Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Ushtri
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.7.2007, 14:35   2
Citim:
Albania has become the first country to destroy its entire arsenal of chemical weapons, a United Nations agency said.
Saturday, July 14, 2007

Emri:  chemical-weapons-inspecting.jpg
Shikimet: 79
Madhėsia:  10,9 KB
UN inspectors are working to destroy 71,000 tonnes
of chemical weapons [File: AP]
More than 16,000 kilogrammes of mustard gas and other chemical agents banned under an international treaty were disposed of by the Albanians, the Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons, said on Friday.

"Albania is the first nation completely and verifiably to destroy all of its chemical weapons," the agency said.

Inspectors had visited the country on Thursday to verify the destruction.

The United States funded and assisted the destruction of the weapons, which had apparently been acquired in the 1970s by Enver Hoxha, the country's former Stalinist leader.

Forgotten weapons

According to the Washington Post newspaper, the weapons were stored in bunkers in mountains about 40km from the capital, Tirana, and forgotten about after Hoxha died in 1985.

They were later found and declared to the United Nations and United States.

Exposure to Mustard gas can cause severe blisters and result in blindness.

The Chemical Weapons Convention, which came into force in 1997, outlawed the production, acquisition, development or transfer of chemical munitions, and set up a tough verification system for dismantling stockpiles.

Six members of the disarmament agency have declared a total of more than 71,000 metric tonnes of chemical warfare agents and by the end of June 2007 one third of them had been destroyed, the agency said.

The US and Russia control the vast majority of chemical weapons but efforts to eliminate them are behind schedule.

http://english.aljazeera.net/NR/exer...D452F38405.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.3.2008, 14:15   3
Citim:
Mediu: Janė 100 mijė tonė armatim, kėrcėnim serioz

"Pėr faktin sepse janė rreth 100 mijė tonė municion tepėr, tė shpėrndarė nė tė gjithė territorin e Shqipėrisė dhe forcat e armatosura nuk janė mė organizuara nė konceptin territorial, pėr tė garantuar sistemimin, mirėmbajtjen, ruajtjen e sigurinė e tyre.

Pėr ne ėshtė njė problem shumė i madh, sepse ne tendencėn tonė pėr tė arritur njė forcė profesioniste mbi 50% e ushtarėve qė janė me shėrbim tė detyruar i pėrdorim pėr tė ruajtur kėto depo armatim-municioni. Por ėshtė njė rrezik shumė i madh dhe pėr tė gjithė qytetarėt shqiptarė, sepse shumė qytetarė pėr fatin e keq kanė ndėrtuar shtėpitė e tyre mbi tunele tė depove tė municioneve.

Ne kemi pasur dhe kemi projekte nė mėnyrė tė vazhdueshme, me departamentin e shtetit, tė departamentit tė mbrojtjes, kemi pasur asistencė nga Norvegjia, nga Kanadaja. Janė investuar miliona dollarė pėr shkatėrrimin e armėve tė lehta dhe municioneve. Besoj se akoma kemi nevojė qė tė kemi njė plan kombėtar pėr asgjėsimin e armėve dhe municioneve."

http://www.panorama.com.al/index.php?id=12189
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2009, 10:11   4

Shkrim i cituar Perėndimor: Asgjėsohen 85'000 tonė armatim deri nė 2013


"There are at least 85,000 tons of arms and ammunition that should be destroyed since they represent a danger for national security and safety of the population," Defence Minister Gazment Oketa said.

Oketa said the arms and ammunition have been "stocked in precarious conditions, close to inhabited areas and they are at risk of exploding."

http://www.defensenews.com/story.php...53&c=EUR&s=TOP
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.2.2010, 00:59   5
Citim:
Albania to dispose of excess arms by 2014

Albania's defense minister says the army will dispose of all excess arms and ammunition by 2014, with U.S. and NATO help.

Arben Imami says the operation will involve "the least possible danger."

Imami spoke Wednesday to state TVSH television.

http://www.etaiwannews.com/etn/news_...&lang=eng_news
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.4.2010, 08:19   6
Citim:
Prezenca e OSBE-sė financon projektin pėr demontimin e armėve

Shqipėria mund tė shkatėrrojė municionet e saj tė tepėrta prej rreth 90 000 tonėsh brenda vitit 2013, dy vjet mė herėt se parashikimi, falė njė projekti tė Prezencės sė OSBE-sė, pėrmes tė cilit i ofrohen Ministrisė sė Mbrojtjes disa pajisje tė nevojshme.

Kreu i Prezencės sė OSBE-sė, ambasadori Robert Bosh, ministri i Mbrojtjes Arben Imami dhe ambasadori danez nė Tiranė, Ankjer Jensen, ishin dje tė pranishėm nė uzinėn e lėndėve plasėse tė Mjekėsit nė Elbasan, pėr tė pėruruar vėnien nė punė tė dy sharrave prerėse industriale, tė cilat do tė pėrdoren pėr tė shkatėrruar municionet e tepėrta. Katėr sharra tė tjera janė instaluar nė Uzinėn e Poliēanit.

