Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.7.2011, 16:48   21
Citim:
Afaristėt kėrkojnė terminal

Dibėr, 17 korrik - Edhe pse kanė kaluar mbi 15 vjet nga zgjerimi i vendkalimit kufitar "Bllatė" mes Maqedonisė dhe Shqipėrisė, ai vazhdon tė mos ketė efikasitetin e duhur. Mospasja e terminalit nė kėtė vendkalim kufitar, negativisht ndikon nė punėn e ndėrmarrjeve private nė tė dy anėt e kufirit.

Afaristėt dibran thonė se janė tė detyruar pėr tė transportuar mallin nė Peshkopi dhe zonėn mė tė gjerė, tė shfrytėzojnė vendkalimin kufitar Qaf Thanė kah Struga.

Kjo rrugė ėshtė mė e gjatė pėr mbi 200 kilometra. Ky problem disa herė ėshtė ngritur nga ana e firmave tė Dibrės dhe Peshkopisė, ndėrsa ėshtė debatuar edhe nga Oda rajonale ekonomike. Kryetari i kėsaj Ode, Roland Pahumi, thekson se biznesi nuk njeh kufij dhe kapitali poashtu duhet tė shtohet.

"Nė rend tė parė problem paraqet infrastruktura jo adekuate rrugore si dhe centralizimi i disa procedurave doganore. Nėse kėto dy probleme tejkalohen, efektet nė kėtė vendkalim do tė jenė shumė mė tė mėdha nė shkėmbimin e mallrave mes dy vendeve fqinje", thotė Pahumi.

Pėr tė zhdoganuar mallrat, biznesmenėt nga Dibra janė tė detyruar ta shkojnė nė terminalin e Strugės. Kryetari i Odės ekonomike rajonale nė Dibėr, Roland Pahumi, thotė se problemi i infrastrukturės ėshtė prezent vite me radhė.

"Infrastruktura e dobėt paraqet problem shumė tė madh pėr ndėrmarrjet ekonomike", thekson Pahumi. Shpresohet se ndėrtimi i Rrugės sė Arbrit do ta ringjall jo vetėm kėtė vendkalim kufitar por edhe Dibrėn nė tėrėsi si dhe qytete tė tjera pėrreth.

Ndėrtimi i Rrugės sė Arbrit, qė nė Shqipėri ėshtė duke u realizuar, do tė ketė edhe efekte tė mėdha rajonale, meqė dukshėm pakėsohet gjatėsia e udhėtimit pėr nė Durrės, porti kryesor i Shqipėrisė. Nė pjesėn shqiptare infrastruktura rrugore ėshtė tėrėsisht efektive, kurse nė pjesėn e Maqedonisė ka nevojė qė rruga Dibėr- Mavrovė tė zgjerohet.

Afaristėt dibran konsiderojnė se ndėrtimi i terminalit nė vendkalimin kufitar "Bllatė" dhe ndėrtimi i Rrugės sė Arbrit nė pjesėn qė i takon Maqedonisė, dukshėm do ta pėrmirėsoje shkėmbimin tregtarė dhe lėvizjen e qytetarėve me Shqipėrinė. (V.S./KOHA)

http://www.koha.mk/aktuale/6420.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2011, 06:43   22
Citim:
Lehtėsohet transporti ndėrmjet Shqipėrisė e Kosovės

Prishtinė, 22 korrik – Ministri i Punėve Publike dhe Transporteve tė Shqipėrisė, Sokol Olldashi dhe ministri i Infrastrukturės sė Kosovės, Fehmi Mujota, kanė nėnshkruar marrėveshjen pėr Transportin ndėrkombėtar tė udhėtarėve dhe mallrave midis Kosovės dhe Shqipėrisė, e cila parasheh lehtėsimin pėr njė mori proceduar pėr transportin e mallrave nga Kosova pėr nė Shqipėri dhe anasjelltas.

Nė kėte takim, ministrat Mujota dhe Olldashi, kanė biseduar pėr ēėshtje tė interesit tė dyanshėm, pėr tė dy vendet nė fushėn e transportit dhe infrastrukturės

Pas takimit ministri Mujota duke e cilėsuar si njė moment solemn nėnshkrimin e marrėveshjes, ka thėnė se ky ėshtė njė hap i rėndėsishėm pėr perspektiven e qarkullimit tė lirė tė mallrave dhe zhvillimin ekonomik.

Ai ka shtuar se qytetarėt e dy vendeve do tė kenė lidhje tė fuqishme kulturore e ekonomike, sipas tij, kjo pėrveē kėtij aspekti do tė kontribuojė shumė pėr stabilitetin e rajonit dhe pėr perspektiven nė drejtim tė integrimeve euro-atlantike.

Nė kėtė rast, Mujota ka bėrė tė ditur se marrėveshje tė tilla pritet tė nėnshkruhen edhe me shtetet tė tjera, me Austrinė, Kroacinė, Malin e Zi etj.

Ndėrkaq, nga ana tjetėr ministri Olldashi, tha se qėllimi i nėnshkrimit tė marrėveshjes, ėshtė qė tė lehtėsohen procedurat pėr transportuesit e mallrave, dhe tė heqė tė gjitha pengesat qė pėrballen transportuesit nga tė dyja vendet.

“Eshtė njė marrėveshje qė iu siguron kushte mjaftė tė favorshme tė gjithė operatorėve tė transportit, operatorėve tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė. Ju lehtėson shumė procedurat e njohjes sė ndėrsjella edhe tė gjitha lejeve licencave. Thjeshtėson procedurat burokratike, iu mundėson operacionet e kaputazhit, brenda territoreve tė ndėrsjella. Eshtė njė marrėveshje shumė e mirė qė lehtėson tėrėsisht kuadrin e operimit pėr transportuesit e Kosovės dhe tė Shqipėrisė nė territoret e tė dyja vendeve”, ka thėnė Olldashi

Sipas tij, marrėveshja ka edhe karakter dinamik, sepse pas nėnshkrimit tė marrėveshjes nga tė dy ministrit parashikohet ngritja e njė komisioni teknik nga ekspert tė dy ministrive, i cili do tė mundėsojė zgjerimin e proceseve qė mund tė hynė nė njė liberalizim tė parashikuara nga marrėveshja, me qėllim qė marrėveshja tė mos jetė pasive dhe qė do t’u ndihmojė transportuesve qė nė mėnyrė tė vazhdueshme tė operojnė pa problem.

Duke fol folur pėr shfrytėzimin e Portit tė Shėngjinit nga kosovarėt, Olldashi ka thėnė se sado vullnet tė ketė nga institucionet qeverisėse, operatorėt e transportit u mbetet tė ndjekin interesin komercial, qoftė nga porti i Durrėsit apo i Shėngjinit. Ai edhe njė herė ka vėnė nė pah gatishmėrinė e Qeverisė shqiptare pėr dhėnien nė shfrytėzim tė kėtij porti pėr bizneset kosovare.

Mė tej, ministri Olldashi, e ka vlerėsuar lart ndėrtimin e autorrugės Vėrmicė-Merdare, pasi qė sipas tij, kjo do tė paraqes njė lehtėsim tjetėr transportit tė nga tė dyja vendet.

http://www.koha.net/?page=1,14,63587
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.7.2011, 19:35   23
Citim:
Produktet serbe zėvendėsohen me ato shqiptare

Me qėllim tė ngritjes sė shkėmbimeve tregtare nė mes tė Kosovės dhe Shqipėrisė si dhe plotėsimin e tregut tė vendit tonė me produkte shqiptare, Aleanca Kosovare e Bizneseve dhe Kėshilli i Agrobiznesit Shqiptar tė premten nėnshkruan memorandum mirėkuptimi pėr bashkėpunim tregtar.

Me kėtė rast, kryetari i AKB-sė, Agim Shahini, u zotua para biznesmenėve se tė dyja organizatat, AKB dhe KASH, nga tash e tutje do tė kenė njė bashkėpunim bilateral sa i pėrket shkėmbimit tregtar. Ai njėherėsh falėnderoi shtetin shqiptar pėr plotėsimin e tregut tė Kosovės me produkte shqiptare.

Sipas tij, kjo dėshmon se produktet serbe mund tė zėvendėsohen me ato nga shteti shqiptar. Ai njėherėsh bėri tė ditur se marrėveshje tė kėtij lloji pritet tė ketė edhe me shtete tjera tė regjionit.

Nga ana tjetėr, kryetari i Kėshillit tė Agrobiznesit, Enver Ferizaj duke pėrshėndetur vendimin e Qeverisė sė Kosovės pėr masat reciproke ndaj Serbisė, premtoi se nuk do tė ketė pengesa nė lidhje me shkėmbimin tregtar ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė.

