Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.2.2009, 22:31   1

Shkrim i cituar Bota po armatoset


-
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2009, 22:32   2

Shkrim i cituar Moskė: Forcė e pėrbashkėt sigurie nga 7 republika ish-sovjetike


Drejtues tė lartė nga Rusia dhe gjashtė vende tė tjera ish-sovjetike ranė dakort tė formojnė njė forcė tė pėrbashkėt sigurie pėr t’u pėrgjigjur kėrcėnimeve rajonale. Forca e re do tė rrisė kapacitetet ushtarake tė grupit, ku pėrfshihet Rusia, Armenia, Bjellorusia, Kazakistani, Kirgistani, Taxhikistani dhe Uzbekistani.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2010, 08:30   3
Citim:
Gjermani:Rritet eksporti gjerman i armatimit

Gjermania ka dyfishuar eksportin e saj tė armatimit nė pesė vitet e kaluara. Sipas hetimeve tė Institutit pėr hulumtime paqėsore me seli nė Stokholm tė Suedisė (SIPRI) pjesa gjermane nė tregun botėror ėshtė ngritur nė 11 pėr qind, para sė gjithash pėrmes shitjes sė automjeteve ushtarake dhe anijeve luftarake.

Sipas institutit suedez gjatė pesė viteve tė kaluara ėshtė shėnuar njė rritje masive prej 22 pėr qind e tregtisė sė armėve nė mbarė botėn.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=51835
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2010, 08:33   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėr tė qeshur ishin p.sh. pardje ēirrjet e Merkelit dhe SHBA-sė se Izraeli nuk duhet tė vazhdojė kolonizimin e tokave me rėrė (me rastin e 1600 shtėpive tė reja tė radhės), ndėrkohė qė prej vetė kėtyre dy shteteve Izraeli ka blerė gjithė arsenalin e rėndė nė ajėr e tokė. Se me njė logjikė tė thjeshtė pėr ēfarė po i merr armėt Izraeli?

Duke hetuar Izraelin, e njėjta metodė pune po ndiqet nga shteti serb, ndėrkohė qė do tė duhej tė ndiqej nga shteti shqiptar. Ato qė ne i hedhim sot nė letėr dhe na akuzojnė pėr "ultranacionalistė" (se cila ėshtė akuza kėtu s'merret vesh, po gjithsesi), janė baza metodike tė shtetit modern. Se n.q.s. shteti nuk ėshtė ultranacionalist atėherė pėr kė punon shteti? Shteti kombėtar ėshtė par excellence ultranacionalist, madje edhe aty ku s'duhet.

E keqja jonė ėshtė se pėrveē jevgjve tė tė gjitha ngjyrave kemi dhe shumė komunistė (tė vetėdijshėm ose jo) nė popullatė qė iu punon truri si pansllavisto-internacionalistė nė kėrkim tė integrimeve e dashurisė mes specieve, kurse "nacionalistėt" i kemi pleq tė dhjerė qė i thurin lavde njėri-tjetrit nė emėr etėrish e gjyshėrish dhe se sa "tė kulluar" e "atdhetarė" janė.

Pėr sa kohė tė paktėn mosha e re nuk shkėputet nga kutėrbimi i pleqve nuk i dilet nė krye detyrave qė do tė kushtėzojė regjimi i ardhshėm dhe do mbetemi njė bythė vend, nė mos u zhdukshim krejt. Se fundja bota po armatoset, kurse ne ishim i vetmi shtet qė hyri nė NATO duke u ēarmatosur (me plot kuptimin e fjalės), e me njė krenari e ndjenjė tepėr tė lartė detyre ndaj paqes dhe stabilitetit rajonal, pėrgjegjėsie ndaj tė ardhmes sė ndritur evropiane ku tė gjithė tė bashkuar e vėllazėruar do tė kapemi pėrdore dhe do tė dashurojmė sllavė e turq e pakistanezė e algjerianė me pasaporta tė BE-sė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 14:36   5
Citim:
Kushner: Pėrgatituni pėr luftė!

