Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.4.2011, 09:30   21
Citim:
Serbia nga Rusia blen bombardues, radarė dhe raketa

Beograd, 9 prill. Vizita kohė mė parė e kryeministrit rus Vadimir Putin nė Beograd mund tė rezultojė me njė blerje tė madhe armatimi pėr Ushtrinė e Serbisė.

Sipas shkrimeve tė medieve tė Beogradit qė i transmeton Glas Rusije e Moskės, spekulon me tė dhėna se Serbia nga Rusia ka blerė disa aeroplanė tė brezit tė katėrt Suhoj-30 dhe MIG 29M, raketa S-300 ose S-400 si dhe radarė tė rinj .

Blerja vlerėsohet nė disa miliardė euro e mjetet do tė siguroheshin me paratė marrė nga kredia ruse qė u pėrmend pas vizitės sė Putinit kohė mė parė nė Beograd. Kėto informata u pėrgėnjeshtruan nga Ministria serbe e Mbrojtjes, por ėshtė hera e parė qė nė opinion arritėn kėto detaje pėr kėtė blerje kaq tė madhe.

Serbia parvjet u kishte dėrguar njė kėrkesė prodhuesve kryesorė tė armėve nė botė pėr ofertat e tyre. Kėrkesa i ėshtė dėrguar edhe Rusisė e edhe Perėndimit, por vendimi ende nuk ėshtė marrė. Kėshtu edhe nė Pentagon kemi pyetur pėr F-16, nė Kinė pėr JF-17... E nė opsion janė edhe bombardues tė tjerė, por moment i ri ėshtė kjo kredi ruse e pėrmendur, thotė njė ekspert nga Beogradi.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,55029
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.4.2011, 00:02   22
kalimtar/e
 
Mig-29 nuk ka asnjė episod beteje mbresėlėnės, gjatė Luftės sė Gjirit treguan gjithė mangėsitė e veta kundrejt USAF F-15C, biles Mig-29 irakianė rrėzonin njėri tjetrin. Sllavėt vetė nuk kanė nxjerrė gjė nga kėto lloje, tė paktėn njė Mig-29 u rrėzua nga mbrojtja kundėrajrore kroate nė '91, gjatė luftės nė Verior 5 tė tillė u goditėn nė ajėr nga USAF F-15 dhe F-16 (pa asnjė humbje pėr aleatėt) dhe shumė tė tjerė u shkatėrruan nė aerodrome pa patur aftėsinė as tė ēohen nė fluturim.

Mig-29 tė tė gjitha gjeneratave janė inferiorė, sidomos nė sistemet kompjuterike, kundrejt gjuajtėsve perėndimorė, duke i shtuar dhe faktin qė pilotohen nga serbė, mund tė jenė tė mirė pėr spėrkatjen me pesticid tė tė mbjellave.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2011, 17:21   23
Citim:
Trupat ruse kanė ngrėnė ushqim qeni

Moskė, 19 maj - Trupat e Ministrisė sė Brendshme ruse janė ushqyer me ushqim qeni pėr tė kursyer para.

Kėtė e bėri publike ish-majori rus, Igor Matvejev. Ky i fundit citohet nga agjencia Reuters tė ketė thėnė se zyrtarėt kanė bėrė pėrpjekje ta fshehin skandalin nė bazėn e tyre nė qytetin Vladivostok krejt nė lindje tė Rusisė, ku Matvejev ka shėrbyer.

Matvejev, i cili ka marrė pjesė edhe nė luftėrat e Rusisė kundėr separatistėve ēeēenė nė vitet ‘90, tha se ėshtė shkarkuar nga puna pas postimit tė njė videoje nė Internet, nė lidhje me korrupsionin nė mesin e forcave tė Ministrisė sė Brendshme.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,59508
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2011, 19:31   24
puntori
anėtar/e
 
puntori
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Citim:
Trupat ruse kanė ngrėnė ushqim qeni
Hajt, i zoft fytin.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2011, 16:47   25
Citim:
SHBA, vendi qė shpenzon mė shumė pėr luftėn
Vetėm nė vitin 2010 ka shpenzuar plot 698 miliardė dollarė. Pasohet nga Kina

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės edhe gjatė vitit qė kaloi, pra vitit 2010, kanė vazhduar qė tė jenė vendi qė ka shpenzuar shumėn mė tė madhe tė tė hollave pėr ēėshtje ushtarake. SHBA-ja e ka kaluar Kinėn qė ndodhet nė vendin e dytė me gjashtėfish.

Kjo shifėr ka dalė nga njė raportim i Institutit tė Kėrkimeve Ndėrkombėtare tė Paqes nė Stokholm tė Suedisė. Njė vit mė parė, shpenzimet globale pėr ēėshtjet ushtarake kapėn shifrėn e 1.6 trilionė dollarėve, ose nė krahasim me vitin 2009 u rritėn me 1.3%.

