Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.1.2009, 18:32   1

Shkrim i cituar Tiranė: KM miraton projektligjin pėr institut mbi krimet e komunizmit


Kėshilli i Ministrave mori sot nė shqyrtim ligjin "Pėr krijimin e Institutit tė Studimeve tė Krimeve dhe Pasojave tė Sistemit Komunist nė Shqipėri".

"Kombet kanė gabuar dhe ne nuk mund tė themi se jemi komb qė nuk kemi gabuar, por kombet kanė gjetur rrugėt e qytetėruara pėr tė njohur pėrgjegjėsitė dhe pėr tė marrė masa qė ato tė mos pėrsėriten mė", tha kryeministri duke theksuar se "Instituti qė do tė krijohet do tė ketė atributet e njė institucioni edukues dhe jo tė njė institucioni tė akuzės".

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=2826
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2009, 21:04   2

Shkrim i cituar Vlorė: Fotografi pėr 1600 viktimat e agresionit komunist


Rreth 1600 vlonjatė, tė pushkatuar apo tė burgosur nga agresioni komunist janė pėrkujtuar nė njė ekspozitė fotografike. Tė pranishmit kanė bėrė njė reptrospektivė historike pėr vuajtjet e kohės.

Ekspozita e viktimave tė komunizmit ėshtė e para e ēelur nė qytetin bregdetar dhe do tė qendrojė e hapur gjatė gjithė verės. Ajo realizohet nėn kujdesin e Shaban Xhyherit dhe Fahri Shaskės.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=6288
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2010, 21:46   3
Citim:
Viktimat e komunizmit, Edi Rama: PS do tė zbardhė tė vėrtetėn

Tiranė, 15 maj, NOA /Blerina Ahmetaj - Partia Socialiste bėn thirrje pėr ngritjen e njė institucioni qė tė arkivojė me drejtėsi e me kėmbėngulje historinė e errėt tė komunizmit.

Ka qenė lideri i opozitės, Edi Rama, i cili e ka cilėsuar kėtė periudhė si mjaft tė rėnė pasi shkatėrroi familje e ndau njerėz nė emėr tė idealit tė parajsės, por nė fund i kyēi ata nė portat e ferrit.

Rama theksoi se nė emėr tė gjakut tė derdhur kot, ėshtė i vendosur t’i shkojė deri nė fund zbardhjes sė tė vėrtetės.

“Ka ardhur koha qė tė ngrihet njė institucion pėr arkivimin me drejtėsi e kėmbėngulje tė historisė sė errėt tė asaj periudhe e cila shkatėrroi dhe ndau mijėra familje, nė emėr tė njė ideali i cili u premtonte parajsėn, por nė fund i ēoi pėrtej portave tė ferrit.

Fatmirėsisht, si tek ne dhe nė vendet e ish-botės komuniste kjo periudhė mori fund. Unė jam i vendosur qė t’i shkojė deri nė fund kėsaj historie, e cila duhet kujtuar”, u shpreh Rama.

Kėto komente kryetari i PS-sė, i bėri gjatė njė vizite nė Muzeun Kombėtar ku ėshtė hapur ekspozita me veprat e shkrimtarėve disidentė tė periudhės sė komunizmit tė vrarė nga regjimi. Mes emrave tė viktimave ishin poeti Havzi Nela, Vilson Blloshmi, Genc Leka etj.

http://www.noa.al/index.php/politike/87-politike/22611
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.11.2011, 21:42   4
Citim:
Zbardhja e krimeve tė komunizmit, pėrurohet Instituti

Tiranė – U pėrurua sot Instituti pėr Studimet e Krimeve tė Komunizmit dhe pasojat e tij, ku me kėtė rast u ēel edhe ekspozita “Gjeografia e gjenocidit tė komunizmit nė Shqipėri”.

Nė fjalėn e mbajtur me kėtė rast, drejtori i kėtij Instituti, Agron Tufa, tha se ky institut ėshtė i hapur tė bashkėpunojė e tė kėrkojė ndihmėn dhe mbėshtetjen e studiuesve, historianėve, botės akademike e intelektuale shqiptare pėr tė zbardhur krimin e gjatė tė mashtrimit, deformimit dhe manipulimit tė jetės sonė nė komunizėm nė tė gjitha rrafshet.

“Instituti i Studimit tė Krimeve dhe Pasojave tė Komunizmit, qė nis punėn me kėtė pėrurim nė ambientet e reja, me specialistėt, Bordin Drejtues dhe Kėshillin Shkencor, e konsideron si mision tė vet zhvarrosjen e historisė sonė tė vėrtetė nga dosjet e arkivave dhe nėpėrmjet dėshmive dokumentare, kujtesės sė gjallė, studimeve monografike do tė hedhė dritė mbi tė vėrtetat tona tė fshehura, tė falsifikuara e tė manipuluara nga diktatura dhe trashėgimtarėt e saj”, theksoi Tufa.

