Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.3.2009, 23:16   1

Shkrim i cituar BE: Komunitarėt kėrkojnė largimin e emigrantėve


LONDĖR - Shumica e popullsisė sė vendeve kryesore tė BE-sė dhe ShBA-sė pohojnė se autoritetet duhet t'u kėrkojnė emigrantėve tė papunė tė largohen nga kėto vende.

Kjo u bė e ditur sipas rezultateve tė njė sondazhi tė publikuar dje nga gazeta "Fajnenshėll tajms", i cila konstatonte se mbi 75% e italianėve, britanikėve dhe njė shumicė e konsiderueshme nė Francė, Gjermani, Spanjė dhe ShBA do tė mbėshtesnin qeveritė e tyre nė kėrkesėn pėr largimin e emigrantėve.

Rezultatet e sondazhit pėrbėjnė njė sinjal tė qartė qė papunėsia nė rritje nė kėto vende mund tė bėhet njė ēėshtje kryesore politike nė Evropė dhe mund tė ndikojė nė mbėshtetjen popullore ndaj partive tė ekstremit tė djathtė.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=55411
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.4.2009, 13:20   2

Shkrim i cituar Evropė: Emigrantėt kthehen nė shtėpi


Dhjetėra mijėra emigrantė nga vendet e Evropės Lindore qė gjatė dy dhjetėvjeēarėve tė fundit jetonin nė Perėndim, po kthehen nė vendet e tyre, sipas tė pėrditshmes amerikane "Nju-Jork tajms" nė njė reportazh tė zgjeruar. Rumunėt, polakėt, shqiptarėt e tė tjerė po kthehen nė atdhe, ku familjet dhe miqtė mund t‘i sigurojnė njė jetesė mė tė lehtė nė kohė krize sesa nė vendet perėndimore.

Ndėrkaq, numri i emigrantėve tė papunė ėshtė aq i madh, sa qeveria ēeke vendosi sė fundmi t‘u paguajė nėnshtetasve tė vet emigrantė 500 euro secilit pėr biletėn e kthimit me dinjitet nė shtėpi.

Kompanitė ajrore spanjolle po ofrojnė bileta vetėm vajtje drejt Lindjes, ndėrsa qeveria spanjolle po u jep bonuse financiare emigrantėve tė rregullt me kushtin qė tė mos kthehen pėr sė paku tre vjet. Papunėsia nė Spanjė ka arritur nė 17.4 pėr qind ndėrsa nė vendet e tjera po rritet me shpejtėsi.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=63119
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2009, 13:00   3
Citim:
Danimarka u ofron para imigrantėve tė kthehen nga kanė ardhur

Kopenhagė, 10 nėntor - Danimarka ėshtė pajtuar ta dhjetėfishojė shumėn e parave qė do t'u ofrohet imigrantėve qė ta braktisin vendin pėrgjithmonė.

Zyrtarėt thanė se shuma tash do tė jetė 100 mijė kruna, apo mė shumė se 20 mijė dollarė.

Qeveria e qendrės sė djathtė e arriti kėtė marrėveshje me Partinė Popullore radikale, si pjesė e negociatave pėr buxhetin e vitit 2010.

http://www.kosova.com/artikulli/57362
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.7.2010, 08:17   4
Citim:
Gjermania ka nevojė pėr mė shumė imigrantė

Konferenca e dhomave gjermane tė industrisė dhe tregtisė (DIHK) i ka bėrė thirrje qeverisė gjermane tė lehtėsojė ardhjen e imigrantėve nė Gjermani.

Drejtori i DIHK-sė Achim Dercks tha pėr gazetėn "Rheinische Post" se Gjermania pėrballė rėnies sė numrit tė popullsisė duhet tė pozicionet si njė vend tėrheqės imigrimi. Ai i bėri thirrje politikės tė veprojė e orientuar nė kėtė drejtim dhe tė pėrmirėsojė shancet e integrimit.

