Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Terrorizmi a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 8.3.2009, 10:20   1

Shkrim i cituar TSr/ Lindor: "Serbėt, trafik me organet e shqiptarėve"


Mediat nė Shkup kanė hedhur dje dyshime mbi ekzistencėn e trafikut tė organeve njerėzore nga shteti shqiptar i Veriut nė IRJM dhe prej aty nė Rusi. Dyshimet kanė tė bėjnė me raste konkrete tė zhdukjes sė shqiptaroveriorėve, tė cilėt mendohet se janė rrėmbyer e mė pas vrarė nga strukturat paraushtarake tė shtetit terrorist serb nė funksion tė tregtisė sė organeve.

Sipas gazetės “Lajm”, shqiptarėt vriteshin dhe mė pas organet e tyre pėrmes IRJ tė Maqedonisė dhe Bullgarisė, nėpėrmjet mjekėve rusė tė ardhur enkas nė IRJM, pėrfundonin nė Rusi.

“Kėto informacione i kemi pasur prej muajsh, por duke qenė se u kėrkua qė gazetarėt tė tregonin burimet, i shpalosėm kėto ditė. Tani u takon organeve kompetente qė tė hetojnė”, ka thėnė drejtori i gazetės “Lajm”, Fejzi Hajdari.

Sipas tė njėjtės gazetė, dyshohet se shumė shqiptarė nga shteti i Veriut, pasi jane vrarė nga paraushtarakė serbė, janė varrosur nė varre masive nė afėrsi tė Shkupit.

http://www.24-ore.com/rajoni/2761.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2009, 17:24   2
Citim:
Tė bėhen hetime speciale tė trafikimit me organet e shqiptarėve

Institucionet e Kosovės, opozita, familjet e tė zhdukurve dhe ekspertėt kėrkojnė qė tė kryhen hetime speciale nga institucionet pėrkatėse tė krimeve monstruoze serbe, tė trafikimit tė organeve tė viktimave shqiptare, nga serbėt.

Dyshimet e fundit se gjatė luftės nė Kosovė 1998-1999, serbėt pėrmes Maqedonisė kanė bėrė tregti me organe e shqiptarėve tė vrarė tė Kosovės. Kėto dyshime tė pėrfolura nė disa media vėnė nė vėmendjen e institucioneve tė Kosovės se krahas kėrkimit tė kthimit tė tė zhdukurve gjatė luftės , duhen bėrė hetime edhe pėr dyshimet e trafikimit me organet e shqiptarėve nga serbėt dhe nė vėrtetėsi tė kėtij dyshimi Kosova duhet tė ngre padi nė tė gjitha nivelet. Zyrtarėt institucional dhe spektri politik nė Kosovė mendojnė qė dyshimet duhen verifikuar dhe vėrtetėsia e tyre duhet tė identifikojė edhe pėrgjegjėsit e mė pastaj tė ngritėt padia shtese pėr krimet dhe gjenocidin serb tė ushtruar nė Kosovė.

Krimet dhe gjenocidin serb institucionet e Kosovės e kanė dėnuar dhe e dėnojnė nė vazhdimėsi duke kėrkuar nė rrugė institucionale ndriēimin e tė gjitha krimeve, por me kėtė edhe kthimin e tė zhdukurve gjatė luftės.

Hetim special rreth dyshimeve pėr tregti me organet e shqiptarėve

Xhavit Beqiri thotė se nėse ekzistojnė argumentet pėr trafikim tė organeve tė qenieve njerėzore, patjetėr kėto dyshime duhet tė hetohen.

Prenkė Gjetaj, kryetar i Komisionit Qeveritar pėr tė Pagjeturit, tha se nuk ekziston nja akuzė zyrtare, por derisa ata janė marrė tė gjallė mbase edhe tė vdekur, ne kėrkojmė trupat e tyre. Ai shfaq shqetėsimin se nė kėto rrethana qė kanė vepruar serbėt ekziston dyshimi pėr njė veprim tė tillė. “Ne kėrkojmė tė zbulohet fati i tė pagjeturve dhe ēdo gjė qė ėshtė e dyshimtė duhet tė nxitė organet kompetente tė merren me atė ēėshtje, qoftė nė formėn e ngritjes sė padisė apo edhe forma tė tjera ligjore”, thotė Gjetaj, duke shtuar se derisa ekzistojnė dyshimet ēėshtja duhet tė hetohet nga tė gjitha nivelet nė mėnyrė zyrtare.

