Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 8.1.2011, 22:48   21
Citim:
Papulias: Emigrantėt e jashtėligjshėm, problem europian

Rritja e numrit tė emigrantėve qė tentojnė tė kalojnė nė mėnyrė tė jashtėligjshme kufirin e Greqisė, ėshtė njė problem problem europian, pėr tė cilin duhet gjetur njė zgjidhje e pėrbashkėt. Kėshtu ka deklaruar presidenti i Greqisė Karolos Papulias, i cili ka kėrkuar nga Bashkimi Europian dhe Turqia, tė veprojnė me vendosmėri pėr tė pėrballuar kėtė situatė.

Papuljas i ka bėrė thirrje Brukselit tė vėrė nė zbatim ato qė ai i quajti “politika tė integrimit”. Turqia duhet tė marrė masa pėr forcimin kontrollit tė kufijėve tė saj si dhe tė zbatojė protokollin pėr kthimin e emigrantėve nė vendet e origjinės, ka theksuar Papulias.

Greqia ka planifikuar ngritjen e njė muri 12.6 kilometra nė kufirin e saj lindor me Turiqinė, i cili do tė pėr tė penguar hyrjen e emigrantėve tė paligjshėm nga vendet e lindjes, si Afganistani, Iraku, Pakistani e Somalia, tė cilėt shfrytėzojnė kufirin Greko-Turk pėr tė hyrė nė mėnyrė tė jashtėlishme nė vendet e Bashkimit Europian.

Ky plan i Greqisė ka ngjallur polemika. Komisioni Europian vlerėson se ngritja e kėtij muri nuk ėshtė njė zgjidhje pėr kėtė problem.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=14474
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2011, 20:48   22
Citim:
Njė anije holandeze shpėton 240 afganė afėr Korfuzit

Njė anije holandeze transporti shpėtoi rreth 240 shtetas afganė nga ujrat afėr Korfuzit pas fundosjes sė anijes ku ata ndodheshin.

Disa orė mė vonė, rreth 20 persona nga anija plot me emigrantė mungonin. Dėshmitarėt thanė se ata kishin rėnė nė det.

Agjencia franceze e lajmeve citon autoritetet tė kenė thėnė se emigrantėt ishin kryesisht burra por nė mesin e tyre kishte 11 fėmijė dhe pesė gra, dhe se anija po udhėtonte nė drejtim tė Italisė.

Nė njoftim gjithashtu thuhet se dy persona me shtetėsi turke tė dyshuar pėr trafikim po mbahen nė arrest.

Dhjetra mijra emigrantė, shumica nga Azia Jugore, Lindja e Mesme dhe Afrika, nė mėnyrė tė paligjshme kalojnė ēdo vit nė Greqi pėrmes Turqisė, nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė nė Perėndim.

http://www.voanews.com/albanian/news...113845099.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2011, 22:10   23
Citim:
Grupet neonaciste sulm ndaj protestės sė emigrantėve nė Athinė

Pjesėtarė tė grupeve djathtiste mbrėmė kanė sulmuar me gurė pjesėmarrėsit e marshit protestues tė emigrantėve nė Athinė.

Grupet raciste janė ndeshur me policinė, e cila pėrdori gaz lotsjellės pėr shpėrndarjen e turmės.

Rreth 1 mijė pjesėtarė tė organizatave pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė emigrantėve protestuan tė shtunėn nė Athinė kundėr planit qeveritar pėr ngritjen e njė gardhi izolues nė kufirin me Turqinė.

“Sė paku 100 pjesėtarė tė grupeve neonaciste dhe rreth 200 banorė, kanė sulmuar me gurė protestuesit e protestės paqėsore. Policia disa herė ka pėrdorur gaz lotsjellės dhe raketa sinjalizuese”, theksoi njė zyrtar i policisė nė Athinė.

Gjatė trazirave janė arrestuar dy veta, ndėrsa rreth 13 tė tjerė janė marrė nė biseda informative.

Nė Greqi jetojnė rreth gjysmė milion emigrantė ilegal dhe nga ata qė kėrkojnė statusin e azilit. Numri i madh i emigrantėve tė huaj pėr ēdo ditė ėshtė nė rritje, andaj Qeveria e kėtij vendi pėr tė ndaluar fluksin e kalimeve ilegale paralajmėroi ndėrtimin e njė gardhi pėrreth kufirit me Turqinė, mirėpo qė hasi nė kundėrshtim edhe nga Komisioni Evropian dhe shtypi grek. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...9a1bb79a6&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.4.2011, 20:01   24
Citim:
Nė Greqi ēdo ditė hyjnė nga 300 imigrantė

Ēdo vit qindra mijėra imigrantė largohen nga vendet e tyre drejt Evropės, nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė. Shumė prej tyre hyjnė nė Bashkimin Evropian ilegalisht, me shpresėn se do t’u shpėtojnė kontrolleve. Shumė prej tyre e kalojnė detin Mesdhe me barkė nga Afrika.