Instituti i sipėrpėrmendur vlerėson se Shtetet e Bashkuara nė vitin 2010 kanė shpenzuar 43% tė tė gjitha shpenzimeve globale pėr ushtrinė ose kanė shpenzuar 698 miliardė dollarė. Nė vendin e dytė renditet Kina me 7% tė shpenzimeve globale ose me 119 miliardė dollarė, ndėrkohė qė Britania e Madhe, Franca dhe Rusia secila kanė shpenzuar 45% tė shumės totale globale. Japonia, Gjermania, Arabia Saudite, India dhe Italia kanė qenė gjithashtu nė krye tė listės sė dhjetė vendeve qė kanė shpenzuar mė shumė nė ēėshtjet ushtarake.

I njėjti institut ka njoftuar mė parė se Shtetet e Bashkuara dhe Rusia tė marra sė bashku kanė shpenzuar nga vitet 2006 deri nė vitin 2010 gjysmėn e shpenzimeve botėrore nė fushėn e ushtrisė.

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės gjatė tė njėjtės periudhė pėrbėnė 30% tė eksporteve globale tė armėve, duke u shitur armė 75 vendeve. Koreja e Jugut, Australia dhe Emiratet e Bashkuara Arabe janė tri vendet kryesore tė cilave u kanė shitur armė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės sipas tė dhėnave tė institutit suedez.

Porcioni global i Rusisė pėr sa i takon shitjes sė armėve ka qenė 23% dhe Rusia ka qenė furnizuesja mė e madhe e armėve e Indisė dhe e Kinės qė janė edhe dy importuesit mė tė mėdhenj tė armėve nė botė pėrgjatė viteve 2006 deri nė vitin 2010. Eksporti i armėve rusė te vendet e fuqishme tė Azisė, pėrfshin anijet e luftės.

100 kompanitė qė janė marrė me shitjen e armėve tė bėra sė bashku kanė kapur shifrėn e 400 miliardė dollarėve nė vitin 2009. Grupi mė i madh i shitjes sė armėve nė botė ėshtė Lockheed Martin, i pasuar nga grupi britanik BAE Systems.

Nga 100 kompanitė e sipėrpėrmendura 45 janė amerikane, 33 janė me qendėr nė Europė. Kompanitė nė Rusi, Izrael, Japoni, Indi, Kore e Veriut kanė pjesėn e mbetur, Kina nuk ėshtė pėrfshirė nė kėtė studim.

http://www.gazeta-shqip.com/bote/a16...c903710ab.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.6.2011, 23:27   26
Citim:
Rusia dhe Franca nėnshkruajnė njė kontratė 1,6 miliard dollarėshe pėr dy anije luftarake

Rusia dhe Franca nėnshkruan sot njė kontratė 1,6 miliard dollarėshe pėr dy anije luftarake Mistral tė prodhimit francez.

Dy vendet e arritėn marrėveshjen nė takimet e veēanta gjatė samitit ekonomik nė Shėn Peterburg tė Rusisė.

Negociatat pėr shitjen kishin ngecur mbi ēėshtjen se sa qasje do tė kishte Rusia ndaj teknologjisė ushtarake nė bord.

Korporata ushtarake ruse Roso-boron-eksport tha se anijet luftarake Mistral do tė shiteshin tė pajisura me aftėsitė e marinės dhe mbrojtjes.

Njė konsorcium i drejtuar nga francezėt do t’i ndėrtojė anijet pėr sulme amfibe dhe helikopter-mbajtėse.

Rusia ka thėnė se kėto anije do tė mbulojnė zonėn e Paqėsorit, nė anėn e bregdetit tė saj lindor.

http://www.voanews.com/albanian/news...124084009.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.7.2011, 07:42   27
Citim:
Blerja e mundshme e tankeve gjermanė nga Arabia Saudite shkakton vorbull

Mė shumė se 200 tanke tejet moderne tė tipit Leopard 2A7+ thuhet, se duan tė blenė sauditėt, sipas raporteve tė pakonfirmuara 44 i kanė blerė tashmė. Pėr firmėn gjermane tė armative Krauss-Maffei Wegmann ky do tė ishte njė biznes miliardėsh.

Qeveria e arsyeton heshtjen e vet me procedurėn speciale, qė vlen nė Gjermani pėr eksporte armatimesh nė tė ashtuquajtura vende "kritike": Kėshilli Federal i Sigurisė ėshtė njė komision i kabinetit nėn kryesinė e kancelares, nė tė cilin marrin pjesė disa ministra. Ai takohet nė mėnyrė tė fshehtė, pėr kėtė arsye opinioni gjerman nuk mėson fillimisht gjė pėr lejet e dhėna pėr eksport. Prandaj ministri i jashtėm Guido Westerwelle nuk nxori informacione nė lidhje me mbledhjen.

