Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.8.2012, 19:55   61
Citim:
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	greece-anti-racism-rally-afp-670.jpg
Shikimet:	107
Madhėsia:	75,4 KB
NNJ:	3912

ATHENS: Greek police say up to 3,000 people have participated in a peaceful demonstration by immigrant groups in Athens on Friday to protest racist attacks in the crisis-struck country.

Protesters, most of who were from Pakistan, marched to Parliament shouting slogans and brandishing banners.

http://dawn.com/2012/08/25/in-greece...rotest-racism/
Citim:
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	628x471.jpg
Shikimet:	113
Madhėsia:	73,5 KB
NNJ:	3913

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	628x471b.jpg
Shikimet:	106
Madhėsia:	31,1 KB
NNJ:	3914

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	628x471d.jpg
Shikimet:	126
Madhėsia:	68,4 KB
NNJ:	3915
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.12.2012, 18:32   62
Citim:
Greqia kompletoi ndėrtimin e gardhit nė kufi me Turqinė

Pėrfundon ndėrtimi i gardhit me tela me gjemba nė kufirin greko-turk, qė u ndėrtua me qėllim parandalimin e hyrjes sė emigrantėve klandestinė nga Turqia.

Gardhi arrin nė 10.365 metra nė gjatėsi, shtrihet pėrgjatė kufirit tokėsor, ndėrsa lartėsia pengesė ėshtė 4 metra, qė konsiderohet e pakapėrcyeshme pa mjete mekanike.

Pėr ndėrtimin e gardhit u pėrdorėn rreth 6000 metra kub beton, 800 ton ēelik dhe 210.000 metra tela me gjemba. Kostoja e projektit ishte 3.160.000 euro.

Gardhi do tė ketė tė instaluara kamera termike dhe sensorė nė vende fikse, lidhje online me qendrat e kontrollit, automjete tė veēanta 4x4 pėr patrullat, tė pajisur me kamera, qenė posaēėrisht tė trajnuar dhe njė helikopter pėr mbikėqyrje ajrore, ndėrsa Qendra Operacionale do tė sigurojė ruajtjen e vazhdueshme tė kufirit.

Ngritja e kėtij gardhi nė kufirin greko-turk bėhet me qėllim pėr tė penguar fluksin e klandestinėve, qė hyjnė nė Greqi nėpėrmjet Turqisė dhe synojnė vendet e BE.

Vetėm nė vitin 2011, rreth 55.000 aziatikė dhe afrikanė u arrestuan, pasi u pėrpoqėn tė hyjnė nė vend ilegalisht, por mbetet i panjohur numri i emigrantėve tė paligjshėm qė arritėn tė depėrtojnė dhe tė arrijnė nė qendėr tė Athinės, apo atyre qė nuk e pėrfunduan dot udhėtimin e tyre.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,18,99378
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.3.2013, 21:35   63
Citim:
BE i thotė po sistemit europian tė pėrbashkėt tė azilit

Europa i jep fund abuzimeve me sistemet e azilit tė pėrveēme tė shteteve anėtare tė Bashkimi Europian, duke i thėnė po sistemit europian tė pėrbashkėt tė azilit. Sistemi i pėrbashkėt i azilit pėrmban rregulla tė njėjta pėr tė gjithė kėrkuesit e azilit, pavarasisht se nė cilin shtet anėtar bėhet kėrkesa. Kjo do tė pėrshpejtojė dhe pėrmirėsojė proēedurat e azilit nė tė gjitha shtetet anėtare dhe do tė evitojė automatikisht qė kėrkuesit e azilit tė provojnė shansin e tyre nga njė shtet nė tjetrin. Njė azil i refuzuar nga njė shtet anėtar, do tė thotė refuzim nė tė gjithė territorin e Bashkimit Europian. Pėrmes sistemit tė pėrbashkėt tė shenjave tė gishtave dixhitale do tė identifikohen menjėherė autorėt e vrasjeve apo akteve tė terrorizmit. Njė arritje historike, siē e konsideron edhe komisionerja Cecilia Malström pėrmes zėdhėnėsit tė saj.