Por, gjatė muajve tė fundit ka pasur njė fluks imigrantėsh, tė cilėt hyjnė nga kufiri mes Turqisė dhe Greqisė. Historia e dy prej tyre ėshtė historia e njėjtė me atė tė qindra tė tjerėve. Pėr Abdul Samat dhe Nabir Hamad ishte njė udhėtim i gjatė, mė tepėr se 6 mijė kilometra, i cili filloi nė Bangladesh. Mė nė fund ata mbėrritėn nė Greqi, tė rraskapitur.”Pėr tė arritur deri kėtu kaluam nga India, Pakistani, Irani dhe Turqia. Udhėtimi zgjati 20 ditė, ishte tepėr i vėshtirė dhe nuk kishim ushqime”, thotė Abdul Samati.

Menjėherė pasi hynė nė Greqi, Samatin dhe Hamadin i arrestuan. Por, ashtu si imigrantė tė tjerė qė u strehuan nė Aleksandropulis, 10 km larg kufirit turk, ata i liruan, pasi qendrat e ndalimit pėr imigrantėt janė plot. Pra, ata qėlluan me fat. Thuajse tė gjithė imigrantėt pa dokumente qė hyjnė nė Evropė, rreth 300 nė ditė, nga Afrika, Lindja e Mesme dhe Azia, kalojnė lumin Evros, qė ndan Turqinė me Greqinė dhe ku nuk ka roje tė mjaftueshme qė t’i pengojnė.

Me tė mbėrritur nė Greqi, imigrantėt ndodhen tashmė nė Bashkimin Evropian. Por kalimi ėshtė i vėshtirė. Ēdo vit qindra imigrantė vdesin gjatė pėrpjekjeve tė kalimit. Shumė prej tyre pėrfundojnė nė njė varr masiv pėr imigrantėt myslimanė, pranė kufirit. Pėr ata qė arrijnė tė shpėtojnė gjatė udhėtimit, beteja pėr tė filluar njė jetė tė re nė Evropė ėshtė vetėm fillimi.

Pėr imigrantėt qė kėrkojnė strehim politik jepet fillimisht ajo qė quhet Karta e Kuqe. Karta i lejon ata tė qėndrojnė nė Greqi, ndėrsa vazhdon procesi i shqyrtimit tė dokumenteve. Por, Karta e Kuqe duhet rinovuar ēdo muaj dhe radha pėr rinovimin ėshtė e gjatė. Rreth 45 mijė raste janė nė shqyrtim e sipėr. (VOA)

http://www.kosova-sot.info/politike/...-300-imigrante
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.4.2011, 19:05   25
Citim:
Romė, Rikthehet periudha hitleriane – tabelė shok para njė lokali: Jo emigrantė dhe kafshė! (FOTO)

Romė, 8 Mars, NOA- Rikthehet parulla hitleriane nė Romė, por kėtė rrallė me njė ndryshim tė vogėl: fjala hebre zėvendėsohet me fjalėn emigrant.

“Vietato l’ingresso agli animali ed agli immigrati” (Ndalohet hyrja pėr kafshėt dhe emigrantėt). Kjo ėshtė shkruar nė hyrje tė njė bari nė Montesacro nė Romė.

Abdul Bouja, 45 vjec, emigrant i rregullt nė Itali ėshtė pėrballur me tabelėn nė fjalė kur ka shkuar nė bar.

I indinjuar nga ajo qė ka lexuar ai ka vendosur tė denoncojė kėtė diskriminim tė hapur.

Giacinto Canzon, avokati i emigrantit i ka kėrkuar shpjegime pronarit tė lokalit, i cili ka dhėnė se ka vendosur njė gjė tė tillė pėr shkak tė problemeve qė ka pasur nė tė kaluarėn me disa ekstrakomunitarė tė cilėt kishin pirė nė bar dhe ishin zėnė me grushte.

Abdul ka ngritur padi kundėr pronarit tė lokalit duke e konsideruar kėtė fakt si “tejet diskriminues pėr tė dhe pėr tė gjithė ata tė huaj qė kanė njė leje tė vlefshme qėndrimi dhe qė puna e tyre kontribuon nė pasurinė e shtetit italian”.

http://www.noa.al/2011/04/rome-rikth...e-kafshe-foto/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.4.2011, 09:21   26
Citim:
Italia kėrkon solidaritet nga BE pėr refugjatėt

Romė, 10 prill, NOA – Kryeministri italian Silvio Berlusconi u bėri sėrish thirrje partnerėve nė BE, qė pėrballė valės sė refugjatėve tė tregojnė solidaritet me vendin e tij.