Ministri francez i Punėve tė Jashtme, Bernard Kushner, paralajmėroi se bota duhet tė pėrgatitet pėr mė tė keqen, gjegjėsisht pėr luftė tė mundshme me Iranin.

Ndonėse konsideron se deri nė fund duhet tė negociohet qė Irani tė mos zhvillojė bombė bėrthamore, Kushneri angazhohet pėr vendosjen e sanksioneve kundėr Teheranit.

Ēėshtja e rezervave tė uraniumit ėshtė temė e bisedės midis Teheranit dhe kryeqendrave perėndimore, tė cilat dyshojnė se iranianėt duan tė pajisen me armė bėrthamore.

Irani dje publikoi se ėshtė i gatshėm qė pėrnjėherė tė shkėmbejė nė territorin e vet 1.200 kilogramė uranium, qė ėshtė i pasuruar nė 3,5 pėr qind, pėr tė fituar 120 kilogramė karburant tė pasuruar pėr 20 pėr qind.

Pėr pėrpunimin e bombės bėrthamore nevojitet karburant, qė ėshtė i pasuruar nė 90 pėr qind. Irani pėr herė tė parė shprehė gatishmėri qė pėrnjėherė tė shkėmbejė uranium dobėt tė pasuruar pėr karburant, qė siē pohon Teherani i nevojitet pėr reaktorin pėr hulumtim medicinal.

http://alsat-m.tv/bota/31530.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2010, 16:19   6
Citim:
Kievi e Moska i thonė po bazės ushtarake ruse

Kiev/Moskė, 27 prill - Parlamentet e Ukrainės dhe Rusisė kanė miratuar sot marrėveshjen qė i lejon marinės ushtarake ruse ta pėrdorė deri nė vitin 2042 njė bazė ushtarake nė Krime.

Marrėveshja ishte nėnshkruar nė 21 prill mes presidentit ukrainas, Viktor Janukoviē dhe homologut tė tij rus, Dimitry Medvedev, raporton REL.

Nė shkėmbim tė pėrdorimit tė bazės ushtarake, Rusia do ta furnizojė Ukrainėn me gazin rus, me njė ēmim 30 % mė tė lirė se ēmimi aktual.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,19505

Citim:
Njė bombė tymi hidhet nė parlamentin e Ukrainės

Kiev, 27 prill – Njė bombė tymi ėshtė hedhur nė parlamentin ukrainas, ndėrsa qindra protestues janė mbledhur para ndėrtesės, duke protestuar kundėr marrėveshjes sė re pėr zgjatjen e qėndrimit tė flotės ruse nė bazėn e marinės nė Ukrainė, raporton BBC.

Sulmi ndodhi nė kohėn kur po vazhdonin diskutimet nė parlament pėr ratifikimin e kėsaj marrėveshje.
Deputeti, i cili ishte duke folur u gjuajt i pari me vezė. Ai u pėrpoq tė mbrohej me ombrellė nė mėnyrė qė tė vazhdonte seanca, por nuk arriti pasi qė pas kėsaj u hodh bomba me tym.

Autoritet nė Kiev kanė nėnshkruar marrėveshjen me Rusinė pėr zgjatjen e qirasė sė bazės nė Sevastopol pėr 25 vjet, nė shkėmbim tė gazit tė lirė rus.

Kryeministri rus Vladimir Putin qėndroi dje nė Kiev. Marrėdhėniet ndėrmjet dy vendeve janė pėrmirėsuar ndjeshėm pas ardhjes sė Viktor Janukoviēit nė pushtet nė shkurt tė kėtij viti.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,19477
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 18:33   7
Citim:
Serbia e Kroacia bashkėpunojnė ushtarakisht

Kohėrat e luftėrave mes Serbisė dhe Kroacisė pėrfunduan, ngase kėto dy shtet sė shpejti do tė nėnshkruajnė marrėveshjen pėr bashkėpunim ushtarak.

