Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 1
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.8.2012, 20:13   41
Citim:
Prodhohen 138 mijė pasaporta biometrike tė Republikės sė Kosovės

Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, i shoqėruar nga krye-shefi i Agjencisė pėr Regjistrim Civil, Blerim Camaj, dhe drejtori i Departamentit pėr Prodhimin e Dokumenteve, Besnik Berisha, ka vizituar Departamentin pėr Prodhimin e Dokumenteve. Kėtė tė fundit, Rexhepi e ka vlerėsuar si njėrin nga departamentet mė tė suksesshme nė Agjencinė pėr Regjistrim Civil.

“Vizita ka qenė e planifikuar mė parė, kemi dashur qė nė njė numėr jubilar tė 100 mijė pasaportave tė prodhuara biometrike tė bėjmė vizitėn, por ėshtė shtyrė pėr arsye tė ndryshme. Tash kemi mbėrritur nė 138 mijė pasaporta tė prodhuara biometrike dhe rreth 10% e tyre janė distribuar nė shėrbimet konsullore tė Republikės sė Kosovės, qė ėshtė njė numėr shumė i madh”, ka thėnė Rexhepi.

http://www.kosova-sot.info/politike/...kes-se-kosoves
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.9.2012, 21:19   42

Greqi: Athina kėrkon tė ndėrhyrjė nė terminologjinė shqiptare


Citim:
Shqiptarėt nė Greqi, pa certifikata. Shteti ynė hesht

Po bėhet mė shumė se njė vit qė emigrantėt shqiptarė nė Greqi pėrballen me njė problem shumė tė madh, tė shoqėruar me mundime dhe shpenzime, pa asnjė rezultat, sikur pėr ta tė mos ekzistonte shtet.

Emigrantėt, fėmijėt e tė cilėve kanė lindur nė Greqi dhe veēanėrisht nė qytetet Selanik, Follorinė, Kostur etj, nuk munden tė nxjerrin ēertifikata lindjeje apo familjare dhe pėr rrjedhim, as tė rinovojnė dokumentet e qėndrimit tė tyre nė Greqi. Shkaku duket fare banal, por sado i tillė, nuk po gjen njė zgjidhje nga autoritetet pėrgjegjėse.

Ēertifikatat e lindjes sė fėmijėve tė lindur nė Greqi, si ēdo ēertifikatė tjetėr, pėrmbajnė pa dyshim emrin e qytetit grek tė lindjes, si psh Selanik, qė nė greqisht shkruhet Θεσσαλονiκη, Kostur-Καστορια, Follorinė-Φλορινα, Korfuz-Κερκυρα, etj. Nė ēertifikatat qė lėshohen nė Shqipėri emrat e qyteteve shkruhen nė gjuhėn shqipe, por Greqia prej mėse njė viti nuk e pranon mė njė dokument tė tillė, nė zbatim tė njė marrėveshjeje ndėrkombėtare, tė arritur para disa vjetėsh.

Kombet e Bashkuara gjatė Konferencės pėr Standardizimin e Emrave Gjeografike, kanė rekomanduar pėrdorimin e Katalogut tė emrave gjeografikė tė vendeve tė ndryshme, i cili u miratua nė New York, nė vitin 1998. Sipas kėtij katalogu, nė dokumenta zyrtare tė gjithė emrat e Greqisė do shkruhen si nė gjuhėn greke, por tė konvertuar me gėrma latine; pra Thessaloniki pėr Selanikun, Kastoria pėr Kosturin, Florina pėr Follorinėn, Kerkira pėr Korfuzin, etj. Eshtė e zgjidhur ēėshtja pėr qytete tė tilla si Athina, Katerini, Larisa, Patra etj, tė cilat edhe nė shqip shkruhen ashtu siē e kėrkon katalogu i New Yorkut.

Me kėtė anomali qė ka pezulluar nxjerrjen e ēertifikatave, fėmijėt e emigrantėve nuk rinovojnė dot dokumentet e qėndrimit nė Greqi, nuk regjistrohen dot nė shkolla apo universitete. Edhe prindėrit e tyre nuk kryejnė dot procedurat e rinovimit tė lejeve tė qėndrimit, pasi i njėjti problem konstatohet edhe nė ēertifikatat familjare, ku shkruhet nė gjuhėn shqipe emri i qytetit tė lindjes sė fėmijėve.