Duhet tė ketė njė zgjidhje evropiane, sepse nuk bėhet fjalė pėr njė problem italian po evropian, tha Berlusconi gjatė njė vizite nė ishullin Lampeduza, vendin kryesor tė hyrjes sė refugjatėve nga Afrika Veriore.

Qė prej rrėzimit tė presidentit tunizian Zine El Abidine Ben Ali nė janar sipas tė dhėnave tė qeverisė nė Romė nė Itali kanė mbėrritur rreth 25.000 refugjatė.

http://www.noa.al/2011/04/italia-ker...er-refugjatet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.4.2011, 13:00   27
Citim:
Bashkimi Europian refuzon ndihmėn ndaj Italisė

Italia ka kohė qė kėrkon ndihmė nga vendet e BE-sė nė lidhje me problemin e refugjatėve por sė fundi kėto vende nuk e kanė mbėshtetur kėtė kėrkesė. Ministrat e Brendshėm tė BE nuk ranė dakord tė hėnėn pėr njė aksion tė pėrbashkėt mbėshtetjeje.

Me kėrkesėn e saj, pėr njė ndarje tė refugjatėve nė BE, Italia ėshtė e izoluar. Kjo u bė e qartė nė takimin e ministrave tė Brendshėm tė BE. Ministri i Brendshėm, Friedrich, tha se Italia nuk ėshtė e mbingarkuar pėr shkak tė rreth 23.000 refugjatėve:

"Duhet parė se ka shumė shtete, shtete anėtare nė Europė qė kanė shifra krejt tė tjera pėr sa i pėrket numrit tė azilantėve. Mjafton tė kujtosh Belgjikėn e vogėl, e cila ka shifra gjigante edhe nė bashkimin familjar. Kėshtu qė kudo nė Europė ne e shohim veten tė pėrballur me barra tė ndryshme. Kėshtu, Italia nuk mund tė thotė se ėshtė vendi i vetėm i mbingarkuar."

Por ja qė kėshtu e sheh qeveria italiane. Dhe ministri i Brendshėm i Italisė, Roberto Maroni, pati thėnė nė fillim tė takimit se tani do tė dalė nė pah nėse ekziston njė Europė e bashkuar, apo nėse Europa ėshtė vetėm njė shprehje gjeografike.

Mė shumė solidaritet pėrmes njė shpėrndarjeje automatike, kėtė ministri Federal i Brendshėm, Friedrich, e refuzon:

"Nė thelb ėshtė pikėrisht kjo ajo qė duam tė pengojmė, pikėrisht njė ndarje e automatizuar. Sapo lejon tė ndėrhyjnė mekanizma automatikė, ti natyrisht dėrgon njė sinjal edhe jashtė, se nė njėfarė mėnyrė vetėm duhet arritur nė Europė, pastaj ka njė mekanizėm qė funksionon dhe kujdeset qė askund tė mos krijohet presion i pabarabartė."

Presionin ndaj partnerėve tė BE, Italia tani e shton pėrmes dhėnies sė lejeve tė qėndrimit, qė ky vend dėshiron t'u japė tani refugjatėve. Kėto dokumente u lejojnė tani refugjatėve njė qėndrim tė kufizuar nė zonėn Shengen.

Ky nuk ėshtė mė tepėr se njė mjet presioni, thotė njė diplomat. Nė Francė, kėto deklarata kanė bėrė qė tė vijnė qė tani kundėrreagime. Autoritetet urdhėruan tė ndėrmerren mė shumė kontrolle. Edhe Gjermania do tė jetė mė e vėmendshme: "Pėr momentin nuk ka ndonjė udhėzim pėr tė kryer nė mėnyrė sistematike kontrolle kufiri. Ne nuk duam ta relativizojmė nė ndonjė mėnyrė Shengenin. "

Nė mėnyrė kritike pėr sjelljen italiane u shpreh edhe ministrja e Brendshme e Austrisė, Fekter. Ajo tha se dhėnia e lejeve tė qėndrimit ėshtė njė akt jo solidar.

Ministrat e Brendshėm tė BE ranė dakord qė ta pėrmirėsojnė mbrojtjen e kufirit. Pėr kėtė do tė zhvillohen negociata me Tunizinė. Synimi ėshtė qė anijet e BE tė lejohet tė hyjnė nė ujėrat tuniziane, pėr t'i penguar refugjatėt qė nė nisje.

http://www.gazeta-shqip.com/bote/577...16104539d.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2011, 17:53   28
Citim:
Vazhdojnė grindjet pėr refugjatėt

Grindjet nė Bashkimin Europian rreth refugjatėve qė kanė mbėrritur nga Tunizia janė ashpėrsuar. Autoritetet franceze kanė pamundėsuar futjen nė vend tė njė treni me emigrantė tunizianė, nė kufi me Italinė.

