Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.5.2010, 20:37   21
Citim:
METE projekt pėr ndėrtimin e HEC-it tė Skavicės

Tiranė - Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės do tė dėrgojė sė shpejti nė qeveri dy projekt propozimet pėr ndėrtimin e hidrocentralit tė Skavicės.

Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Dritan Prifti, deklaroi, se ndėrtimi i hidrocentralit tė Skavicės nė verilindje tė vendit, pritet tė fillojė sė shpejti.

Sipas tij, grupi i specialistėve qė do merret me ndėrtimin e hidrocentralit ka pėrgatitur projektet pėr kėtė HEC, ndėrtimi i sė cilės, ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė, pasi do tė disiplinojė prurjet nė kaskadėn e Drinit dhe si rezultat, do tė eliminojė pėrmbytjet nė zonėn e Shkodrės".

Duke vlerėsuar ndėrtimin e HEC-it tė Skavicės si njė projekt madhor tė qeverisė nė sektorin energjetik, ministri Prifti shprehu bindjen se kjo vepėr do tė kontribojė edhe nė pėrmbushjen e objektivit pėr tė siguruar 24 orė energji elektrike pa ndėrpreje pėr konsumatorėt nė tė gjithė vendin. Pėr ndėrtimin e Skavicės janė hartuar dy variante.

"Varianti i parė ėshtė ndėrtimi i Skavicės sė madhe, me liqen tė madh qė del nė Maqedoni dhe e dyta, njė projekt me liqen mė tė vogėl, qė ėshtė brenda kufirit shqiptar", tha Prifti, duke nėnvizuar se mė i pėrshtatshėm ėshtė varianti i dytė, pasi kėrkon mė pak kompetenca administrative.

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/15516/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2010, 16:00   22
Citim:
Hidrocentral nė lumin e Valbonės

Nė rrethin e Tropojės dhe nė tėrėsi nė Qarkun e Kukėsit ka njė potencial tė konsiderueshėm ujor pėr prodhimin e energjisė elektrike.

Pas Urės sė lapave dhe njė vargu H/C nė lumin Luma, KRRT e Qarkut tė Kukėsit ka miratuar dje nė njė mbledhje tė posaēme edhe projektin, sheshin e ndėrtimit, tė njė hidrocentrali tė ri nė lumin e Valbonės nė Tropojė e njė fuqi totale prej 10-11 milionė kilovat/viti.

Njė shoqėri aksionere vendase ka nėnshkruar mė herėt me Ministrinė e Ekonomisė njė kontratė koncesioni pėr ndėrtimin e hidrocentralit tė ri, duke u bėrė kėshtu kompania e parė nė prodhimin e energjisė nė lumin e Valbonės, pas atyre tė cilat kanė nisur punėn nė disa lumenj tė rrethit tė Kukėsit.

Vepra energjetike ndėrtohet nė tokė jobujqėsore nė themelet e njė objekti tė vjetėr tė ndėrtuar nė vitet ’60 e qė tashmė ndodhet plotėsisht jashtė funksionit.

Nė Qarkun e Kukėsit planifikohet tė ndėrtohen rreth 100 hidrocentrale, ku tashmė kanė bėrė kėrkesėn e tyre tė paktėn 72 subjekte private pėr koncesion.

Kryetari i qarkut thotė se 15 kėrkesa janė pranuar pėr shqyrtim, qė kapin vlerėn e 30 milionė eurove nė total. Nė lumin e Valbonės ka pasur disa hidrocentrale tė vegjėl tė ndėrtuar nė vitet ‘60 dhe ‘70 tė shekullit tė shkuar, ndėrsa vetėm 3 prej tyre funksionojnė ende me njė kapacitet modest prej 110 kilovat tė marrė sė bashku.

Lumi i Valbonės, me njė gjatėsi nga burimi nė derdhje nė Koman prej mė shumė se 60 km, ėshtė njė nga lumenjtė me prurje mė konstante nė Shqipėri. Nė stinėn e verės prurjet reduktohen deri nė 1/3 e sasisė mesatare prej rreth 32 m3 nė sekondė, por asnjėherė nuk shteron.

Me HEC-in e ri do tė punėsohen rreth 40 punėtorė pėr mė shumė se njė vit e gjysmė.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/4d...ed2013a83.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.5.2010, 18:52   23
Citim:
Dy idetė pėr ndėrtimin e Skavicės diskutohen nė qeveri

Qeveria shqiptare po shqyrton dy variante bazė pėr ndėrtimin e hidrocentralit tė Skavicės, i cili sipas Kryeministrit Sali Berisha, mund tė financohet nga buxheti i shtetit.

Burime nga grupi i ekspertėve thonė se varianti optimal kėrkon ndėrtimin e njė dige tė lartė 210 metra, gjė qė nėnkupton shfrytėzim maksimal tė lartėsisė sė disponueshme mbi Drin, por qė kėrkon marrėveshje me Republikėn e Maqedonisė, pasi pėrmbyt njė sipėrfaqe toke jashtė territorit shqiptar.

Nė kėtė rast, Shqipėria mund tė merrte maksimalen e mundshme, por duket se qeveria nuk parapėlqen hyrjen nė bisedime me Maqedoninė dhe po orientohet mė shumė nga varianti i dytė, i cili parashikon ndėrtimin e njė dige me lartėsi 163 metra.

Hidrocentrali i Skavicės ka rėndėsi strategjike pėr Shqipėrinė pėr shkak se ėshtė i vendosur nė rrjedhėn e sipėrme tė lumit Drin. Ndėrtimi i njė liqeni artificial mbi Fierzė, pėrveē prodhimit tė 1.2 miliardė KWH nė vit, do tė ndihmojė edhe nė rritjen e eficiencės nė tė katėr hidrocentralet e tjerė mė poshtė.

Liqeni i sipėrm mund tė sjellė njė rregullim shumėvjeēar tė rrjedhjes sė ujėrave nė Drin, gjė qė shmang edhe rrezikun e krizave energjetike nga thatėsira, si dhe minimizon rrezikun e pėrmbytjeve nė zonėn e Nėnshkodrės.