Emigrantėt shqiptarė pėrveēse janė tė detyruar tė jetojnė nė njė vend tė huaj pėr arsye ekonomike, ndihen fare tė braktisur dhe pa mbrojtje. Qeveria greke zbaton rregullat e veta, ndėrsa qeveria e shtetit amė nuk bėn asnjė lėvizje pėr t’i ndihmuar e lehtėsuar shtetasit e saj nė Greqi. Ndėrkohė qė sapo afrojnė zgjedhjet, krerėt politikė tė maxhorancės apo opozitės nxitojnė t’i vizitojnė, pėr t’iu kėrkuar tė kthehen nė Shqipėri e pėr t’iu marrė votėn duke iu premtuar shumė.

Shoqata e emigrantėve shqiptarė “Nėnė Tereza”-Greqi, ka ngritur zėrin duke ēuar ankesa nota nė Ministrinė shqiptare tė Punėve tė Jashtme, por s’ka asnjė pėrgjigje dhe asnjė ndryshim nuk ka ndodhur.

Ajo qė kėrkohet nga pala shqiptare ėshtė qė sa mė shpejt tė gjejė njė zgjidhje tė thjeshtė; ose tė zbatojė marrėveshjen ndėrkombėtare, ose nė ēertifikatat qė lėshohen nga gjendjet civile, emrat e qyteteve greke tė shkruhen nė dy variantet, psh: Selanik–Thessaloniki. Kujtojmė kėtu njė pėrvojė tė ngjashme; Turqia i shkruan emrat e qyteteve nė tė dyja variantet dhe shtetasit turq nuk hasin kurrėfarė problemi me dokumentet e tyre. Kjo do tė zgjidhte mjaft probleme, do shkurtonte kohėn, shpenzimet dhe mundimet e emigrantėve shqiptarė, tė cilėt prej muajsh vėrtiten sa nė Shqipėri, sa nė Greqi, nga njė gjendje civile nė tjetrėn, sa nė pėrfaqėsitė shqiptare nė Greqi e sa nė ministrinė e Jashtme nė Tiranė, por e vetmja pėrgjigje qė marrin ėshtė se “kjo ēėshtje iu takon qeverive tė dy vendeve”.

Tani shqiptarėt nė Greqi i kanė sytė me shpresė nga takimi qė do tė ketė mė 5 tetor ministri i Jashtėm shqiptar, Edmond Panariti me homologun grek, Dimitris Avramopulos nė Athinė. Do ishte shenjė e mirė nėse pėrveē temave tė tilla si kufijtė detarė apo gazsjellėsi TAP, tė diskutohet edhe kjo ēėshtje, e cila prek jo pak, por mijėra bashkatdhetarė qė jetojnė e punojnė nė Greqi e qė me kėtė problem iu vėshtirėsohet jeta edhe mė shumė, nė kushtet e njė krize tė egėr ekonomike qė po pėrjeton ky vend.

http://www.balkanweb.com/rajoni/shqi...ht-101268.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.10.2012, 21:10   43
Citim:
Policia greke kthen nė kufi fėmijė shqiptarė pėr shkak tė toponimeve

Tiranė, 12 tetor 2012 (MIA) - Nė pikėn kufitare tė Kakavijės policia greke ka ndaluar kalimin e disa fėmijėve tė emigrantėve shqiptarė, pėr shkak tė mėnyrės sė shkrimit tė vendlindjes greke nė dokumentat e tyre, njoftojnė mediat shqiptare.

Nė ēertifikatat e lėshuara nė Shqipėri, emrat e qyteteve tė Greqisė janė shkruar nė gjuhėn shqipe dhe jo sipas transkriptimit tekstual tė toponimeve greke, siē kėrkohet aktualisht nga policia e kėtij vendi. Kėto raste janė tė shumta, me mijėra, tė fėmijėve tė lindur nė Janinė, Selanik e gjetiu.

Pala greke kėrkon qė emrat e qyteteve greke tė lindjes, tė shkruhen sipas njė marrėveshjeje ndėrkombėtare dhe jo nė gjuhėn shqipe. Pra Thessaloniki jo Selanik, Kastoria jo Kostur, Florina jo Follorinė etj.

Shkrimi i emrit tė vendlindjes sė fėmijėve qė kanė lindur nė Greqi pas vitit 1991 nė dokumentat e tyre, ka rreth njė vit qė ėshtė bėrė pengesė pėr shqiptarėt qė jetojnė nė kėtė vend, dhe 'Gazeta Shqiptare', 'News 24' e 'Balkanweb' e kanė evidentuar problemin duke sensibilizuar edhe autoritetet pėrgjegjėse pėr zgjidhjen e tij.

