Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.2.2009, 23:44   1

Shkrim i cituar Gazsjellėsi transadriatik (nė plan)


Mbulim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.2.2009, 23:45   2

Shkrim i cituar W.Albania, Croatia lobby for Trans-Adriatic gas pipeline


TIRANA, Feb 11. (ATA) Albania and Croatia will lobby together for the major project of Trans-Adriatic gas pipeline, Prime Minister Sali Berisha said Tuesday at a joint news conference with his Croatian counterpart Ivo Sanader.

Under his two-day visit to Croatia, Berisha met with Sanader and thanked him for the support provided by Croatia in terms of Kosova Albanians' aspirations for freedom and dignity, according to the Prime Minister's Press Office.

Referring to the bilateral talks on energy, Berisha said that he had informed his Croatian counterpart of the proceeding of the Trans Adriatic gas pipeline and the positive results in this direction.

"This is the most efficient project from the economic point of view and the shortest of the gas pipeline projects from the Caspian sea to the west." he said.

http://bsanna-news.ukrinform.ua/news...d=8139&lang=en
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.7.2009, 20:40   3

Shkrim i cituar Trans-Adriatic Pipeline route assessment survey starts in W.Albania


The Trans Adriatic Pipeline project, which is developed by Switzerland-based EGL and Norwegian energy major StatoilHydro, has started a route assessment survey in Albania to determine an optimal routing for the future pipeline.

The main priority for the pipeline routing is to avoid crossing the core of the National Hotovė park, a protected natural reserve area in the region of Pėrmet.

The route assessment survey will be carried out by a group of 40 specialists, including international and Albanian consultants on the ground. It is expected to take three weeks.

http://www.istockanalyst.com/article...icleid/3339945
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.11.2009, 13:06   4
Citim:
Shqipėri: Projekti Transadriatik 1

"Ne po negociojmė me qeveritė e Azebaxhanit, Turqisė dhe shteteve tė tjera pėr ndėrtimin e njė naftėsjellėsi qė do tė kalojė pėrmes Shqipėrisė tė quajtur "Transadriatik1" qė do tė ndėrtohet nga dy kompani, njėra zvicerane dhe tjetra norvegjeze. Ndėrsa njė tjetėr projekt i rėndėsishėm mė diskutim me qeverinė e Katarit ėshtė ai pėr ndėrtimin e njė impianti rigazifikimi dhe termocentrali me gaz nė Seman", ka thėnė kryeministi Berisha gjatė njė fjalimi qė mbajti nė konferencėn e dytė tė investitorėve tė huaj nė Shqipėri.

Prezantimi i dy projekteve, naftėsjellesit dhe rigasifikatorit nė Seman, sipas kryeministrit Berisha, janė dy mundėsi tė reja energjetike qė Shqiperia ua ofron investitorėve tė huaj.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=5370
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2009, 16:30   5
Citim:
Greek Gov checks in on Trans Adriatic Pipeline progress

Greece’s Deputy Minister for Environment, Energy and Climate Change Ionnis Maniatis has met with representatives for the Trans Adriatic Pipeline (TAP) to discuss the progress of the project.

The 520 km TAP project is currently in the front-end engineering design stage. TAP joint venture partners Swiss EGL Group and Norway’s Statoil (formerly StatoilHydro), have recently completed a three month data collecting tour of Albania and Italy as part of its route refining process.

The project will transport natural gas from the Caspian Sea and Middle East regions to Europe. The gas pipeline will begin near Thessaloniki, Greece, and cross through Albania and the Adriatic Sea, before ending near Brindisi, Italy.

TAP will tie into the existing national gas systems in Greece and Italy. The project is aimed at enhancing both the security and the diversification of gas supplies for the European markets and the pipeline will have a 10 Bcm/a of gas with the possibility of increasing capacity to 20 Bcm/a.

http://pipelinesinternational.com/ne... gress/008662/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2009, 10:53   6
Citim:
Gara, gazsjellėsi “Trans Adriatik”, probleme nė Shqipėri dhe Greqi

BRINDIZI – Realizimi i gazsjellėsit “Trans Adriatik” ka probleme nė Shqipėri dhe Greqi. Njė konstatim i tillė ėshtė bėrė nė takimin e zhvilluar dje nė Brindizi nga aksionerėt e kėtij projekti dhe autoritetet italiane.

Pėr herė tė parė ėshtė deklaruar se ky projekt ka rival tė tij gazsjellėsin “South Stream” (Rrjedha e Jugut) i financuar nga Gazprom-i. Autoritetet italiane janė shprehur se situata ėshtė disi konfuze pasi rrjetet ndėrkombėtare tė naftės dhe gazit parashikojnė qė nė brigjet e Brindizit tė pėrfundojnė katėr tubacione tė mėdha.

Por, ai projekt qė do tė arrijė tė gjejė financimin dhe tė pėrfundojė nė kohė, do tė ketė mundėsinė qė tė gėzojė mbėshtetjen e Italisė dhe tė fitojė nė garėn pėr tė kapur tregjet europiane.


Pėrfaqėsues tė lartė tė qeverisė italiane, menaxherėt dhe aksionerėt e projektit tė gazsjellėsit “Trans Adriatik” janė takuar dje nė Brindizi.

Gjatė prezantimit tė projektit, pėr herė tė parė ėshtė njoftuar se bashkė me kompaninė zvicerane “EGL”, ėshtė bashkuar edhe gjiganti shtetėror norvegjez, “Statoil”, njė ndėr kompanitė mė prestigjioze nė ndėrtimin e linjave tė transportit tė naftės dhe gazit nė Europė.

Projekti me vlerė 1.5 miliardė euro pritet tė nisė nė vitin 2011. Brenda dy vjetėsh pėrfundon edhe studimi mjedisor.

Gjatėsia e kėtij gazsjellėsi ėshtė 500 milje dhe konsiderohet mė i shkurtri nė korridoret jugore tė gazit. Fillimisht do tė ketė njė kapacitet prej 10 miliardė m3 gaz dhe parashikohet qė brenda njė kohe tė shkurtėr tė transportojė drejt tregjeve perėndimore me njė kapacitet prej 20 miliardė m3 gaz. Diametri i tubacioneve ėshtė rreth 1.2 metra.

Por, projekti qė ka parashikuar tė marrė gazin nga Azerbajxhani dhe zona tė tjera pėrreth po has probleme. Nė takimin e zhvilluar nė Brindizi u konstatua fakti se Shqipėria dhe Greqia, si dy vende ku kalon gazsjellėsi transit nė kėto territore, kanė ende probleme.

Nė Shqipėri ėshtė parashikuar qė tė ketė njė stacion rigazifikimi nė qytetin e Fierit, nė pjesėn veriore, shumė pranė qytetit tė Vlorės. Menaxherėt e TAP firmosėn pak ditė mė parė njė Memorandum Mirėkuptimi me Turqinė. Greqia shtroi pėr diskutim para dy javėsh kėtė projekt dhe u shpreh dakord qė Shqipėria tė jetė pjesė e territorit ku do tė kalojė gazsjellėsi.