Ambasadori i Shqipėrisė nė Kosovė, Islam Lauka, ka pėrsėritur edhe njė herė mbėshtetjen e Qeverisė shqiptare pro zbatimit tė masave tė reciprocitetit ndaj Serbisė dhe Bosnjės. Ai vlerėsoi se reciprociteti ėshtė njė parim qė ēdo qeverie i jep tė drejtė tė vendosė brenda territorit tė shtetit tė vet kur e vlerėson se ėshtė i domosdoshme.

Pėr mė tepėr, Lauka ka porositur biznesmenėt nga Kosova dhe Shqipėria, duke thėnė se janė to qė do tė gjejnė format dhe mėnyrat e shkėmbimit tregtar mes dy vendeve.

http://rtv21.tv/home/?p=24347
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.8.2011, 19:35   24
Citim:
Shqipėria, bum eksportesh drejt Kosovės

Prishtinė – Zbatimi i masave tė reciprocitetit me Serbinė ka rritur ndjeshėm nė Kosovė importin e mallrave nga Shqipėria.
Tė dhėnat e fundit qė raportohen nga biznesi kanė tejkaluar edhe pritshmėritė mė optimiste.

"Shqipėria nė tė kaluarėn ka qenė nė vend tė shtatė dhe tė tetė, sa i pėrket shkėmbimeve tregtare me Kosovėn dhe tani del e treta, pas BE-sė dhe Maqedonisė", thotė Agim Shahini, kryetar i Aleancės Kosovare tė Biznesit.

Kryetari i Dhomės sė Tregtisė tė Shqipėrisė, Nikolin Jaka, deklaron se ka njė rritje tė dukshme tė nivelit tė qarkullimit tregtar dhe kjo rritje, sipas tij, vjen kryesisht nė sektorin e materialeve tė ndėrtimit.

Mbyllja e kufijve me Serbinė po e ndryshon hartėn tregtare tė Kosovės dhe biznesi kosovar do ta orientojė tregtinė drejt Shqipėrisė. "Bizneset e Shqipėrisė, tė tė gjithė sektorėve, tė vijnė dhe tė qėndrojnė nė Kosovė", thotė Shahini.

Por, me gjithė situatėn e re tė krijuar, bizneset sėrish ndeshen me pengesa. Muharrem Osmani, njė prodhues kosovar i detergjenteve, thotė se tentativat e tij pėr tė eksportuar drejt Shqipėrisė dėshtojnė nga ēmimet e larta tė referencės qė vendos qeveria shqiptare.

Ekspertėt e ekonomisė theksojnė se ka ardhur momenti pėr tė politika tė reja tregtare qė do nxisnin tregtinė mes dy vendeve.

Ministri kosovar pėr Zhvillim Ekonomik, Besim Beqja, thotė se qeveria e Kosovės ėshtė duke ecur nė kėtė drejtim dhe premton heqjen e tė gjitha barrierave.

"Tė shkojmė drejt eliminimit tė tė gjitha barrierave, drejt krijimit tė njė kuadri ligjor, i cili i mundėson biznesit pėr t'u zhvilluar, por jo pėr tė dhėnė orientim", thotė Beqaj. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/40580

Citim:
Tregu ynė 10 milionėsh
Nikolin Jaka (Kryetar i Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė)

Duhet tė shprehim mendime konkrete dhe si mund tė rrisim bashkėpunimin dy palėsh pa qenė e nevojshme tė ndalemi nė atė ēfarė bėn politika e Prishtinės apo e Tiranės. Tregun tonė nuk duhet ta shohim nė rrafshin e politikave tė momentit, por ai duhet parė nė njė kėndvėshtrim mė tė gjatė duke hartuar plane afatgjata jo komerciale dhe tej retorikės sė momentit pėr tė parė bashkėrisht atė qė sot duhej tė ishte tregu ynė 10 milionėsh.

Ėshtė momenti i duhur qė ne tė shfrytėzojmė mundėsitė dhe potencialet tona nga pikpamja ekonomike. Tashmė Shqipėria nuk mund tė konsiderohet njė treg i vogėl, por njė portė e hapur pėr rajonin tonė. Nė kėtė kohė, ku kriza e ekonomisė globale ėshtė prezente, duhet tė punojmė pėr tė gjetur instrumentet njohėse dhe rrugėt mė tė pėrshtatshme pėr tė parė tė gjitha mundėsitė e operimit nė njė treg tė pėrbashkėt.

Unifikimi i tregut duhet tė jetė njė nga prioritetet e qeverive tona, pasi biznesi i ka paraprirė ato nė investime konkrete dhe ajo ēfarė do tė sugjeroja ėshtė jo vetėm mbajtja e forumeve tė tilla nė evidentimin e potencialeve, por njė bindje qė kjo do tė jetė mė e mira qė ne mund tė bėjmė.

Korridori Durres-Morine eshte nje mundesi reale per rritjen e qarkullimit tregtar dhe shkembimeve ekonomike.

Potencialet dhe resurset natyrore nė tėrėsi si dhe pozita gjeo-ekonomike shqiptare nė kushtet e iniciativave tė tregtisė sė lirė midis vendeve tė rajonit, kėrkojnė kontributin dhe njėkohėsisht ambicien tonė drejt njė hapėsire mė tė gjerė ballkanike. Zgjerimi i kontakteve, veēanėrisht nė marrėdhėniet ndėrmjet komuniteteve tė biznesit, siē ėshtė edhe ky takim, do t’i shėrbejė mė mirė angazhimit tonė dhe iniciativės suaj pėr rritjen e prezencės sė biznesit kosovar nė Shqipėri.

Sipas statistikave zyrtare, eksporti i Shqipėrisė drejt Kosovės arriti nė 72 milionė euro duke patur njė rritje 40 pėr qind kundrejt vitit 2009, ndėrsa importi ishte 27 milionė euro me rritje 28 pėr qind.

Sektori qė premton shumė pėr rritjen e volumit tė tregtisė mes dy vendeve ėshtė bashkėpunimi nė sektorin energjetik, tė pėrqendruara tek burimet hidrike ne Shqiperi, ndėrsa nė Kosovė te burimet natyrore termo (qymyri).

***

Dy shtetet tona janė pėrfshirė prej kohėsh nė rrugėn e reformave dhe tė integrimit euro-atlantik. Dhomat e Tregtisė dhe tė Industrisė, si pėrfaqėsuese tė interesave tė gjera tė organizatave tė biznesit dhe te sipėrmarrjes, kanė luajtur dhe do tė luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė tė gjitha kėto zhvillime. Ato kanė inkurajuar intensifikimin e marrėdhėnieve tė shėndetshme, po ashtu kanė promovuar nė mėnyrė reciproke bizneset e tė dy vendeve.

Objektivat tona ambicioze na bėjnė qė tė sigurojmė njė bashkėpunim pėr nxitjen dhe mbrojtjen e sipėrmarrjeve private respektive. Dhomat e Tregtisė janė pjesė e qenėsishme e tė gjitha pėrpjekjeve pėr zhvillimin ekonomik, si dhe pėr integrimin e tyre nė komunitetin evropian. Ne do tė vazhdojmė tė kontribuojmė fuqishėm pėr integrimin e plotė tė vendeve, bizneseve dhe shoqėrive tona nė aleancėn mė tė madhe tė kapitalit dhe demokracisė.

* Fjala e mbajtur nė forumin e biznesit “Rritja e shkėmbimeve ekonomike-tregtare Shqipėri-Kosovė nė kushtet aktuale”, Tiranė, 12 gusht 2011

http://www.noa.al/2011/08/tregu-yne-10-milionesh/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2011, 21:31   25
Citim:
Shqipėri, trefishohet eksporti drejt Kosovės

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	perime-treg.jpg
Shikimet:	270
Madhėsia:	54,3 KB
NNJ:	3131Prodhimet bujqėsore nė Shqipėri kanė pėrmirėsuar kėtė muaj bilancin tregtar, nė krah tė eksporteve. Llogariten rreth 20 milionė dollarė mallra bujqėsorė tė eksportuar drejt vendeve tė huaja.

Sipas, zėvendės-ministrit tė Bujqėsisė, prodhimet e vendit tonė po tregtohen kudo nė Europė, deri nė Gjermani e Slloveni. Gjithashtu, sipas tij, ėshtė trefishuar edhe eksporti drejt Kosovės.

Fruta-perimet shqiptare po tregtohen kudo nėpėr tregjet e Europės, deri nė Gjermani dhe Hungari. Pėr ēdo vit prodhimet bujqėsore po njohin njė rritje tė konsiderueshme.