Dercks propozon njė sistem pikėsh sipas modelit austrialian apo kanadez. Imigrantėt potencialė do tė merrnin pikė pėr kualifikimet, pėrvojėn profesionale dhe njohuritė gjuhėsore. Sipas nevojės politika mund tė vendoste pastaj norma vjetore imigrimi pėr fuqi punėtore tė kualifikuar

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=69321
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2010, 16:35   5
Citim:
Njė nė pesė qytetarė gjermanė ėshtė me prejardhje migracioni

Nė Gjermani jetojnė mė shumė se 16 milionė vetė me prejardhje migracioni. Vitin e kaluar, sipas tė dhėnave tė Zyrės Federale tė statistikave, njė nė pesė qytetarė ka qenė migrant ose fėmijė migrantėsh.

Nė vitin 2005, shifra ka qenė 15,3 milionė vetė. Rritjen e kėsaj shifre autoritetet e Vizbadenit e argumentojnė me dy arsye. Popullsia me prejardhje migacioni ėshtė shtuar pėr shkak tė ardhjeve tė reja dhe lindjeve me 715 mijė vetė, kurse popullsia pa rrėnjė tė huaja ėshtė zvogėluar pėr shkak tė vdekshmėrisė me 1,3 milionė vetė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=70084
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2010, 21:31   6
Citim:
Sarkozy urdhėron dėbimin e emigrantėve romė

Paris, 29 korrik - Presidenti francez Nicolas Sarkozy ka urdhėruar ēmontimin e 300 kampeve me emigrantė romė.

Sarkozy ka paralajmėruar se personat qė jetojnė nė kėto kampe dhe qė kanė hyrė ilegalisht nė Francė do tė dėbohen nga vendi.

Urdhri i presidentit vjen si pėrgjigje ndaj protestave tė emigrantėve dhe sulmeve tė tyre ndaj policisė pas vrasjes sė njė tė riu, njoftojnė agjencitė.

Qeveria ka deklaruar se kampet janė burime tė kriminalitetit, por kritikėt thonė se me ēmontimin e tyre do tė largohet vetėm njė minoritet i vogėl etnik.

“Brenda tre muajve tė ardhshėm, gjysma e kampeve ilegale do tė ēmontohen. Do tė thotė qė do tė jenė rreth 300”, ka deklaruar ministri i Brendshėm francez, Brice Hortefeux pas njė mbledhjeje tė posaēme tė qeverisė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,29572

Citim:
Francė, u hiqet nėnshtetėsia emigrantėve kriminelė

T’u hiqet nėnshtetėsia franceze kriminelėve me origjinė tė huaj. Kėrkesa ėshtė bėrė nga Presidenti francez, Nicolas Sarkozy, dhe kjo mėsohet nga gazeta “Le Monde”. Sipas tė njėjtave burime, deklarata e Presidentit francez ka ardhur pas trazirave tė fundit mes forcave tė policisė dhe emigrantėve, nga ku u vra edhe njė i huaj.

“Nuk mund tė hezitojmė dhe tė mos rimarrim nė shqyrtim shkaqet qė mund tė ēojnė nė humbjen e nėnshtetėsisė franceze, - ėshtė shprehur Sarkozy. -Pėr kėtė, - ka shtuar ai, - do t’u hiqet nėnshtetėsia franceze tė gjithė atyre tė huajve qė kryejnė krime kundėr forcave policore shtetėrore apo pėrfaqėsuesve tė tjerė shtetėrorė”.

Po kėshtu, kėrkesėn e tij Presidenti e ka shtrirė edhe pėr rastet kur fėmija me prindėr tė huaj, i lindur nė Francė, edhe pas moshės 18 vjeē kryen njė krim ndaj forcave policore, t’i hiqet edhe atij nėnshtetėsia franceze.

Madje, kreu i shtetit francez ka shkuar mė tej, duke akuzuar emigrantėt nė pėrgjithėsi, duke deklaruar se ata gėzojnė shumė tė drejta. Kritika tė ashpra kanė shkuar edhe pėr nomadėt, pėr tė cilėt Nicolas Sarkozy ka dhėnė edhe njė urdhėr pėr heqjen me forcė tė kampeve rome.