“Marrėveshja pėr dy tekstet mbi sistemin e pėrbashkėt tė azilit do tė thotė qė ne po shkojmė drejt aprovimit tė paketės sė propozuar nga Komisioni Europian. Sistemi i pėrbashkėt i azilit ka qenė prioritet i komisioneres Malmström qė nė fillimin e mandatiti tė saj. Krijimi i kėtij sistemi ėshtė njė hap historik qė shtetet anėtare dhe Parlamenti Europian kanė patur si synim qė nė samitin e Tamperes nė 1998”, u shpreh Michele Cercone , zėdhėnės i Komisionit Europian.

Sistemi i pėrbashkėt i azilit do tė sigurojė njė mbrojtje mė tė mirė pėr azilantėt, duke bėrė tė mundur qė personat qė janė larguar nga persekutimi, tė mos kthehen mė nė njė situatė rreziku dhe tė pėrfitojnė nga kushte dinjitoze jetese. Sipas shumė gjasave, sistemi i pėrbashkėt i azilit pritet tė hyjė nė fuqi brenda fundit tė vitit.

http://www.botasot.info/bota/217621/...ket-te-azilit/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.5.2013, 22:18   64
Citim:
BE padit Britaninė e Madhe pėr diskriminim ndaj emigrantėve

Komisioni Evropian ka paditur Britaninė e Madhe pėr diskriminim ndaj shtetasve tė vendeve anėtare tė BE-sė tė cilėt jetojnė dhe punojnė aty.

Nė Mbretėrinė e Bashkuar pėrdoret njė test , i cili ėshtė konsideruar diskriminues sepse u mohon mijėra emigrantėve pėrfitime tė tilla si kredia tatimore e fėmijėve.

Pėr kėtė ajo duhet tė jap pėrgjigje pėrpara Gjykatės Evropiane tė Drejtėsisė.

Njė zyrtar britanik tha se nuk mund tė komentojė nė lidhje me veprimin e gjykatės derisa komisioni bėri publik vendimin e tij.

Por zyrtari shtoi se testi britanik ishte njė mjet jetik dhe i drejtė pėr njerėzit qė ligjėrisht kanė tė drejtė tė jetojnė nė Britani tė Madhe.

http://www.gazetastart.com/index.php...id=11247&cat=2
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.6.2013, 11:58   65
Citim:
Akuza Greqisė: Po kthejnė varkat me sirianė drejt Turqisė
Sue Lloyd-Roberts

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	greqi-emigrante.jpg
Shikimet:	121
Madhėsia:	50,7 KB
NNJ:	5101Disa nga sirianėt qė po i largohen konfliktit nė vendin e tyre kanė kaluar nė Turqi, me synimin pėr tė arritur nė Greqi dhe pėr tė kėrkuar azil nė Bashkimin Europian. Por pėr tė mbėrritur atje, ata duhet tė marrin varka – dhe ka raporte tė panumėrta qė tregojnė se zyrtarėt grekė po i shtyjnė tė kthehen pas nė ujėrat territoriale tė Turqisė, nė disa raste me rezultate fatale.

“Ēdo gjė qė ne do tė bėnim pėr familjet tona apo pėr prindėrit tanė, ne e bėjmė pėr kėta njerėz. Ne i varrosim ata nė mėnyrė islamike”, thotė Ekrem Serif-Oamadoglou, ndėrsa tregon rreth 400 varre tė reja nė njė kodėr tė vetmuar. Varreza ėshtė pranė Sidiros, njė fshat myslimanėsh nė anėn greke nė lumit Evros, pranė vendit ku lumi krijon njė barrierė me ujėra tė shpejta njė kilometėr tė gjerė mes Greqisė dhe Turqisė.