Por, autoritetet italiane konstatojnė se ka njė garė tė ashpėr mes kompanive dhe interesave gjeo-ekonomike pėr tubacionet qė do tė mbėrrijnė nė brigjet italiane. Tė paktėn katėr projekte janė paraqitur deri tani.

Ndėr mė kryesoret ėshtė “Rrjedha e Jugut” (South Stream), i mbėshtetur nga Rusia dhe i financuar nga Gazprom-i. Edhe ky projekt synon qė tė furnizojė tregjet perėndimore.

“Situata ėshtė disi kaotike”, - shprehen autoritetet italiane. Por, TAP gėzon mbėshtetjen e njė pjese tė vendeve anėtare tė Bashkimit Europian dhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Gjithsesi, burimet qė ka Azerbajxhani janė tė pamjaftueshme pėr tė garantuar furnizimin me gaz tė kėtij rrjeti dhe pėr tė garantuar furnizim normal pėr konsumatorėt.

Gazsjellėsi “Trans Adriatik” ėshtė i vetmi projekt i parashikuar pėr tė kaluar transit nė vendin tonė, ku pritet tė ndėrtohet edhe njė qendėr rigazifikimi. Ndėrsa projektet e tjera, pėrfshirė edhe “Rrjedhėn e Jugut” tė Gazprom-it, kanė pėrjashtuar Shqipėrinė, duke i kaluar fare pranė territorit tė tij.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=22432
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 14:36   7
Citim:
Gazi, Shqiperia ende e pa perfshire ne rrjetin nderkombetar

Cmimi larte i gazit per ngrohje ne vendin tone, mbetet kryesisht shkak i mosperfshirjes se Shqiperise ne rrjetin nderkombetar te gazit. Ka disa perpjekje, projekte dhe kontrata te nenshkruara te cilat ende nuk jane bere fizibel qe vendi yne te kete akses ne rrjetin nderkombetar te gazit.

Dy vite me pare KRRTRSH miratoi projektin madhor te gjurmes se gazsjellesit Trans-Adriatik. Gjurma kryesore e ketij projekti, perfshin Shqiperine ne nje korridor qe do te sjelle gazin nga vendet kaspike, nga vendet e Lindjes se Mesme dhe burimet e gazit te lengezuar ne Turqi.

Projekti lidhet me rrjetin nderkombetar te gazit ne Selanik dhe futet ne Shqiperi ne qarkun e Korces per te vazhduar ne Jug ne Kolonje, Permet dhe zonen e Tepelenes, duke kaluar me pas ne rrethin e Vlores, duke u ngjitur ne veri deri ne zonen e Mallakastres per te dale ne detin Adriatik ne bregdetin afer Fierit.

Njekohesisht ne kete projekt eshte perfshire edhe linja qe shkon ne veri ne drejtim te malesive te Dumrese qe eshte nje burim natyror mjaft i rendesishem per t`u shfrytezuar per depozitim nentokesor te gazit.

Ky projekt eshte miratuar nga komuniteti evropian si nje projekt prioritar dhe ka mbeshtetje nga qeveria zvicerane, e cila eshte gjithashtu ne nje proces lobingu ne bashkepunim edhe me qeverine shqiptare dhe me mbeshtetjen e disa komisionereve te BE-se per perfshirjen e Shqiperise ne kete projekt.

Gazsjellesi ka nje kapacitet fillestar prej 10 miliarde meter kub, nje pjese e te cilit mund te perdoret per TEC-et e reja qe do te ndertohen dhe per nevojat e tjera ne Shqiperi.

http://www.kohajone.com/html/artikull_49298.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2010, 16:03   8
Citim:
Trans Adriatic Pipeline opens offices in Albania, Greece and Italy

The Trans Adriatic Pipeline project (TAP ) has completed registration of permanent country offices in Albania, Greece and Italy.

The offices will support TAP in liaising with authorities, preparing and submitting applications, and briefing the public and media, management said in a statement.

“The opening of the new offices ... is another sign of TAP ’s continuous progress. These permanent representations will help us develop stronger relationships with local stakeholders and further create trust in TAP,” said Michael Hoffmann, external relations director.

TAP (www.trans-adriatic-pipeline.com) is a 520km pipeline that will transport natural gas via Greece and Albania across the Adriatic Sea to Italy’s southern Puglia region, and then further into Western Europe.

The project aims to enhance security of supplies and diversification for European markets.

http://balkans.com/open-news.php?uniquenumber=45311
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2010, 08:42   9
Citim:
E.ON Ruhrgas blen 15 pėr qind tė aksioneve nė projektin TAP

Gjiganti gjerman i energjisė elektrike dhe i gazit E.ON Ruhrgas bleu dje 15 pėr qind tė aksioneve tė projektit tė Gazsjellėsit TransAdriatik, (TAP), i cili deri tani kontrollohej nga zvicerania EGL dhe Statoil nga Norvegjia.

Lajmin e bėri tė ditur vetė konsorciumi. Nė kėtė mėnyrė, aleanca pėr kėtė gazsjellės u fuqizua edhe mė tej, sė bashku me shanset e projektit pėr t’u realizuar.

“Kjo ėshtė njė lėvizje strategjike dhe njė hap i rėndėsishėm nė realizimin e projektit. E.ON Ruhrgas ka njė histori tė gjatė nė zhvillimin me sukses tė projekteve tė gazit si dhe zotėron diturinė e mjaftueshme pėr tė fuqizuar TAP”, deklaroi kompania.

Dy kompanitė e tjera do tė kenė 42.5 pėr qind tė aksioneve tani e tutje, por TAP bėn tė ditur se mbetet e hapur pėr tė pranuar investitorė tė tjerė tė interesuar.

TAP synon tė hapė njė Korridor Jugor nė furnizimin e Europės me gaz, pėrmes ndėrtimit tė njė gazsjellėsi nga Trikalla nė Greqi pėr nė Itali, duke kaluar nga Shqipėria dhe deti Adriatik.

Ky gazsjellės synon tė gjejė njė mėnyrė pėr transportimin e gazit tė Lindjes sė Mesme dhe Detit Kaspik nė Europė, duke shmangur territorin rus. Por problemi qėndron nė faktin se kontratat e gazit me vendet prodhuese nė zonėn e Azisė Qendrore mbartin rreziqe tė mėdha politike. Pėr mė tepėr, aktualisht nė kėtė zonė nuk ka gaz tė mjaftueshėm pėr tė furnizuar njė gazsjellės tė ri.

Sipas drejtorit tė TAP, Kjetil Tungland, zhvillimi i TAP do tė varet nga ecuria e punimeve pėr zhvillimin dhe shfrytėzimin e fushės gazmbajtėse Shah Deniz nė Detin Kaspik. Pėr kėtė arsye, TAP thotė se do tė marrė vendimin e saj pėr ndėrtimin ose jo rreth vitit 2012.