Sipas urdhrit, brenda tre muajve gjysma e kampeve nomade do tė zhduken nga territori francez.

http://www.standard.al/index.php/sociale/9741.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2010, 14:55   7
Citim:
Francė: Sarkozi fillon 'goditjen' e romėve

Policia franceze filloi sot pastrimin e njė kampi ilegal tė romėve, pėr tė parėn herė qė kur presidenti Nikolas Sarkozi shpalli se do t'a godasė kėtė minoritet.

Oficerėt e rrethuan zonėn rreth kampit nė qytetin qendror Sent Etjen, duke i ndaluar gazetarėt dhe grupet pėr tė drejtat e njeriut qė tė shohin shpėrnguljet, tė cilat filluan para agimit dhe vazhduan pėr disa orė.

Shoqatat pėr mbrojtjen e romėve thanė se rreth 100 njerėz janė larguar nga zona.

Muajin e kaluar Sarkozi shpalli masa tė rrepta sigurie, pėrfshirė planet pėr shpėrnguljen e 300 kampeve ilegale brenda tre muajve.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=72885
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.8.2010, 22:06   8
Citim:
Franca filloi dėbimin e romėve

Franca njoftoi se njė aeroplan udhėtarėsh ėshtė nisur sot pėr nė Rumani, me 79 romė nė bord, tė cilėt ranė dakord tė riatdhesoheshin, pasi kampet e tyre tė paligjshme u shkatėrruan.

Zyrtarėt francezė kanė nė plan tė deportojnė pėr nė Rumani dhe Bullgari 700 anėtarė tė pakicės rome, qė jetojnė ilegalisht nė Francė. Tė dėbuarit do tė marrin nga 386 dollarė pėr tė rritur dhe 129 pėr tė miturit.

Ndėrkohė janė rritur kritikat ndaj fushatės sė debatuar, pėr tė cilėn presidenti francez Nicolas Sarkozy, thotė se ėshtė masė pėr tė luftuar krimin.

Sarkozy urdhėroi muajin e kaluar prishjen e 300 kampeve rome. Ai i quajti ato burime trafikimi dhe prostitucioni.

Ministri i Jashtėm i Rumanisė, Teodor Baconschi, tha se ėshtė i shqetėsuar nga rreziku se se fushata mund tė shkaktojė reagime populliste dhe mund tė nxisė reagime ksenofobike.

Njė zėdhėnės i Komisionit Evropain tha se zyrtarėt po i ndjekin nga afėr zhvillimet nė Francė.

Rregullat e BE-sė lejojnė lėvizjen e lirė tė qytetarėve, pėrfshi tė drejtėn pėr udhėtim, punė dhe banim nė ēdo vend brenda bllokut 27 anėtarėsh.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../36871/C5/C17/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.8.2010, 22:29   9
Citim:
Vatikani kundėr dėbimit tė romėve

Nė Romė kanė plasur zėnkat ndėrmjet Vatikanit dhe qeverisė italiane, lidhur me trajtimin e romėve nga Rumania dhe Bullgaria.

Ministri i Brendshėm italian, Roberto Maroni, ka kėrkuar nė njė intervistė dhėnė gazetės sė pėrditshme "Corriere della Serra" qė tė mund tė dėbohen edhe ata qytetarė tė Bashkimit Evropian, tė cilėt nuk arrijnė tė dėshmojnė se janė nė gjendje tė mbulojnė vetė shpenzimet e jetesės dhe strehimit.

Ai do ta hapė kėtė temė nė mbledhjen e ministrave tė Brendshėm dhe tė Drejtėsisė tė BE-sė, e cila do tė zhvillohet mė 6 shtator nė Paris.

Drejtori pėr ēėshtje tė migracionit pranė Konferencės sė Ipeshkve, Giancarlo Perego, paralajmėroi pėr diskriminim e tė prekurve. Qeveria italiane nuk mund tė vendosė me kokėn e saj pėr politikėn e BE-sė, ka thėnė Perego nė "Radio Vatikan".

Ai paralajmėroi se njė dėbim pa dallim i romėve nuk do t'i zgjidhė problemet e vėrteta.

Fatkeqėsisht Franca ka ndjekur rrugėn e Italisė, e cila nuk ėshtė treguar e suksesshme, sqaroi Perego.

