Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 14.4.2009, 19:11   21

Shkrim i cituar Tiranė: Kushtetuesja shtyn shqyrtimin pėr ligjin e dosjeve


Gjykata Kushtetuese ka shtyrė pėr nė 7 maj shqyrtimin pėr ligjin e pėrfolur tė dosjeve.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shfaqlajm&lajmid=6609
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.5.2009, 01:39   22

Shkrim i cituar Qeveria merr mbėshtetjen ēeke pėr ligjin e dosjeve


Qeveria shq/perėndimore shprehet e bindur nė vendimin e saj pėr hapjen e dosjeve me gjithė kundėrshtimet e opozitės. Sipas ministrit tė Drejtėsisė, njė proces i tillė ėshtė nė dinjitetin e shoqėrisė qė pretendon tė bėhet pjesė e demokracisė evropiane, qė tė mos hyjė nė BE me hipokrizi duke mohuar ēfarė ka ndodhur pėr 50 vjet.

“Unė besoj se vendi juaj do tė ecė pėrpara me reformat dhe ėshtė shumė e rėndėsishme qė “Ligji i Lustracionit” tė kalojė provėn e tij nė Gjykatėn Kushtetuese. Sipas eksperiencės sonė, ky ligj nuk ndėshkon, por parandalon administratėn tė bjerė pre e shantazheve, qė askush tė mos i drejtojė askujt gishtin pėr ato qė ka bėrė nė tė shkuarėn. Nė fund tė fundit ky ligj ėshtė i domosdoshėm pėr Shqipėrinė, ashtu siē ishte edhe pėr vendin tonė, ku edhe pas rishikimit nga Komisioni i Venecias, mė nė fund tė gjithė ranė dakord pėr rėndėsinė e tij”, ėshtė shprehur dhe ministri ēek, Cyril Svoboda, gjatė takimit me homologun shqiptar.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=10188
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2009, 03:24   23
Citim:
Ligji i dosjeve, Gjykata Kushtetuese nuk njeh konfliktin e interesit

Gjykata nisi dje shqyrtimin e ligjit tė lustracionit tė miratuar nga Kuvendi, ku nė njė seancė maratonė prej 5 orėsh, dėgjoi tė gjitha palėt.

Nė fillim nisi shqyrtimi i kėrkesės sė Kėshillit tė Ministrave, ku pėrfaqėsuesi Viktor Gumi kėrkoi qė katėr gjykatėsit: Vladimir Kristo, Petrit Plloēi, Fehmi Avdiu dhe Kujtim Puto, tė mos shqyrtojnė kėtė ligj me motivacionin “kanė konflikt interesi, pasi kanė shqyrtuar nė tė kaluarėn ēėshtje dhe kanė marrė vendime nė gjyqe politike”.

Kjo kėrkesė shkaktoi njė nervozizėm tek kryetari i Gjykatės, Vladimir Kristo, i cili kėrkoi njė pushim pėr shqyrtimin e saj. Nė pėrfundim tė pushimit, u lexua vendimi i cili e rrėzoi kėtė kėrkesė me argumentimin se cenohet ky institucion.

“Nė mbėshtetje tė Kushtetutės, Gjykata rrėzoi kėrkesėn pėr cenim tė paanshmėrisė, me argumentin se nė raport me bllokimin e institucionit kushtetues, ka pėrparėsi mosbllokimin e institucionit kushtetues”, - tha anėtari i Gjykatės Kushtetuese, Sokol Berberi, i cili lexoi vendimin.

Seanca vijoi mė tej, ku gjykatėsit dėgjuan tė gjitha palėt tė cilat kanė ankimuar kėtė ligj. Pėr afėrsisht 5 orė u dėgjuan pėrfaqėsuesit e Kuvendit, tė qeverisė dhe Kėshillit tė Ministrave, qė mbronin ligjin si dhe pėrfaqėsuesit e deputetėve tė PS-sė, Shoqatės sė Prokurorėve dhe Komitetit Shqiptar tė Helsinkit, tė cilėt kundėrshtuan ligjin.

Pėrfaqėsuesit e Kėshillit tė Ministrave dhe Kuvendit deklaruan se ligji ėshtė marrė si model nga vendet ku ai ėshtė zbatuar, konkretisht Ēekia. Sipas tyre, ai nuk prek Kushtetutėn dhe kėrkuan qė Gjykata Kushtetuese tė lejojė zbatimin e tij ashtu siē ėshtė miratuar me shumicė votash nga Kuvendi. Ndėrkohė, pėrfaqėsuesit e PS-sė, prokurorėve, Komitetit Shqiptar tė Helsinkit deklaruan se ligji prek Kushtetutėn dhe kėrkuan shfuqizimin e tij.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18317
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.10.2009, 20:29   24
Citim:
Lustration in Albania, discrimination in Montenegro among highlights of Venice Commission plenary session

Venice. The Venice Commission which is a consultative body of the Council of Europe on constitutional issues, advising member states on the basis of the international standards on the legal foundations of democratic societies holds a plenary session on 9 and 10 October 2009 in Venice, Italy, the Council of Europe announced.

At its 80th plenary session, the Commission is expected to adopt the opinions on the following issues:

• Albania - at the request of the Constitutional Court of Albania, the constitutionality of the Albanian law of 22 December 2008 on lustration (*) which allows a newly created administrative body to terminate, for an indefinite period of time and through a specific procedure, the mandates of the President, the MPs, the ministers, the judges of the Constitutional and the High Courts.

• Montenegro – at the request of the former Minister for the Protection of Human and Minority Rights of Montenegro, the draft law on prohibition of discrimination. The intention of the Montenegrin authorities to adopt a single comprehensive anti-discrimination act is to be welcomed and encouraged. The act is likely to constitute a significant step in combating discrimination in the country.

• Serbia – at the request of the Public Administration and Local Authorities Ministry of Serbia, three draft electoral laws: the State Election Commission of Serbia, the draft Law on the Unified Register of Voters of Serbia and the draft Law on the Election of Councillors of Serbia.

• Ukraine – at the request of members of Verkhovna Rada, the amendments of certain legislative acts on elections of the President of Ukraine. The amendments concern the composition of electoral commissions, voters’ lists and new system of electoral disputes.

Other questions on the agenda include:

• Armenia – draft law amending the Civil code concerning the rules on compensation of victims of defamation by the press;
• Georgia – amendments to the law on occupied territories;
• Latvia – draft amendments to the Law on the Constitutional Court;
• Montenegro – amendments to the Law on the protector of human rights and freedoms.

The Commission will be informed on progress of work on the opinion on the draft revision of the Constitution of Luxembourg.

Josefine Topalli, the Speaker of Albanian Parliament, Akaki Minashvili and Chiora Taktakishvili, MPs of Georgia, as well as Andryi Portnov and Valeriy Pysarenko, Members of Verkhovna Rada of Ukraine, will take part in the discussions.

http://www.focus-fen.net/index.php?id=n196696
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.10.2009, 22:17   25
Citim:
Komisioni i Venecias e konsideron anti-kushtetues ligjin e dosjeve

Komisioni i Venecias njė organizėm i Kėshillit tė Europės i pėrbėrė nga ekspertė ligjorė e konsideroi dje si antikushtetues tė ashtuquajturin ligjin e dosjeve tė miratuar nga parlamenti shqiptar nė fund tė vitit tė shkuar i cili parashikonte pengesėn pėr tė mos punuar nė poste tė larta tė admninstratės publike persona qė kanė shėrbyer nė funksione zyrtare gjatė regjimit komunist.

Sipas arsyetimit tė bėrė nga komisioni i Venecias, ligji hyn nė ligjet e thjeshta e ndonėse pėr nga natyra e tij nuk mund tė ndryshojė ēka parashikohet nė kushtetutė, modifikon garancitė kushtetutese tė pėrcaktuara pėr funksionarėt e lartė tė shtetit.

Komisioni kujton se kushtetuta shqiptare pėrcakton specifikisht rastet dhe procedurat pėr ndėrprerjen e mandatit tė presidentit, anėtarėve tė gjykatės sė lartė dhe tė deputetėve. Ndėrkohė qė ligji i dosjeve i fshin kėto garanci qė atyre u jep manadti, kanė shpjeguar ekspertėt e komisionit tė Venecias.

Duke vėnė nė zbatim kėtė ligj, saktėson komisioni, cdokush, pėrvec atyre qė i janė kundėrvėnė hapur regjimit komunist, mund tė pėrjashtohet pėrgjithnjė nga cdo funksioni publik pa patur mundėsinė pėr t’u mbrojtur apo pėr ta kundėrshtuar vendiin. Ligji i dosjeve nė Shqipėri shkaktoi njė furtunė tė vėrtetė politike.

Thuajse tė gjitha organizmat ndėrkombėtare e kundėrshtuan atė duke shprehur shqetėsim pėr aspekte antikushtetuese tė tij, por megjithatė shumica e djathtė e miratoi atė duke e konsideruar njė akt historik.

Mė pas, ishte Gjykata Kushtetuese e vėnė nė lėvizje nga opozita, Komiteti shqiptar i Helsinikit dhe shoqata e gjyqtarėve dhe prokurorėve, e cila pezulloi efektin e ligjit, nė pritje tė vendimit tė djeshėm tė Komisionit tė Venecias.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.11.2009, 20:53   26
Citim:
Ligji i dosjeve nė vėmendjen e KE-sė

Ecuria e shqyrtimit tė ankimimit tė ligjit “Pėr pastėrtinė e figurės sė funksionarėve tė lartė tė administratės publike dhe tė tė zgjedhurve” ka qenė njė ndėr ēėshtjet pėr tė cilėn dy raporterėt e Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės po kryejnė misionin e tyre pėr mbledhjen e fakteve nė vendin tonė.

Pėr kėtė arsye David Wilshire dhe Jako Lakso janė pritur me kėrkesė tė tyre nga kryetari i Gjykatės Kushtetuese Vladimir Kristo. Gjatė takimit raporterėt e Kėshillit tė Europės u interesuan pėr ecurinė e shqyrtimit tė ankimimit tė ligjit nr.10034, datė 22.12.2008 “Pėr pastėrtinė e figurės sė funksionarėve tė lartė tė administratės publike dhe tė tė zgjedhurve” pas marrjes sė opinionit Amicus Curiae? nga Komisioni i Venecies si dhe pėr ēėshtje tė tjera tė shqyrtuara nga kjo gjykatė pėr vitin 2009.

Ligji nė fjalė u ankimua nga Partia Socialiste nė fund tė muajit janar tė kėtij viti, pas hyrjes nė fuqi tė tij, me arsyetimin se ky ligj cenon 28 nene tė Kushtetutės sė Shqipėrisė.

Ndėrsa Gjykata Kushtetuese vendosi pezullimin e zbatimin tė ligjit tė dosjeve deri nė njė vendim pėrfundimtar tė saj, duke pezulluar edhe procedurat parlamentare pėr ngritjen e Komisionit Parlamentar tė Vlerėsimit tė Figurave.

Nė fillim tė muajit tetor Komisioni i Venecies dha vendimin e tij duke e cilėsuar si antikushtetues ligjin pėr hapjen e dosjeve. Pas kėrkesės sė Gjykatės Kushtetuese dhe KE-sė pėr tė marrė nė shqyrtim ligjin e shumėpėrfolur tė lustracionit, Komisioni i Venecies shprehet se ligji ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me Kushtetutėn.

Dy raporterėt KE-sė, Wilshire dhe Lakso, u pritėn po dje edhe nga Kryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli. Zyra e shtypit tė Kuvendit nė njoftimin e saj vė nė dijeni vetėm fjalėn e kryeparlamentares, mes sė cilės edhe ftesėn e saj tė pėrsėritur pėr pjesėmarrjen e opozitės nė punimet e Kuvendit.

“Siē kemi provuar edhe mė parė, Parlamenti ėshtė vendi i negociatave dhe i konsensusit”, - ėshtė shprehur ajo.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=62672
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.12.2009, 18:22   27
Citim:
Ish-tė pėrndjekurit: Hapni dosjet e Sigurimit tė Shtetit

Nė ēdo kohė dhe nė mėnyrė tė pėrsėritur ish-tė pėrndjekurit i rikthehen kėrkesės pėr hapjen e dosjeve tė ish- bashkėpunėtorėve tė Sigurimit tė Shtetit. Kjo, sipas tyre ėshtė gjithashtu njė kėrkesė e Kėshillit tė Evropės e bėrė kėtė muaj nė Berlin gjatė konferencės pėr dokumentimin e krimeve tė komunizmit.