Qeveria shqiptare ka dhėnė tė gjitha lejet e nevojshme pėr ndėrtimin e kėtij gazsjellėsi. Aleati i ri i projektit, gjermania “Ruhrgas” ėshtė njė nga kompanitė mė tė mėdha tė fushės. Gjatė vitit tė kaluar, ajo ka shpėrndarė nėpėr Europė 53 miliardė metra kub gaz. TAP synon tė ketė njė kapacitet vjetor transportimi prej 10 miliardė metra kub nė vit.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/86...86edb4ba6.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.8.2010, 22:46   10
Citim:
Pėrdorimi i gazit nė tė gjithė vendin, qeveria nis projektin

Kryeministri Sali Berisha theksoi nė mbledhjen e qeverisė rėndėsinė e ēuarjes pėrpara me shpejtėsi, tė politikės sė gazifikimit.

Z. Berisha tha se Shqipėria ėshtė ndėr tė paktat vende qė nuk ka sistem tėrėsor tė pėrdorimit tė gazit, nė njė kohė kur ky produkt rezulton tė jetė i leverdisshėm pėr familjet pėr shkak tė kostos dhe paralelisht kursen energji.

Ndaj dhe tė mėrkuren, qeveria ka pėrcaktuar me vendim, rregullat dhe kushtet e procedurave pėr dhėnien e lejeve pėr ndėrtimin dhe pėrdorimin e tubacioneve e tė infrastrukturės sė sistemeve tė gazit natyror.

Sali Berisha: “Sot, nė drejtim tė pėrdorimit tė gazit, tė disponibilitetit tė tij, ka njė progres shumė tė madh nė uljen e kostove, nė sistemin e tij. Ndaj me kėtė vendim, ne hedhim hapa shumė tė rėndėsishėm pėr tė ecur nė mėnyrė tė pandalshme drejt procesit tė pėrdorimit tė gazit nė tė katėr anėt e vendit. Kėrkime serioze kanė nisur dhe do tė bėhen pėr gazin nė vend. Tė dhėnat paraprake janė shumė inkurajuese”.

Shqipėria rezulton tė jetė vend tranzit i projekteve tė mėdha ndėrkombėtare tė gazit, siē ėshtė ai i gazsjellėsit Transadriatik.

Sali Berisha: “Politika e gazifikimit tė vendit duhet tė ecė me shpejtėsi. Shqipėria ėshtė vend kryesor tranzit i njė prej gazsjellėsve kryesorė tė Europės, atij Transadriatik, qė sjell gazin e Kaspikut drejt Europės Perėndimore. Ky projekt ėshtė mė afėr, se tė gjithė projektet e tjera tė gazit, pėr t’u shndėrruar nė realitet. Janė zgjidhur problemet e shumta dhe komplekse dhe ėshtė e rėndėsishme se rezervat nė burimin e kėtij gazsjellėsi janė dhjetėfishuar, me zbulimet e fundit nė ato zona. Por, krahas kėsaj, ka njė vullnet tė qarta nga vende mike qė edhe ai qė quhet South Stream apo Rryma Jugore, qė kalon nga Igumenica, Greqi, drejt Italisė, tė ketė njė degė drejt Vlorės. Ėshtė njė marrėveshje midis GAZPROM dhe ENI. Pėrveē kėtyre gazsjellėsve tė mėdhenj europianė, qeveria ka punuar dhe punon me insistim pėr impiante tė pėrdorimit tė gazit tė lėngėt. Zona e Semanit ėshtė vlerėsuar si zona mė e pėrshtatshme e tė gjithė pellgut tė rajonit, pėr ndėrtimin e njė impianti rigazifikues tė gazit tė lėngshėm, me potenciale shumė tė mėdha, drejt Shqipėrisė, Italisė, vendeve tė bregut tė Adriatikut dhe mė gjerė”.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=12415
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.10.2010, 22:10   11
Citim:
Gazsjellėsi nė Shqipėri, projekti devijon 30 km

Nė maj tė kėtij viti ėshtė nėnshkruar njė memorandum mirėkuptimi dhe bashkėpunimi me Trans Adriatic Pipeline AG pėr projektin e gazsjellėsit nė Shqipėri. Palėt pranojnė se duhet tė ndėrmarrin njė sėrė hapash pėr ēuarjen pėrpara tė projektit. METE duhet tė pėrgatitė njė ose mė shumė memorandume mirėkuptimi nė lidhje me projektin TAP, pėr hyrjen e gazsjellėsit nga Shqipėria dhe Greqia.

Projekti TAP parashikon qė investimi pėrfundimtar tė bėhet nė vitin 2011. Detyrimi i memorandumit ėshtė angazhimi i palėve se do tė punojnė sė bashku nė mėnyrė qė ky afat i parashikuar tė respektohet. METE dhe TAP do tė bashkėpunojnė nė kohėn e duhur dhe nė mėnyrė qė tė fitohet mbėshtetja politike e secilit prej shteteve sovrane qė marrin pjesė nė projektin TAP dhe qeverive mikpritėse.

Harta e rrugės nga do tė kalojė gazsjellėsi TAP, “Trans Adriatic Pipeline”, ka pėrfunduar kėtė verė. Nė pritje tė pėrgatitjes sė Vlerėsimit Mjedisor dhe Ndikimit Social tė ardhshėm, drejtuesit e projektit kanė arritur nė pėrfundimin se rruga duhet tė devijohet me 30 kilometra nė mėnyrė qė tė mos kalojė nėpėrmjet parkut kombėtar Hotova apo zona tė tjera tė mbrojtura nga shteti. Nė diskutimet me autoritetet vendore dhe qendrore, drejtues tė kėtij projekti kanė rėnė dakord qė tė zhvendosin mė nė veri rrugėkalimin e gazsjellėsit nėpėr Shqipėri, duke shkurtuar distancėn prej 30 km.

Zhvendosja e tubacioneve tė gazsjellėsit “Trans Adriatik” do tė lejojė shmangien e ndonjė ndėrhyrjeje tė mundshme nė zonat e kufizuara ushtarake dhe nė monumente kulturore tė rėndėsishme tė trashėgimisė, njė ēėshtje tė cilės drejtuesit e projektit i kanė kushtuar njė rėndėsi tė veēantė. Kjo zhvendosje, sipas burimeve zyrtare, do tė kenė mė pak ndikim nė mjedis dhe nė mėnyrėn e jetesės sė njerėzve tė kėtyre zonave.

