Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Ushtri
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 28.2.2009, 09:58   1

Shkrim i cituar Z1·SHP| FASH pro instalimit tė raketave tė mbrojtjes amerikane


Ngritja e njė baze amerikane raketash nė Shqipėri ka mbėshtetjen e duhur logjistike pėr t’u realizuar, nėse vendimi politik mes dy vendeve i hap rrugė realizimit tė njė projekti tė tillė. Gjeneral-brigade Maksim Malaj, qė mban detyrėn e shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Forcave tė Armatosura, pohon pėr shtypin se ekzistojnė tė gjitha kushtet, qė njė bazė e tillė tė ngrihet nė vendin tonė, megjithėse heziton tė japė qėndrim pėr vendin dhe mėnyrėn se si do tė kryhet.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=16077
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.2.2009, 11:21   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Prej kėtu:

Citim:
Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, ėshtė pajtuar pėr vendosjen e bazave raketore amerikane nė Shqipėri, nėse Uashingtoni do ja kėrkonte njė gjė tė tillė. Duke komentuar njė shkrim tė gazetės International Herald Tribune, ku dy pėrfaqėsues amerikanė kishin theksuar nevojėn pėr mbrojtjen ndaj sulmeve tė mundshme raketore nga Irani, Berisha shfaqi gatishmėrinė tė pranojė vendosjen e bazave raketore nė Shqipėri.

Pėrfaqėsuesi i kėshillit pėr politikė ndėrkombėtare nė SHBA, Ferguson ritheksoi nevojėn e vendosjes sė bazave raketore nė Evropė, pėrkatėsisht nė Turqi, Bullgari, Shqipėri apo Rumani.

http://alsat-m.tv/Lajme-nga-rajoni/11463.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2010, 17:29   3
Citim:
Rusia i kėrkon shpjegime Bullgarisė

Moskė, 14 shkurt - Rusia kėrkon shpjegime nga Bullgaria rreth shpresave tė Sofjes pėr t’iu bashkangjitur projektit tė mbrojtjes raketore amerikane nė Evropė.

Shefi i diplomacisė ruse, Sergei Lavrov, tha se planet bullgare kanė qenė “tė papritura” pėr Moskėn. Lavrov theksoi se pėrmes ambasadorit nė Washington kanė kėrkuar shpjegime nga pala amerikane se “pėrse kemi tė papriturėn bullgare pas asaj rumune”.

Mė 12 shkurt kryeministri bullgar tha se ėshtė nė favor tė pėrfshirjes sė vendit tė tij nė planet amerikane tė mbrojtjes raketore. Mė herėt Rumania kishte njoftuar se do tė lejojė vendosjen e interceptorėve pėr raketat balistike me rreze tė mesme.

SHBA-ja nė shtator braktisi planin, i cili kishte zemėruar Rusinė, pėr vendosjen e mbrojtjes raketore nė Ēeki dhe Poloni.

Administrata e Obamės qė atėherė ka filluar diskutimet me vendet tjera pėr ringrijtne e mbrojtjes raketore.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,11668
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2010, 07:22   4
Citim:
Rumania nė bisedime pėr vendosjen e 20 raketave amerikane

Sofje, 26 shkurt– Rumania ėshtė nė bisedime me pėrfaqėsues tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr vendosjen e 20 raketave nė kuadėr tė planit amerikan pėr vendosjen e njė mburoje mbrojtėse nė Evropė kundėr sulmeve tė mundshme bėrthamore nga Koreja e Veriut dhe Irani.

Ministri rumun i Punėve tė Jashtme, Teodor Baconschi, ka deklaruar tė premten se po zhvillohen bisedime lidhur me programin qė ka shkaktuar zemėrimin e Rusisė, e cila pretendon se mburoja amerikane rrezikon sigurinė kombėtare ruse.

“Bisedime mbase do tė zgjasin njė vjet e gjysmė dhe po diskutohet pėr vendosjen e 20 interceptorėve nė mbarė territorin e Rumanisė”, ka deklaruar shefi i diplomacisė rumune. Mburoja ishte planifikuar tė vendosjen nė Republikėn Ēeke dhe Poloni, por pas presionit rus po zhvillohen negociata me Rumaninė dhe Bullgarinė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,12993
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2010, 07:35   5
Citim:
Rusia, paqartėsi mbi synimet e sistemit raketor amerikan

Ministria e Jashtme nė Moskė tha se Rusia ka paqartėsi lidhur me synimet e planeve tė Shteteve tė Bashkuara pėr sistemin mbrojtės raketor nė Evropė.