Zv/ministri i Bujqėsisė, Ndoc Fasllia, thekson nė njė intervistė pėr “ABC News” se eksportet pėr kėtė vit janė rritur me rreth 40 pėr qind. Gjithashtu, sipas numrit 2 tė Bujqėsisė, gjatė kėsaj periudhe janė shtuar eksportet e prodhimeve bujqėsore edhe drejt Kosovės.

Fasllia thekson edhe se dikasteri i bujqėsisė dhe i mbrojtjes sė konsumatorit, ka bėrė monitorimin e ēmimeve nė tregje, duke konfirmuar se ato kanė rėnė me 10 pėr qind. Ai parashikon mos-ndryshim tė kėtyre ēmimeve edhe pėr tre muaj tė tjerė.

Fruta-perimet qė eksportohen vijnė nga Ultėsira Perėndimore e vendit, si Lushnjė, Fier dhe Berat. Ndėrsa mė pas nis, eksporti i frutave qė rriten nė zonėn e Korēės.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,14,61298
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.12.2011, 19:01   26
Citim:
30 milion dollarė importi nga Kosova

Edhe importi i mallrave tė Kosovės nė Maqedoni ka shėnuar rritje nė krahasim me eksportet qė kanė mbėrritur shifra rekorde.

Sipas Entit Shtetėror tė Statistikave nė Shkup, importi i mallrave nga Kosova pėr nė tregun e Maqedonisė gjatė kėtij viti ėshtė dyfishuar nė krahasim me vitin 2010. Derisa njė vit mė parė vlera e importeve ka qenė 17 milion dollarė pėr periudhėn janar - tetor, kėtė vit shifra ka mbėrritur nė 30 milion dollarė deri nė muajin tetor.

Tėrė kėto trende kanė lėvizur pozitivisht qė nga vendosja e barrierave pėr mallrat serbe nga ana e palės kosovare dhe pasi qė Maqedonia u shėndėrrua si njė nga vendet me eksport mė tė lartė pėr nė Kosovė, duke u renditur me disa vende tjera. Trendi i eksportit ka shifra rekorde duke shkuar nė 453 milion dollarė pėr vitin 2011, apo rreth 92 milion dollarė mė tepėr nė krahasim me vitin 2010.

Ministritė e Ekonomisė tė Maqedonisė dhe Kosovės kanė paralajmėruar rritjen e vazhdueshme tė kėtyre trendeve, duke krijuar njė bum tė vėrtetė tė bashkėpunimit dhe shkėmbimit tregtar, pėrmes lehtėsimit tatimor dhe doganor. (INA)

http://ina-online.net/kosova/12212.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2011, 22:57   27
Citim:
Maqedonia rrit eksportin nė Shqipėri

Shkup, 21 dhjetor - Dukshėm ėshtė nė rritje eksporti i prodhimeve tregtare nga Maqedonia nė Shqipėri dhe anasjelltas. Pėr dhjetė muajt e parė tė kėtij viti, nga Maqedonia drejtė Shqipėrisė janė eksportuar mallra nė vlerė prej mbi 73 milionė dollarė, qė ėshtė pėr 25 pėr qind mė shumė krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar, kur u shėnua eksport prej rreth 58 milionė dollarėve.

Kjo rritje e kėmbimit tregtar pėr kėtė vit, sipas Odės Ekonomike tė Maqedonisė (OEM), ėshtė si pasojė e faktit se vitin e kaluar nuk janė eksportuar shumė mallra, kurse kėtė vit ėshtė realizuar eksport mė i madh pėr prodhimet e reja.

Sipas Drejtoreshės sė drejtorisė pėr bashkėpunim ndėrkombėtar pranė Odės Ekonomike tė Maqedonisė, Lubica Nuri, kėtė vit janė evidentuar mė shumė prodhime tė eksportuara drejt Shqipėrisė. Kryesisht ėshtė rritur struktura e eksportit, kurse “fajtor” ėshtė rritja e kapacitetit tė prodhimit nė Shqipėri.

“Gjatė kėtij viti drejt Shqipėrisė mė shumė kemi eksportuar vaj luledielli tė rafinuar, me vlerė prej mbi 10 milionė dollarė, pastaj me mbi 4 milionė dollarė bėn pjesė eksporti i hekurit dhe mbeturinave tė tij. Gjithashtu njė shumė tė madhe kemi eksportuar ilaēe, me vlerė prej mbi 4 milionė dollarė, ujė tė thjeshtė dhe tė gazuar me vlerė prej mbi 3 milionė dollarė, gypa dhe zorrė janė eksportuar nė vlerė prej mbi 3 milionė dollarė. Ndėrkaq, nė vlerė tė mbi 1 milionė dollarėve bėn pjesė eksporti i rrushit, maja aktive dhe preparateve tjera, prodhime pėr transport dhe pėr paketimin e mallrave plastike, gjedhe, etj”, informon drejtoresha Lubica Nuri.

Ajo thekson se problemi bazė, mė tė cilėn ballafaqohet importi dhe eksporti drejtė Shqipėrisė ėshtė lidhja infrastrukturore.

“Rruga prej Strugės drejt kufirit ka njė infrastrukturė shumė te keqe, si dhe duhet tė ketė njė kompromis tė pėrbashkėt si nė pikat kufitare ashtu edhe nė kontrollimet inspektorate. Nėse realizohen procedura tė pėrbashkėta tė tilla, do tė ketė mė pak keqkuptime dhe do tė ketė edhe eliminim tė korrupsionit”, thekson ajo.

Drejtoresha e drejtorisė pėr bashkėpunim ndėrkombėtar pranė Odės Ekonomike tė Maqedonisė, Lubica Nuri, shprehet se nėse investohet nė infrastrukturė, do tė pėrshpejtohet bashkėpunimi mes dy vendeve fqinje.

“Jam e sigurt se pėrmirėsimi i infrastrukturės do tė ndikojė shumė nė rritjen edhe mė tė madhe tė eksportit dhe importit brenda kėtyre dy shteteve. Do jetė nė dobi tė madhe nėse kėta dy shtetet lidhen me komunikacionin hekurudhor, sepse atėherė do tė ketė bashkėpunim mė tė shpejtė dhe mė tė sigurt”, thotė Nuri.

Pėr dhjetė muajt e parė tė vitit 2011, Shqipėria ka shėnuar eksport prej 3.503.000000 lekėve nė Maqedoni. Nė Maqedoni, Shqipėria eksporton ullinj dhe vaj ulliri, kurse shkėmbimi tregtar mes Maqedonisė dhe Shqipėrisė nė fushėn e bujqėsisė, nė vitin 2009 ka arritur shifrat prej mbi 200 milionė euro nė favor tė Maqedonisė.

http://www.koha.mk/aktuale/10002.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.12.2011, 22:03   28
Citim:
Priten masa reciprociteti edhe ndaj Shqipėrisė?

Kosova mund tė vendosė ēmime reference ndaj prodhimeve tė Shqipėrisė nėse Tirana zyrtare nuk e heq taksėn e referencės pėr produktet e Kosovės, sipas marrėveshjes sė arritur nė qershorin e 2011. ...

Njė vendim i tillė mund tė merret nga Ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila, pasi sipas saj Shqipėria ka shkelur marrėveshjen e arritur me Kosovėn pėr heqjen e ēmimeve tė referencės pėr produktet kosovare, siē janė patatja, qumėshti, vera, etj.

Pėr kėtė arsye, Kusari-Lila i ka drejtuar njė letėr Qeverisė sė Shqipėrisė pėr heqjen e disa masave qė po aplikohen nga Doganat e Shqipėrisė nė tė kundėrtėn do tė vendosen ēmimet e referencės, raporton TCH.

Marrėveshja pėr heqjen e ēmimeve tė referencės ishte arritur nė qershor tė kėtij viti pas disa takimeve nė nivel ministror, por Doganat e Shqipėrisė po aplikojnė ēmimin prej 18 cent pėr pataten e prodhuar nė Kosovė, si dhe kuotė pėr eksportin e verės.

“Tė dyja kėto vendime nga ana e Shqipėrisė nė kundėrshtim me marrėveshjen e arritur me kryeministrin Berisha nė muajin qershor pėr unifikimin e procedurave fiskale, Kosovė-Shqipėri. Nėse Shqipėria nuk heq taksėn e referencės atėherė do tė vendosim masėn e reciprocitetit”.