Politika e zbrazjes sė dhunshme tė kampeve ilegale dhe dėbimet kanė shkaktuar krijimin e ngulimeve tė reja ilegale dhe ka shkatėrruar integrimin shkollor tė fėmijėve.

Perego kujtoi se 80 pėr qind e romėve qė jetojnė nė Itali posedojnė edhe nėnshtetėsinė italiane.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../37268/C5/C17/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.8.2010, 19:50   10
Citim:
Franca mbron vendimin pėr deportimin e romėve

Franca iu pėrgjigj sot kritikave ndėrkombėtare pėr deportimin masiv tė romėve, duke thėnė se vetėm i respekton ligjet evropiane.

Qeveria franceze lėshoi njė deklaratė pasi Komiteti Kundėr Racizmit i Kombeve tė Bashkuara i bėri thirrje Francės qė tė “shmangė” deportimin kolektiv tė romėve dhe tha se ishte i shqetėsuar nga “fjalimet politike tė natyrės diskriminuese”.

Vatikani po ashtu iu bashkėngjit kritikave, duke thėnė se “nuk mund tė pėrgjithėsohet” dhe tė deportohet njė grup i tėrė njerėzish.

Tė enjten Franca deportoi 284 romė nga Rumania. Gjithsej 8.300 romė nga Rumania dhe Bullgaria janė deportuar nga Franca prej fillimit tė vitit, krahasuar me 7.875 qė u deportuan nė vitin 2009.

http://www.kosova-sot.info/politike/...timin-e-romeve
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.9.2010, 07:30   11
Citim:
Franca nuk heqė dorė nga dėbimi i romėve

Paris, 10 shtator – Ministri francez i Emigracionit, Eric Besson ka deklaruar gjatė njė vizite nė Rumani se Franca nuk do tė ndalė dėbimin e romėve, me gjithė apelin e Parlamentit Evropian pėr ndalimin e njė praktike tė tillė.

Besson tha se Franca do tė ndihmojė popullsinė rome qė tė integrohet nė Rumani. Nga ana e saj, Rumania do tė hartojė disa plane integrimi dhe do tė dėrgojė njėsi policore nė Paris pėr tė ndihmuar nė frenimin e krimeve tė kryera nga emigrantėt rumunė.

Parisi zyrtar ka premtuar se do tė investojė financiarisht pėr tė ndihmuar kthimin e romėve nė Rumani dhe deri tani ka larguar nga vendi rreth 1 mijė persona tė kėsaj kategorie.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,33862
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 04:14   12
Citim:
BE kėrcėnon Francėn pėr romėt

Bruksel, 14 shtator - Bashkimi Evropian do tė marrė masa ligjore ndaj Francės lidhur me politikat diskriminuese tė ndjekura nė rastin e dėbimit tė romėve. Lajmi u bė i ditur nga Vivian Reding, eurokomisionere pėr Drejtėsi.

Franca dėboi rreth 1 000 romė nė Rumani e Bullgari muajin e kaluar, ēfarė u dėnua nga institucione e organizata tė ndryshme ndėrkombėtare, njofton REL.

Parisi zyrtar i ka hedhur poshtė akuzat se ka diskriminuar romėt, por ka theksuar se ka zhbėrė kampet e paligjshme. Nėse nisin procedurat legale kundėr Francės Gjykata Evropiane e Drejtėsisė mund ta ndėshkojė Parisin me gjobė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,34258

Citim:
Franca i cilėsoi "tė papranueshme" kritikat e BE-sė pėr deportimin e romėve

Franca iu kundėrpėrgjigj kritikave tė ashpra tė Bashkimit Evropian lidhur me deportimin e romėve, duke thėnė se kritikat e BE-sė janė thjeshtė “tė papranueshme”. Zyra e Presidentit Nicolas Sarkozy hodhi poshtė kritikat zyrtare tė BE-sė ndaj politikės franceze tė emigracionit, madje bėri thirrje pėr njė "dialog tė qetė".