Zėdhėnėsi Andrei Nesterenko i pėrshkroi planet si "aranzhmane tė ngutura anti-raketore pėr Evropėn, kur arkitektura e brishtė e sigurisė evropiane nė fakt po bėhet peng i kėrcėnimeve imagjinare raketore qė pėrcaktohen nė mėnyrė tė njėanshme".

Komentet e tij paraqesin deklaratėn mė tė fortė tė Rusisė pėr shqetėsimet, pasi Rumania tha se do tė bisedojė me Washingtonin qė t'i mirėpresė interceptorėt amerikanė, ndėrsa Bullgaria shfaqi interes pėr tė marrė pjesė nė mburojėn raketore.

Po sot kėshilltari presidencial rus pėr politikėn e jashtme, Serghiei Prikhodoko njoftoi se traktati i ri ndėrmjet Rusisė dhe Shteteve tė Bashkuara pėr ēarmatimin bėrthamor mund tė nėnshkruhet nė mars ose prill.

"Puna po vazhdon. Ne vazhdojmė tė mendojmė se ėshtė e mundur qė traktati tė nėnshkruhet nė mars ose prill", deklaroi Prikhodoko.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=48505
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 15:52   6
Citim:
Meta: Mbėshtetje SHBA-sė pėr raketat

Shqiperia shpreh hapur mbeshtetjen per krijimin e nje sistemi te mbrojtjes raketor ne Europe.

Qendrimi u be publik nga zevendeskryeministri dhe ministri i Jashtem Ilir Meta pas takimit qe pati ne Tirane me Sekretarin e Pergjithshem te NATO-s, Andres Fog Rasmusen.

“Kemi diskutuar edhe mbi mbrojtjen raketore dhe theksova mbeshtetjen qe ne i japim perqasjes adaptive me faza tė SHBA-sė qe mund te siguroje nje kontribut shume te rendesishem pėr arkitekturėn tė mbrotjes raketore tė NATO-s nė Evropė dhe tė mbrojtjes sonė tė pėrbashkėt” tha Meta.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...r-raketat.html

Citim:
Berisha Shqipėria nė dispozicion tė NATO s pėr mbrojtjen raketore

Tiranė, 29 prill 2010 - Shqiperia i ėshtė pėrgjigjur pozitivisht kerkesės sė NATO s pėr tė shtuar praninen e saj ne Afganistan.

Ndėrsa kryeminsitri Sali Berisha pas takimit me sekretarin e pergjithshem te NATO s, Anders Fogh Rasmussen, ka shprehur gatishmėrinė e Tiranes zyrtare pėr tė vėnė nė dispozicion tė aleancės nė rast kėrkese edhe territorin shqiptar pėr instalimin e sistemit antiraketė.

"Shqipėria ėshtė e gatshme t'i japė pėrgjigje pozitive ēdo kėrkese tė Aleancės sė Atlantikut tė Veriut qė ajo e gjykon tė nevojshme apo tė domosdoshme pėr paqen, sigurinė apo stabilitetin" tha Berisha.

http://www.kosova.com/artikulli/61541
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.5.2010, 22:14   7
Citim:
Shqipėria me mburojė anti-raketore?

Sipas shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė sė Shqipėrisė, Maksim Malaj, sė shpejti pritet ardhja e disa ekspertėve tė NATO’s nė Shqipėri, tė cilėt do tė shqyrtojnė mundėsinė e vendosjes sė sistemit tė mbrojtjes anti-raketore.

Malaj kėshtu pėr televizionin ‘Alsat’ e konfirmoi atė qė njė ditė mė parė e pohoi edhe kryeministri Sali Berisha, sipas tė cilit Tirana zyrtare nuk e kundėrshton vendosjen e kėtij sistemi.