E pyetur nėse kjo ėshtė njė masė e reciprocitetit, e pėrfolur mjaft kohėve tė fundit nė Kosovė, ministrja Kusari – Lila tha se kjo ėshtė njė masė qė merret pėr tė mbrojtur prodhuesit kosovarė.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=55177

Citim:
Shqipėria fton investitorėt nga Kosova

Tiranė, 22 dhjetor 2011 - Njė delegacion prej 30 vetash i Aleancės sė Bizneseve tė Kosovės i kryesuar nga kryetari Agim Shahini, janė takuar me ministrin e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės sė Shqipėrisė. Ministri ka ftuar invetsitorėt nga Kosova qė tė vijnė e investojnė nė Shqipėri, sepse tani ka kushte mė tė favorshme nė fusha tė ndryshme pėr invetsime tėrėndėsishme.

Nasip Naēo, ministėr i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, tha se ėshtė njė lajm i mirė se tani Kosova ėshtė nė vendin e dytė pėr shkėmbime tregtare me Shqipėrinė konkretisht me ekporte nė Kosovėn dhe se tashmė kanė lėnė pas Greqinė.

Ai tha se do tė vazhdojmė me shkėmbimet tona tregtare edhe mė shumė.

"Jam munduar tė ndimojė nė ngritjen e mardhėnieve tona. Ftoj investitorėt nga Kosova qė tė investojnė nė Shqipėri, sepse ka mundėsi tė mira e tė mėdha pėr investime nė fusha tė ndryshme. Janė qindra objekte qė do tė privatizohen. Investitorėt tė vijnė, konkurojnė dhe tė marrin e privatizojnė objektet. Mė mirė ti blejnė investitorėt nga Kosova se nga Italia, Greqia e shtet tjera", tha ai.

Ai tregoi se do tė nisin disa projekte tė privatzimit dhe invetsimeve tė reja nė energjetik dhe ėshtė njė rast i mirė qė tė ftojė investitorėt nga Kosova tė vijnė tė bėjnė invetsime, tė konkurojnė dhe fitojnė.

Kryetari i AKB sė Agim Shahini, tha se lajmi se Kosova ėshtė partneri i dytė sa i pėrket eksportit shqiptar, kjo tregon se kosovarėt nuk diskriminojnė asnjė prodhim tė huaj dhe vetėdija ėshtė pėr tė konsumuar prodhime shqip dhe tė kemi shkėmbime tregtare. Kosova ka shkėmbime tė mira me Shqipėrinė dhe dėshirojmė qė shteti amė tė jetė importuesi I dytė nė vendin tonė. Prodhimet e Kosovės tė hyjnė nė qendrat e mėdha tregtare nė mėnyrė qė qytetarėt shqiptarė tė konsumojnė edh eprodhimet e Kosovės. Kosova ėshtė vetmi vend qė mė sė shumti eksporton para tė gatshme jashtė. Duhet ėt krijohet njė strategji mė tė mirė pėr zhvillime mė tė mira, tha Shahini.

Mė pas zyrtarėt e bizneset e AKB sė vizituan edhe Qendrėn Tregtare Tiranė East Gate, ku u takuan me pronarin Zamir Mane dhe ai u hapi dyert pėr prodhuesit e Kosovės qė ti sjellin prodhimet e tyre nė rrjetin ushqimor Carrefour. Po ashtu vizita ka vazhduar edhe tek Kėshilli i Agrobiznesit Shqiptar, Enver Ferizi, i cili ofroi pėrkrahje.

http://www.kosova.com/artikulli/78006
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2011, 21:46   29
Citim:
Shqipėria heq referencat nė doganim me Kosovėn

Qeveria e Shqipėrisė anuloi urdhrin pėr referencat nė doganim me Kosovėn, pikėrisht pėr artikullin patate. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga kryetari i Degės sė Doganės sė Morinės nė Kukės tė Shqipėrisė, Ali Tota.

“Importi i mallrave Euro1 (prodhime vendore) do tė funksionojė si mė parė, pra nuk do tė kenė ēmim reference, por ato do tė taksohen nė bazė tė faturave tė ēmimit tė blerjes qė paraqet importuesi. Kėshtu ėshtė vepruar pas njė urdhri tė dytė tė ardhur nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Doganave tė Shqipėrisė. Ndėrkohė gjatė ditės sė premte, dogana e Morinės ka operuar me fatura dhe jo me ēmime reference” , ka bėrė tė ditur kryetari Tota.

Pra ky urdhėr ka pasur jetė vetėm tri ditė dhe nuk ka arritur tė zbatohet praktikisht. Tri ditė mė parė doganat nė Shqipėri e Kosovė janė informuar nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Doganave tė Shqipėrisė se do tė rifillojė ēmimi i referencės pėr pataten e Kosovės prej 18 centė dhe ka vendosur kuotė nė sasi pėr eksportin e verės nga Kosova pėr nė Shqipėri.

“Vendimet e para disa ditėve tė Qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė janė nė kundėrshtim me marrėveshjen qė e kemi arritur me kryeministrin Berisha nė qershor tė kėtij vit,i pėr heqjen e ēmimeve referente dhe unifikimin e procedurave fiskale Kosovė-Shqipėri”, ka thėnė ministrja e Tregtisė dhe Industrisė sė Kosovės, Mimoza Kusari-Lila, e cila ka kėrkuar heqjen e kėtyre masave dhe njėkohėsisht ėshtė kėrcėnuar me masa reciprociteti, gjė qė ka dhėnė fryte.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=148983
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2012, 21:44   30
Citim:
Shqipėria ka dyfishuar eksportet nė Kosovė

Kukės, 17 janar - Kosova rezulton me bilanc tregtar negativ mė Shqipėrinė deri pesėfish mė tė vogėl edhe pėr vitin 2011, megjithėse gjatė kėtij viti Kosova ka rritur nė masėn 19.8% numrin e eksporteve nė Shqipėri. Shqipėria ka dyfishuar eksportet nė drejtim tė Kosovės ku ēimentoja e Fushė-Krujės vazhdon tė mbajė vendin e parė nė artikujt qė eksportohen.

Nė bazė tė tė dhėnave qė ka Dogana e Morinit nė Kukės, gjatė vitit 2011, janė pėrpunuar 4202 deklarata importi nga Kosova, krahasuar me 3370 deklarata tė vitit 2010, pra 832 deklarata mė shumė, me njė rritje prej 19.8%. Nga numri i pėrgjithshėm i importeve nė Kosovė, 4071 deklarata janė “import pėr konsum”, krahasuar me 3302 deklarata pėr vitin 2010, 69 deklarata pėr “lejim tė pėrkohshėm tė importit”, krahasuar me 43 deklarata pėr vitin 2010 dhe 62 deklarata pėr “riimport”, krahasuar me 25 deklarata pėr vitin 2010.

Materialet e ndėrtimit, automjetet, patatet, mielli, lėngjet dhe pijet energjike janė artikujt kryesorė qė Kosova ka eksportuar nė Shqipėri. Kėta artikuj zėnė 88% tė tė ardhurave tė realizuara nė Doganėn e Morinit nė Kukės, ku 98% e tyre janė realizuar nga TVSH-ja, 1% nga taksa doganore, 2.1% nga akciza dhe 0.9% nga renta minerare. Ndėrkohė qė artikujt material ndėrtimi, automjete, miell, lėngje dhe pije energjike kanė njohur rritje nė eksportet e Kosovės qė zhdoganohen nė Doganėn e Kukėsit. Artikulli patate thuajse ėshtė pėrgjysmuar.

Nga zhdoganimi i artikujve tė lartpėrmendur Dogana e Morinit nė Kukės ka realizuar rreth 4 milionė euro tė ardhura, ose 88% e totalit tė tė ardhurave pėr vitin 2011, kurse 12%e tė ardhurave tė tjera janė realizuar zhdoganimi i mallrave tė tjerė. Pėr vitin 2011 nė Doganėn e Morinit janė realizuar tė ardhura nga zhdoganimi i miellit tė importuar nė Kosovė rreth 1.217 milionė euro ose rreth 34 mijė euro mė shumė se nė vitin 2010. Nga zhdoganimet e materialeve tė ndėrtimit dhe lėndėve tė para janė realizuar tė ardhura nė shumėn e 1.157 milionė euro, ose 266.600 euro mė shumė se viti 2010. Ndėrkohė qė vendin e tretė e zėnė automjetet e importuara nė Kosovė qė nga zhdoganimet kanė realizuar rreth 828 mijė euro, ose rreth 564 mijė euro mė shumė se nė vitin 2010.