Italia ka filluar sė fundi qė refugjatėve tė mbėrritur nga Tunizia t'u japė leje tė pėrkohshme qėndrimi nė kėtė vend. Qeveria nė Romė pohon se me kėto dokumente ata mund tė udhėtojnė pa viza edhe nė vendet tjera tė Bashkimit Europian, por shumė vende tė tjera nuk pajtohen me kėtė rregull.

Franca ka paralajmėruar se do tė pranojė vetėm refugjatėt qė kanė para pėr tė paguar qėndrimin e tyre nė kėtė vend. Qeveria nė Paris ka refuzuar pranimin e refugjatėve, ndėrsa ajo nė Romė ka protestuar pėr shkak tė ndalimit tė trenave me refugjatė nga Italia.

http://www.gazeta-shqip.com/bote/3cf...2f70a76c1.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2011, 20:34   29
Medaur
 

Francezėt, tė zhgėnjyer nga ideja e larmisė kulturore pėr shoqėrinė e tyre


Njė anketė e re e publikuar dje nė Francė tregon se mė shumė se 2 tė tretat e pjesėmarrėsve e konsiderojnė procesin e integrimit tė imigrantėve nė vend si tė dėshtuar dhe fajėsojnė mė sė shumti pėr kėtė rezultat vetė imigrantėt.

Anketa nga kompania Harris Interactive u botua nga e pėrditshmja Le Parisien. Ajo arrin nė pėrfundimin se 66 pėr qind e tė anketuarve janė tė mendimit se imigrantėt nuk i pėrshtaten mirė jetės nė Francė dhe mbi 50 pėr qind e tyre kishin bindjen se gjendja ishte keqėsuar gjatė 10 vjetėve tė fundit.

Mė shumė se tre tė katėrtat e tė anketuarve mendonin se imigrantėt nuk ishin pėrpjekur sa duhet pėr t’iu pėrshtatur shoqėrisė franceze.

Mė parė kėtė vit, presidenti francez Nikola Sarkozi e cilėsoi idenė e njė shoqėrie shumėkulturore si tė dėshtuar nė Francė.

Marrė nga VOANews
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2011, 15:45   30
Citim:
BE kėrkon shpjegim nga Danimarka pėr kontroll tė kufijve

Bruksel, 12 maj 2011 - Pas njoftimit tė Danimarkės pėr tė futur pėrsėri kontrollin nė kufijtė me vendet e tij fqinjė tė BE- sė, Gjermaninė dhe Suedinė, Komisioni i BE-sė ka kėrkuar nga qeveria nė Kopenhagen njė deklaratė sqaruese.

Komisioni nuk e pranon njė qėndrim tė tillė ndaj lirisė sė udhėtimit nė BE, thuhet nė Bruksel. Tė mėrkurėn, qeveria pakicė daneze kishte njoftuar se pas dhjetė vjetėsh do tė vendosė pėrsėri kontrollin nė kufijtė me vendet fqinje tė BE-sė, Gjermaninė dhe Suedinė.

Partia e krahut tė djathtė populist, DVP, kishte arritur tė triumfonte me kėtė vendim nė Parlamentin e Kopenhagenit. Si argumentim thuhet se me kėtė Danimarka do tė mbajė larg kriminelėt dhe refugjatėt.

http://www.kosova.com/artikulli/71635
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2011, 16:46   31
Citim:
Mijėra emigrantė zbarkojnė nė Lampedusa

Romė, 14 maj – Me mijėra emigrantė nga Afrika Veriore kanė arritur nė brigjet e Italisė gjatė 24 orėve tė fundit, duke u vėnė edhe mė shumė zjarr tensioneve tė ndezura ndėrmjet qeverive evropiane dhe planeve pėr rivendosjen e pėrkohshme tė kontrolleve kufitare.

Policia bėri tė ditur se tetė anije qė bartnin rreth 1.300 persona nga Tunizia dhe Libia kanė arritur nė ishullin e vogėl Lampedusa gjatė sė premtes dhe sė shtunės, duke e ēuar numrin e pėrgjithshėm tė emigrantėve qė kanė zbarkuar nė kėtė vend nė 1.800. Lampedusa, vend ndėrmjet Sicilisė dhe Tunizisė, ka qenė nė qendėr tė krizės sė emigrantėve, tė shkaktuar nga trazirat nė Afrikėn Veriore.