Dje, komisionerja e Drejtėsisė nė BE, Viviane Reding, shprehu indinjatė ndaj deportimit tė vazhdueshėm tė romėve nga Franca, tė cilat ajo i krahasoi me persekutimin e pakicave nė kohėn e nazizmit. Ministri i Ēėshtjeve Evropiane, Pierre Lellouche, tha dje se kritikat e Bashkimit Evropian ishin tė papėrshtatshme.

Gjatė javėve tė fundit, autoritetet franceze kanė shpėrndarė mbi 100 kampe tė paligjshme dhe kanė deportuar mė shumė se njė mijė romė, kryesisht nė Rumani, gjest ky qė ėshtė dėnuar nga komuniteti ndėrkombėtar. Presidenti Sarkozy i ka karakterizuar deportimet si pjesė e njė fushate kundėr krimit.

http://www.standard.al/index.php/rajon-bota/11651.html

Citim:
Romėt dhe BE-ja
(International Herald Tribune)

Pse Komisioni nuk reagoi kaq ashpėr pėr masat kundėr romėve nė vendet e tjera tė BE-sė, tė cilat Komisioni Evropian i ka injoruar deri mė tash? Tė gjithė entuziastėt e reagimit tė Komisionit kundėr Francės duhet tė kujtohen pėr gjithė atė kohė qė iu desh Komisionit tė reagojė

Komisionarja e Bashkimit Evropian pėr Drejtėsi, Viviene Reding, ėshtė e bindur “personalisht se Komisioni Evropian nuk ka zgjidhje tjetėr pėrpos tė iniciojė aksione tė thyerjes sė ligjit kundėr Francės”, pasi kjo e fundit nisi largimin e detyrueshėm tė romėve nga kampet e tyre.

Pse Komisioni nuk reagoi kaq ashpėr pėr masat kundėr romėve nė vendet e tjera tė BE-sė, tė cilat Komisioni Evropian i ka injoruar deri mė tash?

Tė gjithė entuziastėt e reagimit tė Komisionit kundėr Francės duhet tė kujtohen pėr gjithė atė kohė qė iu desh Komisionit tė reagojė.

Para sė gjithash, deri para pak ditėsh, zyrtarėt e Komisionit thoshin se ata nuk kanė parė “asnjė qėllim qė po ndėrmerren aksione tė qėllimshme kundėr romėve” nė Francė, me gjithė faktet evidente qė tregonin tė kundėrtėn.

Ēėshtja tani nuk ėshtė nėse romėt janė vėnė nė shėnjestėr apo jo, pasi ėshtė verifikuar se ata ishin caku. Tani ēėshtja mė shumė ėshtė nėse deklarimet e fundit janė prekje nė sedėr e njė komisionareje apo njė ndryshim fondamental i politikave nė Bruksel. Por, janė provat qė do e sqarojnė kėtė ēėshtje.

Sė pari, a do ta dėrgojė Komisioni Evropian Francėn para gjyqit? Jose Manuel Barroso, presidenti i KE-sė, ka mbajtur njė heshtje hidhėruese pėr kėtė ēėshtje.

Sė dyti, edhe nėse Komisioni vazhdon tutje me kėtė rast, a ėshtė Franca i vetmi vend qė do tė pėrballet me pasoja apo Komisioni do tė aplikojė bindjen e tij tė sapo-gjetur tė moralit nė ēėshtje tė barazisė racore kundrejt vendeve tė tjera tė BE-sė.

Tė marrim si shembull Italinė. Nė maj tė vitit 2008, ministri i Brendshėm, Roberto Maroni, raportohet se njoftoi shkatėrrimin e kampeve tė romėve, ndėrsa dy ditė mė vonė njė grup banditėsh prej 60 vetave sulmuan kampin e romėve nė Napoli me koktej molotovi. Pas kėtij sulmi, ministri italian tha: “Kėshtu ndodh kur romėt vjedhin foshnje apo kur romėt kryejnė dhunime seksuale.”

Komisioni ende nuk ka bėrė gjė pėr kėtė dhe raste tė tjera qė kanė ndodhur nė Itali kundėr romėve.

Rastet vazhdojnė edhe nė vende tė tjera si Danimarkė, ku nė korrik, njė grup njerėzish, tė identifikuar nga kryebashkiaku i Kopenhagės si “kriminelėt romė”, u larguan nga ky vend. As nė kėtė rast, Brukseli nuk e tha asnjė fjalė.