"Kėto mbledhje janė konfidenciale, ato janė tė fshehta. Pėr kėtė arsye nuk mund t'u jap pėrgjigje nė lidhje me spekulime dhe as nuk do ta bėj njė gjė tė tillė." Ministri i Jashtėm Guido WesterwelleBildunterschrift: Großansicht des Bildes mit der Bildunterschrift: Ministri i Jashtėm Guido Westerwelle

Pėr eksporte armatimesh nė vende me tė cilat Gjermania nuk ėshtė aleate, vlejnė rregulla tė rrepta. Nė rast se nuk respektohen tė drejtat e njeriut ose nė rast se ka tensione nė rajon, atėherė tregtia e armatimeve nuk lejohet. "Jo livrime nė zona krize", ėshtė pėrcaktimi detyrues. Megjithatė, herė pas here bėhen pėrjashtime, pėr tė cilat mund tė lexohet njė ose dy vjet mė vonė nė raportet e eksporteve tė armatimeve tė qeverisė gjermane.

http://www.dw-world.de/dw/article/0,,15211241,00.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2011, 14:00   28
Citim:
Merkel mbron heshtjen e qeverisė lidhur me shitjen e tankeve

Kancelarja gjermane, Angela Merkel e ka mbrojtur heshtjen e qeverisė gjermane lidhur me marrėveshjen e diskutueshme pėr tanket me Arabinė Saudite.

Vendimet e Kėshillit Federal tė Sigurimit kanė arsye pėrse mbahen tė fshehta, tha Merkel nė gazetėn "Mittelbayerische Zeitung".

Transparenca e nevojshme ėshtė dhėnė pėrmes raportit vjetor pėr eksportin e armėve. Bėhet fjalė pėr shitjen e supozuar tė 200 tankeve luftimi Leopard 2 nė Arabinė Saudite.

Duke iu referuar shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut, partitė opozitare SPD, tė Gjelbrit dhe e Majta janė kundėr marrėveshjes. Kėtė tė premte Bundestagu pėrsėri do tė merret me kėtė ēėshtje.

Me kėrkesė tė partisė e Majta, qeverisė i bėhet thirrje qė tė tėrheqė miratimin pėr shitjen e tankeve. Pėrmes votimit me emra deputetėt e partive tė koalicionit do tė jenė tė detyruar tė bėjnė tė ditur pozicionin e tyre. Gjithashtu nė CDU dhe FDP shitjet e tanke kanė shkaktuar iritim. /Dw/Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=4&a=7768
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2011, 20:27   29
Citim:
Kritika tė reja pėr shitjet gjermane tė armėve

Berlin, 14 korrik 2011 - Pas grindjeve pėr shitjen e tankeve Arabisė Saudite, diskutimet pėr bizneset gjermane me armėt janė ndezur sėrish pas njė oferte tė kancelares gjermane, Angela Merkel, bėrė Angolės afrikane.

Politikanė socialdemokratė dhe tė Tė gjelbėrve kritikojnė kancelaren, e cila gjatė vizitės nė Afrikė i ka ofruar qeverisė nė Luanda anije patrullimi. Edhe kryetari i fraksionit tė Tė majtėve, Gregor Gysi, i ka kėrkuar kancelares qė tė mos bėjė biznese armėsh sipas dėshirės sė lobit tė armatimeve.

Merkel e ka hedhur poshtė kritikėn.

http://www.kosova.com/artikulli/73443
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2011, 21:55   30
Citim:
Rusėt thonė se s'po ndėrtojnė bazė ushtarake nė Serbi

Nish, 18 tetor 2011 - Rusia hodhi poshtė raportet, sipas tė cilave, qendra pėr ndihmė emergjente qė ky vend po ndėrton nė Serbi, do tė pėrdoret pėr spiunim nė Rumaninė fqinjė nė tė cilėn pritet tė instalohen interceptorė raketash anti balistike tė Shteteve tė Bashkuara, njoftoi AP ja.

Raporte tė tilla nisėn tė publikohen dy vite mė parė, kur presidenti rus, Dimitri Medvedev, bėri tė ditur qė Serbia dhe Rusia ishin pajtuar tė ndėrtojnė "qendrėn e pėrbashkėt pėr ēėshtje emergjente" nė aeroportin nė Nish tė Serbisė.

Mirėpo, gjatė njė ceremonie qė u zhvillua tė hėnėn, ministri pėr situata emergjente i Rusisė, Sergej Shoigu, tha se spekulimet sipas tė cilave Rusia po ndėrton njė instalacion ushtarak nė Serbi janė "trillime totale".

Shoigu tha se qendra do tė banohet nga ekspertėt pėr ndihmė me pajisjet e tyre, tė cilėt do tė kenė pėr detyrė shuarjen e zjarreve nė male, ofrimin e ndihmės gjatė vėrshimeve, tėrmeteve dhe katastrofave tė tjera natyrore nė Ballkan.

Rumania ėshtė pajtuar qė tė instalohen interceptorėt raketorė antibalistikė, pjesė e mburojės raketore tė Shteteve tė Bashkuara nė Evropėn Juglindore, pėr tė zėvendėsuar njė plan tė kohės sė presidentit Bush sipas tė cilit baza tė tilla do tė ndėrtoheshin nė Poloni dhe nė Republikėn Ēeke.

Ministrii brendshėmi Serbisė, Ivica Daēiq, tha se ėshtė e drejtė sovrane e Serbisė qė tė vendos pėr instalacionet ushtarake nė territorin e vet, por theksoi se qendra nė fjalė do tė ndėrtohet thjesht pėr qėllime humanitare.
"Shoigu dhe unė nuk po bėjmė asgjė sekrete", u shpreh Daēiq pėr tė shtuar se "kjo qendėr humanitare ėshtė pjesė e njė mekanizmi evropian pėr t'u marrė me situata emergjente".