Gjatė vizitės nė Athinė nė 3 tetor, ministri i Jashtėm shqiptar Edmond Panariti ra dakort me homologun e tij grek Dimitris Avramopulos pėr pėrdorimin e vulės apostile nė dokumenta, nė mėnyrė qė tė tejkalohet ky problem, por deri sa tė nėnshkruhet marrėveshja dhe tė zbatohen vendimet qė rrjedhin prej saj, mesa duket pala greke vazhdon tė shkaktojė shqetėsim pėr emigrantėt shqiptarė.

Ministri Panariti zhvilloi pėr kėtė ēėshtje njė bisedė telefonike me homologun grek Avramopulos, tė cilit i shprehu shqetėsimin pėr rastet e ndalimit tė shqiptarėve nė kufi. Panariti kėrkoi qė pėr dy muaj tė vazhdohet me praktikėn e vjetėr tė njohjes se dokumenteve, deri nė arritjen e njė marrėveshjeje.

Ministri grek Avramopulos premtoi se pala greke do tė vazhdojė tė ushtrojė praktikėn e vjetėr pėr hyrje-daljet nė kufi.

http://www.mia.com.mk/default.aspx?m...&title=BALLKAN
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2012, 19:48   44
Citim:
Emigrantėt nė Greqi, protestė pėr pasaportat biometrike tė fėmijėve

Selanik: Pėrfaqėsues tė Partisė Socialiste dega Selanik, tė Shoqatės sė Vllehėve dhe tė “Omonias” sė kėtij qyteti kanė protestuar mėngjesin e sė martės para ndėrtesės sė Qendrės Tregtare, nė katin e tretė tė sė cilės ndodhet Konsullata Shqiptare e Selanikut, pėr problemin e madh qė hasin me certifikatat dhe pasaportat shqiptare, fėmijėt e emigrantėve tė lindur nė Greqi. Pas njė takimi tė mėparshėm qė kanė pasur me konsullin e pėrgjithshėm, tė cilit i kanė shprehur shqetėsimin e tyre pėr indiferencėn e shtetit shqiptar nė zgjidhjen e kėtij problemi, ata kanė dashur tė bllokojnė nė mėnyrė simbolike punėn e kėsaj konsullate pėr njė orė, por nuk janė lejuar nga forcat e policisė. Gjithashtu, atyre u ėshtė refuzuar edhe kėrkesa qė njė pėrfaqėsi e tyre tė takohej me Konsullin e Pėrgjithshėm.

“Ky ėshtė njė problem madhor qė kanė emigrantėt shqiptarė nė Selanik. Mosnjohja e certifikatave nga ambasada greke nė Tiranė dhe mungesa e ndjeshmėrisė sė shtetit shqiptar pėr kėtė situatė, nuk po gjen zgjidhje. Pėr fat tė keq, konsulli tregon fytyrėn e shtetit shqiptar sot, duke mos na pritur nė zyrėn e tij pėr kėtė problem”, thotė Spiro Janaqi, kryetar i PS-sė, dega e Selanikut. Ka mė shumė se njė vit qė pėr gati 12 mijė familje shqiptare vetėm nė Selanik, problemi i emėrtimeve nė shqip tė emrit tė shtetit grek dhe tė qyteteve nė pasaportat e reja biometrike dhe nė certifikatat e lindjes, i mban peng ata shpeshherė nė doganat greke, apo nuk i lejon qė tė regjistrojnė fėmijėt e tyre nė shkollat greke.

Athina zyrtare, megjithėse pėr gati dy dekada ka njohur certifikatat shqiptare me emėrtimet e deritanishme, ka rreth 15 muaj qė u ka bėrė thirrje organeve shqiptare tė njohin emėrtimet e qyteteve greke si Follorina, Kosturi, Selaniku, sipas njė marrėveshjeje ndėrkombėtare tė Konferencės pėr Standardizimin e Emrave Gjeografikė, tė miratuar nė New York, nė vitin 1998, ku theksohet se kėto qytete quhen dhe shkruhen nė pasaporta si Thesaloniki, Kastoria, Florina.

Shumė peticione tė dėrguara drejt ministrive shqiptare pėrkatėse, sipas pėrfaqėsuesve tė emigrantėve kanė rėnė nė vesh tė shurdhėt dhe ekziston mosbesimi ndaj premtimeve se ky problem do tė pėrballohet shumė shpejt nga njė komision dypalėsh.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/1...e-te-femijeve/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2012, 12:18   45
Citim:
Austriakėt pezullojnė kontratėn e pasaportave pėr Kosovėn

Austriakėt pezullojnė kontratėn e pasaportave pėr KosovėnPRISHTINE-Kompania austriake OeSD ka suspenduar kontratėn me autoritetet kosovare pėr prodhimin e pasaportave biometrike pėr Kosovėn.

