Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.2.2012, 21:10   41
Citim:
"Independent": Franca e Gjermania, pėrgjegjėse pėr krizėn greke

LONDER - “Blerja e sistemeve tė armatimit tė Francės dhe Gjermanisė nga Greqia shkaktoi krizėn, pasi shtetet europiane i bėnin presion Athinės pėr tė blerė sisteme, qė nuk mund t’i paguante», shkruan gazeta britanike «Independent», nė artikullin me titull «Franca dhe Gjermania janė pėrgjegjėse pėr krizėn nė Greqi».

“Gjithnjė e mė shumė shtohen zėrat qė akuzojnė Berlinin dhe Parisin pėr gjėndjen nė vend, pasi shpenzimet pėr pajisjet e mbrojtjes qė blinte Greqia nga ato ishin tė papėrballueshme”, shkruan gazeta.

«Nė pjesėn mė tė madhe tė dekadės sė fundit, Greqia, me njė popullsi prej 11 milion banorė, ishte njė nga 5 importuesit e parė tė armėve nė botė. Shumica e armėve tė shtrenjta, duke pėrfshirė edhe nėndetėse, tanke dhe avionė luftarakė, prodhoheshin nė Gjermani, Francė dhe Shtetet e Bashkuara», shkruan "Independent". Artikulli vazhdon duke thėnė se, «edhe nė vitin 2010, kur shkalla e katastrofės ekonomike ishte e qartė, Greqia bleu 223 armė kundėrajrore dhe njė nėndetėse nga Gjermania, me mbi 403 milionė euro».

Nė marrėveshjen e re tė ndihmės, Greqia ėshtė angazhuar pėr tė zvogėluar shpenzimet e mbrojtjes rreth 400 milionė euro. Udhėheqėsit e eurozonės deri tani kanė treguar njė mirėkuptim mė tė madh nė shkurtimin e shpenzimeve tė mbrojtjes, edhe pse janė dy herė mė tė mėdha nga mesatarja e NATO-s pėrkundrejt PBB-sė, nga sa kanė treguar pėr ato pėr shėndetin apo pensionet.

Artikulli pėrfundon duke pyetur se “ēfarė mund tė bėhet kėtej e tutje?”

Mundėsitė pėr Greqinė janė tė vogla, sipas gazetės britanike, pasi kontratat qė janė nėnshkruar nuk mund tė anulohen, sepse ekzistojnė klauzolat penale qė parashikojnė gjoba, pėrgjigjet.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...eke-82175.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.3.2012, 18:44   42
Citim:
India importon, SHBA eksporton mė sė shumti armatim

India ėshtė importuesi mė i madh nė botė i armatimit, ndėrsa Shtetet e Bashkuara dhe Rusia janė eksportuesit mė tė mėdhenjė, pasi e pėrbėjnė gjysmėn e eksportit global tė armatimit. Njė studim i ri nga Instituti pėr Kėrkime Ndėrkombėtare pėr Paqė nė Stokholm tė Suedisė, thotė se ndėrmjet viteve 2007 dhe 2011, India ka importuar afro 10% tė tė gjithė armatimit, ndėrsa pjesa mė e madhe ishte blerė nga Rusia, Britania dhe Izraeli.

Sipas kėtij instituti, Shtetet e Bashkuara kanė eksportuar 30% tė armatimit nė pėrmasa globale, duke shitur armė nė mė tepėr se 80 vende. Rusia e mbanė vendin e dytė me 24%, e treta ėshtė Gjermania, ndėrsa e katėrta Franca.

http://www.koha.mk/globi/12610.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.4.2012, 21:42   43
Citim:
Manovra tė pėrbashkėta ushtarako-detare Rusi-Kinė

Kina dhe Rusia po zhvillojnė sot manovra tė pėrbashkėta ushtarake nė Detin e Verdhė ndėrmjet brigjeve tė Kinės dhe gadishullit Korean.