“Ėshtė ky njė proces qė do tė kėrkojė njė studim dhe analizė tė gjithanshme tė tė gjithė faktorėve gjeostrategjikė, dhe nėse ekspertėt vendosin qė Shqipėria duhet tė jetė vendi ku duhet vendosur mburoja, atėherė padyshim se ky ėshtė njė detyrim i yni. Ne, krahas masave qė ndėrmerr Aleanca, do tė detyrohemi tė ofrojmė kapacitetet tona ashtu qė kjo detyrė tė gjejė zbatim”, tha Malaj.

Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm sqaroi edhe pėrfitimet qė do t’i ketė Shqipėria nga vendosja e njė sistemi tė tillė.

“Nėse njė vendim i tillė merret nga Aleanca, kjo atėherė ėshtė mjaft e rėndėsishme, pėr shkak se do t’i shėrbejė jo vetėm mbrojtjes sė Shqipėrisė, por edhe tė vendeve tė Aleancės”, tha Malaj.

I pyetur pėr rreziqet qė mund tė sjellė ndėrtimi i kėtij sistemi, Malaj garantoi se “mbrojtja kundėr-raketore shėrben pėr mbrojtje” dhe se nuk mendon “se mund tė ketė ndonjė rrezik”.

Sistemi i mbrojtjes anti-raketore ishte edhe pjesė e bisedimeve qė sekretari i Pėrgjithshėm i NATO, Anders Fogh Rasmussen, pati ditė mė parė me zyrtarėt mė tė lartė nė Tiranė. Kur gjatė konferencės sė pėrbashkėt pėr media, kryeministri Berisha u pyet nėse do tė pranonte mburojėn raketore nė territorin shqiptar, Berisha theksoi se Shqipėria, si vend anėtar i NATO, do tė plotėsojė ēdo kėrkesė qė i parashtrohet.

“Shqipėria ėshtė e gatshme qė t’i japė pėrgjigje pozitive ēdo kėrkese tė Aleancės, qė ajo e gjykon tė nevojshme apo tė domosdoshme pėr paqen sigurinė dhe stabilitetin”, deklaroi Berisha.

Edhe Michael Turner Evanoff, drejtor i Zyrės sė Sigurisė nė NATO, ka qėndruar pėr njė vizitė joformale treditore nė Shqipėri. Sipas gazetės ‘Gazeta Shqiptare’, ai nė Shqipėri ka qėndruar nga 27 prilli deri para vizitės sė Rasmussen. Shkaqet e qėndrimit tė Evanoff nė Tiranė mbetėn mister, ndonėse mendohet se vendosja e sistemit tė mbrojtjes anti-raketor mund tė ketė qenė njėri prej tyre.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../29846/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2010, 22:34   8
Citim:
Albania reportedly to be part of NATO missile shield

TIRANA, Albania -- Albania may be included in a list of countries where NATO's missile defence shield will be deployed, local media reported on Sunday (May 9th).

According to diplomatic sources, NATO is looking into whether to include Albania alongside Poland, Romania and Bulgaria. The issue was discussed last month when NATO Secretary-General Anders Fogh Rasmussen made his first official visit to Albania and Croatia.

Prime Minister Sali Berisha assured him Albania is prepared to meet all its obligations as a NATO member, including hosting the shield on its territory. (Standard, Panorama - 10/05/10; Lajmifundit - 09/05/10)

http://www.setimes.com/cocoon/setime...10/05/10/nb-10
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.5.2011, 19:54   9
UltraNacionalist
anėtar/e
 
UltraNacionalist
 
Anėtarėsuar: 4.2011
Vendndodhja: Ne ndjekje te armiqve te atdheut tim
A janė vendosur si pėrfundim?

Ndryshuar sė fundmi nga fronti polar : 5.5.2011 nė 08:15. Arsyeja: alfabet

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2012, 22:18   10
Citim:
NATO zyrtarizoi mbrojtjen raketore

Nė samitin e saj nė Ēikago, NATO ka vendosur zyrtarisht nė funksionim fazėn e parė tė mbrojtjes sė saj raketore nė Evropė.

Njė vit e gjysmė pas vendimit themelor nė Lisbonė, krerėt e shteteve dhe qeverive tė 28 vendeve anėtare tė NATO-s deklaruan tani gatishmėrinė pėr njė angazhim tė tillė, bėjnė tė ditur qarqet diplomatike.

