Kthehu   Kreu > TM > Marrėveshje
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.1.2009, 12:41   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Term: Gjinokastėr, jo «Gjirokastėr»


Njė sqarim mė tė gjerė e keni nė nyjen poshtė:

Citim:
(...)

Pseudohistorianėt grekė, thjeshtė pėr tė pėrligjur pushtimet e Shqipėrisė sė Jugut prej kohėsh e kanė ngritur kėtė problem nė forma tė ndryshme. Ja njėra nga ato:
- Themeluesi i parė i qytetit tė Argjirokastrės ėshtė i biri i Filkosit nga mbretėrit e Greqisė. Trashėgimtaria e fundit e kėsaj dinastie ėshtė princesha Argjiro Monoviza (Argjirua me njė Gji), e cila gjatė vitit 1419 pėr tė mos iu dorėzuar pushtuesve osmanė u hodh nga kėshtjella. Qysh atėherė kjo qytezė - kėshtjellė mori emrin e kėsaj princeshe dhe u quajt Argjirokastra.
Nė fakt kjo "histori" ėshtė vetėm njė pėrrallė (legjendė), sepse nuk ka asnjė dokument qė tė ketė ekzistuar njėfarė princeshe me kėtė emėr. Por prej vetė faktit qė princesha Argjiro u hodh nga kalaja tregon se kalaja ka ekzistuar. Atėherė ēfarė emėr kishte kjo kėshtjellė?

Nė studimet historike, nė relacione e kronika ngjarjesh, historianė dhe personalitete tė ndryshme politikė e shoqėrorė tė huaj kanė dhėnė gjat shekujve mendime, kanė cituar fakte e tė dhėna qė kanė tė bėjnė me emėrtimin e hershėm tė qytezė - kėshtjellės sė Gjirokastrės si dhe tė jetės nė kėtė vend.

Njė mbėshtetje tė pakundėrshtueshme e gjejmė tek Emile Isambert(81), ku vihet nė dukje se; Gaultier de Cleubry (ish anėtar i shkollės sė Athinės), duke u mbėshtetur tek historiani i dėgjuar romak Tit Livi, nė vitin 169 p.e.sonė, thekson: "Gjirokastrėn e gjejmė me emrin Parrhicastra", qė don tė thotė: "Kėshtjella e Pirros". Grekėt e quanin :"Pirru - haraks". Qė nė shqip don tė thot : vija mbrojtėse e Pirros.

Ndėrsa Antigonea, qytet antik qė ndodhet pėrballė Gjirokastrės ėshtė themeluar nga Pirrua, tė cilit i vuri emrin e gruas sė tij Antigonea. Ajo ishte njėra prej vajzave tė Berenikės. Kėtė e kishte me Filipin, para se tė martohej me Ptolemeun(82).

Pirrua ka qenė njė mbret shumė i pasur. Sipas historianėve antikė Ambrakia (Arta e sotme), ka qenė kryeqyteti i Pirros. Ajo ishte e stolisur me 1015 shtatore (monumente) Plini qė tregon se statujat e famshme tė nėntė muzeve i grabitėn romakėt nė Ambraki nė kryeqytetin e Pirro Mollosit(83). Ajo veē statujave tė shumta tė saj, qe e pajisur edhe me dy teatro, ishte nga qytetet mė tė bukur tė asaj kohe, por tė gjitha kėto u grabitėn nga "gjeneralėt" romakė gjatė vitit 186 para erės sonė.

Pirrua i Epirit ishte i fisit Mollos(84) (ilirian), pra paraardhės i shqiptarėve. Plutarku nė veprėn e tij Vita (Jeta) e mbretit mollos Pirro, i cili gjithashtu dy herė pėr disa vjet mbajti edhe titullin e mbretit tė Maqedonisė, njofton se ai nė njė betejė kundėr Demetrios Poliorketės nė vitin 287 p.e.sonė mbante njė helmetė me njė tufė pendlash (Federbusch) e me dy brirė cjapi dhe maqedonasit menjėherė kaluan nė anėn e tij. Meqė e njohėn si mbretin e tyre tė drejtpėrdrejtė e tė vėrtetė.