16 mjete lundrimi dhe dy nėndetėse kineze si dhe katėr anije luftarake ruse do tė marrin pjesė nė manovrat gjashtė ditėshe.

Manovrat pėrfshijnė mbrojtje anti-ajrore, taktika kundėr sulmeve tė nėndetėseve, misione pėr kėrkim-shpėtim dhe simulimin e njė operacioni pėr tė shpėtuar pengjet nė njė anije tė rrėmbyer.

Dy ish-rivalėt e Luftės sė Ftohtė kanė kryer katėr manovra ushtarake dy-palėshe dhe shumė-palėshe qė nga viti 2005.

http://www.voanews.com/albanian/news...148436255.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2012, 21:28   44
Citim:
Rusia prezanton “superraketėn” ndėrkontinentale

Moskė, 23 maj - Njė raketė e re ndėrkontinentale u testua me sukses ditėn e mėrkurė nė Rusi, informoi Ministria e Mbrojtjes.

Zhvillimi i armės sė re ka qenė aq sekret, sa qė asaj ende nuk i ėshtė vendosur njė emėr.

Raketa ėshtė projektuar pėr tė qenė nė gjendje qė tė depėrtojė nė sistemin e mbrojtjes tė NATO-s nė Europė.

Lėshimi prove u realizua vetėm disa ditė pasi Aleanca e Atlantikut Verior, pjesė e sė cilės ėshtė edhe Shqipėria, deklaroi se ka arritur “njė nivel tė brendshėm operacional tė sistemit antiraketė”.

Raketa, e cila u lėshua e papajisur me eksplozivė, goditi me sukses njė objektiv tė ndodhur 6 mijė kilometra larg, nė skajin lindor tė Federatės Ruse.

Aktualisht, NATO ėshtė duke zhvilluar njė sistem anti-raketė, tė shpėrndarė nė disa baza nė Europė. Sistemi do tė jetė nė gjendje t’i ofrojė njė mbrojtje efektive kontinentit nga kėrcėnimet raketore, pasi ėshtė nė gjendje tė shpėrthejė nė ajėr raketat armike.

Moska ka protestuar ashpėr ndaj kėtij projekti dhe ka premtuar pėr marrjen e masave nga ana e saj, duke i parė bazat mbrojtėse si kėrcėnim pėr vetė Rusinė, ndonėse NATO ka deklarua mė parė se qėllimi i vetėm i sistemit ėshtė tė sigurojė Europėn nga kėrcėnimi iranian dhe kėrcėnimet e tjera terroriste.

http://koha.net/?page=1,16,100631
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2012, 19:42   45
Citim:
Berlini po e furnizon Izraelin me nėndetėse

Sipas javores gjermane “Der Spiegel”, Gjermania po e furnizon Izraelin me nėndetėse, tė cilat mund tė pajisen me koka nukleare. Sipas tė pėrjavshmes, tri prej kėtyre nėndetėseve tė prodhuara nė Kiel tashmė i janė dhėnė shtetit hebraik.

Tri tė tjera ėshtė paraparė t’i jepen mė 2017. Madje, Izraeli ėshtė duke e shqyrtuar mundėsinė qė nė Gjermani tė bėjė edhe njė porosi tjetėr pėr tri nėndetėse.

Sipas magazinės, Berlini gjithmonė e ka mohuar mundėsinė qė kėto nėndetėse tė mund tė bėhen pjesė e arsenalit nuklear izraelit. Mirėpo, sipas “Der Spiegel”, ish-zyrtarė tė lartė tė Ministrisė gjermane tė Mbrojtjes e kanė siguruar se qeveria gjithmonė ka besuar se Izraeli po i pajis me municion atomik nėndetėset sulmuese tė klasės “Dolphin”.

“E konfirmoj se ne kemi nėndetėse gjermane dhe kjo nuk ėshtė ndonjė fshehtėsi”, ka deklaruar zėdhėnėsi i Ministrisė izraelite tė Punėve tė Jashtme, Yigal Palmor. “Ndėrsa, nuk mė takon mua tė flas rreth kapaciteteve tė tyre nukleare”, ka shtuar ai.

