Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 20.12.2008, 15:26   1

Shkrim i cituar Berlin: Ngrihet rrjeti evropian pėr krimet e komunizmit


Citim:
Rrjet evropian pėr krimet e komunizmit

Nė njė kohė kur politika shqiptare ėshtė pėrfshirė nė njė debat tė stėrzgjatur pėr miratimin e ligjit pėr hapjen e dosjeve, Gjermania ka marrė iniciativėn pėr ngritjen e rrjetit pėr zbardhjen e krimeve tė policive tė fshehta komuniste. Pėrmes kėsaj iniciative synohet t’u jepet njė ndihmė e veēantė tė gjitha vendeve ish-komuniste qė deri mė sot nuk ėshtė bėrė lustracioni sistematik. Nė listėn e kėtyre vendeve pėrfshihet edhe Shqipėria, e cila me pėrjashtim tė njė ligji tė miratuar nė vitin 1995, qė dy vjet mė pas humbi ēdo vlerė ligjore, ėshtė ndėr tė paktat vende qė 18 vjet pas rrėzimit tė sistemit diktatorial ėshtė nė fazėn e debatit nėse duhet miratuar apo jo ligji pėr hapjen e dosjeve. Edhe iniciativa e fundit pėr miratimin e ligjit ėshtė konsideruar e papranueshme jo vetėm nga opozita, por edhe nga njė pjesė e trupit diplomatik tė akredituar nė Tiranė.

Pėr drejtuesen e zyrės sė dosjeve tė STAS-it (ish-shėrbimi sekret nė Gjermaninė Lindore) Mariane Birthler krijimi i rrjetit evropian do tė bėjė tė mundur shtimin e bashkėpunimit mes ish-vendeve komuniste pėr zbardhjen e krimeve tė kryera nė atė kohė.

Njėri prej projekteve tė rrjetit do tė jetė qė pėrmes internetit ose nė formė tė shtypur do tė vėrė nė dispozicion njėkohėsisht informacione pėr punėn nė shtatė vendet nėnshkruese, ku nuk bėn pjesė Shqipėria. Me rrjetin evropian Birthler do tė mbėshtesė edhe iniciativa nė vende tė tjera ish-komuniste, nė tė cilat nuk bėhet akoma lustracioni sistematik.

“Mund ta merrja me mend qė kooperimi, vetė fakti qė ai ekziston dhe qė ne jemi prezent nė nivel evropian u jep besim dhe forcė kėtyre njerėzve”, - shprehet Birthler nė kuadėr tė nėnshkrimit tė marrėveshjes pėr ngritjen e rrjetit.

Sipas saj, njė Evropė e ribashkuar dhe e lirė nuk pėrfytyrohet dot pa njė vetėdije pėr historinė e saj tė shumėllojshme, por edhe kontradiktore. Kushtet e vendeve pjesėmarrėse nė kėtė rrjet janė shumė tė ndryshme nga njėra-tjera.

Nė kėtė kuadėr, nė Ēeki qė prej mesit tė viteve ’90 bėhet zbardhja e krimeve komuniste, por qė t’i shohėsh dosjet, lejohet qė prej dhjetė muajsh. Drejtuesi i zyrės sė lustracionit nė Pragė Miroslav Lehky shprehet se “tashmė tė gjitha dosjet janė nė dispozicion pėr t’u analizuar dhe natyrisht duam t’i hapim tė gjitha”.

Ndėrsa nė rastin e Bullgarisė drejtuesi i zyrės sė lustracionit Evtim Kostadinov shprehet se qėllimi ėshtė qė tė gjithėve t’u jepet mundėsia qė tė shohin dosjet.

“Njė detyrė e dytė e rėndėsishme ėshtė t’ia bėsh tė ditur opinionit emrat e personaliteteve tė jetės publike qė nė tė kaluarėn kanė qenė zyrtarisht apo jozyrtarisht punonjės tė shėrbimeve sekrete”, - thekson ai.

Shqipėria renditet ndėr vendet e fundit ish-komuniste qė nuk ka mundur tė miratojė njė ligj tė mirėfilltė pėr hapjen e dosjeve tė ish-Sigurimit tė Shtetit. Pėr rreth 3 vjet procesi u bllokua nė Kuvend, edhe pse tri parti politike – PD-ja, PS-ja dhe PDK-ja – kishin depozituar draftet e tyre pėr miratimin e ligjit.

Gjatė periudhės sė fundit dy partitė kryesore nė vend duket se dhanė sinjalet e bashkėpunimit pėr miratimin e njė ligji pėrfundimtar, por pikat e tyre tė ndarjes ishin mė tė shumta se ato tė arritjes sė njė konsensusi. Kjo e detyroi PD-nė qė nėpėrmjet relatorit tė saj, deputetit Aldo Bumēi, tė paraqiste njė draft tė sajin pėrfundimtar, i cili ėshtė debatuar nė Kuvend.

