Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.6.2012, 20:03   41
Citim:
Importuesit protestojnė kundėr tarifės sė ēimentos

Duhet anuluar vendimi i marrė nga Ministria e Tregtisė pėr aplikimin e masave mbrojtėse tė pėrkohshme nė importin e ēimentos, dhe se tarifa e ngritur prej 35% vjen nė kundėrshtim me ēdo lloj logjike ekonomike por edhe ēdolloj synimi politik. Kėshtu u tha tė hėnėn nė konferencė-protestėn e mbajtur nga Oda Ekonomike e Kosovės (OEK) me importuesit kosovar tė ēimentos.

Importuesit kanė kėrkuar heqjen e kėsaj tarife ngase sipas tyre, qė shtatė ditė janė tė bllokuara 200 firma kosovare qė kanė blerė ēimento nė Fushė-Krujė, dhe se dy mijė punėtorė pėr kėto ditė kanė mbetur pa punė.

Nė konferencė u tha se Sharrcem pėrmbush 40% tė tregut, Fushė Kruja pėrmbush 32%, Titan Shkup pėrmbush 19% tė tregut.

Kryetari i OEK-ut, Safet Gėrxhaliu, ka thėnė se avancimi ekonomik duhet tė jetė prioritet i prioriteteve, dhe se duhet tė mbrohen interesat e tė gjithėve dhe jo nė mėnyrė selektive.

Sipas tij, vendimi i marrė nga Ministria e Tregtisė ėshtė rezultat i mosdialogimit paraprak dhe i marrė nė mėnyrė ‘ad-hock’.

Gėrxhaliu e ka vėnė nė pikėpyetje nėse ėshtė analizuar deri mė tani se si funksionin tregu i ēimentos nė Kosovė.

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,148797
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2012, 21:00   42
Citim:
Lauka: Vendimi pėr ēimenton ėshtė marrė pėr interesa tė ngushta

Vendimi pėr taksėn doganore prej 35% pėr ēimenton e importuar nga Shqipėria ėshtė pėrcjellė me shumė reagime. Njė numėr i punėtorėve tė disa ndėrmarrjeve qė importojnė kėtė prodhim kanė vendosur kėto pankarta pėr tė kundėrshtuar vendimin e marrė.

Kjo edhe shkaktoi probleme nė nisjen e konferencės tė organizuar nga Oda Ekonomike e Kosovės dhe Dhoma e Tregtisė dhe Industrisė e Shqipėrisė. Dy drejtuesit e shoqatave tė biznesit kanė thėnė se njė vendim i tillė ka dėmtuar nė masė tė madhe kompanitė importuese.

Mė i ashpėr nė qėndrime ka qenė ambasadori i Shqipėrisė nė vendin tonė, Islam Lauka. Ai ka vlerėsuar se vendimi ėshtė marrė pėr interesa tė ngushta dhe jo pėr mbrojtje tė prodhimit tė vendit.

Me gjithė kundėrshtitė, ministrja, Mimoza Kusari-Lila, vazhdon tė mbrojė vendimin, duke thėnė se kjo ėshtė bėrė me qėllim tė mbrojtjes sė prodhimit vendės dhe nė kuadėr tė ligjit pėr masat mbrojtėse nė importe.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=43&id=173195
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.6.2012, 21:38   43
Citim:
A e ka shkelur Kosova marrėveshjen CEFTA?

Marrėveshja pėr Tregti tė Lirė CEFTA, njė projekt ndėrkombėtar i krijuar nga ana e Bashkimit Evropian, me qėllim tė lehtėsimit tė kėmbimeve tregtare tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor ėshtė vėnė nė dyshim se sė fundi ėshtė shkelur nga Republika e Kosovės, e cila ėshtė anėtare e kėtij mekanizmi qė nga viti 2007. Vendimi i Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė pėr marrjen e masave tė pėrkohshme mbrojtėse nė importin e ēimentos pėr tė gjitha vendet me tarifė prej 35 pėr qind ėshtė vendimi, i cili ka ngritur dilema sa a ėshtė shkelur marrėveshja e CEFTA-s.

Pėrfaqėsuesit e bizneseve nė Kosovė japin mendime tė kundėrta.

Sipas pėrfaqėsuesve tė Odės Ekonomike Amerikane nė Kosovė kjo marrėveshje nuk ėshtė shkelur, derisa Oda Ekonomike e Kosovės vė nė dyshim se vendimi i Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė ėshtė nė kundėrshtim me kėtė marrėveshje.

Drejtori i Odės Ekonomike Amerikane, ArianZeka, thotė pėr Radion Evropa e Lirė se vendimi pėr caktimin e masave mbrojtėse nė importin e ēimentos, ka bazė ligjore.

Arian Zeka

​​“Ėshtė mirė t’i sqarohet opinionit dhe tė gjithė atyre, tė cilėt janė tė hutuar me kėtė vendim qė nuk ėshtė shkelur marrėveshja CEFTA. Me lejoni t’i referohem njė pjese tė Marrėveshjes pėr Tregti tė Lirė, e cila thotė se nė momentin kur konkludohet se njė industri e caktuar dėmtohet apo kėrcėnohet qė tė pėsojė dėme, atėherė mund tė implementohen masat mbrojtėse”, thotė Zeka.

Sipas Zekės, edhe njė dispozitė tjetėr e marrėveshjes CEFTA thotė se nė momentin kur rrezikohet situata ekonomike e njėrit nga vendet anėtare tė marrėveshjes CEFTA, atėherė vendi importues, i cili pėson dėme nga njė import i caktuar, mund t’i zbatojė masat mbrojtėse.

Sipas Ligjit pėr masat mbrojtėse nė importe, e cili ka hyrė nė fuqi nė vitin 2011 nė Kosovė, thuhet se masat mbrojtėse duhet tė pėrbėjnė njė detyrim mbrojtės ad valorem (kuotė me vlerė) tė llogaritur sipas vlerės sė produktit tė importuar, e cila mund tė zbatohet pėrmes kuotės tarifore nė importet e produktit tė hetuar.

Masa mbrojtėse nė produktet e importuara nė territorin e Republikės sė Kosovės, sipas kėtij ligji, zbatohet vetėm nėse ėshtė pėrcaktuar, pėrmes njė hetimi tė kryer sipas dispozitave tė kėtij ligji, qė produkti i hetuar ėshtė importuar nė territorin e Republikės sė Kosovės, nė sasi tė mėdha dhe nė kushte tė tilla qė i shkaktojnė ose kėrcėnojnė tė shkaktojnė dėme serioze prodhuesve tė mallrave tė njėjta nė Kosovė ose qė shkakton ērregullime nė njė sektor tė ekonomisė, tė cilat do tė mund tė sillnin pėrkeqėsim tė gjendjes ekonomike tė kėtij sektori nė Kosovė. Ndėrmarrja “SharrCem” e cila ėshtė prodhuesi dhe furnizuesi kryesor i ēimentos nė Kosovė, ishte ajo e cila kishte ngritur shqetėsim se po dėmtohet nga importi i ēimentos. “SharrCem” ėshtė kompani e Kosovės.