Tė 400 tė vdekurit janė tė gjithė njerėz qė janė mbytur, ndėrsa u pėrpoqėn tė kalojnė lumin dhe tė hyjnė ilegalisht nė Europė. Por duket se ėshtė pikėrisht kėtu, nė fund, ku ata gjejnė miq nė Greqi, banorėt myslimanė tė Greqisė, tė cilėt i varrosin.

“Ata vijnė nga vende nga e gjithė bota, por ne i shohim ata si vėllezėr”, thotė Serif-Oamadoglou, djali i imamit tė zonės. “Ata vijnė pėr njė jetė mė tė mirė, por qenė tė pafat.”

Njė pjesė e madhe e atyre qė aktualisht po kėrkojnė njė jetė mė tė mirė janė sirianė qė po largohen nga dhuna qė ka shkatėrruar vendin e tyre. Pėr dy vjet tashmė televizionet kanė kapur pamjet e radhėve tė gjata me gra dhe fėmijė qė bėjnė largimin pa dinjitet pėrgjatė rrugėve tė pluhurosura qė lidhin Sirinė me Turqinė.

Nė kėmbė, duke mbajtur qese plastike tė mbushura me veshje me plaēka shtėpie tė marra nė momentin e fundit, mbi 7 mijė vetė po kalojnė mesatarisht ēdo ditė nė Turqi, sipas OKB-sė. Disa ndalojnė nė kampet e refugjatėve, tė cilat janė pėrhapur nė tė gjithė zonėn kufitare, ose tentojnė tė provojnė fatin nėpėr qyteza si Gaziantep, 100 kilometra nė brendėsi tė Turqisė. Aty banojnė sakaq 57 mijė sirianė.

Por ata qė kanė para lėvizin nė Stamboll, kryqėzimi i lashtė mes Lindjes e Perėndimit dhe porta e hyrjes pėr nė Europė.

Nga kėtu, emigrantėt deri sė fundmi udhėtonin pėr nė Edirne, njė qytezė qė gjendet nė tė djathtė tė lumit Evros. Nėn mbulesėn e errėsirės, kontrabandistėt i vendosin ato nė varka gome dhe i shtyjnė nė rrjedhat e rrezikshme.

Familja e Salva al-Rajo e bėri kėtė udhėtim gjashtė muaj mė parė, si pjesė e njė grupi prej 40 sirianėsh. Ata u larguan nga Siria, pėr shkak se i ati punonte nė shėrbimet e inteligjencės sė qeverisė dhe rebelėt po kėrcėnonin t’i vrisnin ata – por ishte pikėrisht kalimi i Evros ai qė i shkaktoi mė shumė makth.

Al-Rajo thotė se, pėr tmerrin e saj, kur varka e tyre doli nė anėn greke, policia i ndali dhe i shtyu ata pas. “Ne u vendosėm nė njė varkė gome. Unė nuk e dija se ku qenė fėmijėt e mi apo bashkėshorti im. Unė isha duke rėnė nė ujė, kapa dorėn e policit, por ai mė shtyu tutje”, thotė ajo.

“Ishte njė grua tjetėr qė pati humbur syzet. Ajo tha: ‘Nuk mund tė kthehem nė varkė, sepse nuk shoh dot.’ Polici filloi ta rrahė atė. Djali i saj tha: ‘Pse po e rreh nėnėn time? Ajo ėshtė njė grua e moshuar.’ Polici nxori armėn e tij, ia vuri djalit nė kokė dhe tha: ‘Pusho!’ Dhe kėshtu ata na hodhėn ne nė varkė dhe na kthyen nė ujė.”

Ka pasur shumė raporte nga refugjatėt qė thonė se policia i ka shtyrė nė lumė, por Greqia i hedh poshtė kėto pretendime. “Kishte raste kur, ndėrsa u pėrpoqėn tė kalojnė lumin, u mbytėn. Rrymat janė aq tė forta atje, siē e dini”, thotė major gjenerali Emmanouil Katriadakis, zėdhėnėsi i qeverisė pėr emigrimin.