Ismet Beqiri, kryetar i Komisionit Kuvendar pėr tė Drejtat e Njeriut, shprehet se dyshimet pėr njė krim tė tillė, siē ėshtė edhe trafikimi me organet e tė vdekurve ka ekzistuar edhe mė herėt i sforcuar tashmė edhe mė shumė dhe se ndaj dyshimeve tė tilla duhet tė kėrkojmė nga organet kompetente ndėrkombėtare qė tė ketė njė hetim special rreth mundėsisė dhe dyshimeve pėr tregti me organet e shqiptarėve tė vrarė. “Ėshtė obligim i institucioneve tona qė tė kėrkojnė hetim rreth kėsaj ēėshtje, sepse ne jemi ata tė cilėt do tė duhej tė kėrkojmė hetime e jo Serbia, siē pretendojnė serbėt se ne i kemi bėrė ato krime dhe mendoj se ky ėshtė pretendim i tyre pėr tė mbuluar tėrė atė qė kanė bėrė ndaj shqiptarėve tė Kosovės”, thotė Beqiri.

Bajram Kosumi, anėtar i AAK-sė, tha se Qeveria e Kosovės duhet tė merret mė parė pėr vėrtetėsinė e kėtij dyshimi, atėherė nė rast tė verifikimit ajo duhet tė autorizojė gjykatat e Kosovės qė tė bėjnė hetime dhe tė kėrkojė nga Gjykata Ndėrkombėtare pėr Krime tė Luftės qė tė bėjė hetime tė veēanta.

Obligim kushtetues tė ndriēohen rastet e krimeve ndaj shqiptarėve

Naser Rugova, anėtar i LDD-sė, konsideron se ėshtė e drejtė e ēdo shteti demokratik qė tė kėrkohet drejtėsia. “Qeveria e Kosovės duhet tė kėrkoj sqarime zyrtare nga mekanizmat kompetent ndėrkombėtarė, por edhe nga institucionet serbe, sepse ēdo gjė nė atė kohė ėshtė bėrė nė mėnyrė institucionale, me urdhra tė prerė dhe me hierarki shtetėrore”, tha Rugova, duke shtuar se institucionet tona kanė obligim kushtetues tė ndriēojnė rastet e kur janė dėmtuar shqiptarėt e Kosovės.

Sa i pėrket dyshimeve tė fundit se serbėt kanė trafikuar organet e shqiptarėve tė vrarė gjatė luftės avokati Tomė Gashi tha se duhet tė krijohet njė njėsi pėr hetime speciale sa i pėrket dyshimeve pėr trafikim me organe tė shqiptarėve. “Ky dyshim mund tė jetė i besueshėm duke pasur parasysh se kemi tė bėjmė me njė ushtri tė rregullt serbe dhe njėsi tė policisė sė rregullt. Po ashtu edhe institucionet shėndetėsore qė kanė funksionuar nė kuadėr tė ish- Jugosllavisė kanė qenė nė gjendje qė eventualisht tė kryejnė transplantime tė tilla dhe qė organet njerėzore tė viktimave shqiptarėve t’i shesin nėpėr vende tė tjera”, tha Gashi. Edhe pse nuk ėshtė lehtė qė dyshimet e tilla tė vėrtetohen, ai konsideron se duhet tė ketė njė hetim serioz qė tė eliminohet edhe kjo dilemė. ”Nuk dihet fati i 3 mijė tė zhdukurve, mund tė jetė qė njė pjesė e tyre kanė pėrfunduar nė duart e kėtyre kriminelėve tė cilėt eventualisht kanė hequr pjesėt e trupit tė tyre pėr t’i shitur ato”, ėshtė shprehur Gashi.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=8749
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2009, 14:49   3
Citim:
Trafiku i organeve, Gjetaj: Kemi tė tjera dėshmi