Pėr artikullin patate janė realizuar 384 mijė euro pėr vitin 2011, ose 352 mijė euro mė pak se nė vitin 2010. Ndėrsa nga zhdoganimet e lėngjeve dhe pijeve energjike janė realizuar tė ardhura nė shumėn e 341 mijė eurove, ose rreth 82 mijė euro mė shumė se nė vitin 2010.

Nė bazė tė kėtyre tė dhėnave, rritjen mė tė madhe tė eksportit nga Kosova nė Shqipėri dhe qė janė zhdoganuar nė Morin tė Kukėsit, krahasuar me vitin 2010 e zėnė automjetet. Kjo rritje ka ardhur si pasojė e heqjes sė doganave pėr automjetet nga Shqipėria nė korrik tė vitit 2011. Heqja e doganave ka stimuluar blerjen e automjeteve, ku zona e Kukėsit, por edhe mė gjerė kanė si treg kryesor Kosovėn.

Pėrgjysmimi i importit tė patates nga Kosova, sipas zyrtarėve tė Doganės sė Morinit ka ardhur si rezultat i shtimit tė referencave nga Dogana e Shqipėrisė qė ka stopuar herė pas here importin e patates. Por, qė nga tetori i vitit tė kaluar, pėrllogaritja e TVSH-sė pėr prodhimet vendore tė Kosovės bėhet me transaksion (ēmimet e blerjes) dhe jo me ēmime reference.

Edhe pėr kėtė vit, ēimentoja e Fushė-Krujės kryeson listėn e artikujve tė eksportuar nė Kosovė. Gjatė vitit 2011 janė eksportuar nė Kosovė nga Shqipėria 264.480 tonė ēimento. E krahasuar me vitin 2010 ka njė rritje prej 144.797 tonėsh ose 1.2 herė mė shumė. Ndėrkohė qė pėr vitin 2011 ka njohur njė rritje tė madhe eksporti i hekur nikelit dhe njė ulje tė eksportit tė kromit tė varfėr, krahasuar me vitin 2010. Rritje ka pėsuar edhe eksporti i fruta-perimeve, i tullave dhe i tjegullave.

Nė kufirin Shqipėri - Kosovė me njė gjatėsi prej 111.8 kilometėr, aktualisht ekzistojnė gjashtė vendkalime kufitare, ku vetėm tre prej tyre janė tė miratuara edhe si pika doganore. Dogana Morin -Vermicė ėshtė e kategorisė sė dytė, ndėrsa pika doganore e Qafė-Prushit nė Has dhe e Qafė-Morinės nė Tropojė janė tė kategorisė sė tretė.

Ndėrtimi i autorrugės Durrės – Kukės - Morin ka bėrė qė vėllimi i qarkullimit tė mallrave nė kėtė pikė doganore tė jetė trefishuar krahasuar me vitin 2008 kur autorruga nuk ishte ndėrtuar, ndėrkohė qė janė dhjetėfishuar transitet.

Trefishimi i eksporteve dhe dyfishimi i importeve si dhe dhjetėfishimi i transiteve e ka bėrė kėtė doganė "de facto" njė ndėr katėr doganat mė tė rėndėsishme nė Shqipėri, krahas Tiranės, Durrėsit dhe Kakavijės nė Gjirokastėr.

http://koha.net/?page=1,3,84440
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2012, 18:43   31
Citim:
Rritet fluksi i shkėmbimeve tregtare Shqipėri-Kosovė

Fluksi i shkėmbimeve tregtare midis Kosovės dhe Shqipėrisė, ėshtė shtuar kohėt e fundit. Tė dhėnat e ofruara nga dogana e Morinit, tregojnė se tė paktėn 100-120 mjete me mallra hyjnė dhe dalin nė ditė nga kjo pikė.

“Fluksi nė rritje ka bėrė qė kontrolli tė shtohet pėr tė gjitha mallrat ushqimore qė hyjnė nė Shqipėri nga Kosova pėrmes doganės sė Morinit. Synimi i kėtij kontrolli ėshtė eliminimi i hyrjes sė mallrave pa cilėsi pėr konsumatorin”, thonė burime zyrtare.

Gjatė kontrolleve tė ushtruara ėshtė konstatuar se problemet e vėrejtura janė kryesisht pėr mangėsi nė dokumentacion, mungesė etiketash etj.

“Janė mangėsi tė vėrejtura edhe gjatė vitit tė kaluar kur janė bllokuar mallra tė konsiderueshme si, djathė bimor, qumėsht i termizuar, qumėsht pluhur, apo produkte mishi. Po ashtu, ėshtė kontrolluar edhe hyrja e rreth 600 tonė mielli, apo sasi tė konsiderueshme pijesh energjike e lėngje frutash. Pozitiv ėshtė fakt se pas analizave tė kryera ka rezultuar se janė sipas parametrave ushqimore tė kėrkuara”, thonė specialistėt e Drejtorisė Rajonale tė Autoritetet Kombėtar tė Ushqimit.

http://www.zeri.info/artikulli/2/8/4...qiperi-kosove/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2012, 21:43   32
Citim:
Basha biznesit tiranas: Hidhini sytė nga Kosova

TIRANĖ- Bashkia e Tiranės, nė kuadėr tė politikave tė zhvillimit ekonomik tė kryeqytetit, do tė krijojė terrenin e pėrshtatshėm pėr tė afruar biznesin e Tiranės, me atė nė Prishtinė, Shkup, Tetovė, me tė gjithė tregun shqipfolės, me synim krijimin e njė afiniteti mė tė madh pėr mallrat dhe shėrbimet shqiptare.

Kryebashkiaku, Lulzim Basha, i pranishėm nė mbledhjen e Bordit Drejtues tė shoqatės “BiznesAlbania”, ku bisedoi me pėrfaqėsuesit e bizneseve, pėr nevojėn e ridimensionimit tė modelit tė zhvillimit ekonomik tė Tiranės, theksoi edhe rėndėsinė e tregut shqipfolės.

“Tregu ynė ėshtė njė treg me njė specifikė tė veēantė, bėhet fjalė pėr tregun e Republikės sė Shqipėrisė, por edhe pėr njė treg tjetėr qė duhe t’a ndikojmė fuqishėm, siē ėshtė tregu shqipfolės. Keni 400 milion euro potencial tė pashfrytėzuar me Kosovėn qė sot ėshtė volumi tregėtar Kosovė- Serbi. Nuk dua tė bėjė patriotin retorik, por dua t’ju them qė ėshtė njė potencial i pashfrytėzuar”, deklaroi Basha, duke u bėrė thirrje bizneseve qė t’i drejtojnė sytė nga Kosova.

Pėr kėtė qėllim, Basha u tha pėrfaqėsuesve tė bizneseve qė tė bashkėrendojnė punėn me kolegėt nė Kosovė, “dhe shikoni se ēfarė pjese tė kėtij bilanci tregėtar mund tė pėrmbushni ju, tani qė keni artieriet e komunikimit”.

Nė kėtė mbledhje, ku u diskutuan ēėshtjet qė shqetėsojnė komunitetin e biznesit tė Tiranės, Basha ripohoi edhe njėherė vullnetin e tij pėr tė krijuar njė partneritet tė drejtė mes Bashkisė sė Tiranės dhe biznesit.

Basha theksoi se "dy janė objektivat kryesore: tė demonstrojė nė partneritet me biznesin qė Bashkia do tė luaj rolin e saj nė zhvillimin ekonomik dhe punėsimin, duke konsideruar kėtė si njė detyrė parėsore; dhe modelin e njė qeverisjeje sa mė afėr qytetarit".

Pėr t’i dhėnė Tiranės njė transforimim tė zhvillimit ekonomik, Basha kėrkoi bashkėpunim me biznesin me qėllim qė “ēdo sfidė qė vjen nga ky vizion, tė jetė njė sfidė e pėrbashkėt”.

Nė lidhje me procesin e hipotekimit, Basha tha se do tė pėrfundojė brenda 2012. 'Asnjė objekt me leje nuk do tė mbetet pa u hipotekuar. Kjo ėshtė njė sfidė, pėr kapitalin nė kryeqytet, pėr tregun e imobilarit dhe njė provė e vetbesimit qė Tirana ka pėr tė ardhmen".

Edhe Plani urbanistik, sipas Bashės, do tė vendos rregulla tė qarta qė i duhen biznesit, pėr tė konsoliduar arritjet dhe pėr tė planifikuar hapat e mėtejshėm. “Zhvillimi kuturu ėshtė ktheyr nė kosto prandaj plani ėshtė nė interesin tonė”, tha Kryebashkiaku, duke ftuar biznesin qė tė jetė pjesė e vendimmarrjes nė kėtė drejtim pėr t’a shėndrruar Tiranėn nė njė qytet miqėsor pėr biznes.