“Kėto pajisje tė reja do tė dyfishojnė kapacitetin e Ministrisė nė shkatėrrimin e municioneve tė tepėrta e tė vjetra, duke e bėrė kėshtu Shqipėrinė njė vend mė tė sigurt pėr tė jetuar”, - tha Bosh.

Ambasadori danez, vendi i tė cilit ka dhuruar sharrat, tha se shkatėrrimi i municioneve ėshtė njė ndarje konkrete me tė shkuarėn.

“Ai ėshtė gjithashtu simboli i partneritetit tė ardhshėm e tė ri mes dy vendeve anėtare tė NATO-s”, - shtoi ai.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=25562
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.6.2010, 21:28   7
Citim:
Meta e Imami inspektojnė linjat e demontimit tė armėve

Vendi ynė do ta pėrfundojė procesin e demontimit tė municioneve pėrpara afatit qė ėshtė vitit 2014. Pėr tė parė nga afėr ecurinė e kėtij procesi nė Kombinatin Mekanik Ushtarak tė Poliēanit, ishin Zėvendės kryeministri Ilir Meta dhe Ministri i Mbrojtjes Arben Imami.

Numri dy i qeverisė u shpreh se ecuria e mirė e bėn Shqipėrinė shembull nė rajon. Vetėm nė njė vit nė uzinėn e Poliēanit parashikohet tė demontohen 15 mijė municione, pėrfundimi i kėtij procesi tepėr tė rėndėsishėm sipas Imamit e shkėput vendin tonė nga e kaluara.

Pėrshpejtimi i procesit do tė arrihet me shtimin e kapaciteteve, por gjithmonė duke patur parasysh sigurinė e punonjėsve dhe impaktin nė mjedis.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=11139
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 18:48   8
Citim:
Komisioni i Sigurisė, debate tė ashpra pėr poligonet e municioneve

Komisioni pėr Sigurinė Kombėtare ka shqyrtuar dhe miratuar dje projektligjin pėr disa shtesa pėr pėrcaktimin e poligoneve tė asgjėsimit tė municioneve tė Forcave tė Armatosura tė Shqipėrisė. Ky projektligj parashikonte ngritjen e 4 poligoneve shtesė pėr asgjėsimin e municioneve, dy poligone pėr plasje, ndėrsa dy tė tjerė pėr djegie baruti.

Mirėpo,vendi i ngritjes sė kėtyre poligoneve dhe pasojat mbi sigurinė e popullatės, u bėnė njė objekt i gjatė debati nė Komision. Nisur nga pėrvoja e hidhur e tragjedisė sė Gėrdecit, jo vetėm deputetėt socialistė, por edhe disa deputetė demokratė u shprehėn kundėr ngritjes sė njė poligoni shpėrthyes nė vendin e quajtura Mali i Tėrpanit nė Berat.

Deputeti socialist nė Komisionin e Sigurisė, Ilir Gjoni propozoi qė ky poligon tė hiqej, pasi nuk i plotėsonte standardet e NATO-s pėr asgjėsimin e municioneve. Si argumente Gjoni solli mosrespektimin e largėsisė ndaj zonave tė banuara dhe se vendi ishte zonė naftėmbajtėse, ēka mund tė sillte njė katastrofė.

“Unė propozoi qė tė hiqet pika “g”, ku parashikon ngritjen e njė poligoni nė vendin e quajtura Mali i Tėrpanit nė Berat. Sė pari sepse ajo zonė ėshtė njė zonė turistike dhe naftėmbajtėse. Kėto kritere nuk janė marrė parasysh. Gjithashtu ėshtė shkelur kriteri i distancės. Vendi ku do tė ngrihet poligoni ėshtė afėr fshatrave tė banuara. Duhet tė kemi parasysh se distanca nuk matet me qytetin por mė shtėpinė mė tė afėrt”, theksoi Gjoni.

Propozimin e Gjonit pėr heqjen e poligonit nė Malin e Tėrpanit nė Berat, e mbėshteti edhe ish-ministrit i Mbrojtjes Gazmend Oketa, i cili u emėruar nė kėtė post pas largimit tė Mediut pėr shkak tė Gėrdecit. Oketa i kėshilloji specialistėt e ministrisė sė Mbrojtjes tė ftuar nė seancė, qė tė kishin kujdes pėr ngritjen e kėtij poligoni pasi nuk i plotėsonte standardet e nevojshme.

Oketa, me tė drejtė, konstatoi njė mospėrputhje shifrash mes relacionit tė projektligjit dhe hartave nė lidhje me distancėn e poligonit nga qendrat e banuara.

“Nė relacion e keni shėnuar se distanca ėshtė 1000 metra, kurse nė hartė 650 metra. A mund tė na sqaroni nėse kjo ėshtė njė lapsus apo diēka tjetėr? Kjo ėshtė shumė e rėndėsishme”, theksoi Oketa.

Megjithatė specialistėt e ministrisė sė Mbrojtjes nuk arritėn tė shpjegonin, pasi njėri thoshte se ishte njė gabim teknik, ndėrsa tjetri thoshte se ishte diēka e vėrtetė, pra se largėsia ishte 650 metra dhe jo 1000 metra sa ėshtė standardi. Ndėrkohė, Oketa shtoi se prioriteti kryesor i Komisionin ishte siguria publike, ndaj kėrkoi sqarime mė tė hollėsishme nė lidhje me kėtė poligon.