Mė shumė se 35.000 afrikanė, pėrfshirė kėtu edhe 24.000 emigrantė ilegalė nga Tunizia, kanė arritur nė kėtė ishull dhe disa tė tjera italiane qė nga fillimi i kėtij viti.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,58900
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.7.2011, 20:43   32
Citim:
Danimarka pėrgatitet tė rivendosė pika tė pėrhershme tė kontrollit doganor

Danimarka po pėrgatitet tė rivendosė pika tė pėrhershme tė kontrollit doganor, pavarėsisht ankesave tė zyrtarėve europianė se kjo shkel rregullat pėr udhėtimet pa viza nė Evropė.

Parlamenti danez miratoi dje forcimin e kontrolleve kufitare. Zyrtarėt thanė se tė martėn, nė kufijtė e Danimarkės me Suedinė dhe Gjermaninė, do tė vendosen 50 punonjės doganorė shtesė.

Ligjvėnėsit daneze thanė se po i rivendosin pikat e kontrollit pėr tė luftuar krimin dhe emigracionin e paligjshėm. Masat do tė vihen nė zbatim gjatė disa viteve dhe do tė pėrfshijnė objekte tė reja doganore, uljen e kufijve tė shpejtėsisė nė pikat e kontrollit dhe mbikqyrjen me video tė makinave qė hyjnė nė Danimarkė. Qeveria tha se kontrollet doganore do tė jenė tė rastėsishme dhe nuk do tė pėrfshijnė kontrollin e pasaportave.

Kufizimet e reja u propozuan nga Partia Popullore nacionaliste daneze. Por organizatat e biznesit, thonė se pikat e kontrollit mund tė dėmtojnė eksportet e vendit. Gjithashtu, disa danezėt shprehėn shqetėsim pėr radhėt e gjata qė mund tė krijohen nga makinat qė presin tė kalojnė kufirin.

Gjermania dhe Bashkimi Evropian kanė protestuar ndaj masave daneze. Sipas tyre, kjo shkel marrėveshjen pėr zonėn Shengen e cila eliminon kontrollet e kufijve mes 25 vendeve evropiane.

http://www.voanews.com/albanian/news...124913069.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.7.2011, 12:24   33
Citim:
Greqia urgjentisht do t’i dėbojė emigrantėt

Autoritet greke planifikojnė me procedurė urgjente nga vendi tė dėbojnė mijėra emigrantė ilegal, publikoi gazeta athinase "Adezmeftos tipos".

Gazeta vlerėson se masa e kėtillė vjen nė kohėn kur autoritetet pėrballen me presioni e rritur tė opinionit e cila pėr rritjen drastike tė kriminalitetet dhe humbjen e vendeve tė punės tė grekėve, para se gjithash i akuzon imigrantėt e huaj.

Sipas Ministrisė greke tė Punėve tė Brendshme, kjo masė ėshtė nė harmonizim me ligjshmėrinė evropiane e cila parashikon ekstradimin e tė huajve tė cilėt ilegalisht qėndrojnė nė ndonjė nga vendet-anėtare tė BE-sė.

Pėr "ilegal", do tė konsiderohet ēdo shtetas i vendit qė nuk ėshtė anėtare e BE-sė, qėndrimi i tė cilės " nuk ėshtė nė pajtim me kushtet pėr hyrje nė Greqi tė parapara me kodin e Marrėveshjes Shengen apo me kushte tė tjera pėr hyrje, qėndrim dhe banim".

Sipas vendimi tė autoriteteve greke, imigrantėt ilegal do tė ekstradohen nga vendet tė cilat vijnė apo nė shtetet nga tė cilat kane hyrė nė territorin e Greqisė. Emigrantėve u lihet mundėsia tė ekstradohen edhe nė vendet e treta, pėrderisa vullnetarisht dėshirojnė tė largohen prej atje.

Greqia kohė mė parė kumtoi se gjatė vitit 2010 nė vend kanė arritur rreth 128.000 emigrantė ilegal, qė paraqet numrin mė tė madh nė cilin do qoftė vend anėtar tė BE-sė.

http://www.koha.mk/globi/6332.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2011, 10:14   34
Citim:
Greqia ndėrton mur nė kufirin me Turqinė

Athinė, 6 gusht – Greqia ka vendosur tė ngrejė njė mur dhjetė kilometėrsh, tė rrethuar me tela me gjemba, nė kufirin me Turqinė, nė pėrpjekje pėr tė ndaluar depėrtimin e emigrantėve ilegalė, ka bėrė tė ditur tė shtunėn ministria greke pėr mbrojtjen e qytetarėve.Mburoja, pėr tė cilėn ėshtė duke u diskutuar tashmė disa muaj, do tė ndėrtohet nga fondi prej 5.5 milionė eurosh tė ndara nga Bashkimi Evropian.