Serbia kishte tentuar tė mbetet ushtarakisht neutrale duke refuzuar pjesėmarrjen nė ndonjė iniciativė mbrojtėse tė NATO s apo Rusisė.

http://www.kosova.com/artikulli/76066
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2011, 13:46   31
Citim:
SHBA ndėrton qendėr tė madhe spiunimi nė Beograd?

Nė kuadėr tė ambasadės sė SHBA-sė nė Beograd, qė po ndėrtohet nė vendin e dikurshėm tė Marshallatit nė lagjen prestigjioze Dedinje, do tė vendoset edhe qendra rajonale e CIA-s pėr Ballkanin, shkruajnė disa portale serbe, duke shtuar se kompleksi shtrihet nė mbi 40 000 metra katrorė, pėrbėhet nga shtatė objekte, do tė punėsojė madje 400 punėtorė, kurse projekti ėshtė i vlefshėm 117 milionė dollarė.

Ekspertėt e ēėshtjeve tė sigurisė nuk dyshojnė aspak se kėtu do tė vendoset edhe selia e agjencisė informative amerikane pėr kėtė pjesė tė Evropės. “Amerikanėt kanė pėrzgjedhur Serbinė dhe Beogradin pėr arsye se bėhet fjalė pėr njė vend vėzhgues gjeostrategjik tė shkėlqyeshėm. Serbia ėshtė nė vend ideal edhe sa i pėrket Adriatikut e edhe Evropės lindore”, vlerėsoi ish-profesori pėr strategji, gjenerali Radovan Radinoviē, dhe shton se pėr arsye tė kėtij qėllimi aty do tė instalohen pajisjet mė moderne pėr spiunim, transmeton Koha Ditore.

Hapja solemne ėshtė nė plan tė bėhet vitin e ardhshėm, kurse autoritetet serbe nė Beograd krenohen me faktin se e tėrė procedura e dhėnies sė lejes ndėrtimore ka zgjatur vetėm dy muaj, qė konsiderohet rekord pėr Serbinė.

http://www.koha.mk/aktuale/8962.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.12.2011, 20:26   32
Citim:
Mburoja e NATO-s “irriton” Rusinė

Shefi i shtabit tė forcave tė armatosura ruse tha se Rusia ėshtė duke u shtyrė nė njė garė tė re tė armatimit, pėr shkak tė vendosjes sė e planifikuar tė njė sistemi mbrojtės raketor nga NATO nė Evropė.

Gjenerali, Nikolai Makarov, tha se Rusia ka filluar vendosjen e sistemeve tė armėve tė reja nė enklavėn e saj perėndimore, Kaliningrad, nė mėnyrė qė kur mburojat raketore tė NATO-s tė jenė operacionale, parandaluesi bėrthamor nė mes tė dy palėve tė mbetet i baraspeshuar.

Washingtoni thotė se mburoja e planifikuar raketore ėshtė menduar pėr tė parandaluar njė sulm tė mundshėm nga vende tė tilla si Irani, por Rusia ka frikė se ajo do tė bėjė arsenalin e saj bėrthamor tė paefektshėm.

NATO ka hedhur poshtė kėrkesėn e Rusisė pėr tė ndėrtuar sė bashku njė sistem tė mbrojtjes raketore.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,17,68968
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2011, 08:25   33
Citim:
Gjermania armatos aleatėt

Instituti pėr hulumtime tė paqes nė Stokholm ka bėrė tė ditur se Gjermania vitin e kaluar ka eksportuar armė nė vlerė prej 2,1 miliardė euro ose 60 pėr qind mė shumė se sa vitin e kaluar, duke kaluar nė vendin e tretė tė listės botėrore.Statistikat e kėtij instituti tregojnė se Gjermania ka realizuar 11 pėr qind tė tregtisė sė armatimit tė pėrgjithshėm nė botė.

Nė analizėn e Institutit ndėrkombėtar pėr studime strategjike nė Londėr thuhet se Gjermania renditet menjėherė pas Rusisė, rival tradicional i SHBA-ve nė luftėn pėr primat nė tregtinė botėrore me armė.

Gjermanėt sot eksportojnė mė shumė armatim se sa Franca dhe Britania e Madhe sė bashku. Pjesa e francezėve nė tregtinė botėrore ėshtė 6,7 pėr qind, ndėrsa ajo britanike vlerėsohet nė 4 pėr qind. Deri para dy vjetėsh, Franca dhe Britania, secila veē e veē, ishin para Gjermanisė.

SHBA udhėheq listėn e eksportuesve me 30 pėr qind, ndėrsa pason Rusia me 23 pėr qind.Sipas mediave gjermane, qeveria nė Berlin kėtė vit ka lejuar tė bėhen eksporte nė vlerė prej rreth pesė miliardė euro, ose dy herė e gjysmė mė shumė se sa vitin e kaluar.