Marrėveshja do tė mundėsojė qė oficerėt dhe ushtarėt tė njėrit shtet tė marrin pjesė si monitorues ose pjesėmarrės nė stėrvitjet e shtetit tjetėr. Marrėveshja duhet tė nėnshkruhet nga ministri serb i Mbrojtjes, Dusan Sutanovac, dhe homologu i tij kroat, Branko Vukelic, gjatė vizitės zyrtare qė Sutanovac do t’i bėjė Kroacisė.

Megjithėse mediat kroate ende s’kanė informata zyrtare pėr datėn, Ministria kroate e Mbrojtjes konfirmoi se marrėveshja do tė nėnshkruhet gjatė vitit.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../29637/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2010, 18:38   8
Citim:
Kroacia e Serbia arrijnė marrėveshje ushtarake

Zagreb, 8 qershor 2010 - Ish-armiqtė ballkanikė, Kroacia dhe Serbia, kanė nėnshkruar sot njė marrėveshje ushtarake, qė paraqet edhe njė shenjė se rajoni i ish Jugosllavisė po e kapėrcen trashėgiminė e luftėrave nė vitet e 90 ta.

Ministrat e mbrojtjes tė dy vendeve u shprehėn tė kėnaqur me kėtė zhvillim, duke e vlerėsuar atė si tė "rėndėsishėm politikisht dhe profesionalisht".

Raportohet se marrėdhėniet ndėrmjet Zagrebit e Beogradit, ishin pėrkeqėsuar, pasi Kroacia e njohu pavarėsinė e Kosovės.

http://www.kosova.com/artikulli/62516
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2010, 07:06   9
Citim:
Ushtria serbe kėrkon spiunė qė dinė shqipen

Beograd, 28 qershor – Nėse dini shqip, atėherė jeni tė mirėseardhur nė Agjencinė informative ushtarake, shkruan e pėrditshmja e Beogradit Kurir.

Sipas kėsaj gazete, Ministria e Mbrojtjes e Serbisė ka shpallur konkurs pėr pranimin e punėtorėve nė Agjencinė informative ushtarake, kurse njė nga kushtet ėshtė qė kandidati ta dijė gjuhėn shqipe mirė si serbishten.

Nė shpallje thuhet se janė tė interesuar pėr kandidatė me diplomė tė Fakultetit Filologjik, Dega e gjuhės shqipe. Kėrkohet edhe mesatarja e notės mbi 8-she, por edhe pėrvojė nė pėrkthimin simultan. Nėnkuptohet qė kandidatėt duhet tė flasin mirė edhe anglisht.

Se kjo ministri serbe nuk do tė ketė probleme tė mėdha me rastin e zgjedhjes sė kandidatėve tregon edhe e dhėna nga drejtoria pėr ēėshtje studentore e Fakultetit Filologjik tė Beogradit, ku thonė se [do vit gjuhėn shqipe paraqiten ta studiojnė dhjetėra studentė.

“Dikur ishte pothuaj rregull qė gjuhėt mė pak atraktive studentėt t’i regjistrojnė vetėm sa pėr tė arritur mė vonė tė “gjuhen” nė degė tjetėr tė dėshiruar. Mirėpo, kohėve tė fundit situata po ndryshon dhe kemi studentė qė kanė diplomuar nė katedrėn e gjuhės shqipe. E shihni, dikush shikon larg dhe pastaj e ka mė lehtė tė gjejė punė tė mirė dhe interesante”, thonė nė kėtė drejtori, pėr tė shtuar se u nevojitet kohė pėr tė dhėnė tė dhėna tė sakta se sa njerėz kanė diplomuar nė kėtė katedėr.

http://bujanoci.net/?p=3637
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2010, 08:50   10
Citim:
Rusėt, bazė ushtarake nė Serbi

Baza ruse nė Nish do tė jetė gati nė gusht, shkruante dje “Politika” e Beogradit. Sipas saj, qendra rajonale pėr situata emergjente nė Nish, e specializuar pėr shuarje zjarresh nga ajri, do tė jetė operative nė muajin e ardhshėm.