Me anėn e takimeve tė ndryshme tė zhvilluara me autoritetet lokale dhe qendrore nė Shqipėri tanimė janė konfirmuar propozimet pėr ndryshimet e ndėrmarra nė pothuajse tė gjitha ministritė e pėrfshira nė kėtė proces, si dhe Zyrėn Qendrore tė Regjistrimit tė Pronave tė Paluajtshme, apo administratės rajonale tė komunitetit nė Korēė, Pėrmet, Gjirokastėr, Ēorovodė, Berat, Vlorė dhe Fier, si dhe OJQ-tė kombėtare dhe ndėrkombėtare mjedisore, sociale dhe kulturore. Mė shumė se 300 aktorė individualė tė departamenteve tė ndryshme kanė miratuar rrugėn e ndryshuar tė TAP-it, duke ofruar mbėshtetjen e tyre tė plotė pėr fazat e planifikuara nė vazhdim.

“Kėto takime nė Shqipėri kanė ofruar njė dialog tė paēmuar nė mes TAP-it, autoritetet shqiptare dhe publikut. Ky ėshtė njė shembull i qartė i angazhimit tė TAP-it pėr tu qenė aktiv me tė gjithė aktorėt, duke krijuar njė themel tė fortė pėr Vlerėsimin e Ndikimit nė Mjedisin Social”, - tha dr. Kai Schmidt Soltau, qė drejton procesin e pėrpunimit tė rrugės.

Drejtuesit e TAP-it do tė vazhdojnė tė punojnė ngushtė me tė gjithė kėta aktorė pėrgjatė fazave tė ardhshme tė projektit dhe nė tė gjithė jetėgjatėsinė e fazave tė ardhshme tė tij.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=67676
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.3.2011, 18:08   12
Citim:
Ministri i Jashtėm takon shefin e gazit, Abdullayev, pėr TAP-in. Pėrgjigjja: Pro South Stream-it

Duket se Azerbajxhani e ka ndarė mendjen se cilin projekt do tė mbėshtesė mė tepėr. Lufta pėr territoret e gazit ka pėrfshirė edhe Shqipėrinė, e cila pavarėsisht forcės modeste politike-ekonomike, duket se luan njė rol domethėnės pėr shkak tė pozicionit gjeografik.

Vendi ynė ėshtė duke lobuar fort pėr ndėrtimin e gazsjellėsit trans-Adriatik Pipeline, i vetmi projekt qė prek edhe territorin tonė, dhe ku fitimet mund tė jenė kolosale. Por problemi kryesor mbetet burimi i gazit, qė ndodhet nė Azerbajxhan (Shah Deniz), pėr tė cilin rusėt po luftojnė tė kenė pozicionin kryesor, pėrmes projektit tė tyre “South Stream” (rrjedhja e jugut), qė shmang varėsinė e Moskės nga “tekat” e Ukrainės. Nė Azerbajxhan kryqėzohen disa projekte, mes tyre edhe ai i Bashkimit Europian, “Nabucco”, pra gjithsej tre konkurrentė, ku mes tyre ka shanse tė pėrfitojė edhe Shqipėria me shpresėn qė TAP tė marrė konsensusin e gjerė.

Duke shfrytėzuar takimet me drejtues tė lartė tė vendit ish-sovjetik, ministri ynė i Jashtėm, Edmond Haxhinasto, shprehu interesin e vendit tonė pėr TAP-in. Nė njoftimin zyrtar, shpėrndarė nga ministria jonė, thuhet se me Presidentin e Azerbajxhanit, Ilham Aliyev, palėt kanė diskutuar gjerėsisht mbi ecurinė e gazsjellėsit trans-Adriatik, duke vlerėsuar avantazhet qė ofron nė raport me projektet e tjera konkurruese tė korridorit jugor (South Stream), tė cilat lidhen me koston e ulėt, kapacitetet transportuese qė pėrputhen me kapacitetet prodhuese tė Azerbajxhanit, rrugėn mė tė shkurtėr pėr t’u transportuar nė Itali etj. Gjithashtu nė takimin me Presidentin e SOCAR (kompania azere e gazit dhe naftės), Rovnag Abdullayev, Haxinasto diskutoi mbi mundėsitė e vlerėsimit tė projektit. Po sipas zyrės sė shtypit, thuhet se Presidenti Abdullayev vlerėsoi projektin e TAP-it dhe shprehu gatishmėrinė pėr tė bashkėpunuar pėr realizimin e tij. Por njė tjetėr panoramė japin mediat vendase azere. “News.az” tregon se nė takim e sipėr, presidenti i SOCAR foli hapur pro projektit rus “South Stream”, pėr tė cilin qeveria e Azerbajxhanit po jep miratimin ndaj nismės sė Moskės. Megjithatė, pėr ta bindur, Haxhinasto ftoi Presidentin Abdullayev pėr njė vizitė nė Shqipėri pėr tė parė dhe diskutuar mė konkretisht mbi projektin TAP.

Gazi po kthehet si malli mė i kėrkuar nė Europė, pėr shkak tė kostos dhe si mjeti i duhur pėr tė zėvendėsuar naftėn, sa i takon konsumit pėr nevoja tė ngrohjes dhe industrisė. Pothuajse nė tė gjitha projektet e gazit, Shqipėria ėshtė anashkaluar dhe si shkak, Kryeministri i vendit ka pėrdorur mungesėn e legjislacionit. Nė fakt, e vėrteta qėndron te forca gjeopolitike, interesat e larta mes shteteve dhe sikur tė mos mjaftonin kėto, vendi ynė ka ende probleme me pronėsinė, pėr tė cilėn kompanitė e huaja duan garanci.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...562606804.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2011, 12:43   13
Citim:
Gazsjellėsi, caktohet kufiri mes Shqipėrisė dhe Greqisė

29/03/2011  Rruga kalon nga Dipotamia nė Greqi. Nė prill nisin konsultimet pėr ndikimin nė mjedis

Caktohet rruga optimale mes kufirit shqiptaro-grek nga do tė kalojė gazsjellėsi TAP. Burimet zyrtare konfirmojnė se tashmė ėshtė caktuar njė territor prej 2 kilometrash nė zonėn kufitare qė lidh Selanikun nė Greqi dhe Shqipėrinė. Identifikimi i zonės ka ardhur pas njė hulumtimi nė terren nga 50 ekspertė kombėtarė dhe ndėrkombėtarė nė njė zonė 50 kilometra tė gjerė.

Ky korridor 2 km i gjerė ka mė pak ndikim nė mjedis, ka mė pak shqetėsime sociale pėr komunitetet lokale dhe nuk prek vendet e trashėgimisė kulturore tė ruajtura nga shteti. Kjo rrugė mund tė ndėrtohet dhe ėshtė nė pėrputhje tė plotė me standardet e sigurisė mė tė lartė.

Rruga e propozuar pėr kalimin e gazsjellėsit TAP nė Greqi do tė jetė 190 km e gjatė. Pika hyrėse e tubacionit do tė fillojė nė Nea Mesimvria pranė Selanikut dhe shtrihet nė veri tė kufirit greko-shqiptar pranė qytetit Dipotamia.