Skavica u projektua fillimisht para viteve ‘90, por mungesa e rrugėve tė pėrshtatshme drejt vendit ku do tė ngrihet diga si dhe vėshtirėsitė financiare tė viteve ‘80, e lanė projektin nė harresė.

Gjatė gjashtė viteve tė fundit, qeveria shqiptare u pėrpoq disa herė tė gjejė njė investitor tė besueshėm tė huaj, por nė fund nuk ia doli. Nė mars, pasi pėrpjekja e dytė pėr tė shitur projektin e Skavicės nė njė tender me koncesion dėshtoi, Kryeministri Sali Berisha deklaroi se do tė shqyrtonte mundėsinė pėr ndėrtimin e kėsaj vepre me financim tė buxhetit tė shtetit.

Vetėm puna pėrgatitore mund tė zgjasė disa vite, por ekspertėt mendojnė se nė fund, investimi paraprak i qeverisė pėr tė kryer studimet pėrkatėse mund tė sjellė minimalisht rritje tė vlerės sė projektit.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/5e...dc9ea0c1a.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2010, 17:30   24
Citim:
Qeveria jep me koncesion ndėrtimin e 7 HEC-eve

Qeveria ka miratuar dje dhėnien me koncesion tė ndėrtimit tė disa hidrocentraleve, pasi shqyrtoi propozimet e pėrcjella nga Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

Sipas njoftimit tė zyrės sė shtypit pranė Kryeministrisė, nė bazė tė tė dhėnave tė planbiznesit tė paraqitura nga shoqėritė e pėrzgjedhura, bėhet fjalė pėr projekte rentabėl. Ekspertėt e fushės vlerėsojnė tė rėndėsishėm faktin se bazuar nė vlerėsimin e ndikimit nė mjedis, kėto hidrocentrale rezultojnė tė kenė njė ndikim minimal.

Sipas vendimeve tė Qeverisė, ėshtė dhėnė me koncesion ndėrtimi i shtatė hidrocentraleve. Bėhet fjalė pėr hidrocentralin “Flet 1” dhe “Flet 2”, pėr hidrocentralin “Kaskada e Hidrocentraleve nė lumin Seta”, pėr hidrocentralin “TRUEN”, atė “Opar 1” dhe hidrocentralet e Strelcės.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=65961

Citim:
Lumė hidrocentralesh me prodhim 4.5 miliardė kilovat nė vit

Nuk ndalet interesimi i investitorėve tė huaj dhe vendas pėr tė ndėrtuar hidrocentrale nė ēdo cep tė vendit ku ka lumenj. Zv.ministri i Ekonomisė paraqiti dje situatėn me projektet, duke u ndalur te hidrocentralet e miratuara vitet e fundit, planet e investimit, kapaciteti dhe lloji.

Tė dhėnat e fundit tregojnė se janė nėnshkruar gjithsej 98 kontrata koncesioni, prej tė cilave 96 tė formės BOT (ndėrtim-shfrytėzim-transferim) dhe 2 kontrata tė formės ROT (rehabilitim-shfrytėzim-transferim). Referuar kontratave tė nėnshkruara, do tė ndėrtohen 264 hidrocentrale, me fuqi totale tė instaluar rreth 1055 megavat dhe prodhim mesatar vjetor tė energjisė elektrike prej 4.5 miliardė kilovat.

Vlera e investimit e parashikuar pėr ndėrtimin dhe rehabilitimin e kėtyre hidrocentraleve ėshtė 244.8 miliardė lekė. Ndėr projektet mė tė rėndėsishme me investitorė tė huaj, ministria pėrmend ndėrtimin e hidrocentraleve tė kaskadės sė Devollit, me fuqi totale 319 megavat, prodhim mesatar vjetor 985.2 milionė kilovat dhe vlerė investimi 140 miliardė lekė, si dhe ndėrtimin e hidrocentralit tė Ashtės, nė rrjedhėn e poshtme tė lumit Drin, me fuqi tė instaluar 48.5 megavat, prodhim mesatar vjetor 230 milionė kilovat dhe vlerė investimi 20.6 miliardė lekė.

“Vazhdon njė interesim nė rritje nga investitorėt privatė, vendas dhe tė huaj, pėr tė marrė pjesė nė ndėrtimin me koncesion tė hidrocentraleve, kjo sepse ligji siguron procedura tė qarta, transparente dhe garanton zbatimin e suksesshėm tė tyre, pėrmes detyrimeve tė palėve, tė parashikuara nė termat e pėrgjithshme tė kontratės koncesionare”, tha dje zv.ministri Beqiri.

Ministria vė nė dukje se kanė filluar punimet e ndėrtimit mbi 30 hidrocentrale, prej tė cilave janė nė fazė tė avancuar tė punimeve 10 HEC-e, qė pritet tė pėrfundojnė deri nė fund tė vitit, si dhe ka hyrė nė fazėn e shfrytėzimit HEC-i Tervol, me fuqi tė instaluar prej 12 megavat.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/b3...6addcdfb7.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2010, 10:42   25
Citim:
Hidrocentralet me koncesion, qeveria ndryshon procedurat

Kėshilli i Ministrave ndryshon procedurat pėr dhėnien me koncesion tė hidrocentraleve. Nė mbledhjen e djeshme tė Kėshillit tė Ministrave ėshtė vendosur tė bėhen disa shtesa nė vendimin nr.191, datė 22.3.2007, tė Kėshillit tė Ministrave, “Pėr vendosjen e oponencės teknike shtetėrore pėr projektet e ndėrtimit tė hidrocentraleve, me koncesion”, tė ndryshuar.

Sipas vendimit ndryshimet do tė prekin jo vetėm projektet e propozuara por edhe projektet nė zbatim.

Vendimi ėshtė marrė nė mbėshtetje tė nenit 100 tė Kushtetutės, tė ligjit nr. 7961, datė 12.7.1995, “Kodi i Punės i Republikės sė Shqipėrisė”, tė ndryshuar, tė ligjit nr. 9367, datė 7.4.2005, “Pėr parandalimin e konfliktit tė interesave nė ushtrimin e funksioneve publike”, tė neneve 4, 6, 8 e 18, tė ligjit nr. 8402, datė 29.7.1998, “Pėr kontrollin dhe disiplinimin e punimeve tė ndėrtimit”, dhe tė ligjit nr.10 190, datė 26.11.2009, “Pėr buxhetin e vitit 2010”, me propozimin e ministrit tė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Kėshilli i Ministrave.

