Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 1.12.2008, 23:00   1

Shkrim i cituar Hidrocentrale nė Shqipėri/Z1


Mbulim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.12.2008, 18:58   2

Shkrim i cituar Perėndimor: Jepet leja pėr ngritjen e 7 elektrocentraleve


Vetėm dy vitet e fundit Enti Rregullator i Energjisė nė shtetin Perėndimor ka dhėnė leje pėr ndėrtimin e 7 centraleve te mėdhenj me erė dhe njė termocentral me biomasė, tė cilat sė bashku kanė njė fuqi tė instaluar prej 1500 megavat, ku do te investohen mbi 2 miliardė euro.

Pjesa dėrrmuese e projekteve pėrfundojnė nė vitin 2011 dhe vetėm parku i Karaburunit nė Vlorė, qė ėshtė mė i madhi, pritet tė jetė gati nė vitin 2014.

Nėse projektet ecin sipas parashikimeve kalendarike, nė shtetin Perėndimor do tė prodhohen dy herė mė tepėr kilovat-orė energji elektrike nė vit.

http://www.rtklive.com/?categoryId=3&newsId=29260
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2008, 23:01   3

Shkrim i cituar Prizren: Komunat pranojnė ndėrtimin HEC-it nė Zhur


Prizreni dhe Sharri (Dragashi), dy komuna jugore tė Kosovės, mbėshtesin projektin e hidrocentralit tė Zhurit, i cili do ndėrtohet nė territorin e tyre pranė kufirit virtual me shtetin perėndimor shqiptar. Projekti ėshtė paraqitur nga Ministria e Energjisė dhe Minierave nė seancat e kuvendeve komunale, qė janė zhvilluar gjatė ditės sė djeshme, ku kanė marrė pjesė pėrfaqėsues tė qeverisė sė Veriut.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=49569
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2008, 16:24   4

Shkrim i cituar Devoll: EVN dhe Statkraft nėnshkruajnė pėr 3 HEC-e


Qeveria shqiptare dhe kompanitė EVN nga Austria dhe Statkraft nga Norvegjia nėnshkruan mesditėn e tė premtes projektin mė tė madh tė vendit nė fushėn e energjisėi.

Projekti me vlerė rreth 1 miliard euro parashikon ndėrtimin e tre hidrocentraleve me fuqi 320 megavat qė lidhen ndėrmjet tyre me 68 kilometra tunele, cka e bėn projektin krejt tė veēantė.

“Ky ėshtė investimi mė i madh i bėrė ndonjėherė nė Shqipėri si pėr nga pėrmasat ashtu edhe nga kompleksiteti. Ky ėshtė njė hidrocentral mė i madhi i llojit tė vet nė Europė dhe qė i justifikon tė gjithė pėrpjekjet e bėra pėr tė. Pėrfitimet e tij janė tė dyanshme dhe ata po finalizohen me marrėveshjen e sotme” tha Burkhard Hofer, pėrfaqėsues i EVN-sė.

“Zhvillimi i projektit tė Devollit ka njė rėndėsi tė madhe jo vetėm pėr kompanitė tona, por edhe pėr kombin shqiptar. Mėnyra se si ėshtė negociuar projekti dhe motivimi i palės shqiptare na jep besim se ai do tė realizohet me sukses” tha Ragnvald Naero, pėrfaqėsues i Statkraft-it.

Qeveria e ka dhėnė projektin me koncension pėr 30 vjet. Marrėveshja u mundėsua edhe falė kontributit tė kompanisė shqiptare VEVE qė ėshtė partneri lokal i projektit energjetik.

http://www.alsat.tv/lajme/ekonomi/hec_ne_devoll_firmoset_kontrata_me_kom...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.4.2009, 12:11   5

Shkrim i cituar Tepelenė: Rinisin ndėrtimet pėr HEC-in e Kalivaēit


Hidrocentrali i Kalivaēit ėshtė projekti mė i rėndėsishėm energjitik qė po ndėrtohet nė Shqipėrinė P, nė luginėn e Vjosės. Punimet kanė rinisur pas stinės sė dimrit kur ishin ndėrprerė pėr shkak tė motit. Drejtuesit pohojnė se janė drejt pėrfundimit tė gėrmimeve pėr ngritjen e digės.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2009, 21:32   6

Shkrim i cituar Shkodėr: 6 HEC-e mbi lumin Shalė


Grupi slloven, i pėrbėrė nga “Interenergo Albania” sh.p.k, “Poteza Skupina” d.d dhe “SGP Pomgrad” d.d,ka nėnshkruar dje kontratėn pėr ndėrtimin me koncesion tė 6 hidrocentraleve nė rrjedhėn e lumit Shalė nė qarkun e Shkodrės, nė bazė tė kuadrit tė ofertave tė pakėrkuara. Fuqia gjithsej e hidrocentraleve do tė jetė 127,6 MW dhe prodhimi vjetor 530.3 Milion kWh. Afati i ndėrtimit ėshtė 3 vjet.