Prishtinė -Trafiku i organeve tė kosovarėve tė vrarė, duke se po kthehet pak e nga pak nė realitet. Gjithsesi, pėrveē deklaratave nė media, nuk kanė nisur hetimet, apo qė tė jetė zbuluar ndonjė fakt i veēantė, qė dėshmon pėr ekzistencėn e kėtyre krimeve. Prenkė Gjetaj, kryetar i Komisionit Qeveritar pėr tė Pagjeturit nė qeverinė e Kosovės, thotė pėr gazetėn “Lajm” se kėto informata qė plasohen edhe nė media, por edhe nga familjarėt lėnė vend pėr dyshime. “Pėrderisa kemi ende tė zhdukur, lė vend pėr dyshime”. Gjetaj qėndron prapa asaj qė ka thėnė mė herėt se ekzistojnė fakte tė bollshme se nė varrezat e Shkupit janė tė varrosur rreth 20 shqiptarė nga Kosova, tė cilėt forcat serbe, pasi i kanė vrarė, i kanė hedhur nė lumin Lepenc.

“Ne kemi informata tė sakta pėr kėto, por edhe kemi dėshmitarė qė kanė shkuar aty dhe i kanė fotografuar dhe incizuar kėto varreza. Ne jemi nė gjendje qė palės maqedonase kėto dyshime tona t’ia dokumentojmė me fakte dhe dėshmi”-thotė Gjetaj. Sipas tij, lidhur me kėto dyshime ka edhe dėshmitarė tė gjallė, tė cilėt i kanė varrosur ata trupa, qė i kanė gjetur nė breg tė lumit gjatė luftės. Kėta dėshmitarė, sipas Gjetajt, janė shqiptarė tė Maqedonisė dhe ata, sipas tij, janė tė gatshėm ta dėshmojnė kėtė.

Pėr kėto njohuri ėshtė njoftuar edhe ministri i Jashtėm, Skėnder Hyseni, i cili pret tė fillojė bisedimet me homologun e tij nga Maqedonia. Antonio Miloshovski, nė mėnyrė qė tė dyja shtetet ta hapin rrugėn e fillimit tė hulumtimit rreth kėsaj ēėshtjeje shqetėsuese. “Ne jemi duke punuar me fakte dhe posa tė merren vesh dy ministritė jemi tė gatshėm qė tė bėhet fillimisht verifikimi, e mė pas edhe zhvarrimi i kufomave, nė mėnyrė qė t’u bėhen analizat e mėtutjeshme”-thotė Gjetaj, i cili shpreson se tė dyja ministritė do ta gjejnė momentin e volitshėm qė tė bisedojnė edhe rreth kėsaj ēėshtjeje, pasi qė, sipas tij, Kosova dhe Maqedonia, pėrveē kėsaj, kanė edhe prioritete tjera, siē ėshtė ēėshtja e kufijve etj.

“Kam informata se kjo ēėshtje do tė trajtohet nė momente tė volitshme politike tė dy shteteve”, tha Gjetaj. Pėrveē kėsaj, ai e sheh tė vėshtirė edhe dialogun me palėn serbe, por tha se kjo mėnyrė ėshtė e vetmja alternativė pėr ta zbardhur fatin e tė zhdukurve. “Dialogu me palėn serbe ėshtė gjithnjė e mė i vėshtirė, por kjo ėshtė e vetmja dritare dhe ne nuk mund ta mbyllim, sepse adresa pėr t’i kėrkuar tė pagjeturit ėshtė Beogradi dhe Qeveria e Serbisė. Prandaj, si e vetmja dritare mbetet kjo, edhe pse kohėn e fundit ka fare pak rezultate, por kjo ėshtė e vetmja mundėsi”.

Gjetaj mendon se pa ndonjė presion ndėrkombėtar mbi Serbinė nuk do tė ketė ndonjė rezultat. Sipas tij, ėshtė vėshtirė qė tė marrim informata nga Serbia, pėr faktin se ata kanė pasur institucione dhe nė mėnyrė institucionale janė bėrė tė gjitha ato krime.