Produktet e ndėrmarrjes “SharrCem”, thonė pėrfaqėsuesit e bizneseve, janė produkt vendor, edhe pse lėndėn e parė e importon.

Sipas Marrėveshjes pėr Tregti tė Lirė, tė nėnshkruar nga autoritetet kosovare, njė produkt fiton origjinėn e Kosovės nė qoftė se ai produkt ėshtė i pėrfituar tėrėsisht nė Kosovė, ose nė qoftė se ėshtė punuar apo pėrpunuar nė masė tė mjaftueshme.

Kritikė pėr marrjen e kėtij vendimi shprehen pėrfaqėsuesit e Odės Ekonomike tė Kosovės. Sekretari i Odės Ekonomike tė Kosovės, Berat Rukiqi, thotė se ky vendim nuk ėshtė konform rregullave tė tregtisė sė lirė.“Nė kuadėr tė kushteve tė Kosovės dhe duke pasur parasysh specifikat qė i ka kjo industri dhe faktin qė ka ndikime edhe nė industritė e tjera, ne mendojmė se vendimi nuk ėshtė konform rregullave tė tregtisė sė lirė dhe nė njė anė i krijon favore njė kompanie. Mirėpo, nė anėn tjetėr mund tė dėmtojė njė zinxhir tjetėr tė kompanive qė janė tė rėndėsishme pėr ekonominė e vendit”, vlerėson Rukiqi.

Sidoqoftė edhe ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila, ka thėnė se ky vendim nuk ėshtė nė kundėrshtim me Marrėveshjen e CEFTA-s.

Ministrja Kusari-Lila ka theksuar nenin 23 tė marrėveshjes CEFTA, ku thuhet se nėse produktet e importuara nga njė vend i CEFTA-s shkaktojnė shqetėsime serioze nė tregun vendor, deri nė gjetjen e zgjidhjes ndėrmjet vendeve, mund tė merren masa tė pėrkohshme nga vendet importuese.

Ky vendim i MTI-sė, ėshtė i pėrkohshėm nė afat prej 90 ditėsh, por nėse shihet e nevojshme mund tė shtohen edhe 30 ditė tjera, pra 120 ditė dhe ende nuk ėshtė masė mbrojtėse, qė ka pėr qėllim mbrojtjen e tregut vendor, derisa tė zhvillohen hetimet. Nėse hetimet konstatojnė se nuk ka bazė pėr masa, shuma e paguar ju kthehet palėve qė e kanė paguar.

Sipas tė dhėnave zyrtare tė Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė, nė vitin 2009 dhe 2010 Kosova importonte 15 dhe 16 mijė tonė ēimento, ndėrsa nė vitin 2011 nė Kosovė kishin hyrė 260 mijė tonė, qė do tė thotė shumė mė shumė se vitet e kaluara.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=174032
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2012, 21:55   44
Citim:
Kosova dhe Shqipėria krijojnė njė doganė tė vetme

Gazeta “Bota sot” nga burime zyrtare merr vesh se nė kėtė njėqind vjetor tė pavarėsisė sė shtetit shqiptar, institucionet e Kosovės dhe Shqipėrisė nė mėnyrė tė fshehtė dhe tė heshtur kanė nisur pėrgatitjet pėr tė krijuar unionin (bashkimin) doganor Shqipėri – Kosovė.

Para dhjetė ditėsh nė mėnyrė simbolike ekskavatorėt e njė kompanie ndėrtimesh asfaltuan dhe lidhėn autorrugėn e re tė Kosovės me atė tė Shqipėrisė nė vendkalimin kufitar tė Vėrmicės - Morinit. Aty u shemb ura e vjetėr qė pėr mė shumė se gjysmė shekulli kishte shėrbyer pėr t’i mbajtur shqiptarėt tė ndarė nė dysh.

Ndėrkohė, gazeta “Bota sot” nga burime zyrtare merr vesh se nė kėtė njėqind vjetor tė Pavarėsisė sė shtetit shqiptar, institucionet e Kosovės dhe Shqipėrisė nė mėnyrė tė fshehtė dhe tė heshtur kanė nisur pėrgatitjet pėr tė krijuar union doganor Shqipėri – Kosovė. Doganat e tė dyja shteteve po pėrgatisin infrastrukturėn ligjore pėrkatėse.

E tėra kjo po bėhet duke marrė shembull unionin doganor tė BE-sė. Kjo do jetė thelbėsore pėr Shqipėrinė dhe Kosovėn qė nė kėto hapėsira tė funksionojė njė treg i vetėm. E jo dy tregje tė ndara sikurse deri mė tani.

http://www.botasot.info/def.php?category=43&id=174949
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.7.2012, 21:22   45
Citim:
Berisha: Bashkėpunim ekonomik mes shqiptarėve

Forcimi i bashkėpunimit ekonomik mes vendeve tė rajonit, duke pėrdorur si urė lidhėse shqiptarėt, ishte apeli kryesor qė u drejtua nga kryeministri Sali Berisha dhe kryebashkiaku i Tiranės Lulzim Basha, nė konferencėn pėr fqinjėsinė e Shqipėrisė.

Nė fjalėn e mbajtur nė prani tė pėrfaqėsuesve shqiptarė nga Kosova, Mali i Zi dhe Maqedonia, kryebashkiaku i Tiranės Lulzim Basha tha se duhen analizuar tė gjitha mėnyrat e bashkėpunimit , kryesisht nė fushėn ekonomike mes vendeve tė rajonit.

Nga kjo analizė, sipas kryebashkiakut Basha, duhet tė dalin konkluzione lidhur me mėnyrėn sesi marrėdhėniet ekonomike mes vendeve mund tė forcohen. Ndėrkohė, kryeministri Sali Berisha apeloi pėr mė shumė projekte rajonale qė pėrfshijnė shqiptarėt e kėtyre trojeve. Edhe pse projektet mund tė pėrfshijnė shqiptarėt, sipas kryeministrit Berisha, pėrfitues janė tė gjithė qytetarėt e rajonit. Tryeza pėr fqinjėsinė e Shqipėrisė e organizuar nė Tiranė nga Instituti pėr Studime Bashkėkohore dhe Universiteti i Kolumbias.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...qiptareve.html

Citim:
Konfindustria: Zhvillimi ekonomik, mos pengoni krijimin e tregut mbarėkombėtar

Konfindustria shpreh shqetėsimin pėr vonesat e paarsyetuara dhe deri nė pengesat ligjore tė Qeverive tė Shqipėrisė dhe Kosovės, qė po vėshtirėsojnė dhe pengojnė krijimin e Tregut mbarėkombėtar 7 milionėsh, si njė domosdoshmėri pėr zhvillimin ekonomik dhe mirėqenien e gjithė qytetarėve shqiptare.

