Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.12.2008, 16:35   1

Shkrim i cituar Malkolm: "Historia e deformuar nga serbėt"


Citim:
Historia e Kosovės qė nga periudha e pushtimit Romak e deri nė ditėt e sotme ėshtė nė fokus tė librit “Kosova: njė histori e shkurtėr” tė historianit anglez Noel Malcolm. Kjo ėshtė edhe vepra qė e cilėsoi atė si mė tė mirin e autorėve tė huaj nė konkursin e albanologjisė. Dr. Malcolm trajton me objektivitet ngjarjet historike dhe rivlerėson tė vėrtetėn historike tė deformuar nga mitet dhe trajtimi tendencioz i historiografisė serbe.

“Njė histori e shkurtėr e Kosovės” ėshtė botimi i tretė i historianit pas “Njė histori e shkurtėr e Bosnjės” dhe “Origins of english nonsense”. Nė intervistėn e mėposhtme ai tregon pėr veprėn dhe se si e sheh tė ardhmen e Kosovės.

“Kosova” ju dha ēmimin e autorit mė tė mirė tė huaj. Mendoni se ēėshtja e Kosovės ishte arsye qė ju tė vlerėsoheshit?

Shpresoj se kam marrė ēmim pėr faktin se pjesėmarrėsit nė konferencė mendojnė se kjo ėshtė njė histori objektive dhe serioze. E di se ēėshtja e Kosovės ka shumė interes pėr shqiptarėt por pėr njė historian nė radhė tė parė, ėshtė objektiviteti i librit. Besoj se kam analizuar faktet dhe problemet e historisė nė mėnyrė objektive.

Ju jeni njė historian filozof, por ēfarė ju shtyu tė merreni me ēėshtjen e Kosovės?

Kam menduar se ishte i nevojshėm njė libėr i tillė pėr historinė e Kosovės, sepse problemi ishte: njė ēėshtje politike e pėrzier me ideologji. Nė tė gjitha rastet pretendimet serbe kanė qenė historike, pėr historinė e Kosovės. Nė tė njėjtėn kohė nuk ekzistonte asnjė libėr nė Perėndim pėr historinė e Kosovės. Ishte njė rajon pothuaj i panjohur.

Ekzistonin libra vetėm pėr historinė e Jugosllavisė dhe historianėt qė i kanė shkruar kėto libra kanė pasur pikėpamje serbe. Pra nuk ekzistonte asnjė histori ku autori ka lexuar edhe burimet dhe librat shqiptarė dhe tė tjerė. Nė kėtė kontekst ishte e domosdoshme njė histori e Kosovės.

Cilat janė burimet arkivore qė keni shfrytėzuar pėr kėtė botim?

Kjo ėshtė njė histori qė fillon me fundin e Perandorisė Romake dhe vazhdon deri nė ditė e sotme. Kam shkruar shumė pėr periudhėn mesjetare pėr periudhėn osmane, rilindjen dhe pėr periudhėn e shtetit Jugosllav. Ka qenė i nevojshėm studimi i arkivave tė Vjenės, Romės, Vatikanit, Venedikut, nė Paris, Londėr, dhe Uashington. Gjithashtu kam shfrytėzuar edhe librat qė janė botuar nė Jugosllavi, Kroaci nė Greqi, Itali etj. Puna kėrkimore ėshtė ndėrkombėtare.

Nė arkivat qė keni parė ju si ėshtė paraqitur ēėshtja e Kosovės?

Varet nga periudha. Gjatė periudhės sė osmanėve burimet perėndimore nuk interesohen shumė pėr ēėshtjen e gjeopolitikės, pasi Kosova ishte njė pjesė e Perandorisė Osmane. P.sh nė raportet e kishės katolike qė kam grumbulluar nė Romė, Kosova herė ėshtė konsideruar si njė pjesė e Serbisė herė si njė e Shqipėrisė.