“Dyshimet ekzistojnė se ka ende varreza masive nė Serbi, por ata duhet tė tregojnė se ku gjenden, sepse ne pėr to edhe kemi fakte. Pėr shembull, nė rastin e masakrės sė Kralanit. Ėshtė e ditur se nė atė kohė operacionin e ka udhėhequr njė oficer serb me mbiemrin Grujic. Nė Kralan janė marrė 86 veta, 30 prej tyre janė identifikuar, ndėrsa 56 tė tjerė ende nuk dihet se ku janė. Gjithė kėta janė gjetur nė varreza tė ndryshme nėpėr Serbi, prandaj shtrohet pyetja, ku janė tė tjerėt? Ata qė kanė udhėhequr me kėto operacione e dinė kėtė. Ne kemi dyshime se kanė mundur tė pėrdoren edhe furrat pėr t’u asgjėsuar edhe gjurmėt, e gjithashtu edhe pėr ekzistimin e burgjeve sekrete, gjė qė mohohet nga pala serbe”.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shf...5917&isflash=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.6.2010, 22:37   4
Citim:
Tadiē bllokoi hetimet pėr varrezat masive nė Maqedoni

Autoritetet e Maqedonisė akoma nuk i kanė kthyer pėrgjigje Prishtinės zyrtare, pas kėrkesės sė bėrė lidhur me praninė e dy varrezave masive nė Maqedoni, me viktima kosovare tė vrara nga forcat serbe gjatė luftės sė vitit 1999. Dy varrezat masive dyshohet tė jenė pranė bregut tė lumit Lepenc, nė zonėn nė afėrsi tė kufirit tė Bllacės.

Nga Ministria e Jashtme e Kosovės kanė theksuar se deri tani nuk ka asnjė pėrgjigje nga pala e Shkupit, lidhur me shkresėn e bėrė nga ana e ministrisė sė jashtme pėr hulumtimin e varrezave masive. Mungesa e iniciativės nga ana e Shkupit zyrtar siē mėson agjencia e lajmeve INA ėshtė bllokuar me kėrkesėn e presidentit serb, Boris Tadiē, i cili nė rrethana ende tė pasqaruara qėndroi javėn e kaluar nė njė vizitė joformale nė Shkup.

“Ka zėra se pikėrisht kjo ēėshtje ėshtė kėrkuar nga presidenti serb Tadiē, pėr shkak se ai ka kėrkuar qė autoritetet e Maqedonisė tė mos nisin hulumtimin, derisa tė deklarohet Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė lidhur me ankesėn serbe pėr ligjshmėrinė e pavarėsisė sė shtetit tė Kosovės”, ka theksuar njė diplomat perėndimor pėr agjencinė e lajmeve INA, duke kėrkuar qė kjo ēėshtje tė marrė hov dhe pėrfundimisht tė zbardhet.

Ministria e Jashtme nė Shkup ka theksuar se po shqyrtohet shkresa e pranuar nga Prishtina zyrtare. zėdhėnėsi i MPJ-sė, Petar Ēulev ka theksuar se njė kėrkesė e tillė ėshtė ēėshtje komplekse dhe e rėndė, nėse ekziston me tė vėrtet. Lidhur me kėtė ėshtė paralajmėruar edhe njė komision i pėrbashkėt pėr inspektimin e rajoneve ku ka sinjalizime pėr praninė e dy varrezave tė tilla.

Kėrkesa pėr hulumtimin e varrezave masive nė Maqedoni pasoi pas njė takimi midis ministrit tė Drejtėsisė tė Kosovės, Haki Demolli me ambasadorin e Maqedonisė nė Prishtinė, Stojan Karajanov. Nė dy varrezat masive qė janė nė zonėn kufitare tė Maqedonisė me Kosovėn, janė tė varrosur viktimat e vrara dhe masakruara nga forcat serbe tė rajonit tė Kaēanikut, Ferizajit dhe zona tė tjera pėrreth gjatė luftės sė vitit 1999. Serbia druan nga hapja e kėsaj varreze nė vendin fqinj, me qėllim tė mos humbjes sėrish tė imazhit tė saj. (M.Mellova/INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...962fff3cb&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2010, 22:47   5
Citim:
Varrezat masive nė Maqedoni, Shkupi dhe Prishtina, gati grupet punuese

Zbardhja e dyshimeve pėr ekzistencėn e mundshme tė dy varreve masive nė Maqedoni ka bėrė qė autoritetet e Shkupit dhe tė Prishtinės tė bien dakord pėr tė bashkėpunuar me anė tė grupeve punuese.

Ministria e punėve tė jashtme e Maqedonisė, pėrmes ambasadės sė Maqedonisė nė Kosovė ka pranuar njė kėrkesė nga autoritetet e Prishtinės, pėr realizimin e njė hetimi pėr ekzistencėn e dy varrezave masive nė Maqedoni, me kufoma tė civilėve shqiptarė nga Kosova, pėr tė cilėt dyshohet se janė vrarė nga forcat serbe gjatė luftės sė viteve 1998-1999.