Megjithatė, aty mungojnė tė dhėnat pėr ndėrtimin e njė nėndetėseje atomike pėr nevojat e marinės sė Izraelit nė vlerė prej 400 milionė euro. Gjermania ka dėrguar armatim nė Arabinė Saudite nė vlerė 30 milionė euro. Kėto dy vende kanė arritur marrėveshje edhe pėr shitblerjen e 270 tankeve gjermane “Leopard-2”, nė vlerė mbi 300 milionė euro, derisa shuma e shpenzimeve pėr pajisje shtesė dhe mirėmbajtje pėr 10 vjetėt e ardhshėm mund tė shkojė deri nė dy miliardė euro.

Leja pėr shitjen e tankeve pėr sauditėt ėshtė dhėnė nė mbledhjen e Kėshillit tė sigurisė sė qeverisė dhe Bundestagut, shkruajnė mediat gjermane, duke iu referuar burimeve pranė qeverisė gjermane dhe deklaratave tė njė gjenerali saudit.

http://rtv21.tv/home/?p=48079
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2011, 22:37   34
Citim:
Aeroplanbartėsi i parė kinez nė det, reagoi SHBA

Kina ka shpallur se aeroplanbartėsi i saj i parė i ka filluar testet e para nė det.

Agjencia shtetėrore, Ksinhua, raportoi se aeroplanbartėsi, me gjatėsi 300 metra, ishte larguar nga porti Dalian, nė provincėn veri-indore Liaoning, dje herėt nė mėngjes.

Ky bartės ėshtė pėrshkruar si i vjetėr, i prodhimit sovjetik i papėrfunduar, qė Kina e kishte blerė nga Ukraina, para mė tepėr se njė dekdae dhe kishte punuar pėr finalizimin e tij.

Nė Uashington, zėdhėnėsja e Departamentit amerikan tė shtetit, Viktoria Nuland, tha se “ne do tė mirėpresim ēfarėdo shpjegimi qė Kina do tė dėshironte ta jepte pėr nevojėn pėr kėtė lloj tė pajisjes”.

http://ina-online.net/bota/7640.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.12.2011, 20:37   35
Citim:
Japonia rinovon aviacionin luftarak

Japonia ka zgjedhur aeroplanėt luftarakė “Stealth” tė tipit “F-35”, pėr tė zėvendėsuar modelet e vjetruara tė ushtrisė sė saj “F-4”.

Tokioja zyrtar njoftoi se do tė blejė nė total 42 aeroplanė luftarakė nga gjiganti amerikan “Lockheed Martin”, nė kuadėr tė njė marrėveshjeje me vlerė 8 miliardė dollarė.

Modeli “F-35” u zgjodh mes modeleve tė tjera si “Eurofighter Typhoon” dhe “Boeing F/A-18”, bėjnė tė ditur agjencitė japoneze tė lajmeve.

Njoftimi vjen nė njė moment pasigurie nė rajonin aziatik, tė shkaktuar nga vdekja e liderit veri-korean, Kim Jong il. Gjithashtu, nė Japoni janė rritur shqetėsimet pėr rritjen e fuqisė ushtarake tė Kinės.

Nė muajt e fundit Japonia ka deklaruar se po forcon mbrojtjen e saj detare, pas paralajmėrimeve pėr njė rritje tė aktiviteteve detare tė Kinės nė rajon.

Ministri japonez i Mbrojtjes, Yasuo Ichikawa deklaroi se ambienti i sigurisė nė tė cilin do tė veprojnė aeroplanėt luftarakė do t’i nėnshtrohet njė transformimi, nė mėnyrė qė “F-35”-at t’u pėrshtaten ndryshimeve.

Vendimi i Tokios zyrtar ishte i pritshėm, duke parė marrėdhėniet e ngushta me Washingtonin. Shtetet e Bashkuara janė aleati kryesor i Japonisė nė fushėn e sigurisė dhe dy vendet zhvillojnė rregullisht stėrvitje tė pėrbashkėta ushtarake nė rajon.

Lėvizja nė fjalė do tė jetė njė plus pėr kompaninė “Lockheed Martin”, aeroplanėt “F-35” tė sė cilės janė kritikuar nė Shtetet e Bashkuara pėr shkak tė kostos sė lartė dhe vonesės nė prodhim.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,17,69957
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2012, 23:39   36
allianz
 
Me 80 miliardė eurot e "ndihmės" Greqia pritet tė modernizojė ushtrinė me armatim gjerman e francez. Nuk ka reduktim nė buxhetin e mbrojtjes.

Citim:
Schöne Waffen für Athen

Fregatten, Panzer und U-Boote: An Griechenlands Militär geht jedes Sparpaket vorbei. Und Deutschland profitiert davon.

Den Wunschzettel des griechischen Verteidigungsministeriums hat der Mann im Kopf: bis zu 60 Kampfflugzeuge vom Typ Eurofighter für vielleicht 3,9 Milliarden Euro. Französische Fregatten für über vier Milliarden, Patrouillenboote für 400 Millionen Euro; ebenso viel kostet die nötige Modernisierung der existierenden griechischen Flotte. Dann fehle es noch an Munition für die Leopard-Panzer, außerdem müssten zwei amerikanische Apache-Hubschrauber ersetzt werden. Ach ja, und dann würde man gerne deutsche U-Boote kaufen, Gesamtpreis: zwei Milliarden Euro.