“Pėr shkak tė vonesave tė vazhdueshme tė pagesave nga ana e Republikės sė Kosovės pėr ofrimin e pasaportave, OeSD ėshtė detyruar qė tė pezullojė, tani pėr tani, shėrbimet qė ofron kontrata”, thuhet nė njoftimin e kėsaj kompanie.

Rrjedhimisht, vijon njoftimi, tė ardhurat prej 700,000 eurosh pėr vitin fiskal 2012/2013 nuk do tė mund tė realizohen.

Dhėnia e pasaportave biometrike nė Kosovė ka nisur nė tetor tė vitit 2011.

http://www.balkanweb.com/kosova/2686...en-111899.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.1.2013, 21:30   46
Citim:
Kthehen 35 familje shqiptare nė Kakavijė, preteksti: Nuk kanė tė shkruar nė greqisht vendlindjet nė pasaportė

KAKAVIJĖ – Autoritetet greke nė pikėn kufitare tė Kakavijės kanė vijuar edhe sot kthimin e familjeve shqiptare, me pretendimin pėr parregullsi nė pasaporta. Pas incidentit me 10 familje pasditen e djeshme, edhe gjatė natės ka pasur pengim tė kalimit pėr nė tokėn helene nga pala greke.

Korrespodentja e Neės24, Eri Baco bėn tė ditur se kthimi ka vijuar gjatė gjtihė natės ndėrkohė, qė policia e Gjirokastrės ka bėrė tė ditur se bėhet fjale pėr 15 fėmijė tė kthyer, qė kanė qėndruar nė kushte tė vėshtira pėr shkak tė motit tė rėnduar me reshje.

Policia bėn tė ditur se pėr ēėshtjen nė fjalė ka patur njė takim mes drejtorit tė kufirit tė pikės sė Kakavijes Admir Abrija me homologėt greke. Kthimet sikundėr pretendohet, kanė tė bėjnė me tė drejtėn ndėrkombėtare tė toponimeve. Deri mė tani regjistrohen gjithsej 35 familje tė kthyera.

Drejtori i Drejtorisė Rajonale tė Kufirit nė Gjirokastėr, Admir Abrija ka reaguar pas kthimit tė 35 familjeve shqiptare nė kufi nga autoritetet greke. Sipas tij, “Gjatė ditėve tė fundit ka pasur kthim masiv tė emigrantėve. Kthimet lidhen pėr toponimet ne pasaportat e fėmijėve tė tyre”, tha ai. Pėr kėtė problem shtoi Abrija, “Kemi bėrė takim me drejtorinė e policisė nė Janinė dhe ju kėrkuam njė bashkėpunim nė lidhje me kėtė situatė”, shtoi ai.

http://www.gazetametropol.com/kthehe...er-shqiptaret/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2013, 21:32   47
Citim:
Ndalohen 14 shqiptarė nė aeroportin e Athinės, shkak toponimet

Athinė, 30 janar 2013 - Greqia ka vazhduar edhe sot tė pengojė shtetasit shqiptarė tė kalojnė nė tokėn helene, me pretendimin se kanė parregullsi nė pasaporta. Sipas mediave tė Tiranės, autoritetet greke kanė ndaluar 14 shqiptarė nė aeroportin e Athinės me pretendimin pėr parregullsi nė shkrimin e vendlindjes nė pasaportė. Rreth 14 gra dhe fėmijė shqiptarė, emigrantė nė Greqi janė ndaluar tė hyjnė nė Athinė pėr shkak tė toponimit nė gjuhėn shqipe nė pasaportat e tyre.

Ditėt e fundit ėshtė shfaqur pėrsėri problemi i shkrimit tė toponimeve nė pasaportat biometrike, pasi autoritetet kufitare greke kanė kthyer njė numėr shtetasish shqiptarė (kryesisht fėmijė), pėr shkak se vendlindja e tyre nė Greqi ėshtė shkruar nė shqip e jo nė anglisht, siē kėrkojnė rregullat ndėrkombėtare.

