Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 9.1.2009, 13:40   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Shqipja hiqet nga pema indoevropiane e gjuhėve


Citim:
Gjuha shqipe hiqet nga skema qindravjeēare e Schleicher-it, e njohur me emrin Stammbaumen. Dy skemat qė shihni tė botuar, pėr herė tė parė nė njė media shqiptare, i takojnė hartės sė Enciklopedisė sė Kulturės Indoevropiane qė pėrditėsohet gati ēdo dekadė. Skema e parė, qė i takon vitit 1985, gjuha shqipe (albanian), siē shihet zė njė vend tė qartė. Ndėrsa nė skemėn e dytė, tė pėrditėsuar, qė ėshtė publikuar nė vitin 1997, gjuha shqipe nuk ėshtė shėnuar mė, mungon.


1.

Nė njė auditor albanologėsh, tė mbledhur pėr herė tė parė si nė njė rast homazhi, gjuhėtarja Ledi Shamku-Shkreli ka treguar se nė kontakt tė vazhdueshėm me pėrditėsimet linguistike evropiane dhe nė kėtė rast me ndryshimin e bėrė nė hartėn e Enciklopedisė sė Kulturės Indoevropiane, ėshtė pėrballur me faktin rrėnues pėr gjuhėn shqipe.

Ndėrkohė qė nė dy shekujt e fundit, indoevropianistėt ngulmojnė nė skicimin dhe riskicimin e dinamikės sė jetės sė gjuhėve, qė kanė ekzistuar nė tė njėjtin territor, kur disa rriteshin, e tė tjera zhdukeshin nė kohė, ndonjėherė shoqėruar kėto dhe me etnitė dhe popujt qė e flisnin, me shqipen qysh prej humbjes sė gjuhėtarit Eqerem Ēabej asnjėra nuk ka ndodhur.

Kur albanologu amerikan, 88-vjeēari Eric Hamp, qė ia kishte kushtuar jetėn gjuhėsisė sė krahasuar dhe ndėr to dhe shqipes, tha nė njė tryezė albanologėsh se tani e beson lidhjen e shqipes sė vjetėr me ilirishten- entuziazmi ėshtė pak mė i sigurtė pėr tė gjithė studiuesit.


2.

Gjuhėtarja Ledi Shamku-Shkreli sensibilizimin e saj e adreson jo vetėm nė kontributin shkencor tė Ēabejt, por nė vakuumin qė u krijua nga humbja e tij, qė u ndje menjėherė.

“Pas viteve ’70-tė shqipja nuk e kish mė misionarin qė pėrēonte kohė pas kohe imazhin e saj tė pėrditėsuar duke i siguruar asaj njė vend tė qenėsishėm nė laboratorėt e pėrbashkėta ku studiohen marrėdhėniet dhe integrimet e gjuhėve e tė kulturave. E meqė po flitet pėr njėrin nga kontributet e tij tė mėdha, atė si indoevropianist, le tė vėrehet njė e dhėnė sa e trishtė, aq domethėnėse”.

Pas vitit 1985, disa vjet pas largimit nga jeta e gjuhėtarit, Eqerem Ēabej, indoevropianisti i njohur James P. Mallory e modernizoi Stammbaumen-in. Ai e riformulon skemėn e tij tė 1985 duke u thėnė se “kjo skemė sėrish nė trajtė peme, paraqitet mė e plotė, mė e pėrditėsuar si dhe ėshtė fryt i njė pjekurie mė tė lartė hulumtimesh, pasi pėr hartimin teorik tė saj janė pasur parasysh edhe studimet mbi variacionet e brendshme diasistematike pėr secilėn gjuhė” (skema e dytė).

Nė kėtė pemė tė pėrditėsuar, qė studiuesja Shamku e ka bėrė tė ditur njė auditor albanologėsh, gjuha shqipe, pra mungon. Gjuhėtarja vėren se Mallory nė punimin e tij ka mundur t’i pėrcaktojė mė mirė vendndodhjet e tij simbolike tė gjuhėve nė kėtė skemė, falė tė dhėnave studimore historiko-krahasuese qė ka vjelė pėr secilėn syresh nga studimet e fundit e mė tė pėrditėsuara (skema e parė).

“Merret me mend se nuk ėshtė fjala pėr njė lajthitje apo ndonjė pandehmė tė gabuar tė kėtij shkencėtari, pasi Mallory vijon tė mbetet sot njė nga indoevropianistėt mė me autoritet. Madje ai, sikundėr edhe Ēabej vetė, i takon atij brezi indoevropianistėsh, tė cilėt strukturalizmi sosyrian nė gjuhėsi i shtyu tė marrin nė konsideratė qoftė “studimin e njė stadi gjuhėsor nė vetvete dhe pėr vetveten”, qoftė edhe ndjekjen e rrjedhės evolutive stad pas stadi, duke krahasuar tė dhėnat strukturore qė ofronte ēdo prerje sinkronike”, - tėrheq vėmendjen Shamku.