Nė aeroportin “Konstantini i Madh” (Veliki Konstantin) do tė stacionohen fluturaket e ministrisė ruse pėr situata tė jashtėzakonshme, pėr ē’arsye edhe flitej pėr bazė ruse nė kėtė qytet, shkruan “Politika”, duke shtuar se kjo qendėr ėshtė rajonale dhe vetėm civile.

http://216.75.13.41/index/rajon/3748...766924ac6.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2010, 19:59   11
Citim:
Liberman: Nė Iran mund tė pėrdoret edhe forca

Senatori i Shteteve tė Bashkuara, Xhozef Liberman, tha se nėse ėshtė e nevojshme, mund tė pėrdoret edhe forca pėr tė ndaluar Iranin nga prodhimi i armėve bėrthamore. Pėr kėtė, shtoi ai, ekziston njė konsensus i gjerė edhe brenda Kongresit.

Duke folur nė Jerusalem, Liberman tha se synimi pėr tė ndaluar Iranin qė tė bėhet fuqi bėrthamore do tė realizohet “pėrmes sanksioneve diplomatike dhe ekonomike nėse ėshtė e mundur, por edhe pėrmes aksioneve ushtarake nėse ėshtė e nevojshme”.

Liberman po viziton Izraelin i shoqėruar nga senatorėt Xhon MekKejn dhe Lindsi Graham.

Fuqitė perėndimore dyshojnė se Irani synon prodhimin e armėve bėrthamore, akuza kėto qė hidhen poshtė nga ana e Teheranit zyrtar.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=69086
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.10.2010, 06:49   12
Citim:
SHBA i shesin armė Arabisė Saudite nė vlerė mbi 40 miliardė euro

Uashington, 21 tetor 2010 - Qeveria e Shteteve tė Bashkuara ka konfirmuar planet pėr njė biznes armėsh, mė i madhi nė historinė e vendit.

Sipas Ministrisė sė Jashtme nė Uashington bėhet e ditur se Arabisė Saudite do t`i shiten nė 15 deri 20 vitet e ardhshme avionė ushtarakė, helikopterė dhe raketa nė vlerė afėrsisht mė shumė se 40 miliardė euro.

Kundėrshtime nga Kongresi nuk priten pėr shkak se nga ky biznes pritet tė hapen dhjetėra-mijėra vende pune nė SHBA.

http://www.kosova.com/artikulli/66118

Citim:
Skandaloze: Fėmijėt serbė, stėrvitje ushtarake nė Rusi

Njė lajm i botuar nė disa faqe interneti, qė flet pėr tė mitur serbė qė stėrviten nė njė kamp ushtarak nė Rusi, ka shokuar mbarė opinionin ndėrkombėtar.

Lajmi, i shoqėruar me foto, tregon fėmijė serbė tė moshave nga 7 nė 15 vjeē, qė mėsojnė pėrdorimin e armėve tė zjarrit, thikave, hedhjen e bombave dhe teknika tė tjera luftarake nė kampin veror tė Sibirit.

Prokuroria serbe ka reaguar duke paralajmėruar se do tė hapė njė hetim mbi abuzimet qė bėhen me fėmijėt nė kampin veror rus.

Ndėrkohė qė nė Rusi lajmi nė fjalė nuk ka shkaktuar asnjė reagim, pasi stėrvitja ushtarake e fėmijėve ėshtė dicka normale nė kėtė vend.

Fėmijėt serbė janė dėrguar nė Rusi pėrmes “Frontit Patriotik”, njė shoqatė e veteranėve tė luftės tė viteve 1990-99.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=83379
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2010, 11:53   13
Citim:
Rusia shėnon rekord nė eksportin e armėve

Moskė, 28 tetor - Eksportuesi mė i madh i armėve nė Rusi, Rosoboronexport pret tė shesė armė nė njė vlerė prej 10 miliardė dollarėsh gjatė kėtij viti. Kjo shifėr ėshtė mė e larta qė ka shėnuar ndonjėherė kjo kompani, e cila ėshtė nė pronėsi tė shtetit. Vitin e kaluar kompania shiti armė nė vlerė prej 8.5 miliardė dollarė, raporton REL.