Nė monedhat e Tarentit qė u prenė nga ky qytet pėr Pirron gjatė fushatės sė tij kundėr Romės nė vitet 280-275 p.e.sonė, dalin si shenja tė mbretit Ajakid njė majė shtize, vetėtima e Zeusit tė Dodonės dhe helmeta me brirė. Njė helmetė e tillė ėshtė simbol monedhash edhe i uzurpatorit Trifon, qė nė vitin 142-139 p.e.sonė, nė Siri, duke kujtuar prejardhjen e tij mbretėrore maqedone u ngrit kundėr selekuidėve.

Mund tė sillen edhe shembuj tė tjerė pėr karakterin mbretėror tė kėsaj helmete me brirė, por kėtu nuk ėshtė nevoja. Shekuj mė vonė atė e mbajti Skėnderbeu, sepse nga njėra anė, ai si "Aleksandėr Bej" donte tė lidhej me traditėn e maqedonasit tė madh, qė ende sot nė Orient quhet "Dhul-Quarnein" (Dybrirėsh)(85), e nga ana tjetėr se ai e ndiente veten si epirot dhe pasardhės i Pirros.

"Nė qoftė se kronikat nuk gėnjejnė, ne quhemi epirotė... paraardhėsit tanė kanė bėrė beteja tė mėdha me romakėt dhe gjejmė se ata, ut plurium, me shumė lavdi se sa turp kanė sjellė prej tyre..." Skėnderbeu. Shkruante nė vitin 1460 nė njė letėr qė i dėrgonte princit Ursini nė Itali.

Po pėr kėtė, biografi i tij Marin Barleti, me prejardhje nga Shkodra, nė titullin e veprės sė tij qė doli nė vitin 1508-1510, e quajti "Epirotarum princeps" (princ i epirotėve) dhe e bėn emrin e Skėnderbeut tė prejardhur nga Aleksandri i Madh, ndėrkohė qė botimi i pėrkthyer gjermanisht nga Johannes Pinicianus ėshtė titulluar "Princ i Epirotėve dhe i Shqipėrisė" (Herzog zu Epiro und Albanien), duke e lidhur nė kėtė mėnyrė tė kaluarėn e lashtė me tė sotmen. Kėshtu shprehet nė punimet e tij studjuesi i mirėnjohur gjerman P.R.Franke(86).

Pėr periudhėn e antikitetit tė kėsaj qyteze-kėshtjellė hedhin dritė tė mjaftueshme edhe gėrmimet arkeologjike. Gėrmime qė u kryen nė kalanė e Gjirokastrės, nė verėn e vitit 1983. Gėrmimet nė teritorin e brendshėm tė kalasė ishin tė frytshme, sepse u pėrfitua njė lėndė arkeologjike qė i takon shekujve IV ose III p.e.sonė.

Kjo riafirmon plotėsisht emėrtimin e hershėm tė kėsaj qyteze-kėshtjellė me emrin Pirrokastra, sepse pikėrisht gjatė kėsaj kohe ka jetuar mbreti Pirro.
Si pasojė, kjo kohė e vonė e antikitetit shpjegon edhe faktin, qė nė kėtė kėshtjellė nuk gjenė ndėrtime muresh prej gurėsh ciklopike ose pellazgjike. Ky qytet nuk ka patur nevojė pėr gurė tė tillė, pėrderisa nė periferinė e tij gjenden me sasi tė mėdha shtresash gurė radhorė tė rezistueshėm, tė sheshtė me dimensione tė ndryshme trashėsie, qė rrallė gjenden nė viset e tjera tė Shqipėrisė.