Izraeli, i cili nuk e ka nėnshkruar Traktatin e Mospėrhapjes Nukleare, kurrė nuk i ka konfirmuar as demantuar kapacitetet e tij nukleare, njė politikė zyrtarisht e cilėsuar “ambiguitet i qėllimshėm”.

Njoftimi se nėndetėset qė i janė shitur Izraelit janė pajisur me municion atomik ka ngjallur reagimin e opozitės socialdemokrate (SPD), e cila ka kėrkuar shpjegime nga qeveria e Angela Merkelit.

“Qeveria federale duhet tė japė informacione pėr tė ditur nėse nėndetėset e dhėna nga Gjermania mund tė pajisen me sisteme qė mund tė bartin predha nukleare”, ka deklaruar pėr tė pėrjavshmen Rolf Mützenich, zėdhėnės pėr ēėshtjet e politikės sė jashtme tė grupit parlamentar tė SPD-sė.

“Deri mė tani, kėto furnizime ndėr tė tjera janė justifikuar me faktin se kėto nėndetėse ishin pjesė e njė arsenali konvencional zhbindės”, ka theksuar ai.

“Furnizimi (me nėndetėse) ėshtė bėrė pa armatim”, i ėshtė pėrgjigjur “Der Spiegelit” zėdhėnėsi i kancelares Angela Merkel, Steffen Seibert, duke shtuar: “qeveria federale nuk merr pjesė nė spekulimet lidhur me armatosjen e tyre tė mėvonshme”.

“Gjermanėt mund tė jenė krenarė qė kanė garantuar ekzistencėn e Izraelit pėr vitet e ardhshme”, ka deklaruar nė lidhje me kėtė kontratė ministri izraelit i Mbrojtjes, Ehud Barak, i cituar nga gazeta.

Sipas “Der Spiegel”, Berlini shpresonte se nė kėmbim me kėto kontrata do tė merrte koncesione nga ana e izraelitėve rreth kolonive nė territoret e pushtuara palestineze. (AFP)

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/5...-me-nendetese/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.6.2012, 21:08   46
Citim:
Norvegjia blen aeroplanė luftarakė nga SHBA

Ministria e Mbrojtjes e Norvegjisė tha tė premten se ka porositur dy aeroplanėt e saj tė parė luftarakė F-35 nga SHBA, si pjesė e njė marrėveshjeje nė vlerė prej 10 miliardė dollarėsh pėr dhjetėra avionė luftarakė tė rinj, qė do tė zėvendėsonin flotėn e saj tė vjetėruar tė F-16-shve.

Ministri i Mbrojtjes Espen Bart Eide tha se aeroplanėt e rinj, pritet t'i bashkohen forcės ajrore tė Norvegjisė nė vitin 2015.

Bart Eide tha se kjo ishte blerja mė e madhe e bėrė ndonjėherė nga Norvegjia, qė ėshtė shtet anėtar i NATO-s.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=172642
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2012, 21:40   47
Citim:
Turqia kėrkon nga NATO raketa tė llojit “patriot”

Ankara, 20 nėntor - Turqia thotė se bisedimet me vendet anėtare tė NATO-s rreth furnizimit tė vendit me raketa ajrore tė llojit “patriot”, pėr t'iu kundėrvėnė njė kėrcėnimi potencial nga Siria, kanė arritur nė njė “fazė pėrfundimtare”.

Ministri i Jashtėm turk, Ahmet Davutoglu tha sot se Ankaraja sė shpejti do t’ia bėjė njė kėrkesė zyrtare NATO-s.

Ndėrkohė, sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Anders Fogh Rassmusen tha njė ditė mė parė se NATO do ta shqyrtojė kėrkesėn e Turqisė si ēėshtje emergjente.