“Por asgjė e tillė nuk ka ndodhur qė kur u vu nė zbatim operacioni ‘Mbulesa’, sepse ne tashmė jemi tė pranishėm nė brigjet e lumit dhe nėse njerėzit janė nė rrezik, ne shkojmė t’i ndihmojmė.”

Operacioni “Mbulesa” filloi verėn e kaluar pėr tė mbyllur atė qė konsiderohet si kufiri mė poroz i Europės. Tė gjitha forcat policore tė BE-sė marrin me radhė tė ndihmojnė Greqinė tė patrullojė kėtė vijė kufitare.

Tashmė, nėse lumi mė vete nuk i ndalon dot emigrantėt, ka varka patrullimi me pajisje tė plota dhe tė sofistikuara detektimi, patrulla mė kėmbė dhe qen qė nuhasin nėpėr brigje. Ka edhe njė gardh tė jashtėzakonshėm qė u pėrfundua disa muaj mė parė me njė kosto prej 20 milionė eurosh.

Kėshtu, refugjatėt sirianė duhet tė zgjedhin rrugė tė tjera. Duke filluar sėrish nga Stambolli, refugjatėt merren me rrugė pėr nė brigjet perėndimore tė Turqisė nė detin Mesdhe, ku vetėm 12 kilometra i ndan nga ishujt mė tė afėrt tė Greqisė, Lesbos e tė tjera, ndėrsa vija kufitare mes dy vendeve gjendet nė det.

Nėse ke para dhe njė pasaportė europiane, ėshtė e kėndshme dhe e rehatshme tė lundrosh nėpėr Egje. Por nėse nuk i ke, ėshtė njė udhėtim i mbushur me rreziqe.

Deysem Siti, kreu i komunitetit tė kurdėve nė qytetin e Izmirit aty pranė, ishte i pranishėm kur trupat e 66 kurdėve tė Sirisė u nxorėn nė breg nė shtator 2012.

“Kėtyre njerėzve nuk ua ndien. Ata vendosin gratė dhe fėmijėt poshtė kuvertės dhe e mbyllin atė. Ishte njė varkė e vogėl, e ndėrtuar pėr 20 njerėz, por ata vendosėn 110 njerėz mbi tė. Ajo nuk mundi ta mbante peshėn. Iku vetėm dhjetė metra nė det dhe u mbyt. Tridhjetetre prej tyre qenė fėmijė, pashė edhe njė foshnjė dymuajshe, fėmijė pesė vjeē apo tre vjeē dhe shtatė vjeē. Kishte vajza tė reja, tė gjitha nė tė njėzetat. Pashė njė fėmijė, i vetmi i mbijetuar nga njė familje me 11 veta – i ati, e ėma, motrat dhe vėllezėrit, qė tė gjithė i vdiqėn.”

Ky incident ėshtė vetėm njė nga tė shumtėt. Qindra refugjatė njihet se janė mbytur pėrgjatė vitit tė kaluar, por shifra totale nuk dihet, sepse jo tė gjitha trupat janė gjetur.

Vetėm pak javė mė parė, Adib Hachach, njė sirian qė jeton nė Athinė prej 12 vjetėsh, mori njė telefonatė nga roja bregdetare nė Lesbos pėr tė mbledhur trupat dhe plaēkat e vėllait tė tij Omar, kunatės sė tij dhe tre fėmijėve tė tyre, tė cilėt qenė mbytur. Trupi i vajzės sė vogėl, dyvjeēares Fatime, nuk u gjet kurrė.

Hachach thotė se ai foli me tė mbijetuarit nga varkat e tjera tė trafikantėve, tė cilėt qenė nisur nė tė njėjtėn kohė. “Ata mė thanė mua se varkat e tyre qenė pėrmbytur dhe kthyer pas nga njė varkė greke. Tė mbijetuarit thanė se ishte roja bregdetare e Greqisė. Ishin nėntė njerėz nė varkėn ku gjendej vėllai im dhe asnjėri prej tyre nuk mbijetoi, pra ne kurrė nuk do tė dimė tė vėrtetėn”, thotė ai, duke qarė.