Deri nė vitin 2020 do tė ndėrtohet gradualisht mburoja dhe duhet tė jetė nė gjendje qė tė mbrojė tė gjithė territorin evropian tė NATO-s kundėr sulmeve me raketa. Nė hapin e parė ėshtė vendosur nė Turqi njė sistem, radari dhe po ashtu interceptorėt e raketave tė vendosur mbi njė luftanije amerikane nė Detin Mesdhe.

Washingtoni dhe NATO-ja e kanė ftuar Rusinė tė marrė pjesė nė mbrojtjen nga raketat. Ata thanė se sistemi mbrojtės nga raketat nuk ka nė asnjė mėnyrė si objektiv Rusinė. Rusia ka dyshime dhe kėrkon tė drejtė vendimmarrjeje pėr kėtė ēėshtje, sė bashku me NATO-n.

Edhe problemi i ndarjes sė barrės pėr mbrojtjen e pėrbashkėt ėshtė tema qė i preokupoi qė nė fillim tė takimit tė Ēikagos kryetarėt e shteteve dhe tė qeverive tė vendeve anėtare tė NATO-s.

Qė nė samitin e Pragės nė vitin 2002 ishte vendosur qė kapacitetet ushtarake tė kombinohen me njėra-tjetrėn dhe qė projektet nė fushėn e mbrojtjes tė financohen bashkėrisht.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,17,81861
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.6.2012, 21:46   11
Citim:
Njė mburojė e re mbi Evropė

Para pak vjetėsh pakkush do tė mendonte se garantimi i njė mbrojtje raketore do tė ishte detyrė kryesore e NATO-s. Nė Lisbonė Aleanca mori kėtė vendim; nė Chicago vendimi u bė realitet. Deri nė fund tė kėsaj dekade, NATO-ja do tė ketė njė sistem operacional qė ofron mbrojtje pėr tė gjithė Evropėn anėtare tė NATO-s, karshi njė sulmi eventual balistik qė vjen jashtė Evropės

Bruksel – Muajin e kaluar liderėt e NATO-s mbajtėn njė samit tė suksesshėm nė Chicago, nė tė cilin ata hartuan kursin e ardhshėm tė Aleancės nė Afganistan, forcuan partneritetin e NATO-s me shtetet pėrgjatė gjithė botės dhe shprehėn njė zotim pėr tė siguruar se Aleanca do tė ketė kapacitete tė realizojė sfidat e sigurisė tė sė sotmes dhe tė nesėrmes.

Aleanca mori shumė vendime kritike nė Chicago; njė prej mė tė rėndėsishmeve ishte deklarata pėr njė kapacitet tė pėrkohshėm tė mbrojtjes raketore balistike tė NATO-s – hapi i parė konkret pėr ta mbrojtur territorin evropian tė NATO-s, popullatėn dhe forcat e tij karshi kėrcėnimit nė rritje tė njė sulmi balistik. Sot, NATO-ja ka aftėsinė pėr tė mbrojtur pjesė tė Evropės Jugore karshi njė sulmi tė kufizuar, njė aftėsi qė mbase do tė zgjerohet nė atė masė sa i gjithė territori evropian i NATO-s do tė jetė i mbrojtur deri nė fund tė kėsaj dekade.

Vendimi i Chicagos pėrfaqėson njė arritje tė madhe pėr administratėn e Obamas, dhe pėr tė gjithė 28 aleatėt e NATO-s. Kur presidenti Obama mori presidencėn para tre vjetėsh, ai trashėgoi njė vendim pėr tė krijuar njė mburojė raketore nė Evropė – pėrfshirė njė radar me rreze X dhe 10 interceptorė tokėsorė – qė kishin pėr qėllim tė mbronin Shtetet e Bashkuara nga njė sulm iranian ICBM. Ai sistem ishte planifikuar tė ishte operacional deri nė vitin 2017.

