Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.1.2009, 18:35   1

Shkrim i cituar Z1: Njėsimi i instituteve albanologjike


Mbulim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2009, 18:37   2

Shkrim i cituar Shkup-Prishtinė: Institutet albanologjike nė marrėveshje bashkėpunimi


Instituti Albanologjik i Prishtinės dhe Instituti pėr Trashėgiminė Shpirtėrore dhe Kulturore tė Shqiptarėve nė Maqedoni nėnshkruan sot nė Shkup njė marrėveshje pėr zhvillimin e bashkėpunimit kėrkimor–shkencor. Palėt u pajtuan edhe pėr hulumtime tė pėrbashkėta nė terren dhe botimin e ndėrsjellė tė studimeve tė palės tjetėr nė organet pėrkatėse shkencore.

http://www.rtklive.com/?categoryId=5&newsId=30933
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2009, 15:14   3

Shkrim i cituar Shkup-Tiranė: Institutet albanologjike nė marrėveshje bashkėpunimi


Instituti Albanologjik nė Shkup, ka vendosur marrėveshje bashkėpunimi me Qendrėn e Studimeve Albanologjike nė Tiranė. Marrėveshja ėshtė nėnshkruar nė Tiranė mes dy drejtorėve, Ramiz Abdyli dhe Ardian Marashi. Marrėveshja parashikon realizimin e studimeve tė pėrbashkėta vepra dhe monografish shkencore, shkėmbim tė stafit akademik, njohurish tė ndryshme dhe informacione nė fushat e albanologjisė. Dy institucionet do tė punojnė edhe nė projekte tė pėrbashkėta studimore, duke vėnė nė dispozicion studiuesit, fondet monetare, arkivat, bibliotekat, laboratorėt dhe kartotekat, do tė nxisin botimet e studiuesve nė revistat shkencore tė instituteve si dhe organizojnė veprimtari tė pėrbashkėta me karakter shkencor e promovues.

Sipas marrėveshjes Instituti Albanologjik sė bashku me Qendrėn e Studimeve Albanologjike do tė punojnė me ekipe tė pėrbashkėta kėrkimore nė teren, pėr hulumtime nė fushat e albanologjisė, arkeologjisė, sociologjisė, etnokulturės, gjuhėsisė, realizime anketash pranė popullsive lokale , e tė tjera.

http://www.koha.com.mk/a08.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2010, 08:44   4
Citim:
A po rrezikohet ekzistenca e Institutit Albanologjik, institucionit tonė tė vetėm kombėtar?
Arbnora Dushi

Ndoshta keni dėgjuar pėr Institutin Albanologjik nė Prishtinė? Ndoshta prindėrit tuaj e kujtojnė mė mirė, apo ndoshta gjyshėrit tuaj? Ju ndoshta sė paku e dini se ku ndodhet, por pėr rėndėsinė dhe veprimtarinė e tij sot sigurisht se dini pak…

Instituti Albanologjik i Prishtinės ėshtė institucion i lartė kulturor e shkencor, i cili merret me hulumtimin, ruajtjen dhe studimin e vlerave tė kulturės sonė nacionale. Ėshtė i themeluar kėtu e 56 vjet mė parė e deri tani ka nxjerrė nga shtypi mbi 380 botime, studime dhe revista shkencore dhe i ka dhėnė kulturės sonė emra tė njohur studiuesish.

Gjatė historisė sė tij, ky monument i gjallė i kulturės sonė nacionale, u pėrball shumė herė me mbyllje nga joshqiptarėt, ose edhe sė paku, nga ata qė nuk u ndien shqiptarė. Ishin periudha tė rėnda tė historisė qė kaloi kombi, tė cilat u reflektuan nė veprimtarinė e kėtij institucioni.

I themeluar mė 1953, u mbyll mė 1955, pėr t’u rithemeluar mė 1967 dhe pėr t’u mbyllur prapė me dhunė tė egėr mė 1994, pėr t’iu liruar objekti mė 1998, pėr tė pushuar sė funksionuari mė 1999 dhe pėr t’iu kthyer prapė jetės brenda atij viti. Tė gjitha kėto ia shkaktuan organet pushtetmbajtėse, tė cilat i dominuan shqiptarėt nė periudha tė ndryshme tė historisė.