Konfindustria merr shkak nisur nga vendimet e fundit tė marra nga qeveritė e 2 shteteve shqiptare, qė jo vetėm nuk po shkojnė drejt krijimit tė njė tregu tė pėrbashkėt, por pėrkundrazi tė ēojnė drejt njė mbyllje tė tregjeve tė vendeve respektive.

Administratori i Pėrgjithshėm i Kofindustrisė Gjergj Buxhku thekson se:

“Pėrmendim vendimet e njėpasnjėshme tė marra nga Shqipėria dhe Kosova brenda harkut kohor mė tė shkurtėr se 1 vjecar me natyrė proteksioniste nė fushėn e tregtisė sė prodhimeve bujqėsore, nė fushėn e prodhimit tė ēimentos, etj.

Konfindustria vlerėson, se mungesa e bashkėrendimit tė legjislacioneve tė Shqipėrisė dhe Kosovės nė fushėn ekonomike dhe pėr mė shumė vendimet me natyre proteksioniste zhvleftėsojnė dhe ulin efektivitetin edhe tė investimeve tė mėdha tė perbashketa ne infrastrukturen rrugore me nje shifer prej afer 2 miliard euro, duke i dhenė nje barrė shtesė ekonomise dhe mireqenies se qytetareve shqiptare”.

Konfindustria vlereson se Tregu Kombetar 7 milionesh shqiptar eshtė jetik pėr zhvillimin ekonomik nė afatgjatė sidomos nė kushtet e pasojave tė krizės globale qė ka prekur pa pėrjashtim dhe shtetet shqiptare.

Gjergj Buxhku deklaron se ėshtė krejtėsisht e pamundur, qė industria vendore e tė gjithė sektorėve tė mbijetoje nė vende me tregje tė vogla dhe varfėra sikurse ėshtė janė tregjet e Shqipėrisė dhe Kosovės.

http://sot.com.al/index.php?option=c...omi&Itemid=473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.7.2012, 21:30   46
Citim:
Kusari-Lila paralajmėron ndryshimin e vendimit, opozita kėrkon shkarkimin e saj

Kuvendi i Republikės sė Kosovės edhe pse debatoi mė shumė se dy orė lidhur me vendimin e marrė nga Ministria e Tregtisė dhe Industrisė pėr vendosjen e tarifės prej 35 % pėr importimin e ēimentos nga Shqipėria, pėrfundoi pa ndonjė rezultat, edhe pse ministrja e MTI-sė Mimoza Kusari Lila paralajmėroi ndryshimin e vendimit qė e kishte marrė vetė.

Ishin vetėm 56 deputetė tė pranishėm nė seancė, dhe nė kėtė mėnyrė nuk kishte kuorum qė tė merret njė vendim pėr kėtė ēėshtje, qoftė pėr anulimin, apo rishqyrtimin e kėtij vendimi.

Deputeti i Aleancės Kosova e Re Emin Gėrbeshi pas debatit tė zhvilluar nga deputetėt, tha se kryeministri Hashim Thaēi e ftoi nė bisedė qė dakordohen pėr njė pikė tė pėrbashkėt tė mocionit pėr rishikimin e vendimit pėr tarifėn e ēimentos, por qė nuk e pranoi kėrkesėn e kryeminsitrit. Ai shrehu habinė se si nė seancė nuk ishin prezent njėzet deputetė tė PDK-sė, qė sipas tij ia kishin premtuar votėn pėr anulimin e vendimit pėr ēimenton.

“Njėzet deputetė tė PDK-sė mė kanė premtuar votėn e tyre pėr shfuqizimin e vendimit, por ata nuk janė nė sale”, tha ai, duke shprehur habinė e tij pėr njė gjė tė tillė.

Opozita: Tė shkarkohet Kusari-Lila

Tri partitė opozitare pjesė e Kuvendit, LDK, VV dhe AAK, vendimin e minstres sė MTI-sė, Mimoza Kusari - Lila pėr vendosjen e tarifės prej 35 % pėr ēimenton e quajnė vendim tė jashtėligjshėm dhe tė dėmshėm pėr vendin. Opozita kėrkon nga kryeministri Thaēi ta shfuqizojė vendimin dhe tė shkarkojė ministren Kusari-Lila.

Lidhja Demokratike e Kosovės kėrkon qė Kuvendi tė shfuqizojė vendimin pėr ēimenton, pasi e vlerėsojnė veprim tė paligjshėm tė ministres sė MTI-sė, Mimoza Kusari-Lila. Kryetari i Grupit Parlamentar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Ismet Beqiri tha se vendoja e tarifės pėr ēimenton nga ana e MTI-sė, dėshmon qartė lidhjen e qeverisė me 'Titan Grup'. Ai tha se vendimi paraqet abzuimin me ligjin. “Lila ua bėri me dije tė gjithė prodhuesve se bizneset tė caktuara kėtė rast 'Titani' e kanė nga njė minister, nga njė pjesė tė qeverisė, vendimi nuk e mbron prodheusin vendor, dėmton konkurencėn e lirė, tregun e ēimentos dhe tėrė sektorin e ndėrtimtarisė”, tha Beqiri. Kurse, deputeti i "Vetėvendosjes", Liburn Aliu tha se vendimi i qeverisė pėr ēimenton mbetet i dyshimtė, njėjtė sikur edhe poltika e saj drejt njė vendi tė brishtė, sikur edhe ēimento pa armaturė.

Ndėrkaq, deputetja e AAK-sė, Donika Kadaj-Bujupi ka kėrkuar nga kryeministri i vendit Hashim Thaēi ta shkarkoj ministren Kusari-Lila, dhe ta shfuqizojė vendimin pėr masat mbrojtėse tė ēimentos. Kadaj-Bujupi e quan vendimin tė paarsyeshėm nė aspektin shtetėror, profesional dhe tė paarsyeshėm nė ēdo aspekt. "E vėrteta qėndron se 'SharrCemi', ka bėrė presion qė vendimi tė merret sa mė shpejtė. Si iu ka 'zėnė bishtin' 'SharrCemi' qė spo guxoni me hek vendimin. Veprim ėshtė kundėr ligjor. Vendim ėshtė i pastėr politik, ėshtė vendim ad hock. Ky ėshtė vendimi mė absurd dhe mė i turpshėm i marrė ndonjėherė nga Qeveria", tha Kadaj-Bujupi.Kurse, kryetarja e Grupit Parlamentar tė Koalicionit pėr Kosovė tė Re, Myzejene Selmani kėrkoi qė kryeministri i vendit nė kohė sa mė tė shpejtė ta shqyrtojė vendimin. Seanca plenare do tė vazhdojė nesėr, ku edhe mund tė merret ndonjė vendim./kosovasot/

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/k...karkimin-e-saj
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.7.2012, 21:41   47
Citim:
“Ēimentoja”, mungon kuorumi

Votimi i mocionit pėr shfuqizimin e vendimit tė ministres sė Tregtisė dhe Industrisė tė Kosovės Mimoza Kusari-Lila pėr rritjen e tarifės sė ēimentos me 35 pėr qind ka dėshtuar pėr tė dytėn ditė radhazi, pėr mungesė tė kuorumit nė Parlament. Mungesa e shumicės sė deputetėve tė Partisė Demokratike tė Kosovės ka ndikuar qė Kuvendi tė dėshtojė nė sigurimin e kuorumit.