“TAP ka pėrfunduar tashmė procesin e rrugės sė tij nė tė tre vendet transit, duke pėrfshirė edhe Greqinė. Studimet tona tė plota dhe angazhimi me aktorėt nė tė tre vendet transit sugjerojnė se rruga e zgjedhur ka mė pak ndikim dhe ėshtė e pranueshme pėr autoritetet, komunitetet dhe shoqėria nė pėrgjithėsi. Ne jemi shumė krenarė qė kemi fituar besimin dhe mbėshtetjen e tė gjitha palėve tė interesuara nėpėrmjet kėtij procesi”,- tha Hans-Juergen Biewendt, Drejtor Teknik nė TAP, i cili kryeson zhvillimin e tubacionit nė terren.

Projekti TAP do tė jetė njė burim i rėndėsishėm i investimeve tė huaja direkte pėr Greqinė. Ai pritet tė nxitė ekonominė, tė gjenerojnė tė ardhura tė rėndėsishme dhe tė krijojė mė shumė mundėsi punėsimi lokale pėrmes kontratave tė ndėrtimit, si dhe prokurimit tė mallrave dhe shėrbimeve.

“Ky projekt ofron vlera tė rėndėsishme strategjike nė Greqi si ajo promovon rolin e vendit si shpėrndarės tė energjisė nė Evropėn Juglindore”, - tha Michael Hoffmann, Drejtor i Punėve tė Jashtme dhe Telekomunikacionit nė TAP.

Tre misione hulumtuese u organizuan nė veri tė Greqisė pėr tė identifikuar pengesat gjeologjike, mjedisore dhe ato tė trashėgimisė kulturore, si dhe ēėshtjet e sigurisė apo shqetėsimet sociale. Nė 63 takime me autoritetet e tė gjitha niveleve, kompanitė lokale dhe OJQ-tė, TAP mori pėrshtypjet e mė shumė se 400 njerėzve pėr alternativat dhe rrugėn e preferuar pėr kalimin e tubacionit.

Puna hulumtuese ėshtė udhėhequr nga ekspertėt inxhinierik tė E.ON, qė ėshtė njė nga aksionerėt nė projektin e TAP, me pjesėmarrjen e kėshilltarėve kombėtare dhe ndėrkombėtare nga kompanitė “Exergia”, ERM dhe ILF. Nė muajin prill, TAP do tė organizojė seminare me autoritetet nė Greqi dhe komunitetet vendore pėr tė vlerėsuar korridorin e zgjedhur dhe pėr tė diskutuar nėse duhen studime shtesė nė kontekstin e Vlerėsimit tė Ndikimit nė Mjedis dhe nė aspektin social (ESIA).

Ky proces ėshtė nė pėrputhje me kėrkesat e performancės strikte tė Bankės Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH). Raporti ESIA duhet tė dorėzohet zyrtarisht nga autoritetet greke nė gjysmėn e dytė tė kėtij viti.

Drejtuesit e projektit kanė arritur nė pėrfundimin se rruga duhet tė devijohet me 30 kilometra nė mėnyrė qė tė mos kalojė nėpėrmjet parkut kombėtar “Hotova” apo zona tė tjera tė mbrojtura nga shteti. Nė diskutimet me autoritetet vendore dhe qendrore nė Shqipėri, drejtues tė kėtij projekti kanė rėnė dakord qė tė zhvendosin mė nė veri rrugėkalimin e gazsjellėsit, duke shkurtuar distancėn prej 30 km.

Zhvendosja e tubacioneve tė gazsjellėsit “Trans Adriatik” do tė lejojė shmangien e ndonjė ndėrhyrjeje tė mundshme nė zonat e kufizuara ushtarake dhe nė monumente kulturore tė rėndėsishme tė trashėgimisė, njė ēėshtje tė cilės drejtuesit e projektit i kanė kushtuar njė rėndėsi tė veēantė.

Nė maj tė vitit 2010 ėshtė nėnshkruar njė memorandum mirėkuptimi dhe bashkėpunimi me Trans Adriatik Pipeline AG pėr projektin e gazsjellėsit nė Shqipėri. Palėt pranojnė se duhet tė ndėrmarrin njė sėrė hapash pėr ēuarjen pėrpara tė projektit.

METE duhet tė pėrgatitė njė ose mė shumė memorandume mirėkuptimi nė lidhje me projektin TAP, pėr hyrjen e gazsjellėsit nga Shqipėria dhe Greqia. Projekti TAP parashikon qė investimi pėrfundimtar tė bėhet nė vitin 2011. Drejtuesit e TAP-it do tė vazhdojnė tė punojnė ngushtė me gjithė aktorėt pėrgjatė fazave tė ardhshme tė projektit.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=69872
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2011, 17:31   14
Citim:
Pėrfundojnė studimet mjedisore pėr gazsjellėsin Trans-Adriatik

Tiranė, 17 prill - Financuesit e projektit tė gazsjellėsit Trans-Adriatik ua kanė dorėzuar autoriteteve shqiptare raportin mjedisor tė zonave, ku do tė kalojė tubacioni dhe impakti social qė do tė kėtė gazsjellėsi. Gazsjellėsi Trans- Adriatik Pipeline (TAP) ėshtė njė tubacion brenda Korridorit Jugor, i cili sjell gaz nga burime tė reja nė zonėn e Detit Kaspik drejt Evropės Perėndimore dhe Juglindore.

Tubacioni prej 520 km do tė lidhė rrjetet ekzistuese tė gazit nė Greqi, do tė kalojė nėpėr Shqipėri dhe pėrfundon nė brigjet e Italisė Jugore, duke lejuar gazin qė tė rrjedhė drejtpėrdrejt nga Kaspiku drejt tregjeve evropiane.

Parashikohet se gazsjellėsi do tė depėrtojė nė Shqipėri nga Greqia nė Miras tė rajonit tė Korēės. Pjesa shqiptare shtrihet nė njė gjatėsi tė pėrgjithshme prej 209 km deri nė bregdet, nė veri-perėndim tė Fierit, kurse pjesa detare, e cila kalon pėrmes detit Adriatik do tė jetė 60 km e gjatė.

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, gjatė njė takimi disa kohė mė parė me pėrfaqėsuesit kryesorė tė firmave pjesėmarrėse, tė kryesuar nga drejtori ekzekutiv i kompanisė Statoil, Kjetil Tungland e cilėsoi kėtė projekt si tė mjaft tė rėndėsishėm nga pikėpamja ekonomike dhe politike, jo vetėm pėr Shqipėrinė, por pėr tė gjithė rajonin e Ballkanit.