Nė mesin e marrėveshjeve qė kanė ndikuar nė rritjen e eksportit tė armėve ruse ėshtė edhe shitja e aeroplanėve luftarakė Sukhoi nė Indi.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,38651
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2011, 23:53   14
Citim:
"The Economist": Po lulėzojnė eksportet e armatimeve tė Serbisė

Londėr, Prishtinė, 9 janar 2011 - Ndėrsa serbėt krekosen se kanė tenistė tė nivelit botėror dhe janė eksportuesit mė tė mėdhenj tė mjedrave nė botė, tash sė voni po rikthehet nė skenė industria dikur e famshme e armatimeve tė Serbisė, gjėgjėsisht e ish Jugosllavisė, shkruan ?The Economist? nė numrin mė tė ri.

NATO ja ka dėmtuar shumė fabrika tė armatimeve tė Serbisė gjatė kuftės sė Kosovės nė vitin 1999, mirėpo industria ka nisur ta rimarrė veten, thekson "The Economist". Eksportet ushtarake tė Serbisė mė 2008 kishin vlerėn e 200 milionė dollarėve.

Vitin qė shkoi kėto eksporte i sollėn Serbisė dyfishin e kėsaj shume (pa pėrfshirė kėtu njė kontratė nė vlerė prej 400 milionė dollarėsh amerikanė, e nėnshkruar nė nėntor, pėr ndėrtim tė tri fabrikave tė armatimeve nė Algjeri). Shitjet e armatimeve tė Serbisė kanė pasur ngritje prej 30% qė nga viti 2002, simbas degės sė tregtimeve tė gjashtė prodhuesve kryesorė tė Serbisė, Yugoimport SDPR.

Mbrojtja pėrbėn 4% tė eskporteve tė Serbisė dhe rreth 10.000 vende tė punės, shkruan "The Economist". Teksa deri mė 2007 janė eksportuar kryesisht municione, simbas Ministrit serb tė Mbrojtjes Shutanovac, nė vitet e fundit kompanitė serbe kanė nisur tė eksportojnė versione tė modernizuara tė topave tė vjetėr mobilė, aeroplanė pėr stėrvitje dhe sisteme raketore antitank.

Zyrtarėt serbė qė janė vėnė nė kėrkim tė afarizmit tė ri po i pėrtėrijnė kontratat qė janė bėrė fillimisht nė kohėn e luftės sė ftohtė, kur Jugosllavia ka qenė anėtare e shquar e lėvizjes sė tė painkuadruarve, thotė Daniel Sunter, redaktor i publikimit "Balkan Intelligence".

"I nxorėm librat nga e kaluara", thotė Shutanovac. Afrika e Veriut ėshtė caku kryesor. Serbėt priten ngrohtėsisht dhe me nostalgji nė vende si Libia, ku shumė oficerė tė lartė kanė kujtime tė ėmbla nga trajnimi i tyre nė Beograd para mė shumė se 20 vjetėsh.

Viti i ri mund tė sjellė ca ēmime tė mėdha. Ministri Shutanovac thotė se Serbia ėshtė para nėnshkrimit tė njė marrėveshjeje nė vlerė prej 500 milionė dollarėsh pėr ndėrtimin e njė spitali ushtarak nė tė paktėn njė vend arab. Ai poashtu shpreson tė sigurojė njė kontratė nė vlerė prej 400 milionė dollarėsh amerikanė pėr tė modernizuar 149 tankse M 84 qė Jugosllavia kishte eskportuar nė Kuvajt mė 1991. Tanku M 84 ėshtė montuar nė Kroaci nga pjesė tė prodhuara nė gjithė Jugosllavinė. Tashti kėto lidhje po rivendosen.