Ndonėse mocioni ėshtė ngritur nga Aleanca Kosova e Re, pjesė e sė cilės ėshtė edhe ministrja Kusari-Lila, dhe qė ėshtė nė koalicion me PDK-nė, partia e kryeministrit Thaēi ka refuzuar sėrish te jete prezente nė seancė.

Gjatė interpelancės sė njė dite mė parė, koalicioni qeverisės i Kosovės u shpreh pėr rishikimin e vendimit, ndėrsa opozita kėrkoi shkarkimin e ministres Kusari- Lila. Pas dėshtimit tė seancės sė sotme, kryetari Kuvendit Jakup Krasniqi njoftoi mbylljen e kėtij sesioni parlamentar, pėr tė rinisur punimet me 20 gusht.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ova&Itemid=286
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2012, 23:18   48
Citim:
Pėr 3 vjet Kosova investoi 33 milionė euro nė Shqipėri

Mė shumė se 33 milionė euro kanė investuar kosovarėt nė Shqipėri brenda njė periudhe trevjeēare. Sipas tė dhėnave nga Banka Qendrore e Kosovės kėto investime po bėhen kryesisht nė sektorin e pasurive tė patundshme. Investimet mė tė larta nga kosovarėt nė Shqipėri ndodhėn nė vitin 2008, kur arritėn vlerėn e pėrgjithshme prej 19.2 milionė euro, shkruan mediat kosovare. Njė vit mė pas investimet u zvogėluan pėr mė shumė se 8 milionė euro dhe vazhduan me njė trend tė tillė tė zvogėlimit edhe nė vitin 2010. "Investimet e huaja direkte kosovarė nė vende tjera arritėn njė vlerė prej 10.6 milionė euro, investime kėto kryesisht pėr blerje tė pasurive tė patundshme nė Shqipėri. Nė vitin 2010, kėto investime u zvogėluan nė 3.4 milionė euro", thuhet nė raportet vjetore tė Bankės Qendrore tė Kosovės. Sipas ekspertėve investimet kosovare nė Shqipėri i ka pėrshpejtuar ndėrtimi i autorrugės mes dy shteteve. "Bregdeti shqiptar po bėhet mė atraktiv pėr investimet e kosovarėve. Investimet kryesisht po ndodhin nė Tiranė dhe Durrės dhe mė pak nė qytetet jugore bregdetare tė Shqipėrisė" ka deklaruar Muhamet Sadiku. Pėr dallim nga kosovarėt, sipas tij, nuk vėrehen investime tė shtetasve tė Shqipėrisė nė Kosovė. Sadiku thotė se Kosova ende nuk ėshtė bėrė vend atraktiv pėr investime serioze nė biznes dhe shumė. Edhe kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės Safet Gerxhaliu, ka pohuar se pas ndėrtimit tė Rrugės sė Kombit, interesimi i kosovarėve pėr blerjen e apartmaneve nė Shqipėri ėshtė nė rritje e sipėr.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/p...ro-ne-shqiperi
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.7.2012, 21:26   49
Citim:
Tarifa pėr ēimenton, efekte negative nė Kosovė

Emri:  punetor-cimento.jpg
Shikimet: 131
Madhėsia:  12,0 KBVendimi i Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė i njė muaji mė parė pėr marrjen e masave tė pėrkohshme mbrojtėse nė importin e ēimentos pėr tė gjitha vendet me tarifė prej 35 pėr qind, ka ndikuar negativisht edhe nė Kosovė. Sipas pėrfaqėsuesve tė kompanive tė ndėrtimit, ekspertėve dhe pėrfaqėsuesve tė bizneseve, tė cilėve u referohet gazeta “Ekspres”, si rrjedhojė e kėtij vendimi ėshtė rritur ēmimi i betonit duke shkaktuar edhe rritjen e kostos sė ndėrtimit nė Kosovė.

Pėrfaqėsuesi i njė prej kompanive mė tė mėdha tė prodhimit tė betonit nė Kosovė, Zeqė Bakolli, shprehet se, ndėrprerja e furnizimit me ēimento nga Shqipėria ka ndikuar nė rritje tė ēmimit tė betonit me 3.5 euro. Sipas tij, gjatė periudhės sė furnizimit me ēimento nga Shqipėria, ēmimi i betonit ka qenė mė i ulėt, ndėrsa tani nė treg ėshtė krijuar njė konfuzion i madh. Por, ai ankohet edhe pėr cilėsinė e ēimentos sė ndėrmarrjes sė vetmė tė prodhimit “SharrCem”, e cila ėshtė e vetme nė treg pas vendosjes sė tarifės doganore.

Ndėrkaq, ekspertėt e kėtij sektori theksojnė se, kostoja e betonit do tė rrisė edhe ēmimet e ndėrtimit, e ndoshta do tė ngadalėsojė edhe kėtė sektor, qė ėshtė nė pikun e punės. Menjėherė pas vendosjes sė masave tė pėrkohshme mbrojtėse nė importin e ēimentos pėr tė gjitha vendet me tarifė prej 35 pėr qind, reaguan edhe pėrfaqėsuesit e Odės Ekonomike tė Kosovės, deputetė tė Kuvendit, por edhe Dhoma e Tregtisė dhe Industrisė e Tiranės dhe sė fundi edhe Bashkimi i Sindikatave tė Pavarura tė Shqipėrisė. E ndonėse efektet negative po regjistrohen nė tė dyja vendet, qeveria e Kosovės vijon tė mbajė nė fuqi vendimin pėr tarifėn doganore 35% pėr ēimenton e importuar.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...ne-kosove.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.7.2012, 21:32   50
Citim:
Tėrhiqet Kusari-Lila, nga 1 gushti hiqet taksa e ēimentos

PRISHTINE - Zėvendėskryeministrja dhe ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari-Lila ka marrė vendimin pėr heqjen e taksės pėr ēimenton, vendim ky qė do tė hyjė nė fuqi nga 1 gushti.