“Hapja e dosjeve, sidomos pėr politikanėt, pėr institucionet kushtetuese, administratėn, gazetarė dhe biznesmenė. Konferenca vuri theksin se ēdo vonesė nė dokumentimin e krimeve tė komunizmit dhe dėnimi i tyre i bėn njė dėm tė madh shoqėrisė dhe zhvillimeve tė saj. Domosdoshmėria e njohjes me kėto dokumente duhet tė jetė prioritet i demokracisė sė brishtė tė Shqipėrisė”, - tha Besim Ndregjoni, kryetar i shoqatės tė ish-tė pėrndjekurve.

Kėrkesa pėr hapjen e dosjeve tė ish-spiunėve vjen pas debatit tė madh qė shkaktoi nė muajt e parė tė 2009-ės ligji pėr hapjen e tyre dhe qė u kthye nga Gjykata Kushtetuese.

http://www.standard-al.com/tekst.php?idt=25078
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2010, 21:03   28
Citim:
Qeveria do tė tėrheqė ligjin pėr dėnimin e komunizmit

Rrėzimi i ligjit pėr lustracionin pritet tė bėjė tė pazbatueshėm dhe njė ligj tjetėr, qė ka tė bėjė me ngjarjet e asaj periudhe, atė “Pėr krijimin e institutit tė studimeve tė krimeve dhe pasojave tė komunizmit nė Shqipėri”. Ligji ėshtė dorėzuar qė mė 14 janar tė vitit 2009 nė Kuvendin e Shqipėrisė, por qė burime nga Qeveria shprehen se sė shpejti do tė rikthehet sėrish pėr ndryshime tė mėtejshme.

Ky ligj ėshtė i kushtėzuar nė miratimin e tij nga ligji pėr lustracionin tė paktėn nė dy nene. I pari ėshtė neni 7, qė bėn fjalė pėr emėrimin e bordit drejtues, ku nė pikėn 2 tė tij pėrjashtohen tė gjithė personat qė preken nga ligji “Pėr pastėrtinė e figurės sė funksionarėve tė lartė tė administratės publike dhe tė tė zgjedhurve”.

Pika tjetėr, ku ligji bėhet i pazbatueshėm, ėshtė neni i cili flet pėr evidentimin e personave pėrgjegjės qė kanė qenė pjesė e organeve komuniste, por qė nuk pėrjashtohen qė tė jenė sot nė funksione publike, gjykatės, prokurorė apo dhe funksionarė tė lartė tė shtetit, tė cilėt sėrish i shpėtoi rrėzimi i ligjit tė parė.

Ndėrkohė burime nga Qeveria shprehen se kjo ka qenė pikėrisht arsyeja qė drejtoria juridike pranė Kėshillit tė Ministrave po pėrgatitet tė tėrheqė ligjin nė fjalė.

Nga ana tjetėr, si nga ana e Kuvendit, ashtu dhe nga ana e Qeverisė nuk dinė tė japin njė pėrgjigje se ēfarė do tė bėhet me dėnimin e krimeve tė komunizmit, pasi ngritja e institutit kishte si qėllim pikėrisht evidentimin e krimeve tė tij.

Duhet theksuar se Shqipėria ėshtė vendi i fundit nė Evropėn lindore qė nuk ka dėnuar masakrat e kryera nga regjimi i kaluar, dhe duket se dhe pėr njė periudhė relativisht tė gjatė kohe nuk ka pėr tu ndezur drita jeshile pėr kėtė ēėshtje.

E para, sepse evidentimi dhe studimi i krimeve tė komunizmit do tė kėrkojė njė periudhė tė gjatė kohe, pasi puna nuk do tė bazohet vetėm nė shqyrtimin e dokumenteve por dhe nė mbledhjen e dėshmive etj.

Mė pas, miratimi i njė rezolute pėr dėnimin e tij, kėrkesė kjo permanente e Bashkimit Evropian. Nga ana tjetėr, dhe vetė puna e institutit pritet tė hapė goxha debate, pasi nuk pėrjashtohet qė identifikimi i personave pėrgjegjės jo vetėm pėr krimet ndaj njerėzve, por edhe pėr mėnyrėn e qeverisjes, kontributin qė ata kanė dhėnė nė luftėn e klasave, nė censurėn meditime dhe artistike, presionet ndaj personave tė ndryshėm e deri te vendosja e tollonave tė ushqimit, do tė jenė pjesė e detyrave qė do tė studiojė ky institut.

Pra me pak fjalė, nė hartimin e kėtij ligji duhet theksuar se mazhoranca ka vepruar faktikisht gabim, pasi mė parė duhej tė ishte menduar pėr ngritjen e institutit dhe mė pas pėr ligjin e lustracionit.

Pra, ligji i lustracionit sipas juristėve, duhet tė vinte si rrjedhojė e ligjit pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit, i cili po mbahet peng nga procedura tė stėrzgjatura ligjore, sidomos nga ana e Gjykatės Kushtetuese, e cila u akuzua jo pak se nė gjykimin e tij kishte konflikt interesi te sė paku dy anėtarė.

Fehmi Abdiu, i akuzuar pėr gjyqe politike, tė cilat kanė ēuar deri nė marrjen e jetės sė njė personi, por edhe Vladimir Kristo, kreu i saj, i cili pėrgjatė kohės sė diktaturės ka qenė gjykatės, por edhe ky pjesėmarrės nė gjyqe politike dhe vendime qė kanė ēuar individė nė burgje apo nė kampet e pėrqendrimit.


Lustracioni: Kushtetuesja ende pa vendim

Gjykata Kushtetuese ende nuk ka dalė me njė vendim tė saj pėr ligjin qė ka tė bėjė me pastėrtinė e figurės pėr funksionarėt e lartė. Debati qė shkaktoi ky ligj, pėrveē dorėheqjes sė njė prokurori, solli dhe dėrgimin e tij nė Komisionin e Venecias pėr tė dhėnė njė mendim. Kjo, pasi ligji nė fjalė u ankimua nė Gjykatėn Kushtetuese nga ana e Partisė Socialiste si antikushtetues.

Debati qė hapi ky ligj nė atė kohė e detyroi institucionin qė bėn interpretimin e Kushtetutės, ti drejtohet Komisionit tė Venecias, qė mbėshteste argumentimin se ky ligj bie ndesh me Kushtetutėn. Nga ana e saj institucioni nė fjalė, pra vetė Gjykata Kushtetuese, nuk di tė japė njė pėrgjigje ekzakte se kur do tė japė njė vendim pėrfundimtar duke mbajtur pezull dhe ligjin pėr ngritjen e institucionit qė do tė evidentojė dhe analizojė krimet e komunizmit.

Nga ana e saj vetė Qeverisė, nuk i mbetet gjė tjetėr vetėm se tė presė dhe tė bėjė modifikimet e duhura nė ligjin pėr krimet e komunizmit, por qė gjithsesi duket se nuk do tė jetė aspak e lehtė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=63835
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2010, 00:39   29
Citim:
Tė gatshėm ti zbardhin spiunėt

Tetovė, 24 janar - Thirrja e Komisionit pėr lustrim qė edhe palėt e treta tė ofrojnė materiale dhe argumente pėr procesin e lustrimit, konsiderohet si "mollė sherri" pėr tė futur konflikt tė ri mes shqiptarėve, mes viktimave dhe kodoshėve, si dhe palėve tė tjera. Kėshtu vlerėson njėri nga ish zyrtarėt e UDB-sė, Nafi Ēegrani, i cili ka ngritur dyshime nė punėn e Komisionit pėr lustrim.

"Kjo qė thuhet ėshtė vetėm njė gur sherri qė mes shqiptarėve tė hapin konflikte, tė nxjerrin edhe mė tepėr informacione qė u duhen dhe pėr shqiptarėt tė vazhdojė formimi i dosjeve tė reja. Kėta tė komisionit duhet tė marrin dosje prej zyrave ku janė tė mbyllur nė shtatė dry dhe jo tė dalin nė terren dhe tė kėrkojnė prej njerėzve qė janė tė lodhur edhe ashtu nga ish-sistemi. Kjo nuk ka logjikė dhe ėshtė nė dėm tė shqiptarėve, kryesisht tė viktimave", vlerėson Nafi Ēegrani.

Por, pėrkundėr kėsaj, Ēegrani shprehet i gatshėm qė dokumentet dhe faktet qė ai i posedon, t'ia ofrojė Komisionit pėr lustrim nėse shfaqet interesim.

"Vullnetarisht s'kam pse tė shkoj, por nėse ata duan tė zbardhin kėto punė dhe u intereson e vėrteta, le tė urdhėrojnė. Unė shumė argumente dhe fakte i kam botuar nė librat e mi, tani po pėrgatis edhe njė libėr me mė shumė argumente dhe tė gjitha kėto dhe materiale tė pa publikuara, jam i gatshėm t'ua jap nėse duan ta zbulojnė tė vėrtetėn", deklaroi Nafi Ēegrani.

Ai thotė se viktimat e asaj kohe mund tė posedojnė vetėm njė pjesė tė dosjeve edhe atė vetėm personale dhe jo informacione dhe argumente tė tjera. Kėtė e argumenton me faktin qė nė dosjen e tij, e cila ishte krijuar deri sa ai ka qenė zyrtar i UDB-sė dhe dosjen qė e ka marrė pas daljes nga burgu, ekziston dallim, pasi Ēegrani thotė se kishte ngelur vetėm 25 pėrqindėshi i saj.

"Pėr shembull, dosjen time e kam lexuar njė herė vet kur kam qenė nė atė vend pune, pastaj kur kam lexuar dosjen time pasi kam dalė nga burgu, kam pa qė e kishin shoshitur dhe s'ishte as ēereku i dosjes. Paramendoni tani ēfarė dosje mund tė kenė tė tjerėt, viktimat dhe njerėzit e thjeshtė. Janė fshehur tė gjitha dosjet", deklaroi Ēegrani.

Ai apelon deri te Komisioni pėr lustrim qė tė tė gjitha materialet e nevojshme ti kėrkojė nė Beograd, meqė sipas tij, nė Maqedoni ndodhen vetėm pjesėt e pėrzgjedhura. "Maqedonia ka vetėm fotokopjet e dosjeve, ndėrsa origjinalet janė nė Beograd dhe duhet atje ti kėrkojė komisioni e jo ti kėrkojė nė popull.

Deri sa unė kam punuar nė atė shėrbim, e kam parė me sytė e mi se janė krijuar mbi 600.000 dosje pėr shqiptarėt dhe origjinalet edhe sot ndodhen nė Beograd", thekson ish-zyrtari i UDB-sė, Nafi Ēegrani.

Nga ana tjetėr, edhe vetė viktimat e proceseve tė montuara politike nė sistemin monist shprehen tė gatshėm tė ndihmojnė lustrimin edhe pse nuk janė optimist nėse ky proces po zhvillohet dhe do tė pėrfundojė nė mėnyrė tė drejtė.

Beqir Berisha, njėri nga ish tė burgosurit politik, viktimė e "kodoshėve" tė asaj kohe, shprehet i gatshėm qė gjithashtu materialet e qė ai i disponon, t'ia dorėzojė Komisionit pėr lustrim, por vetėm nėse kėta tė fundit janė tė interesuar pėr kėtė.

"Kjo mė tepėr po bėhet formalitet, duket vetėm si njė mashtrim. Sidoqoftė unė do t'i dėrgoj materialet nė Komisionin e lustrimit me tė gjitha faktet dhe argumentet qė kam, nėse ata mi kėrkojnė. Por nuk e di sa ata e duan tė vėrtetėn. Nuk e di komisioni ēfarė qėllimi ka, por dyshoj se ėshtė nėn ndikimin e partive politike. Ata qė kanė qenė nė UDB, pėrsėri do tė punojnė nė UDB dhe nuk i zbardh kush", thotė Berisha.

Ai shprehet se posedon dokumentacione dhe fakte pėr shumė ish bashkėpunėtorė tė UDB-sė, tė cilėt sot mbajnė funksione tė lara shtetėrore.