Nga vendet anėtare tė Aleancės, vetėm Gjermania, Holanda dhe SHBA-ja kanė nė arsenalin e tyre raketa tė llojit “patriot”.

http://koha.net/?page=1,15,124024
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2012, 21:39   48
Citim:
Shqyrtohet vendosja e raketave Patriot nė Turqi

Bruksel, 21 nėntor - Turqia ka kėrkuar nga NATO-ja qė tė vendosė raketat e mbrojtjes ajrore Patriot nė territorin e saj, kurse Aleanca tha tė mėrkurėn se Ankaraja dėshiron ndihmėn e saj pėr t’u mbrojtur nga sulmet e mundshme siriane.

Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s, Anders Fogh Rasmussen tha se aleanca do tė diskutojė kėrkesėn “pa ndonjė vonesė”.

Vendosja e tillė “do tė shtojė aftėsinė mbrojtėse tė Turqisė pėr ta mbrojtur popullsinė dhe territorin e Turqisė”, tha Rasmussen, duke shtuar se dislokimi do tė “kontribuojė edhe nė ndaljen e pėrshkallėzimit tė krizės pėrgjatė kufirit juglindor tė NATO-s”.

Brenda aleancės, vetėm Shtetet e Bashkuara, Gjermania dhe Holanda kanė sisteme raketash Patriot nė arsenalet e tyre.

Njė ekip i NATO-s planifikon ta vizitojė Turqinė nė javėn e ardhshme pėr tė kryer njė studim nė zonėn ku do tė mund tė vendoseshin raketat Patriot.

http://koha.net/?page=1,16,124236
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.12.2012, 21:31   49
Citim:
NATO: OK raketave nė Turqi

Ministrat e Jashtėm tė vendeve anėtare tė NATO-s miratuan kėrkesėn e Turqisė pėr tė vendosur sisteme anti-raketė Patriot nė kufirin e Turqisė me Sirinė.

Lajmi njoftohet nga njė zėdhėnės i Aleancės nė pėrfundim tė takimit disa-orėsh nė Bruksel tė kryediplomatėve tė vendeve anėtare. Megjithatė, Holandės dhe Gjermanisė do t’u duhet tė kalojnė propozimin nė parlament nė mėnyrė qė tė ketė njė mbėshtetje pėrfundimtare.

Vendimi vjen nė njė kohė kur SHBA dhe ndėrkombėtarėt i druhen pėrdorimit tė armėve kimike qė regjimi i Assad zotėron.

Presidenti amerikan paralajmėroi presidentin sirian se nėse do tė pėrdorte armė kimike, do tė mbante pėrgjegjėsi personale pėr to. Por Damasku ka mohuar pretendimet se zotėron armė kimike, dhe shtoi se edhe nėse do tė zotėronte arsenal tė tillė armėsh, kurrėsesi nuk do t’i pėrdorte kundėr popullit tė vet.

http://lajmpress.com/lajme/bota_rajoni/16957.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2012, 21:32   50
Citim:
SHBA dėrgon trupa dhe raketa nė Turqi

Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Leon Panetta ka nėnshkruar tė premten njė urdhėr pėr tė dėrguar raketa nė Turqi dhe 400 ushtarė, pėr tė forcuar kėshtu mbrojtjen e Turqisė kundėr kėrcėnimit tė raketave siriane.

Siē raporton Reuters ėshtė dhėnė urdhri i zhvendosjes sė dy baterive tė mbrojtjes raketore dhe bashkė me tė nė ndihmė tė Turqisė do tė shkojnė edhe 400 ushtarė amerikanė.

Bateritė e mbrojtjes raketore Patriot do tė mbėrrijnė nė kufirin turko-sirian nė fund tė muajit janar.

Qėllimi i dėrgimit tė forcave ushtarake ėshtė mbrojtja e kufijve tė Turqisė nga sulme tė mundshme tė ushtrisė siriane.