Was der Mann, der in Griechenlands Verteidigungsministerium ein und aus geht, in einem Athener Café da von sich gibt, klingt absurd. Ein Staat, der kurz vor der Pleite steht und mit Milliarden von der Europäischen Union gestützt wird, will massenweise Waffen kaufen? Der Mann im Café ist auf Fotos häufig neben dem Verteidigungsminister oder Generälen der Armee zu sehen, er telefoniert oft mit diesen Leuten, er kennt sich also aus. Er weiß, wie sensibel das Thema ist, und möchte daher – wie die meisten Gesprächspartner – nicht mit Namen in der Zeitung stehen. Selbst er hält Rüstungskäufe derzeit nicht für vermittelbar. Doch sehr bald könne sich das ändern, sagt er: »Sollte Griechenland im März die nächste Tranche der Finanzhilfen über voraussichtlich 80 Milliarden Euro ausgezahlt bekommen, gibt es eine reelle Chance, neue Rüstungsverträge abzuschließen.«

(...)

2010 betrug der griechische Rüstungsetat fast sieben Milliarden Euro. Das entsprach knapp drei Prozent der Wirtschaftsleistung, eine Zahl, die in der Nato nur von den USA übertroffen wurde. Zwar kürzte das Verteidigungsministerium 2011 die Rüstungs-Neubeschaffungen um 500 Millionen Euro. Das aber sorge nur dafür, dass der künftige Bedarf umso höher ausfalle, sagt ein Rüstungsexperte. Denn an der Truppenstärke von fast 130.000 Soldaten ändert sich vorerst nichts.

Unter Griechenlands EU-Partnern gibt es nur wenige, die sich öffentlich dafür aussprechen, die griechischen Rüstungsvorhaben umgehend und für lange Zeit zu stoppen. Einer ist Daniel Cohn-Bendit, Chef der Grünen im Europaparlament: »Von außen greifen die EU-Länder in praktisch alle Rechte Griechenlands ein. Krankenschwestern wird der Lohn gekürzt, und alles Mögliche soll privatisiert werden. Nur beim Verteidigungshaushalt heißt es plötzlich, das sei ein souveränes Recht des Staates. Das ist doch surreal.«

Cohn-Bendit glaubt, dass hinter dem Zaudern Europas handfeste wirtschaftliche Interessen stehen. Hauptprofiteur der griechischen Aufrüstungspolitik ist dabei ausgerechnet Europas Sparmeister Deutschland. Laut dem gerade veröffentlichten Rüstungsexportbericht 2010 sind die Griechen nach den Portugiesen – auch ein Staat kurz vor der Pleite – die größten Abnehmer deutscher Kriegswaffen. Spanische und griechische Zeitungen verbreiteten gar das Gerücht, Angela Merkel und Frankreichs Präsident Nicolas Sarkozy hätten Griechenlands Ex-Premier Giorgos Papandreou noch Ende Oktober am Rande eines Gipfeltreffens daran erinnert, bestehende Rüstungsaufträge zu erfüllen oder gar neue abzuschließen. Im Umfeld Papandreous wird das nicht bestätigt, auch die Bundesregierung dementiert entschieden: »Meldungen, Bundeskanzlerin Merkel und Präsident Sarkozy hätten Griechenland jüngst zu neuen Rüstungsgeschäften gedrängt, entbehren jeder Grundlage«, teilt ein Sprecher per E-Mail mit.

(...)

http://www.zeit.de/2012/02/Ruestung-Griechenland

Citim:
Aber es geht nicht nur um die Eurofighter: Dem jüngsten Rüstungsexportbericht ist zu entnehmen, dass Griechenland 2010 exakt 223 Panzerhaubitzen von Typ M109 aus Bundeswehrbeständen sowie ein U-Boot der Klasse 214 aus Deutschland importierte. Gesamtwert der Waffengeschäfte: 403 Millionen Euro. In den Jahren davor verdiente im Süden Europas vor allem Krauss-Maffei Wegmann prächtig. Das Münchner Unternehmen lieferte 170 Leopard-2-Panzer an Athen aus, dabei ging es um 1,7 Milliarden Euro. Als die Griechen mit den Zahlungen in Rückstand gerieten, sprachen Spitzenbeamte der Bundesregierung das Thema immer wieder an. »Die Linie war, Ausstände Griechenlands in der Rüstungsindustrie einzutreiben«, sagt ein deutscher Lobbyist.

Auch U-Boote von ThyssenKrupp, Hubschrauber von Eurocopter und Lenkflugkörper von Diehl BGT Defence zählen inzwischen zum Stolz des griechischen Militärs. Das Kriegsgerät trug erheblich dazu bei, dass die Staatsschuld Griechenlands explodierte. Nicht nur beim Anteil der Rüstung am Bruttoinlandsprodukt liegen die Griechen in Europa auf einem Spitzenplatz. Laut dem schwedischen Friedensforschungsinstitut Sipri verzeichneten zwischen 2005 und 2009 nur China, Indien, die Vereinigten Arabischen Emirate und Südkorea mehr Waffenimporte als Griechenland.