Kjo ka ndodhur edhe disa ditė mė parė nė doganėn e Kakavijės ku disa familje shqiptare, mes tyre 15 fėmijė janė kthyer mbrapsht ku sėrish si pretekst janė nxjerrė toponimet.

http://www.kosova.com/artikulli/90099

Citim:
Toponimet nė shqip, MPJ: Po punojmė pėr zgjidhjen

Ministria e Jashtme tha sot se ėshtė duke ndjekur me shumė prioritet shqetėsimet e shtetasve shqiptarė, tė cilėt pėr shkak tė toponimeve nė gjuhėn shqipe nė pasaportat e tyre janė ndaluar tė udhėtojnė nga Athina nė drejtim tė Tiranės. Deklarata ėshtė bėrė gjatė njė takimi tė ministrit, Edmond Panariti me pėrfaqėsues prej shtetasve shqiptarė tė ndaluar mėngjesin e sotshėm nė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Athinės “Elefterios Venizelos”.

Nė deklaratėn e saj, MPJ sqaron se ka paraqitur propozimet pėrkatėse te pala greke pėr zgjidhjen e problemit tė toponimive, bazuar nė praktikat e njohura ndėrkombėtare pėr kėtė ēėshtje.

Mėngjesin e sotem rreth 14 gra dhe fėmijė shqiptarė janė ndaluar tė udhėtojnė nga Athina nė drejtim tė Tiranės pėr shkak tė toponimit nė gjuhėn shqipe nė pasaportat e tyre.

Ne nje pronocnim telefonik per Neės 24, nje nga nenat e kthyera ka shprehur shqetesim per situaten, duke kerkuar reagimin e shtetit per ndihme.

Ky eshte vijim i problemit te pak koheve me pare, kur shqiptaret nuk jane lejuar te udhetojne pasi nė pasaporta, vendlindja Greqi ėshtė shkruar nė shqip dhe jo nė gjuhėn angleze.

http://www.panorama.com.al/2013/01/3...per-zgjedhjen/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.1.2013, 22:29   48
Citim:
Greqia kthen 14 gra e fėmijė, Poni: Tekė e fqinjėve, s’e heqim shqipen

TIRANE- Zv/ministri i Brendshėm, Ferdinand Poni, i pye tur nė telefon nga “Gazeta Shqiptare” pėr kthimin e 14 grave dhe fėmijėve emigrantė shqiptarė, pasi nė pasaportat e tyre emrat e qyteteve greke shkruhen nė shqip, ka thėnė se nuk do tė bėhen ndryshime nė shkrimin e tyre, pasi gjuha jonė ėshtė shqipja.

Ndėrkohė qė, pasaporta biometrike e lėshuar nga shteti shqiptar i ka tė dhėnat nė dy gjuhė, shqip dhe anglisht. Por problemi qėndron se, nėse shtetėsinė e mbajtėsit tė pasaportės e ka nė dy gjuhė (Shqiptare/Albanian), vendin e lindjes “vendlindja/place of birth”, e kanė vetėm nė shqip. Nėse vendlindja ėshtė nė njė qytet apo fshat tė Shqipėrisė kjo nuk prish punė, por kur kjo ėshtė nė njė vend tė huaj sjell probleme, pasi shkrimi dhe shqiptimi i tyre nė gjuhėn shqipe ėshtė ndryshe.

Pėr emigrantėt shqiptarė qė kanė lindur nė Greqi, vendlindjet e tyre nė pasaportat e lėshuara nga Republika e Shqipėrisė, shkruhen vetėm nė shqip dhe jo nė anglisht, duke bėrė qė kjo tė kthehet nė telashin mė tė fundit mes tyre dhe shtetit fqinj.

Shteti ynė ende nuk ka sqaruar zyrtarisht se kush do tė jetė zgjidhja e kėtij problemi madhor pėr mijėra emigrantė qė jetojnė nė Greqi. Edhe pse ky problem mund tė kapėrcehet shumė mirė me zgjidhjen qė i ka gjetur Organizata e Kombeve tė Bashkuara nė njė nga Konferencat pėr Standardizimin e Emrave Gjeografikė.

OKB-ja rekomandon pėrdorimin e Katalogut tė emrave gjeografikė tė vendeve tė ndryshme, tė miratuar nė New York nė vitin 1998. Sipas kėtij katalogu, nė dokumente zyrtare apo harta gjeografike, tė gjithė emrat e Greqisė duhet tė shkruhen ashtu si shqiptohen nė gjuhėn greke, por nė vend tė germave greke ato tė konvertohen me germa latine: Thessaloniki pėr Selanikun, Kastoria pėr Kosturin, Florina pėr Follorinėn, Kerkira pėr Korfuzin etj. Kėshtu duhet t’i shkruajė edhe Shqipėria, nė mėnyrė qė tė eliminojė njė problem tė tillė pėr shtetasit e saj, por zv/ ministri Poni ka pohuar nė njė bisedė telefonike se nuk do bėhen ndryshime.