Organizatat nė mbėshtetje tė refugjatėve kanė marrė shumė raporte pėr njė politikė tė qėllimshme “tė kthimit pas” nga ana e policisė sė Greqisė dhe rojės bregdetare, ku tė mbijetuarit pretendojnė se varkat shtyheshin jashtė ujėrave tė Greqisė drejt territorit turk, njė taktikė e rrezikshme nė det dhe natėn kur veprojnė shumica e varkave tė kontrabandistėve.

“Amnesty International” mblodhi informacion nga rreth 40 aksidente tė ndodhura nė Egje dhe nė lumin Evros gjatė muajve tė fundit. Policia e Greqisė dhe roja bregdetare refuzojnė bindshėm pretendimin. Nė njė patrullim gjatė natės me rojėn bregdetare tė Greqisė, kapiteni i varkės, Lyropoulos Vasilis, mė thotė: “Kjo ėshtė njė gėnjeshtėr e madhe”.

Refugjatėt e vendosin veten nė rrezik, thotė ai, pasi qėllimisht shpojnė varkat e tyre kur shohin njė varkė patrullimi, nė mėnyrė qė roja bregdetare tė detyrohet t’i shpėtojė dhe t’i dėrgojė nė Lesbos.

Ata qė ia dalin tė mbėrrijnė nė ishull trajtohen nga mjekė vullnetarė, tė cilėt i japin pak ndihmė, por pėr tė ardhurit nga autoritetet nuk ofrohet as ushqim dhe as strehim.

Kur unė vizitoj anėn e portit ku ata pėrfundojnė, shikoj njė grup prej rreth 40 vetash, pėrfshirė gra e fėmijė, tė lėnė nėn qiell tė hapur pėr tė kaluar njė natė tė parehatshme nėn shi, vetėm pak metra larg dritave tė forta tė Mytilene, njė prej resorteve turistike mė popullore tė Greqisė.

Vakti i tyre i vetėm ofrohet nga njė kuzhinė pėr tė varfrit, e cila u krijua nga vullnetarėt nė ishull tė ndihmuar nga banorėt vendas, qė janė goditur nga kriza ekonomike e Greqisė, por pavarėsisht kėsaj kanė shkuar nė ndihmė tė atyre qė janė nė vėshtirėsi edhe mė tė mėdha.

Pas 36 orėsh nė ishull, refugjatėt lejohet tė marrin tragetin pėr nė tokėn e Greqisė, por atje pėrballen me vėshtirėsi tė reja. Mė shumė se 9 mijė sirianė janė arrestuar nė kėtė vend pėrgjatė dy viteve tė fundit dhe vetėm dy nga qindra prej atyre qė kanė aplikuar pėr azil, e kanė fituar atė – njė normė miratimi prej mė pak se 1 pėr qind, ndėrkohė qė nė vende tė tjera europiane, 90 pėr qind e sirianėve qė aplikojnė, e marrin azilin.

Familja al-Rajo pėrfundoi nė njė burg nė Greqi pėr shumė muaj pas tentativės sė tyre tė dytė pėr tė kaluar Evrosin. Familja me gjashtė anėtarė tashmė ėshtė liruar, por banon nė njė apartament me njė dhomė nė Athinė, tė paguar nga anėtarėt e bashkėsisė sė sirianėve.

Salwa al-Rajo thotė se ata shitėn gjithēka qė kishin nė Siri pėr tė paguar arratisjen nga lufta, por i humbėn tė gjitha paratė te trafikantėt e lumit dhe trafikantėt e tjerė, pėr tė cilėt thonė se i morėn 18 mijė euro nė total nė pėrpjekje pėr tė siguruar pasaporta false dhe udhėtim drejt Suedisė.