Megjithatė Albania dhe Serbia janė fjalė qė nuk kanė njė kuptim tė pėrcaktuar gjeografik, por njė kuptim administrativ tė Kishės. Ėshtė mjaft e komplikuar. Shumė informacion pėr Kosovėn ka edhe nė periudhėn e diplomacisė moderne.

Por pėr tė sotmen e Kosovės ēfarė mendoni ?

Natyrisht qė jam shumė i lumtur pėr pavarėsinė. Jam pak i brengosur me politikėn ndėrkombėtare veēanėrisht me politikėn e Rusisė dhe tė Kombeve tė Bashkuara, megjithatė mendoj se janė probleme tė pėrkohshme. Jam i bindur se eventualisht Kosova do tė jetė plotėsisht e pavarur dhe do tė funksionojė si shtet i pavarur.

Cili ėshtė libri i fundit qė keni nė dorė?

Ėshtė njė gjė krejtėsisht tjetėr. Nė fillim tė karrierės akademike unė kam qenė kryesisht historiani filozofisė dhe jam nė pėrfundim tė botimit tė tekstit tė Thomas Hobs “Leviatani”. Ėshtė njė vepėr shumė e vėshtirė pėr tu botuar sepse e ka shkruar nė gjuhėn angleze edhe pastaj e ka pėrkthyer nė gjuhėn latine. Botimi im do tė jetė me faqe paralele anglisht-latinisht dhe historia tekstuale ėshtė shumė e komplikuar.

http://www.shekulli.com.al/news/53/A...008-12-21.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2009, 14:40   2
GERMA
 
Citim:
Falsifikimet e historiografisė serbe
Prof. dr. Skėnder Riza

Faqe 31
IV.TRI FALSIFIKIMET TE HISTORIOGRAFISE SERBE

Historiografia pansllaviste serbe, per te perfituar opinjonin nderkombtare per te drejtat serbe mbi Kosoven beri falsifikimin e tri fakteve historike.

1. Kishat dhe manastiret ne Kosove.
2.Beteja e Kosoves ndermjet serbve dhe turqve.(1389)
3.Dyndja e madhe serbe nga Kosova ne krye me Artemije Carnojevicin(1690):

Keshtu Kosovau be ,sipas historiografis zemra ,shpirti dhe djepi i serbve.
1. ,,KISHAT DHE MANASTIRET SERBE NE KOSOVE"
Sipas historiografis serbe kinse dinastia e Nemaniqve e ka pushtuar Kosoven ne shekullin XII dhe sundimtaret serbe te kesaj dinastie , kinse , i kane ndertuar kishat dhe manastiret serbe ne Kosove . Per shkak Kosova . u takon serbve .

a). Letra anonime e nje popi serb mbi prejardhjen shqiptare te dinastise se Stefan Nemanit .

“Shokut Skender Rizajt (*)
Profesorit te Fakultetit Filozofik
Prishtine


Nuk di a jeni te njofur me prejardhjen e dinastise se Nemanjiqve , e cila ka sunduar me shtetin mesjetar te Nemanjiqve , nga shekulli XII-XIV .
Sipas nje teorie greke dhe te shenimeve ne Hillendar , ajo eshte me origjine Shqiptare dhe i ka takuar fisit Nimani. Nimanet njeher ishin katolike , pastaj ortodoks , pas ndarjes se kishave dhe te skizmes me 1054 . Me vone , me ardhjen e Turqve (osmaneve ) jane islamizuar .