Nėse reagimet e komisionares Reding rezultojnė nė njė ndryshim afatgjatė, Komisioni duhet qė, duke iu referuar masave franceze, tė dėrgojė edhe veprimet e qeverive tė tjera nė Gjykatėn Evropiane tė Drejtėsisė.

Gjyqtarėt aty duhet ta bėjnė tė qartė se racizmi nuk ka vend nė Evropėn e sotme.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../38503/C5/C17/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 06:32   13
Citim:
Francė: Romėt pėrleshen me policinė

Njė grup i romėve ėshtė pėrleshur sot me policinė nė jug tė Francės, kurse nė incidentin nuk ka pasur tė lėnduar, raportoi AP.

Shkaku pėr incidentin ka qenė vendimi i njė gjykate lokale pėr lirimin e njė xhandarmi francez, i cili u akuzua se nė vitin 2008 kishte vrarė Zhozef Gerdner, njė rom qė ishte arratisur nga burgu.

Televizioni sot shfaqi pamje ku njė grua rome e godit nė fytyrė policin para gjykatės.

Gerdner e ka origjinėn nga njė bashkėsi rome, e cila me shekuj ka jetuar nė Francė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=77941
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2010, 18:32   14
Citim:
Sipas njė studimi shtohen qėndrimet armiqėsore ndaj tė huajve

Nė Gjermani, sipas njė studimi, rezulton se po shtohet pėrsėri numri i njerėzve me qėndrime ekstremiste tė djathta, armiqėsore ndaj tė huajve dhe antidemokratike.

Pas njė rėnieje tė lehtė nė vitet e fundit, nė vitin 2010 vihet re njė kthesė dramatike, thuhet nė njė studim tė universitetit tė Lajpcigut tė prezantuar nė Berlin, i cili u pėrgatit me porosi tė fondacionit Friedrich Ebert tė afėrt me Partinė Socialdemokrate (SPD).

Si sinjal alarmi studiuesit cilėsuan faktin, se shumė njerėz janė tė pakėnaqur me gjendjen e demokracisė, apo ndjehen tė pėrjashtuar nga shoqėria.

Pėrveē kėsaj u konstatua njė aprovim i deklaratave antiislame. Afro 60% e tė pyeturve kėrkuan kufizimin e ushtrimit tė fesė pėr muslimanėt. Shoqatat e fesė islame shprehėn shqetėsim.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=82097
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2010, 17:34   15
Citim:
150 rom tė Maqedonisė kthehen nga kufiri serb

150 qytetarė tė komunitetit rom nga Shkupi, Tetova dhe Kumanova qė po udhėtonin drejt Gjermanisė janė kthyer nga autoritetet kufitare serbe nė vendkalimin kufitar Tabanoc.

Autoritetet kufitare serbe urdhėruan kthimin e autobusėve me pasagjerėt rom, me arsyetimin se respektojnė vendimet e Bashkimit Evropian (BE), pėr tė mos lejuar grupe tė komunitetit rom, tė cilėt kanė si destinacion vendet e BE-sė.

Tre autobusėt e mbushur me pasagjerė kishin si destinacion Gjermaninė, ndėrsa ata dje pasdite u lanė tė lirė nga autoritetet kufitare tė Maqedonisė, mirėpo bllokimi i tyre pasoi nga autoritetet serbe.

Pas kėtij vendimi, pėrfaqėsues tė shoqatave joqeveritare rome janė takuar me autoritetet kufitare serbe pėr ti njoftuar ata se pasagjerėt kishin si destinacion Diseldorfin dhe Duisburgun pėr vizita familjare, atje ku janė tė pėrqendruar familjet e emigrantėve rom.

Raman Demirov, pėrfaqėsues i shoqatės “Sao Roma” theksoi se vendimi i serbėve ėshtė tejet diskriminues dhe se sipas tij, nuk ėshtė hera e parė qė kthehen nė kufi pjesėtarė tė komunitetit rom, tė cilėt udhėtojnė tek familjet e tyre nė Gjermani.