Ndryshe, Turqia kishte kėrkuar nga NATO nė muajin tetor vendosjen e sistemit tė raketave Patriot pas rritjes sė incidenteve nė kufirin me Sirinė, ku mė i rėndi ishte rėnia e njė rakete nė njė fshat kufitar turk, ku 5 civilė gjetėn vdekjen. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=4&a=12989
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.2.2013, 20:11   51
Citim:
Koreja e Veriut kryen testin e tretė dhe mė tė madh bėrthamor

Televizioni shtetėror i Koresė se Veriut njoftoi tė martėn se ėshtė kryer me sukses testi bėrthamor, i treti dhe mė i madhi, deri mė tani nė kėtė vend.

Nė njoftim thuhet se prova pėrfshinte njė pajisje miniaturė, qė kishte njė forcė mė tė madhe shpėrthyese sesa provat e mėparshme tė kryera nga Veriu.

Agjencitė Sizmologjike raportuan tė martėn pėr njė tėrmet nė Korenė e Veriut, me shkallė prej 5.0.

Ministria e Mbrojtjes e Koresė sė Jugut tha se besonte qė Veriu kishte kryer njė test qė pėrfshin njė pajisje bėrthamore me njė eksploziv midis gjashtė dhe shtatė kilotonėsh.

I menjėhershėm ka qenė reagimi i sekretarit tė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon, i cili ka dėnuar kėtė test bėrthamor dhe ka lėnė kuptohet se Koreja e Veriut do tė ketė pasoja nga shkelja e rezolutave sė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė bashkuara 1718, 1874 dhe 2087.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/0...adh-berthamor/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2013, 22:23   52
Citim:
22 armė bėrthamore amerikane nė Holandė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	f1_10arme1370893140.jpg
Shikimet:	105
Madhėsia:	133,8 KB
NNJ:	5027Rreth 22 armė bėrthamore amerikane ndodhen nė territorin holandez, konfirmoi vetė ish-kryeministri Ruud Lubbers. Lubbers, shef ekzekutivi nga vitit 1982 deri ne 1994-ten, sqaroi se bombat janė vendosur nė dhoma tė fshehta nėntokė, nė bazėn ajrore Volkel, transmeton TCH.

Kėto pohime ai i bėri nė njė dokumentar pėr "National Geographic", ku u shpreh: "Nuk do ta kisha besuar kurrė se ato gjėra tė kota do tė vazhdonin tė mbeteshin aty deri nė 2013-ten".

Prania e armėve bėrthamore nė tokėn holandeze ėshtė pėrfolur prej kohėsh, por Lubbers ėshtė zyrtari mė i lartė qė konfirmon ekzistencėn e tyre.

http://www.koha.net/?page=1,16,148634
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2013, 21:13   53
Citim:
Franca do tė mbetet fuqi ushtarake nė Evropė

Ministri francez i Mbrojtjes, Jean-Yves Le Drian ka prezantuar Ligjin pėr programin ushtarak 2014-2019, i cili sugjeron njė ekuilibėr mes nevojės pėr tė ruajtur pozitėn ushtarake tė Francės dhe pėr tė siguruar kursime buxhetore.

Nga pėrafėrsisht 280 mijė vende pune, Franca ka ushtrinė e dytė mė tė madhe nė Evropė, pas Britanisė. Francezėt do tė reduktojnė ushtrinė pėr 23 500 ushtarė. Me kėto reforma ushtria franceze do tė pakėsohet pėr 33 675 pjesėtarė, ose rreth 7 500 nė vit.

Le Drian ėshtė i bindur se me njė ushtri prej 242 mijė ushtarėsh Franca do tė mbajė vendin e saj nė botė.

Njėsitė luftarake do tė kursehen nė kuadėr tė reformės sė ushtrisė franceze, ngase do tė reduktohen me vetėm 8 000 mijė ushtarė.