Ndėrkohė qė shtatė hidrocenrale tė tjera tė cilat do tė ndėrtohen nė vend. Qeveria miratoi pak kohė mė parė dhėnien me koncesion tė ndėrtimit tė hidrocentraleve, sipas propozimeve tė bėra nga Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

Hidrocentralet qė do tė jepen pėr tu ndėrtuar me koncesion janė; hidrocentrali Flet 1, hidrocentrali Flet 2, hidrocentrali Kaskada e hidrocentraleve nė lumin Seta", Hidrocentrali Llėngė, hidrocentrali TRUEN, hidrocentrali Opar 1 dhe hidrocentralet e Strelcės.

Vendimi i Kėshillit tė Ministrave ėshtė marrė nė bazė tė tė dhėnave tė planbiznesit, tė paraqitura nga shoqėritė e pėrzgjedhura, bėhet fjalė pėr projekte rentabėl.

Ekspertėt i kanė kushtuar rėndėsi dhe ndikimit nė mjedis qė do tė kenė kėto hidrocentrale. Sipas ekspertėve kėto do tė kenė njė ndikim minimal.Kėto vendime merren, gjithashtu, nė kuadėr tė pėrpjekjeve tė qeverisė pėr ta realizuar objektivin e saj pėr ta kthyer Shqipėrinė nė njė superfuqi energjetike nė rajon, thuhet nė njoftimin e qeverisė pėr dhėnien e koncesioneve.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...nomi&Itemid=56
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2010, 19:57   26
Citim:
Ndėrtohen hidrocentrale nė kufirin Shqipėri-Kosovė

Shqipėria do tė ndėrtojė hidrocentrale nė kufi me Kosovėn, nė komunat Zapod dhe Topojan tė Kukėsit. Kėshilli kombėtar pėr rregullimin e territorit ka miratuar mė 6 korrik njė projekt qė shtrihet nė njė zonė me sipėrfaqe 580 km katrorė, nga e cila 50% gjėndet nė territorin e Shqipėrisė dhe 50% nė Kosovė.

Projekti me njė vlerė prej 30 milion euro parashikon qė secili Hidrocentral tė ketė fuqi prej 25 megavat duke arritur prodhimin e 120 milionė kilovat/orė energji nė vit.

Nisur nga fakti se pala kosovare parashikon ndėrtimin e Hidrocentralit tė Zhurit, Kryeministri Berisha ka thėnė se "do tė krijohet njė komision ndėrkufitar me palėn kosovare, i cili do tė shqyrtojė ēėshtjen e ujėrave ndėrkufitare dhe shfrytėzimin e tyre".

Berisha ka nėnvizuar se do tė respektohen rregullat ndėrkombėtare dhe se kjo ēėshtje do tė zgjidhet nė bazė tė interesit kombėtar.

Megjithė vullnetin e fortė politik pėr bashkepunim tė ngushtė ekonomik, Shqipėria dhe Kosova ende nuk kanė arritur tė zbatojnė projekte tė pėrbashkėta tė rėndėsishme.

Ndėrtimi i rrugės sė re qė lidh tė dy vendet (aksi Durrės Morinė) besohet si njė mundėsi konkrete serioze pėr t'i hapur rrugėn projekteve me interes reciprok.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=69007
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2010, 19:41   27
Citim:
EVN i bashkohet projektit tė Ashtės

Dy gjigandėt austriakė tė energjitikės, Verbund dhe EVN, do tė ndėrtojnė sė bashku hidrocentralin e Ashtės. Shoqėria Verbund, fituese e konēesionit, i ka shitur 50% tė aksioneve tė shoqėrisė Energji Ashta, kompanisė EVN. Pėr kėtė transaksion ėshtė njoftuar edhe Autoriteti i Konkurrencės, qė pritet tė shprehet zyrtarisht rreth transferimit tė aksioneve.

Hidrocentrali i Ashtės do tė ketė njė kapacitet prej rreth 50 megavat dhe pritet tė pėrfundojė nė vitin 2012, falė njė investimi prej 200 milion eurosh. Hidrocentrali i Ashtės pritet tė prodhojė rreth 300 milion kilovat orė energji nė vit dhe nė fazėn e ndėrtimit do tė punėsojė rreth 300 njerėz.

Ky projekt do tė sjellė pėr herė tė parė nė Shqipėri edhe njė risi teknologjike, turbinat HydroMatrix, pajisje me madhėsinė e njė kabine telefonike dhe qė mundėsojnė njė pėrdorim mė efiēent tė burimeve ujore.

Me projektin e Ashtės, EVN zgjeron angazhimin e saj nė tregun shqiptar tė energjitikės, nė pritje pėr tė nisur punėn nė projektin mė tė rėndėsishėm, atė tė hidrocentraleve nė kaskadėn e lumit Devoll.

EVN ka fituar tė drejtėn e konēesionit pėr projektin me vlerė mbi 2 miliard euro, qė ndodhet ende nė pritje tė nxjerrjes sė tė gjitha lejeve dhe akteve tė tjera administrative qė nevojiten pėr nisjen e punimeve.

http://scan-tv.com/welcome/lajmet/ve...te-ashtes.html

Citim:
Kaskadėn e Vjosės e marrin italianėt

Tiranė, 16 korrik - Kompania e njohur italiane, “Eversheds Bianchini”, ka fituar tė drejtėn pėr tė qenė konsulentja e Ministrisė sė Ekonomisė pėr dhėnien me koncesion tė hidrocentraleve nė kaskadėn e lumit Vjosė. Lajmi raportohet nga mediat italiane, duke e cilėsuar projektin si mė gjigandin nė Europė, ka transmetuar gazeta Shqip.

Kompania do t’i shėrbejė palės shqiptare nė pėrgatitjen e dokumenteve tė garės, hapjen e garės dhe mė pas negocimin e kontratės me ofertuesin fitues tė tenderit final pėr dhėnien me koncesion tė hidrocentraleve nė kaskadėn e Vjosės.