Duke qenė njė institucion, vetė emri i tė cilit lidhet ekskluzivisht me shqiptarinė dhe me njėsinė kombėtare, edhe nė rrethanat e reja tė pasluftės nė Kosovė ky institucion e pati tė rrezikuar ushtrimin e veprimtarisė sė tij, si zakonisht, nga joshqiptarėt dhe nga ata qė nuk ndiheshin shqiptarė.


E sotmja

Sot gjithkush e di se pėr tė mbijetuar nuk mjafton lavdia historike as edhe sakrifica qė ke mundur tė bėsh nė tė kaluarėn, pasi qė jeta dhe aktualiteti ekzistues kėrkon adaptim nė rrethana tė reja. Prandaj sigurisht se ju do tė pyesni se ku ėshtė sot, pra ku ka arritur sot ky institucion kulturor?

Sot ėshtė keq, madje gjendja e tij ėshtė shumė afėr me pozitėn qė kishte nė periudhat kur pushtetin tonė e drejtonin ata qė nuk na donin tė mirėn. Sot Instituti Albanologjik i Prishtinės ka mbetur me njė numėr tė pakėt tė studiuesve, pėrderisa pjesa mė e madhe e tyre kanė dalė nė pension dhe sė shpejti edhe pjesa tjetėr do tė pensionohen.

Ata pak qė do tė mbesin janė shumė tė pakėt nė numėr, kur dihet se para dy vjetėsh edhe ata studiues tė rinj qė u punėsuan, nga nėntė shtatė sosh e lėshuan punėn pėr shkak tė mundėsive tepėr tė vogla financiare qė i ka ky institucion.

Punėtorėt qė janė brenda vazhdojnė tė punojnė dhe tė nxjerrin studime, por botimet e tyre e kanė tepėr tė kufizuar plasmanin nė treg. Projektet qė punohen nė kėtė institucion e kanė fatin tė barten nga viti nė vit pėr shkak tė mungesės financiare pėr realizimin e tyre.

Studiuesit i kanė tepėr tė kufizuara, pėr tė mos thėnė qė nuk i kanė fare, mundėsitė pėr t’u prezentuar nė simpoziume e konferenca ndėrkombėtare, pėrderisa ato kombėtare, nė Shqipėri apo edhe ndonjėherė nė Maqedoni arrijnė t’i pėrcjellin me shpenzime vetjake ose me ndihmėn e donatorėve zemėrmirė, tė cilėt ēdo herė e mė shumė po rrallohen.

Mungojnė bashkėpunimet nė nivel institucional me institutet e tjera nė rajon e mė gjerė, me bibliotekat e me institucionet e tjera tė kulturės. Mungojnė projektet e pėrbashkėta, hulumtimet e trajnimet nė nivel profesional ku studiuesit nga Instituti do tė ndanin me tė tjerėt dijet e tyre profesionale pėr kulturėn nacionale.

Njė institucion i kėtillė i kulturės nacionale ėshtė nevojė e domosdoshme pėr kulturat kombėtare tė cilitdo shtet nė botė, pavarėsisht nėse nuk emėrtohen nėn emrin e kulturės nacionale. Institute tė tilla ka Shqipėria (Qendra pėr Studime Albanologjike) ka Kroacia (Institut za etnologiju i folkloristiku www.ief.hr), ka Serbia (Balkanološki institut http://www.balkaninstitut.com/eng/index.html), ka Bullgaria (Ethnografic Institute and Museum http://hs41.iccs.bas.bg/), ka Finlanda (Finnish Literature Society http://www.finlit.fi/index.php?lang=eng), ka Franca (Institut de France http://www.institut-de-france.fr/), ka Italia (Istituto Italiano http://www.istitutoitaliano.it/eng/index.htm), madje ka edhe Amerika me vargun e muzeumeve dhe instituteve kulturore, tė famshmin Smithsonian Institution (http://www.si.edu/).