Nė lidhje me problemin e trafikut nė Tiranė, Basha diskutoi pėr zgjidhjen qė do t’i japi terminali i ri. Pėr kėtė projekt Banka Europiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim nė tetor do tė pėrfundojė procedurat pėr t’i dhėnė jetė realizmit tė tij.

“Punimet nė Unazėn e madhe po vijojnė. Po bėjmė azhornimin pėr shpronėsimin e pjesės nga qendra Kristal deri te teknoogjiku. Ndėrkohė qė projekti i bulevardit pėrfshinė dhe pjesėn tjetėr tė unazės, 6.5 kilometrat nga Ura e Brarit tek Ura e Kamzės. Kėto nuk janė thjesht artierje transporti, por mundėsi tė jashtzakonshme pėr tė ridimensionuar bizneset”, vijoi Basha.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.2.2012, 17:50   33
Citim:
Kosova, sytė nga Shqipėria

Nė Kosovė, gjatė vitit 2011, ėshtė rritur importi i mallrave nga Shqipėria dhe anasjelltas, krahasuar me vitet e kaluara, ndėrsa ka rėnė importi i mallrave nga Serbia.

191 milionė euro ėshtė vlera e mallit qė ka hyrė nė Kosovė nga Shqipėria, e prej saj 50 pėrqind, apo 90 milionė euro, ėshtė vlera e mallit me origjinė nga Shqipėria.

Ndėrsa, malli me origjinė nga Kosova qė ėshtė eksportuar nė Shqipėri kap vlerėn e 28 milionė eurove. Nė njė konferencė pėr media, Naim Huruglica, drejtor i Doganave, shpjegoi se arsyeja mė e madhe qė ka ndikuar nė kėtė ėshtė ndėrtimi i autorrugės, por edhe masat e reciprocitetit me Serbinė.

"Qė nga ndėrtimi i rrugės nė kėtė pjesėn e Shqipėrisė, por edhe nė kėtė pjesėn tonė, ne po vėrejmė ēdo ditė rritje tė qarkullimit tregtar me Shqipėrinė. Dhe jo vetėm tė mallrave qė janė me origjinė nga Shqipėria por edhe mallra qė vijnė nga vendet tjera, qė e shfrytėzojnė Shqipėrinė. Ėshtė njė rritje prej 50% e produkteve shqiptare qė janė prezent nė tregun e Kosovės, dhe asnjė shtet tjetėr nuk e ka kėtė pėrqindje nė rritje, nė raport me neve. Por, edhe eksporti i Kosovės ka pasur rritje edhe pse jo nė pėrmasa tė njėjta si importi. Nė vitin 2011 kemi eksportuar 28 milionė. Mė 2010, 21 milionė", shprehet Huruglica.

Sipas Huruglicės, nė bazė tė informacioneve ka pasur rėnie tė importit me Serbinė, krahasuar me vitet e kaluara, ndėrsa me Shqipėrinė ka pasur rritje jashtėzakonisht tė madhe, gjatė vitit 2011.

"Informacionet janė se ka pasur rėnie tė importi me Serbinė, nė raport me vitet e kaluara. Ndėrsa, po e marr shembullin e kundėrt - Shqipėrinė, ku ėshtė njė rritje jashtėzakonisht e madhe prej 50% ėshtė rrit nė vitin 2011 nė krahasim me vitin 2010. Por, ėshtė rritur edhe eksporti i mallrave tė Kosovės nė Shqipėri", shtoi Huruglica.

Kėto tė dhėna u publikuan nė njė konferencė pėr media ku Huruglica paraqiti realizimin e planit tė punės pėr vitin 2011, duke arritur tė grumbullojnė 827 milionė euro tė hyra, apo 127 milionė euro mė shumė se nė vitin 2010. Sipas Huruglicės ky trend pozitiv i mbledhjes sė tė hyrave ėshtė ndikuar edhe nga aksioni i 25 korrikut tė vitit 2010 nė veri tė Kosovės, ku kontrabandimi i mallrave ėshtė zvogėluar nė maksimum. Doganat e Kosovės parashikojnė tė mbledhin 867 milionė euro nė vitin 2012.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,14,73210
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.4.2012, 19:42   34
Citim:
Trefishohet shkėmbimi i mallrave Shqipėri-Kosovė

Shkėmbimi i mallrave mes Kosovės dhe Shqipėrisė vazhdon tė ketė rritje. Gjate kėtij tremujori krahasimi me tė njėjten periudhė tė vitit tė kaluar ėshtė trefishuar. Nė Doganėn e Morinit radhėt e gjata tė kamionėve tė tonazheve tė ndryshėm presin procedurat e kalimit, ndėrsa shprehen se rruga dhe ēmimet konkuruese janė disa nga shkaqet e rritjes sė shkėmbimeve tregetare me Shqipėrine dhe Kosovėn.

Por mesa duket kapacitetet e pėrpunimit tė mallrave dhe automjeteve nė doganė duhen zgjeruar, pasi njė pjesė e drejtuesve tė mjeteve thonė se jo gjithēka shkon mirė. Mos funksionimi herė pas here i sistemit elektronik, shkėputja e energjisė elektrike dhe vonesat nga ana proceduriale i ka lėnė nė pritje me orė tė tėra.

Nė shkėmbimet tregtare,vend tė rėndėsishėm po zėnė materialet e ndėrtimit, kryesisht tulla, ēimento dhe hekur. Produket agro-ushqimore janė njė tjetėr konkurues i mallrave qė futen nė Kosovė nga kompanitė shqiptare, por tashmė edhe Kosova po zė njė vend tė rėndėsishėm nė tregun e Shqipėrisė.

http://www.abcnews.al//lajme/ekonomi/5/16791
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.4.2012, 20:58   35
Citim:
Takimi Haxhinasto- Selimi, treg unik me Kosovėn

Tiranė - Heqja e tė gjitha barrierave pėr tė krijuar njė treg unik mes Shqipėrisė dhe Kosovės, ka qenė nė qendėr tė takimit mes ministrit tė Jashtėm Haxhinasto dhe ambasadorit tė Kosovės nė Shqipėri, Sylejman Selimi.

Ata shprehėn nevojėn e thellimit tė mėtejshėm tė bashkėpunimit nė tė gjitha fushat nė funksion tė axhendės sė integrimit europian. Situata nė rajon, incidentet nė Mitrovicė dhe Maqedoni kanė qenė njė tjetėr temė diskutimi. Tė dyja palėt bėn thirrje pėr qetėsi dhe maturi, si dhe shmangien e provokimeve.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/35883
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2012, 21:47   36
Citim:
Kusari – Lila: Tė avancohet bashkėpunimi ekonomik me Luginėn e Preshevės

Prishtinė, 18 prill - Me qėllim tė ngritjes sė bashkėpunimit ekonomik, zv.kryeministrja Mimoza Kusari-Lila priti sot kryetarin e Komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafėn me tė cilin diskutoi pėr promovimin e prodhuesve tė Preshevės nė tregun kosovar.

Duke i dhėnė pėrkrahje tė fuqishme ekonomike dhe politike, zv.kryeministrja Kusari-Lila tha se duhet tė sigurohemi qė prodhuesit e Preshevės tė mos hyjnė nė kategorinė e produkteve tė Serbisė. “Dua qė prodhuesit e Preshevės tė mos ndjehen tė izoluar apo tė anashkaluar nga ne. Ne duhet tė gjejnė njė formė, qė produktet e Preshevės tė identifikohen dhe tė punojmė mė tepėr nė sensibilizimin e qytetarėve tė Kosovės pėr konsumin e kėtyre produkteve. Pėr kėtė duhet tė angazhohen edhe shoqatat e biznesit”.

Nė anėn tjetėr kryetari i Komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa tha se tregu i vetėm i Preshevės mbetet Kosova. “Duke pasur parasysh qė 97 pėr qind e banorėve janė shqiptarė dhe se ne shpresėn e vetme e kemi qė tė kemi qasje dhe qarkullim mė tė lehtė nė Kosovė”, - theksoi kryetari Mustafa.

Ēėshtje mjaft shqetėsuese mbeten policat e sigurimit, ku qytetarėt e luginės sė Preshevės duhet tė paguajnė 60 euro pėr sigurim tė veturave pėr periudhėn dy javore. Ngarkesė tjetėr pėr bizneset nga kjo luginė mbetet TVSH-ja e cila paguhet 2 herė, njė herė nė kufi dhe njė herė gjatė kohės kur produkti i tyre shitet.