Referuar ministrisė, pėr kėtė shėrbim ishin ofruar 13 milionė lekė, por nuk dihet me saktėsi se cila ishte shifra finale e rėnė dakord me konsulentin. Konsulenti do tė punojė pėr 14 muaj pėr ta ndihmuar qeverinė nė organizimin e njė tenderi dhe zgjedhjen e njė partneri strategjik pėr tė kryer investimet e nevojshme. Nė vitin 2008, Korporata Elektroenergjetike Shqiptare shpenzoi rreth 1 milion euro dhe punėsoi njė kompani franceze pėr tė kryer matjet paraprake mbi kėtė lum.

Nė fund, korporata njoftoi se, sipas studimit, Vjosa ėshtė nė gjendje tė plotėsojė 30% tė kėrkesės aktuale pėr energji elektrike nė Shqipėri. Lumi Vjosė ėshtė i dyti mė i madhi nė Shqipėri pas Drinit. Me njė gjatėsi tė pėrgjithshme prej 272 km, prurjet mesatare janė 195 metra kub pėr sekondė. Drini ka prurje mesatare prej 350 metra kub pėr sekondė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,28383
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 14:31   28
Citim:
Berisha: Do tė ndėrtohen 444 hidrocentrale

Tiranė, 8 qershor 2011 - Shqipėria po shqyrton filozofinė e Fondit evropian tė Evropės Juglindore nė lidhje me mundėsinė e ndėrhyrjes mė energjike dhe financimit tė hidrocentraleve tė vogla dhe tė mesme.

"Shqipėria ėshtė vendi i vetėm nė rajon qė mund tė bėhet 100% prodhues i energjisė sė rinovueshme, ujore dhe eksportues i saj dhe kjo pėrparėsi del shumė mė tepėr nė pah pas vendimit qė Kancelaria Merkel, mori pėr mbylljen e centraleve nukleare, tė konsumatorit mė tė madh tė energjisė nė Europė, vendit tė saj. Shqipėria ėshtė njė vend me burime ujore, tė vogla, por qė tė marra sė bashku bėjnė Danubin. Shqipėria ka pėr tė ndėrtuar 444 hidrocentrale tė mesme dhe tė mėdha. Shqipėria ka firmosur me sektorin privat ndėrtimin e 220 hidrocentraleve. Investitorėt shqiptarė po presim financimet, 36 prej tyre kanė filluar punėn, qindra tė tjera janė tė gatshėm dhe po presin tė fillojnė dhe janė nė pritje, ndaj dhe do tė vlerėsoja shumė qė Fondi europian i Europės Juglindore tė shqyrtonte mundėsinė e ndėrhyrjes mė energjike dhe financimit tė hidrocentraleve tė vogla dhe tė mesme, pasi nė filozofinė e tij janė sipėrmarrjet e vogla dhe tė mesme dhe unė e mbėshtes plotėsisht kėtė filozofi dhe kėtė qėndrim", tha kryeministri Sali Berisha.

http://www.kosova.com/artikulli/72406
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2011, 15:52   29
Citim:
HEC i Ashtės, si po ndėrtohet mbi Drin gjiganti energjetik

Hidrocentrali i Ashtės ėshtė mė i riu dhe i fundit i cili po ndėrtohet nė kaskadėn e lumit Drin, tėrėsisht modern dhe bashkėkohor.Punimet e tij nisėn nė mars tė 2010 dhe pritet tė pėrfundojnė nė fund tė vitit 2012, ndėrsa deri tani ėshtė kryer 55% e investimit madhėshtor.

“Energji Ashta”, projekt-kompania qė po ndėrton kėtė vepėr energjetike, po investon mė se 200 milionė euro nė kėtė projekt qė pritet tė gjenerojė 242 milionė kilovat/orė energji nė vit dhe tė sigurojė elektricitet pėr mė se 100 mijė familje shqiptare dhe tė shmangė pėrmbytjet nė zonat e komunės Bushat.

Gjatė njė interviste pėr “Panoramėn”, Dietmar Reiner, drejtori menaxhues i projekt-kompanisė “Energji Ashta”, thotė se ky HEC i ėshtė dhėnė nga qeveria me koncesion pėr 35 vjet dhe mė pas do t’i kthehet shtetit shqiptar. Ai sqaron dhe problemin e shpronėsimeve me banorėt, duke thėnė se gjithēka ka pėrfunduar, pasi kompania ka shlyer ēdo detyrim.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	ashta-hec.jpg
Shikimet:	1162
Madhėsia:	79,5 KB
NNJ:	3000


Mund tė bėni njė pėrshkrim tė shkurtėr tė ecurisė sė tyre deri tani?

Megjithėse zyrtarisht punimet datojnė tė kenė filluar nė muajin shkurt tė vitit tė kaluar, punimet reale kanė nisur nė muajin qershor, pra njė vit mė parė. Nė pėrgjithėsi, ecuria e projektit ka qenė e kėnaqshme. Me gjithė problemet qė kemi hasur nga pėrmbytjet e vitit tė kaluar, ne pėrsėri jemi optimistė se kjo vepėr energjetike do tė pėrfundojė brenda afatit. Deri tani mund te themi se ėshtė arritur rreth 55% e vėllimit tė pėrgjithshėm tė punimeve.

Stacioni Ashta 1 ka arritur kuotėn maksimale tė ndėrtimit tė strukturės. Progresi ka qenė mjaft i shpejtė. Deri tani nė stacionin Ashta 2 janė instaluar 35 tuba thithės tė turbinave, nga 45 tė tillė dhe nė seksionin e parė tė digės pothuajse ėshtė arritur kuota maksimale. Kanali lidhės mes Ashta 1 dhe Ashta 2 pothuajse ka pėrfunduar. Brenda 7 muajsh kemi planifikuar qė tė bėjmė instalimin e pajisjeve elektrike dhe mekanike e mė pas ne mund tė lidhemi me rrjetin e shpėrndarjes energjetik tė Shqipėrisė, duke shpėrndarė energjinė e prodhuar nga ky hidrocentral.