Ndėrsa menaxheri i Vlerėsimit tė Ndikimit Mjedisor dhe Social, Kai Schmidt Soltau theksoi se gazsjellėsi Trans-Adriatik ka krijuar mjaft besim nė Shqipėri.
“Duke pėrfshirė aktivisht qeverinė dhe komunitetet vendore nė procesin e pėrzgjedhjes sė gjurmės qė nga fillimi i projektit, gazsjellėsi Trans-Adriatik ka qenė nė gjendje tė fitojė shumė mbėshtetje dhe tė krijojė besim nė Shqipėri. Qė prej fazave tė para, tė gjitha palėt e interesuara kanė pasur mundėsinė qė tė diskutojnė shqetėsimet e tyre me ne”, u shpreh Soltau.

Nga ana tjetėr, drejtori i Shėndetit, Sigurisė dhe Mjedisit i gazsjellėsit Trans-Adriatik, Martin Ferguson, deklaroi se nė kėtė projekt janė pėrfshirė tė gjitha palėt e interesuara dhe kjo praktikė ka pasur mjaft sukses.

“Ky proces pėrbėn njė shembull shumė tė mirė pėr kompanitė e tjera ndėrkombėtare tė cilat kanė si synim tė hapin biznese nė Shqipėri”, pohoi Martin Ferguson.

Projekti Trans-Adriatik ėshtė njė prej investimeve tė huaja mė tė rėndėsishme nė Shqipėri dhe do tė ndihmojė nė zhvillimin e infrastrukturės energjetike duke nxitur kėshtu rritjen ekonomike, duke krijuar vende pune dhe duke zhvilluar aftėsitė vendore. Gjithashtu, gazsjellėsi do tė ndihmojė Shqipėrinė pėr tė pėrmbushur nevojat e saj pėr energji, duke sjellė gaz nga deti Kaspik nė tregun shqiptar dhe duke ofruar njė nxitje pėr infrastruktura tė ardhshme gazi nė vend.

Aksionarėt e kėtij projekti janė: Kompania zvicerane EGL (42.5%), kompania norvegjeze (42.5%) dhe kompania gjermane E.ON Ruhrgas (15%).

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,55948
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2011, 22:12   15
Citim:
Nis puna pėr gazsjellėsin Trans-Adriatik, Shqipėria verifikohet pėr mjedisin

Tiranė, 7 qershor, NOA – Nisin tė ravijėzohen nė Shqipėri, hapat e parė tė realizimit tė projektit tė gazsjellėsit Trans-Adriatik.

Kėshtu, stafi i tij drejtues fillon organizimin e takimeve tė hapura me komunitetin mbi Procesin e Vlerėsimit tė Ndikimit Mjedisor dhe Social tė kėtij projekti nė vendin tonė.

Tubacioni TAP do tė transportojė gaz nga rajoni i Kaspikut nėpėrmjet Greqisė dhe Shqipėrisė, duke e nxjerrė atė pėrtej detit Adriatik, nė Italinė e Jugut dhe mė tej, nė Evropėn Perėndimore.

Konkretisht, bėhet me dije se TAP do tė hyjė nė Shqipėri nga Greqia nė Miras tė rajonit tė Korēės.

Kurse dalja nė det do tė bėhet nė zonėn bregdetare nė veri-perėndim tė Fierit.

Pas 2 vjetėsh punė nė Shqipėri pėr pėrzgjedhjen e gjurmės sė pėrshtatshme pėr tubacionin, TAP po organizon Vlerėsimin e Ndikimit Mjedisor dhe Social (VNMS) tė detajuar dhe tė integruar, i cili do tė kryhet nga njė grup ekspertėsh shqiptarė dhe ndėrkombėtarė nė pajtim me ligjin shqiptar nė pėrputhje me Politikat Mjedisore dhe Sociale tė BERZH (Banka Europiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim).

Qėllimi i VNMS ėshtė tė vlerėsojė ndikimet e mundshme tė projektit dhe aktiviteteve tė lidhura me projektin mbi mjedisin dhe burimet socio-ekonomike, si dhe tė hartojė masa zbutėse ose inkurajuese pėr tė shmangur, hequr ose ulur ndikimet negative nė mjedis.


Qershor, nisin kėrkimet nė terren

Kėrkimet nė terren mbi situatėn mjedisore dhe socio-ekonomike tė zonave ku kalon gjurma, do tė fillojnė nė qershor 2011 dhe do tė vazhdojnė pėrgjatė muajve nė vijim.

Gjatė kėsaj periudhe, ekipi i punės do tė takohet me qeverinė shqiptare, autoritetet rajonale qė kanė lidhje me projektin (Korēė, Berat dhe Fier), si dhe me pėrfaqėsuesit e rretheve, bashkive, komunave dhe fshatrave tė zonave ku kalon gjurma e propozuar e tubacionit.


Tė dhėna pėr tubacionin


Tubacioni i TAP (520 km), do tė transportojė gaz natyror nga rajoni i Kaspikut pėrmes Greqisė, Shqipėrisė dhe nė detin Adriatik duke kaluar mė pas nė Italinė jugore dhe Evropėn Perėndimore.

Aksionierėt e kėtij projekti tė rėndėsishėm janė firma zvicerane “EGL” (42.5%), “Statoil” i Norvegjisė (42,5%) dhe “On Ruhrgas” i Gjermanisė (15%).

http://www.noa.al/2011/06/nis-puna-p...-per-mjedisin/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2011, 06:08   16
Citim:
Gazsjellėsi Adriatik-Jon, firmoset memorandumi i mirėkuptimit

Ministria e Ekonomisė dhe Gazsjellėsi Trans Adriatik, firmosėn sot njė Memorandum mirėkuptimi dhe bashkėpunimi, duke u pėrqendruar nė gjetjen e mundėsive pėr lidhjen e Gazsjellėsit Adriatik-Jon (IAP), njė projekt madhor rajonal i gazit natyror, me sistemin e Gazsjellėsit Trans Adriatik, nė njė pikė lidhėse nė afėrsi tė Fierit.

Ky projekt ka pėr qėllim rritjen e sigurise sė furnizimit si dhe diversifikimin e furnizimeve me gaz per tregjet Evropiane. Ministri i Ekonomisė Nasip Naēo u shpreh se zbatimi i ketij projekti do ta shndėrrojė Shqipėrinė nė njė vend tė rendesishėm dhe strategjik energjetik. Gazsjellėsi Trans Adriatik ėshtė njė projekt tubacioni gazi natyror.

Tubacioni do tė transportoj gaz nga rajoni i Kaspikut duke kaluar nepėrmjet Greqisė dhe Shqipėrisė nė detin Adriatik dhe duke dalė nė jug tė Italisė dhe me tej nė Evropėn Perėndimore. Potenciali qė krijohet nga lidhja e gazsjellėsit TAP dhe gazsjellesit IAP, krijon njė energji pozitive duke vendosur Shqipqrinė nė njė nyje tė rėndėsishme pėr rrjetet e gazit nė Evropėn Juglindore.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=23009&nid=1

Citim:
Gazsjellėsi pėr rajonin kalon nga Shqipėria

Projekti i gazsjellėsit “Trans Adriatik” do ta kthejė Shqipėrinė nė njė pikė kyēe pėr furnizimin me gaz tė Evropės Juglindore. Marrėveshja pėr tė bashkėpunuar mbi kėtė projekt u nėnshkruar dje nga ministri i Ekonomisė Nasip Naēo dhe kompanisė qė konkurron pėr ndėrtimin e gazsjellėsit Trans – Adriatik.