Leonard Demi, kryetar i Komisionit tė Sigurisė Kombėtare, u bashkua dje me shqetėsimin e Oketės dhe Gjonit pėr rrezikshmėrinė qė mund tė sjellė ngritja e poligonit pėr asgjėsimin e municioneve nė Malin e Tėrpanit, Berat.

Demi propozoi qė pėr kėtė pikė tė projektligjit tė mos votohej, por tė priteshin informacione mė tė saktat nga ana e ministrisė sė Mbrojtjes, nė mėnyrė qė vendimmarrja tė jetė sa mė e saktė nė pėrputhje me standardet qė plotėson ky poligon.

“Ne relacion ėshtė 1000 metra ndėrsa nė hartė e keni 650 metra. Cila shifėr ėshtė e saktė? Ky Komision pėr kėtė punė ėshtė”, theksoi Demi. Ndėrkaq, i kundėr ishte propozimi i deputeti demokrat Fatos Hoxha, i cili shprehu bindjen se poligonin i plotėsonte tė gjitha standardet e sigurisė, ndaj duhej tė miratohej pėr tė pėrmbushur objektivin e qeverisė pėr asgjėsimin e tė gjitha municioneve tė tepėrta deri nė vitin 2013.

Njė ēėshtje tjetėr qė u diskutua nė Komision ishte bashkėpunimi ose jo i ministrisė sė Mbrojtjes me pushtetin lokal pėr vendin e ngritjes sė poligoneve. Socialistėt kėmbėngulin se duhet tė merrej leje nga kryetarėt e bashkive dhe komunave. Por, sipas demokratėve, pushteti lokal nuk mund tė dilte mbi objektivet e qeverisė, pasi nuk ka asnjė drejtues vendor qė dėshiron tė ngrihet nė territorin e vendit tė tij njė poligon.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=29270
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2010, 21:25   9
Citim:
Asgjėsimi i municioneve angazhim i rėndėsishėm i Ministrisė sė Mbrojtjes

Asgjėsimi i municioneve tė tepėrta brenda vitit 2013 mbetet njė angazhim shumė i rėndėsishėm i Ministrisė sė Mbrojtjes. Nė njė konferencė pėr shtyp zėvendėsministri i Mbrojtjes Ekrem Spahia ka paraqitur ecurinė e kėtij procesi gjatė vitit 2009 dhe 6-mujorit tė parė tė vitit 2010.

Sipas Spahisė demontimi i municioneve kryhet nė uzinat e Gramshit tė Poliēanit dhe atė tė mjekėsit, ndėrsa asgjėsimi i tyre kryhet nė poligone tė specializuara.

Gjate 6-mujorit tė parė tė vitit 2010 janė asgjėsuar rreth 8160 ndėrsa nė vitin 2009 janė asgjėsuar rreth 6540 ton, pra 1620 ton mė shumė. Janė asgjėsuar 157 ton rtx hidrogjen.

Shqipėria trashėgoi nga sistemi komunist qindra mijėra ton municione tė vjetruara, tė cilat kanė qenė njė kėrcėnim serioz pėr sigurinė e vendit dhe jetėn e qytetarėve.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=11693
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.7.2010, 22:42   10
Citim:
Shqipėria nxjerr nė ankand pronat e ushtrisė

Tiranė, 13 korrik - Ministria e Mbrojtjes e Shqipėrisė nxjerr nė shitje 747 prona tė ushtrisė, bėjnė tė ditur mediat e Tiranės.

"Ministria e Mbrojtjes ka identifikuar dhe i ka dėrguar Ministrisė sė Ekonomisė, deri tani 517 prona tė lira, njė listė tjetėr me 155 prona do t’i dėrgohet kėsaj ministrie brenda kėtyre ditėve, ndėrkohė do tė mbeten dhe 70 prona tė tjera, tė cilat janė duke u verifikuar nė terren dhe duke u zbrazur nga materialet ushtarake", ka bėrė tė ditur Arben Imami, ministėr i Mbrojtjes.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,27936

Citim:
Pronat e ushtrisė do t’u shiten qytetarėve

Tė gjithė qytetarėt, tė cilėt janė tė interesuar tė blejnė prona, qė mė parė kanė qenė nėn pronėsinė e ushtrisė shqiptare, tashmė janė tė lirė ta bėjnė kėtė. Ishte ministri i Mbrojtjes, Arben Imami, i cili nėpėrmjet njė konference pėr shtyp tė mbajtur dje, e deklaroi tė hapur procesin e privatizimit tė pronave ushtarake.

Sipas Imamit, identifikimi i pronave qė nuk janė nė pėrdorim efektiv nga Forcat e Armatosura dhe kalimi i tyre pėr privatizim ėshtė pjesė e njė plani tė integruar veprimi qė ne kemi hartuar pėr ēlirimin e Forcave tė Armatosura, jo vetėm nga pronat e tepėrta, nė mėnyrė qė ato tė mos peshojnė mė nė jetėn e pėrditshme tė Forcės Tokėsore, Detare e Ajrore.