Nė mars tė vitit 2012 mund tė nisim me ndėrtimin e digės dhe depėrtimin e ujėrave, duke bėrė pėrmbytjen e stacionit e devijuar ujin nė kanalin e hidrocentralit dhe nė fund ėshtė faza e testimit nėn ujė. Njė risi teknike pėr Shqipėrinė ėshtė pėrdorimi i Digės sė Gomės, pranė digės sė Spatharit.

Kjo zgjidhje ėshtė aplikuar pėr tė bėrė tė mundur qė tė merret mė shumė energji dhe niveli i rezervuarit tė Spatharit do shkojė deri nė 23 m mbi nivelin e detit (nė gjendje pune). Avantazhet e kėsaj dige janė: ndėrtimi i shpejtė nė kohė dhe falė kėsaj teknologjie tė re do tė pakėsohet nė maksimum pėrmbytja e zonave pėrreth rezervuarit tė Spatharit, sidomos nė momentet e prurjeve tė mėdha.

Cilat kanė qenė vėshtirėsitė qė kanė sjellė pėrmbytjet?

Fillimisht, probleme kemi hasur me gropėn e ndėrtimit, e cila menjėherė pas hapjes u pėrmbyt. Kėshtu qė ne u detyruam ta ngremė atė 2.5 m mė lart seē e kishim planifikuar. Mė pas, gropa e ndėrtimit u modifikua nė njė formė vaske, e cila u betonua nė praninė e ujit.

Ky proces u realizua me anė tė zhytėsve. Njėkohėsisht, gjatė periudhės sė pėrmbytjeve, njė pjesė e mirė e makinerive dhe e specialistėve tanė kanė punuar pranė digės sė Spatharit, e cila ishte nė rrezik dėmtimi nga gėrryerja e ujėrave tė fuqishėm qė shkarkonin aty.

E sikur tė mos mjaftonin kėto, tė gjitha rrugėt qė tė ēonin nė kamp ishin tė pėrmbytura nė ujė. Fatmirėsisht, uji nuk arriti tė depėrtojė nė ambientet e kampit, i cili ishte i ngritur lart, pasi nė tė kundėrt dėmtimet do tė ishin serioze.

Ēfarė impakti ka ndėrtimi i kėsaj vepre tek banorėt e zonės?

Nė periudhėn e kulmit tė punimeve, ne kemi arritur tė kemi rreth 250 punonjės, ku nga kėto rreth 100 ishin shqiptarė, ndėrsa pjesa tjetėr specialistė nga Austria dhe vende e tjera. Tė ardhurit nga vendet e tjera kanė sjellė njė tė mirė tjetėr pėr zonėn, pasi shpenzojnė kėtu pėr shėrbime tė ndryshme.

Ėshtė folur nė media nė lidhje me pakėnaqėsitė e disa familjeve pėr vonesa nė likuidimin e shpronėsimeve. Cila ėshtė pėrgjegjėsia e kompanisė “Energji Ashta” nė kėtė mes?

Si fillim, duhet tė pėrmend faktin qė projekti i HEC-it tė Ashtės po ndėrtohet nė njė sipėrfaqe prej afėrsisht 320 ha tokė, ku 98 % e saj ėshtė nė pronė shtetėrore, ndėrsa vetėm 2% ėshtė pronė private, kryesisht nė fshatin Kosmaē. Me kėto familje, qė nė fillim tė punimeve, ne kemi bėrė njė marrėveshje qė ne tė lejoheshim tė vazhdonim punėn dhe mė pas tė bėjmė shpronėsimin e tyre, sipas tė gjitha parashikimeve te kontratės koncesionare dhe sipas ligjeve tė shtetit shqiptar.

Qė nė majin e vitit tė kaluar, ne kemi depozituar pranė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Energjetikės dokumentet pėrfundimtare tė kėtij procesi. Ndėrkohė qė, nė qershorin e kaluar, Kėshilli i Ministrave mori vendimin sipas sė cilit u vendos qė pronat private tė kalonin nė pronėsi shtetėrore dhe jo pronė private e “Energji Ashtės”.

Detyra jonė nė kėtė mes ishte tė financonim shtetin pėr shumėn e shpronėsimeve, duke i depozituar shumat financiare pėrkatėse pranė METE-s. Pra, ne i kemi plotėsuar detyrimet tona qė vitin e kaluar. Tani ėshtė METE ajo qė po merret me procesin e kompensimit tė ish-pronarėve kundrejt dokumentacionit korrekt dhe ligjor qė kėrkohet nė raste tė tilla.

E njėjta situatė e ngjashme me Kosmaēin ėshtė edhe nė zonėn e Vau Dejėsit, ku rreth 41 familje do tė shpronėsohen, pasi tokat e tyre do tė pėrmbyten gjatė pėrfundimit tė punės nė hidrocentral.

http://www.panorama.com.al/kronike/h...nti-energjetik
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.8.2011, 21:23   30
Citim:
Shqipėri: 14 hidrocentrale do jenė funksionale brenda vitit

Tiranė, 11 gusht 2011 - Nė Shqipėri brenda kėtij viti pritet tė jenė funksionalė dhe 14 hidrocentrale tė vegjėl me njė fuqi tė instaluar mbi 50 mega. Drejtoresha e Koncensioneve thotė se, Ministria e Ekonomisė po ndjek nga afėr punimet, duke garantuar shtimin e energjisė nė rrjet pėr konsumatorėt.

Drejtoresha e Projekteve dhe Koncensioneve nė Ministrinė e Ekonomisė, Matilda Merxhani, thotė se nė fazė negocimi janė 14 kontrata koncensionare, tė cilat nė bazė tė monitorimeve nė terren, do tė jenė funksionale brenda vitit.

Ndėrkohė, Merxhani vė nė dukje se janė dhe disa kontrata tė tjera nė negocim, ndėrkohė qė rreth 300 HEC e lokalė janė nė punė. Aktualisht, funksionojnė 287 hidrocentrale, shtetėrorė, privatė e me koncension, nga tė cilat 8 tė mėdhenj e 269 me kapacitet nėn 15 megavat.

Gjatė korrikut, me urdhėr tė minstrit tė Ekonomisė u penalizuan financiarisht 7 kompani koncensionare, tė cilat nuk kanė respektuar afatet e punimeve sipas kontratave tė nėnshkruara. Penalizimet arrijnė deri nė 2.5 milionė lekė pėr subjekt.