"Njerėzit qė kanė punuar kundėr shqiptarėve, sot mbahen patriota dhe i udhėheqin shqiptarėt. Unė jam pesimist nė punėn e Komisionin pėr lustrim. Unė kam njė pėrvojė qė nuk ka kėtu drejtėsi, unė kam qenė nė burg, djalin nė burg, dhėndrin ma vranė, ndėrsa ata qė deri dje kanė qenė nėpėr komitete, ish UDB-ashėt, sot janė nėpėr funksione, marrin rroga po nga populli qė e kanė shkelė deri dje", deklaroi Berisha.

http://www.koha.com.mk/a09.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2010, 00:43   30
Citim:
Kur do tė fillojė lustrimi nė Kosovė?
Fehmi Ramadani

Nė Kosovė lustrimi ėshtė njė term jo shumė i njohur politik. Ky nocion rrjedh nga fjala latine, lustrato, lustrare, qė do tė thotė pastrim, ndėrsa grekėt e vjetėr e pėrdornin fjalėn katharsis, pastrim i shpirtit. Nė literaturė, lustrimi ka dy kuptime; historik dhe modern. Si term historik lidhet me ritet e romakėve dhe grekėve tė lashtė nga pastrimi i mėkateve. Ndėrsa, versioni modern, lidhet me kufizimin e pėrkohshėm tė spiunėve dhe informatorėve tė policisė sekrete nė detyrat e shėrbimit civil, nė procesin e dekomunizimit tė njė vendi.

Pas periudhės sė luftės sė ftohėt, analistėt lustrimin filluan ta trajtojnė si zgjidhje e mesme nė mes tė ndjekjes penale dhe tė ekzekutimit ndaj atyre qė kishin shkelur tė drejtat themelore tė njeriut gjatė sė periudhės komuniste.

Nė vitin 1991, pas shkatėrrimit tė komunizmit nė Evropėn Qendrore e Lindore, tė parėt qė kishin filluan tė zbatojnė ligjin e lustrimit ishin Ēekėt, me ē’rast ua kishin ndaluar tė merren me veprimtari civile dhe politike tė gjithė atyre qė kishin shėrbyer nė periudhėn komuniste prej vitit 1948 deri nė vitin 1989.

Ky proces kishte vazhduar tė zbatohet edhe nė Shqipėri nga viti 1991, Kroaci, Hungari, Bullgari, Serbi, etj, pėr tė vazhduar nėpėr shtetet e Evropės Qendrore dhe Lindore. Vitin e kaluar edhe Maqedonia kishte filluar tė hartonte njė ligj tė tillė.

Ndėrsa, Kosova pas pavarėsimit tė saj, mė 17 shkurt 2008 nuk ka bėrė aspak pėrpjekje pėr tė filluar tė merret me njė ēėshtje tė tillė kaq tė rėndėsishme pėr vendin, pėrkundėr rekomandimeve tė Kėshillit tė Evropės, i cili i obligon tė gjitha vendet qė dalin nga komunizmi tė nxjerrin njė ligj tė tillė.

Duhet theksuar se, Kėshilli i Evropės pėr kėtė qėllim kishte aprovuar dy rezoluta: Rezolutėn nr.1481 e miratuar nė vitin 2006 dhe Rezolutėn nr. 1096 e vitit 1996. KE-ja pėrmes kėtyre rezolutave kėrkon qė gjatė hartimit tė ligjit tė lustrimit tė respektohen parimet e njė shteti ligjor, zbatimit tė ligjeve tė lustrimit, apo tė masave administrative pėrkatėse.

Sipas, kėtyre rezolutave, disa nga orientimet themelore duet tė jenė:

a) Lustrimi duhet tė drejtohet kundėr rreziqeve, qė kanosin respektimin e tė drejtave themelore tė njeriut dhe proceset demokratike,

b) Hakmarrja nuk duhet tė jetė objektiv i kėtyre ligjeve dhe duhet tė evitohet pėrdorimi i tyre pėr qėllime politike e sociale,

c) Lustrimi nuk duhet tė ketė pėr qėllim tė sanksionojė prezumimin e fajtorėve, por tė mbrojė demokracinė e re qė lind,

ē) Lustrimi nuk duhet tė aplikohet pėr funksionet me zgjedhje, pėrveē rastit kur kandidati e kėrkon kėtė gjė vetė,

d)Lustrimi nuk duhet tė aplikohet nė institucionet private apo gjysmė private,

dh) Afati i aplikimit tė lustrimit nuk duhet tė jetė mė shumė se 5 vjet dhe konsiderohet e preferueshme nė atė kohė, qė masat pėr lustrimin duhet tė pėrfundonin deri mė 31 dhjetor tė vitit 1999, si njė datė qė konsiderohej e mjaftueshme pėr konsolidimin e tė gjithė regjimeve tė reja demokratike,

e) Lustrimi i “bashkėpunėtorėve koshientė” lejohet vetėm nė rast se aktiviteti i tyre nė bashkėpunim me Shėrbimin Sekret tė regjimit komunist ka ēuar nė dhunimin e drejtave tė njeriut, ka shkaktuar dėmtimin e njė personi tjetėr (burgim, persekutim), apo ka pasur pasoja shkatėrrimtare,

ė) Lustrimi nuk duhet tė aplikohet mbi personat qė kanė pasur moshė mė tė vogėl se 18 vjeē nė momentin kur analizohet implikimi i tij,

f) Nė asnjė rast, nuk mund tė aplikohet lustrimi mbi njė person pa ju garantuar tė gjithė procedurat e rregullta tė njė gjykimi tė rregullt, pėrfshi edhe vėnien nė dispozicion tė avokatit mbrojtės.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=44913
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2010, 22:17   31
Citim:
Vepronin rreth 50 mijė spiunė dhe bashkėpunėtorė tė Serbisė
Fehmi Ramadani

Kur do tė fillojė lustrimi nė Kosovė? (2)

dhe e pėrgatitur pėr njė proces tė tillė tė nxjerrjes sė ligjit tė lustrimit, kur dihet se ky vend njėherė pėr rreth 100 vjet ishte nėn okupimin sllav, rreth 45 vjet e nėnshtruar nga komunizmi jugosllav dhe njė dekadė ishte nėn protektorat ndėrkombėtar?

Po ashtu, pėr dallim nga vendet tjera tė Evropės Qendrore e Lindore dhe ish-republikave jugosllave (tė cilat mė vonė u bėnė shtete tė pavarura), Kosova ishte njė rast specifik, ishte njė krahinė nėn Serbi e Jugosllavi, ndaj saj zbatohej njė politikė aparthejdi dhe nė tė zbatoheshin ligjet mė diskriminuese nė Evropė.

Kosova ishte vendi i vetėm nė Evropė qė zbatoheshin ligjet ēnjerėzore dhe kishte njė trajtim tė egėr nga aparati sllavo-komunist. Shteti komunist jugosllav kishte mekanizma tė fortė represiv si: OZNA, KOS, UDB, BIA, etj, tė cilat ishin shėrbime tepėr jo humane, sidomos ndaj shqiptarėve nė pėrgjithėsi.

Pėr kėtė mė sė miri tregon fakti i trajtimit ēnjerėzor tė rreth 800 mijė shqiptarėve tė Kosovės, tė cilėt kishin kaluar nėpėr duart e regjimit shtypės jugosllav. Ndėrsa, gjatė periudhės sė luftės sė vitit 1997-1999, pothuajse e tėrė popullata 2 milionėshe shqiptare e Kosovės ishte nė shėnjestėr tė dėbimit kolektiv, rreth 1 milionė ishin dėbuar nga Kosova, rreth 15 mijė ishin vrarė, rreth 120 mijė shtėpi ishin djegur, pra kishte njė gjenocid tė hapur dhe tė paparė nė historinė e Evropės moderne.

Kėto fakte nuk ishin karakteristikė e popujve tjerė, tė cilėt dolėn nga komunizmi. Prandaj, edhe fillimi i procesit tė lustrimit nė Kosovė duhet tė trajtohet si specifik pėr shkak tė konditave tė rėnda.

Kushti tjetėr mjaft specifik ėshtė se, edhe pse kanė kaluar dhjetė vjet nga “ēlirimi” i kėtij vendi dhe dy vjet nga shpallja e Pavarėsisė sė saj, nė Kosovė ende operojnė shėrbimet sekrete serbe, bile kjo haptas ėshtė bėrė e ditur nė prononcimet e zyrtarėve tė Beogradit, se pas largimit tė forcave tė tyre ushtarako-policore e paramilitare serbe, nė kėtė vend kishin lėnė tė veprojnė edhe 50 mijė spiunė dhe bashkėpunėtorė tė tyre.

Atėherė, vėrtet shtrohet njė dilemė e madhe; si do tė funksionojė ky vend me kaq shumė spiunė, a do tė ketė demokraci tė shėndoshė dhe kohezion tė brendshėm ky shtet nė tė ardhmen?

Pastaj, si mund tė shpjegohet fakti qė njė pjesė e kėtyre struktura kriminale serbe ishin inkorporuar nė administratėn e UNMIK-ut, agjencive tė ndryshme private, OJQ-tė, por ishin infiltruar edhe nėpėr disa organizma tė ndryshėm politikė? Sot e kėsaj dite, njė numėr i tyre, ende gjendet nėpėr detyra dhe funksione tė larta publike e politike tė Kosovės.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=45050
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.1.2010, 01:36   32
Citim:
Verifikimi i pastėrtisė sė figurave publike akt demokratik
Fehmi Ramadani

Kur do tė fillojė lustrimi nė Kosovė? (3)

Specifikė e radhės qė duhet tė merret nė konsideratė gjatė hartimit tė kėtij ligji duhet tė jetė edhe verifikimi i figurave tė njė numri tė pakicės serbe nė Kosovė, e cila edhe pas gjithė kėsaj tragjedie ende nuk ka pėrjetuar njė pastrim tė vetin(katarsis).

Njė pjesė e pjesėtarėve tė kėsaj pakice pėr njė periudhė tė gjatė kishte qenė pjesė e aparatit tė dhunės ndaj shqiptarėve, disa prej tyre kishin marrė pjesė direkte nė krime tė rėnda ndaj tyre. Nė luftėn e fundit 1997-1999 aparati serb i dhunės kishte vrarė me mijėra civilė shqiptar, ndėrsa serbėt lokalė ishin bashkėzbatuesit e kėsaj politike.

Sot e kėsaj dite, nė emėr tė tyre nuk ka kėrkuar falje askush pėr krimet e shkaktuara, ndėrsa nuk ka ndonjė rast qė ka filluar tė merret gjyqėsia kosovare pėr krimet e bėra. Bile, me njė pjesė tė tyre ende ėshtė duke manipuluar Beogradi pėr qėllime tė tyre hegjemoniste.


Beogradi ėshtė shkaktari kryesor i gjendjes sė tyre, por padyshim se njė pjesė tė fajit e kanė edhe liderėt e tyre, tė cilėt deri mė tani nuk kanė marrė guxim qytetar dhe moral t’i kėrkojnė falje shqiptarė pėr krimet e bėra dhe kėshtu tė ndihmojnė procesin e pajtimit ndėretnik.

Sot e kėsaj dite tė gjitha dosjet sekrete janė nė Beograd. Pushteti i Kosovės sė bashku me faktorin ndėrkombėtar duhet tė kėrkojnė pa asnjė kusht qė Beogradi t’i kthejė dosjet sekrete shtetėrore.

Zbatimit i ligjit tė lustrimit nė Kosovė do tė ndihmonte demokracinė e vendit dhe do tė forconte kohezionin e brendshėm tė shtetit. Verifikimi i pastėrtisė sė figurave tė ndryshme politike dhe civile nė Kosovė ėshtė njė akt demokratik, human dhe mjaft domethėnės pėr zhvillimin e gjithėmbarshme tė kėtij shteti.

Kosova ka nevojė pėr njė demokraci tė shėndosh, e kėtė demokraci e bėjnė vetėm kur nga detyrat publike dhe politike do tė largohen njerėzit me njė tė kaluar tė dėmshme. Kjo do tė ishte sikur nė trupin e njeriut tė infektuar tė jepet terapia shėruese nė mėnyrė qė ky organizėm tė mbrohet nga shkatėrrimi i tij i plotė.

Kjo duhet tė ndodhė nė Kosovė dhe kjo shoqėri duhet tė lirohet nga njerėzit e inflamatuar, nė mėnyrė qė tė mos inflamatohet e tėrė shoqėria. Ose, si ėshtė e mundur qė sot, njerėzit me rroga tė zakonshme nė Kosovė tė kenė disa shtėpi, makina luksoze, vila dhe benefite tė tjera, kur dihet se spiunėt nuk kanė punuar kurrė?

Pastaj, ky ligj duhet pėrfshijė paragrafin ku t’i kėrkohet falje tė gjithė personave qė kanė qenė akuzuar, proceduar, dėnuar, burgosur, internuar dhe persekutuar gjatė periudhės komuniste 45 vjeēare, pėr dhunimin e tė drejtave politike, civile, sociale, morale dhe ekonomike.