“Ne jemi tė interesuar tė ēlirohemi sa mė shpejt nga kėto prona dhe pėr kėtė jam i interesuar t’ia paraqes tė gjithė publikut dhe qytetarėve shqiptarė, duke i sqaruar qė tė kėrkojnė ato prona qė janė tė evidentuara”, deklaroi Imami pėr mediat.

Sipas tij, informacionet e nevojshme pėr kėto shitje janė tė vendosura nė faqen e internetit tė Ministrisė sė Mbrojtjes. Po kėshtu Imami ftoi nė kėtė proces pėr transparencė tė gjithė parlamentarėt, Kontrollin e Lartė tė Shtetit dhe tė gjithė tė interesuarit qė tė shohin nėse vlerėsimi ėshtė bėrė siē duhet apo jo.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/48...5e8918370.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2010, 22:15   11
Citim:
Brenda vitit 2010 do tė eliminohen 20 mijė ton municione

Tiranė – Ministria e Mbrojtjes synon qė brenda vitit 2010 tė eliminojė rreth 20 mijė ton municione tė tepėrta.

Burime nga kjo ministri njoftojnė se deri nė fund tė muajit shtator janė eliminuar mbi 14 mijė ton municione, dhe synohet qė brenda vitit 2010 tė eliminohen rreth 20 mijė ton, nga 19 400 ton qė ishte plani.

Nė zbatim tė plan-veprimit tė Ministrisė sė Mbrojtjes pėr asgjėsimin e kėtyre municioneve, procesi i eliminimit tė tyre nė Forcat e Armatosura ka vazhduar me ritme tė kėnaqshme nėpėrmjet demontimit industrial, qė kryhet nė tre uzina ushtarake: atė tė Poliēanit, Mjekėsit dhe Gramshit, si dhe nė 9 poligone tė miratuara me ligj tė veēantė nė Kuvend.

Gjatė periudhės janar-shtator 2010 janė ngritur dhe vėnė nė punė 4 linja tė reja industriale dhe 5 poligone asgjėsimi me detonim. Ndėrkohė, qė nė vitin 2011, procesi i demilitarizimit tė municioneve futet nė njė fazė intensive dhe vendimtare pėr realizimin e objektivit pėr eliminimin e gjithė sasisė sė municioneve tė tepėrta brenda vitit 2013.

Sipas zyrtarėve tė Ministrisė sė Mbrojtjes, municionet e tepėrta, qė nė vitin 1992 llogariteshin nė rreth 194 mijė ton, janė kryesisht prodhim ushtarak kinez, por dhe armatim rus dhe shqiptar, pa pėrjashtuar kėtu dhe municionet e mbetura nga Lufta II Botėrore.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/26372/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.11.2010, 13:18   12
Citim:
Imami: Brenda 2013 shkatėrrohen tė gjitha municionet

Tiranė – Duke informuar deputetėt pėr procesin e demontimit tė armėve, ministri i Mbrojtjes, Arben Imami, tha se procesi nė fjalė "plotėson tė gjitha kushtet e sigurisė teknike dhe kritereve nė fushėn mjedisore".

Kreu i mbrojtjes ishte i pranishėm sot nė komisionin parlamentar tė Sigurisė, nga ku ka deklaruar se brenda vitit 2013 dhe sasia e municioneve qė ka mbetur pa demontuar ėshtė rreth 72 mijė tonė, ndėrsa brenda 10-mujorit tė kėtij viti janė asgjėsuar rreth 15 tonė municione nga gati 20 mijė tonė qė ėshtė plani.

"Ky ėshtė njė proces i cili ka siguri tė plotė dhe nuk sjell impakt mjedisor. Programi i demilitarizimit po ecėn nė mėnyrė tė shkėlqyer, shumė mė mirė se ēdo parashikim qė ne mund tė bėnim para njė viti. Ne kemi mundur qė brenda kėtij viti tė bėjmė njė shndėrrim total dhe tė kemi rezultate tė tilla, tė cilat do tė jenė akoma mė tė mėdha nė vitet e ardhshme", tha Imami. Ai pėrmendi kėtu edhe mbėshtetjen financiare qė japin Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe OSBE-ja. /S.Ll/Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/26864/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2011, 22:29   13
Citim:
Municionet serbe, greke dhe kroate do demontohen nė Shqipėri

Municionet e tepėrta tė ushtrive serbe, greke dhe kroate do tė demontohen kėtė vit nė Shqipėri.

Demilitarizimi i tyre ėshtė planifikuar tė realizohet nė uzinėn e lėndėve plasėse nė Mjekės tė Elbasanit, transmetuan mediat lokale agjencinė zyrtare tė lajmeve ATSH.

Drejtori i uzinės, Daniel Karanxha, ka konfirmuar se "uzina e lėndėve plasėse nė Mjekės do tė jetė e vetmja nė vend qė do tė demontojė tė gjitha armėt dhe municionet nė Ballkan

http://www.ina-online.net/Default.as...25545cf95&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2011, 10:23   14
Citim:
Tiranė: NAMSA do tė ēmontojė municionet

Komisioni parlamentar i jashtėm ka miratuar sot projektligjin pėr ratifikimin e marrėveshjes ndėrmjet qeverisė shqiptare dhe agjencisė sė NATO-s NAMSA, e specializuar nė demontimin e municioneve.