Hidrocentrali Vajvisht parashikohet tė ndėrtohet me digė me lartėsi 117m dhe largėsi 2km nga grykėderdhja e liqenit tė Komanit.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18055
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.5.2009, 13:02   7

Shkrim i cituar Shteti Perėndimor mund tė mbajė deri nė 2000 HEC-e


Ekspertėt austriakė tė kompanisė “iC consulenten” qė kanė 15 vjet nė shtetin Perėndimor, pasi kanė studiuar terrenin shqiptar, kanė arritur nė pėrfundimin se nė vend mund tė ndėrtohen 2'000 HEC-e tė vegjėl qė do tė prodhonin energji tė mjaftueshme edhe pėr eksport tė pandėrprerė pėr vendet e gadishullit.

“Shqipėria ka kapacitete tė mėdha hidrike dhe ėshtė vend nė listėn e 3 vendeve tė Evropės pėr kėto pasuri ujore. Shqipėria mund tė kthehet nėse kėto kapacitete ujore do tė vihen nė shfrytėzim, nė vendin qė do t’i japė energji gjithė Ballkanit”, - ka deklaruar Hans Posh. Ai ka shtuar se qeveria ka ndėrmarrė ndėrkaq dhe politikat e duhura pėr tė ngritur sa mė shumė HEC-e tė vegjėl.

“E rėndėsishme ėshtė se vendi po ecėn nė drejtimin e duhur, pavarėsisht problemeve qė hasen gjatė procesit tė zhvillimit. Shqipėria ėshtė ndėr vendet e Ballkanit, qė kėto vite ka ndėrtuar HEC-e me kapacitete tė mėdha, dhe ne ndaj jemi kėtu pėr tė dhėnė konsulencė. Kėtu mund tė ndėrtohen shumė HEC-e. Shqipėria mund tė ndėrtojė deri nė 2000 mijė HEC-e dhe ne mund tė japim ndihmėn e duhur pėr tė bėrė kėtė. Nė Austri janė ndėrtuar 3000 mijė HEC-e tė vegjėl privatė”, - ka deklaruar Posh.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=19055
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2009, 03:02   8

Shkrim i cituar ShP: Nis ndėrtimi i HEC-eve nė kaskadėn e Devollit


Ka nisur ndėrtimi i veprės mė tė madhe energjetike nė shtetin Perėndimor, hidrocentraleve mbi kaskadėn e Devollit, njė projekt qė do tė realizohet nga dy gjigandėt energjetikė tė Evropės, "EVN" nga Austria dhe "Shtatkraft" nga Norvegjia.

Ai pėrllogaritet tė punėsojė rreth 5 mijė vetė, pėr ngritjen dhe vėnien nė punė tė 3 hidrocentraleve me fuqi prej 320 megavat.

Kryeministri Berisha e ka cilėsuar nisjen e kėsaj vepre si fillimin e kthimit tė vendit nė njė superfuqi energjetike rajonale.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=12&id=19164
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2009, 01:08   9

Shkrim i cituar Perėndimor: Investitorėt e HEC-eve, lehtėsi pėr tė marrė kredi


Investitorėt qė duan tė ndėrtojnė hidrocentrale tė vegjėl, mund tė marrin kredi pranė Raiffeisen Bank, ndėrsa banka gjermane KfW do tė garantojė njė pjesė tė kolateralit tė tyre. Kėto dy banka kanė nėnshkruar dje marrėveshjen pėr mbėshtetjen e garancisė sė kolateralit pėr tė lehtėsuar financimin e HEC-eve tė vegjėl nė shtetin Perėndimor.

Marrėveshja me bankėn KfW u vlerėsua nga drejtuesit e Raiffeisen Bank si njė hap qė do tė lehtėsojė procesin e kreditimit tė sektorit tė energjisė nė vendin tonė.

Bashkėpunimi mes Shqipėrisė dhe Gjermanisė ka nisur nė vitin 1998. Qė prej asaj periudhe e deri tani, qeveria gjermane ka angazhuar njė shumė totale prej 800 milionė euro pėr projekte investimesh nė tė gjithė vendin.

Energjetika ėshtė njė ndėr sektorėt kryesorė tė bashkėpunimit dypalėsh, pėr tė cilin qeveria gjermane ka financuar mė shumė se 178 milionė euro gjatė dhjetė viteve tė fundit. Pėr momentin, banka KfW po siguron fonde pėr njė gamė tė gjerė projektesh, duke pėrfshirė kėtu linjėn e transmetimit 400 kilovolt midis Tiranės dhe Podgoricės, pėrmirėsimin e prodhimit tė energjisė, transmetimit dhe shpėrndarjes nė jug tė vendit. Gjithashtu, qeveria gjermane ėshtė angazhuar vitin e kaluar qė tė sigurojė financime edhe pėr dy projekte tė tjera tė rėndėsishme. Bėhet fjalė pėr linjėn 110 kilovolt tė Jugut, me vlerė 49 milionė euro dhe pėr projektin e ndėrtimit tė linjės sė transmetimit 400 kilovolt midis Tiranės dhe Prishtinės, me njė vlerė prej 42 milionė euro.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=8415&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.9.2009, 17:59   10

Shkrim i cituar Perėndimor: Koncesion dhe pėr katėr HEC-e tė tjera


Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės do tė japė me koncesion edhe katėr hidrocentrale tė tjerė vendorė. Bėhet fjalė pėr HEC-et "Helmės 1", "Helmės 2", "Funarės 2" dhe "Topēias", vendimi pėr tė cilat ėshtė marrė nė mbledhjen e fundit tė qeverisė.