Ligji pėr lustrim nė Kosovė duhet t’i shpallte tė gjithė ata persona, tė pafajshėm, po ashtu si dhe tė gjithė ata qė ishin arratisur, kanė vdekur, apo janė ende gjallė.

Po ashtu, ligji duhet t’ia mundėsonte krahas kompensimit moral qė shkonte deri nė dekorimin e tyre edhe tė drejtėn pėr kompensim financiar pėr vitet e burgut, tė internimeve dhe tė dhėnies sė privilegjeve shoqėrore.

Pėr tė jetėsuar njė ligj tė tillė duhet tė formohet njė Komision i veēantė me ekspertė vendorė dhe ndėrkombėtar, tė cilėt do tė hartonin dhe do tė procedonin nė Parlamentin e Kosovės, i cili do tė miratojė.

Hapja e dosjeve ndaj njerėzve qė ishin tė pėrlyer nė spiunim, tortura, burgosje dhe vrasje tė ndryshme, padyshim se duhet tė ndodhė, sepse kjo do t’i ndihmonte kėsaj shoqėrie qė tė pėrjetojnė njė pastrim shpirtėror.

Ky ligj duhet tė miratohet sa mė parė nė Kosovė, sepse ėshtė kėrkesė e kohės, ėshtė nė tė mirė tė pajtimit ndėretnik, tė stabilitetit tė rajonit, por edhe tė proceseve tė reja integruese euroatlantike.

Prandaj, sa do tė jenė tė vullnetshėm qė pėrgjegjėsit e pushtetit nė Kosovė tė miratojnė njė ligj tė tillė do tė shihet nė tė ardhmen!

Parlamenti i Kosovės ėshtė organi mė lartė i shtetit, i cili duhet tė miratojė ligjin e lustrimit. Pa miratimin e kėtij ligji nė Kosovė nuk do tė ketė demokraci tė shėndoshė, pajtim ndėretnik dhe shoqėror, por nuk do tė ketė edhe funksionalitet dhe kohezion tė institucioneve shtetėrore. / Fund

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=45213
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.2.2010, 02:17   33
Citim:
Gjykata Kushtetuese ende nuk ka bėrė publik vendimin dhe arsyet e kthimit tė ligjit

Vendimi i Gjykatės Kushtetuese, e cila ka kthyer ligjin pėr pastėrtinė e figurave ose siē njihet ndryshe ligji i dosjeve, ka gjetur tė pa pėrgatitur mazhorancėn, e cila vazhdimisht ka kėmbėngulur se ky ligj duhet tė miratohet dhe tė hyjė nė fuqi pėr tė larguar nga institucionet e larta drejtues, njerėz tė cilėt kanė njė tė kaluar tė dyshimtė.

Vendimi i Gjykatės Kushtetuese marrė nė fundjave pėr njė ēėshtje kaq tė rėndėsishme dhe jashtė vėmendjes sė mediave, kur dihet se ky ligj ka zėnė njė hapėsirė tė madhe diskutimi nė media dhe politikėn shqiptarė, ka befasuar mazhorancėn, e cila ėshtė njohur me vendimin nga shtypi ndėrkohė qė vetė institucioni i Gjykatės Kushtetuese, nuk ka bėrė tė qartė arsyet zyrtare pse ka vendosur tė ktheje kėtė ligj.

Gazeta “Sot” ka kontaktuar me disa deputetė tė mazhorancės pėr tė marrė njė koment nė lidhje me vendimin e fundit tė Gjykatės Kushtetuese, por tė gjithė kanė “ngritur supet”, duke deklaruar se nuk dinė ēfarė tė thonė pasi me ketė vendim janė njohur thjeshtė nga mediat, tė cilat cilėsojnė se lajmi ėshtė bėrė i ditur nga burime, ndėrkohe qė vetė institucioni Kushtetues nuk ka bėrė tė qartė dhe publik asnjė vendim konkret.

Pėr ēėshtje tė cilat nuk ėshtė shprehur zyrtarisht institucioni pėrkatės theksojnė deputetėt e PD, nuk mund tė bėjmė komente. Nėnkryetari i Kuvendit dhe deputeti i LSI, Nasip Naēo, i cili ėshtė edhe anėtar i komisionit tė Ligjeve ėshtė shprehur se nuk mund tė shprehem pa parė arsyetimin e vendimit tė marrė nga Gjykata Kushtetuese.

Naēo ka theksuar se qėndrimi zyrtar i mazhorancės do tė vijė nė momentin qė ata do tė shohin tė shkruara, se cilat janė arsyet qė Gjykata Kushtetuese ka rrėzuar kėtė ligj. Gjithashtu nuk kanė dashur tė bėjnė shumė komente rreth rrėzimit tė kėtij ligji as deputet e tjerė tė mazhorancės si Trashani, Noka, Hoti e tė tjerė, tė cilėt ashtu si Naēo presin tė njihen zyrtarisht me vendimin e Gjykatės Kushtetuese.

Ligji pėr dosjet ka mėse tre vjet qė ėshtė objekt diskutimi mes mazhorancės dhe opozitės. Gati tre vjet mė parė mazhoranca hodhi pėr diskutim hartimin draftit, i cili arriti tė miratohet vetėm dy vjet mė pas dhe tė hynte nė fuqi tre muaj para zgjedhjeve tė 28 qershorit tė 2009. Ligji u miratua vetėm me votat e mazhorancės, pasi opozita u shpreh kundėr duke e quajtur tė pa saktė dhe tė pa drejtė mėnyrėn e hartimit tė tij.

Partia Socialiste, Shoqata e Prokurorėve dhe Komiteti Shqiptar i Helsinkit. Socialistėt kanė kėrkuar qė tė paktėn 28 nene nga ky ligj tė shpallen si antikushtetuese. Ata e ankimuan kėtė ligj nė Gjykatėn Kushtetuese. Opozita e konsideronte kėtė ligj tė egėr dhe joevropian, duke akuzuar qeverinė se me ligjin e dosjeve synon tė godasė prokurorinė dhe gjykatat.

Ndėrkaq, maxhoranca pretendonte se ligji pėrmbush gjithė parametrat dhe ėshtė sipas variantit ēek. Ligji i dosjeve hasi edhe nė mosmiratimin e heshtur tė presidentit Topi, i cili i gjendur nė njė situatė tė vėshtirė, zgjodhi me maturi abstenimin dhe procedurėn e vetėdekretimit tė ligjit pa nėnshkrimin presidencial.

Natyrisht, heshtja e Presidentit linte tė nėnkuptueshėm refuzimin dhe mosqenien dakord me tė. Ndėrkombėtarėt po ashtu e kanė kundėrshtuar kėtė ligj. Kryeministri Berisha nuk mori aprovimin e ambasadoreve tė akredituar nė vendin tonė. Reporterėt e Kėshillit evropian nxitėn Gjykatėn Kushtetuese tė Shqipėrisė dhe qeverinė, ta dėrgojnė ligjin e miratuar tė lustracionit nė Komisionin e Venecias tė KE-sė, i cili bllokoi pėrkohėsisht zbatimin e tij.

Komisioni i Venecias, njė organizėm i Kėshillit tė Evropės i pėrbėrė nga ekspertė ligjorė e konsideroi si antikushtetues tė ashtuquajturin ligjin e dosjeve tė miratuar nga parlamenti shqiptar nė fund tė vitit tė shkuar, i cili parashikonte pengesėn pėr tė mos punuar nė poste tė larta tė administratės publike persona qė kanė shėrbyer nė funksione zyrtare gjatė regjimit komunist.

Komisioni kujton se kushtetuta shqiptare pėrcakton specifikisht rastet dhe procedurat pėr ndėrprerjen e mandatit tė presidentit, anėtarėve tė gjykatės sė lartė dhe tė deputetėve. Ndėrkohė qė ligji i dosjeve i fshin kėto garanci qė atyre u jep mandati, kanė shpjeguar ekspertėt e komisionit tė Venecias.

Pas kėtij vendimi kryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli, ėshtė shprehur se tė djathtėt do tė kėrkojnė dhe votat e PS, pėr tė miratuar njė variant konsensual tė ligjit tė shumė debatuar tė spiunėve.

Megjithatė ky ligj duket se ėshtė lėnė nė heshtje tė plotė. Ai erdhi nė mėnyrė tė papritur dhe tė shpejt nė parlament e u miratua po me tė njėjtėn shpejtėsi para zgjedhjeve parlamentare, ndėrsa tashmė nuk ka asnjė plan pėr shqyrtimin e tij, pasi Gjykata kushtetuese ende nuk ka dhėnė njė vendim pėr tė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=22182

Citim:
PD denoncon rrėzimin e ligjit “Pėr pastėrtinė e figurės sė funksionarėve tė lartė”

Mazhoranca deklaron se rrėzimi i ligjit “Pėr pastėrtinė e figurės sė funksionarėve tė lartė tė administratės publike dhe tė tė zgjedhurve” nga ana e Gjykatės Kushtetuese pėrbėn njė veprim krejtėsisht tė padrejtė dhe njė mbėshtetje ndaj autorėve tė krimeve politike gjatė periudhės sė ditatutės komuniste nė Shqipėri. Partia Demokratike shprehet tejet e indinjuar ndaj vendimit marrė nga trupa e Gjykatės.

Deputetja demokrate Mesila Doda, thekson se megjithėse vendimi shkon nė linjė tė kundėrt me interesin pėr zbardhjen e krimeve tė komunizmit dhe largimin e xhelatėve komunistė, PD-ja do tė vazhdojė aksionet e saj politike nė funksion tė miratimit tė kėtij ligji. Ajo ka theksuar ditėn e djeshme se deputetė tė PD-sė do tė ndėrmarrin hapa konkretė duke pėrgatitur njė ligj tė ri pėr lustracionin, njohur ndryshe si “ligji i dosjeve” dhe do t’u kėrkohet qytetarėve shqiptarė tė shprehen nė lidhje me ligjin e vjetėr.

“Sė bashku me kolegė tė tjerė, nuk do tė ngurrojmė qė tė ndėrmarrim nismėn e njė referendumi popullor, nė mėnyrė qė xhelatėt tė mos qėndrojnė mė nė pushtet dhe qė Shqipėria tė ndahet njė herė e pėrgjithmonė nga e kaluara e saj komuniste”, tha deputetja Doda. Po ashtu, ligjvėnėsja demokrate, duke pėrcjellė qėndrimin zyrtar tė forcės politike qė pėrfaqėson, tha se ligji, i cili u hodh poshtė nga Gjykata Kushtetuese, do tė dėrgohet nė Gjykatėn Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut nė Strasburg.

“Pėr tė realizuar kėtė do tė konsiderohen disa opsione. Sė pari, paraqitja e njė ligji tė ri nė Parlament pėr pastėrtinė e figurave tė shtetit shqiptar. Sė dyti, dėrgimi i kėtij ligji nė Gjykatėn Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut nė Strasburg”, theksoi ajo. Deputetja Doda nė qėndrimin e saj ka akuzuar opozitėn pėr presione ndaj Kushtetueses. Sipas saj, tė nėntė anėtarėt e Gjykatės morėn vendimin pėr tė rrėzuar “ligjin e dosjeve”, edhe pėr shkak tė presioneve tė shumta nga ana e kryetarit tė Partisė Socialiste Edi Rama.

Ligji i lustracionit gjatė procesit tė shqyrtimit tė tij nė Kuvend ka hasur oponencė tė fuqishme nga tė gjitha partitė nė opozitė dhe nga Shoqata e Gjyqtarėve. Shoqata u bė palė me oponentėt e kėtij ligji nė Gjykatėn Kushtetuese. Pikėrisht nga ky moment, Partia Demokratike mendon se vendimi unanim pėr tė shpallur si antikushtetues ligjin vjen nga njė trupė gjykuese tėrėsisht nė konflikt interesi, e cila prekej prej tij.

“Gjykatėsit qė votuan pėr abrogimin e ligjit janė po ata, qė kanė marrė vendime pėr vrasje njerėzish tė pafajshėm deri nė vitin ’89. Janė po ata, mbi tė cilėt rėndojnė krimet mė tė rėnda kundėr njerėzimit nė kėtė vend”, tha Doda. Ligjvėnėsja demokrate nė kėtė deklaratė tė saj niset edhe nga fakti se disa prej anėtarėve tė Gjykatės Kushtetuese, si kryetari Vladimir Kristo, Fehmi Abdiu dhe Kujtim Puto janė pėrfolur nė shtypin shqiptar si njerėz qė preken nga ligji “Pėr pastėrtinė e figurave tė zyrtarėve tė lartė”.