Pėrderisa shtetet e fuqishme perėndimore i kanė siguruar atyre ekzistencė nė vazhdimėsi edhe ish-shtetet komuniste, pėrkundėr reformave qė kanė bėrė me rėnien e sistemit tė kaluar, kanė arritur t’i ruajnė kėto institute kombėtare. Tė gjitha kėto institucione tė kulturave nacionale nėpėr botė veprojnė sot, tė pavarura ose nė kuadėr tė akademive, varėsisht se si e ka tė rregulluar shteti i vet statusin e kėtij institucioni.


Institut i shqiptarėve


E shteti ynė? Si e ka rregulluar shteti ynė statusin e kėtij institucioni? Ndonėse i themeluar nė kohėn e Jugosllavisė, ky institucion kulturor ishte hapur nė emėr tė tė drejtės sė kombeve dhe kombėsive, e shqiptarėve, si kombėsi qė trajtoheshin atėherė, iu lejua tė kenė njė institucion tė kėtillė kulturor.

Por sot, kur Jugosllavia nuk ėshtė mė, sigurisht se dikush mendon qė nuk duhet tė jetė as Instituti Albanologjik, mirėpo ky institut ishte i shqiptarėve dhe vazhdon tė jetė i tillė derisa tė ketė shqiptarė nė Kosovė, e siē po shihet tė tillėt janė dhe do tė vazhdojnė tė jenė shumicė kėtu.

Atėherė edhe prania e institutit qė e bėn hulumtimin, ruajtjen dhe studimin e vlerave tė kulturės shqiptare ėshtė mė se i nevojshėm nė Kosovė. Madje pėr mbajtjen, zhvillimin dhe pėrparimin e tij duhet tė ketė njė rol tė madh shteti dhe institucionet shtetėrore, tė cilat e kanė pėr obligim tė ruajnė dhe tė zhvillojnė kulturėn nacionale tė banorėve tė vet.

Projektet qė punohen e do tė punohen nė kėtė Institut do tė duhet tė jenė projekte tė rėndėsisė kombėtare e shtetėrore dhe duke u pėrkrahur nga shteti ato do tė fuqizojnė dhe mbajnė shtyllat e kulturės nacionale tė shtetit. Popuj tė shumtė nuk i kanė institucionet e tilla dhe i themelojnė, pėrderisa ne i kemi, por i lėmė “gjallė e pėr gazepi” derisa tė japin shpirt, siē po i bėhet Institutit Albanologjik.

Sot Instituti Albanologjik rrezikon tė bėhet nėn-njėsi e Universitetit, kinse nėn emrin e politikave tė reja zhvillimore ku planifikohet tė rritet puna hulumtuese- shkencore e universitetit.

Kjo strategji, nė shikim tė parė dikujt mund t’i duket joshėse, por kjo rrezikon qė nė njė tė ardhme statusi i Institutit Albanologjik, i kėtij instituti me rėndėsi parėsore kombėtare, tė mos jetė mė shumė se institut i njė fakulteti, i tillė ēfarė sot kanė shumė fakultete dhe qė tė drejtėn pėr ekzistimin/mosekzisitimin e tij ta ketė Universiteti dhe atėherė kur atij tė mos i shėrbejė mė edhe ta mbyllė.

Sipas ligjit nė fuqi, Ligji Nr. 2004/42 – Ligji pėr veprimtarinė kėrkimore – shkencore, kapitulli VIII, neni 69, pika 2 shkruan:
“Me hyrjen nė fuqi tė kėtij Ligji… Institucionet shkencore, tė themeluara me ligje tė veēanta, vazhdojnė punėn si institucione shkencore publike tė pavarura:

a) Akademia e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės,
b) Instituti i Historisė,
c) Instituti Albanologjik i Prishtinės”.
Atėherė, ky ndryshim statusi qė synohet t’i bėhet Institutit Albanologjik, ėshtė nė shpėrputhje tė plotė me Ligjin mbi Arsimin e Lartė qė ėshtė nė fuqi, dhe njė veprim i kėtillė nga Ministria e Arsimit, (e cila momentalisht ėshtė institucioni qė e ka nėn pėrkujdesje Institutin Albanologjik), do ta bėnte atė vetė shkelėse tė Ligjit mbi Arsimin e lartė.