Zoti Poni, pėr herė tė parė janė kthyer disa emigrantė shqiptarė qė kanė udhėtuar drejt Greqisė me avion, pėr shkak se nė pasaportat e tyre, qytetet greke janė tė shkruara nė shqip; ēfarė do bėhet pėr kėtė situatė, a do bėhen ndryshimet qė kėrkon Greqia?

Nuk do tė bėhen, nuk do tė shkruhen ndryshe pėr teka. Ne shkruajmė nė shqip. Edhe pasaportat e vendeve tė tjera nė gjuhėn e tyre shkruajnė.

Janė me qindra shqiptarė qė po kthehen, po humbasin vendet e punės, fėmijėt po u mbesin pa shkollė. Nuk do gjendet njė zgjidhje?


Unė jam pėrgjegjės pėr pasaportat, jo pėr ēėshtjet sociale dhe ekonomike.


Ndėrkaq, njė qėndrim tjetėr vjen nga Ministria e Jashtme, ku pas njė takimi me emigrantėt e kthyer nė Shqipėri, ministri premtoi se pėr disa ditė do tė mundėsohet bashkimi i tyre me pjesėn tjetėr tė familjeve qė jetojnė nė Greqi, duke u shpjeguar se ka nisur prej kohėsh dialogun me palėn greke pėr problemin e toponimeve bazuar nė praktikėn ndėrkombėtare.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
Greqia kthen 14 shqiptarė, i pret Panariti

TIRANE – Kthehen nga Athina, pa u lejuar tė futen nė Greqi, 14 shtetas shqiptarė. Ngjarja ka ndodhur ditėn e djeshme, kur 14 persona me shtetėsi shqiptare janė kthyer nga Aeroporti Ndėrkombėtar i Athinės “Elefterios Venizelos”. Lajmi u bė i ditur fillimisht nga news24 dhe mė pas u konfirmua edhe nga Policia e Ministria e Jashtme.

Shtetasit shqiptarė janė ndaluar nga Policia nė Aeroportin e Athinės, menjėherė pas kontrollit nė pasaporta. Shkak pėr ndalimin e tyre ėshtė bėrė prania e toponimeve nė gjuhėn shqipe nė dokumentet e identifikimit. Pas pak orėsh, Policia greke ka vendosur t’i kthejė mbrapsht shtetasit shqiptarė. Pas mbėrritjes nė Rinas, njė pėrfaqėsi e tyre ėshtė pritur nga ministri i Punėve tė Jashtme, Edmond Panariti. Ai ka takuar pėrfaqėsues tė shtetasve shqiptarė tė ndaluar mėngjesin e sotshėm nė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Athinės “Elefterios Venizelos”.

Panariti dėgjoi me vėmendje shqetėsimet e ngritura nga qytetarėt shqiptarė tė kthyer nga autoritetet greke dhe garantoi se Ministria e Jashtme po ndjek me shumė prioritet situatėn e krijuar. Ministria e Jashtme sqaroi se ka paraqitur propozimet pėrkatėse te pala greke pėr zgjidhjen e problemit tė toponimeve, bazuar nė praktikat e njohura ndėrkombėtare pėr kėtė ēėshtje.

http://www.panorama.com.al/2013/01/3...pret-panariti/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.2.2013, 21:52   49
Citim:
Athina i kėrkon Shqipėrisė tė harrojė toponimin Ēameri

Tiranė, 1 shkurt - Problemi i toponimeve nė pasaportat e fėmijėve shqiptarė, qė kanė lindur nė shtetin grek, ka vėnė nė lėvizje Ministrinė e Punėve tė Jashtme. Greqia i ka kėrkuar Shqipėrisė, nėpėrmjet ambasadės sė saj nė Tiranė, tė heqė nga pasaporta ‘vendlindja Ēamėri’ pėr tė gjithė shtetasit shqiptarė qė kanė lindur nė qytetet dhe fshatrat ēame qė ndodhen nė Greqi, raportoi AS.

Ministri i Jashtėm Edmond Panariti, ka thirrur nė zyrėn e tij Ambasadorin grek nė Tiranė, Leonidas C. Rokanas, ku i ka kėrkuar qė shteti helen tė mos kthejė mė shqiptarėt nėpėr dogana dhe tė gjendet njė zgjidhje e pranueshme nga tė dyja palėt, sa i pėrket referencave nė gjuhėn shqipe qė bėhen nė pasaportėn biometrike.