Ky fakt u pėrmend edhe nga njė letėr, qė Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli, i dėrgoi rreth njė vit mė parė Gjykatės Kushtetuese, duke u kėrkuar anėtarėve tė Gjykatės qė kishin konflikt interesi, sipas pėrcaktimeve tė ligjit pėr lustracionin, tė hiqnin dorė nga gjykimi. Nė kėtė letėr theksohej se anėtarėt e Gjykatės Kushtetuese, sipas ligjit, i nėnshtrohen procesit tė verifikimit.

Ecuria e shqyrtimit tė ankimimit tė ligjit ka qenė njė ndėr ēėshtjet pėr tė cilėn dy raporterėt e Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės u interesuan gjatė misionit tė tyre pėr mbledhjen e fakteve nė vendin tonė nė fillim tė nėntorit tė kaluar. Britaniku David Uilshire dhe finlandezi Jako Lakso u interesuan pėr ecurinė e shqyrtimit tė ankimimit nė Kushtetuese.

Gjatė debateve publike dhe politike nė lidhje me kėtė ligj, mazhoranca ka theksuar se institucionet shtetėrore duhet tė pastrohen nga ish-bashkėpunėtorėt e shėrbimeve sekrete gjatė periudhės sė komunizmit. Qėllimi i demokratėve ishte pastrimi kryesisht i organeve tė sistemit tė drejtėsisė nga kėta persona.

Ligji, qė synon hapjen e dosjeve, u miratua nga Kuvendi vetėm me votat e deputetėve tė mazhorancės. Forcat e majta nė opozitė kundėrshtuan kėtė ligj, duke e cilėsuar atė antikushtetues. Pėr kėtė arsye, 36 deputetė socialistė iu drejtuan Gjykatės Kushtetuese pėr tė kėrkuar pezullimin e zbatimit tė kėtij ligji. Kėrkesa e tyre konsistonte nė shpalljen si tė papajtueshėm me Kushtetutėn tė ligjit.


Ligji kundėr krimeve tė komunizmit

Rrėzimi i ligjit pėr lustracionin pritet tė bėjė tė pazbatueshėm dhe njė ligj tjetėr, qė ka tė bėjė me ngjarjet e periudhės komuniste, atė “Pėr krijimin e institutit tė studimeve tė krimeve dhe pasojave tė komunizmit nė Shqipėri”. Ligji ėshtė dorėzuar qė mė 14 janar tė vitit 2009 nė Kuvendin e Shqipėrisė, por qė burime nga Qeveria shprehen se sė shpejti do tė rikthehet sėrish pėr ndryshime tė mėtejshme.

Ky ligj ėshtė i kushtėzuar nė miratimin e tij nga ligji pėr lustracionin tė paktėn nė dy nene. I pari ėshtė neni 7, qė bėn fjalė pėr emėrimin e bordit drejtues, ku nė pikėn 2 tė tij pėrjashtohen tė gjithė personat qė preken nga ligji “Pėr pastėrtinė e figurės sė funksionarėve tė lartė tė administratės publike dhe tė tė zgjedhurve”. Pika tjetėr ku ligji bėhet i pazbatueshėm ėshtė neni, i cili flet pėr evidentimin e personave pėrgjegjės qė kanė qenė pjesė e organeve komuniste, por qė nuk pėrjashtohen qė tė jenė sot nė funksione publike, gjykatės, prokurorė apo dhe funksionarė tė lartė tė shtetit, tė cilėt sėrish i shpėtoi rrėzimi i ligjit tė parė.

Ndėrkohė burime nga Qeveria shprehen se kjo ka qenė pikėrisht arsyeja qė drejtoria juridike pranė Kėshillit tė Ministrave, po pėrgatitet tė tėrheqė ligjin nė fjalė. Nga ana tjetėr, duke pasur parasysh qė viti 2009 ishte dhe njė vit elektoral, tė djathtėt kanė evituar diskutimin e tij pėr tė mos pasur ngarkesė negative pėrpara fushatės. E djathta u mjaftua me diskutimi pėr ligjin e lustracionit, i cili hapi goxha debate.

Nga ana tjetėr, si nga ana e Kuvendit, ashtu dhe nga ana e Qeverisė, nuk dinė tė japin njė pėrgjigje se ēfarė do tė bėhet me dėnimin e krimeve tė komunizmit, pasi ngritja e institutit kishte si qėllim pikėrisht evidentimin e krimeve tė tij. Duhet theksuar se Shqipėria ėshtė vendi i fundit nė Evropėn lindore, qė nuk ka dėnuar masakrat e kryera nga regjimi i kaluar, dhe duket se dhe pėr njė periudhė relativisht tė gjatė kohe nuk ka pėr t’u ndezur drita jeshile pėr kėtė ēėshtje.

Para sė gjithash, sepse evidentimi dhe studimi i krimeve tė komunizmit do tė kėrkojė njė periudhė tė gjatė kohe, pasi puna nuk do tė bazohet vetėm nė shqyrtimin e dokumenteve, por dhe nė mbledhjen e dėshmive etj.


Gjykata Kushtetuese fsheh vendimin pėr dosjet

Ndonėse kanė kaluar mbi dy muaj nga vendimi qė trupa e gjyqtarėve nė Gjykatėn Kushtetuese kanė marrė vendimin ndaj kėrkesės ankimore tė Partisė Socialiste pėr ligjin e lustracionit, ky institucion nuk e ka publikuar zyrtarisht vendimin nė faqen e vet zyrtare, duke e fshehur atė.

Janė pikėrisht kėto institucione bazė tė funksionimit tė shtetit tė sė drejtės, qė vėnė theksin tek transparenca, si njė nga parimet themelore tė demokracisė, por janė ato tė parėt qė nuk e respektojnė kėtė parim. Burime zyrtare nga Gjykata Kushtetuese konfirmojnė vendimin e Kushtetueses, por justifikojnė mospublikimin e vendimit me moszbardhjen e arsyetimeve tė detajuara qė secilin anėtar e ka ēuar nė kėtė vendimmarrje.

Nėn arsyetimin se kjo tashmė ėshtė njė procedurė e institucionit, ky standard nuk pėrdoret pėr tė gjitha rastet e vendimeve. Jo mė larg se disa ditė mė parė Gjykata Kushtetuese nuk e respektoi procedurėn nė fjalė kur publikoi zyrtarisht vendimin e marrė prej saj ndaj njė tjetėr ankese tė socialistėve, siē ishte ajo pėr marrėveshjen me Greqinė pėr kufijtė detarė. Vetėm pak orė pas vendimmarrjes, zyrtarisht Kushtetuesja njoftoi vendimin tė shoqėruar me sqarimin se “vendimi i arsyetuar i kėsaj Gjykate do tė vihet nė dispozicion nė njė kohė tjetėr tė pėrshtatshme”.


Letra e Topallit

Rreth njė vit mė parė, mė 13 shkurt 2009, Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli, pėrmes njė letre i ka paraqitur Gjykatės Kushtetuese tė gjitha komentet e saj rreth njė gjykimi kushtetues tė ligjit tė lustracionit, nė pėrputhje me parimet kushtetuese tė njė procesi tė rregullt ligjor, si dhe parimet e gjithėpranuara tė sė drejtės. “Ligji kėrkon shprehimisht respektimin rigoroz tė paanėsisė dhe mungesėn e ēdo konflikti tė interesit edhe tė anėtarėve tė trupės gjyqėsore, qė shqyrton kėtė ligj”, theksohej nė letrėn e Topallit.


Konflikti i interesit

Nė muajin maj tė vitit tė shkuar, Gjykata Kushtetuese rrėzoi kėrkesėn pėr konflikt interesi tė saj me ligjin e lustracionit. Gjyqtarėt me tetė vota pro dhe asnjė kundėr e vlerėsuan antikushtetuese kėrkesėn e pėrfaqėsuesit tė Qeverisė, zėvendėsministrit tė Drejtėsisė Viktor Guma, pėr tė larguar nga gjykimi i kėsaj ēėshtjeje katėr nga gjyqtarėt e saj. Sipas Gumit, kryetari i Kushtetueses, Vladimir Kristo dhe anėtarėt Fehmi Abdiu, Kujtim Puto dhe Petrit Plloēi s’duhet tė gjykojnė kėrkesėn e socialistėve, pasi kanė konflikt interesi.


Komisioni i Venecias

Komisioni i Venecias nė pėrgjigjen ndaj kėrkesės sė Gjykatės Kushtetuese pėr ligjin e lustracionit, e ka vlerėsuar atė antikushtetuese. Kushtetuesja iu drejtua kėtij institucioni me njė letėr, ku i kėrkoi sugjerim rreth kėrkesės sė deputetėve qė kėrkonin rrėzimin si antikushtetues tė ligjit pėr pastėrtinė e figurės tė funksionarėve tė lartė. Ndėrsa Kryeparlamentarja Topalli, gjatė prononcimi pėr mediat nė tetor tė 2009-ės, tha se institucioni qė ajo kryeson do tė respektojė vėrejtjet e komisionit tė Venecias pėr kėtė ligj.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=63940

Citim:
Ish–tė pėrndjekurit: “Lustracioni”, Kushtetuesja nė konflikt interesi

Ish-tė pėrndjekurit politikė e cilėsojnė absurd vendimin e dhėnė nga Gjykata Kushtetuese lidhur me ligjin pėr pastėrtinė e figurės sė zyrtarėve tė lartė, i hedhur poshtė me votė unanime nga ky institucion dy ditė mė parė.

Pėrfaqėsues tė shoqatave tė tyre, sqarojnė se marrja e njė vendimi tė tillė ndaj zbardhjes sė krimeve tė komunizmit nga kjo gjykatė nuk pėrbėnte aspak risi. Dhe argumentin e tyre ish-tė burgosurit politikė e bazojnė nė konfliktin e interesit qė sipas tyre trupa gjyqėsore kishte pėr marrjen e njė vendimi ndaj ligjit.

“E prisnim kėtė vendim qė nė gjykatė, ku 6 nga anėtarėt e saj kanė konflikt interesi dhe kanė dhėnė vendime deri me vdekje pėr tė pafajshėm gjatė sistemit totalitar, siē ėshtė dhe rasti i Fehmi Abdiut, i cili urdhėroi varjen e poetit Havzi Nela”- thuhet nė deklaratėn pėr shtyp tė tė pėrndjekurve tė ish regjimit komunist.

Ish–tė pėrndjekurit shprehen tė vendosur pėr tė kėrkuar deri nė fund zbatimin e kėtij ligji qė sipas tyre e rendit Shqipėrinė ndėr tė vetmit vende ish-komuniste ku ende nuk janė zbardhur krimet e bėra gjatė 50 viteve tė diktaturės.

Sipas tyre ky ligj nuk synonte as tė shėronte plagėt e vjetra dhe aq mė tepėr hakmarrjen ndaj funksionarėve tė lartė qė ende dhe sot shprehen ata, janė nė poste drejtuese, por nėpėrmjet tij synohet qė vendi tė ndahet nga e kaluara e errėt totalitare.

Vendimi i marrė nga Gjykata Kushtetuese pėr Ligjin e pastėrtisė sė figurės sė zyrtarėve tė lartė, u mor pas ankesave qė Partia Socialste, Komiteti Shqiptar i Helsnkit dhe Shoqata e Prokurorėve bėnė pranė kėtij institucioni.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=45828
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.2.2010, 04:13   34
Citim:
Ish–tė pėrndjekurit protestojnė para Kushtetueses: Tė ikė Abdiu

Ashtu siē ishte paralajmėruar, shoqatat e ish–tė pėrndjekurve politikė, protestuan pėrballė ndėrtesės sė Gjykatės Kushtetuese dukė kėrkuar njėzėri largimin e njėrit prej anėtarėve tė kėtij institucioni, Femi Abdiut.

Dhjetra pėrfaqėsues dhe anėtarė tė kėtyre shoqatave, kėrkuan edhe njėherė hapjen e dosjeve tė ish–persekutorėve tė tyre dhe miratimin e ligjit tė lustracionit, duke hedhur sėrish akuza ndaj disa prej anėtarėve tė Gjykatės Kushtetuese.

Protesta e ish-tė pėrndjekurve vjen pak ditė pasi nė malin e Dajtit u gjenden 19 skelete tė personave tė ekzekutuar gjatė regjimit komunist. Protestuesit thanė se do ta pėrshkallėzojnė protestėn pėrpara Gjykatės Kushtetuese, pėr tė kėrkuar pastrimin e administratės nga persona qė kanė kryer krime dhe persekutime politike.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=9374
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2010, 11:23   35
Citim:
Kushtetuesja, zbardh farsėn e turpit tė krimeve tė Abdiut

Gjykata Kushtetuese zbardhi dje vendimin e turpshėm prej 41 faqesh dhe 114 argumentesh pėr rrėzimin e ligjit tė Lustracionit. Me kėtė vendim tė paprecedentė Fehmi Avdiu dhe anėtarėt e tjerė tė Kushtetueses shpėrfillėn nenin 3 dhe 4 tė ligjit tė Lustracionit, qė i bėnte ata subjekt tė verifikimit.