Sigurisht se nuk mendoj qė Instituti Albanologjik do tė duhej tė izolohej dhe tė mbetej njė institucion i vetėm, por bashkėpunimi me Universitetin do tė duhej tė bėhej nė nivel tė barabartė institucional, me memorandume bashkėpunimi ku specialistėt e fushave profesionale nga Instituti Albanologjik do tė jepnin kontributin e vet nė lėndė tė caktuara, pa ndėrprerje tė punės sė vet hulumtuese-shkencore dhe ku do tė ndihmonin nė pėrgatitjen e specialistėve tė rinj, me ē’rast do tė arrihej ngritja e nivelit akademik tė mėsimit.

Pėrderisa pėr gjendjen e tij tė sotme tė katandisur si mos mė keq, nuk dėshiron ta marrė fajin Ministria e Arsimit, as Kuvendi dhe as Qeveria, secili nė mėnyrėn e vet kanė dorė nė kėtė bashkėfajėsi. Sot nuk u duket vetja shumė fajtorė, por nė njė tė ardhme kur fėmijėt tanė do tė shohin veten tė paidentitet me siguri se ata do ta dinė shumė mirė kujt t’ia adresojnė fajin.

Mungesa e studimeve pėr vlerat e identitetit nacional, e shprehur si mungesė vetėdijeje pėr vlerat tona si komb, na bėn tė humbur nė kohė dhe nė hapėsirė dhe njė gjendje tė kėtillė nuk e kemi larg. Mė shumė se e secilit, ruajtja e vlerėsimi institucional i vlerave tona ėshtė detyrė e shtetit, ėshtė detyrė e atyre qė drejtojnė institucionet vendimmarrėse.

Pėrgjegjėsi ekskluzive e tyre, krahas tė gjitha detyrave tė tjera qė kanė ėshtė edhe ruajtja dhe vlerėsimi i drejtė i vlerave tė kulturės sonė nacionale. Pėrderisa lejohet ekzistimi dhe financimi i instituteve tė tjera nacionale nga Qeveria jonė, siē ėshtė rasti me Institutin e Sllavistikės nė Mitrovicėn e veriut, atėherė pse neve shqiptarėve qė jemi edhe shumicė nė kėtė kontekst, kjo e drejtė po na dobėsohet dhe po na rrezikohet deri nė masėn e mohimit, nė njė tė ardhme jo tė largėt?!

http://www.koha.net/index.php?cid=1,12,14395
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2011, 17:42   5
Citim:
Shqipėria e Kosova me portal tė pėrbashkėt albanologjik

Shqipėria dhe Kosova pritet tė kenė njė portal tė pėrbashkėt albanologjik, qė do tė jetė nė shėrbim tė tė gjithė atyre tė cilėt janė tė interesuar tė dinė mė shumė rreth studimeve tė kėsaj fushe.

Marrėveshja e nėnshkrua nė Tiranė nga drejtori i Bibliotekės Kombėtare tė Shqipėrisė, Aurel Plasari dhe drejtori i Bibliotekės Kombėtare Universitare tė Kosovės, Sali Bashota.

Ky portal do tė krijojė njė hapėsirė tė unifikuar qė i jep mundėsi pėrdoruesve dhe lexuesve pėrtej dhe kėtej kufirit tė kenė mė shumė mundėsi.

Ai do tė jetė jo vetėm nė shėrbim tė lexuesit tė zakonshėm, por edhe studiuesve shqiptarė e tė huaj tė shkencave albanologjike. Njė marrėveshje e tillė parashikohet dhe me vendet e tjera ku jetojnė shqiptarėt.




http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=107640
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 20:26.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.