“Ministria do tė hapė tender pėr ofertat e ndėrtimit tė murit, deri nė fund tė muajit shtator”, ka bėrė tė ditur pėr agjencinė e lajmeve AFP, Efstatia Latifi, inxhiniere nga sektori teknik i Ministrisė pėr mbrojtje tė qytetarėve.

Greqia, sipas saj, planifikon tė ndėrtojė dy mburoja paralele me tela me gjemba gjatėsia e tė cilave do tė jetė 10.3 kilometra, ndėrsa lartėsia 2.5 deri nė tri metra. Ky mur planifikohet qė tė ndėrtohet nė afėrsi tė pikėkalimit kufitar Kastanies, pikės mė tė frekuentuar kalimtare ndėrmjet dy shteteve fqinje.

Turqia i ka bėrė thirrje Greqisė pėr shqyrtim tė pėrbashkėt tė masave antiemigrantė, ndėrsa e ka quajtur vendimin e Athinės pėr ndėrtimin e murit si tė gabuar pėr “shuarjen e zjarrit”.

“Greqia, pėr zgjidhjen efikase tė problemit, do tė duhej tė rriste bashkėpunimin me Turqinė nė luftėn kundėr emigrimit ilegal, e jo tė dalė me zgjidhje tė pjesshme”, ka thėnė ministri turk pėr ēėshtje evropiane, Egemen Bagis. Sipas tij, ndėrtimi i murit nė kufirin me Turqinė paraqet zgjidhje afatshkurtėr dhe se kėshtu problemet e emigrimit ilegal vetėm sa do tė ashpėrsohen edhe mė shumė.

Kufiri Greqi-Turqi ėshtė i gjatė 150 kilometra dhe tashmė ėshtė shndėrruar nė njė zonė, tė cilėn emigrantėt e shfrytėzojnė mė sė shpeshti pėr kalim nė shtetet anėtare tė Bashkimit Evropian. Athina e akuzon Ankaranė se shpesh nuk i kthen refugjatėt nė shtetet nga tė cilat vijnė, por ia bart kėtė pėrgjegjėsi Greqisė, akuzė kjo tė cilėn pala turke e hedh poshtė.

http://www.koha.net/?page=1,15,65238
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.9.2011, 21:35   35
Citim:
Greqia jashtė Schengen-it, KE propozon masėn tė premten

Bashkimi Europian pritet tė propozojė tė premten njė mekanizėm pėr tė pėrjashtuar disa vende nga marrėveshja Schengen, duke i vėnė gishtin sė pari Greqisė, me synimin pėr tė rritur presionin mbi ndalimin e kalimit tė emigrantėve ilegalė nga ky vend nė bllokun europian.

Sipas “Financial Times”, nė BE ėshtė diskutuar prej kohėsh qė Greqia ka qenė hallka mė e dobėt e bllokut europian pėr sa i pėrket kontrollit tė kufijve. Nė pjesėn lindore tė saj, e cila kufizohet me Turqinė, hyjnė pjesa mė e madhe e emigrantėve ilegalė, tė cilėt kalojnė nė vendet e tjera tė bllokut si qytetarė tė BE-sė, pasi nė zonėn Schengen nuk ka kontroll tė pasaportave. Marrėveshja Schengen u arrit nė vitin 1995, dhe lejon lėvizjen e lirė tė njerėzve dhe mallrave brenda BE-sė.

Kur Komisioni Europian tė zbulojė propozimin, sipas FT, pritet tė tregojė atė qė zyrtarė nė Bruksel kanė diskutuar fshehtas mbi “klauzolėn greke”, njė masė e cila kėrkon pėrjashtimin e pėrkohshėm tė kėtij vendi nga Schengeni, duke rivendosur kontrollin e kufijve. Hugo Bradi, nga Qendra pėr Reforma Europiane, tha se “Ēdo lėvizje pėr tė pėrjashtuar vendet qartėsisht ka nė shėnjestėr Greqinė, mes tė tjerėsh, e cila ka qenė njė problem nė Schengen qė nė vitin 2000, kur u bė pjesė e bllokut”.

Tė dhėnat tregojnė se nga 104000 emigrantė qė kalojnė ilegalisht nė BE nė 2010-n, rreth 88000 kanė hyrė nėpėrmjet kufijve tė Greqisė. Edhe pse Malta e Italia kanė shėrbyer si porta emigrantėsh ilegalė, Greqia pritet tė shėnojė rekord hyrjesh tė emigracionit ilegal edhe pėr vitin 2011. Propozimet e Komisionit do tė realizoheshin pėr t’u pėrdorur si njė mjet i fundit, pasi njė vend anėtar tė kishte dėshtuar nė detyrimet e tij ndaj ndihmės europiane. Dhe Greqia shihet si njė vend nė buzė tė greminės.