Sipas Naēos, zbatimi i kėtij projekti do ta shndėrrojė Shqipėrinė nė njė vend tė rėndėsishėm dhe strategjik energjetik, si dhe do tė ndihmojė nė zhvillimin e mėtejshėm tė ekonomisė shqiptare.

“Shqipėria sot ėshtė njė vend i konsoliduar politikisht dhe ekonomikisht. Ne kemi hartuar njė ligj pėr mbrojtjen e investimeve tė huaja nė Shqipėri, i cili ėshtė njė ligj i rėndėsishėm pėr tė gjithė investitorėt, tė cilėve i bėjmė thirrje qė tė vijnė dhe tė investojnė nė Shqipėri”, - tha Naēo. Gazsjellėsi “Trans Adriatik” ėshtė i vetmi qė e pėrfshin Shqipėrinė nė rrjetin ndėrkombėtar tė gazit.

Paralelisht me tė ndėrkaq janė dy projekte rivale qė konkurrojnė pėr transportimin e gazit tė Kaspikut nė Evropė.

“Ky projekt e kthen Shqipėrinė nė vendin kyē nė Evropėn Juglindore, pasi pika lidhėse e kėtij projekti do tė jetė nė Shqipėri. Kemi shumė besim se do tė pėrzgjidhemi projekti fitues, pasi kemi treguesit mė tė mirė financiarė”, - u shpreh Barnim Piechorowski, Drejtor i Zhvillimit tė Biznesit nė TAP.

Fjala e fundit pėr pėrzgjedhjen e fituesit do tė jetė vendimi i qeverisė sė Azerbajxhanit dhe aksionerėve qė zotėrojnė fushėn e Shah Denizit, nga ku do tė jetė pika nga ku nis tubacioni.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=71539
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2011, 18:46   17
Citim:
Gazsjellėsi Trans Adriatik, METE nis negociatat pėr kushtet

Tiranė, 23 nėntor 2011, NOA – Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjitikės dhe Gazsjellėsi Trans Adriatik AG (TAP) kanė filluar sot negocimin e njė Kontrate Lejeje me Vendin Pritės, e cila pėrcakton kėrkesat specifike qė duhet tė ndiqen gjatė zbatimit tė projektit.

Marrėveshja do tė pėrcaktojė termat dhe kushtet sipas tė cilave do tė sigurohet zhvillimi, ndėrtimi dhe funksionimi i tubacionit nėpėrmjet njė kuadri ligjėrisht tė detyrueshėm. Palėt janė tė angazhuara qė tė pėrfundojnė negociatat nė pėrputhje me afatet kohore qė pėrcaktohen nga projekti i Fazės II tė Shah Deniz nė Azerbajxhan.

“Kemi pėrshtatur legjislacionin e nevojshėm, dhe krijuar tė gjitha lehtėsirat pėr tė filluar negociatat teknike me kėtė Konsorcium Investitorėsh tė rėndėsishėm nė fushėn e energjisė”, tha ministri Naēo.

Kjetil Tungland, Drejtori i Pėrgjithshėm i Gazsjellėsit Trans, tha se, Shqipėria do tė luaj njė rol tė rėndėsishėm nė hapjen e korridorit jugor tė gazit, duke siguruar tė ardhmen e energjisė sė BE-sė pėrfshirė edhe Evropėn Juglindore.


TAP dhe Shqipėria

Fillimi i negociatave pėr njė Kontratė Lejeje me Vendin Pritės ėshtė zhvillimi mė i fundit mes njė numri zhvillimesh pozitive pėr TAP nė Shqipėri kėtė vit:

• Nė korrik ėshtė nėnshkruar me Qeverinė njė Memorandum Mirėkuptimi dhe Bashkėpunimi pėr tė parė mundėsinė e lidhjes sė njė projekti tė madh rajonal tė gazit natyror, Gazsjellėsi Jonian Adriatik me TAP nė njė pikė lidhėse nė Shqipėri.

• Nė shtator u paraqitėn Shqipėrisė, Greqisė dhe Italisė aplikime pėr pėrjashtimin nga Palėt e Treta duke i bėrė tė mundur TAP tė hyjė nė marrėveshje afat-gjata transportimi apo pagese pėr Transportin e Gazit me transportuesit e gazit Shah Deniz II.

• Kėtė verė TAP ka kryer gjithashtu njė Vlerėsim tė hollėsishėm tė Ndikimit Mjedisor dhe Social nė Shqipėri, qė pėrfshiu ndėrveprime dhe takime me autoritetet kombėtare dhe rajonale dhe njė sėrė takimesh me komunitetin nė qytetet dhe fshatrat pėrgjatė gjurmės sė tubacionit.

http://www.noa.al/2011/11/gazsjelles...t-per-kushtet/

Citim:
Projekti i gazsjellėsit Trans Adriatik Pipeline (TAP) parashikon 1 miliard euro investim nė Shqipėri

Gjatė diskutimit tė projektit me pėrfaqėsuesit e Ministrisė sė Ekonomisė dhe Energjitikės, pėrfaqėsuesi i TAP-it bėri me dije se bashkėpunimi me qeverinė shqiptare pėr kėtė projekt ndėrkombėtar mė rėndėsi edhe pėr vendet si Norvegjia, Zvicra, Italia, Turqia, Greqia, Gjermania dhe Azerbajxhanin, ėshtė i shkėlqyer.

Vetėm nė territorin shqiptar, pėr projektin e gazsjellėsit Trans Adriatik Pipeline (TAP) janė parashikuar tė investohen 1 miliard euro. Nė fjalėn e tij pėrfaqėsuesi i TAP-it, vlerėsoi se Shqipėria do luajė njė rol tė rėndėsishėm nė hapjen e korridorit tė gazit, ndėrkohė qė realizimi i projektit nė territorin shqiptar do tė sjellė zhvillim ekonomik, punėsim, krijimin e rrjetit tė transmetimit energjetik tė gazit natyror, etj.

Ndėrkohė ministri i Ekonomisė, Nasip Naēo deklaroi gjatė takimit se ky ėshtė njė projekt prioritar pėr sigurimin e energjisė nė vend, dhe pėr kėtė arsye, qeveria ka pėrshtatur legjislacionin e nevojshėm. Naēo tha se Shqipėria po bėn lobim ndėrkombėtar pėr projektin TAP, i cili sipas tij do tė rritė punėsimin nė vend.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...omi&Itemid=473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.12.2011, 19:26   18
Citim:
Gazsjellėsi TAP, mbahet raundi i 2 i negociatave

TIRANE- Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės (METE) ka mbajtur sot raundin e dytė tė negociatave pėr projektin e gazsjellėsit “Trans- Adriatika- Pipeline” (TAP).