Sipas tij, Instituti, pėrveē karakterit skrupulozisht shkencor e dėshmues, do tė ketė nė agjendėn e tij tė pėrhershme sensibilizimin e shoqėrisė nėpėrmjet fakteve tė panjohura, gjetjeve e zbulimeve, qė do tė ndryshojnė pikėshikimin mbi karakterin e diktaturės komuniste dhe egėrinė.

“Instituti i Studimit tė Krimeve dhe Pasojave tė Komunizmit ėshtė i hapur tė bashkėpunojė e tė kėrkojė ndihmėn dhe mbėshtetjen e studiuesve, historianėve, botės akademike e intelektuale shqiptare pėr tė zbardhur krimin e gjatė tė mashtrimit, deformimit dhe manipulimit tė jetės sonė nėn komunizėm nė tė gjitha rrafshet e saj nga pėrditshmėria, deri tek arti e shkenca”, nėnvizoi Tufa.

Nga ana e saj, Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli, vlerėsoi rėndėsinė e ngritjes sė kėtij instituti, ndėrsa siguroi se Kuvendi i Shqipėrisė do tė jetė nė mbėshtetje tė ēdo dėshmie, ēdo monografie e memorie, tė kėrkimeve nė arkiva e tė dėshmive tė ndryshme tė asaj pjese tė historisė qė, siē e konsideroi ajo, ėshtė pjesa mė e zezė e historisė sė kombit tonė.

Me kėtė rast, znj Jozefina Topalli pėrsėriti edhe njėherė ftesėn ndaj historianėve qė tė zbardhin tė gjitha tė vėrtetat e krimeve tė komunizmit dhe tė hedhin dritė mbi tragjedinė qė ky regjim mizor hodhi nė mijėra familje shqiptare. /S.Ll/Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/44788/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2013, 20:08   5
Citim:
Krimet e komunizmit, prezantohet kolana me 10 libra

Tiranė - 23 vite pas rrėzimit tė diktaturės komuniste, pėr herė tė parė ėshtė botuar njė kolanė librash qė hedh dritė nė mėnyrė tė plotė mbi krimet e kėsaj periudhe. Instituti i studimeve te Krimeve dhe Pasojave te Komunizmit ka botuar 10 libra me dokumenta arkivorė, intrevista, dėshmi e kujtime tė cilat shėrbejnė si bazė pėr shkrimin e kėsaj historie tė panjohur pėr brezat e rinj. Pėr drejtorin e institutit Agron Tufa, dokumentat kanė qėnė nė arkiva, por nė dy dekada shumė historian kanė bėrė sikur nuk kanė ekzistuar.

"Njė rėndėsi shumė tė madhe pėr ne ka patur fakti i dėshmisė nėpėr arkivat e shtetit, ėshtė njė pjesė dėshmish qė kurrė se kanė parė dritėn dhe qė kanė qenė nė arkiva pėr nga historianėt, versioni zyrtar, nuk janė preferuar, pra ka patur njė selektim tė skajshėm, kryekėput idelogjik, siē mė duket mua dhe pas rėnies sė komunizmit. Pėr herė tė parė ua sjellim qytetarėve shqiptarė dėshmitė rrėnqethėse qoftė tė kryengritjeve, tė sistemit tė trisketimi, njė shantazh gjenocidial nėpėrmjet urisė ", thotė Agron Tufa, drejtor i Institutit tė Studimeve tė Krimeve dhe Pasojave tė Komunizmit.

Ministri i Kulturės Visar Zhiti u shpreh se promovimi ne mjediset e Ish Lidhjes sė Shkrimtarėve nga ku u dėnuan shumė artistė ka njė domethėnie tė veēantė.

"Prej kėsaj salle janė kompozuar dhe janė pėrzėnė dhe flakur, dhe i janė drejtuar burgjeve artistė, shkrimtarė dhe njėkohėsisht janė dėnuar vepra. Dėnimi ka qenė i tillė, janė dėnuar jo vetėm veprat e bėra po dhe veprat qė tė mos bėheshin sepse u futėn nė burg", tha Visar Zhiti, ministėr i TKRS.

Nė kolanėn titulluar "Ad memorandum" janė trajtuar kryengritjet e para kundėrkomunizmit, genocidi mbi kulakėt, fillimet e diktaturės komuniste nė Shqipėri si dhe ēėshtje tė tjera mbi ngjarje tė ndryshme.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/64899/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:24.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.