Autoriteti kontraktues pėr kryerjen e procedurave ligjore pėr dhėnien me koncesion tė formės “BOT” (Ndėrtim, operim dhe transferim) tė kėtyre hidrocentraleve, ėshtė Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

Nė bazė tė kėtij vendimi, hidrocentralet "Helmės 1" dhe "Helmės 2" i jepen me koncesion shoqėrisė "Kore-Ko", hidrocentrali "Funarės 2” i kalon shoqėrisė "Zeconares" dhe hidrocentrali "Topēias" do tė shfrytėzohet nga shoqėria "Dieta".

Sipas burimeve nga ky dikaster, mes hidrocentraleve qė janė miratuar kohėt e fundit pėr t'u ndėrtuar me koncesion, pėrfshihen pesė HEC- tė reja, si "Suha 1”, “Rrapun 3”, “Llanga 1”, ”Sotirė 1” dhe “Sotirė 2", pėr tė cilėt janė bėrė tė gjitha aplikimet nga Ministria e Ekonomisė, qė ėshtė dhe autoriteti kontraktues pėr kryerjen e procedurave ligjore pėr dhėnien me koncesion tė formės "BOT" (Ndėrtim, operim dhe transferim).

Ndėrkohė, mes tenderėve koncesionarė qė pritet tė zhvillohen sė shpejti janė edhe ato pėr HEC-in nė pėrroin e Shtikės (Kėlcyrė), nė lumin Shushicė (Vlorė), nė pėrroin Trebisht (Bulqizė), nė rezervuarin e Thanės (Lushnjė), etj.

Sipas tė dhėnave nga Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, investimi total nė kėto hidrocentrale arrin nė mbi 200 milionė euro, fuqia e instaluar vlerėsohet 216 megavat, ndėrsa kapaciteti prodhues vjetor i energjisė nė 700 gigavat orė nė vit.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=9429&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.10.2009, 23:34   11

Shkrim i cituar Perėndimor: Objektiv 440 hidrocentrale


Citim:
Shqipėria, vendi i 440 hidrocentraleve

Shqipėria do tė jetė vendi i 440 hidrocentraleve tė madhėsive tė ndryshme, tė cilėt, pėrveēse do tė plotėsojnė tė gjitha kėrkesat e konsumatorėve pėr energji, do ta shndėrrojnė vendin tonė nė njė superfuqi energjetike nė rajon. Ky do tė jetė edhe objektivi i qeverisė gjatė katėr viteve tė ardhshme, i cili do tė synojė shfrytėzimin e tė gjitha potencialeve hidrikė tė vendit.

Burime zyrtare nė Ministrinė e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės bėjnė tė ditur se deri tani, janė lidhur rreth 105 kontrata koncesionare pėr ndėrtimin e hidrocentraleve, me njė investim qė nė total e kapėrcen shumėn e 2.1 miliardė eurove. Bėhet fjalė pėr projekte madhore, si HEC-i i Kalivaēit, ai i Ashtės, kaskada e Devollit etj, si dhe mbi 50 hidrocentrale vendorė. Ndėrkohė qė brenda pak vitesh, numri i kėtyre veprave energjetike do tė rritet edhe me 335 HEC-e tė tjera, tė cilėt do tė ndėrtohen mbi shtretėrit e lumenjve.

“Shqipėria do tė ketė njė fuqi hidrike tė jashtėzakonshme pėr t’u shfrytėzuar. Qė do tė thotė se nė kėtė vend do tė ndėrtohen mė shumė se 440 hidrocentrale, nga mė tė mėdhenjtė deri te mė tė vegjlit’,- shprehen burimet zyrtare nga dikasteri i Energjetikės.


Vetėm 35 % e potencialit hidrik ėshtė shfrytėzuar

Pjesa dėrrmuese e potencialit hidrik tė vendit tonė, ende nuk ėshtė shfrytėzuar. Kjo pavarėsisht investimeve tė shumta private qė janė bėrė gjatė viteve tė fundit pėr ndėrtimin e veprave tė reja energjetike. Burime zyrtare pranė Ministrisė sė Energjetikės shpjegojnė se aktualisht, vetėm 35 pėr qind e kapaciteteve hidrike tė Shqipėrisė janė shfrytėzuar.

Kjo do tė thotė se pjesa dėrrmuese e potencialit hidrik tė vendit tonė mund tė vihet nė dispozicion tė investitorėve vendas dhe tė huaj, pėr ngritjen e burimeve tė reja prodhuese tė energjisė.

“Vendi ynė ka njė potencial tė madh hidroenergjie, por aktualisht ėshtė shfrytėzuar vetėm 35 pėr qind e tij. Tashmė ėshtė miratuar nga qeveria njė paketė ligjore dhe rregullatore pėr ndėrtimin me koncesion tė hidrocentraleve, ndėrkohė qė po punohet nė hartimin e njė ligji tė ri pėr burimet e rinovueshme”,- shprehen ekspertėt e ministrisė.

Sipas burimeve tė mėsipėrme, janė nė proces shqyrtimi kėrkesat qė kanė mbėrritur pėr ndėrtimin e hidrocentraleve tė tjerė.