Ministri i Ekonomisė, Nasip Naēo gjatė njė konference pėr shtyp njoftoi se kompania “Roland Berger” ėshtė pėrzgjedhur si kompani konsulente e qeverisė shqiptare. Ai tha se qeveria shqiptare eshte duke bere gjithēka per realizimin e ketij projekti.

Pėrfaqėsuesi i kompanisė “Roland Berger”, i pranishėm nė konferencė pėr shtyp, u shpreh se po ecet nė hapa tė sigurtė dhe se negociatat do tė vazhdojnė tė jenė tė gjata, pėr marrėveshjen e palės pritėse dhe pėr marrėveshjen ndėrqeveritare (Shqipėri, Greqi, Itali).

“Mendoj se ka njė identitet interesi midis TAP tė Shipėrise dhe Evropės. Evropa ka interes tė diversifikojė burimet e saj tė energjisė.”- tha ai.

Pėrfaqėsuesi i kompanisė “Roland Berger” theksoi se nė vitin 2018 do tė mund tė bėhet realitet kalimi i gazsjellėsit nepėr Shqipėri.

Pėrfaqėsuesi i TAP, u shpreh i sigurt pėr fitimin e projektit nga konsorciumi.

Projekti “Pėr rritjen e kapaciteteve tė qeverisė shqiptare pėr infrastrukturat e Mėdha tė Gazit”, financohet nga qeveria Zvicerane dhe qeveria Norvegjeze.

Rreth 1 miliardė euro ėshtė shuma qė do tė investohet nė kuadėr tė projektit tė gazsjellėsit Transadriatik (TAP) qė do tė kalojė nė vendin tonė.

Gazsjellesi TAP eshte pjese e Korridorit Jugor dhe eshte skicuar qe te transportoje gazin nga rajoni i Kaspikut dhe Lindjes se Mesme drejt Europes. Ky gazsjelles kalon ne Greqi dhe me pas ne territorin shqiptar per te perfunduar ne Itali. Gjatesia e tij nėn-ujore nga Shqiperia ne Itali eshte 115 kilometra.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...i-negociatave/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2012, 22:07   19
Citim:
Favorizohet gazsjellėsi Tap

Emri:  gazjellesi-tap.jpg
Shikimet: 449
Madhėsia:  46,3 KBShqipėria ka shprese pėr te qene pjese e rrjetit ndėrkombėtar pėr transportin e gazit nga Azerbajxhani. Qeveria e kėtij shteti nėpėrmjet njė vendimi te fundit bėn te ditur se ka eliminuar nga projektet e saj, varietetin e gazsjellėsit grek, i cili ishte rival me atė shqiptar.

Ky vendim vjen pas krizės qe ka prekur shtetin fqinj, duke bere ne kėtė mėnyre qe projekti,TAP, gazsjellėsi transadriatik, qe prek Shqipėrinė te kaloje ne avantazh. Duke ju referuar, agjencisė se lajmeve Rojters, aksionaret e fushės se “Shah Denizit” thonė se nėse do te zgjidhet transporti i gazit nėpėrmjet Turqisė dhe Italisė atėherė projekti qe prek Shqipėrinė mbetet me i favorizuar.

“Kane qene fillimisht katėr opsione pėr te transportuar gazin nga “Shah Deniz”. Tani vendimi ėshtė pėr te mos qene pjese e opsioneve varianti grek, kėshtu qe kemi ne diskutim vetėm tre opsione”: Tha njė zyrtar i projektit pėr agjencinė Rojter. Gjurma e projektit transadriatik, me gjatėsi 800 kilometėr, nis nė Komotini tė Greqisė, afėr kufirit me Turqinė.

Gazsjellėsi pėrshkon mes pėrmes Shqipėrinė dhe nga kanali i Otrantos pėrfundon afėr San Focas nė Itali. Dy projektet e tjera janė Nabucco dhe gazsjellėsi i Evropės Juglindore. Por ende nuk ka njė vendim pėrfundimtar te gjurmės se ku do te kaloje projekti pėrfundimtar.

Bashkim Evropian, importon njė te treten e gazit nga Rusia, dhe ėshtė i prirur te diversifikoje burime te reja. Ky vendim i qeverise se Azerbajxhanit vjen pak dite pasi kryeministri Sali Berisha zhvilloi njė vizite zyrtare ne kėtė shtete, ku pjese te bisedimeve ishte edhe projekti i kėtij gazsjellėsit si dhe privatizimi i “Albpetrolit” ne Shqipėri nga kompania Azere shtetėrore e naftės.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...omi&Itemid=210
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.2.2012, 21:09   20
Citim:
Gazi, miratohet projekti qė kalon nė Shqipėri

Gazi qė do tė vijė nga Azerbajxhani drejt Evropės do tė kalojė pėrmes Shqipėrisė. Konsorciumi i gazit natyror nė Azerbajxhan pėrzgjodhi si variant mė tė mirė gazjellėsin qė kalon edhe nga Shqipėria. Siē shkruan gazeta amerikane “Financial Times” konsorciumi ngushtoi numrin e projekteve pėr gazjellėsit qė do tė furnizojnė tregjet evropiane, duke refuzuar planin qė mbėshtetej nga qeveritė greke dhe italiane.

Konsorciumi qė pėrbėhet nga kompanitė British Petrolium, “Statoil” dhe kompania shtetėrore e Azerbajxhanit, “Sokar” kanė hedhur poshtė variantin rival Interconnector Turqi, Greqi-Itali duke favorizuar gazjellėsin Transadriatic, TAP. Vitin e kaluar partnerėt e konsorciumit nisėn procesin e tenderimit pėr tė pėrzgjedhur njė rrugė pėr transportin e gazit nė Evropė.

Dy projekte u pėrzgjodhėn pėr tė sjellė gazin drejt Italisė, ku tashmė i favorizuar ėshtė gazjellėsi TAP, i cili parashikon kalimin e gazit nga Azerbajxhani, Turqia, Greqia, Shqipėria dhe mė pas nė rrugė detare drejt Italisė. Shuma e investimit pėr kėtė projekt parashikohet tė kalojė vlerėn e 1 miliard eurove.

British Petrolium tha se ky projekt pėrfaqėson njė ofertė mė tė mirė, bazuar nė tetė kritere duke nisur qė nga leverdia e deri tek mundėsitė mė tė favorshme pėr ndėrtimin e tij. Qeveria shqiptare ėshtė shprehur nė mbėshtetje tė gazsjellėsit TAP dhe ka deklaruar se do tė bėjė gjithēka qė ky projekt tė realizohet.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=74205
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:30.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.