E shqetėsuar se kėrcėnimi nga raketat me rreze tė shkurtra dhe tė mesme nga Lindja e Mesme ishte nė rritje tė shpejtė dhe shumė lehtė t’i tejkalonte aftėsitė e mbrojtjes sė kufizuar, administrata e Obamas shqyrtoi njė alternativė pėr njė arkitekturė tė mbrojtjes raketore qė do tė ishte e aftė t’i mbronte aleatėt dhe bazat tona nė Evropė mė shpejt dhe mė me efikasitet. Nė shtator tė vitit 2009, Obama doli me njė koncept tė ri – qasjen e pėrshtatjes nė faza nė Evropė (EPAA) – qė do tė “promovonte mbrojtje mė tė fortė dhe mė tė menēur tė forcave amerikane dhe aleatėve amerikanė”. Faza e parė e EPAA-s do tė bėhej operacionale nė fund tė vitit 2011, kėshtu duke marrė pėr bazė kėrcėnimin ekzistues dhe nė rritje, dhe i gjithė sistemi do tė ishte i bazuar nė teknologji qė ishte testuar dhe me ēmim tė volitshėm.

Njė pjesė kyē e vendimit tė presidentit ishte sigurimi jo vetėm i mbėshtetjes sė NATO-s EPAA-s, por edhe nxitja aleatėve pėr tė pėrshtatur mbrojtjen raketore territoriale si njė mision tė njė aleance qė pėrshtatet pėr t’i sfiduar kėrcėnimet e shekullit njėzetenjė. Liderėt e NATO-s vepruan kėshtu nė Samitin e Lisbonės nė nėntor tė vitit 2010, duke deklaruar se mbrojtja raketore do tė ishte njė element integrues i pėrpjekjeve tė tyre kolektive tė mbrojtjes. Nė Chicago ata e shndėrruan atė premtim nė realitet duke deklaruar njė kapacitet tė brendshėm raketor tė mbrojtjes.

Ēfarė do tė thotė se njė kapacitet BMD? Do tė thotė se NATO-ja tani do tė ketė njė mision tė plotfuqishėm tė mbrojtjes raketore balistike me aftėsi operacionale. Aleanca ėshtė pajtuar tė hartojė procedurat dhe rregullat e komandės dhe kontrollit tė mbrojtjes raketore balistike. I ėshtė bashkėngjitur komandantit suprem tė Evropės, admiralit James Stavridis, si komandant i mbrojtjes balistike. Kapacitete komanduese dhe kontrolluese aktualisht janė testuar dhe ka dalė se ishin tė suksesshme. Aleatėt e NATO-s janė zotuar tė investojnė mė shumė se njė miliard dollarė nė infrastrukturėn e komunikimeve komanduese dhe kontrolluese, tė nevojshme pėr tė mbėshtetur sistemin e mbrojtjes raketore.

Shtetet e Bashkuara do tė kontribuojnė me asetet e veta balistike raketore nė misionin e NATO-s. Kemi marrėveshje me katėr shtete – Poloninė, Rumaninė, Spanjėn dhe Turqinė – pėr tė vendosur interceptorė, anije dhe radarė. Anija jonė me raketa balistike tashmė ėshtė nė Mesdhe dhe ėshtė e gatshme tė operojė sipas nevojave tė NATO-s nė rast tė ndonjė krize. Dhe vetėm pak kohė mė parė Shtetet e Bashkuara ia kanė dorėzuar NATO-s komandėn e kontrollit operacional nė Turqi.

Chicagoja ishte njė hap kritik, por ėshtė vetėm fillimi. Sistemin i komandės dhe i kontrollit i NATO-s do t’i realizojė kapacitete e plota operacionale nė fund tė kėsaj dekade. Dhe SHBA-ja do tė vazhdojė zbatimin me faza tė EPAA-s, me kruezerė tė rinj nė Rota tė Spanjės mė 2014; zona interceptorėsh tė dėrguar nė Rumani deri nė vitin 2015 dhe nė Poloni nė vitin 2018, dhe versione tė pėrmirėsuar tė dėrguara me kalimin e kohės pėr t’iu kundėrpėrgjigjur kėrcėnimeve nė rritje nė njė rreze mė tė largėt veprimi.