Ministria e punėve tė jashtme e Maqedonisė bėn tė ditur, se organet kompetente janė duke i shqyrtuar seriozisht kėto informacione.

“Ne jemi tė gatshėm pėr bashkėpunim. Kėrkesa ėshtė kėtu dhe ajo po shqyrtohet seriozisht. Nga ministria e drejtėsisė duhet tė formohen grupe, tė cilat do tė punonin sė bashku me institucionet e Kosovės pėr verifikimin e kėtyre njohurive, tė cilat janė vėrtet serioze. Duhet tė kėrkohen lokacione, tė bėhet autopsia nga ekipet e mjekėsisė ligjore qė tė verifikohen, nėse ka ose jo diēka tė tillė,” thotė Petar Ēulev, zėdhėnės i ministrisė sė Jashtme tė Maqedonisė.

Mundėsia pėr krijimin e grupeve dypalėshe pėr verifikimin e informacioneve pėr mundėsinė e ekzistimit tė varrezave tė shqiptarėve nga Kosova nė Maqedoni, ėshtė konfirmuar edhe nga zėdhėnėsi i qeverisė sė Maqedonisė, Shefik Duraku.

“Maqedonia do ta marrė dhe do ta trajtojė shumė seriozisht kėtė ēėshtje pėr shkak tė indikiacioneve shumė serioze, qė janė prezantuar nga ana e palės kosovare pėr ekzistencėn e mundshme tė varrezave masive nė territorin e Republikės sė Maqedonisė”, ėshtė shprehur Shefik Duraku.

Ambasadori i Kosovės nė Maqedoni, Skėnder Durmishi thotė se lidhur me kėtė rast ka shumė hipoteza, supozime madje edhe spekulime lidhur me numrin, kohėn dhe vendin e varrosjes sė tyre. Prandaj sipas Durmishit, ėshtė me rėndėsi qė tė veprohet nė mėnyrėn e duhur dhe sa mė shpejtė qė tė jetė e mundur.

“Ne kemi ndjerė peshėn e kėtij problemi gjithmonė, dhe shpresoj se tani jemi pak mė afėr kėtij momenti pėr tė bėrė njė veprim mė konkret, tani ka edhe marrėdhėnie diplomatike dhe bashkėpunim mė intensiv tė ministrive,” thotė Skėnder Durmishi ambasador i Kosovės nė Maqedoni.

Ekspertėt vlerėsojnė, se grupet e pėrbashkėta duhet tė formohen sa mė shpejt, sepse ēdo zvarritje mundet tė shkaktojė zhdukje tė argumenteve qė mund tė ndihmojnė nė ndriēimin e ēėshtjes.

“Mendoj se institucionet e Maqedonisė kanė detyrim edhe nė bazė tė legjislaturės sė brendshme edhe nė bazė tė normave ndėrkombėtare, qė t`i zbardhin tė gjitha realitetet, tė gjitha faktet qė kanė tė bėjnė me ato ngjarje. Ēdo taktizim, ēdo ikje ndaj problemit mund tė jetė supozim se dikush diēka fsheh,” thotė Mersel Bilalli, profesor i marrėdhėnieve ndėrkombėtare nė universitetin FON.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=27391
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.1.2011, 22:10   6
Citim:
Rumunėt akuzojnė serbėt pėr trafikim organesh

Njė kufomė e gjetur nė grumbullimin e mbeturinave tė qytetit Lugoj, nė perėndim tė Rumanisė, ishte pa koke dhe pa krahė e kėmbė, por hetuesit ēudinė mė tė madhe e patėn kur panė se kufomės i mungonin dhe zemra, mushkėritė, veshkat dhe mėlqia, njofton libertatea.ro.

Rasti ka shokuar Rumaninė, qė thonė se trafikimi do tė mund tė bėhej vetėm nė Serbi, raporton indeksonline.