Ministrja e MTI-sė, Kusari – Lila premtoi qė pėr kėto ēėshtje do tė diskutoj me ministrin e Financave, por edhe me ministrat tjerė qė t’iu mundėsohet qasje mė e lehtė e qarkullimit tė mallrave dhe njerėzve nė Kosovė.

http://koha.net/?page=1,13,96160
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2012, 21:23   37
Citim:
Kosova dhe Shqipėria edhe me bashkėpunim bankar (me video)

Banka Qendrore e Kosovės (BQK) dhe Banka e Shqipėrisė, nga e hėna kanė thelluar bashkėpunimin e tyre, kjo duke filluar nė njė konferencė me temėn “Sistemi Bankar dhe Zhvillimi Ekonomik”.

Tė dy guvernatorėt shprehen pėrkushtimin e tyre pėr bashkėpunim, duke shpalosur kėshtu pėrvojat dhe tė arriturat e tyre. Ky gurthemel i bashkėpunimit, bėhet nė 100 vjetorin e shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Guvernatori i Bankės Qendrore tė Kosovės, Gani Gėrguri ka thėnė se BQK-ja ėshtė thellė e pėrkushtuar qė stabilitetin aktual financiar ta ngrit edhe nė shkallė mė tė lartė.

“Pėrkundėr telasheve serioze financiare e fiskale nė tregun global, sistemi bankar i Kosovės ka vazhduar tė pėrkrahė ekonomin e vendit duke demonstruar nivel tė fort tė mbulueshmėrisė me kapital, pastaj nivel tė kėnaqshėm tė likuiditetit, si dhe nė kontinuitet njė afarizėm nė rritje dhe me profit. Kjo e bėnė Kosovėn qė sot tė radhitet ndėr vendet me rritjen mė tė shpejtė tė kreditimit nė rajon dhe me nivelin mė tė ulėt tė kredive jo performuese”, ka thėnė ai.

Ndėrsa Ardian Fullani, guvernator i Bankės sė Shqipėrisė, para tė pranishmėve ka shpalosur njė libėr qė nė Shqipėri ishte botuar vitin qė kemi lėnė pas, duke thėnė se ky libėr do tė rrit bashkėpunimin nė mes tė dy vendeve, por edhe do rris edukimin financiar.

Libri “Financat personale nė duart tuaja”, ka pėr qėllim tė ndihmojė tė gjithė se si tė administrohen mė mirė paratė.

“Hapi i ri qė po bėjmė nė 100 vjetorin e shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės ėshtė njė hap mjaftė i rėndėsishėm, kemi zgjedhur pikėrisht atė qė unė do ta quaja pilari i tretė i bankave qendrore, sė pari kemi stabilitetin makro financiar dhe stabilitetin e ēmimeve, tashti i shtojmė edhe njė pilar tė tretė, i cili ėshtė njė element mjaftė i rėndėsishėm por njėkohėsisht ėshtė njė gur themel i rėndėsishėm pėr edukim financiar, i cili do tė shtrojė rrugėn e njė mirėkuptimi publik lidhur me financat”, ka thėnė ai.

Kjo konferencė e mbajtur mes dy bankave qendrore tė Kosovės dhe Shqipėrisė, u quajt themel i thellimit tė bashkėpunimit./T.Gashi/

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,148479
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.6.2012, 21:11   38
Citim:
Kosova, taksė ēimentos shqiptare

Qeveria e Kosovės vėshtirėson importin e ēimentos nga Shqipėria pėr tė mbrojtur prodhuesin vendas duke vendosur tarifėn prej 35 pėrqind pėr tė gjitha importet e ēimentos.

Njė vendim i tillė vjen pasi fabrika e vetme e prodhimit tė ēimentos nė Kosovė SharrCem ėshtė ankuar nė Ministrinė e Tregtisė se ėshtė dėmtuar nga importi i kėtij produkti pėrshkak tė konkurrencės jo tė barabartė nė ēmim. Madje sipas burimeve zyrtare SharrCem, e cila ėshtė privatizuar nga njė kompani greke, ka kėrcėnuar se do tė ankohet nė Cefta nėqoftėse nuk merren masat mbrojtėse.

Drejtuesi i Njėsisė pėr Politika Tregtare nė Ministrinė e Tregtisė, Blerim Ahmeti shpjegon arsyet e marrjes sė kėtij vendimi ndėrsa thekson se kjo masa ėshtė e pėrkohshme dhe do tė zgjasė vetėm 90 ditė.

Pavarėsisht se sipas vendimit tė Ministrisė sė Tregtisė tarifat nė importin e ēimentos vendosen pėr tė gjitha vendet, dicka e tillė e dėmton mė sė shumti Shqipėrinė e cila ėshtė dominuese nė tregun e Kosovės. Ndėrkaq nga ana tjetėr, fabrika SharrCem ende nuk ka kapacitete tė mjaftueshme prodhimi nė raport me kėrkesat nė Kosovė.

Pavarėsisht argumenteve qė jepen nga Ministria e Tregtisė, njohėsit e ekonomisė politika tė tilla i vlerėsojnė si vazhdimėsi e njė bashkėpunimi tė ēuditshėm mes dy tregjeve dhe e cila bie nė kundėrshtim me retorikėn e vazhdueshme tė lidereve tė cilėt trumpetojnė patriotizėm ekonomik dhe politik.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=172416
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.6.2012, 21:58   39
Citim:
Kusari-Lila: Ēimentoja “shqiptare” vjen nga Italia, Serbia e Greqia

Tiranė, 14 qershor - Ministrja e Tregtisė dhe Industrisė nė Kosovė, Mimoza Kusari-Lila mbron vendimin e saj pėr vendosjen e tarifės prej 35 pėr qind pėr ēimenton e importuar nga Shqipėria dhe vendet e tjera, me arsyetimin se nė tri vitet e fundit ėshtė rritur importi i kėtij produkti nė treg nga 3 nė 35%.

Diēka e tillė ka prekur tregun e ēimentos, duke e dėmtuar mė sė shumti fabrikėn e vetme tė prodhimit tė ēimentos nė Kosovė “Sharr Cem”.

Nė njė intervistė pėr “”Top Channel”, ministrja kosovare e quajti vendimin si masė tė aplikueshme pėr mbajtjen e tregut nėn kontroll dhe ofrimin e mundėsive tė barabarta pėr tė gjitha ata qė duan tė jenė prezent nė treg.

“Dua tė theksoj se kjo masė nuk ėshtė marrė vetėm ndaj Shqipėrisė, por ka ndėrlidhje edhe me produktet qė vijnė nga Shqipėria nė Kosovė, nga Italia e vende tė tjera evropiane, jo nė proporcion me rrjedhėn e tregut tė lirė. Prandaj ka njė ndėrhyrje nė treg, kjo ėshtė njė masė e pėrkohshme 90-ditore. Nėse vėrtetohet qė s’ka njė praktikė qė prish tregun nė Kosovė, masa mund tė zgjatet, nė rast tė kundėrt mund tė vazhdohet mė tej”, deklaroi Kusari-Lila.

Sipas ministres, problemi nuk ėshtė vetėm te fabrika e prodhimit nė Fushė Krujė, por nė tė njėjtėn kohė Shqipėria importon edhe ēimenton e prodhuar nė Itali. Njė grup punues po heton mbi arsyet e importit nė sasi tė mėdha tė ēimentos nė Kosovė.

Rezultatet e para tregojnė se nė Itali dhe Shqipėri ka pasur hiperprodhim tė ēimentos dhe si rrjedhojė Kosova ėshtė parė si treg i volitshėm pėr shkak tė kėrkesės nė rritje nė industrinė e ndėrtimit.

Teksa mohon pretendimet se njė masė e tillė ngre koston e ndėrtimit, ministrja Kusari-Lila shton se kompanitė kosovare tė importit kanė manipuluar me faktet, duke e deklaruar ēimenton me ēmim shumė tė ulėt nė doganė dhe duke e shitur mė pas me ēmimin e tregut.

“Fitimi qė paraqitet nė doganė nuk ėshtė i njėjtė me atė real. Synimi i kėsaj mase nuk ėshtė bllokimi, por vetėm sqarimi dhe vendosja nėn kontroll e tregut. Nė tė njėjtėn mėnyrė monitorohet njėkohėsisht edhe ēmimi i produktit kosovar, nė mėnyrė qė tė mos rritet abuzivisht fitimi i krijuar”.

Vendimi i Ministrisė sė Tregtisė ėshtė kritikuar nga deputetet e Kuvendit e Kosovės. Dy deputetė, njeri nga koalicioni pėr Kosovė tė Re e tjetri nga PDK-ja, qė tė dy nė bashkėqeverisje me ministren Kusari-Lila, kanė thėnė se bllokimi i ēimentos shqiptare iu shėrben interesave tė ngushta klanore.