Emile Isambert, duke u mbėshtetur tek historiani i vjetėr romak Tit Livi nė veprėn e tij i kundėrvihet dy herė anglezit Leek, i cili del me hamendje se: "Gjirokastra ėshtė Argia e dikurshme"(87). Sepse nė fakt Argia ndodhet afėr Ballshit. Aty rrjedh edhe njė lum i vogėl, i cili quhet Lumi i Argias e qė derdhet nė Vjosė.

Tė njėjtin qėndrim si Emil Isambert mban edhe Dr. Milan Shufflaj(88) nė veprėn e tij "Serbėt dhe Shqiptarėt", ai flet pėr gjurmėt e familjes sė dėgjuar tė Arianitasve. "Pėrmes mjaft dokumenteve del se kjo familje ka qėndruar nė afėrsi tė fshatit tė sotėm Aranitas, ku kalon edhe njė lum i vogėl i quajtur Argias"(89). Kjo gjendet edhe nė greqisht e shkruar.

Te vepra e Emile Isambert, afirmohet edhe njė herė se Gjirokastra ėshtė Pirrokastra e dikurshme, siē e shkruanin mė vonė grekėt. Nė mesjetė, Pyrrho-Castra e humb rėndėsinė e saj. Historia e saj pėrzihet me pjesėn tjetėr tė Epirit.

Emėrtimi i ri Gjirokastėr u ndie nga fundi i shek. XIV. Dihet historikisht qė pas vitit 1375 nė kėtė qendėr banimi shtrihej principata e Gjin Bue Shpatės. Pas vitit 1385 sundimtari i saj ishte Gjin Zenebishi. Duke u nisur nga tradita e njohur e pagėzimit tė qytezave-kėshtjellė me emrat e sundimtarėve tė dėgjuar, pėr nder tė udhėheqėsve tė lartpėrmendur, kjo qytezė-kėshtjellė u quajt me emrin Gjinokastėr. U quajt kėshtu sepse tė dy prijsat e saj mbanin emrin e pastėr shqiptar Gjin. Me fjalė tė tjera u quajt; Qyteza-kėshtjellė e Gjinit(90). Me kalimin e kohės Gjinokastra u kthye nė Gjiro-Kastra, si rrjedhim i veprimit tė dukurisė gjuhėsore tė rotacizmit, qė tingulli (n) shndėrrohet nė (r).

Vė nė dukje emėrtimin e hershėm grek Argjiro-Kastra, tė huajtė qė duan t'u japin nga njė kuptim emrave tė qyteteve Gjirokastrėn e quajtėn "Chateau d'Argent" (Kėshtjellė e Argjentė), duke u nisur nga pamja qė japin gurėt e bardhė radhorė me tė cilėt ėshtė ndėrtuar ky qytet. Aty jo vetėm muret, por edhe kulmet janė mbuluar me rrasa guri tė holla dhe tė bardha qė ndrijnė natėn si argjent nga hėna dhe ditėn nga dielli.

Me emrin Argjirokastra kėtė qytet e quajnė vetėm tė huajt(91).


Sikurse qė u pa mė lart, pėr tė ashtuquajturėn Princesha Argjiro-Monoviza, nuk ekziston asnjė dokument. Ėshtė vetėm njė legjendė. Ndėrsa pėr Gjin Bue Shpatėn dhe Gjin Zenebishin ka dokumente tė mjaftueshme. Dinastia e Argjirės ėshtė vetėm manovėr greke pėr tė mbuluar pikėsynimet e tyre grabitqare kundėr kėsaj krahine tė stėrlashtė shqiptare.

(...)