"Marrja e organeve nuk mund tė bėhej nė Rumani pa dijeninė tonė. Kjo punė mund tė bėhet vetėm nė kushte speciale, me manovra kirurgjikale specifike dhe nga mjete te specializuara. Pėr kėtė duhet tė angazhohen njė mori njerėzish, pasi organet duhet te transplantohen vetėm brenda disa orėve, ndėrsa pacienti duhet tė qėndrojė nė trajtim sė paku 1 muaj. Nuk pėrjashtohet qė ky trup t’i pėrkas njė shtetasi tė huaj ose qė zemra dhe veshkat tė janė marre jashtė territorit tė shtetit tonė (Rumanise) dhe me pas pjesa e mbetur tė jetė sjellė nė Lugoj, nė mėnyrė qė tė fshiheshin gjurmėt. Spitali mė i afėrt i cili ka paisjet e nevojshme pėr njė gjė tė tillė ėshtė ai i Beogradit, nė Serbi", ka thėnė Dr. Victor Zota i Agjencisė Kombėtare tė Transplanteve.

http://www.kosova-sot.info/politike/...fikim-organesh
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2011, 19:25   7
Citim:
Prishtina do tė rihapė hetimet pėr varrezat masive nė Maqedoni

Ministria e Drejtėsisė e Kosovės pritet sė shpejti tė kėrkojė nga ministrie homologe nė Maqedoni hetime mbi dyshimet pėr varreza masive me kosovarė tė vrarė gjatė luftės nė afėrsi tė Shkupit.

Lajmi bėhet i ditur nga Ministria e Drejtėsisė nė Kosovė, e cila tani udhėhiqet nga ministri i ri Hajredin Kuēi. Burime pranė kėsaj ministrie pėr agjencinė e lajmeve INA deklaruan se do tė kenė si prioritet pėr tė ndriēuar kėto raste, pėr tė cilat ka dyshime dhe prova tė para.

Dyshimet janė pėr ekzistimin e dy varrezave masive nė afėrsi tė Shkupit pranė bregut tė lumit Lepencė nė zonėn nė afėrsi tė kufirit tė Bllacės.

Ministria e Jashtme e Maqedonisė nuk ka dhėnė pėrgjigje lidhur me dyshimet mbi varrezat masive, edhe pse kohė mė parė ishte paralajmėruar njė nismė pėr tė inspektuar zonat e dyshuara nga komisione tė pėrbashkėta ndėrshtetėrore, tė mbėshtetura edhe nga misioni EULEX.

Kėrkesa pėr hulumtimin e varrezave masive nė Maqedoni ishte shtruar gjatė muajit qershor tė vitit tė kaluar nė njė takim midis ish-ministrit tė Drejtėsisė tė Kosovės, Haki Demolli me ambasadorin maqedonas nė Prishtinė, Stojan Karajanov.

Nė dy varrezat masive qė janė nė zonėn kufitare tė Maqedonisė me Kosovėn, janė tė varrosur viktimat e vrara dhe masakruara nga forcat serbe tė rajonit tė Kaēanikut, Ferizajit dhe zona tė tjera pėrreth gjatė luftės sė vitit 1999.

Serbia druan nga hapja e kėsaj varreze nė vendin fqinj, me qėllim tė mos humbjes sėrish tė imazhit tė saj. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...6d9161442&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2011, 19:41   8
Citim:
Denoncimi: Shqiptarėve tė vrarė e tė varrosur u janė marrė organet

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	10bataj_1012110929_1.jpg
Shikimet:	175
Madhėsia:	133,9 KB
NNJ:	3343

Podujevė, 10 dhjetor 2011 – E ka quajtur Batajnicėn Holokaustin e dytė nė Evropė dhe ka vėnė dyshime tė mėdha se kufomave shqiptare para se tė varroseshin u janė marrė organet.

Pėrfaqėsuesi i shoqatės pėr persona tė zhdukur dhe viktima tė luftės “Pėrkorė”, Latif Mehmeti, duke komentuar disa raporte tė Komitetit Ndėrkombėtar pėr Persona tė Zhdukur (ICMP) tė vitit 2001 dhe 2004, ka thėnė se nė luftė askush nuk ka pasur kohė qė t’i varrosė nė varrezė masive viktimat shqiptare nėpėr arkivole, citon sot e perditshmja e Kosoves, “Koha”.

“Kjo lė hapėsirė tė mjaftueshme pėr tė dyshuar se trupat e viktimave shqiptare para se tė varroseshin kanė kaluar nėpėr duart e mjekėve, e qė nėnkupton marrjen e organeve”, ėshtė shprehur Latif Mehmeti.