Shoqatat joqeveritare rome pėr tė hėnėn kanė paralajmėruar protesta para selisė sė BE-sė nė Shkup, nė shenjė revolte kundėr diskriminimit tė autoriteteve serbe dhe propagandimit qė bėhet ndaj romėve.

http://www.ina-online.net/Default.as...89be21367&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2010, 20:21   16
Citim:
BE: Pezullohet aksioni juridik kundėr Francės lidhur me romėt

Komisionarja pėr drejtėsi e Bashkimit Evropian, Viviane Reding tha sot se ekzekutivi i BE-sė, tash pėr tash, e pezullon aksionin juridik kundėr Francės, pėr dėbimin e romėve tė Bullgarisė dhe Rumanisė.

Kjo deklaratė e zonjės Reding, u bė pasi Franca, para disa ditėsh, e paraqiti planin e detajuar pėr harmonizimin e legjislacionit tė saj me atė tė Bashkimit Evropian pėr lėviizjen e lirė, nga viti 2004.

Muajin e kaluar, komisionarja Reding, kishte bėrė paralele ndėrmjet dėbimeve nė Francė dhe veprimeve Naziste gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Kjo paralele kishte shkaktuar reagime tė ashpra tė Parisit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=82988
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2010, 20:49   17
Citim:
Merkel: Gjermania dėshtoi me shoqėrinė multikulturore

Pėrpjekjet e Gjermanisė pėr tė krijuar njė shoqėri multikulturore ka dėshtuar plotėsisht. Kėshtu ėshtė shprehur kancelarja gjermane Angela Merkel, duke shtuar se debati pėr emigracionin dhe islamin ka polarizuar kampin e saj konservativ.

Duke folur ne njė takim me anėtarė tė rinj tė krisitiandemokratėve, Merkel tha se jane lejuar njerėz me kultura tė ndryshme tė jetojnė pėrkrah njėri-tjetrit, pa u integruar, dhe pa punuar nė njė vend i cili ėshtė shtėpia e rreth 4 milionė muslimanėve.

Merkel ėshtė pėrballur me presionin brenda partisė sė saj pėr tė ashpėrsuar gjuhėn ndaj emigrantėve, tė cilėt nuk tregojnė vullnet pėr tu pėrshtatur me shoqėrinė gjermane, dhe kėto komente ajo i bėri pėr tė krijuar paqe brenda CDU-sė.

Ajo tha se pėr emigrantėt ėshtė kėrkuar shumė pak nė tė kaluarėn, dhe pėrsėriti linjėn e saj tė zakonshme qė ata tė mėsojnė gjermanisht, nė mėnyrė qė tė shkojnė nė shkollė dhe tė kenė mundėsi tė hyjnė nė tregun e punės.

Debati pėr tė huajt nė Gjermani ka nisur qė kur ish kreu i bankės qėndrore, Tilo Sarazin, publikoi njė libėr ku akuzonte emigrantėt muslimanė si shkaktar tė rėnies sė inteligjencės sė shoqėrisė gjermane.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-bota/m...ltietnike.html

Citim:
A ka dėshtuar multikulturalizmi?

Kancelarja gjermane Angela Merkel tha nė fundjavė se pėrpjekjet pėr tė ndėrtuar njė shoqėri multietnike nė Gjermani kishin dėshtuar.

Ajo tha se koncepti i ashtuquajtur "multikulti", sipas tė cilit njerėzit "do tė jetonin krah pėr krah" tė lumtur, nuk kishte funksionuar. Imigrantėt, shtoi znj. Merkel, janė ata qė duhet tė bėjnė mė shumė pėr t'u integruar nė vend, duke filluar nga mėsimi i gjermanishtes.

"Ideja e (ndėrtimit tė njė shoqėrie) multietnike dhe pėr tė jetuar krah pėr krah...ka dėshtuar, ka dėshtuar krejtėsisht," tha znj. Merkel nė Potsdam.

Komentet e saj pėrkojnė me njė debat intensiv rreth multikulturalizmit dhe emigracionit qė ka pėrfshirė Gjermaninė

Por a ėshtė deklarata e kancelares gjermane tregues pėr atė qė po e pret idenė e multikulturalizmit nė Evropė rreth 40 vjet pasi adoptimit si politikė zyrtare nė shumė vende tė perėndimit?