Burime brenda Ministrisė sė Jashtme dhe Ambasadės greke nė Tiranė, bėjnė me dije se, ambasadori grek Leonidas C. Rokanas, i ka kėrkuar ministrit Panariti qė shteti shqiptar tė vendosė nė gjuhėn angleze referencėn e vendlindjes qė shkruhet nė shqip dhe tė shėnohet vendi i banimit sipas hartės toponimike ndėrkombėtare, ku emrat e qyteteve dhe fshatrave grek tė citohen sipas hartės botėrore tė toponomive dhe jo sipas emėrtimeve tė tyre nė shqip.

http://koha.net/?page=1,14,133265
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.2.2013, 21:56   50
Citim:
Ambasadori grek Rokanas: Kthimet e shqiptarėve nė kufi do marrin fund

SARANDE- Jemi tė angazhuar pėr zgjidhje sa mė tė shpejtė tė shkakut tė kthimit tė shtetasve shqiptarė nga policia greke dhe kemi lejuar tė kalojnė, megjithė pasaktėsitė e gjetura nė shkrimin e toponimeve greke nė pasaportat biometrike tė shqiptarėve". Kėshtu ėshtė shprehur dje, gjatė njė takimi nė Bashkinė e Sarandės, Leonidhas Rokanas, ambasador i Republikės sė Greqisė nė Tiranė. Megjithatė ai shtoi se nuk ėshtė korrekte tė mos shkruhen nė trajtėn ndėrkombėtare emrat e qyteteve apo fshatrave greke, kur pėrdoren pėr dokumenta zyrtarė me pėrdorim ndėrkombėtar. Sipas tij, kjo ėshtė njė normė e gjithėpranuar dhe qė ėshtė e detyrueshme tė aplikohet pėr tė gjitha shtetet.

"Nuk mund tė shkruhet nė pasaportė Korfuz-Greqi, qė ėshtė e saktė sipas gjuhės shqipe, por jokorrekte pėr emėrtimin ndėrkombėtar, qė do tė duhej tė shkruhej Corfu-Grecce", - ka sqaruar ambasadori Rokanas. Ai i ėshtė referuar pėr kėtė element edhe praktikės sė shtetit grek pėr shtetasit e vet, qė kanė lindur nė kryeqytetin e Turqisė, i cili nė dokumentet zyrtarė shkruhet Instambul, megjithėse nė Greqi njihet si Konstandinopul.

Sipas Rokanas ky shqetėsim ka qenė temė e bisedimeve me ministrin e Punėve tė Jashtme tė Greqisė duke vėnė nė dukje se ka njė predispozicion pėr zgjidhje sa mė tė shpejtė. Sipas tij, ky ėshtė njė handikap qė nuk duhet tė vazhdojė dhe me vullnetin e dy palėve po kapėrcehet e do tė gjendet zgjidhja mė e mirė. "Por deri sa tė arrihet tek zgjidhja, me dėshirėn e mirė po vendoset njė memorandum mirėkuptimi dhe fakt ėshtė qė kemi lejuar pa u penguar edhe shtetas me kėto pasaktėsi nė pasaportat e tyre biometrike, pa bėrė asnjė dallim nė janė shqiptarė apo homogjenė greke", - tha Rokanas. Sipas tij, kjo ėshtė njė pasaktėsi teknike, zgjidhjes sė tė cilės nuk i vlejnė ngarkesat apo ngjyrimet politike, qė i vishen. Gjatė takimit tė tij nė Bashkinė e Sarandės, ambasadori Rokanas, qė shoqėrohej edhe nga Nikolaos Kotrakoi, konsull i pėrgjithshėm i konsullatės greke nė Gjirokastėr, u trajtuan edhe shqetėsime tė tjera. Lidhur me marrėveshjen e re pėr autobusat e linjave tė transportit Greqi-Shqipėri, ai tha se do tė rishikohet dhe pėr kėtė kanė marrė takim me minsitrin shqiptar tė Transporteve, Sokol Olldashi. Nėnkryetari i bashkisė Jorgo Mitro, qė i priti diplomatėt grekė, sė bashku me Mariel Muratin, drejtor i kabinetit tė kryetarit Ēipa, i kėrkoi ambasadorit Rokanas tė ndėrhyhet pėr kapėrcimin e prapambetjes nė punimet e autorrugės Qafėbotė-Sarandė, ku sipėrmarrėse ėshtė firma greke AEGEK.