Djali i madh i familjes al-Rajo nuk guxon tė largohet nga apartamenti, prej frikės se mos arrestohet. Al-Rajo dhe vajza e saj 17-vjeēare Walaa Ulwan, janė pėrpjekur tė maskojnė veten. Qė tė dyja zbuluan kokėn, nėna i leu flokėt bionde, ndėrsa vajza i bėri rozė. Qė tė dyja lyen thonjtė dhe mbajnė buzėkuq tė fortė.

“Kur unė erdha fillimisht, mbaja hixhab, por njerėzit na thanė se fashistėt mund tė na sulmojnė, pėr shkak se ne dukeshim si arabė dhe mund tė na vrasin”, shpjegoi al-Rajo.

“Kėshtu, unė braktisa hixhabin, ndryshova ngjyrėn e flokėve dhe bashkė me vajzėn tashmė lyhemi nė mėnyrė qė tė dukemi europiane. Ne e bėmė tė gjithė kėtė sepse jemi tė frikėsuar se racistėt mund tė na sulmojnė.”

Partia e krahut tė djathtė dhe antiemigrante, Agimi i Artė, tashmė ėshtė nė vend tė tretė pėr sa i pėrket mbėshtetjes popullore mes partive politike tė Greqisė.

Tė shkatėrruar nga programi i ashpėr i kursimeve, grekėt kanė shumė pak kohė pėr tė menduar pėr mijėra sirianėt nė shtėpitė e tyre. E vėrteta ėshtė se grekėt nuk i duan sirianėt dhe as sirianėt nuk duan tė qėndrojnė nė Greqi. Por, pasi ia kanė dalė tė vijnė deri kėtu, ata janė bllokuar.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/0...drejt-turqise/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2013, 22:18   66
Citim:
“Sėpatė Shengenit”, njė hap prapa i PE-sė

Starsbourg, 22 qershor - Marrėveshja e Shengenit ka bėrė njė hap prapa me vendimin e Parlamentit Europian qė i lejon 26 vendet e kėsaj zone t’i mbyllin kufijtė e tyre deri nė 2 vjet nė rast nevoje. Pėr bllokun europian, liria pėr tė udhėtuar lirshėm dhe kufijtė e hapur janė njė tipar dallues, por shumica e eurodeputetėve e konsideron tė nevojshėm reformimin e marrėveshjes ekzistuese. Mbyllja e kufijve do tė monitorohet nga Komisioni Europian.

Gjermania ishte ndėr ato vende qė luftuan pėr rregulla tė reja sa i takon lirisė sė udhėtimit. Eurodeputeti Manfred Weber e argumentoi mjaft thjeshtė pretendimin e vendit tė tij.

“Askush nuk e kishte menduar se ka shtete si Greqia qė nuk arrijnė dot t’i sigurojnė kufijtė e tyre”, ėshtė shprehur Weber. “Pėr kėtė arsye, pėrvojat e deritanishme duhen rishikuar”, tha ai, transmeton TCH

Tė Gjelbėrit nė Parlamentin Europian janė tė mendimit se nuk ka arsye pėr tė ndryshuar njė nga arritjet mė tė rėndėsishme tė Evropės. Marrėveshja e Shengenit, sipas tyre, ėshtė njė gur themeli i bllokut dhe diēka prej sė cilės qytetarėt e BE-sė kanė njė pėrfitim konkret, i cili perceptohet edhe nė jetėn e pėrditshme.

“Na duket e ēuditshme qė t’i vihet sėpata Shengenit nė kėtė mėnyrė”, deklaroi eurodeputetja Ska Keller, e grupit tė partive ekologjike.

Me ndryshimin e marrėveshjes, sipas ekspertėve, europianėve tė rinj si nxėnėsit e shkollave qė e njohin Europėn vetėm pa trarėt e pikave kufitare, ndoshta do tu duhet tė mėsohen me njė realitet tjetėr.

http://www.koha.net/?page=1,16,149929
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:25.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.