mė tė mirė, e sa i pėrket marrėveshjes sė tregtisė sė lirė me Turqinė, Kosova nuk humb asgjė, madje tregu turk do jetė i hapur pėr tė gjithė prodhuesit kosovar. Kėshtu deklaron ish-ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila nė njė intervistė pėr Kosovapress nė ditėn e saj tė fundit tė punės nė kėtė post.

Atė qė ndodhi me Maqedoninė ditė mė parė, e sheh si pozitive dhe qė Kosovėn beson se do e shohin si partner mė serioz ata qė mendojnė tė vendosin kufizime nė import tė mallrave. Kusari- Lila nuk pranon tė kenė vendosur pėr njeriun qė do e zėvendėsojė atė nė kėtė post. Por, pranon se janė pėrmendur disa emra. Thotė se nė gjashtėmujorin e parė tė kėtij viti investimet e huaja janė rritur pėr 66% mė shumė se nė periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar.

“Nė tremujorin e parė dhe tė dytė kemi rritje tė investimeve tė huaja direkte krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar nė vlerė prej 66%, gjegjėsisht kanė arritur investimet e huaja direkte nė 146 milionė euro nė vetėm dy tre mujorėt e parė. Kjo mė jep shpresė do ta vazhdojė pozitivisht”, thotė Kusari pėr Kosovapress.

Pėr masat pėr ēimenton e importuar pėr tė cilėn Gjykata ka vendosur se ėshtė bėrė nė pėrputhmėni me masat mbrojtėse nė Kosovė thotė se puna nė pėrkrahje tė prodhuesve vendor duhet tė vazhdojė, dhe jo vetėm me masa por edhe me lehtėsira tė tjera. Reciprociteti me Maqedoninė pret tė ketė efekt mė afatgjatė dhe jo vetėm nė periudha tė caktuara, por edhe me vende tė tjera.

“Unė besojė fuqishėm qė ky do tė jetė njė efekt mė afatgjatė nuk do tė jetė vetėm pėr njė vit apo pėr njė periudhė kohore por qė do tė mund tė arrijė nė atė pikėn nė rast tė ndonjė vendimi tė njėjtė, cilado Qeveri do tė kujtohet pėr kėtė situatė, pra do tė ju bjer nė mend qė nuk mund tė vendosin ad-hoc por duhet tė kenė kalkulime pėr pasojat e vendimeve tė tyre”, thotė Kusari-Lila.

Nuk pranon ta ketė marrė vendimin vet, e as qė ka ndonjė pėrkeqėsim tė marrėdhėnieve mes saj, Hashim Thaēit dhe Hajredin Kuēit.

“Nuk ka pasur ndonjė thyerje nė mesin tonė, nuk ka pasur pėrkeqėsim tė raporteve, ne ishim tė akorduar nė atė vendimmarrje, por natyrisht ekziston gjithmonė tendenca tė thuhet se ka ndonjė krizė”, thotė ajo. Kur flet pėr marrėveshjen me Turqinė e quan tė pavėrtetė qė Kosova humb 20 milionė euro, ndėrsa produktet bujqėsore thotė se janė tė mbrojtura edhe 10 vitet e ardhshme dhe se asnjė prodhim kosovar nuk paguan doganė nė Turqi.

“Kosova ka marrėveshje asimetrike me Turqinė, pra duhen 10 vite apo edhe deri nė 12, pra produktet bujqėsore nė Kosovė janė tėrėsisht tė mbrojtura deri nė 10 vitet e ardhshme, ka produkte tė tjera qė kanė mbrojtje 4 vite, disa 6 vite, por bujqėsorėt kanė 10 vite.

Turqia ka hapur nė tėrėsi tregun e vet nga momenti i ratifikimit, pra secili kosovar qė ka kapacitet tė prodhojė mund tė shet nė Turqi, nė tė gjitha industritė dhe sektorėt, pėrjashtuar mishin, ēdo gjė tjetėr nga Kosova pėr nė Turqi mund tė qarkullojė me doganė zero”, ka thėnė ajo. Pėr kėtė marrėveshje thotė se pjesė e saj kanė qenė edhe Odat Ekonomike nė vend dhe se gjithēka ka qenė e hapur pėr njė vit me radhė. Nė punėn e saj pėr mė shumė se dy vite e gjysmė nė krye tė MTI-sė, thotė se ka pasur pėrkushtim maksimal pa marr parasysh nėse ėshtė pėrcjell me frustrim apo lodhje.

Mimoza Kusari-Lila ka dhėnė dorėheqje nga ministria, por edhe si zėvendėskryeministre pėr tė kandiduar pėr tė parėn e Gjakovės. Shprehet e bindur se do tė fitojė, por pamarrė parasysh rezultatet ėshtė vendosur se nė kėtė mandat nuk kthehen nė Qeveri.

http://rtv21.tv/home/?p=128899&utm_s...yjne-pa-dogane
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2013, 21:35   134
Citim:
Erdogan: Kosova ėshtė shumė e vogėl pėr tė folur kundėr Islamit

Kryeministri i Turqisė, Rexhep Taip Erdogan gjatė njė deklarate tha se, Kosova ėshtė shumė e vogėl pėr tė folur kundėr Islamit.

“Turqia dhe Kosova kanė marrėdhėnie miqėsore dhe vėllazėrore qė rrjedhin nga thellėsitė e historisė, por ėshtė e vogėl dhe nuk ka tė drejtė tė flas kundėr Islamit,” tha Erdogan pėr televizionin turk TRT.

Marrėdhėniet kanė ndryshuar prej kohės kur Erdogan erdhi nė pushtet kryesisht pėr shkak tė lidhjeve fetare, politikės sė re tė jashtme tė Turqisė ndaj Ballkanit Perėndimor dhe gjithashtu pėr shkak tė rolit tė mbrojtėsit tė Turqisė ndaj Kosovės, Bosnjės dhe Shqipėrisė.

http://www.shekulli.com.al/web/p.php?id=31658&kat=91

Citim:
Erdogan: Kosova shumė e vogėl pėr tė folur kundėr Islamit

Kryeministri i Turqisė, Rexhep Taip Erdogan gjatė njė deklarate tha se, Kosova ėshtė shumė e vogėl pėr tė folur kundėr Islamit. “Turqia dhe Kosova kanė marrėdhėnie miqėsore dhe vėllazėrore qė rrjedhin nga thellėsitė e historisė, por ėshtė e vogėl dhe nuk ka tė drejtė tė flas kundėr Islamit,” tha Erdogan pėr televizionin turk TRT.

Marrėdhėniet kanė ndryshuar prej kohės kur Erdogan erdhi nė pushtet kryesisht pėr shkak tė lidhjeve fetare, politikės sė re tė jashtme tė Turqisė ndaj Ballkanit Perėndimor dhe gjithashtu pėr shkak tė rolit tė mbrojtėsit tė Turqisė ndaj Kosovės, Bosnjės dhe Shqipėrisė.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=83878
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:54.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.