Lajmin e ka bėrė tė ditur ministri kosovar i Punėve tė Jashtme, Enver Hoxhaj, gjatė takimit qė zhvilloi tė mėrkurėn pasdite nė Prishtinė me homologun e tij shqiptar, Edmond Panariti.

Hoxhaj tha se “ēimentoja dhe patatja nuk do tė bėhen pengesa nė raportet Kosovė-Shqipėri”, raporton Zėri.

Ndėrkohė kryediplomati shqiptar Edmond Panariti deklaroi se “bashkėpunimi mes dy vendeve duhet tė jetė model pėr rajonin”.

http://www.balkanweb.com/kosova/2686...tos-97376.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.7.2012, 21:20   51
Citim:
Shqipėria dhe Kosova drejt njė tregu unik tė ēimentos

Tiranė, 27 korrik 2012 - Konfindustria shqiptare pėrshėndeti tė enjten vendimin e institucioneve kosovare pėr heqjen e tarifės doganore prej 35% pėr importin e ēimentos, duke e vlerėsuar si masė qė do tė ndihmojė zhvillimin e biznesit shqiptar dhe sektorin e ndėrtimit nė Kosovė, qė ka hyrė nė njė stad tė ri zhvillimi. Kreu i Konfindustrisė shqiptare, Hajredin Fratari, theksoi pėr ATSH-nė, se "ky hap tregon mė sė miri pėr pėrpjekjet e pėrbashkėta midis dy vendeve nė ndėrmarrjen e politikave tė reja zhvillimore ekonomike dhe lehtėsimin e kushteve pėr tė zhvilluar biznesin mes dy vendeve, qė synon unifikimin nė njė treg tė pėrbashkėt shqiptar".

"Ky vendim, i ndėrmarrė nga qeveria kosovare do tė nxisė konkurrencėn e lirė tė biznesit nė kėtė sektor, i cili zė 40% tė tregut tė ēimentos nė vendin fqinj", tha ai.

Shqipėria eksporton rreth 3 mijė ton ēimento nė ditė drejt Kosovės, duke mbuluar 40% tė tregut. Pjesa tjetėr mbulohet nga prodhimi vendas me 40 pėrqind dhe afro 20 pėrqind importohet nga Maqedonia. Fabrikat shqiptare tė ēimentos kanė eksportuar gjatė vitit 2011 rreth 12 milionė euro, ndėrsa gjatė muajve tė parė tė kėtij viti, para se tė vendosej tarifa penalizuese, kjo shifėr ishte rreth 10 milionė euro.

Vendimi i institucioneve kosovare pėr heqjen e taksės prej 35 pėrqind tė importit tė ēimentos nga Shqipėria, qė u aplikua mė 11 qershor 2012, hyn nė fuqi nga data 1 gusht dhe ėshtė bėrė i ditur nga ministri i Jashtėm i Kosovės, Enver Hoxhaj, gjatė takimit qė zhvilloi tė mėrkurėn pasdite nė Prishtinė me homologun e tij shqiptar, Edmond Panariti.

http://www.kosova.com/artikulli/84644
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.8.2012, 21:20   52
Citim:
Pronari i “SharrCemit”, importuesi mė i madh i ēimentos

Emri:  v48rbslo.jpg
Shikimet: 113
Madhėsia:  15,1 KBKukės, 2 gusht - Heqja e tarifės sė ēimentos prej 35 pėr qind ka kthyer nė punė pikėn gati tė fjetur doganore nė Morin, meqė dhjetėra kamionė me afro 4.500 tonė ēimento kanė kaluar tė mėrkurėn nga Shqipėria nė Kosovė. Madje doganierėt nė Morin e kanė krahasuar ditėn e 1 gushtit me atė tė hapjes sė tunelit tė Kalimashit, mė 25 qershor tė vitit 2009, dhe 11 qershorin e kėtij viti kur u vendos taksa e ēimentos mė 9 tetorin e vitit 2009, kur u mbyll tuneli i Kalimashit.

”Ėshtė njė sukses i madh heqja e taksės. Dogana e Morinit pas 11 qershorit ishte kthyer si para ndėrtimit tė autorrugės, ose mė saktė si pas mbylljes sė tunelit tė Kalimashit mė 9 tetor tė vitit 2009”, thotė Xhelal Hoxha, pėrgjegjės turni nė doganėn e Morinit.

Hoxha sqaron nė vazhdim se deri nė orėn 12:00 tė sė mėrkurės kanė hyrė nė Kosovė 60 kamionė tė ngarkuar me ēimento me njė sasi prej afro 1800 tonė, ndėrkohė qė janė porositur dhe priten tė vijnė gjatė ditės sė sotme edhe 90 kamionė tė tjerė.

”Rreth 100 kamionė me ēimento qė do tė hyjnė tė mėrkurėn nė Kosovė janė porositur pėr t’u ngarkuar nė kompaninė ‘Antea Cement’ nė Fushė-Krujė, pronė e ‘Titan Group’, ndėrsa 50 kamionė janė tė ‘Fushė-Kruja Cement Factory’, qė transportohen nga firmat ‘Besimi Comerce’ dhe ‘Euro-Albi”, thotė pėrgjegjėsi i turnit nė doganėn e Morinit.

Por zyrtari i kėsaj dogane, Xhelal Hoxha, thotė se porosia pėr ēimento do tė ishte mė e madhe se 150 kamionė, por kjo ėshtė e kushtėzuar me orarin e punės nė doganė, ku nė bazė tė Kodit Doganor veprimet nė pjesėn e Shqipėrisė kryhen nga ora 08:00 deri nė orėn 20:00 tė mbrėmjes, ndėrsa nė pjesėn e Kosovės nga ora 08:00 deri nė orėn 19:30 tė mbrėmjes.

Por ndryshimi midis doganės sė Morinit dhe asaj tė Vėrmicės ėshtė se nė Morin veprimet vazhdojnė po tė jenė nė proces, ndėrsa nė Vėrmicė ato ndėrpriten. Duke pritur fluksin nė rritje tė eksportit tė ēimentos pėr nė Kosovė, dogana e Morinit dhe ajo e Vėrmicės kishin marrė masa pėr tė eliminuar radhėt e gjata dhe pritjet e kamionėve e autocisternave tė ngarkuar me ēimento.

”Kamionėt e kompanisė ‘Besimi Comerce’ qė ka ekskluzivitetin pėr importin e ēimentos nga ‘Fushė-Kruja Cement Factory’ kryen procedura tė pėrshpejtuara nė Vėrmicė nė bazė tė njė marrėveshjeje tė kėtij subjekti me doganėn e Kosovės ku likuidimi i pagesave doganore kryhet on-line”, sqarojnė zyrtarėt nė doganėn e Morinit.