1.
Nuk di sa e zoteroni Greqishten e vjeter , por greket kane shkruar si “Nemane” . keshtu eshte shkruar edhe ne Hilendar. Germa greke “ e “ ne fakt mund te lexohet ne dy menyra , me shqiptimin e vjeter etacstik kjo germ lexohet si E e me vone me shqiptimin itacistik kjo germ ne menyre itacistike lexohet si “ i “ .
Fisi Nimani eshte shkruar Si “ Nemane “ ( greq .) kurse Stefan Nemanea si “ Stefan Nemane “ ( greq.) gjithashtu edhe ne Hilendar eshrte shkruar me emrin Stefan Nemane. Prandaj ne shqiptimin e me vonshem te Shqipes e ka marr leximin itacistik Nimani , e me heret eshte lexuar Nemane .
Me sllovenizimin e te lexuarit te fjales Nemane , ne mesjeten e vonshme eshte pervetsuar fjala Nemanja ( nga metateza e shqipes : Nemanaj . ).
Nga fisi nimani kan mbetur trashigimtaret e Nimanasve te tanishem nga te cilet ka ne rrethinen e Prizerenit dhe ne vet Prizren , dhe nga ky fis rrjedh Xhavid Nimani me vellezerit dhe fistaret e tij .
Kjo eshte persa i perket etimologjise Nemanjiqi , ē – iqi eshte vetem shtesa slave e mbiemrave sikurse ne kohen e jugosllavise se para luftes se II boterore mbiemrave shqiptare u jane shtuar ē – iqi .
2.
Nimanajt kane sunduar sipas te drejtes kanunore deri me 1354 , kur Car Dushani e ka nxjerr Kanunin e vet , i cili eshte perplot me te drejta te vjetra kanunore shqiptare . Kanuni ka pretenduar te zhduke te drejten e vjeter kanunore te Shqipetareve dhe legjislacionin dhe jeten juridike ta rregulloj sipas shembullit bizantin , por me 1389 u permbys shteti i Nemanajve kurse populi iu ka kthyer zakoneve , te cilet jane ruajtutur sot e ksaj dite te serbet (skizmatiket Shqiptare ) dhe Shqiptaret ne Kosove , me sakt ne metohi ( dukagjin ) .
Kjo eshte deshmia e dyte e cila verteton se Nemanjiqet ishin me prejardhje shqiptare .

3.
Drejtesia ka qene e rregulluar ne kohen e Nemanjiqeve sikurse eshte sot e rregulluar te shqiptaret ne Metohi (dukagjin ),nepermjet pleqnise .
Shtepia e cila ka ndar pleqerin ishte e shqiptarit , paraardhesit te Brahim Hoxhes ne Junik , te cilet jane pasardhesit e Pop Jovanit
( ortodoks) dhe rrjedhin nga Kopliku i Shqiperise te Shkodra ,ku Car Dushani e ka studijue drejjtesine para se te behej car i serbeve , grekeve , shqiptareve .
Kjo eshte deshmia e 3 qe dinastia e Nemaniqve sipas shembullit shqiptar , e ka organizuar drejtresin ne vendin te cilin ka sunduar .

4.
Nemania ne fillim nuk ka qene zhupan i madh por eshte quajtur “ Dorezon – deshmitar i madh “
Kurse me vone ne ndikimin e grekeve dhe sllaveve e ka marr emertimin thirrjen e zhupanit te madh .
Si dorezon i madh shprehje shqipe = sundimtar; sinonim i shprehjes sundia e cila perdorej ne mesjete ka pasur kaloresi dhe njerez te vet , te cilet ishin kaloresit e bujaret e tij , e nepermjet te te cileve ka sunduar . Kjo eshte deshmia e 4 per metoden shqiptare te sundimit te dinastis Nimani ne serbin mesjetare .
Une te gjitha keto i di sepse e zoteroj mire gjuhen e vjeter greke , dhe e di edhe gjuhen shqipe duhet te jete shqiptar skizmatik - shka dhe zakonet shqiptare . Per kete arsye ju njoftoj qe kete element dhe fakt ta keni parasysh ne punen tuaj te ardhme , nese keto gjer me tani nuk i keni te njohura . Ndersa deshmite origjinale per piken 1 mund ti gjeni ne Hilendar kurse te tjerat mund t’i gjeni ne Metohi ( Dukagjin ) sidomos ne punimet e Dr. Milutin Gjuriqiqit .
Na falni qe nuk mund te neshkruhem nen kete informate , sepse , si serb ( skizmatik= shqiptar) frikesohem .
20.IX.1985 

Ky ishte teksti i letres anonime e popit serb derguar .
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:53.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.