Lehtėsitė qė do tė ofrohen pėr investitorėt

Energjetika do tė mbetet edhe gjatė viteve tė ardhshme njė ndėr sektorėt prioritarė tė vendit tonė. Kjo duke pasur parasysh jo vetėm potencialet e mėdha hidrike dhe ato pėr burimet e rinovueshme tė energjisė, por edhe interesin e madh tė investitorėve vendas dhe tė huaj. Kjo ėshtė edhe arsyeja qė po bashkėpunohet nė disa drejtime, me qėllim krijimin e sa mė shumė lehtėsive pėr tė tėrhequr kapitalin privat nė kėtė sektor.

Njė ndėr stimujt qė do tė zbatohet, ėshtė sigurimi i kredive nga bankat vendase dhe garantimi i kolateralit nga partnerėt kryesorė financiarė tė vendit.

Nga ana tjetėr, qeveria do tė kontribuojė nė krijimin e njė klime sa mė tė pėrshtatshme pėr investimet nė energjetikė. Kėshtu, investitorėt vendas dhe tė huaj qė do tė paraqesin projekte pėr parqe industrialė, do tė kenė lehtėsi fiskale.

Ky ėshtė projekti qė po hartohet nga Ministria e Financave, nė bashkėpunim me atė tė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, i cili do tė synojė tėrheqjen e mėtejshme tė kapitalit privat nė sektorin e energjisė elektrike.

Tėrheqja e investitorėve do tė bėhet duke eliminuar edhe ēdo burokraci administrative tė mundshme. Pėr kėtė arsye do tė ngrihet njė sportel unik pėr energjinė elektrike, ku biznesi mund tė kryejė tė gjitha procedurat nė njė kohė rekord dhe me kosto minimale.

Projekti, i deklaruar nga kryeministri Berisha qė gjatė periudhės sė fushatės elektorale ėshtė duke u konkretizuar nė formėn e projektligjit nga ekspertėt e Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10148&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.11.2009, 12:23   12

Shkrim i cituar METE: HEC-e 400MW mbi Vjosė e Osum


Citim:
Vjosa dhe Osumi jepen pėr koncesione

Dritan Prifti, ministėr i Energjetikės, deklaron se ka pėrfunduar studimi i fizibilitetit pėr kėta dy lumenj. “Do tė ndėrtohen HEC-e mbi 400 MW”

Qeveria do tė japė pėr shfrytėzim lumenjtė Vjosė dhe Osum nėpėrmjet njė tenderi ndėrkombėtar, ku ftohen tė marrin pjesė kompani tė ndryshme me eksperiencė nė sektorin energjetik.

Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Dritan Prifi, ka deklaruar se ka pėrfunduar studimi i fizibilitetit pėr kėta dy lumenj, mbi shtretėrit e tė cilėve janė parashikuar tė ndėrtohen hidrocentrale me kapacitet mbi 400 megavat.

“Ne kemi dy lumenj qė janė akoma tė pashfrytėzuar nga pikėpamja hidroenergjetike, si Vjosa dhe Osumi, ku mund tė ndėrtohen disa HEC-e, pėr tė cilin kemi pėrfunduar dhe studimin e fizibilitetit. Bazuar nė kuadrin ligjor nė fuqi, ne parashikojmė qė brenda 6- mujorit tė parė tė vitit 2010 tė hapim garė ndėrkombėtare pėr ndėrtimin me koncesion, si njė propozim i pakėrkuar tė disa HEC-eve, me kapacitet rreth 400 megavat nė kėta lumenj”,- ėshtė shprehur ministri Prifti.

Kreu i energjetikės ka shtuar se pjesa dėrrmuese e potencialeve hidrike tė vendit tonė janė tė pashfrytėzuara, ēka i hap rrugė investimeve madhore nė kėtė fushė.

“Deri mė sot janė shfrytėzuar afėrsisht 30-35 pėr qind e burimeve ujore nė vend, gjė qė nė kushtet e rritjes sė kėrkesės pėr energji tė pastėr, i bėn kėto rezerva atraktive e tė ekspozuara ndaj investitorėve tė mėdhenj”,- ka deklaruar Prifti.

Ministri i Ekonomisė ka bėrė tė ditur gjithashtu, se ėshtė krijuar kuadri ligjor i nevojshėm pėr tė nxitur investimet nė energjetikė. Kjo jo vetėm pėr sa u pėrket burimeve hidrike, por edhe burimeve tė rinovueshme tė energjisė, pėr tė cilat gjithashtu vendi ynė ka potenciale.

“Ne sot kemi njė kuadėr tė plotė ligjor e rregullator pėr ndėrtim kapacitetesh tė reja prodhuese me koncesion ose jo, dhe kemi pėrgatitur njė projektligj pėr burimet e rinovueshme, duke krijuar kėshtu njė ambient tė favorshėm pėr pėrfshirjen e investitorėve privatė, vendas apo tė huaj”,- ka shtuar ministri Prifti.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10560&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2009, 18:34   13

Shkrim i cituar Perėndimor: Koncesion pėr 8 HEC-e tė vogla


Citim:
Vendimi, 8 HEC-e te vogla ndertim me koncesion

Qeveria ka miratuar dje dhenien e 8 hidrocentraleve te vogla me koncesion. Ne mbledhjen e djeshme Keshillimi i Ministrave ka miratuar kontraten e koncesionit, te formes "BOT" (Ndertim, Operim dhe Transferim), te lidhur ndermjet Ministrise se Ekonomise, Tregtise dhe Energjetikes, si autoriteti kontraktues dhe bashkimit te perkohshem te shoqerive "Advisor C. Energy", sh.p.k, "Polistamp System", SRL, dhe "Energia e Territorio", SRL, per ndertimin e hidrocentraleve "Bjeshke", "Veleshica 1", "Veleshica 2", "Veleshica 3", "Veleshica 4", "Veleshica 5" e "Veleshica 6" dhe "Sllove", sipas tekstit dhe anekseve, qe i bashkelidhen ketij vendimi.