Pėrfaqėsuesi i shoqatės “Pėrkorė” ka thėnė se sipas informatave qė dalin nga raporti i antropologut tė lartė tė ICMP-sė, Mark Skinner, ka bazė pėr tė dyshuar se nė varrezat masive nė Batajnicė kanė ndodhur gjėra pėr tė cilat familjet e tė zhdukurve nuk janė njoftuar sa duhet.

“Ta marrim raportin e vitit 2001 qė flet pėr varrezėn masive “Batajnica 3” me dimensione 16.70 metra e gjatė, 2.80 m e gjerė dhe 2.5 m e thellė. Nė kėtė varrezė janė gjetur diku 39 trupa, shumica e tė cilėve janė gjetur me mbulesa plastike dhe tė vendosur nėpėr arkivole tė zeza. Kjo ėshtė klasifikuar si varrezė primare, qė nėnkupton se kėtu janė varrosur pėr herė tė parė”, ka theksuar ai.

http://www.noa.al/2011/12/denoncimi-...marre-organet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.12.2011, 15:12   9
Citim:
Kosovarėt u varrosėn dhe zhvarrosėn disa herė?

Njė vit pas kėrkesės sė palės kosovare pėr shqyrtimin e dyshimeve pėr ekzistencėn e varrezave masive nė Maqedoni tė kosovarėve tė vrarė nga serbėt gjatė luftės sė Kosovės nė vitet 1998 - 1999 nuk ėshtė bėrė asgjė.

Grupi i ekspertėve i paralajmėruar nė qershor tė kėtij viti akoma nuk ėshtė formuar.

Ēėshtja e dyshimeve tė varrezave masive ka mbetur nė status kuo. Pėrveē dyshimeve tė shfaqura nga shoqata e tė zhdukurve kosovarė nuk ka asgjė tė re nė kėtė drejtim. Shoqata e tė zhdukurve kosovarė i ka dorėzuar tė gjitha provat nė ministrinė e punėve tė jashtme tė Kosovės, e cila duhet t’ia ketė dėrguar ato palės maqedonase. Provat pėrmbajnė fotografi tė trupave tė vrarė, video-incizime dhe materiale tė tjera. Kryetari i kėsaj shoqate, Preng Gjetaj sqaron se tė gjitha informatat qė i kanė pas i kanė dorėzuar nė institucionet pėrkatėse prej ku edhe presin qė Maqedonia tė japė ndihmėn e vet pėr gjetjen e kėtyre personave tė vrarė.

“Sipas dėshmive tė mbledhura ata janė persona qė janė vrarė nė anėn e Kosovė dhe lumi Lepenc i ka marrė dhe i ka nxjerrė nė anėn tjetėr tė kufirit. Pasi janė gjetur kufomat e tyre janė dėrguar nė Institutin pėr Mjekėsi Ligjorėe nė Shkup, i cili ka bėrė autopsinė e vetėm shtatė kufomave”, thotė Gjetaj pėr “Lajm”.

Ai sqaron se nė Institutin pėr Mjekėsi Ligjore tė Maqedonisė u kanė thėnė se nuk dinė se ku i kanė ēuar kufomat e kėtyre personave, ndėrsa punonjės qė kanė punuar nė varrezat e Butelit kanė konfirmuar se njėherė ata janė varrosur aty, e mė pas janė zhvarrosur dhe nuk dihet se ku kanė pėrfunduar.

Sipas provave tė mbledhura nga shoqata e tė zhdukurve, kanė qenė rreth 20 kufoma tė gjetura nė afėrsi tė lumit Lepenc dhe tė dėrguara nė Institutin pėr Mjekėsi Ligjore nė Shkup, ndėrsa autopsi, ėshtė kryer vetėm nė shtatė prej tyre.

Dyshohet se nė Maqedoni ka dy varreza masive tė kosovarėve tė vrarė gjatė konfliktit tė viteve 1998 -1999, ku njėra supozohet se ėshtė nė afėrsi tė fshatit Lepenc, ndėrsa tjetra nuk dihet.

Para rreth njė viti tė dy qeveritė nisėn konsultimet pėr zbardhjen e dyshimeve, mirėpo mė pas kjo ēėshtje u la mėnjanė.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/12240.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.