Mungesa e shqipes nė hartėn e pėrditėsuar tė Enciklopedisė sė Kulturės Indoevropiane; gjuhėsia shqiptare, vazhdoi edhe nė vitet ’90-tė tė ishte e izoluar.

“Dhe s’kishte si tė ndodhte ndryshe; Sosyr thotė se “objekti e pėrcakton metodėn”. Objekti studimor i gjuhėsisė shqiptare nuk ish mė as “shqipja nė familjen e gjuhėve”, sikundėr u mundua ta shqyrtonte Ēabej e as shqipja e pėrbashkėt si repertor i pėrdorimeve tė diktuara nga bashkėsia jonė social-kulturore. Periskopi i veshur i kėsaj nėndetėseje qė nuk lėvizte mė, kish mbetur i drejtuar vetėm andej nga hamendej tė ishte varieteti standard i shqipes”.

Pėr pasojė, thotė Shamku pėrfundimet e izoluara, e njėdrejtimėshe tė studimeve tona gjuhėsore e humbėn koherencėn krahasuar me zhvillimet bashkėkohore, humbėn atė koherencė qė kish karakterizuar punėn e njė shkencėtari mendjehapur, objektiv e largpamės si Ēabej.

Faktet qė sjell gjuhėtarja si tė mjaftueshme pėr tė kuptuar pse shqipja ekziston deri nė ’85 nė hartėn e kulturės indoevropiane, lidhen me rezultatet shkencore tė Ēabejt qė gjenden tė cituara si vlera referuese nė shumė vepra tė rėndėsishme tė gjuhėsisė sė krahasuar si te “Origini delle lingue neolatine”, tė C. Tagliavinit, apo nė punimet e G. Svanes, G. Devotos, tė M. Bartolit etj.

Nė njė vėshtrim tė pėrgjithshėm tė gjuhėtares, atlasi i verbėr fillestar me tė dhėna e pėrfundime tė pranueshme qė vinin nga njė sėrė gjuhėsh, Indoevropianistikja, nga teori hipotetike mundi tė shndėrrohej nė shkencė tė mirėfilltė; nisur me skemėn e thjeshtė Stammbaumen tė Schleicherit, ajo kish mbėrritur deri te opusi madhor “L’Europe linguistique”, qė u botua nga A. Dauzat nė vitin 1953. Mė pas punimet vijuan mbi truallin e qėndrueshėm dhe harta plotėsohej e pėrsosej dora-dorės.

“Sikundėr thotė edhe Ēabej nė kėto leksione, shkolla e Sosyrit hapi rrugė tė reja nė gjuhėsi tė pėrgjithshme po sidomos nė Indoevropianistikė”.

Humbjen e Ēabejt, gjuhėtarja e lidh me problemin themelor, arsyen, pse shqipja mungon nė kėtė hartė tė kulturės indoevropiane, por dhe nė krejt pjesėn mė tė madhe tė network-ut gjuhėsor ndėrkombėtar, e pa ditur tani se si do konsiderohemi, nė ēfarė konteksti si gjuhė e humbur, e rrėgjuar, apo etni a popull i zhdukur.

“Duke u kthyer te Ēabej, mund tė themi se mėnyra e tij e studimit tė shqipes, si trashėgimi historike e njėherėsh si mjet realitetformues, i garantoi pėr sa mundej gjuhėsisė sonė qė rezultatet e saj nė kėtė fushė tė merreshin nė konsideratė nga gjuhėsia ndėrkombėtare- gjithė nė pėrpjekjet e saj pėr tė skicuar pėrsosur mbi bazė tė dhėnash serioze hartėn e pėrgjithshme tė familjes sė gjuhėve. Tash po bėhen gati tri dekada qė Cabej ka reshtur sė trokituri nė “veshin e rėnduar” tė gjuhėsisė shqiptare pastaj, duket se kurrkush nuk ka mundur tė dialogojė “alla pari” - nėpėrmjet prurjes e pėrfundimesh tė pėrditėsuara nė lėmė tė shqipes – me zhvillimet dinamike tė gjuhėsisė botėrore”.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14374
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2009, 19:37   2
allianz
 
Kjo me rregull treshi dmth. qė s'jemi nga stepat, po autoktonė? E pabesueshme. Ē'mėrzi.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2012, 20:18   3
Citim:
Prejardhja e gjuhėve indo-europiane

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	261247.jpg
Shikimet:	412
Madhėsia:	31,3 KB
NNJ:	4048Prejardhja indo-europiane e familjeve tė gjuhėve paraqet njėrėn prej ēėshtjeve kryesore tė arkeologjisė dhe linguistikės. Njė biolog i evolucionit nga Zelanda e Re shfaqet me njė hipotezė interesante mbi prejardhjen gjuhėve, pėrfshirė kėtu edhe shqipen.