Nė po tė njėjtėn periudhė, pėr tė njėjtėn shkelje kontrate janė paralajmėruar edhe 30 subjekte tė tjera. Ndėrtimi i hidrocentraleve ėshtė njė nga projektet mė tė rėndėsishme tė qeverisė, nė mėnyrė qė Shqipėria, njė herė e pėrgjithmonė, tė eliminojė mungesėn e energjisė dhe tė kthehet brenda njė kohe tė shkurtėr nė njė eksportues neto tė energjisė elektrike.

Shqipėria ka shfrytėzuar deri tani mė pak se 40 pėrqind tė totalit tė burimeve hidrike tė saj.

http://www.kosova.com/artikulli/74242
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2011, 18:58   31
Citim:
Gramsh, prezantohet projekt ndėrtimi i 3 HEC-eve

GRAMSH- Planifikimi dhe ndėrtimi i tre hidrocentraleve pėrgjatė Luginės sė lumit Devoll nė Rajonin e Shqipėrisė Juglindore pėrbėn njė nga projektet mė tė mėdha nė fushėne hidroenergjisė nė vendin tonė gjatė dekadave tė fundit.

Pėr realizimin e kėtyre veprave mjaft tė rėndėsishme me kapacitet prodhimi nė total nga 280 -383 Megavat parashikohet tė punėsohen me qindra specialistė e disa mijėra punėtorė tė kualifikuar.

Aktualisht punimet janė nė fazėn Para-Ndėrtimore dhe objektivi i kompanisė ''Devolli Hydropoėer " gjatė kėsaj faze ėshtė qė tė optimizojė projektin nė aspektet teknike , ekonomike, mjedisore dhe sociale.

Kompania "Devolli Hydropoėer" sipas marrėveshjes konēensionare ka fituar tė drejtėn tė shfrytėzojė potencialin hidroenergjetik tė lumit Devoll nga lartėsia 95 metra deri nė lartėsinė 810 metra mbi nivelin e detit pergjatė luginės sė tij qė shtrihet midis Banjės dhe Maliqit.

Projekti ėshtė prezantuar nė qytetin e Gramshit me pjesėmarrjen e pėrfaqėsuesve tė pushtetit qendror dhe vendor.

http://www.balkanweb.com/shqiperi/26...web-69552.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2011, 17:19   32
Citim:
METE anulon 12 koncesione pėr hidrocentrale

Tiranė, 10 nėntor 2011, NOA – Ministria e Ekonomisė ka ndėrprerė sot marrėdhėniet kontraktuale me kompanitė qė kanė marrė nė pėrdorim disa koncesione nė vend. Konkretisht Ministria ka anuluar 12 kontrata pėr ndėrtimin e hidrocentraleve.

Nė argumentimin qė jepet nga Ministria e Ekonomisė dhe Energjetikės theksohet se kėto kompani nuk kanė respektuar afatet ligjore pėr nisjen e investimeve.

Sipas Ministrisė, “shoqėritė nuk kanė pėrmbushur kushtet e pėrcaktuara nė kontratė prej disa vitesh”.

http://www.noa.al/2011/11/mete-anulo...hidrocentrale/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2011, 22:33   33
Citim:
Konfindustria: METE, masa mė tė rrepta nė liēencimin e koncesioneve pėr HEC-e

Tiranė, 13 nėntor 2011, NOA – Pas shfuqizimit nga Ministria e Ekonomisė e 12 kontratave konēesionare, Konfindustria i kėrkon METE-s tė marrė masa vėzhguese dhe ndėshkuese, por edhe masa ligjore dhe lehtėsuese financiare pėr tė ndihmuar operatorėt tė dalin nga gjendja e vėshtirė e sotme nė ndėrtimin e HEC-ve, informon agjencia e lajmeve NOA.al.

Nė njė komunikatė pėr mediat, mbrėmjen e tė dielės, administratori i Pėrgjithshėm i Konfindustrisė vlerėson se “njė masė e madhe e mbajtėsve tė koncesioneve tė sotme nuk i kanė objektivisht mundėsitė financiare pėr realizimin e HEC-eve.

“Shkak tjetėr i rėndėsishėm bllokues janė edhe projektet e gabuara nga njė pjesė e madhe e operatorėve pėr mundėsitė prodhuese tė HEC-eve tė kėrkuara mbi bazėn e tė cilave janė paraqitur nė proēeset tenderuese dhe janė lidhur kontratat konēesionare”, thekson administratori Gjergj Buxhuku.

Sipas tij nė gjendjen ku ndodhen operatorėt kanė ndikuar pasojat e krizės globale, qė kanė pėrfshirė edhe vendin tonė.

Buxhuku thotė se efektet e krizės globale reflektohen nė uljen e ndjeshme tė kreditimit bankar dhe nė uljen e mundėsive vetjake financiare nga investitorėt vendas dhe tė huaj tė pėrfshirė nė proces.

Konfindustria apelon se mosveprimi i shtetit pėr tė ndjekur pėrmbushjen e detyrimeve nga konēesionarėt e HEC-eve pengon plotėsisht edhe mundėsinė e tregtimit tė lejeve konēesionare me ēmime apo kushte tė arsyeshme tek operatorė tė tjerė vendas e tė huaj.

“Konfindustria vlerėson, se ėshtė krejt e papranueshme, qė ne mė shumė se 430 leje tė dhėna deri mė tash pėr ndėrtimin e HEC-eve vetėm nė mė pak se 7% tė tyre masa e punimeve ėshtė pak a shumė brenda kushteve dhe detyrimeve ligjore”, nėnvizon Buxhuku, duke shtuar se vėzhgimi i procesit tė liēencimit tė burimeve ujore tė vendit pėr ndėrtim veprash energjitike duhet tė ishte mė profesional dhe mė i ashpėr nga institucioni pėrkatės.

http://www.noa.al/2011/11/konfindust...eve-per-hec-e/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2011, 17:47   34
Citim:
Tre hidrocentrale mbi Devoll, projekti mė i madh nė Europė
Vjen investimi 1 miliard euro

Fillimi i vitit 2012 do tė shėnojė nisjen e procedurave tė tenderimit tė projektit mė tė madh nė Europė nė fushėn e energjisė ujore, i cili parashikon ndėrtimin e tre hidrocentraleve nė kaskadėn e lumit Devoll. Realizimi i kėrtij projekti pėrbėn njė prodhim prej 20% tė prodhimit aktual tė energjisė nė Shqipėri, investim i cili ėshtė afėrsisht 1 miliard euro.