Tė dhėnat nga doganat e Kosovės flasin pėr shumėfishimin e importit tė ēimentos nga Shqipėria nė tre vjetėt e fundit. Nėse nė vitin 2009 ishin importuar 16 702 tonė ēimento, nė vitin 2011 sasia e importit arrin nė 226 847 tonė.

Ndėrkaq, pas marrjes sė vendimit nga Ministria e Tregtisė, pėr tre ditėt e fundit pasi u zbatua vendimi pėr tarifėn prej 35%, Shqipėria ka importuar vetėm mė 11 qershor rreth 70 mijė tonė ēimento. Me 12 dhe 13 qershor ka munguar tėrėsisht importi nga Shqipėria, por ka vazhduar tė hyjė ēimento nga Greqia, Italia dhe Serbia.

http://koha.net/?page=1,3,103394

Citim:
Kėrkohet shkarkimi i Kusari - Lilės

Deputetėt nga dy subjektet politike nė koalicionin qeverisės, nga PDK dhe AKR, kanė reaguar tė enjten publikisht nė seancėn plenare kundėr vendimit tė ministres sė Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari - Lila ,qė si masė mbrojtėse pėr prodhimet vendore ta bllokojė kalimin e ēimentos shqiptare nė tregun e Kosovės nėpėrmjet ngarkesės me taksė tė veēantė, duke krijuar kėshtu mundėsi monopoli pėr prodhuesin e vetėm tė ēimentos nė vend, fabrikėn “Sharr-Cem”. Reagimet ishin aq tė ashpra, sa ėshtė kėrkuar shkarkimi urgjent i ministres Kusari, nė tė kundėrtėn deputetėt paralajmėruan inicimin e njė mocioni parlamentar. “Ēėshtja pėr tė cilėn desha tė bisedoj ėshtė ēėshtje pėr fabrikėn ‘Sharr-Cem”, qė ėshtė bėrė njė temė kėto ditė. Mendoj qė fillimisht privatizimi i kėsaj fabrike ėshtė bėrė nė mėnyrė jo tė rregullt dhe tani sė fundi edhe MTI-ja po mundohet t’i japė favorizime, tė cilat mendoj qė janė njė shkelje e tė drejtave tė konkurrencės dhe MTI-ja duhet tė aplikojė standarde, tė cilat janė tė qėndrueshme dhe janė tė bazuara. Unė do tė isha befasuar nėse “Sharr-Cem” do tė vlerėsohet nga MTI-ja pėr vlerėsimin e cilėsisė, pėr ndotjen e ambientit, pėr kualitetin e shėrbimeve dhe produktit tė cilin e nxjerr, e jo tė nxirret e tė favorizohet me njė teknologji tė vjetėrsuar, sepse kur ėshtė futur nė privatizim ajo e ka ditur, dhe kjo kompani mban monopolin nė Ballkan”, tha deputeti i PDK-sė, Shaip Muja.

Dyshime pėr afera

“Sot ndėrtimi kontrollohet nga ‘Titani’ nėpėrmjet ēimentos nė tėrė Ballkanin. Prandaj, bazuar nė kėtė, nuk do tė duhej qė MTI-ja tė pėrzihet nė kėtė ēėshtje, sepse ne na ngre shumė pyetje pėr tė cilat mund tė dyshojmė edhe pėr keqpėrdorime serioze, e ku ministrja ėshtė angazhuar zėshėm, derisa ėshtė bėrė ministre, qė tė mos futet nė kėto lojėra dhe tash kėto lojėra mendoj qė janė jashtėzakonisht tė dėmshme edhe pėr autoritetin qeveritar, por edhe pėr kualitetin e konkurrencės nė treg”, tha deputeti Muja. Ai tha se vendimi duhet tė kthehet prapa. “Unė kisha kėrkuar qė ato vendime tė dėmshme nė drejtim tė Republikės sė Shqipėrisė tė anulohen, meqė janė duke u politizuar dhe nuk janė nė interes tė pėrgjithshėm, por pėr interesat e caktuara tė individėve”, tha deputeti Muja. Mjaft i ashpėr ishte edhe deputeti nga radhėt e AKR-sė, subjekt politik nga i cili vjen edhe ministrja Kusari, z. Emin Gėrbeshi. Ai ishte kėmbėngulės qė ministrja duhet tė shkarkohet pėr gabimin qė e ka bėrė.

Ēimentoja shqiptare, mė e lirė

“Vendimi i fundit i MTI-sė pėr vendosjen e taksės ndaj ēimentos sė Shqipėrisė ėshtė vendim tepėr i ēuditshėm dhe i dėmshėm, qė do tė krijojė barriera tė reja tregtare ndėrmjet shqiptarėve. Duket se kjo ėshtė bėrė me qėllim, jo qė tė mbrohet prodhimi vendor, siē thuhet, por pėr interesat e caktuara tė klaneve dhe grupeve qė dominojnė nė ekonomi. Duke vepruar kėshtu, ata po e dėmtojnė, jo vetėm ekonominė, por edhe kombin tonė. Kjo taksė prodhon efekte shumė negative nė disa segmente. E para, e ērregullon tregun me kėtė lėndė shumė tė rėndėsishme pėr ndėrtimtarinė, kur dihet se ēimentoja shqiptare ėshtė shumė mė e lirė se ajo e fabrikės ‘Sharr-Cem’ dhe se ky prodhues i Kosovės nuk i plotėson tė gjitha kėrkesat e tregut, por e rrit edhe koston e ndėrtimit”, tha deputeti Gėrbeshi. Ai tha se kjo masė ėshtė nė kundėrshtim edhe me politikat qeveritare pėr zhvillimin e ekonomik, qė ėshtė proklamuar disa herė para Kuvendit tė Kosovės. Sipas tij, kjo masė e MTI-sė e favorizon kompaninė greke dhe kompanitė tjera prodhuese tė kėtij produkti nė Serbi dhe nė Maqedoni dhe e nxit shtetin shqiptar tė aplikojė masa tė ngjashme ndaj prodhimeve tė tjera tė Kosovės. Gėrbeshi tha se prodhimet e Shqipėrisė duhet tė trajtohen njėsoj si tė jenė prodhime vendore tė Kosovės dhe ashtu tė veprohet edhe nga pala tjetėr. “Nėse nuk ndodh kjo, unė atėherė si deputet do tė kėrkoj dorėheqjen e ministres Mimoza Kusari dhe do tė mundohem qė ta paraqes nė Parlament njė mocion, nėpėrmjet tė cilit do tė kėrkoj qė prodhimet e Kosovės dhe ato tė Shqipėrisė tė njihen si prodhime vendore, duke i hequr tė gjitha barrierat doganore dhe barrierat tjera nė taksa pėr kėto prodhime”, tha Emin Gėrbeshi.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/k...i-kusari-liles
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2012, 21:53   40
Citim:
Kusari-Lila nuk tėrhiqet, nuk brengoset nga vlerėsimi i BE-sė

Prishtinė, 16 qershor - Vlerėsimi i BE-sė se Kosova ka shkelur Marrėveshjen e CEFTA-s me vendimin pėr vėnien e taksės prej 35% pėr importuesit e ēimentos nuk ka brengosur ministren Mimoza Kusari-Lila.

Duke u pėrpjekur qė ta mbrojė vendimin, Kusari-Lila, ka thėnė se nuk ėshtė shkelur Marrėveshja e CEFTA-s dhe vendimi ėshtė i pėrkohshėm. Ajo thotė se vendimi mund edhe tė tėrhiqet nėse gjatė hetimit vėrtetohet se ėshtė shkelur Ligji pėr konkurrencėn.

Zyra e Bashkimit Evropian nė Kosovė ka theksuar se ky vendim ėshtė nė kundėrshtim me Marrėveshjen pėr Tregti tė Lirė, e njohur si CEFTA.

“Ky veprim nuk ėshtė nė pajtim me Marrėveshjen e CEFTA-s, nėnshkruese e sė cilės ėshtė Kosova”, ka thėnė Syzana Bytyēi pėr Kohėn Ditore, e cila ėshtė zyrtare pėr informim nė Zyrėn e BE-sė nė Kosovė.

Nė kundėrshtim tė kėtij vendimi kanė dalė edhe deputetėt e partisė sė Mimoza Kusarit-Lilės dhe deputetėt e koalicionit qeverisės, PDK-AKR.

http://koha.net/?page=1,13,103619
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:53.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.