Kėto familje tė gjuhėve pėrfshijnė gjuhėn persishte, hinduse, shqipe, greke, armene, si dhe disa gjuhė tjera europiane. Njė studim i sapo pėrfunduar i biologut tė evolucionit, Quentin Atkinson, nga Universiteti Auckland, nė Zelandėn e Re, dhe i botuar nė revistėn prestigjioze ‘Science’, hedh dritė mbi misterin e origjinės sė gjuhėve me prejardhje indo-europiane.

Atkinson, dhe kolegėt e tij, shfrytėzuan metoda statistikore pėr shqyrtimin e fjalėve tė 103 gjuhėve me prejardhje indo-europiane, tė cilat nuk pėsuan ndryshime gjatė kalimit tė kohės. Nė linguistikė, fjalėt qė kanė prejardhje tė pėrbashkėt nga gjuha amė, dhe tė cilat nuk ndryshojnė gjatė kohės, quhen konjate. Kėtu pėrfshihen fjalėt si “nėnė”, “ madre” (ital.), “madar”( pers.), “mother” (angl.), “mutter” (gjerm.) etj., tė cilat prejardhjen e kanė nga fjala indo-europiane pėr nėnėn, “mehter”.

Rezultatet e studimit tė Atkinson sugjerojnė se origjina e gjuhėve daton rreth 9,000 vite mė parė, nga Anatolia, nė Turqinė perėndimore.

Kjo hipotezė ėshtė nė kundėrshtim me hipotezėn e mėparshme, sipas sė cilės, origjina e gjuhėve indo-europiane ndėrlidhet me stepat mbi Detin e Zi dhe Detin Kaspik, ku folėsit e parė proto-indo-europianė ishin pastoralė, dhe tė cilėt pastaj u shpėrndanė nė Europė dhe Azi, diku rreth 4,000 vite mė parė.

Veē kėsaj, studimi i botuar nė muajin nėntor, nė revistėn ‘Science’, merret edhe me prejardhjen e gjuhės shqipe. Po t’i referohemi tė dhėnave tė fundit, gjuha shqipe duket se ka origjinė nga njė popullatė blegtorėsh proto-indo-europian qė jetonte nė Anatoli, dhe e cila gjuhėn dhe kulturėn e saj e pėrhapi pėrgjatė Europės dhe Azisė, dikur rreth 9,000 vite mė parė.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,21,96848
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2012, 21:07   4
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Thėnė nga VNf

Veē kėsaj, studimi i botuar nė muajin nėntor, nė revistėn ‘Science’, merret edhe me prejardhjen e gjuhės shqipe. Po t’i referohemi tė dhėnave tė fundit, gjuha shqipe duket se ka origjinė nga njė popullatė blegtorėsh proto-indo-europian qė jetonte nė Anatoli, dhe e cila gjuhėn dhe kulturėn e saj e pėrhapi pėrgjatė Europės dhe Azisė, dikur rreth 9,000 vite mė parė.

9000 vjet lashtėsi i jep dhe libri i Kavali Sforca-s Le Radici prime dell'Europa: intrecci genetici, lingustici, storici(Rrėnjėt e para tė Europės: gėrshetimet gjenetike, gjuhėsore, historike) qė e cilėson si mė tė lashtėn dhe drejtpėrdrejtėn mes 63 gjuhėve indeuropiane.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2012, 21:24   5
reparti kimik
 
Citim:
Njė studim i sapo pėrfunduar i biologut tė evolucionit, Quentin Atkinson, nga Universiteti Auckland, nė Zelandėn e Re, dhe i botuar nė revistėn prestigjioze ‘Science’, hedh dritė mbi misterin e origjinės sė gjuhėve me prejardhje indo-europiane.
Biolog i evolucionit, gjuhėsi? Armenishtja, grupi "ballkan"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2012, 00:38   6
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Thėnė nga reparti kimik

Biolog i evolucionit, gjuhėsi? Armenishtja, grupi "ballkan"...
Ngaqė kapen tek Brigjėt qė nga Thrakia mėrguan nė Anadolli rreth 1200 para e.s. me tė ashtuquajturit Popujt e Detit.
Brigjishtja mendohet nga disa si paraardhėse e armenishtes.

Ndryshuar sė fundmi nga rrėqebull : 17.11.2012 nė 00:43.

  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 22:26.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.