Numri i kontratave koncesionare me firmat shqiptare dhe te huaja per ndertimin e HEC-ve vendore, arrin ne mbi 50 me shperndarje ne te gjithe Shqiperine, te cilat jane miratuar edhe nga qeveria. investimi total ne to arrin ne mbi 200 milione euro, fuqia e instaluar ne 216 MW, ndersa kapaciteti prodhues vjetor i energjise ne 700 Gwh/vit.

Sipas METE, shoqerite vendase apo te huaja qe do te marrin me koncesion ndertimin e hidrocentraleve kane plotesuar te gjitha kerkesat e nevojshme te formularit "Per hidrocentralet", duke paraqitur projektet, studimet hidrologjike, studimet gjeologjike etj.

Nder hidrocentralet qe jane dhene me koncesion jane ata te Ashtes, Gomsiqe 1,2,3 e 4, Labinot-Fushe, Menkulas, Shushices, Thanes, Fanit te Vogel, Kardhiqit, Langarices, Nishoves, Dishnices, Menkulas, Bushtrices, Mallakastres, Sllabinjes, Qukesit, Peqinit etj.

http://www.kohajone.com/html/artikull_48300.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2009, 18:17   14

Shkrim i cituar Kukės: Nė dhjetor tenderi pėr HEC-in e Skavicės


Citim:
Skavica, njė tjetėr hidrocentral i madh nė vend

Kukės – Tenderi pėr hidrocentralin e Skavicės, nė lumin Drin do tė hidhet gjatė muajit dhjetor, ku nė garė janė gjashtė kompani. Megjithėse tenderi ėshtė hapur qė nė vitin 2008, ai ėshtė shtyrė, ku shkak duket se ėshtė bėrė edhe kriza.

Gjashtė kompanite e interesuara janė TGK Skavica srl, nje kompani italiane qe ka pergatitur edhe projektin, “Korea Electric Power Corporation”, STATKRAFT nga Norvegjia, konsorciumi VERBUND KELAG GRUP nga Austria dhe “R.W.E” AG nga Gjermania.

Sipas pėrllogaritjeve, ndėrtimi i kėtij hidrocentrali do tė kushtojė rreth 800 milion euro, ndėrsa mendohet se do tė prodhojė pas ndėrtimit 1.3-1.8 miliardė kilovatore energji nė vit.

E thėnė nė para, do tė thotė se do tė nxjerrė 60-80 milionė euro, duke pasur parasysh ēmimet aktuale tė energjisė qė vendi ynė prodhon. Ajo qė ėshtė mė pozitive janė kompanitė nė garė, tė cilat janė tė rėndėsishme nė tregun evropian tė energjisė. Me ndėrtimin e kėtij hidrocentrali, vendi ynė do tė ketė deri 15% energji mė shumė.

Ndėrtimi i hidrocentralit tė Skavicės, pranė fshatit me tė njėjtin emėr nė Kukės, ėshtė projektuar gjatė viteve ’80. Atėherė vetėm sa i projektuar dhe u caktua vendondhja, por nuk u investua mė tej.

Ekspertėt thonė se Skavica ėshtė mė i rėndėsishmi nga tė gjitha kontratat e nėnshkruara deri tani nga qeveria shqiptare, pėr shkak tė sasisė sė energjisė qė pritet tė prodhohet, si dhe pėr shkak tė rentabilitetit shumė tė lartė qė pritet tė ketė.

Dhėnia me konsecion e kėtij hidrocentrali, do tė bėjė qė energjia tė shfrytėzohet pėr rreth 35-vite nga firma ndėrtuese dhe vetėm mė pas ai do tė kthehet nė pronė tė Shqipėrisė.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...onomia&nr=8270
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.12.2009, 08:27   15
Citim:
Investohen 1 milion euro nė HEC-in e Kalivaēit

Inxhinierėt qė punojnė nė terren shprehen se po ndėrtohet ura pėr mbikalimin e lumit Vjosė si dhe po bėhen prova pėr tunelin e devijimit tė lumit. Puna po ecėn normalisht dhe nuk vėrehet asnjė problem nė ndėrtimin e kėsaj vepre gjigante

Rreth 1 milion euro ėshtė shuma qė po investohet kėto ditė nė hidrocentralin e kalivaēit, veprėn mė tė madhe energjetike qė po ngrihet nė Shqipėri qė prej 20 vjetėsh. Ekspertėt qė po punojnė nė ndėrtimin e HEC-it nė Jug tė vendit bėjnė tė ditur se po punohet pėr ndėrtimin e urės pėr mbikalimin e lumit Vjosė.