Kompani armėsh nga Serbia, Bosnja dhe Maqedonia po punojnė sė bashku, ndėrsa njė marrėveshje e mbrojtjes nė mes tė Serbisė dhe tė Kroacisė, e nėnshkruar nė qershor, parasheh gjithashtu bashkėpunim. Nė qoftė se Serbia e fiton kontratėn e Kuvajtit, thotė Shutanovac, njė pjesė e punės me gjasė do tė ndahet nė mes tė kompanive boshnjake, kroate dhe sllovene.

Revista "The Economist" citon ministrin serb Shutanovac tė ketė thėnė se NATO ja i ka dhėnė pėlqim industrisė sė armatimeve tė Serbisė qė tė eskportoje tek ushtritė e saj. Para se kjo tė ndodhė duhet tė bėhet punė nė modernizim.

Megjithatė, thotė Shutanovac, eskportet nė fushėn e mbrojtjes janė industria qė po rritet mė se shpejti nė Serbi, pas bujqėsisė. "Armėt poashtu vlejnė mė shumė sesa mjedrat", pėrfundon artikullin e vet "The Economist" nė numrin mė tė ri.

http://www.kosova.com/artikulli/68103
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.2.2011, 13:14   15
Citim:
Vendet e NATO-s dhe ato aleate takohen nė Serbi

Serbia, gjatė kėtij viti, do tė jetė mikpritėsja e njė prej konferencave vjetore tė NATO-s.

Vendimi i Aleancės pėr ta zhvilluar takimin e qershorit nė Beograd ėshtė njė shtysė e madhe pėr Serbinė, tha ministri i Mbrojtjes, Dragan Shutanovac.

Serbia ėshtė pjesė e Partneritetit pėr Paqe, derisa raportet me NATO-n kanė qenė tė tensionuara pas ndėrhyrjes ushtarake tė Aleancės nė vitin 1999.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=103339
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.2.2011, 22:21   16
Citim:
Greqia blen sisteme armatimi nga Izraeli

Greqia do tė blejė nga Izraeli sisteme armatimi me vlerė 100 milionė euro.

Nė lajmin e gazetės greke "Elefteros Tipos" bėhet e ditur se Greqia do tė blejė nga Izraeli sisteme armatimi tė tipit SPICE 1000 dhe SPICE 2000 pėr avionėt luftarakė tė tipit F-16 dhe F-4 qė ka nė inventarin e ushtrisė.

Nė lajm bėhet e ditur qė mes Greqisė dhe Izraelit ėshtė planifikuar edhe zhvillimi i bashkėpunimit nė fushat e armatimit dhe tė stėrvitjeve ushtarake.

Pritet qė ēėshtja tė shqyrtohet nė mėnyrė gjithėpėrfshirėse gjatė vizitės sė Ministrit tė Mbrojtjes sė Greqisė, Evangelos Venizelos nė muajin mars nė Izrael.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=103538
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2011, 08:22   17
Citim:
Serbėt vrasin pėr Gaddafin

Dhjetėra mercenarė serbė janė duke luftuar nė rrugėt e qyteteve libian, nė anėn e forcave lojale tė Muhammer Gaddafit.

“Mercenarėt serbė marrin me dhjetėra mijėra dollarė amerikane pėr kėtė punė, ndėrsa nė Libi kanė arritur pėr njė kohė tė shkurtėr nga shtete tė ndryshme afrikane, ku me vite veprojnė ‘qentė e luftės’. Pėrpos nga shtetet afrikane, mercenarėt kanė arritur nė Libi edhe nga Serbia, por nėpėrmjet agjencive kroate dhe boshnjake, qė merren me aranzhman tė personave pėr kėtė veprimtari. Legjionarėt serbė janė veteranė nga luftėrat e ish-Jugosllavisė, dhe pėrpos ish-pjesėtarėve tė ushtrisė dhe policisė, pjesa mė e madhe janė pjesėtarė tė ‘Beretave tė Kuqe’, qė tashmė janė shpėrndarė nėpėr botė. Mercenarėt serbė janė angazhuar nė afat rekord sepse janė tė njohur si luftėtarė me pėrvojė”, shkruan gazeta Alo e Beogradit, duke u thirr nė burime tė pavarura.