Propozimi pėr shkatėrrimin e stoqeve tė municioneve tė tepėrta nė Shqipėri qė sipas Ministrisė sė Mbrojtjes numėrohen nė 76 mijė tonė, u paraqit me 29 mars tė 2010 nė Komitetin Politik tė NATO-s, i cili miratoi pėrdorimin e njė mekanizmi tė fondit tė besimit pėr vendin tonė si anėtar i NATO-s.

Marrėveshja me NAMSEN parashikohet tė zgjasė 4 vite, dhe tė gjitha kostot qė do tė kėrkojė projekti do tė mbulohen nga kontribuesit e projektit tė fondit tė Besimit, i pėrbėrė nga vende anėtare tė NATO-s. Shqipėria duhet tė paguajė si pjesė tė saj shumėn prej 8.5 milione euro.

Pala shqiptare do tė siguroje gjithashtu mjetet dhe tė gjitha hapėsirat e nevojshme pėr realizimin e demontimit tė municioneve, ndėrkohė qė agjencia e specializuar NAMSA do tė ofrojė eksperiencė teknike si dhe do tė bėjė tė mundur menaxhimin e fondit. Shkatėrrimi i plotė i tė gjithė arsenalit tė tepėrt tė trashėguar nga koha e diktaturės do tė realizohet nė tre poligone Mjekės, Poliēan dhe Gramsh.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,49736
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2011, 17:53   15
Citim:
Shqipėria ndėrpret demontimin e armėve

Tiranė, 29 prill -Ndėrpritet procesi i demontimit tė armėve nė tė gjithė vendin pas aksidentit te djeshėm nė repartin e demontimit ne Bigas tė Skraparit, ku humbi jetėn Agim Mekollari, dhe u plagosėn 3 punėtorė.

Ky ėshtė urdhri qė ministria e Mbrojtjes ka nxjerrė dje pasdite pak orė pas shpėrthimit nė repartin ushtarak.

Artan Azizi, toger nė Ministrinė e Mbrojtjes nė njė njoftim pėr shtyp tė pasdites sė djeshme deklaroi se “janė marrė masa pėr fillimin e hetimit tė plotė tė ngjarjes nga struktura pėrkatėse tė forcave tė armatosura... Ėshtė ndaluar deri nė njė urdhėr tė dytė procesi i asgjėsimit tė municioneve nė poligonet e asgjėsimit nė mbarė vendin, deri nė njė urdhėr tė dytė “

Ndėrkohė brenda kėsaj jave u shėnuan dy incidente nė repartet e demontimit tė armėve, njėri nė Poliēan, tjetri nė Bigas tė Skraparit. Tė mėrkurėn , u plagos njė punonjese nė repartin e demontimit te armėve nė Polican Miranda Dehari nėnė e dy fėmijėve humbi dorėn. Ndėrsa dje ( e enjte) ndodhi shpėrthimi ne Skrapar.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,57283
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.10.2011, 19:30   16
Citim:
Imami: Demilitarizimi pėrfundon nė fund tė 2013

Ministri i Mbrojtjes i Shqipėrisė, Arben Imami deklaroi se deri nė vitin 2013 do tė asgjėsohen edhe rreth 45 mijė ton municione tė trashėguara nga e shkuara duke pėrfunduar kėshtu aksionin e demilitarizimit tė municioneve dhe armatimit tė trashėguar nga periudha e komunizmit e mė herėt.

Imami ritheksoi se asgjėsimi i municioneve tė tepėrta kontribuon pėr sigurinė e Shqipėrisė dhe pėr rritjen e standardeve tė FA-ve tė Shqipėrisė si vend anėtar i NATO-s.

Nė kuadėr tė konferencės me tė njėjtin titull, ministri Imami duke iu referuar faktit se nė territorin shqiptar kishte me mijėra prona dhe mijėra ton municione tė tepėrta e tė panevojshme qė kishin zaptuar mjediset qė mund tė shėrbenin pėr stėrvitjen e ushtarėve tanė, deklaroi se kjo shėrbeu si pikėnisje pėr aksionin e asgjėsimit tė municioneve tė tepėrta luftarake.

“Asgjėsimi i municioneve tė tepėrta mbetet prioritet i qeverisė sonė”, tha ministri Imami, duke bėrė me dije se sasitė e asgjėsuara tė municioneve janė impresionuese.

Nė kėtė suazė ministri i Mbrojtjes, bėri me dije se ėshtė bėrė e mundur tė reduktohen 12 depo me municione dhe mbeten deri nė fund tė 2013-ės edhe 23 tė tjera. Sipas Imamit kėta nėntė muaj janė asgjėsuar 19 mijė ton municione.

Imami i cilėsoi tė sigurta linjat e asgjėsimit tė municioneve, duke theksuar se pa mbėshtetjen e fuqishme tė qeverisė dhe miqve ndėrkombėtarė nė kėtė proces nuk do t’ia kishin dalė mbanė.

Nė konferencė marrin pjesė ambasadori i SHBA-ve, Alexander Arvizu, ambasadorja e Gjermanisė Carolla Muller Holtkemper, ambasadori i OSBE, Eugen Wollfarth, ambasadorė dhe atashe ushtarakė tė vendeve tė ndryshme tė akredituar nė Tiranė.