____
81. Emile Isambert, Inteneraire deskriptiv historique et archeologique, 1861,fq.867-869
82. Burime tė zgjedhura pėr historinė e Shqipėrisė,vėll.I,,Ilirėt dhe iliria te autorėt antikė, fq.218-219; Plutarchi I-Vittae Parallelae 4,7.
83. Av.M.Kokolari, Nuk mbulohet dielli me shoshė, "Bashkimi i shqiptarėve" nr.6,fq.4, dt.15 shtator 1993,Tiranė
84. Po aty.
85. J.G.Fon Han, "Reise von Belgrad nach Salonik", 1858, - Peter Robert Franke, "Alt-Epirus und das Kėnigtum der Molosser",Erlangen,1954, (Epiri i lashtė dhe mbretėria e molosėve), Mynchen-Bon,1949-54
86. P.R.Franke, "Albanien im Altertum", Antike Welt, Sondernumner, 1983
87. U.M.Leek, "Travels in Northern Greece", 1835
88. Dr.Milan Shuflai, "Serbėt dhe shqiptarėt" fq.180
89. Emile Isambert,vėll. i cituar fq. 859-867
90. Av. M.Kokolari, vep e cituar, Dr.Ali Hadri, HPSH. Prishtinė,1966, fq.42-43
91. Dr.Ali Hadri, po aty.


http://www.shkoder.net/fjala/2003/ibajrami.htm
Gjinokastėr pėrdorej gjerė e gjatė nė letrat shqipe dhe tė huaja deri nė vitet '50.

Fjalėformimi me -kastėr, vjen si metodė latine emėrvėnieje dhe e kemi dhe tek Malla-kastėr (http://itouchmap.com/?c=al&UF=-106577&UN=-161375&DG=RGN) nė Shqipėri si dhe haset deri nė Angli nė qytete si Man-chester, Lei-cester, Lan-caster etj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2009, 01:03   2
Stahlhelm
anėtar/e
 
Stahlhelm
 
Anėtarėsuar: 4.2008
S'ka ndonjė dokumentim tė hershėm apo tė vonė me emrin "Gjinokastėr". Krejt pa bazė historike ky supozim i mėsipėrm.

Sidoqoftė pėr njė argumentim shkencor mund tė lexoni artikullin e Prof H. Cekės, Argyros, Argyrinos, Argyrocastron, Gjirokastėr nxjerrė nga libri Nė kėrkim tė historisė Ilire, Tiranė 1998, ff. 205-213 ku sqarohet ēėshtja e emėrtimit tė qytetit.

Origjinali:

Ο Χαμιζάς εδιάβασεν όλον το καλοκαίρι
ομπρός 'ς το Αργυρόκαστρο τάχα να του το δώσουν
και ουκ ευώδωσεν ποσώς τίποτα να ποιήση
οσότου εβαρέθηκεν, αφήκεν το και εδιάβη



Pėrkthimi (prej meje):

Hamzai kaloi gjithė verėn
pėrpara Gjirokastrės pėr t'ia dorėzuar
dhe s'ia doli tė arrintė gjėsendi
deri sa u zemėrua, e la dhe u largua.


Kėto janė vargjet 3270-3273 nga kronika e famshme mesjetare e Tokove, f. 66r. Botohet sipas botimit standart i cili u pėrgatit nga profesori i mirėnjohur arbėresh Zef Skiró [G. Schiro, Chronaca dei Tocco di Cefalonia di Anonimo, Prolegomeni testo critico e traduzione, Accademia Nationale dei Lincei (Corpus Fontium Historiae Byzantinae, X), Roma, 1975].
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2010, 00:15   3
Stahlhelm
anėtar/e
 
Stahlhelm
 
Anėtarėsuar: 4.2008
Cum baiulus et capitaneus noster Corphoy scribat quod ob victoriam et prosperos successus exercitus christianorum contra Teucros ipsi Teucri in multo sint terrore et cum solicitudine illi de valona canine et argirocastro se fortificare Student, [...] vadit pars quod mandetur predicto baiulo nostro Corphoy, quod stet bene provisus et occurrente casu, quo ipsa loca Valone Canine et Argirocastri cum bona voluntate Teucrorum habere valeat, illa accipiat nomine nostri domimi.