Dimitris Droutsas ist einer der wenigen Griechen, die sich zu diesen Zahlen offen äußern. Bis Juni 2011 war er griechischer Außenminister. »Wir haben nicht so viel Geld für die Verteidigung ausgegeben, weil uns das Spaß gemacht hat«, sagt er. Die griechischen Außengrenzen müssten gegen die Migrantenströme aus Nordafrika und Asien gesichert werden, fast täglich gebe es Konflikte mit der Türkei. »Als Außenminister erhielt ich am Nachmittag immer eine Nachricht des Verteidigungsministeriums mit der Auflistung der türkischen Verletzungen unseres Luftraums.« Zudem beobachte Griechenland mit Sorge die zunehmende Aktivität der türkischen Marine in der Ägäis und habe vor gut 35 Jahren die »türkische Invasion« auf Zypern erlebt. Seitdem lebten die Griechen in einem Zustand der Angst. Dass es mit der Türkei ein Wettrüsten gebe, obwohl beide Länder in der Nato sind, hält Droutsas für legitim: »Ob wir wollen oder nicht, Griechenland ist gezwungen, über ein starkes Militär zu verfügen.« Punkt.

http://www.zeit.de/2012/02/Ruestung-...enland/seite-2
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 21:54   37
Citim:
Greqia, borxh pėr tė blerė armė

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2012, 16:41   38
Citim:
Eksperti rus: Lufta SHBA-Iran ėshtė e afėrt

Njė luftė midis Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe Iranit ka shumė gjasa qė tė fillojė shumė shpejt, vlerėsoi ish-kreu i Shėrbimeve Sekrete Ruse.

Nė njė intervistė pėr Agjensinė e Lajmeve “Interfax”, Nikolai Patrushev, u shpreh se: “Uashingtoni ėshtė i vendosur qė tė ndėrrojė me ēdo kusht regjimin nė Iran dhe pasi ka dėshtuar nė tė gjitha mėnyrat e tjera, tashmė i mbetet pėrballė vetėm mundėsia e njė konflikti tė armatosur”.

Sipas tij, “ka shumė gjasa qė situata e tensionuar tė pėrshkallėzohet nė njė ndėrhyrje ushtarake qė gjatė vitit 2012. Nė favor tė kėsaj alternative ndikon edhe presioni i Izraelit ndaj amerikanėve”.

Patrushev, u shpreh gjithashtu i sigurt se nė Pentagon ekziston tashmė njė plan i detajuar se si do tė realizohet ndėrhyrja nė Iran. “Pa dyshim qė CIA ka dhėnė kontributin e saj dhe amerikanėt kanė gati njė plan pėr ndėrhyrjen dhe njė preventiv pėr tė gjithė kostot e mundshme tė luftės”, u shpreh Patrushev.

Ai shtoi se zgjidhja ideale pėr amerikanėt dhe izraelitėt do tė ishte njė goditje blitz mbi centralet bėrthamore, siē ka ndodhur mė parė nė Irak, por njė mundėsi e tillė ėshtė shmangur prej Iranit, qė i ka ndėrtuar reaktorėt thellė nėn tokė. Pėr kėtė arsye, e vetmja mėnyrė pėr t’i shkatėrruar ato ėshtė pushtimi ushtarak i vendit me 75 milion banorė, tė konsideruar njė superfuqi ushtarake nė rajon.

Mė parė gjatė javės, njė shkencėtar bėrthamor u vra nė njė atentat tė sofistikuar nė qendėr tė Teheranit, ngjarje pėr tė cilat autoritetet e vendit tė madh aziatik fajėsuan agjenturėn amerikane dhe izraelite.

Megjithatė, Uashingtoni, i cili nuk e ka pėrjashtuar ndonjėherė mundėsinė e ndėrhyrjes nė Iran, e deklaroi veten tėrėsisht tė huaj me ngjarjen.

http://lajmpress.com/lajme/bota_rajoni/12383.html

Citim:
Vrasja e shkencėtarit, reagon Ambasada e Iranit nė Tiranė

Tiranė, 13 janar 2012, NOA – Vrasja dy ditė mė parė e shkencėtari iranian nė njė atentat me bombė ka sjelle dhe reagimin e Ambasadės Iraniane nė Tiranė. Nė dekoratėn pėr shtyp, Ambasada shprehet se vrasja e inxhinierit Ahmadi Roshan ėshtė nė tė njėjtėn linjė me qėndrimet e shteteve qė janė kundėr zhvillimit tė projektit bėrthamor tė Iranit. “Republika Islamike e Iranit i konsideron kėto akte terroriste nė njė linjė me qėndrimet dhe veprimet tė atyre pak vendeve tė njohura tė cilat janė kundėr proēesit tė zhvillimit dhe progresit teknologjik tė Iranit, veēanėrisht nė fushėn e teknologjisė bėrthamore paqėsore dhe qė, duke monopolizuar shkencėn dhe teknologjinė, duan tė privojnė vendet nga mundėsia e zhvillimit dhe tė ruajnė interesat dhe mbizotėrimin e tyre mbi popujt”, thuhet nė deklaratė. Inxhinieri Ahmadi Roshan, ishte i specializuar nw pasurimin e uraniumit. Ai u vra me njė atentat me bombė nė makinėn e tij.