“Ushtarėt serbė me dekada stėrvitin, jo vetėm ushtrinė e Libisė, por edhe sigurimin privat tė Gaddafit. Shumė oficerė libianė janė shkolluar nė akademitė ushtarake nė Serbi”, shkruan Alo.

Nė internet forumet dhe rrjetet sociale nga Libia thuhet se atje janė vėrejtur mercenarė serbė.

“Mercenarė serbė janė nė Libi pėr tė vrarė civilė”, ishte tema nė njė forum interneti. Po ashtu nėpėrmjet rrjetit social “Twitter” ėshtė dhėnė porosia se “ushtarėt evropianė qė kanė ardhur tė ndihmojnė Gaddafin, janė serbė”.

http://www.tvkoha.tv/5930/qente-serb...-gaddafin.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.2.2011, 12:00   18
Citim:
Rusia shpenzon 600 miliardė dollarė pėr ushtrinė

Moskė, 24 shkurt - Rusia do tė shpenzojė 600 miliardė dollarė pėr tė blerė 600 avionė luftarakė, 100 anije ushtarake dhe 1 000 helikopterė deri nė vitin 2020.

Ministria e Punėve tė Brendshme tha se ky hap paraqet njė element kyē tė reformave ushtarake qė kanė pėr qėllim riorganizimin e forcave tė armatosura pėr t'iu bėrė ballė kėrkesave tė luftės moderne, transmeton REL.

Javėn e kaluar, ministri i Financave, Aleksei Kudrin, tha se nga viti i ardhshėm, 1.5 pėr qind e bruto prodhimit tė brendshėm do tė shpenzohet pėr modernizimin e ushtrisė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,50555
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.3.2011, 15:08   19
Citim:
Buxhetet ushtarake, Kina rritet me 12.7%

Kina raportoi se do tė rrisė me 12.7%, buxhetin pėr ushtrinė nė kėtė vit. Raportimi tregon rritje dy shifrore tė investimeve ushtarake duke rritur shqetėsimin rajonal mbi projektet pėr zgjerim tė forcės sė Pekinit. Njė vit mė parė buxheti kinez parashikoi rritje me 7.5% tė shpenzimeve pėr ushtrinė. Nė vitet e fundit Kina ka parashikuar rritje dy shifrore tė shpenzimeve ushtarake, ndėrkohė njė pjesė e mirė e analistėve mendojnė se shpenzimet janė mė tė mėdha nga raportimet. Projekt buxheti do tė miratohet nga Kongresin Kombėtar Popullor qė nuk ėshtė hapur ende formalisht. Sipas vlerėsimeve buxheti pėr ushtrinė nė kėtė vit do arrijė nė 601.1 miliardė juan ose 91.5 miliardė dollarė.

Raportimi i shifrave u krye nga zėdhėnėsi i parlamentit qė tha se rritja e shpenzimeve ushtarake ėshtė e justifikuar dhe nuk pėrbėn kėrcėnim. Por ndėrkohė zhvillimi i avionėve luftarakė tė padukshėm nga radarėt, sistemet e avancuara tė raketave dhe aeroplan mbajtėset janė shqetėsim pėr rajonin sidomos pėr Tajvanin e vetė qeverisur dhe pėr tė cilin Pekini pretendon se e ka pronė. Shqetėsime pėr programet ushtarake kineze kanė shprehur edhe India dhe Japonia. Analistėt europianė nė Bruksel thonė se problemi qendror nuk janė shpenzimet por projektet tė cilat janė shumė tė vėshtira pėr tu qartėsuar si projekte tė mbrojtjes apo tė sulmit.