Nė fokus tė konferencės ėshtė puna e bėrė dhe progresi i arritur deri tani nga Ministria e Mbrojtjes dhe Forcat e Armatosura, nė drejtim tė asgjėsimit tė municioneve dhe sasive tė tepėrta tė eksplozivit, eliminimin e armatimit, teknikės dhe materialeve tė tepėrta, si dhe evidentimin, plotėsimin e dokumentacionit dhe eliminimin e pronave tė tepėrta. /NOA/

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/3...-fund-te-2013/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2011, 21:58   17
Citim:
Imami: Mbeten pėr t’u demontuar edhe 38 mijė ton municione

Tiranė, 28 dhjetor 2011 - Arben Imami, ministėr i Mbrojtjes sė Shqipėrisė njė konferencė pėr shtyp tha se nė vitin 2013 Shqipėria do tė pėrmbyllė procesin e demontimit tė municioneve tė tepėrta. Nė kėtė pikė, Imami bėri tė ditur se mbeten edhe 38 mijė ton municione pėr asgjėsim nė dy vitet e ardhshme.

"Prej pothuajse tre vitesh, ne jemi nė garė me standardet qė i pėrcaktuam vetvetes pėr demontimin e municioneve tė tepėrta. Nėse gjatė vitit 2010 arritėm tė demontojmė 20.653 ton municione, ose rreth 3.2 herė mė shumė se nė vitin 2009, gjatė vitit 2011 janė demontuar 26.500 ton, ēka pėrbėn njė shenjė garancie pėr realizimin e objektivit tė Qeverisė Shqiptare pėr ta mbyllur brenda vitit 2013 ēėshtjen e demontimit tė municioneve tė tepėrta", u shpreh Imami.

Ministri shqiptar i Mbrojtjes, duke pasur parasysh shpėrthimin tragjik tė Gėrdecit, nėnvizoi se tashmė "rrezikshmėria pėr popullsinė civile ėshtė zero pasi depot nė afėrsi tė zonave tė banuara, pėrfundimisht nuk ekzistojnė".

Pėrveē demontimit, Imami ka pranuar se Shqipėria ka shitur armė gjatė kėtij viti. Ai ka sqaruar se vendi ynė nuk i ka shitur Libisė por vendeve mbi tė cilėt nuk ka embargo pėr tregtinė e armėve.

Nė prioritetet pėr vitin 2012, Imami tha se Forcat e Armatosura tė Shqipėrisė do tėmodernizohen mė tej pasi do tė pajisen me "tre helikopterė tė rinj dhe njė anije e re, e cila po prodhohet nė kantierin e Pasha Limanit".

http://www.kosova.com/artikulli/78091


Citim:
Brukseli kontrollon armatimin ushtarak nė Shqipėri

Inis Noēka, drejtore nė Ministrinė e Mbrojtjes pėr integrimin evropian, ku bėn pjesė edhe sektori i kontrollit tė armatimit ushtarak, ka deklaruar se qė prej vitit 1999, nė bazė tė njė marrėveshjeje, tė njohur si “Dokumenti i Vjenės” vendet anėtare tė OSBE, pranojnė kontrollin dhe inspektimin reciprok tė armatimit tė tyre ushtarak. Sipas saj, Shqipėria ėshtė njė ndėr vendet qė e ka nėnshkruar kėtė dokument.

“Shqipėria ka nga njėra anė detyrimin pėr tė qenė njė vend i sigurt nė kuadėr tė tė qenit vend kandidat potencial pėr anėtarėsim nė BE dhe nga ana tjetėr detyrimet qė rrjedhin nga politikat pėr sigurinė e pėrbashkėt evropiane dhe mbrojtjen kolektive”, ka thėnė ajo.

Ndėrkohė qė nėnkolonel Kostandin Ligori, shef i sektorit tė armė kontrollit nė Ministrinė e Mbrojtjes, lidhur me kėtė program ku ėshtė aderuar dhe vendi ynė, deklaron se Dokumenti i Vjenės ka krijuar mundėsi pėr besueshmėri dhe transparencė mes vendeve anėtare tė OSBE lidhur me armatimin ushtarak. Ai shpjegon se si rregull kontrollin e armatimit ushtarak nė njė vend anėtar tė NATO e bėn njė vend qė nuk ėshtė anėtar.

“Kontrollohet armatimi i rėndė i artilerisė, i transportuesve tė blinduar, i tankeve. Ky kontroll i kryer nė njė vend anėtar tė OSBE nga njė vend tjetėr po anėtar ose nėse bėhet fjalė pėr njė vend anėtar tė NATO, kontrolli bėhet nga njė vend anėtar i OSBE por jo i NATO. Kontrolli bėhet nė detaje dhe nė transparencė maksimale. Nė procedurat e kontrollit bėn pjesė edhe informimi pėr zhvillimin e manovrave ushtarake tė nivelit tė lartė”, thotė nėnkolonel Ligori.