Burimi: Acta Albaniae Veneta (pėrgatitur prej At J. Valentinit), v. 18, ff. 89-90 (dok. Nr. 4892), data 23-12-1443.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2010, 03:54   4
Stahlhelm
anėtar/e
 
Stahlhelm
 
Anėtarėsuar: 4.2008
Citim:
Tė besosh se Gjinokatra quhej Argyrokaster, ėshtė njėsoj si tė besosh se Shkodra emrin origjinal e kishte Skadar (serbisht), ose Iskenderia (turqisht).
besimi pak lidhje ka nė kėtė ēėshtje dhe krahasimi qė bėn ėshtė tė paktėn i dėshtuar. mė shumė flasin faktet tė cilat i kam sjell me bollėk, si perėndimore edhe lindore dhe do sjell dhe nja-dy vendase si psh:

Citim:
"II) Ky vilajet lipset tė bashkojė nė kufit e tij; Nė vilajet tė Janinės sanxhakun e merqezin e Janinės, Prevezėn, Gjirokastrėn e Beratin!".
Pjesė nga trakt i botuar nė shumė gazeta tė diasporės e vendi si gazeta "Korēa", dt 14 gusht 1909.

apo:

Citim:
"Shifrėn qė pėrdorim kėtu dhe nė gjith vise qė kemi shoqėri si nė Korēė, Gjirokastėr e gjetkė nji po ja u ēojmė dhe juvej.

firma

Baji Gjirokastra"
letėr e Baji (Baki) Gjirokastrės (Gjebrea) drejtuar I. Qemalit, 3 korrik 1913

(AQSH, F. 32, D. 103, f.1) citimi jepet sipas librit Ismail Qemali, Pėrmbledhje dokumentesh, Tiranė 1982, f. 171 (dok. nr. 136).

etj, etj...


nuk kuptoj pse jeni gozhduar pas formės gjinokastėr
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2010, 04:11   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėrdorimi nga Fan Noli:

279
Emri:  noli-gjinokastra.png
Shikimet: 950
Madhėsia:  34,9 KB

Historia e Skėnderbeut: Gjerg Kastriotit, Mbretit tė Shqipėrisė, 1412-1468
Fan Stylian Noli

http://books.google.com/books?id=JCM...refox-a&cd=121


Pėrdorimi lab (Ago Agaj):

VII
Emri:  agaj-gjinokastra1.png
Shikimet: 934
Madhėsia:  38,0 KB

45
Emri:  agaj-gjinokastra2.png
Shikimet: 941
Madhėsia:  35,7 KB

267
Emri:  agaj-gjinokastra3.png
Shikimet: 920
Madhėsia:  37,1 KB

Lufta e Vlorės: tregim i njėj pjesėmarrėsi
Ago Agaj

http://books.google.com/books?id=YW8...refox-a&cd=123


Ka dhe njė sėrė librash tė huaj nė vitet 20-30 qė e pėrmendin:

http://books.google.com/books?q=gjin...N&hl=en&tab=wp

Mandej pas viteve '60 filloi tė zhdukej, qė tregon ndėrhyrje institucionale.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.10.2012, 23:47   6
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Tek e treta, Kujtim nga Shqipria - Kėshtjella e Gjinokastrės, duket se zhvleftėsohet mundėsia qė tė kemi tė bėjmė me rė-sim(rotacizėm).
Bashkėngjitje
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Kostume Gjinokastrite 2.jpg
Shikimet:	156
Madhėsia:	68,3 KB
NNJ:	3956  Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Kostume Gjinokastrite.jpg
Shikimet:	144
Madhėsia:	56,1 KB
NNJ:	3957  Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Gjinokaster.jpg
Shikimet:	185
Madhėsia:	146,1 KB
NNJ:	3958  
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:40.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.