Lajmin pėr zgjidhjen e problemeve nga kompania austriake "EVN" dhe ajo norvegjeze "Statkraft", e cila i hap rrugėn tenderimit tė projektit, e dha dje Kryeministri Berisha gjatė mbledhjes sė radhės sė qeverisė. Kryeministri informoi se, axhenda e bisedimeve nė vizitėn e tij nė Norvegji pėrfshinte ēėshtje e projekte konkrete tė bashkėpunimit nė fushėn e energjisė si avancimi i projektit pėr ndėrtimin e tre hidrocentraleve nė kaskadėn e lumit Devoll, pėr tė cilin janė angazhuar kompania norvegjeze "Statkraft" dhe ajo austriake "EVN" dhe qė nė muajt e parė tė vitit tė ardhshėm pritet tė hapet tenderi ndėrkombėtar pėr pėrzgjedhjen e kompanive pėr ndėrtimin e tyre.

"Kompanitė mė kryesore norvegjeze janė prej kohėsh nė Shqipėri dhe kanė studiuar e kanė fituar nė tendera koncesione, ndėr tė cilat sė bashku me kompaninė austriake 'EVN' kanė projektin e kaskadės sė Devollit, projekt qė, pasi tė realizohet, pėrbėn njė prodhim prej 20 pėrqind tė prodhimit aktual tė energjisė nė Shqipėri. Njė investim ky afėrsisht 1 miliard euro" tha Berisha.

Ai bėri tė ditur se Norvegjia disponon fondin e dytė sovran, mė tė madh nė botė tė investimeve, me tė cilat ky vend mbėshtet investitorėt e saj kudo. Nė kėtė drejtim Berisha tha se qėllimi kryesor i vizitės sė tij ishte garancia ndaj kompanive norvegjeze qė do tė investojnė nė Shqipėri. Berisha vlerėsoi se projekti mė i madh privat nė kėto 20 vite, projekti i kaskadės sė Devollit, ndėrtimi i tre hidrocentraleve, qė aktualisht ėshtė projekti mė i madh nė Europė, nė fushėn e energjisė ujore, do tė fillojė dhe ky ėshtė njė vendim pėrfundimtar dhe i pandryshueshėm.

"Ka pėrfunduar gjithēka dhe pasi kanė zgjidhur tė gjitha problemet, kompania austriake 'EVN' dhe ajo norvegjeze 'Statkraft', gjatė muajve tė parė tė vitit qė vjen, hapin tenderin e fillimit tė punimeve. Natyrisht, kjo ėshtė vepra mė komplekse e mė madhore qė ėshtė ndėrtuar ndonjėherė nė vend, qė bazohet nė dhjetėra kilometra tunele dhe ka investimin mė tė madh. Nė kėtė kontekst, unė gjeta mirėkuptimin e plotė tė qeverisė norvegjeze, tė drejtuesve tė 'Statkraft'. Muajt e parė tė vitit qė vjen hapet tenderi ndėrkombėtar pėr kompanitė qė do ta ndėrtojnė", theksoi Berisha.

Gjithashtu Kryeministri theksoi se ėshtė rėnė dakord qė qeveria tė fillojė vitin e ardhshėm, ndėrtimin e rrugės nė pėrputhje me kontratėn qė ka me kėto dy kompani dhe qytetarėt e Gramshit. "Nė takimet e mia pėr kėtė problem, ėshtė rėnė dakord qė qeveria tė fillojė vitin e ardhshėm, ndėrtimin e rrugės nė pėrputhje me kontratėn qė ka me kėto dy kompani dhe qytetarėt e Gramshit tė kenė tė gatshme rrugėn e re qė i sjell drejt kryeqytetit, para se tė ndodhė pėrmbytja e rrugės sė vjetėr.

Rruga, prej 18 kilometrash, do tė jetė rruga mė panoramike e rajonit. Imagjinoni se ēfarė avantazhi i madh do tė jetė njė rrugė buzė liqenit, ku do tė ndėrtohen edhe vepra arti qė do t'i pėrshtaten shumė terrenit", u shpreh Berisha.

http://www.rilindjademokratike.com/R...r/politika.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2011, 17:33   35
Citim:
Hidrocentrali i Gavranit drejt dhėnies me koncesion

Tiranė - Qeveria miratoi dje kryerjen e procedurave ligjore pėr dhėnien me koncesion tė formės "BOT" (Ndėrtim, Operim dhe Transferim) tė hidrocentralit "Gavran" nga Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės.

Qeveria miratoi bonusin prej 2% tė pikėve pėr rezultatin teknik e financiar nė procedurėn konkurruese pėrzgjedhėse (propozim i pa kėrkuar) pėr dhėnien me koncesion tė kėtij hidrocentrali shoqėrisė "Romela Energy", sh.p.k.

Nė vendimin pėrkatės, Qeveria urdhėroi qė Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės nė procedurėn konkurruese pėr dhėnien me koncesion tė hidrocentralit "Gavran" tė pranojė oferta pėr tė gjithė pjesėn e lirė tė skemės ku pėrfshihet ndėrtimi i kėtij HEC-i./Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/45168/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2011, 21:26   36
Citim:
Hidrocentral i ri nė Jug tė Shqipėrisė

Nė Bregdetin jugor tė Shqipėrisė ka pėrfunduar vepra e parė energjitike e financuar nga sipėrmarrėsit shqiptarė. Hidrocentrali i Bunecit ka pak kohė qė ėshtė vėnė nė punė dhe specialistėt thonė se ai po furnizon me energji njė pjesė tė madhe tė Sarandes dhe bregdetit. Hidrocentrali do pėrmirėsojė dukshėm furnizimin me energji elektrike sidomos nė zonat turistike.

http://www.voanews.com/albanian/news...134206928.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.2.2012, 21:04   37
Citim:
ERE licencime tė reja pėr 5 kompani HEC-esh

TIRANĖ- Enti Rregullator i Energjisė (ERE) ka nisur procedurat ligjore pėr licencime tė reja pėr tregtimin e energjisė pėr kompani, tė cilat janė drejt pėrfundimit tė ndėrtimit me konēension tė hidrocentraleve vendore nė zona tė ndryshme tė vendit.