Greqia ka humbur simpatinė e vendeve tė tjera tė BE-sė edhe pėr mėnyrėn e trajtimit tė emigrantėve. Nga tė gjitha kėrkesat pėr azil, ata pranojnė vetėm njė pėr qind tė tyre, ndėrsa Suedia p.sh. pranon 70 pėr qind. Pėr shkak tė shkurtimeve tė buxhetit, Greqia nuk mund ta trajtojė mė kontrollin e kufijve si prioritet.

http://www.panorama.com.al/bota-rajo...sen-te-premten
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2011, 19:37   36
Citim:
Britani, ligj kundėr emigrimit

Qeveria britanike do tė anulojė ligjin qė i lejon tė huajt qė pas pesė vjetėsh nė Britani tė marrin lejen e pėrhershme tė qėndrimit dhe mė pas shtetėsinė britanike.

Po ashtu qeveria do tė kufizojė tė drejten e pjesėtarėve tė familijeve tė kėtyre tė huajve, qė tė bashkohen familjarisht me ta. Arsyeja e masave tė reja nga qeveria e Kryeministrit Cameron ėshtė rritja e pakontrolluar e numrit tė tė huajve qė marrin tė drejtėn e qėndrimit tė pėrhershėm nė Britani, pas pesė vjetėsh qėndrimi kur dhe u lind e drejta pėr marrjen e pasaportės britanike.

Numri i emigranteve qe kane perfituar ne 15 vjetet e fundit nga ky ligj ne Britani, nga 51 mije veta ne 1997 vitin e kaluar shkoi ne cerek million vete. Ministrja e Brendshme Tereza Mej, sipas shtypit vendas, po harton plane per pengesa te reja, qe emigrantet do te duhet te kapercejne.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=29359&nid=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2011, 16:43   37
Citim:
Basesku sėrish me komente raciste

Kėshilli Rumun kundėr Diskriminimit paralajmėroi presidentin e vendit, Traian Besescu, pas komenteve ofenduese tė bėra ndaj pakicės rome dhe njerėzve me handikap fizike.

Kėshilli, njė strukturė qeveritare, votoi 5 me 2 nė favor tė ndėshkimit tė deklaratės sė Baseskut, ndėrsa dy anėtarėt qė votuan kundėr argumentuan se qėndrimi i presidentit mbrohet nga e drejta e lirisė sė shprehjes dhe ndėrgjegjes.

Duke mbrojtur publikisht idenė se njė republikė ėshtė mė e mirė se njė monarki, Presidenti u shpreh: “Nėse pėrfundon me njė Princ me handikap, ēfarė do tė bėsh, do ta lejosh qė tė qėndrojė nė krye tė shtetit?”.

Njėkohėsisht, ai shtoi se romėt nė Finlandė kanė filluar tė vjedhin nėpėr autobusė.

Nė tė shkuarėn, ai ishte vendosur nė qendėr tė kritikave, pasi ofendoi njė gazetar duke i thėnė “jevg i qelbur”.

Besohet se 1,5 milionė romė jetojnė nė Rumani.

Megjithatė, shumė prej tyre nuk e deklarojnė kombėsinė, pėr shkak tė diskriminimit tė gjerė qė bėhet ndaj tyre.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,18,65342
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2011, 21:13   38
Citim:
Greqia ashpėrson politikat pėr emigrantėt e paligjshėm

Nė Greqi, problemet ekonomike tė vendit po shoqėrohen me ashpėrsimin e politikave kundėr imigrantėve tė paligjshėm. Sipas ligjeve tė reja, tė njoftuara dje nga ministri i Punės, Jorgos Koutroumanis, autoritetet do tė zbatojnė masa tė reja ndėshkimore pėr imigrantėt e paligjshėm pėr tė kufizuar mundėsitė e tyre tė punėsimit.

Imigrantėt do tė marrin gjoba deri nė 5 mijė euro dhe 6 muaj burgim, nėse kapen duke punuar pa dokumentacionin e duhur. Statistikat e Ministrisė greke tė Punės tregojnė se arka e shtetit pėson njė humbje prej afro 8 miliardė eurosh nga pagesat e sigurimeve sociale, si rezultat i punėsimit tė imigrantėve tė paligjshėm.

Sindikata mė e madhe e Greqisė pėrllogarit se nė vend ka tė paktėn 500 mijė imigrantė tė paligjshėm nė marrėdhėnie pune. Nė pėrpjekje pėr tė rritur grumbullimin e tė ardhurave pėr shtetin, autoritetet kanė marrė kėtė vit masa edhe kundėr pagesave me para nė dorė.