Gėzimin dhe entuziazmin pėr heqjen e tarifės sė ēimentos e ka shprehur edhe biznesmeni Besim Gashi, pronar i kompanisė “Besimi Comerce”, i cili gjendej tė mėrkurėn nė Morin. Ai ka falėnderuar tė gjithė faktorėt qė kanė denoncuar, siē ka thėnė, padrejtėsitė e Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė.

Lidhur me faktin se “Antea Cement”, pronė e “Titan Group” nė Shqipėri po eksporton mė shumė ēimento se pėrpara vendosjes sė tarifės, Gashi ka thėnė se ”Titan Group” ka fabrikat nė Greqi, Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Serbi etj.

“Tashmė kompania ‘SharrCem’, pronė e “Titan Group” nuk ka monopolin e ēimentos kėshtu qė kėrkon tė ruajė tregun nė Kosovė nėpėrmjet importit”, ka thėnė Gashi.

Vendosja e tarifės prej 35% pėr ēimenton e importit nga MTI-ja e Kosovės e ēoi gati nė zero eksportin e ēimentos nga Shqipėria nė Kosovė. Kjo masė e ndėrmarrė nga ministrja Mimoza Kusari-Lila shkaktoi reagime tė pėrfaqėsuesve tė biznesit, politikės dhe sindikatave nė Kosovė e Shqipėri. Pėrfaqėsuesit e sindikatave tė pavarura nė Shqipėri gjatė njė proteste tė realizuar nė Tiranė e kanė akuzuar ministren Mimoza Kusari-Lila pėr veprime korrupsioni nė dėm tė punėtorėve shqiptarė tė ēimentos.

Gjatė 2 viteve tė fundit ēimentoja e Fushė-Krujės zė vendin e parė nė gamėn e artikujve qė eksportohen nga Shqipėria nė Kosovė, ndėrkohė qė nė vitin 2011, eksporti i ēimentos ėshtė mė shumė se i dyfishuar krahasuar me vitin 2010. Gjatė vitit 2011 janė eksportuar nė Kosovė nga firma “Fushė-Kruja Cement Factory” 264.480 tonė ēimento. E krahasuar me vitin 2010 ka njė rritje prej 144.797 tonėsh ose 1.2 herė mė shumė. Edhe nė gjashtėmujorin e parė tė vitit 2012 importi nga Shqipėria ka vazhduar tė dominojė, pasi janė importuar 102 mijė tonė ēimento.

http://koha.net/?page=1,3,109805
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.8.2012, 21:47   53
Citim:
Eksportet e Shqipėrisė me Kosovėn nė vendin e dytė

Tiranė, 31 gusht - Shkėmbimet tregtare tė Shqipėrisė me Kosovėn kanė ardhur gjithmonė duke u forcuar nė vitet e fundit. Ndėrtimi i rrugės Durrės-Kukės-Morinė, qė lidhi direkt dy shtetet, por edhe embargoja e vendosur pėrkohėsisht ndaj Serbisė, rriti nė mėnyrė tė veēantė eksportet dhe importet mes dy vendeve.

Sipas tė dhėnave tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave, pėr gjashtėmujorin e parė tė vitit 2012 llogariten 373 mijė ton mallrat tė eksportuara drejt Kosovės, qė zėnė pėrkatėsisht 19.2 pėr qind tė totalit. Nė vend tė parė qėndron Italia.

Ndėrkaq, sipas tė dhėnave nga Ministria e Bujqėsisė, duket se eksportet e Shqipėrisė me Kosovėn kanė zėvendėsuar ato me Greqinė, duke u renditur tė dytat. Gjatė viteve 2010-2011 ėshtė vėnė re njė riorientim drejt Kosovės, ku eksportet zėnė 7.4% tė totalit tė eksporteve tė Shqipėrisė. Ndėrkaq, heqja e tarifave doganore me vendet e rajonit ka rritur ndjeshėm shkėmbimet tregtare tė vendit.

Thjeshtimi i procedurave doganore nė shkėmbimet tregtare mes vendeve te rajonit do tė realizohet deri nė vitin 2015, si njė nga prioritetet e CEFTA-s. Kėto procedura do tė pėrfshijnė liberalizimin e mėtejshėm tė tregtisė pėr produktet bujqėsore me Kosovėn, Maqedoninė, Malin e Zi, Serbinė, Bosnjėn, Kroacinė dhe Moldavinė.

http://koha.net/?page=1,3,113462
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.9.2012, 21:54   54
Citim:
Tetė kilometėr radhė nė Morinė, kaos nė doganėn e Vermicės

Tiranė, 5 shtator 2012 - Mė shume se 8 kilometer radhė ėshtė krijuar nga kamionė tė tonazhit tė rėndė qė presin pėr procedurat doganore prej dy ditėsh nė Morinė. Shkak i radhėve kilometrike ėshtė bėrė zėvendėsimi i sistemit kompjuterik tė informatizimit tė doganave tė Kosovės,duke e pėrshtatur me rrjetin doganor tė Shqipėrisė, por nuk ka rezultuar pozitiv startimi i kėtij sistemi, njoftojnė mediat e Tiranės.

Serverat dhe rrjeti i internetit kanė krijuar probleme, qė nė nisje tė punės duke shkaktuar edhe kaos nė Doganėn e Vermicės. Drejtues tė mjeteve e tregtarė qė presin me ditė thonė se nuk janė vėnė nė dijeni, duke mos u informuar nga askush pėr problemet e krijuara.

Nė orėt e vona tė sė martės, sistemi elektronik ėshtė hapur vetėm pėr dy kompani, kamionėt e tė cilave kanė nisur procedurėn e ēdoganimeve, ndėrsa pjesa tjetėr nuk ėshtė pėrshtatur nė sistem. Nė Vermicė kanė mbėrritur specialistė tė kompanisė qė ka instaluar sistemin kompjuterik dhe sė bashku me specialistėt e doganave tė Kosovės po punojnė pėr vendosjen e ploteė nė funksionim tė rrjetit.

Doganat e Morinit dhe e Vermicės, tashmė janė kthyer nė portėn kryesore tė shkėmbimeve tregtare, duke zėnė njė vend tė konsiderueshėm tė kėtyre shkėmbimeve tregtare tė Shqipėrisė me vendet e tjera. Materialet e ndėrtimit si ēimento, tulla, hekur, por edhe ato tė konsumit tė pėrditshėm kryesojnė eksportet me Kosovėn.

http://www.kosova.com/artikulli/85771
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2012, 21:02   55
Citim:
Rriten shkėmbimet e Shqipėrisė me Kosovėn

Tiranė, 1 tetor - Eksportet e Shqipėrisė pėsuan rritje tė dukshme edhe nė muajin gusht me Kosovėn, ku ndikimin kryesor e dha rifillimi i eksportit tė ēimentos, krahasuar me njė vit mė parė. Vetėm eksportet e gushtit tė sivjetshėm zunė rreth 20% tė eksporteve tė realizuara nė tetėmujorin, janar-gusht.