Siē transmeton Albinfo, ndėrhyrja ushtarake nė Republikėn e Malit i ka shėrbyer ushtrisė franceze dhe Ministrisė sė Mbrojtjes pėr tė ruajtur disa nga pėrfitimet e rrezikuara. Sipas njė skenari, ėshtė parashikuar shitja edhe e aeroplanmbajtėses “Charles de Gaulle”.

Ky skenar ėshtė shmangur pėr shkak tė lobimit aktiv tė kompleksit ushtarako-industrial, por edhe pėr shkak tė paralajmėrimeve tė shumta qė deputetėt do tė votojnė kundėr buxhetit pėr ushtrinė nėse ajo bie nėn pragun prej 1.5 pėr qind tė PBB-sė.

Franca 2014 deri nė vitin 2019 ka planifikuar tė shpenzojė 190 miliardė euro pėr nevoja ushtarake.

Parlamenti francez do tė diskutojė pėr legjislacionin e propozuar kėtė vjeshtė. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=4&a=15471
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2013, 21:11   54
Citim:
Japonia “tregon muskujt”

Tokio, 7 gusht - Japonia “tregon muskujt” Japonia prezantoi tė martėn anijen mė tė madhe luftarake tė ndėrtuar nė vend, qė prej Luftės sė Dytė Botėrore.

Anija e pagėzuar me emrin “Izumo” ėshtė e gjatė 250 metėr dhe nga autoritetet ėshtė klasifikuar si helikopter-mbajtėse dhe nė bord mund tė transportojė deri nė 14 helikopterė.

Megjithatė, me pistėn e gjatė tė saj, “Izumo” mund tė transformohet lehtėsisht edhe nė njė anije aeroplan-mbajtėse, megjithėse autoritetet ushtarake japoneze e mohuan kėtė duke deklaruar se “Izumo” do tė pėrdoret vetėm pėr transport helikopterėsh, apo shkatėrruese e tyre.

Anija ka kushtuar 1.2 miliard dollarė. Prezantimi i saj nė njė port tė Yokohamas mbėrrin nė njė kohė kur tensionet diplomatike me Tokios dhe Pekinit mbi sovranitetin e njė grupi ishujsh nė Detin e Kinės, janė pėrshkallėzuar ndjeshėm.

Televizioni shtetėror japonez tha se “Izumo” do tė ndihmojė pėr njė pėrgjigje mė tė mirė “kėrcėnimeve nė ujėrat pranė Japonisė”.

Po tė martėn, Kina shprehu shqetėsimin dhe paralajmėroi Japoninė mbi zgjerimin e kapacitetit tė saj ushtarak.

“Jemi tė shqetėsuar mbi zgjerimin konstant tė mjeteve ushtarake nga ana e Japonisė. Fqinjėt e Japonisė dhe komuniteti ndėrkombėtar duhet tė jenė tė vėmendshėm nė kėtė drejtim”, citohet nga “Global News”, Ministri kinez i Mbrojtjes.

“Japonia duhet tė mėsojė prej historisė, tė qėndrojė nė politikat e vetėmbrojtjes dhe tė pėrmbushė premtimin e saj pėr njė rrugė zhvillimi tė paqtė”, thuhet mė tej nė reagimin kinez.

Si Kina ashtu dhe Japonia pretendojnė sovranitetin mbi njė grup ishujsh shkėmborė tė pabanuar nė zonėn mes Okinauas dhe Tajvanit. Ishujt njihen si Senkaku nga japonezėt dhe Diaou nga kinezėt. Rėndėsia e sovranitetit tė ishujve bėhet akoma mė e madhe pėr shkak tė pozicionit strategjik tė tyre.

Ata ndodhen nė kryqėzimin e linjave tė anijeve, bota nėnujore ėshtė e pasur pėr peshkim dhe studimet e fundit dolėn nė pėrfundimin se nė zonė ka pasuri disa-miliardė dollarėshe naftė dhe gaz.

http://www.koha.net/?page=1,16,154861
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:42.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.