Sipas tij nė vitin 2013 Shqipėri pėrfundon procesin e demontimi tė stokut prej 200 mijė tonėsh tė armatimit sovjeto- kinez dhe zėvendėsimin e tij me armatim ushtarak modern, nė pėrputhje me standardet e njė vendi anėtar tė NATO.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ome&Itemid=466
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2012, 21:14   18
Citim:
Demontimi i armėve, gati planveprimi pėr 2013

Brenda 6 mujorit tė parė tė vitit 2013 do tė pėrfundojė edhe asgjėsimi i tė gjitha municioneve tė tepėrta. Ky konfirmim erdhi nga zėvendėsministri i Mbrojtjes, Ekrem Spahia gjatė njė konference pėr media ku prezantoi planin e veprimit pėr asgjėsimin e municioneve tė tepėrta gjatė vitit 2012.

Deri tani nė total janė asgjėsuar 53.806 ton municione dhe eksploziva tė llojeve dhe kalibrave tė ndryshėm. Aktualisht procesi i demontimit industrial i municioneve realizohet nė 10 linja industriale, pėrfshirė edhe 2 linja tė reja qė janė ngritur gjatė 3 mujorit tė parė tė 2012. ndėrsa asgjėsimi I municioneve me demontim realizohet nė 10 poligone dhe asgjėsimi logjistik ėshtė planifikuar tė pėrfundojė Brenda muajit shtator 2012.

http://www.tvklan.al/lajmi.php?id=23169
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2012, 21:09   19
Citim:
Kimikatet, Imami pakt me OSBE-nė

Ministri i Mbrojtjes, Arben Imami dhe ambasadori i OSBE-sė nė Tiranė, Wolfarth kanė nėnshkruar njė marrėveshje teknike pėr eliminimin e kimiakateve tė rrezikshme qė gjenden ende nė stoqet e reparteve ushtarake shqiptare.

Projekt/marrėveshja ka si qėllim eleminimin e 83 tonė kimikateve sipas standarteve europiane. Proēesi i eliminimit tė kėtyre kimikateve do tė kryhet nga njė kompani me eksperiencė tė gjatė nė kėtė fushė, qė do tė kontraktohet nga vetė misioni i OSBE-sė.

Kostoja e shkatėrrimit tė materialeve tė rrezikshme do tė pėrballohet nga OSBE-ja, ndėrsa Ministria e Mbrojtjes do tė kujdeset vetėm pėr transportimin e kėtyre lėndėve kimike deri nė portin e Durrėsit, nga ku do tė imbarkohen nė anijė ushtarake.

Nėnshkrimi i kėsaj marrėveshjeje largon nga Shqipėria njė shifėr tė konsiderueshme lėndėsh qė janė njė burim rreziku pėr ambientin dhe jetėn e banorėve qė janė tė vendosur nė afėrsi tė reparteve ushtarake nė tė cilat ato ndodhen.

http://www.top-channel.tv/artikull.p...=rss&id=232888
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2013, 20:24   20
Citim:
Bushati: Jo alarm pėr armėt kimike

Pėr herė tė parė, qeveria shqiptare zbardh atė se ēfarė po ndodh me diskutimet pėr asgjėsimin e armėve kimike siriane, ku vendi ynė vlerėsohet nga komuniteti ndėrkombėtar si njė vend potencial pėr realizimin e kėtij procesi.

Ministri I Jashtėm Ditmir Bushati konfirmon se pėr kėtė qėllim ka njė kėrkesė zyrtare pėr Shqipėrinė, por mohoi tė ketė njė vendimmarrje pėr mėnyrėn apo llojin e kontributit qė vendi ynė do tė japė nė kėtė drejtim. Kjo vendimmarrje, sipas tij, do t’i nėnshtrohet procedurave institucionale vendase, ku organi pėrfundimtar qė vendos ėshtė Kuvendi.

Ndėrsa theksoi se nuk ka vend pėr alarm mbi kėtė ēėshtje, Bushati konfirmoi se edhe kryeministri Edi Rama ėshtė pėrfshirė nė diskutime intensive, madje duke komunikuar nė mėnyrė direkte me Sekretarin Amerikan tė Shtetit.

Lajmi i publikuar nė mediat ndėrkombėtare reth mundėsisė qė armėt kimike tė Sirisė tė asgjėsohen nė Shqipėri kanė shkaktuar jo pak tensione nė vend. grupimet civile nė vend kanė nisur protestat dhe kanė ndėrmarrė nėnshkrimin e njė peticioni ku qeverisė shqiptare i kėrkohet qė tė refuzojė propozimin e ndėrkombėarėve pėr shkatėrrimin e armėve kimike nė territorin e vendit tonė.

http://scan-tv.com/v/index.php/lajme...endi/3690.html
Citim:
Armėt kimike “shqiptare”