“Ndėrtimi i kėsaj ure kushton rreth 1 milion euro. Gjithashtu, po bėhen prova pėr tunelin e devijimit tė lumit”,- shprehen inxhinierėt qė po punojnė nė terren. Ata shtojnė se puna ecėn me ritme normale dhe se nuk ėshtė vėrejtur asnjė problem.

Hidrocentrali i Kalivaēit po realizohet nga kompania italiane Becchetti, nė bashkėpunim me bankėn gjermane, Deutche Bank. Investitori italian ka respektuar tė gjitha pikat e kontratės qė ka me shtetin shqiptar, si dhe ka shlyer tė gjitha detyrimet e parashikuara nė kontratat me nėnkontraktorėt, ēka flet pėr njė investim afatgjatė, qė jep garanci pėr qindra persona qė janė tė punėsuar nė kėtė burim tė ri tė prodhimit tė energjisė.

Investimi nė HEC-in e Kalivaēit ėshtė vlerėsuar vazhdimisht nga qeveria. Madje, edhe ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Dritan Prifti menjėherė pas marrjes sė detyrės e konsideroi kėtė projekt si shumė tė rėndėsishėm pėr vendin dhe u shpreh i kėnaqur nga ritmi i punimeve.

"Hidrocentrali i Kalivaēit ėshtė i vetmi HEC i madh qė po ndėrtohet. Po ecet mirė me investimin. Shpresoj qė tė jetė vepra e parė madhore qė do tė pėrfundojė nė Shqipėri, brenda harkut kohor tė 2 vjetėve. Nė kėtė mėnyrė, do t"i shtohet Shqipėrisė njė vepėr e rėndėsishme energjetike. Jemi tė predispozuar qė ta mbėshtesim kėtė investim nė tė gjithė aspektet pėr tė mbaruar nė kohė detyrimet e parashikuara nė kontratėn koncesionare",- ka deklaruar pak kohė mė parė ministri Prifti.

Hidrocentrali i Kalivaēit ėshtė vepra e parė energjetike, qė po ndėrtohet nė Shqipėri pas 23 vjetėsh. Ndėrtimi i fundit hidroenergjetik nė vendin tonė daton 1986 me Hidrocentralin e Komanit. Bėhet fjalė pėr njė vepėr tė rėndėsishme energjetike, e cila do tė sigurojė furnizimin pa ndėrprerje tė jugut tė vendit me energji elektrike.


Hidrocentrali i Kalivaēit ėshtė njė investim qė kap vlerėn e 150 milionė eurove

Kontrata koncesionare ka filluar zbatimin nė vitin 2008 dhe hidrocentrali pritet tė jetė gati nė vitin 2011. Hidrocentrali i Kalivaēit ėshtė i tipit me rezervuar, me volum tė pėrgjithshėm 350 milionė m3, volum tė dobishėm 215 milionė m3, qė do tė krijohet nga ndėrtimi i digės me mbushje me gurė dhe me ekran tė papėrshkueshėm betonarme.

Baseni ujėmbledhės ka njė sipėrfaqe prej 6710 km2, me njė prurje mesatare vjetore 149 m3/sek. Prurja maksimale, me pėrsėritje njė herė nė 1000 vjet, ėshtė 5090 m3/sek dhe ajo njė herė nė 10000 vjet 6240 m3/sek. Lugina e Vjosės, nė zonėn e ndėrtimit tė hidrocentralit nė grykėn e Kalivaēit, ka njė gjatėsi rreth 3 km. Deri tani kanė pėrfunduar mbi 70 pėr qind e punimeve tė hidrocentralit.

Hidrocentrali do tė ketė njė fuqi tė vendosur rreth 92.4 GW dhe do tė prodhojė mesatarisht nė vit 350 Gwh. Sipas marrėveshjes sė koncesionit, tė hartuar midis marrėsit tė koncesionit dhe qeverisė shqiptare, 10 pėr qind e sasisė sė energjisė elektrike tė prodhuar, do t"i jepet si dhuratė koncesioni sistemit energjetik shqiptar, pjesa tjetėr ėshtė e drejtė e koncesionarit, qė tė jepet nė sistemin energjetik shqiptar, apo tė eksportohet.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=11199&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 18:29   16

Shkrim i cituar Kukės: Jepen leje pėr 5 HEC-e


Citim:
Pesė hidrocentrale tė rinj nė Kukės, jepen lejet

Nė lumin Luma tė rrethit tė Kukėsit do tė ndėrtohen 5 hidrocentrale me koncesion. Nė njė mbledhje tė posaēme tė zhvilluar nė Qarkun e Kukėsit, Komisioni i Rregullimit tė Territorit tė kėtij rajoni miratoi studimin urbanistik pjesor tė sheshit tė ndėrtimit dhe tė lejes sė ndėrtimit pėr kėto vepra energjetike.

Hidrocentralet nė lumin Luma do tė ndėrtohen me koncesion kryesisht nė prona publike nga shoqėria "Euro Energy Group" me nėnkontraktor firmėn BOT, duke respektuar mjedisin nė pėrputhje me standardet mė tė mira europiane.