Kushtetuesja ishte angazhuar totalisht pėr ta bllokuar kėtė ligj me tė vetmen arsye se ky ligj do tė nxirrte nė shesh tė palarat e Avdive tė Gjykatės Kushtetuese. Gjykatėsit qė votuan pėr rrėzimin e ligjit janė po ata qė kanė marrė vendime pėr vrasje njerėzish tė pafajshėm deri nė vitin 1989.

Pas kėtij vendimi, Shqipėria mbetet i vetmi vend nė Europė, i cili nuk ėshtė ndarė ende nga krimet barbare tė diktaturės komuniste dhe nuk ka hapur dosjet e bashkėpunėtorėve tė Sigurimit tė Shtetit.

Qė nė nisje tė gjykimit pėr ligjin e Lustracionit, mbrojtėsit e kėtij ligji kėrkuan largimin e katėr anėtarėve tė Gjykatės Kushtetuese, pėr shkak tė konfliktit tė interesit qė ata kishin me kėtė ēėshtje dhe detyrės qė kanė pasur para viteve '90.

Pėrfaqėsuesi i qeverisė nė atė kohė, Viktor Gumi kėrkoi largimin nga gjykimi i ēėshtjes tė Vladimir Kristos, Fehmi Abdiut, Kujtim Putos dhe Petrit Plloēit, sepse ishin objekt shqyrtimi i nenit 3 dhe 4 tė ligjit tė Lustracionit.

Gumi theksoi atėherė se disa gjyqtarė tė Kushtetueses kanė dhėnė dėnime politike nė pozicionin e prokurorit dhe gjyqtarit politik gjatė regjimit komunist. Largimin e katėr anėtarėve tė Gjykatės Kushtetuese e kėrkuan edhe shoqatat e ish-tė pėrndjekurve politikė.

Ligji, i cili mori votat e Kuvendit, kishte si qėllim kontrollin e pastėrtisė sė figurės tė ēdo funksionari publik tė zgjedhur apo tė emėruar, lidhur me pjesėmarrjen e tyre nė strukturat politikėbėrėse dhe zbatuese tė dhunės sė diktaturės, si edhe nė strukturat e Sigurimit tė Shtetit pėr periudhėn 29 nėntor 1944 deri nė 8 dhjetor 1990.

Njė vit mė parė, Partia Socialiste nė mbrojtje tė rrethit familjar tė Ramės, paditi nė kėtė gjykatė ligjin, i cili kėrkonte hapjen e dosjeve tė kohės sė komunizmit pėr njė kategori tė gjerė ish-funksionarėsh shtetėrorė.

Edi Rama, i cili ka bėrė ankesėn pranė Gjykatės Kushtetuese, ka vepruar nė konflikt tė plotė dhe flagrant interesi, sepse janė me dhjetėra e dhjetėra dosje, tė cilat kanė firmėn e njerėzve tė tij mė tė afėrt pėr ekzekutimin e qytetarėve shqiptarė.

Objekti i kėtij ligji ishte pėrcaktimi i subjekteve dhe funksioneve tė larta shtetėrore, tė cilat janė tė papajtueshme me veprimtarinė publike tė zyrtarit pėr shkak tė qenies si drejtues, anėtar ose bashkėpunėtor nė strukturat politikėbėrėse dhe zbatuese tė dhunės sė diktaturės apo Sigurimit tė Shtetit pėr periudhėn 29 nėntor 1944 deri mė 8 dhjetor 1990.

Ligji parashikon qė procesi i lustrimit tė jetė transparent dhe garantues, pėr pjesėmarrėsit dhe publikun. Ligji i rrėzuar nga Gjykata Kushtetuese i jepte tė drejtė ēdo shtetasi tė inspektonte dosjen personale dhe tė gjente deri nė ēfarė mase Sigurimi i Shtetit ka ndėrhyrė dhe ka ndikuar nė jetėn e tij.

Por, individėt qė inspektojnė dosjet e tyre nuk kanė tė drejtė tė kėrkojnė informacion pėr personat qė janė nė dosjen e tij. Pra, pėr ēdo dosje do tė ruhet konfidencialiteti.

http://www.rilindjademokratike.com/R...s/politika.htm

Citim:
Ish-tė pėrndjekurit: Dosjet, Gjykata Kushtetuese ishte nė konflikt tė pastėr interesi

Pas rrėzimit tė ligjit "Pėr pastėrtinė e figurės" nga Gjykata Kushtetuese, ish-tė pėrndjekurit politikė, "morėn njė dėnim tė dytė" nga Fehmi Avdiu. Ish-tė pėrndjekurit politikė theksuan se Gjykata Kushtetuese ishte nė konflikt tė pastėr interesi nė momentin qė ky ligj shqyrtohej.

Pėrfaqėsues tė shoqatave tė ish-tė pėrndjekurve, e cilėsuan marrjen e njė vendimi tė tillė ndaj zbardhjes sė krimeve tė komunizmit nga kjo gjykatė tė pritshėm, pasi Fehmi Avdiu nuk mund tė dėnonte vetveten. Argumentin e tyre ish-tė burgosurit politikė e bazojnė nė konfliktin e interesit qė trupa gjyqėsore kishte pėr marrjen e njė vendimi ndaj ligjit.

Drejtori i Institutit tė ish-tė Pėrndjekurve Politikė, Simon Mirakaj e cilėsoi aso kohe anormale rrėzimin e ligjit tė Lustracionit nga Gjykata Kushtetuese. Ai do tė theksonte se, anormale ishte vetė momenti i ankimimit tė kėtij ligji nga Partia Socialiste nė Gjykatėn Kushtetuese. Mirakaj do tė deklaronte se vendimi i Gjykatės Kushtetuese ishte njė ēertifikim i dėnimeve qė kanė dhėnė njė pjesė e anėtarėve tė kėsaj gjykate nė kohėn e diktaturės.

Kryetari i Shoqatės tė Intelektualėve tė ish-tė Pėrndjekurve, Agim Musta do tė theksonte se, "vendimi i gjykatės nuk ka shpjegim tjetėr, veēse njė pjesė e atyre zotėrinjve tė Gjykatės Kushtetuese janė nostalgjikė tė atij regjimi tė kaluar dhe nuk duan t'i heqin petat lakrorit. Gykatėsit e Kushtetueses janė elementė tė inkriminuar dhe nuk duhet tė jenė nė ato poste qė kanė sot".

Ndėrkohė, Skėnder Qendro, kryetar i Shoqatės Antikomuniste tė ish-tė Pėrndjekurve Politikė Demokratė tė Shqipėrisė, theksoi se, "e prisnim kėtė vendim qė nė gjykatė, ku 6 nga anėtarėt e saj kanė konflikt interesi dhe kanė dhėnė vendime deri me vdekje pėr tė pafajshėm gjatė sistemit totalitar, siē ėshtė dhe rasti i Fehmi Abdiut, i cili urdhėroi varjen e poetit Havzi Nela".

Ish-tė pėrndjekurit shprehen tė vendosur pėr tė kėrkuar deri nė fund zbatimin e kėtij ligji, qė sipas tyre, e rendit Shqipėrinė ndėr tė vetmit vende ish-komuniste ku ende nuk janė zbardhur krimet e bėra gjatė 50 viteve tė diktaturės.

Sipas tyre, ky ligj nuk synonte as tė shėronte plagėt e vjetra dhe aq mė tepėr hakmarrjen ndaj funksionarėve tė lartė qė ende dhe sot, shprehen ata, janė nė poste drejtuese, por nėpėrmjet tij synohet qė vendi tė ndahet nga e kaluara e errėt totalitare.

Vendimi nga Gjykata Kushtetuese pėr ligjin e pastėrtisė sė figurės sė zyrtarėve tė lartė, u mor pas ankesave qė Partia Socialiste, Komiteti Shqiptar i Helsinkit dhe Shoqata e Prokurorėve bėnė pranė kėtij institucioni.



Nenet qė pėrfshijnė Fehmi Avdiun nė konflikt interesi

Neni 3
Subjektet e Verifikimit

- Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė.
- Deputetėt e Kuvendit tė Shqipėrisė.
- Anėtarėt e Kėshillit tė Ministrave, zėvendėsministrat, funksionarėt politikė, sekretarėt e Pėrgjithshėm, drejtorėt e Pėrgjithshėm dhe drejtorėt e Drejtorive tė Dikastereve, si dhe tė barazuarit me ta nė institucione tė tjera shtetėrore, qėndrore ose tė pavarura.
- Anėtarėt e KLD-sė, si dhe gjyqtarėt e prokurorėt pranė Gjykatave dhe Prokurorive tė tė gjitha niveleve.
- Funksionarė tė lartė tė Presidencės, tė administratės sė Kuvendit, tė Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė, tė Gjykatės sė Lartė, tė Gjykatės Kushtetuese, tė Prokurorisė sė Pėrgjithshme, sipas rangjeve tė caktuara nė germėn C.
- Guvernatorė, zėvendėsguvenatorė dhe drejtorėt e Bankės sė Shqipėrisė.
- Funksionarė nė Forcat e Armatosura tė Republikės sė Shqipėrisė, nė Shtabin e pėrgjithshėm tė Ushtrisė, si dhe oficerėt me gradė "Gjeneral" dhe "Kolonel".
- Prefektėt, kryetarėt e Kėshillave tė Qarkut si dhe kryetarėt e Bashkive dhe tė Komunave.
- Nė Shėrbimin Informativ Shtetėror (SHISH), nė Shėrbimin Informativ Ushtarak (SHIU) dhe nė ēdo shėrbim tjetėr inteligjent.
- Nė Gardėn e Republikės.
- Drejtues tė Policisė sė Shtetit nė nivel qarku dhe komisariati.
- Drejtues tė Pėrfaqėsive Diplomatike.
- Rektorė dhe zėvendėsrektorė tė universiteteve publike.
- Ēdo person tjetėr i dekretuar nga Presidenti i Republikės apo i zgjedhur nga Kuvendi.
- Anėtarėt e Akademisė sė Shkencave.


Neni 4

Pastėrtia e figurės morale tė funksionarit publik, tė pėrcaktuar nė Nenin 3 tė kėtij ligji, ėshtė e papajtueshme me mbajtjen prej tij, gjatė periudhės 29 nėntor 1944 deri mė 8 dhjetor 1990, tė njė prej detyrave/cilėsive tė mėposhtme:

- Anėtar ose kandidat i Byrosė Politike, anėtar i Komitetit Qendror tė PPSH-sė, me pėrjashtim tė rasteve kur ka vepruar kundėr vijės zyrtare apo ėshtė larguar vetė nė mėnyrė publike.
- Kryetar i Gjykatės sė Lartė, Prokuror i Pėrgjithshėm.
- Ministėr, zėvendėsministėr i Punėve tė Brendshme dhe ēdo punonjės i organeve tė Sigurimit tė Shtetit.
- I dėnuar me vendim penal tė formės sė prerė pėr krime kundėr njerėzimit ose pėr vepra penale tė shpifjes, tė kallėzimit tė rremė ose dėshmisė sė rreme nė procese politike.
- Bashkėpunėtor i organeve tė Sigurimit tė Shtetit me veprimtari tė karakterit politik qė lidhen me veprat penale politike tė parashikuara nga Ligji nr. 7514, datė 30.09.1991, "Pėr pafajėsinė, amnistinė dhe rehabilitimin e ish-tė dėnuarve dhe tė pėrndjekurve politikė" (tė ndryshuar), apo bashkėpunėtor vullnetar pėr vepra tė tilla.
- Anėtar i Komitetit Qendor tė Dėbim-Internimeve.
- Hetues, prokuror apo ndihmėsprokuror, gjyqtar apo ndimėsgjyqtar nė procese politike.
- Denoncues apo dėshmitar i akuzės nė proceset gjyqėsore politike.

http://www.rilindjademokratike.com/R...s/politika.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2010, 19:35   36
Citim:
Njė ligji tė ri pėr 'lustracionin'

Tiranė, 19 prill 2010 Ministri i Drejtėsisė, Bujar Nishani paralajmėroi dje hartimin e njė ligji tė ri pėr 'lustracionin'.