Gjermania ėshtė i vetmi vend qė ka realizuar plotėsisht procesin e hapjes sė dosjeve tė ish-shėrbimit sekret STAS. Menjėherė pas rrėzimit tė Murit tė Berlinit nė Gjermani u miratua ligji i lustracionit, ku iu dha mundėsia ēdokujt qė tė shohė dosjet e STAS-it.

Mė tej, ligji i lustracionit ėshtė miratuar edhe nė Ēeki dhe Poloni si dhe nė ish-vendet komuniste Rumani dhe Bullgari.

Gjithashtu edhe Maqedonia ka miratuar ligjin pėr hapjen e dosjeve, ndėrsa dy vendet qė kanė ndėrprerė kėtė proces janė Shqipėria dhe Serbia. Nė Shqipėri variantet mė tė pėrfolura pėr miratimin e njė ligji janė ato tė aplikuara nė Ēeki dhe Poloni.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=56276
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2009, 13:31   2

Shkrim i cituar Antikomunistėt e Evropės mblidhen nė Tiranė


Pėrfaqėsues nga njė numėr vendesh evropiane tė prekura nga komunizmi, nga Ēeēenia nė Gjermani, janė mbledhur nė Tiranė me rastin Kongresit XVII tė Shoqatės Ndėrkombėtare tė Ish-tė Burgosurve dhe Viktimave tė Komunizmit.

"Qėllimi i takimit tonė tė pėrvitshėm ėshtė t'u mėsojmė tė tjerėve se si tė pėrpunojnė tė dhėnat, ngjarjet, informacionet nga koha e regjimeve totalitare. Ndėrsa qėllimi kryesor ėshtė qė kėto regjime tė mos vijnė mė kurrė nė pushtet dhe krimet tė mos pėrsėriten", pohon kryetari, kroati Jure Knezoviē.

"Shoqata jonė shėrben edhe pėr tė kėmbyer pėrvoja. Nėse bėhet diēka pozitive nė njė vend, kjo tė kalojė edhe nė vende tė tjera", theksoi njėra nga pėrfaqėsueset gjermane, dr. Ana Kaminski. Duke rrėfyer historinė e saj tė ndarjes sė prindėrve, pėr shkak tė ndarjes sė Gjermanisė, Kaminski shtoi se sistemi komunist ishte aq ēnjerėzor sa tė diktonte dhe jetėn private. "Komunizmi tė martonte me atė qė donte ai, tė jepte pėr tė ngrėnė ēfarė donte ai, pėr tė studiuar... pra, kontrollonte gjithė jetėn tėnde, prandaj ishte njė sistem ēnjerėzor".

Kryetari, Jure Knezoviē, vuri nė dukje dhe tė dhėna pėr historinė e komunizmit nė Shqipėri tė Veriut dhe nė Shqipėrinė Perėndimore. "Kujtoj se kosovarėt ishin mė tė persekutuarit nėn regjimin e Titos. Ata pranonin mė mirė tė arratiseshin nė Shqipėrinė e izolimit total, se tė jetonin nė Kosovė. Nė burg, ku mė kishin futur si antikomunist, unė njoha kosovarė qė ishin me bindje komuniste. A e kuptoni se sa tė vėshtirė e kanė pasur ata tė jetojnė nė vendin e tyre", thotė kroati.

Pyetjes nėse komunizmi ishte "njė ėndėrr qė nuk u realizua", apo "njė ėndėrr e parealizueshme", iu pėrgjigj dr. Ana Kaminski duke thėnė se nė Gjermani komunizmi konsiderohej si diēka e mirė qė u zbatua keq. "Por unė jam totalisht kundėr, pasi komunizmi parashikon t'i japė tė gatshme ēdo njeriu atė qė ai duhet tė bėjė nė jetė, pra, kufizon maksimalisht liritė. Prandaj ėshtė njė regjim krejtėrisht i gabuar qė nuk duhet tė rikthehet kurrė".

http://www.panorama.com.al/index.php?id=26835
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2009, 14:23   3

Shkrim i cituar Bullgari: Hapen dosjet, prekin prokurorė dhe hetues


Njė panel i posaēėm i ngritur pėr hetimin e dosjeve tė komunizmit nė Bullgari, ka bėrė tė njohur emrat e agjentėve dhe bashkėpunėtorėve tė sigurimit tė shtetit tė cilėt janė aktualisht nė poste prokurorėsh dhe hetuesish ushtarakė nė shtetin bullgar.

http://www.balkaninsight.com/en/main/news/19410/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2010, 22:41   4
Citim:
Krimet komuniste, pjesė e kujtesės kolektive tė Evropės

Gjashtė shtete qė kanė qenė anėtarė tė ish-bllokut lindor komunist, i kanė kėrkuar Komisionit tė BE-sė ndalimin nė tė gjithė Evropėn tė mohimit tė krimeve komuniste.