Ndėrkohė Japonia ėshtė fėrkuar me kinėn pasi njė aeroplan mbajtėse kineze hyri nė ujėrat e diskutuara mes tė dy vendeve. Nga ana tjetėr India e ndjerė e kėrcėnuar prej programeve tė kinės rriti me 11.6% shpenzimet ushtarake nė kėtė vit dhe synon tė blejė armatim ushtarak amerikan tė teknologjisė sė lartė. Ndėrsa Uashingtoni ėshtė i shqetėsuar pėr projektet e raketave tė reja tė kinės tė afta pėr tė nxjerrė jashtė funksionit aeroplan mbajtėset. Nė muajin e kaluar Pentagon prezantoi njė projekt buxhet 553 miliardė dollarė rritje me 22 miliardė dollarė kundrejt buxhetit tė kaluar.

http://www.scan-tv.com/lajmet/bota/4...et-me-127.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2011, 22:16   20
Citim:
India u bė importuesja mė e madhe e armėve nė botė

India, e cila ėshtė nė rrugė tė drejtė pėr tė qenė fuqi botėrore, tani mė ėshtė importuesja mė e madhe e armėve nė botė.

Ekspertėt suedezė tė cilėt e ndjekin shitjen e armėve nė botė, publikuan se sipas importimit tė armėve India e ka tejkaluar Kinėn, duke i zbatuar planet e saj pėr modernizimin e forcave tė armatosura me ēka mund t'ia tejkalojė Pekinit dhe ta pėrmirėsojė pozitėn e saj nė skenėn ndėrkombėtare.

Sipas raportit tė Institutit ndėrkombėtar tė Stokholmit pėr hulumtimin e problemeve tė paqes (SIPRI) nė periudhėn nga viti 2006 deri nė vitin 2010 nė Indi bien nėntė pėr qind nga importi i pėrgjithshėm i armėve nė botė dhe pritet ta mbajė kėtė vend edhe nė tė ardhmen e afėrt. India mė sė shumti importon armė nga Rusia, Britania e Madhe dhe Izraeli.

Kina ndodhet nė pozitėn e dytė me rreth gjashtė pėr qind tė importit tė pėrgjithshėm, pasi bėri pėrparim nė zhvillimin e industrisė kombėtare pėr armė, diēka qė India akoma nuk arriti ta bėjė, theksoi bashkėpunėtori i lartė i Institutit ndėrkombėtar tė Stokholmit, Simon Vezeman.

SHBA-ja ėshtė eksportuesi mė i madh i armėve, ndėrsa pas saj vjen Rusia dhe Gjermania, theksohet nė raport.

Pėr pesė vjet vėllimi i shitjes sė armėve nė botė ėshtė zmadhuar pėr 24 pėr qind nė krahasim me periudhėn paraprake nga viti 2001 deri nė vitin 2005. Rreth 30 pėr qind e eksportit i takon SHBA-sė, tė cilėt shesin armė nė 75 shtete. Koreja e Jugut, Australia dhe Emiratet e Bashkuara Arabe janė tre importuesit e mėdhenj tė armėve amerikane.

Rusia merr pjesė me 23 pėr qind. Ajo mbetet furnizuesja mė e madhe e armėve pėr Indinė dhe Kinėn, dy vendet tė cilat janė importuese mė tė mėdha tė armėve nė periudhėn nga viti 2006 deri nė vitin 2010.

Nė vendin e tretė tė eksportimit tė armėve ndodhet Gjermania me rreth 11 pėr qind. Nė vendin e katėrt Franca me shtatė pėr qind, ndėrsa nė vendin e pestė Britania e Madhe me katėr pėr qind.

Raporti i SIPRI-t, i cili nuk i merr parasysh armėt e vogla, bazohet nė burime tė ndryshme, nga gazetat lokale deri te publikimet e specializuara ndėrkombėtare. /MIA/

http://alsat-m.tv/bota/55439.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:43.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.