Nė njė prononcim pėr mediat, ai bėri tė ditur se institucioni qė ai drejton, shumė shpejt do tė vihet nė lėvizje pėr tė hartuar njė nismė ligjore lidhur me pastėrtinė e figurės sė zyrtarėve tė lartė.

Sipas Nishanit, vendimi i Gjykatės Kushtetuese pėr tė rrėzuar ligjin e dosjeve ėshtė marrė nė konflikt tė hapur interesi. Ministri i Drejtėsisė konfirmoi se maxhoranca shumė shpejt do tė japė sinjalin se ky dikaster do tė rinisė punėn me ligjin e dosjeve, tė rrėzuar me pa tė drejtė sipas tij, nga Kushtetuesja.

"Ne jemi tė bindur edhe pėr njė sėrė faktesh tė renditura edhe publikisht, qė vendimi pėr rrėzimin e ligjit tė pastėrtisė sė figurave ka qenė nė konflikt tė drejtpėrdrejtė interesi nga njė pjesė e konsiderueshme e anėtarėve tė Gjykatės Kushtetuese. Pa dyshim qė Ministria e Drejtėsisė do tė vihet nė lėvizje menjėherė pas shprehjes sė vullnetit tė maxhorancės parlamentare", tha Nishani.

http://www.kosova.com/artikulli/61208
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 04:51   37
Citim:
Njė deputet i BDI-sė rezulton si ish-anėtar i UDB-sė

Shkup – Njė nga deputetėt e Bashkimit Demokratik pėr Integrim dyshohet tė ketė qenė bashkėpunėtor i ish-shėrbimeve sekrete nė ish-Jugosllavi.
Akuzat ndaj deputetit tė BDI-sė vijnė nga qarqet opozitare, por edhe nga burime brenda Komisionit pėr verifikimin e dosjeve, raporton INA.

Partia Demokratike Shqiptare paralajmėroi sot se do tė publikojė emrin e deputetit, pasi komisioni pėr dosjet nuk do ta publikojė atė pėr shkak tė presioneve tė ndryshme.

Kjo parti pretendon se ka dėshmi dhe dokumente pėr tė dėshmuar involvimin e deputetit shqiptar si bashkėpunėtor i ish-UDB-sė jugosllave.

Por nga ana tjetėr, nėnkryetari i Parlamentit dhe anėtari i lartė i BDI-sė, Rafiz Haliti theksoi se ėshtė e padrejtė qė tė lustrohen ata qė kanė qenė tė diskriminuar apo nėn kėrcėnim kanė pranuar dikur tė bashkėpunonin me shėrbimet sekrete.

Siē mėson agjencia e lajmeve INA nga burime jozyrtare, pranė Komisionit pėr dosjet janė tė pranishme dokumente pėr deputetin, i cili kishte pranuar gjatė periudhės sė vitit 1981-1982 qė tė bashkėpunojė me shėrbimin sekret ish-jugosllav pėr tė ofruar tė dhėna dhe informacione mbi aktivitetin e grupimeve ilegale tė lėvizjes shqiptare tė asaj periudhe. /ina-start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/24240/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2010, 22:57   38
Citim:
Lustrimi drejt dėshtimit, dosjet nė Beograd

Ish-punonjėsi shqiptar i shėrbimit sekret ish-jugosllav, Nafi Ēegrani theksoi pėr agjencinė e lajmeve INA se lustrimi i vėrtetė i personave tė dyshuar nė Maqedoni nuk mund tė bėhet pa qasjen tek dokumentet qė janė nė Beograd.

Sipas tij, Komisioni pėr hapjen e dosjeve nė Maqedoni nuk disponon me burimet e vėrteta tė dosjeve qė janė hartuar pėr Maqedoninė, nė periudhėn e ish-Jugosllavisė, pasi qė ato ruhen nė Beograd.

“Unė jam njohės i kėsaj sfere dhe i natyrės sė kėsaj pune, dhe nuk jam i sigurt se Beogradi sa lėndė ka lėnė nė Maqedoni pėr tė parė se kush ka qenė bashkėpunėtor i shėrbimeve sekrete.Nė Batajnicė nė afėrsi tė Beogradit janė katėr pallate tė UDBA-s dhe Shėrbimit Sekret Ushtarak (KOS) tė Ish-Jugosllavisė, ku janė strehuar arkivat sekrete qė nga periudha e ish-ministrit serb Rankoviē“, deklaroi pėr agjencinė e lajmeve INA, ish-punonjėsi i shėrbimit jugosllav UDBA, Nafi Ēegrani nga rajoni i Gostivarit, i cili kėrkon hapjen e dosjeve qė nga viti 1946-tė.

Sipas tij, kėto shėrbime ruajnė lista dhe dosje tė maqedonasve , por edhe shqiptarėve. Ai vlerėson nevojėn e hapjes sė dosjeve edhe pėr informatorėt, por edhe pėr viktimat.

Nafi Ēegrani vlerėsoi se nė mesin e politikanėve aktual nė Maqedoni ka shumė prej tyre qė kanė qenė bashkėpunėtor tė shėrbimit sekret UDBA.

“Tani shfaqen nėpėr debate edhe njerėz qė kanė qenė nėpėr shėrbime, ata kanė qenė edhe ministra dhe qė atėherė sillen nė rreth dhe nuk duan qė punėt tė ecin pėrpara”, theksoi Ēegrani.

Nafi Ēegrani ka qenė i punėsuar nė shėrbimit sekret ish-jugosllav gjatė periudhės sė viteve 1969 deri nė vitin 1975, kur ėshtė arratisur drejt SHBA-ve, pasi kishte dhėnė dorėheqje nga detyra. Me ardhjen e tij nė vendlindje pas vitit 1981 ai ėshtė arrestuar. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...8b61f7a89&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.10.2010, 06:44   39
Citim:
Dosjet, Ivanov kėrkon ndihmė nga Beogradi

Kryetari i Maqedonisė, Gjorgje Ivanov, nė takimin me homologun e tij serb Boris Tadic, kėrkoi nga ai qasje deri nė dosjet nė arkivat e Beogradit, qė Maqedonisė i nevojiten pėr zbatimin e procesit tė lustracionit. Kjo sipas tij do tė realizohet nė kuadėr tė procesit tė sukcesionit dhe pėrmes procedurave pėrkatėse.

"E kemi hapur ēėshtjen, e cila pėr ne nė Maqedoni ėshtė shumė aktuale, posaēėrisht nė pjesėn e sukcesionit tė arkivave tė pėrbashkėta, qė tė mund institucionet tona adekuate tė drejtohen nė pajtim me parimet e sukcesionit deri te organet nė Serbi, ku janė arkivat nga shteti i pėrbashkėt. Ashtu do tė mund t’i shfrytėzojnė si dokumente, tė cilat janė tė domosdoshme nė disa procese aktuale nė shtetin tonė", deklaroi Ivanov pas takimit nė Beograd.

Ditė mė parė, ish-punonjės tė lartė tė shėrbimit sekret jugosllav UDBA dhe ekspertė tė organeve tė sigurisė theksuan se Beogradi ėshtė faktori vendosės pėr tė konfirmuar dhe realizuar procesin e lustrimit, pasi qė numri mė i madh i dosjeve pėr Maqedoninė janė tė ruajtura nėpėr arkivat shtetėrore nė Serbi, ku mė parė kanė qenė qendrat e shėrbimit shtetėror UDBA dhe atij ushtarak KOS.

Partitė politike druajnė se qarqe tė caktuara mund tė keqpėrdorin lista dhe materiale nga Beogradi pėr diskreditime politike, edhe pėrkundėr faktit se nuk mund tė verifikohet validiteti i dokumenteve qė mund tė shpalosen. /INA/Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=8063
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2010, 18:15   40
Citim:
Marrėveshje ndėshtetėrore me Beogradin pėr dosjet

Qeveria e Maqedonisė me anė tė njė marrėveshje ndėrshtetėrore apo varianteve tė tjera do tė kėrkojė dosjet nga autoritetet e Beogradit.

Kjo bėhet e ditur nga televizioni Kanal 5, duke u thirrur nė burime qeveritare, tė cilat bėjnė tė ditur se po bėhen analizat dhe konsultat me ekspertė pėr tė tėrhequr dosjet e bashkėpunėtorėve tė ish-shėrbimeve sekrete. Sipas tė dhėnave paraprake nga Komisioni pėr Lustrimin, nė Beograd dyshohet tė jenė tė arkivuara mbi 70 mijė dosje tė UDB-sė, qė kanė tė bėjnė me emrat e personave nė Maqedoni.

Sipas ekspertėve maqedonas, nė rast se do tė ndiqet varianti i kėrkesės sipas sukcesionit, atėherė procedura e marrjes sė dosjeve do tė jetė e stėrzgjatur, ndėrsa procesi i lustrimit ėshtė aktual nė Maqedoni. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...26245873f&ln=3

Citim:
Publikohet dosja e ish komandantit tė UĒK-sė, BDI mohon

Vazhdon publikimi i dosjeve tė funksionarėve tė lartė tė BDI-sė. Pas dosjeve tė “Mama”, “Strelac” dhe “Daja”, e pėrditshmja nė gjuhėn maqedonase “Dnevnik” publikoi tė martėn dosjen e katėrt tė funksionarit tė lartė tė BDI-sė dhe ish komandant i UĒK-sė me nofkėn “Ibri”.

Sipas dokumenteve, “Ibri” ėshtė lindur nė fshatin Zajaz tė Kėrēovės, ndėrsa fillimi i bashkėpunimit daton qė nga viti 1980 me rekomandim tė bashkėpunėtorit me nofkėn “Daja”. Nė takimin themelues tė mbajtur nė njė banesė nė afėrsi tė Cyrihut, nga tetė emigrantė shqiptarė, mė sė paku dy ishin bashkėpunėtorė tė shėrbimeve serbe tė sigurisė, nofkat e tė cilėve ishin “Ibri“ dhe “Daja”, qė tė dy nga Maqedonia.

“Ibri” dhe “Daja” nė fillimin e viteve tė tetėdhjeta kanė bashkėpunuar me shėrbimet sekrete jugosllave, ndėrsa ai bashkėpunim ka vazhduar edhe nė kohėn e Slobodan Milosevicit” thuhet nė dosjen tė cilėn e publikoi e pėrditshmja “Dnevnik”.

Nė dosje ka dokumente qė pėrputhen me dokumentet e dosjes “Daja”, posaēėrisht lidhur me vrasjen e vėllezėrve Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe shokut tė tyre Kadri Zekės. Pėrmenden gjithashtu edhe shumė emra tė shqiptarėve nga Kosova, Maqedonia dhe Evropa Perėndimore, pėr tė cilėt “Ibri” dhe “Daja” u kanė dhėnė informata shėrbimeve“, shkruan mė tej Dnevnik.

Angazhmani i tij, Beogradit i ka kushtuar 167.560 franga zvicerane, 50.000 marka gjermane si dhe njė shumė e pavėrtetuar nė dinarė. Nga periudha prej 1983/84 deri nė qershor tė vitit 1997, “Ibri” shėrbimeve u ka dorėzuar mbi 10.000 informacione tė vlefshme, tė dhėna, shėnime dhe dokumente” thuhet mes tjerash nė shkrimin e publikuar nė Dnevnik.

Ndaj shkrimit nė gazetėn Dnevnik ka reaguar partia e Ali Ahmetit, duke thėnė se shpesh herė u ka ndodhur tė provokohen, tė goditen dhe tė sulmohen nė mėnyrat mė tė ulėta e mė tė pista, mė jo dinjitoze, mė jo njerėzore, madje edhe me plumba “kallashi“ pas shpine.

“Kjo qė me ditė tė tėra po ndodh me tė ashtuquajturat ‘dosje’, tė cilat janė tė fabrikuara nga laboratorėt e mbeturinave tė politikės antishqiptare, kalon ēdo kufi, shkel ēdo normė njerėzore dhe rrėnon ēdo tezė tė kufirit tė ēmendurisė. Ato kėsaj radhe, nė ēmendurinė e tyre, e tejkaluan edhe veten. BDI duke i dėnuar, duke u distancuar dhe duke shprehur neverinė e ēdo shqiptari i pyet fabrikuesit dhe shpėrndarėsit e kėtyre fabrikimeve: A ka kufi ēmenduria juaj? Deri ku jeni tė pėrgatitur tė shkoni nė pėrēarjen e popullit dhe pėrdhunimin luftėrave mė tė lavdishme tė popullit shqiptar tė shekullit njėzet, siē janė ato tė Kosovės dhe Maqedonisė”, thuhet nė reagimin e BDI-sė, ku shtohet se populli shqiptar nuk do tė lejojė qė kontrabandistėt dhe fundėrrinat e politikave antishqiptare tė ulin krenarinė dhe shenjtėrinė e luftėrave tė drejta tė popullit tonė.