Ai ka sqaruar se detyrimet nuk janė pėrmbushur nga pala shqiptare pėr kėtė aks shumė tė rėndėsishėm rrugor. Njė tjetėr kėrkesė qė i ėshtė bėrė z.Rokanas, ka qenė pėr mundėsimin e specializimit tė mjekėve tė Sarandės nė spitalin Universitar tė Janinės, sidomos pėr specialitete qė mungojnė, kėrkesė kjo qė ėshtė mbajtur shėnim prej tij.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.8.2014, 22:00   51
Citim:
Kartat e identitetit dhe pasaportat, nga 1 janari 2015 rriten 25 pėr qind

Duke filluar nga data 1 janar e vitit 2015, kartat e identitetit dhe pasaportat biometrike do tė shtrenjtohen. Ato do tė kushtojnė 25 pėr qind mė shtrenjtė se deri tani.

Kėshtu njė kartė identiteti e cila aktualisht kushton 1200 lekė, nga viti i ardhshėm do tė kushtojė 1500 lekė.

Pasaportat ndėrkombėtare qė aktualisht kushtojnė 6 mijė lekė, nga viti 2015 do tė kushtojnė 7 500 lekė.

Vendimi ėshtė marrė nga qeveria e mėparshme, nė mesin e vitit 2013 dhe do tė gjejė zbatim duke nisur nga 1 janari 2015.

Rritje do tė pėsojnė edhe kartat e identitetit dhe pasaportat qė lėshohen pėr shqiptarėt nė misionet diplomatike jashtė Shqipėrisė.

Kėshtu nė vend tė 108 eurove tė tanishme, nė Romė dhe Milano do tė nevojiten 130-135 euro pėr pasaportėn dhe 12-12,5 euro pėr letėrnjoftimin, qė sot ėshtė 10 euro.

Kėshilla qė jepet nė kėtė rast? Keni edhe pak mė shumė se katėr muaj kohė qė tė aplikoni pėr t’u pajisur me kėto dokumente identifikimi qė t’i shpėtoni shtrenjtimit tė pajustifikuar.

Rritja e tarifave ėshtė miratur nė ligjin “Pėr ratifikimin e kontratės pėr zgjatjen dhe pėrmirėsimet e kontratės sė koncesionit “Pėr prodhimin dhe shpėrndarjen e kartave tė identitet it dhe pasaportave elektronike”, ndėrmjet Ministrisė sė Brendshme tė Republikės sė Shqipėrisė dhe Grupimit tė MORPHO dhe Fondit Shqiptaro-Amerikan tė ndėrmarrjeve”.

Drafti ishte diskutuar nė Komisionin pėr “Ēėshtjet Ligjore, Administratėn Publike dhe tė Drejtat e Njeriut” tė Kuvendit mė 16 prill 2013 dhe mė pas kaloi nė seancė plenare dhe u miratua mė 25 prill 2013. Ligji u botua nė Fletoren Zyrtare nr. 80 tė 15 majit 2013.

Rritjen e ēmimit, qeveria e Berishės e kishte justifikuar kėshtu: “Nė vitin 2015 ne do tė mundėsojmė qė ēipi tė zmadhohet nga 72 kb, qė ėshtė sot, do tė bėhet 100 kb; do tė pranojė tė dhėnat pėr bankėn, pėr sigurimet shoqėrore, pėr kujdesin shėndetėsor dhe shqiptarėt nuk do tė kenė mė nevojė tė mbajnė dosje letrash. Pra, kjo ėshtė njė arritje e madhe e teknologjisė… Brenda ēipit do tė jetė edhe njohja e fytyrės. Pra, tė gjitha kėto kanė njė kosto. Pra, nė vitin 2015 kur tė futen kėto elemente do tė ketė rritje tė kostos dhe tė ēmimit”.

Gjithsesi, zyrtarisht asnjėherė nuk ka dalė ndonjė e dhėnė sa ėshtė kostoja e prodhimit tė dokumenteve tė identifikimit qė u shiten pėr afat disavjeēar qytetarėve shqiptarė.

Prodhimi i pasaportave ndėrkombėtare nė Shqipėri, sipas debateve tė bėra nė Parlament rezulton njė biznes fitimprurės. Kompania koncesionare, pėr pesė vjet ka arkėtuar mėse 250 milionė euro. /noa.al/

http://www.noa.al/artikull/k/435004.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 21:32.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.