Njė proces licencimi pėr tregtim energjie, ERE ka nisur pėr firmat "Picari 1" pėr HEC-in Picar, "Snow Energy" pėr HEC-in "Koka 1", pėr HEC-in nė Klos firmėn "Malido Energji", firmėn "Albanian Power" pėr HEC-in Martanesh si dhe firmėn "Power plant of Korca" pėr hidrocentralet "Verba 1" dhe "Verba 2".

Vjet ERE licencoi 36 subjekte private pėr prodhimin dhe tregtimin e energjisė tė prodhuar nga hidrocentralet e rinj vendorė dhe pėr aktivitetin e furnizuesit tė kualifikuar tė energjise elektrike, licencoi shoqėritė "Energy Supply - AL" , "Rudnap energy Tirana", "Albanian Green Energy", "Balkan Green Energy".

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.5.2012, 21:48   38
Citim:
Pėrfundon ndėrtimi i dy HEC-ve nė Skrapar

Tiranė – Nė rrethin e Skraparit kanė pėrfunduar sė ndėrtuari dy hidrocentrale tė rinj me fuqi 7 MW.

HEC-et "Faqekuq I" dhe "Faqekuq II", janė ndėrtuar mbi njė nga degėzimet e lumit Osum nėn malin e Ostrovicės nga firma shqiptaro-greke "Ostrovica Energy".

Investimi nė kėto HEC-e ka shifrėn e 7 milion eurove dhe sipas ekspertėve ėshtė ndėrtuar nė kohė rekord prej 2 vjetėsh. Nė pėrurimin e tyre mori pjesė ministri i Ekonomisė Nasip Naēo, i cili vlerėsoi ecurinė e ndėrtimit tė njė kompleksi tė ri energjetik."Nuk janė vetėm kėto dy HEC-e pėr zonėn e Skraparit sepse tė tilla do tė ketė edhe Vlush, Ujanik e Malind", tha Naēo. Sipas tij, investime gjigante prej mė se 450 milionė euro po pėrgatiten tė fillojnė nė kaskadėn e Osumit me katėr HEC-e tė mėdhenj.

"Gjatė kėtij viti do tė inaugurohen edhe rreth 14 HEC-e tė tjerė nė gjithė Shqipėrinė qė do tė ndjekin rrjedhėn e "Faqekuq I" dhe "Faqekuq II", tha Naēo. Pėr ndėrtimin e kėtyre HEC-ve u punėsuan mbi 400 vetė, u shtrua rruga dhe u ndėrtua njė sistem ujitės. Investitori Bujar Ēeta theksoi se kėto vepra janė parashikuar tė prodhojnė mė se 30 milionė kwh/vit energji dhe do tė futen nė sistemin unik tė rrjetit kombėtar tė energjisė.

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/53605/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2012, 21:08   39
Citim:
Privatizimi i 4 HEC-ve

Tre kompani ndėrkombėtare kane paraqitur interes pėr privatizimin e katėr HEC-ve qe ministria e ekonomisė pritet te nxjerre ne shitje ne muajin qershor.

Komisioni pėr vlerėsimin e ofertave ka shqyrtuar dokumentacionin e kompanive nga Austria dhe Franca dhe ka konkluduar se ato pėrmbushin kriteret pėr te marre pjese ne tender. Duke iu referuar njė njoftimi pėr shtyp te Ministrisė se Ekonomisė, ky institucion i ka ftuar kompanitė qe te paraqesin ofertat e tyre. Me herėt, Ministri i Ekonomisė Nasip Naēo ka deklaruar se ne datat 4 dhe 6 qershor do te hapet tenderi ndėrkombėtar pėr privatizimin e hidrocentraleve Bistrica 1, Bistrica 2 dhe hidrocentralin e Ulzės dhe atė te Shkopetit. Para disa ditėsh Ministria e Ekonomisė mbylli edhe privatizimin e HEC-it te peste, atė te Lana Bregasit, i cili iu shit ujėsjellėsit te Tiranes pėr njė shume prej 15 milion eurosh.




http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ret&Itemid=135
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2012, 21:15   40
Citim:
Energjia nga HEC-et, KESH: Blerja kushton 3 mln euro

Tiranė - Afro 2.5 nergjisė sė prodhuar nė vend sigurohet nga hidrocentralet e vegjėl tė dhėna me koncesion. KESH ėshtė blerėsi i kėsaj energjie tė prodhuar nga HEC-et vendore. Drejtori i KESh-it, Engjėll Zeqo, nė njė intervistė pėr "AS", thotė se blerja e kėsaj energjie i kushton koorporatės 2.5 milionė euro.

"Nė kėto subjekte pėrfshihen ato qė kanė marrė me koncesion disa HEC-e tė vegjėl, qė kanė ekzistues, qė kanė qenė deri para 10 vjetėsh pronė e KESH-it, por ka dhe HEC-e tė reja, tė cilat janė futur vit pas viti nga koncesionet nė punė. Kėto kanė impaktin e vet, por duke qenė se qeveria ka luajtur njė politikė pėr inkurajimin nė kėtė drejtim, kanė mbajtur dhe njė ēmim, i cili shkon mesatarisht rreth 65-70 euro prodhimi i tyre", shprehet Zeqo.

Vetėm gjatė 4 muajve tė parė tė kėtij viti rreth 40-50 HEC-e tė vegjėl kanė kėrkuar nga KESH t'u blejė energjinė. Vetė KESH prodhon aktualsiht 7.5 deri nė 8 milionė kilovat orė energji, pjesa tjetėr sigurohet nga CEZ nėpėrmjet importit.

Nė kėtė periudhė konsumi ditor shkon nė 16 deri 17 milionė kilovat orė, nga 22 milionė kilovat orė nė dimėr.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/38345
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.