Nė reagimin me shkrim BDI-ja bėnė apel deri te tė gjithė qytetarėt, tė mos bien pre e provokimeve, por si gjithmonė, tė rruajnė gjakftohtėsinė, pėr shkak se pėrēarja dhe vėllavrasja ėshtė qėllimi kryesor i kėtyre strukturave antishqiptare. /Alsat-M/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=8129

Citim:
Ademi: Dosjet pėr tė diskredituar UĒK-tė

Sekretari i pėrgjithshėm i BDI-sė, Abdilaqim Ademi deklaroi se dosjet janė njė luftė pėr tė diskredituar veprėn dhe personalitetet e UĒK-ve nė Kosovė dhe Maqedoni.

“Tė akuzohet njė nga themeluesit e UĒK-sė nė Kosovė si dhe njeriun e parė tė UĒK-sė nė Maqedoni, tani kryetar i partisė mė tė madhe tė shqiptarėve nė Maqedoni, duhet tė jesh nė njė gjendje tė rėndė shėndetėsore mentale apo tė kesh borxh tė madh ndaj shėrbimeve sekrete tė rajonit”, deklaroi sekretari i pėrgjithshėm dhe zėvendėskryeministri Abdilaqim Ademi, duke komentuar pyetjen e gazetarėve tė bėrė sot lidhur me publikimin e njė dosje me shifrėn “Ibėr”, e cila ngarkon si pėrgjegjės kryetarin e BDI-sė, Ali Ahmeti, si bashkėpunėtor tė sigurimit ish-jugosllav UDB-nė.

Sipas tij, kjo ėshtė njė luftė e drejtpėrdrejt pėr tė diskredituar veprėn dhe personalitetin e themeluesit tė UĒK-sė nė Kosovė dhe Maqedonisė, si dhe sukseset e kėtyre dy ushtrive.

Ai vlerėsoi se nxjerrja e kėtyre dokumenteve vjen nga gjendja mentale e njė grupi njerėzish qė udhėheqin njė parti politike. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...9d075351a&ln=3

Citim:
BDI: Dosjet skenarė vėllavrasėse

BDI ka bėrė thirrje qė shqiptarėt tė mos bien pre e provokimeve pėrēarėse dhe vėllavrasėse nėpėrmjet tė ashtuquajturave “dosje”.

“Kjo qė me ditė tė tėra po ndodh me tė ashtuquajturat “dosje”, tė cilat janė tė fabrikuara nga laboratorėt e mbeturinave tė politikės antishqiptare, kalon ēdo kufi, shkel ēdo normė njerėzore dhe rrėnon ēdo tezė tė kufirit tė ēmendurisė. Ato kėsaj radhe, nė ēmendurinė e tyre, e tejkaluan edhe veten. BDI duke i dėnuar, duke u distancuar dhe duke shprehur neverinė e ēdo shqiptari i pyet fabrikuesit dhe shpėrndarėsit e kėtyre fabrikimeve: A ka kufi ēmenduria juaj? Deri ku jeni tė pėrgatitur tė shkoni nė pėrēarjen e popullit dhe pėrdhunimin luftėrave mė tė lavdishme tė popullit shqiptar tė shekullit njėzet, siē janė ato tė Kosovės dhe Maqedonisė”, thuhet nė reagimin e kėsaj partie.

Sipas saj, populli shqiptarė nuk do tė lejoj qė kontrabandistėt dhe fundėrrinat e politikave antishqiptare tė ulin krenarinė dhe shenjtėrinė e luftėrave tė drejta tė popullit tanė.

“BDI , bėnė apel deri te tė gjithė qytetarėt, tė mos bien preh tė provokimeve tė paskrupullta tė kuzhinave tani mė tė njohura pėr ne, por si gjithmonė tė rruajnė gjakftohtėsinė, pėr shkak se pėrēarja dhe vėllavrasja ėshtė qėllimi kryesor i kėtyre strukturave antishqiptare”, thuhet nė reagimin e kėsaj partie, pas publikimit tė njė dosje tjetėr me emrin “Ibar”, e cila gjithashtu nėnvizohet se bėhet fjalė pėr njė funksionarė tė lartė tė kėsaj partie shqiptare. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...99cccb40a&ln=3

Citim:
Shkup: Debat pėr lustrimin

Ka ose jo “spiunė” nė radhėt e Bashkimit Demokratik pėr Integrim (BDI)? Pas dorėzimit nė Komisionin pėr Lustrim tė tri dosjeve tė ish-zyrtarėve tė partisė shqiptare nė pushtet, nė Maqedoni po zhvillohet debat i ashpėr nė kėtė temė. Njė dosje ėshtė shpallur edhe sot nė shtypin ditor, me titull “ UĒK-ja ėshtė formuar nė Beograd”. Nga BDI-ja, pretendimet e kėtilla i quajnė “fabrikim tė qarqeve antishqiptare”.

Ēėshtja e lustrimit apo e bashkėpunėtorėve tė ish-shėrbimit sekret jugosllav ka shkaktuar debate tė ashpra nė Maqedoni, nė veēanti pas dorėzimit nė Komisionin pėr Lustrim nga ana e njė qytetari tė Tetovės tė tri dosjeve tė, siē thuhet, zyrtarėve tė lartė tė BDI-sė nė pushtet dhe paraqitjes sė njė dosjeje tjetėr, sot, nė gazetėn “Dnevnik”, me titull “UĒK-ja ėshtė formuar nė Beograd”, ku drejtuesi kryesor i ish-kėtij formacioni ushtarak, etiketohet si bashkėpunėtor i UDB-sė jugosllave.

Dy nga kėta zyrtarė, ministri i Pushtetit Lokal, Musa Xhaferi dhe deputeti Fazli Veliu, i kanė quajtur “fabrikim tė qarqeve antishqiptare pėrmbajtjet e dosjeve tė tilla”.

Nga BDI-ja thonė se pas dosjeve qėndron Partia Demokratike Shqiptare, pasi partia e Menduh Thaēit, disa herė, kishte kėrkuar nga BDI-ja qė vetė t'i “denoncojė spiunėt nė radhėt e saj”.

Duke komentuar akuzat e tilla, Talat Xhaferi, nga BDI-ja, thekson:

“Ēėshtja e ashtuquajtur e dosjeve edhe njė herė vėrteton se ata qė tentonin tė denigrojnė pėrpjekjet e popullit shqiptarė nė Ballkan pėr tė zgjidhur ēėshtjen e tyre, kanė pėr qėllim qė luftėn e UĒK-sė nė Maqedoni ta shpallin si ēėshtje tė shėrbimeve sekrete tė Beogradit”.

Menjėherė pas pranimit tė tri dosjeve tė para, Komisioni pėr Lustrim ka kėrkuar edhe ndihmėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme pėr tė verifikuar nėse bėhet fjalė pėr dokumente origjinale, tė dala nga zyrat e institucioneve tė Serbisė, apo pėr dokumente false. Por, nga MPB-ja thonė se ende nuk kanė pranuar njė kėrkesė tė tillė.

Ndėrkohė, ish-drejtues tė lartė tė policisė maqedonase thonė se Drejtoria pėr Zbulim dhe Kundėrzbulim ka aparaturė tė sofistikuar qė do tė mund tė verifikonte origjinalitetin e dokumenteve tė tilla.

“Me kėtė do tė siguroheshin tė dhėna mjaft tė besueshme mbi tė dhėnat e para, nėse ato janė origjinale, edhe pse janė sjellė tė fotokopjuara...”, deklaron Goran Mitevski, ish-drejtor i policisė.

Ēėshtja e dosjeve tė kėtilla ka alarmuar edhe drejtuesit e tjerė tė institucioneve. Ditė mė parė, presidenti Gjorgje Ivanov kėrkoi nga presidenti serb, Boris Tadiē, qė dokumentet e tilla tė verifikohen nė rrugė institucionale. Por, sipas zyrtarėve, ky do tė jetė njė proces i gjatė, pasi ndėrlidhet me sukcesionin e pronės sė ish-Jugosllavisė.

Konfrontimet e tilla mes partive politike janė pasojė e mangėsive dhe vonesės shumėvjeēare tė procesit tė lustrimit, thotė Shpėtim Pollozhani, kryetar i Shoqatės sė ish-tė burgosurve politikė shqiptarė.

Ai thotė se boshllėqet e tilla tani krijojnė situata madje edhe tė rrezikshme pėr raportet ndėrpartiake nė Maqedoni.

“Vetė fakti qė lustrimi filloi me njė vonesė 20-vjeēare, krijon mundėsinė pėr manipulime dhe keqpėrdorime tė ndryshme, si dhe pėr realizimin e njė lustrimi tė rrugėve dhe oborreve. Anėtarėt e komisioneve duhet t'u drejtohen me kėrkesė drejtorive tė ndryshme tė shėrbimeve sekrete dhe ato duhet tė japin pėrgjigje nėse ka pasur ose jo bashkėpunėtorė tė shėrbimeve sekrete”.

“Pra, tė gjitha zbrazėtirat qė i ka Ligji pėr lustrim nė aspektin teknik, teorik dhe kohor krijojnė hapėsirė pėr njė gjendje tė kėtillė, ku mė sė tepėrmi pėsojnė viktimat e atyre qė tash duhet tė lustrohen”, thotė Pollozhani.

Komisioni pėr lustrim paraprakisht kishte konstatuar se asnjė zyrtar shtetėror apo partiak nuk ka qenė bashkėpunėtor i shėrbimeve sekrete, me pėrjashtim tė kryetarit tė Gjykatės Kushtetuese, Trendafil Ivanovski.

Por, edhe ai ka kontestuar kėtė vendim tė Komisionit pėr Lustrim, duke pretenduar se pas kėsaj qėndron pushteti pėr ta diskredituar pas abrogimit tė disa ligjeve tė miratuara nga Qeveria aktuale.(rel)

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=12&id=84286

Citim:
Dyshime mbi "lustrimin" nė Maqedoni

Kryetari i Gjykatės Kushtetuese nė Maqedoni i ka hedhur poshtė si "tė falsifikuara" akuzat se ai ka qenė bashkėpunėtor i ish-shėrbimeve sekrete jugosllave.

Duke folur nė ditėn e parė tė njė procesi hetimor nė Gjykatėn Administrative, kryegjyqtari Trėndafil Ivanovski tha se "dosja e tij" ėshtė e njė viktime dhe jo e njė bashkėpunėtori tė shėrbimeve sekrete.

Ai tha se Komisioni qė verifikon zyrtarėt e lartė nėse kanė qenė pjesė e ish-shėrbimeve sekrete, ka vendosur mbi bazėn e dokumenteve qė "nuk ekzistojnė, tė paregjistruara ose tė pafirmosura".

Komisioni qė verifikon informacionet para gjykatėsve tha se vendimi i tyre se zoti Ivanovski ka qenė pjesė e shėrbimeve sekrete ėshtė bėrė mbi bazėn e dokumenteve qė ka parė.

Gjykatės Ivanovski ishte zyrtari i parė pėr tė cilin komisioni tha zyrtarisht se ka qenė pjesė e shėrbimeve sekrete jugosllave.

Zoti Ivanovski asnjėherė nuk e ka pranuar njė gjė tė tillė.

Proces "jo i sinqertė"

Akuzat pėr falsifikimin e dosjeve vijnė ndėrsa media ka publikuar hollėsi tė njė dosjeje qė thuhet se implikon njė zyrtar tė lartė shqiptar, si pjesė e ish-shėrbimeve sekrete jugosllave.

Mbi procesin e lustrimit po hidhen hije dyshimi, nėse ai po zbatohet realisht apo po pėrdoret pėr diskreditim tė kundėrshtarėve politikė.

Shoqata e ish-tė pėrndjekurve politikė shqiptarė thotė se procesi i lustrimit duhet t'i marrė parasysh edhe viktimat, tė cilėt nuk pėrmenden fare, edhe pse i gjithė procesi ndėrmerret nė emėr tė tyre.

Kryetari i Shoqatės tė Ish tė Pėrndjekurve Politikė nė Maqedoni, Shpėtim Pollozhani, thotė nė njė intervistė pėr BBC-nė se procesi i lustrimit nuk po kryhet me sinqeritet. (bbc)

http://www.ina-online.net/Default.as...3a0dacacd&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 21:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.