Ēfarė mund tė thuhet pėr rastin e Kosovės, ku qė nga viti 1999, Perėndimi po kėmbėngul pikėrisht pėr ndėrtimin e njė shoqėrie multietnike e multikulturore?

(...)

http://www.bbc.co.uk/albanian/forum/...ltikulti.shtml
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2010, 20:58   18
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
"Multikulturalizmi" (bashkim-vėllazėrimi) funksionon pėr sa kohė ndodhesh nėn efekt substance tė kuqe, po kur ndodh qė gabimisht hap sytė dhe e shikon nė vendin tėnd, sikur nuk ėshtė mė dhe aq i bukur. Unė ēuditem ashtu si dhe "znj. Merkel" se si "njerėzit nuk u kapkan pėrdore tė lodrojnė tė lumtur e tė shkujdesur nėpėr fusha me bar..." se "multikulturalėt" nė Gjermani demek janė tė mirė vetėm po patėn kulturė gjermane, pėrndryshe po patėn kulturė tjetėr nuk quhen...

Kėta janė surrealė fare, njė brez i tėrė llasticash qė i doli gjumi mas pilafit dhe e kanė kthy kontinentin nė shesh lufte me specie endacake tė paidentifikuara. Mė duket se i ka zėnė frika nga ato qė shohin nė Francė.

Nė fakt se si duken kėta kur i del gjumi. Tani do mbledhin Komitetin Qendror dhe do marrin vendime dhe do i shkruajnė bukur pa gabime gramatikore dhe me terminologji tė saktė... po kujt t'ia japin t'i zbatojė se, multikulturalėt s'dinė tė lexojnė... se kanė kulturėn (dhe mbi tė gjitha racėn) e tyre dhe nuk janė "tė integruar" (tė asimiluar)...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2010, 22:32   19
kalimtar/e
 
Bolshevikė mėr tamom, kan fillu nga autokritika.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.1.2011, 23:44   20
Citim:
Greqia ndėrton gardh nė kufirin me Turqinė

Athinė, 2 janar - Greqia do tė ndėrtojė njė gardh prej telash me gjemba me gjatėsi 12,5 kilometra dhe lartėsi 3.5  metra nė kufijtė e saj lindorė me Turqinė, nė zonėn e lumit Evro, pėr tė pėrballuar valėn e emigrantėve ilegalė qė vijnė nga shteti fqinj.

Mbi kėtė gardh do tė vendosen edhe kamera termale dhe detektorė pėr lėvizjen dhe zhurmat, nė mėnyrė qė tė zbulohen edhe ata qė pėrpiqen pėr tė kaluar kufirin grek gjatė natės, njofton TCH.

Gjithashtu pėrgjatė kufirit do tė krijohet njė brez i veēantė patrullimi nga forcat e policisė greke dhe tė Shėrbimit tė Kontrollit tė Kufijve tė BE-sė, FRONTEX.

Lajmin e publikon agjencia greke shtetėrore e lajmeve ANA pas njė interviste me Ministrin e Mbrojtjes sė Qytetarit, Hristos Papoutsis i cili sqaron se gardhi i telave me gjemba do tė ndėrtohet nga policia dhe ushtria mbi vijėn kufitare.

Rreth 250 vetė kalojnė ēdo ditė lumin Evro me destinacion Athinėn. Ky numėr pėsoi rritje prej 372% gjatė vitit tė fundit duke e ēuar shifrėn e emigrantėve ilegalė nė rreth 32 000 brenda 2010-s thekson ministri grek qė shton se Greqia nuk duron dot mė, pėrderisa ka kaluar kufijtė e mundėsive tė pritjes sė emigrantėve ilegalė.

Gardhi nė fjalė do t’i pėrngjajė atij qė kanė ngritur autoritetet amerikane nė kufijtė me Meksikėn, apo atij qė ėshtė duke u ndėrtuar dhe qė do tė ndajė Izraelin me Egjiptin.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,45303
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:45.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.