Kryetari i Qarkut tė Kukėsit, Shefqet Bruka, e ka vlerėsuar si njė hap shumė tė rėndėsishėm me ndikim nė sistemin energjetik shqiptar, por dhe nė rritjen e nivelit tė punėsimit nė zonė.

"Pėr tė 5 hidrocentralet e marra sė bashku fuqia e instaluar do tė jetė 25.3 megavat dhe njė prodhim vjetor prej 120 milion kwh, i mjaftueshėm pėr furnizimin e njė rajoni me 250 mijė banorė", tha ai, duke shtuar se gjatė ndėrtimit prej rreth dy vitesh tė kėtyre veprave do tė punėsohen rreth 400 punėtorė, ndėrsa parashikohet se administrata do tė pėrbėhet nga 65 punėtorė.

Hidrocentralet do tė ndėrtohen nė pėrrenjtė qė zbresin nga bjeshkėt e Sharrit dhe Kallabakut dhe qė formojnė nė Grykėn e Vanave lumin Luma. Pėrkatėsisht dy hidrocentrale nė fshatin Bele, dy nė Topojan dhe njė nė Orgjost (ku tashmė janė dy tė tillė, njė i ndėrtuar nė vitet ‘70 tė shekullit tė shkuar dhe njė i ndėrtuar vitet e fundit nga investitorė privatė).

Hidrocentralet do tė ndėrtohen me tubacion, ku do tė shfrytėzohet prurja e ujėrave tė pėrrenjve malorė qė zbresin nga njė lartėsi deri nė 200 m.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=77493
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2010, 22:42   17
Citim:
Kėtė muaj Qeveria e Kosovės prezanton projektin e Hidrocentralit tė Zhurit

Nė njė konferencė me investitorė qė do tė mbahet me 20 dhe 21 tė kėtij muaji, Ministria e Energjisė dhe Minierave do tė prezantojė edhe potencialet dhe mundėsitė pėr Hidrocentralin e Zhurit. Zėvendėsministri i Energjisė dhe Minierave, Blerim Rexha, tha se nė bazė tė studimit tė fizibilitetit, ky hidrocentral ėshtė i mundur. Prandaj, nė kėtė konferencė ata do tė ftojnė investitorėt potencialė pėr tė investuar nė tė.

“Sot energjia ėshtė njė prej mallrave mė tė vlefshėm nė treg dhe si i tillė projekti i Zhurit ėshtė mjaft interesant pėr investitorėt, po ashtu edhe koha e realizimit qė ka dalė prej projektit ėshtė e volitshme pėr investitorėt potencialė. Ne do ta bėjmė shprehjen e interesit, do t’i bėjmė tė gjitha procedurat dhe mendojmė se do tė ketė tė interesuar, jo tė mjaftueshėm, por do tė jetė njė garė mjaft e madhe pėr tė investuar nė hidrocentralin e Zhurit”, thekson Rexha.

Florin Krasniqi, i cili ka investuar nė Hidrocentralin e Lumbardhit dhe ėshtė duke rindėrtuar hidrocentralin e Istogut dhe atė tė Radavcit, thotė se hidrocentrali i Zhurit ėshtė teknikisht i pamundur tė realizohet siē ėshtė paraparė, kurse kostoja e ndėrtimit ėshtė shumė e lartė pėr kapacitetin e planifikuar.

“Zhurma rreth Hidrocentralit tė Zhurit ėshtė e njėjtė me atė qė ėshtė bėrė rreth Kosovės C, Kosovės sė Re. Qeveria dhe faktori ndėrkombėtar nė Kosovė duan tė blejnė kohė, duan qė t’i prolongojnė investimet nė energji, nuk janė direkt tė interesuar tė bėjnė investime nė energji. Mendoj fundi i tėrė kėsaj ėshtė se pėrfundimisht do tė mbetemi tė varur nė pikėpamje energjetike nga Serbia”, thekson z. Krasniqi.

Kryetarja e Komisionit parlamentar pėr energjetikė, Myzejene Selmani, shprehet skeptike sa i pėrket kėtij projekti, duke marrė parasysh sasinė e ujit qė posedon Kosova dhe kostos sė lartė tė tij:

“Kosova duhet tė plotėsojė standardet e BE-sė pėr ēėshtjen e energjisė alternative apo tė ripėrtėrishme, mirėpo kush do tė jetė ai investitor qė do tė investojė tėrė atė shumė pėr njė pėrfitim tė vogėl, unė jam shumė skeptike nė kėtė rast”, thotė znj. Selmani.

Ndryshe, qeveria ka paraparė qė kah gjysma e dytė e kėtij viti, tė shpallė shprehjen e interesit pėr kėtė projekt, dhe tė vazhdojė tė gjitha procedurat tjera konform ligjit tė partneritetit publiko-privat.

Projekti pritet tė realizohet brenda pesė vjetėsh, dhe, nėse gjithēka shkon sipas planit, kah fundi i vitit mund tė fillojė realizimi i tij. Kostoja ėshtė rreth 300 milionė euro, ndėrsa kapaciteti 300 megavatorė energji elektrike.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=35248
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2010, 19:00   18
Citim:
Pas dėshtimit tė parė, sėrish tender pėr HEC-in e Skavicės

Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės pritet tė hapė sėrish procedurat pėr zhvillimin e tenderit ndėrkombėtar pėr dhėnien me koncesion tė hidrocentralit tė Skavicės. Kjo pasi tenderi i parė pėr kėtė HEC dėshtoi, pėr shkak tė mos pjesėmarrjes sė kompanive, qė kishin shfaqur interes.