Ministrat e Jashtėm tė Lituanisė, Letonisė, Bullgarisė, Hungarisė, Rumanisė dhe Ēekisė kanė kėrkuar nė njė letėr zyrtare tė dėrguar mė 14 dhjetor komisares Evropiane pėr Ēėshtje tė Drejtėsisė, Viviane Reding, tė dėnojė "miratimin publik, mohimin dhe trivializimin e krimeve totalitare". Matthew Newman, zėdhėnės i komisares sė BE-sė thotė: "Ne e marrim shumė seriozisht kėtė kėrkesė. Krimet e regjimeve totalitare janė pjesė e kujtesės kolektive tė Evropės".


Pėr krimin duhet tė vlejnė tė njėjtat norma

Letra e vendeve ish-komuniste tė BE-sė, e ka nismėn tek iniciativa e ministrit tė Jashtėm lituanez, Audronius Azubalis. Gjashtė ministrat e bazojnė kėtė tek mohimi i Holokaustit, i cili ėshtė i dėnueshėm si nė Gjermani ashtu edhe nė shumė vende tė tjera. "Mohimi i ēdo krimi ndėrkombėtar duhet t`i nėnshtrohet tė njėjtave norma, pėr tė shmangur rehabilitimin dhe ringjalljen e ideologjive totalitare", - shkruan Azubalis.

Ai ėshtė i bindur se shqetėsimet e shteteve tė reja anėtare tė BE-sė, duhet tė merren seriozisht nga Brukseli. Tė gjithė i dinė krimet e nacionalsocializmit, por vetėm njė pjesė e Evropės ėshtė e vetėdijshme pėr krimet e komunizmit, thotė Azubalis. Njė pozicionim i ngjashėm vjen edhe nga ministri i Jashtėm ēek, Karel Schwarzenberg. Schwarzenberg ėshtė i mendimit se tė dy sistemet totalitare duhet tė maten me tė njėjtin kut. Pėr tė si Hitleri ashtu edhe Stalini kanė qenė vrasės, dhe ata qė i kanė shėrbyer atyre bashkėfajtorė.


Komisioni Evropian nė Bruksel angazhohet

Historiani dhe shkrimtari rumun Marius Oprea, ish-president i Institutit Shtetėror pėr Hetimin e Krimeve Komuniste nė Rumani, drejton tani njė organizatė joqeveritare me kėtė objektiv dhe ka iniciuar qė nė shkurt tė 2010 njė "Deklaratė tė Pragės" pėr kėtė temė: "Ne kėrkojmė qė krimet komuniste tė trajtohen njėsoj si Holokausti, qė do tė thotė se krimet nga koha e regjimit komunist duhet tė trajtohen para drejtėsisė nė tė njėjtėn mėnyrė. Veprat e tyre nuk duhet tė deklarohen se u ka kaluar koha, me kėtė problem konfrontohemi tė gjithė nė ish vendet komuniste. Ne kėrkojmė drejtėsinė ligjore, jo vetėm dėmshpėrblim moral. Ata qė kanė kryer vrasje nė emėr tė komunizmit, duhet tė dėnohen. Ėshtė e papranueshme, qė ne tė jetojmė bashkė me vrasėsit dhe kriminelėt. Ata janė kriminelė qė kanė kryer vrasje dhe tortura nė emėr tė njė ideologjie. Ēfarė i dallon ata nga nazistėt? Asgjė!"

Tani me kėtė temė merret Komisioni nė Bruksel. Ende nuk dihet nėse do tė arrihet tė shpallet ndalimi i mohimit tė krimeve komuniste. Matthew Newman shprehet me kujdes: "Qė kur kemi marrė kėrkesėn, jemi duke punuar nė pėrpilimin e njė raporti qė do tė pėrfundojė qė kėtė vit. Nė kėtė raport do tė pėrcaktohet, nėse jemi nė gjendje tė dėnojmė njerėz, qė mohojnė krimet e regjimeve totalitare".

http://www.standard.al/index.php/speciale/15320.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2011, 21:20   5
Citim:
Arrestohet ish ministri kroat i Punėve tė Brendshme

Ish ministri kroat i Punėve tė Brendshme Josip Bolkovac ėshtė arrestuar sot nė mėngjes nė qytetin Karlovac.

Bolkovac (89) ėshtė nėn hetimin pėr krime lufte, tė kryera nė rajonin e Karlovacit pas Luftės sė Dytė Botėrore. Tani pėr tani ende nuk ka informata zyrtare pėr ēfarė ėshtė i dyshuar ish ministri kroat.

Prokuroi lokal shtetėror konfirmoi se nė pjesėn pyjore tė Kozaēas nė zonėn pyjore tė Karlovacit ėshtė kryer zhvarrosje nė lidhje me ekzekutimet nė kampin Dubovac nė afėrsi tė Karlovacit.

Bolkovac, ish shef i Drejtorisė pėr mbrojtjen e popullit ka qenė partizan gjatė sė Luftės sė Dytė Botėrore, e mė pas edhe ministėr i Punėve tė Brendshme i Kroacisė.

http://alsat-m.tv/lajme/rajoni/96470.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 22:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.