Ne gjithashtu presim qė aleatėt evropianė tė shprehin zotime kombėtare. Holanda dhe Gjermania kanė ofruar “Patriotėt” e tyre si pjesė e arkitekturės sė mbrojtjes raketore tė NATO-s, dhe Holanda gjithashtu po ofron radarėt e saj pėr t’i shėrbyer misionit raketore. Gjithashtu ka ofruar censorė. Franc aka shprehur gatishmėri pėr tė siguruar tė dhėna tė shpejta nga satelitėt e saj. Edhe vend etė tjera kanė ofruar gatishmėri pėr tė ndihmuar me kapacitetet e tyre.

Nė Chicago, liderėt e NATO-s shprehėn pėrkushtimin e tyre pėr tė bashkėpunuar me Rusinė nė mbrojtjen raketore, duke e bėrė tė qartė se kjo po “bėhet me qėllimet mė tė mira pėr t’i promovuar Rusisė garanci qė i kėrkon nė lidhje me planet dhe kapacitetet e mbrojtjes raketore tė NATO-s”. Aleanca gjithnjė ka garantuar se mbrojtja e saj “nuk do tė nėnvlerėsojė stabilitetin strategjik” dhe se mbrojtja e saj nuk ėshtė “e drejtuar kundėr Rusisė dhe nuk do tė nėnvlerėsojė kapacitetet mbrojtėse strategjike tė Rusisė”.

Para pak vjetėsh, pakkush do tė mendonte se garantimi i njė mbrojtje raketore do tė ishte detyrė kryesore e NATO-s. Nė Lisbonė Aleanca mori kėtė vendim; nė Chicago vendimi u bė real. Deri nė fund tė kėsaj dekade, NATO-ja do tė ketė njė sistem operacional qė ofron mbrojtje pėr tė gjithė Evropėn anėtare tė NATO-s, karshi njė sulmi eventual balistik qė vjen jashtė Evropės.

Sot, zotimi dhe aftėsia e vėnė nė pah Artikullin 5 tė Traktatit tė Washingtonit – pėr ta mbrojtur kolektivisht territorin e Aleancės karshi njė sulmi tė armatosur.

http://koha.net/?page=1,9,103183
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.6.2012, 21:48   12
Citim:
NATO bazė ushtarake nė Shqipėri, qeveria vendim pėr t’u falur amerikanėve Sazanin dhe Karaburunin

Anėtarėsimi i Shqipėrisė nė NATO, duket se sė shpejti do tė japė produktin e saj nėpėrmjet njė marrėveshje, me tė cilėn qeveria shqiptare pėrgatitet t’i falė SHBA ishullin e Sazanit dhe Gadishullin e Karaburunit.

Kjo marrėveshje duket se do tė ketė tė bėjė me ngritjen e njė baze tė madhe ushtarake, e cila mund tė ketė brenda saj edhe sistemin antiraketė. Prej kohėsh kėto dy zona strategjike kanė qenė “mollė e ndaluar” pėr shqiptarėt, pasi tė gjitha qeveritė shqiptare e kanė ndaluar rreptėsisht kalimin nė kėtė zonė.

Nė kėtė zonė ndodhet baza e njohur e Pasha Limanit, bazė e cila ka qenė njė nga pikat kyēe dhe strategjike tė rusėve gjatė Traktatit tė Varshavės. Pas prishjes me rusėt kjo bazė ka qenė nėn patronazhin kinez, pėr tė mbėrritur sė fundmi te baza amerikane.


Ministria e Mbrojtjes dhe Ekonomisė pėrgatisin projektligjin

Qeveria shqiptare ėshtė duke pėrgatitur njė vendim pėr dhėnien e gadishullit tė Karaburunit dhe ishullit tė Sazanit forcave tė NATO, pėr ngritjen e njė baze ushtarake.

Ky vendim ėshtė duke u pėrgatitur me urgjencė nga Ministria e Mbrojtjes dhe Ministria e Ekonomisė. Sipas burimeve brenda qeverisė mėsohet se kryeministri Berisha i ka dhėnė urdhėr ministrit tė Ekonomisė, qė tė pėrgatisė bazėn ligjore pėr kalimin e dy pikave strategjike nė pronėsi tė NATO.

Nė Ministrinė e Ekonomisė ėshtė ngritur njė grup pune, i cili po pėrgatit gjithė kuadrin ligjor pėr t’ja pėrcjellė qeverisė, e cila do tė miratojė projektligjin dhe mė pas do t’ia pėrcjellė shumė shpejt Parlamentit shqiptar.