Gjatė muajit gusht, sipas tė dhėnave tė INSTAT, eksporti u rrit me 34%, krahasuar me gushtin 2011, duke arritur nė 2.24 miliardė lekė. Pavarėsisht, ndėrprerjes pėr disa muaj tė eksportit tė ēimentos drejt Kosovės, njė prej produkteve mė me peshė pas hekurit e naftės, ritmet e rritjes sė eksporteve drejt fqinjit verior ishin disa herė mė tė larta se rritja e eksporteve shqiptare nė tėrėsi. Kosova pėrbėn interes pėr shkak tė kostove tė ulura tė transportit dhe "etjes" sė tregut, veēanėrisht pėr materiale ndėrtimi e hidrokarbure. Nga kompanitė e prodhimit tė ēimentos mėsohet se prej dy muajsh ato kanė rifilluar tė eksportojnė nė nivelet e mėparshme pėr sasitė, por me ēmim mė tė ulėt, njofton RD.

Por ndryshe ka ndodhur me importet me Kosovėn. Vlera e importeve nga Kosova u rrit 4% me njė vlerė 3.13 miliardė lekė.

Sivjet tregtia me Kosovėn nė raportet eksport-import dėshmon rritje. Nė periudhėn janar-gusht 2011 u arrit vlera prej 3 miliardė lekė pėr eksportet dhe 8.7 miliardė lekė pėr importet, ndėrsa nė tė njėjtėn periudhė tė vitit 2011 vlera e kėmbimeve tregtare llogaritet nė eksportet me 3,12 miliardė lekė dhe pėr importet nė 10,8 miliardė lekė.

http://koha.net/?page=1,3,117252
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2012, 15:36   56
Citim:
Nevojitet njė treg i pėrbashkėt Kosovė-Shqipėri

Bashkėpunimi ekonomik Kosovė-Shqipėri duhet tė forcohet edhe mė shumė nė tė ardhmen, dhe tė dy vendet tė shfrytėzojnė potencialet plotėsuese tė njėra tjetrės. Kėshtu thotė pėr Radio Kosovėn udhėheqėsi i Konfindustrisė sė Shqipėrisė, Gjergj Buxhuku.

Ai theksoi se tė dyja shtetet duhet tė angazhohen pėr krijimin e njė tregu tė pėrbashkėt energjetik, njė tregu unik tė punės, njė tregu tė pėrbashkėt arsimor, por edhe njėsimin e legjislacionit fiskal. Pas bashkimit fizik tė shqiptarėve tė Kosovės dhe Shqipėrisė, sidomos pas ndėrtimit tė rrugės sė kombit, tani nevojitet edhe bashkimi ekonomik i tė dyja vendeve.

Udhėheqėsi i Konfindustrisė sė Shqipėrisė, Gjergj Buxhuku, thotė pėr emisionin Indeks tė Radio Kosovės se pas ndėrtimit tė infrastrukturės fizike, tani nevojitet tė krijohet njė treg i pėrbashkėt kombėtar shqiptar. Buxhuku thekson se duhet tė bėhet ē’ėshtė e mundur qė tė dy vendet tė shfrytėzojnė potencialet e tyre plotėsuese tė njėra tjetrės nė fushėn energjetike.

“Pra tė bėhet e mundur ngritja e njė infrastrukture energjetike qė duhet tė shkojė drejt investimeve nė prodhimin e energjisė elektrike nga thėngjilli nė Kosovė dhe nga uji nė Shqipėri, i cili ėshtė njė rast i rrallė botėror pėr plotėsimin e njėri-tjetrit tė bashkuar edhe me linjėn e interkoneksionit”, tha ai. Buxhuku thotė se qeveritė e tė dy vendeve duhet tė angazhohen edhe pėr njėsimin e legjislacionit fiskal.

“Duhet krijuar njė hapėsirė e tillė ekonomike qė njė investitor i vendit apo i huaj ta shohė si treg tė pėrbashkėt me tė gjitha pjesėt e tij pėrbėrėse dhe pastaj ėshtė shumė e rėndėsishme tė ecim pėrpara drejt krijimit tė njė tregu unik tė punės, njė tregu arsimor tė tillė qė qytetarėt e Shqipėrisė dhe tė Kosovės tė mund tė punojnė nė institucionet shtetėrore tė dy vendeve pėrkatėse”, theksoi Buxhuku, raporton RTK.

Ai thekson se pėr tė krijuar njė treg tė pėrbashkėt kėrkohet edhe kohė, kėrkohen edhe investime tė pėrbashkėta nė sektorėt e ekonomisė. Nė radhė tė parė, duhet hequr pengesat tė cilat ekzistojnė, pasi sipas tij, ka edhe interesa grupesh tė cilėt pėr interesa vetjake dalin nė kundėrshtim me idenė e tregut tė pėrbashkėt.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/n...kosoveshqiperi
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2012, 21:17   57
Citim:
Pacolli pėr bashkimin ekonomik

Pacolli pėr bashkimin ekonomikBashkimi ekonomik mes Shqipėrisė dhe Kosovės ka mbledhur sė bashku ish-presidentin e Kosovės Behgjet Pacolli dhe dy ish-presidentėt e vendit tonė, Moisiu dhe Mejdani, te cilet bėnė thirrje pėr angazhim politik me qėllim krijimin e nje tregut tė pėrbashkėt.

Gjatė fjalės sė tij, Pacolli u shpreh se tani mė shumė se kurrė ka ardhur koha qė kjo ide tė konkretizohet. Dukė mbėshtetur nismėn e Pacollit, dy ish-presidentėt shqiptarė kėrkuan angazhim mė serioz nė kėtė ēėshtje nga ana e faktorit politik. “Bashkimi nis nga ekonomia” ėshtė libri qė Pacolli promovoi kete te shtune, nje botim qe pėrmbledh idetė e tij dhe njė sėrė personalitetesh tė tjera shqiptare pėr krijimin e hapėsirės sė pėrbashkėt ekonomike Shqipėri – Kosovė

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...omi&Itemid=107
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2012, 21:52   58
Citim:
Zhgėnjyese, marrėdhėniet tregtare Kosovė- Shqipėri

Marrėdhėniet tregtare Kosovė- Shqipėri, ende mbeten larg asaj se ēfarė duhet tė jenė. Njohėsit e ēėshtjeve ekonomike, pohojnė se ka kaluar koha e patriotizmit folklorik dhe se dy vendet si Kosova po ashtu edhe Shqipėria duhet tė mendojnė pėr thellim tė bashkėpunimit tregtar, pasi qė nuk jetohet vetėm nga kremta, eufori dhe emocione, pasi qė marrėdhėniet tregtare mes dy vendeve shqipfolėse, ende mbeten zhgėnjyese .

Kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės,Safet Gėrxhaliu pohoi se ėshtė koha qė tė analizohet njė eufori e tillė, si kjo eufori nė prag tė 100 vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė edhe nga kėndvėshtrimi ekonomik.

Ai thotė se pėr fat tė keq edhe pse jemi 13 vjet pas luftės, nuk kemi arsye tė jemi tė kėnaqur me nivelin e kėmbimit tregtar, tė kėmbimit tė pėrvojave, me nivelin e bashkėpunimit ekonomik dhe me nivelin e formave tė avancuara tė bashkėpunimit ekonomik, nė relacion Kosovė-Shqipėri.

“Jemi dy shtete dhe popujt tė ndarė dhe nėse analizoni kėtė formė tė bashkėpunimit, barrierat qė prodhohen qoftė nė Shqipėri,qoftė nė Kosovė, shumė mė tepėr e dėmtojnė bashkėpunimin ekonomik, shumė mė tepėr e dėmtojnė imazhin e Kosovės dhe tė Shqipėrisė dhe mbi tė gjitha na bėjnė jo tė sinqertė ndaj popullit tė dy shteteve dhe humbin kredibilitetin karshi Brukselit dhe investitorėve tė huaj, me tė cilėt pretendojmė tė jemi nė tė ardhmen, kur mendojmė qė kryeqyteti i ardhshėm i Kosovės dhe Shqipėrisė do tė jetė Brukseli”, tha Gėrxhaliu.

Gėrxhaliu thotė se vet fakti, qė kemi dy projekte, tė cilat jo vetėm qė kanė dėshtuar, por krahas dėshtimit dhe pasojave ekonomike, kanė efekte negative edhe nė kėndvėshtrimin politik dhe atė tė promovimit tė Kosovės dhe Shqipėrisė, siē ėshtė interkonekcioni dhe porti i Shėn Gjinit, e qė ėshtė njė grusht i rėndė, i cili dėmton edhe mė tepėr raportet ekonomike Kosovė-Shqipėri.

Sipas Gėrxhaliut ėshtė koha kur mė tepėr duhet tė punohet dhe tė mos flitet pėr bashkimin kombėtar dhe se ėshtė koha kur mė tepėr duhet tė ketė vepra konkrete, me tė cilat do tė matet efekti i dy popujve apo shteteve, tė pėrbėra nga njė popull.

Gėrxhaliu pohon se vula e pavarėsisė krahas kremtes, krahas euforisė duhet ta ketė vulėn ekonomike, sepse vetėm vula e bashkėpunimit ekonomik Kosovė-Shqipėri, e fuqizon pavarėsinė dhe jep kontinuitet dhe jetėgjatėsi.

“Nuk jetohet vetėm nga patriotizmi folklorik. Nuk jetohet vetėm nga kremta me eufori dhe emocione. Ėshtė koha kur vėrtetė duhet tė kemi kremta me substancė dhe nė kėtė drejtim ēdo ditė ka takime dhe delegacione tė shumta qė shkojnė nga Kosova nė Shqipėri apo nga Shqipėria nė Kosovė, mirėpo nuk jetohet vetėm nga fotografitė dhe konferencat pėr media”, tha ai.

Ndėrsa Ibrahim Rexhepi, drejtor nė qendrėn pėr hulumtime strategjike dhe sociale thotė se marrėdhėniet ekonomike mes Kosovės dhe Shqipėrisė, vazhdojnė tė jenė zhgėnjyese dhe se shumė projekte pėr tė cilat ka pasur premtime tė mėdha, kanė mbetur vetėm nė nivel tė premtimeve elektorale.

“Ne kemi bėrė njė hulumtim rreth raporteve ekonomike Kosovė-Shqipėri dhe vėrtetė konkludimet dhe gjetjet nė atė raport janė zhgėnjyese. Pėr shkak se raportet Kosovė-Shqipėri ende janė nė nivelin shumė tė ultė, nė nivelin e kėmbimeve tė thjeshta tregtare. Me njė strukturė shumė tė pavolitshme tė eksporteve dhe importeve, ku dominon hekuri, qoftė mbeturinė dhe ajo strukturė nuk po ndryshon, ka 10 vite. Ēka do tė thotė se ėshtė problem i zhvillimit qoftė nė Kosovė, qoftė nė Shqipėri. Ka pasur shumė premtime dhe fjalė tė mėdha rreth projekteve tė ndryshme, pos autorrugės asnjė projekt tjetėr nuk ka lėvizur nga vendi”, tha ai.

Shqetėsuese sipas tij mbetet ajo qė Kosova dhe Shqipėria ende nuk kanė arritur marrėveshje, apo nuk e kanė dokumentacionin e mjaftueshėm, nė mėnyrė qė tė pėrshpejtohen apo tė avancohen ēėshtjet e bashkėpunimit, tek investimet e pėrbashkėta.

Rexhepi tha se nuk ka marrėveshje pėr heqjen e tatimeve tė dyfishta, ende punohet me rregullore tė UNMIK-ut dhe nuk ka grupe tė pėrbashkėta tė ekspertėve , qė do ta analizonin tregun e bujqėsisė, energjetikės apo tė xehetarisė./Kosovapress/

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,156306
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2012, 18:28   59
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Organizmet brendashtetrore ngecen nė dhjetra cepe(doganore, etj) tė pa lėmuara apo ku-ishe-asgjėkundėsira burokratike.
Prandaj na nevojitet njė organizėm ekonomi-kqyrės mbishtetror mbarėkombėtar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.3.2013, 21:31   60
Citim:
Berisha: Tregtia me Kosovėn, jo nė nivelin maksimal

Shkėmbimet tregtare midis Shqipėrisė dhe Kosovės janė rritur gjatė viteve tė fundit, por ende nuk janė nė nivelin e duhur. Kėshtu u shpreh kryeministri Sali Berisha, nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr mediat me kryeministrin e Kosovės Hashim Thaēi. Kreu i qeverisė shqiptare theksoi gjithashtu, se do tė vijohet mė tej me reformat qė do tė bėjnė tė mundur zhvillimin ekonomik e tė dy vendeve.

Ndėrsa, kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, tha se bashkėpunimi institucional mes dy vendeve nė tė gjitha fushat ėshtė nė rritje. Qeveritė e Shqipėrisė dhe Kosovės duhet tė jenė mė konkrete nė rritjen e bashkėpunimin ekonomik mes dy vendeve. Kėshtu janė shprehur pėrfaqėsues tė komunitetit tė biznesit,sipas tė cilėve, bashkėpunimi duhet tė fillohet qė nė hartimin e ligjeve, si dhe duhet tė hiqen barrierat burokratike, sidomos ato nė sistemin doganor, ku dhe problemet kanė qenė mė tė ndjeshme.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...-maksimal.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:54.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.