Shqipėria nuk ka shkatėrruar asnjėherė deri mė tani arme kimike me rrezikshmėri aq tė lartė sa ato tė Sirisė pėr tė cilėn qeveria shqiptare, thotė se ka njė kėrkese nga SHBA pėr t’u bėrė vend mikpritės pėr to. Doktori i Shkencave Toksikologjike dhe ekspert i armėve kimike Qemal Poēi, rrėfen pėr Vizion Plus se nė vendin tonė janė asgjėsuar lėnde helmuese luftarake tė dobėta ose mėsimore, tė cilat nė kohen e vet, nuk kanė qenė nė armatimin kimik tė asnjė shtetit. Duke folur pėr aksionin e vitit 2007, ai thotė se nuk bėhet fjalė pėr lėnde tė mirėfillta luftarake. Poēi shton se qeveria shqiptare nė rast se do ta merrte nė konsideratė shkatėrrimin e tyre, nuk mund ta kryejė e vetme kėtė. Ne mund tė ofrojmė vetėm poligonet ndėrsa pajisjet, masat e sigurisė duhet t’i bėjnė shtetet e tjera. Ai shton se shteti shqiptar duhet tė ketė vetėm tė drejtėn e auditimit nė gjithė kėtė proces. Sipas nėnkolonelit Poēi, me termin armė kimike ėshtė abuzuar nė vendin tonė, pasi Shqipėria asnjėherė nuk ka bėrė eliminimin e tyre mė parė. Njė tjetėr fakt ėshtė se nėse qeveria shqiptare do merrte pėrsipėr kėtė barre, zona ku do kryhet shkatėrrimi duhet te konsiderohet me rrezikshmėri te lartė mbi bazėn e sė cilės duhet tė merret njėkompleks i terė masash tė veēanta. Ndėrkohe, nė Shqipėri ka ende 80 ton mbetje kimike tė cilat duhet tė ripaketohen dhe tė vendosen nė njė vend tė vetėm larg zonave tė banuara. Kėtė fakt e pohon dhe projekti i prezencės sė OSBE-sė nė Shqipėri i cili ka nisur jo mė larg se njė muaj mė parė. Ky fakt u raportua edhe nė kėshillin e pėrhershėm nė Vjenė, nga ambasadori Florian Rauning, disa ditė mė parė. Nė faqen zyrtare tė OSBE-sė, ambasadori citohet tė ketė thėnė se kėto mbetje kimike janė vendosur pranė zonave tė populluara, duke vėnė nė rrezik jetėt e qytetarėve dhe duke ndotur ambientin. Projekti i OSBE-sė parashikon lėvizjen e mbetjeve me 37 lėndė kimike, pėrfshi kėtu dhe substancat shumė tė rrezikshme dikloraminė dhe ksilenol.

http://vizionplus.al/armet-kimike-shqiptare/
Citim:
Oferta e “ēmendur”, Shqipėria pėrfiton 2.8 miliardė euro nga shkatėrrimi i armėve kimike tė Sirisė

Jo vetėm presioni nė rritje i Uashingtonit, por edhe oferta e ēmendur financiare, ka futur nė dileme qeverinė shqiptare pėr tė pranuar ose jo importin e lėndėve kimike tė Sirisė nė Shqipėri. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės i kanė ofruar Shqipėrisė 2.8 miliardė euro pėr shkatėrrimin e 1290 ton lėndėsh kimike tė Sirisė nė territorin shqiptar. Tė paktėn, kėshtu shkruan gazeta franceze Le Monde. Gazeta shkruan se SHBA i kanė dhėnė Shqipėrisė 35 milionė euro pėr tė shkatėrruar 16 ton "gas moutarde".

Nė kėtė mėnyrė ėshtė bėrė edhe llogaria se sa pėrfiton Shqipėria nėse pranon shkatėrrimin e armėve kimike. Pėr njė pėr 1 ton "gas moutarde" ėshtė dashur tė shpenzohen (mjete, pajisje, kimikate, ekspertizė, e tjerė) rreth 2.2 milionė euro. Sipas gazetės, Organizata pėr Ndalimin e Armėve Kimike ka pėrcaktuar nė Siri njė stok prej 1000 ton agjentė kimikė dhe 290 ton armė kimike. Nėse do tė pranonim tė njėjtėn kosto pėr shkatėrrimin e 1 ton armeve kimike tė ardhura nga Siria, atėherė do tė duheshin 2.8 miliardė euro pėr tė shkatėrruar 1290 ton. Por pyetja qė lind ėshtė nėse do tė shkatėrrohet i gjithė arsenali i armėve kimike prej 1290 ton nė Shqipėri. Nėse pėrgjigja do tė jetė “po”, atėherė do tė vihen nė dispozicion tė gjithė pasjet, mjetet, ekspertet dhe gjithēka tjetėr kushtojnė 2.8 miliardė euro.

Kjo shumė ėshtė afro sa buxheti i shtetit. Por, ky proces shoqėrohet mė disa pikėpyetje. Pyetja e parė ėshtė se sa mund tė zgjasė ky proces. Si do tė bėhet transporti i lėndėve kimike? Ēfarė ndikimi mund tė ketė ky proces nė numrin e turistėve? A do ta lejonin qytetarėt shqiptarė njė gjė tė tillė etj? Gjithsesi, pavarėsisht presionit tė ndėrkombėtarėve dhe ofertės financiare, mazhoranca qeverisėse duket se do ta ketė tė vėshtirė tė marrė njė vendim. Ditėn e djeshme, kundėr kėtij armėve kimike ka reaguar.

http://www.sot.com.al/politike/ofert...kimike-t%C3%AB
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 07:34.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.