Nga ana tjetėr, se “akti i fundit terrorist qė ēoi nė martirizimin e inxh. Ahmadi Roshan, njė nga kontribuesit e industrisė bėrthamore tė vendit tonė dhe kolegut tė tij tė dashur, ėshtė e ngjashme me mėnyrėn e vrasjes sė shkencėtarėve tė tjerė iranianė, martirėt dr.Alimohammad dhe dr.Shahriari nė tė cilat ishte i dukshėm dhe i sigurtė roli dhe ndėrhyrja e regjimit sionist”.

Nė deklaratė theksohet se projekti bėrthamor do tė vazhdojė me shkencėtarė tė tjerė. “Pa dyshim kėto lloj aktesh ēnjerėzore dhe burracake terroriste nuk do tė ngrenė as mė tė voglėn pengesė nė rrugėn e zhvillimit dhe progresit tė shkencės dhe teknologjive paqėsore tė cilėn populli iranian e ka zgjedhur vetė dhe me tė cilėn krenohet. Tė tjerė shkencėtarė tė rinj iranianė do tė ndjekin pa hezitim rrugėn e martirėve tė tyre tė dashur duke dėshmuar progresin nė rritje nė lėmin e shkencės dhe teknologjisė”.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=136868


Citim:
SHBA redukton forcat nė Evropė

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė vendosur tė shkurtojnė me 7 mijė ushtarė forcėn e tyre ushtarake qė mbajnė nė Evropė.

Njė vendim i tillė vjen nė kuadėr tė shkurtimeve tė paralajmėruar nė njė fjalim nė fillim tė janarit nga Presidenti i SHBA-ve, Barack Obama. Lajmin pėr shkurtimin e forcave nė kontinent e dha Sekretari i Mbrojtjes, Leon Panetta. “Pentagoni do tė tėrheqė katėr brigada ushtarake nga Evropa”, tha Panetta. Aktualisht, dy bazat kryesore tė SHBA-sė nė Evropė janė ato tė “Rammstein” nė Gjermani dhe “Aviano”-s nė Itali.

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė ulur buxhetin e tyre pėr ushtrinė nė njė rekord tė ulėt gjatė vitit 2012, ndonėse Obama foli pėr njė rritje graduale nė dekadėn qė do tė pasojė. Nė njė fjalim tė mbajtur nė fillim tė janarit, Obama theksoi pėr domosdoshmėrinė e mbajtjes sė njė ushtrie mė pak tė kushtueshme, por mė efikase. Ai paralajmėroi njė zhvendosje tė vėmendjes drejt kontinentit amerikan, deklaratė qė solli reagimin e ashpėr tė Kinės.

http://www.koha.mk/globi/10662.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.1.2012, 21:20   39
Citim:
India do tė blejė mbi 100 avionė luftarakė

India ka vendosur tė blejė 126 avionė luftarakė Rafale, prodhim i Francės, nė vlerė prej 11 miliardė dollarėsh.

Presidenti francez, Nicolas Sarkozy, ka thėnė se marrėveshja, e cila nuk ėshtė finalizuar ende, do tė pėrfshijė edhe transferime tė rėndėsishme tė teknologjisė.

India, importuesi mė i madh i armėve nė botė, tani ėshtė duke zėvendėsuar armėt e saj tė epokės sovjetike me armė moderne.

http://www.telegrafi.com/?id=4&a=9589
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.2.2012, 20:37   40
Citim:
Putin 800 miliardė dollarė pėr ushtrinė

Rusia do tė shpenzojė rreth 800 miliardė dollarė nė 10 vitet e ardhshme pėr ushtrinė. Lajmin e ka bėrė me dije Kandadati pėr president, njėkohėsisht kryeministri aktual i Rusisė, Vladimir Putin.

"Ėshtė e qartė se nuk mund ta forcojmė pozicionin ndėrkombėtar, tė zhvillojmė ekonominė dhe instituticonet demokratike, nėse nuk jemi nė gjendje tė mbrojmė Rusinė"- ka thėnė Putin nė njė intervistė pėr gazetėn "Rosiskaja Gazeta". Sipas tij 770 miliardė dollarė do tė shpenzohen nė ushtrinė ruse ndėrsa pjesa tjetėr do tė pėrdoret pėr ndėrtimin e mė shumė se 400 raketave ndėrkontinentale balistike, rreth 100 satelitėve ushtarakė, luftanijeve dhe aeroplanėve tė rinj luftarakė.

Putini u shpreh edhe pėr mburojėn antiraketore tė SHBA-sė dhe aleatėvė tė saj qė po vendoset nė Evropė, me gjithė kundėrshtimet e Rusisė, duke thėnė se Moska zyrtare ka njė pėrgjigje "efektive dhe asimetrike" pėr sistemin.

Putin po pėrballet me zemėrimin e rusėve qė prej rezultatit tė zgjedhjeve parlamentare, tė cilėt kėrkojne zgjedhje tė lira e tė ndershme.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=22388
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 09:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.