Gjithmonė sipas burimeve tė brendshme nė qeveri, mėsohet se ky vendim do tė merret nė kuadėr tė marrėveshjes me NATO, e cila do tė ndėrtojė bazėn e saj ushtarake nė Karaburun dhe nė Sazan.

Sipas njė marrėveshjeje tė fundit tė Shqipėrisė me NATO, pritet qė baza amerikane e Napolit tė mbyllet pėr t’u transferuar nė dy pikat strategjike tė pėrmendura mė sipėr. Lajmin pėr mbylljen e bazės sė NATO nė Napoli e ka pėrhapur pėr herė tė parė CNN, lajm i pėrgėnjeshtruar menjėherė nga Pentagoni.

Nė bazėn e Napolit shėrbejnė rreth 3500-5000 ushtarakė dhe kjo bazė konsiderohet njė nga bazat mė tė rėndėsishme nė Europė. Por, ndėrkohė qė lajmi i mbylljes sė bazės sė Napolit, u bė mbi dy vite qė qarkullon, vendimi i fundit i qeverisė Berisha pėr vėnien nė dispozicion tė bazės sė njohur tė Pasha Limanit dhe tė komplet Karaburunit dhe Sazanit, duket se do tė sjellė njė transformim tė ri nė pozicionin e ri gjeopolitik tė Shqipėrisė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ike&Itemid=466
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2013, 19:00   13
Citim:
Marrėveshje pėr kualifikimin e ushtarakėve tė FA-sė nė SHBA

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	kodheli-arvizu.jpg
Shikimet:	107
Madhėsia:	421,3 KB
NNJ:	6009Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Shqipėria kanė nėnshkruar sot njė marrėveshje pėr arsimimin dhe kualifikimin e ushtarakėve tė Forcave tė Armatosura tė Shqipėrisė nė SHBA.

Marrėveshja ėshtė firmosur sot nga ministrja e re e Mbrojtjes, Mimi Kodheli dhe ambasadori i SHBA-sė nė Tiranė, Aleksandėr Arvizu.

“Thuajse njė vit mė parė Ministria e Mbrojtjes shqiptare dhe Forcat e Armatosua amerikane arritėn nivelin e konsultimeve mes tyre. Nė kėtė takim drejtues tė FA Shqiptare gjenerali Baze dhe Sandėr Lleshi propozuan: reformimin dhe rritjen e profesionalizmit tė forcave tė armatosura, pėrmirėsimin e numrit tė rektrutimeve, trupė ushtarake ndėrvepruese. Nė bashkėpunim me shtetin e madh New Jersy i morėm synimet e gjeneralėve shqiptarė dhe i bėmė realitet. Firma e Ministres Kodheli do e lejoje gardėn e New Jersy-t dhe FA tė realizojnė programin pilot. Ky kurs dhe program do jetė i pari i kėtij lloi pėr shkollat dhe kadetėt ushtarak, ėshtė mundėsi unike dhe bėhet pėr herė tė parė. Ėshtė me vend qė ky nder t’i bėhet njė aleati tė madh sa Shqipėria”, theksoi Arvizu.

Gjithashtu Kodheli vlerėsoi rėndėsinė e shkollimit tė ushtarakėve, teksa shprehu qėndrimi ne qeverisė sė re pėr bashkėpunimin tė fortė me SHBA.

“Kjo ėshtė dita ime e tretė nė kėtė detyrė dhe jam e nderuar pėr marrėveshjen si dhe forcimin e marrėdhėnieve Shqipėri-Amerikė. Nė ndajmė tė njėjtin pikėpamje qė edukimi ushtarak ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr forcat e armatosura. Ministria e Mbrojtjes do bėjė mė tė mirėn e saj pėr zbatimin e programit nga FA. Zoti ambasador ju falėnderoj dhe ne emėr tė qeverisė pėr mbėshtetjen dhe ju siguroj vijimėsinė e bashkėpunimit mes FA dhe SHBA”, u shpreh Kodheli.

http://www.gazetarepublika.al/2013/0...fa-se-ne-shba/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.