Edhe pėr shėrbime tė tilla si pastrim, punė me mėditje, etj., autoritetet kėrkojnė qė pagesa tė bėhet pėrmes ēekut pėr tė shmangur evazionin fiskal dhe mospagimin e sigurimeve shoqėrore.

http://www.gazeta-shqip.com/aktualit...c667e7f0f.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2011, 21:37   39
Citim:
Gjykata Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut ndėshkon Greqinė pėr shkelje nė trajtimin e tė burgosurve

Gjykata Europiane pėr tė Drejtat e Njeriut e ka ndėshkuar Greqinė pėr shkelje nė trajtimin e tė burgosurve. Vendimi i referohet trajtimit jo njerėzor nė burgjet e Janinės pėr vitet 2008-2009 ku vujnė dėnimin edhe mjaft tė burgosur shqiptarė. Gjendja e burgjeve greke ėshtė e mbi populluar dhe herė pas here ka ngjallur kritikat e organizatave ndėrkombėtare.

Burimet mediatike greke kanė pohuar se Gjykata Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut ka gjetur shkelje nė trajtimin e tė burgosurve nė institucionet greke tė paraburgimit. Sipas mjeteve kryesore greke tė informimit vendimi i gjykatės trajton rastet e 47 tė burgosurve mes tė cilėve edhe 8 tė huaj nė burgun e Janinės nė Greqinė e Veriut pėr periudhėn 2008-2009. Nė kėtė burg vuajnė dėnimin edhe disa dhjetėra emigrantė nga Shqipėria, tė dėnuar pėr vepra tė ndryshme penale nga drejtėsia greke.

Vendimi i Gjykatės Europiane, sipas medjave greke, nxjerr nė pah problemet kronike qė karakterizojnė burgjet greke. Vendimi referohet kushteve jashte standarteve ndėrkombėtare duke pohuar se nė njė burg tė projektuar pėr 80 persona vuanin dėnimin 220 tė burgosur pa kushtet minimale dhe me mungesa tė theksuara tė trajtimit.

Ky vendim i Gjykatės Europiane qė e ndėshkon Greqinė pėr kėtė trajtim , sipas komenteve tė shtypit grek, mund tė luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė pėrmirėsimin e situatės qė mbizotėron nė burgjet greke. Kjo situatė ėshtė pėrkeqėsuar sidomos viteve tė fundit me thellimin e krizės ekonomike dhe financiare qė ka mbėrthyer Greqinė.

Nė fillim tė kėtij viti Komisioni Europian i Kėshillit tė Europės pėr Parandalimin e Torturave kishte lėshuar kritika tė ashpra ndaj Greqisė, nė lidhje me kushtet e mbajtjes sė emigrantėve tė paligjshėm dhe tė tė burgosurve. Ministria greke e Mbrojtjes sė Qytetarit ishte pėrgjigjur se po ndėrmerrte disa masa pavarėsisht situatės sė vėshtirė financiare.

Ministria greke kishte pohuar gjithashtu presionin e lartė tė emigracionit sidomos nga disa vende tė Afrikės sė Veriut qė e pėrdorin Greqinė si vend tranzit drejt vendeve tė tjera perėndimore.

http://www.voanews.com/albanian/news...133674188.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2011, 20:19   40
Citim:
Shtohet numri i emigrantėve qė hyjnė nė BE, kritika Greqisė

Agjencia Evropiane e Kufijve bėri tė ditur qė autoritetet evropiane tė kenė zėnė njė mijė emigrantė mė shumė nė nėntė muajt e parė tė vitit 2011 se sa nė tė njejtėn periudhė tė vitit tė kaluar.

Zėvendėsdrejtori i agjencisė Frontex, Gil Arias Fernandez, tha nė njė konferencė pėr shtyp nė Bruksel se mė shumė se 112 mijė emigrantė ilegalė tė jenė zėnė nga muaji janar e deri nė shtator, ndėrsa e krahasoi kėtė tė dhėnė me 77 mijė qė ishin zėnė brenda periudhės sė njejtė nė vitin e kaluar.

Fernandez tha se njė mesatare prej diku 300 emigrantėve ilegalė kanė sukses pėr tė hyrė nė Evropė pėr ēdo ditė, raporton radio RFE.

Ai kritikoi Greqinė dhe Turqinė pėr mungesė tė qendrave tė burgimit dhe pėr mungesė tė marrėveshjeve pėr riatdhesim-veēanėrisht me Afganistanin.

http://www.noa.al/2011/11/shtohet-nu...itika-greqise/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:00.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.