Burime nga ky dikaster bėjnė tė ditur se nė garė pėr ndėrtimin e kėtij hidrocentrali ishin gjashtė shoqėri. Bėhet fjalė pėr shoqėritė "TGK Skavica srl", njė kompani italiane qė ka pėrgatitur edhe projektin, "Korea Electric Power Corporation", "Statkraft" nga Norvegjia, konsorciumi "Verbund Kelag Group” nga Austria dhe "R.Ė.E" AG nga Gjermania.

Ministria e Energjetikės bėn tė ditur se deri nė datėn e pėrcaktuar nė dokumentet standarde tė procedurės konkurruese, pranė Autoritetit Kontraktues nuk u paraqit asnjė ofertues pėr konkurrim nė kėtė procedurė konkurruese.

Nė kėto kushte, Komisioni i Vlerėsimit tė Ofertave vendosi tė shpallė mossuksesin e procedurės konkurruese dhe rishpalljen e saj. Shkaku i mos paraqitjes sė kompanive nė kėtė tender vlerėsohet se ka qenė kriza financiare dhe shtrėngimi i kredive nga bankat pėr investitorėt.

Nga hidrocentrali i Skavicės mund tė prodhohen rreth 1.3-1.8 miliardė kilovat/orė energji nė vit, qė ka vlerė tregtare prej rreth 65-80 milionė eurosh, sipas ēmimeve aktuale tė energjisė sė importuar nė Shqipėri.

Nėse realizohet, kjo vepėr energjetike pritet tė rrisė prodhimin e energjisė elektrike nė vendin tonė me 10-15 pėr qind nga niveli aktual.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=12247&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.2.2010, 00:03   19
Citim:
Qeveria shqiptare 500 milionė euro pėr HEC-in e Skavicės

Tiranė, 4 shkurt 2010 - Qeveria shqiptare do tė marrė pėrsipėr ndėrtimin e Hidrocentralit tė Skavicės, i cili do tė jetė projekti mė i rėndėsishėm i kaskadės sė Drinit, qė do tė synojė minimizimin e pėrmbytjeve si dhe prodhim mė tė madh tė energjisė elektrike.

Kryeministri Sali Berisha e cilėsoi Skavicėn si mėmėn e tė gjitha digave tė kaskadės, pasi garanton optimizimin e funksionimit tė saj.

Ndėrtimi i kėsaj vepre gjigande publike do tė rriste me tė paktėn 400 megavat prodhimin e energjisė elektrike. Ideja pėr ndėrtimin e Hidrocentralit tė Skavicės ka qarkulluar tė paktėn pėr 30 vjet.

http://www.kosova.com/artikulli/59411
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2010, 07:37   20
Citim:
Italia informon BE-nė: Strategji pėr tė prodhuar energji nė Shqipėri

Shqipėria brenda pesė vjetėsh pritet tė bėhet njė fuqi energjike. Kėsaj radhe kėtė gjė nuk e thotė Kryeministri Berisha por Qeveria italiane. Nė njė dokument zyrtar qė ajo i ka dorėzuar Bashkimit Evropian thuhet se brenda 5 viteve tė ardhshme, Italia parashikon tė importojė nga Shqipėria afro tre miliardė kilovat orė energji nė vit.

Dokumenti, ėshtė pėrgjigje e kėrkesave tė BE-sė pėr energjinė e rinovueshme. Nė prill tė vitit tė kaluar, Parlamenti Evropian dhe Kėshilli i Evropės vendosen qė brenda vitit 2020, mė shumė se 20 pėr qind e energjisė qė konsumohet nė Bashkimin Evropian tė prodhohet nga burime tė rinovueshme, tė cilat nuk shkaktojnė ndotje mjedisore, duke caktuar edhe kuotat pėr secilin shtet.

Disa shtete tė BE-sė kanė nisur me realizimin e kėtij plani, ndėrsa disa tė tjera si Italia, ende jo. Ndaj shteti fqinj, informon BE-nė mbi hapat qė ėshtė duke bėrė pėr energjinė, dhe nė kėtė dokument pėrmendet edhe Shqipėria si vend nga do tė importohet energjia.

Sasia e energjisė qė Italia planifikon tė prodhojė nė Shqipėri ėshtė jashtėzakonisht e lartė. Pėr kėtė pritet qė tė nisin nga zbatimi marrėveshjet e Berluskonit me Berishėn nė Tiranė vitin qė kaloi pėr ngritjen e parkut tė erės nė zonėn e Vlorės centralit me biomasė nė Lezhe apo dhe disa projekte te tjera HEC-esh.

Shqipėria pėrfiton nga kėto projekte hapjen e vendeve tė punės dhe rritje tė tė ardhurave nė buxhetin e shtetit nga taksat qė do derdhin firmat energjetike italiane.

Ndėrkohė, mjaft analistė kundėrshtojnė ngritjen e kėtyre parqeve nė vendin tonė pėr shkak tė shkatėrrimit tė ambientit.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=4673
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:29.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.