Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1944-1992: Republika III
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.4.2009, 13:40   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1943-45: Lufta civile - Agresioni komunist


Ēėshtja hapet pėr dokumentim tė luftės civile tė nisur nga klika komuniste nė territorin shqiptar, e cila, e organizuar dhe e udhėhequr nga eksponentė jugosllavė (serbė) dhe me ndihmė thelbėsore britanike nė armatime, ushqime e mbėshtetje politike, duke pėrdorur popullin e thjeshtė luftoi kundėr kundėr shtetit shqiptar, integritetit kombėtar dhe grupimeve jokomuniste, duke sjellė rrėzimin e shtetit dhe pushtimin e territoreve lindore dhe veriore tė Shqipėrisė nga Jugosllavia.

Njė pjesė e ngjarjeve nė lidhje me luftėn midis grupimeve tė paligjshme komuniste dhe jokomuniste janė dokumentuar nė librat e Uran Butkės "Lufta Civile nė Shqipėri, 1943-1945", "Marrėveshja e Mukjes", "Elita shqiptare". Ka dhe shumė autorė tė tjerė nga tė gjithė territoret qė e trajtojnė temėn dhe mė gjerė se sfera e grupimeve tė paligjshme, por qė shpresojmė tė mbulohen dhe tė referohen nė vijim.

Kjo ėshtė njė nga periudhat e errėta tė historisė sonė dhe, si e tillė, ende ėshtė lėnė pa u pasqyruar nė historinė "zyrtare" tė Tiranės, e cila me radhėn e vet zbaton tash prej shumė kohėsh njė kujdestari bajate qė tė mos thotė "gjėra qė s'duhet". Por nė kėtė mėnyrė nuk po bėn gjė tjetėr veēse po fsheh dhe falsifikon ngjarjet duke shprishur vetė fillin historik nė emėr tė turlilloj justifikimesh pėr "kohezion shoqėror", "diplomaci nė arenėn ndėrkombėtare" etj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2009, 14:03   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pjesė nga "Lufta civile nė Shqipėri 1943-1945" (Bot. Drier) i Uran Butkės:

Citim:
Pėr tė pėrcaktuar qėllimet, shkaqet dhe karakterin e luftės civile duhet saktėsuar, sė pari, kujt i interesonte, kush e pėrgatiti dhe kush e nisi atė. Nga parashtrimi i mėsipėrm dhe argumentet mėposhtė tė dokumentuara, rezulton se atė e pėrgatiti dhe e filloi PKSH me formacionet e saj ushtarake.

Data 1 tetor mund tė konsiderohet si fillimi zyrtar i luftės civile, meqėnėse nė kėtė datė urdhėrohet nisja e saj. Nė letrėn dėrguar mė 1 tetor KQ tė PK tė Gjirokastrės, E. Hoxha urdhėronte:
"Bashkimi me Ballin Kombėtar tani ėshtė njė punė e vdekur dhe s'bisedohet mė pėr atė punė. Tani bisedohet shpartallimi i tij."
Po mė 1 tetor 1943, E.Hoxha i dėrgonte njė letėr-qarkore Liri Gegės ("Muzhikut") dhe pėr veprim gjithė komiteteve qarkore tė PKSH, nė tė cilėn urdhėron nisjen e luftės pa marrė parasysh asnjė rrethanė e pasojė kundėr Ballit Kombėtar si armik kryesor.

"Puna politike kundėr Ballit nuk duhet tė jetė e vetme nė kėto raste, ajo duhet tė ndihmojė veprimet ushtarake tė cilat duhet tė jenė deēizive, nuk mjaftojnė mitingje e konferenca, por duhet menjėherė tė merret pushteti." – kėrkonte me kėmbėngulje E.Hoxha.
Nė kėtė qarkore shpallet hapur synimi, mėnyra dhe vendosmėria e patundur pėr tė marrė pushtetin nėpėrmjet luftės sė armatosur dhe asgjėsimit politik e fizik tė Ballit Kombėtar dhe tė ēdo partie tjetėr. Ky ishte fillimi i luftės pėr marrjen e pushtetit me mjete dhune dhe vendosjen e sistemit totalitar, kamufluar me luftėn kundėr pushtuesit.
"Neve jemi drejt likujdimit tė Ballit, dhe jo bashkimit me tė" – udhėzonte E.Hoxha
Qėllimet, programet, forcat njerėzore pjesėmarrėse, metodat dhe mjetet e pėrdorura pėrcaktonin karakterin e pėrmasat e kėsaj lufte.

Tė gjitha urdhėresat e Hoxhės drejtuar komiteteve qarkore tė partisė apo drejtuesve tė lartė Ushtrisė NĒ dhe qė mbajnė datėn 1 tetor, e kanė tė shprehur qartė dhe prerė arsyen madhore tė shpalljes sė kėsaj lufte civile: marrjen e pushtetit.
"Nė radhė tė parė na paraqitet ēėshtja e pushtetit, dua tė them vendosja kudo e kėshillave nacionalēlirimtare, forcimi i tyre dhe mbrojtja nga ēdo tentativė e Ballit ose e ndonjė partie tjetėr qė do tė paraqitet tė sabotojė ta luftojė haptas. Pėr kėtė punė nuk duhet tė ketė dy kuptime: vetėm pushteti i kėshillave duhet tė ekzistojė dhe asnjė pushtet tjetėr, nuk ka kompromis dhe dualitet nė kėtė gjė." - urdhėronte E.Hoxha.
Ai dhe Kėshilli i Pėrgjithshėm NĒ i konsideronin kėshillat nacionalēlirimtare jo vetėm si organe tė pushtetit, por mė sė shumti si organe tė luftės. Madje, kėtė militarizim tė pushtetit qeverisės vendor ata e deklaronin publikisht:
"Gjithė bota sot, jashtė dhe brenda Shqipėrisė, e kanė kuptuar se vetėm kėshillat nacionalēlirimtare janė organe lufte, janė i vetmi pushtet qė pėrfaqėsojnė vullnetin e popullit shqiptar. Ēdo pushtet tjetėr jashtė kėshillave, nuk mund tė jetė veēse organ kompromisi e bashkėpunimi me armikun, organ tradhėtie."- sanksiononte kryesia Kėshillit tė Pėrgjithshėm NĒ.
Ky qėndrim i PKSH dhe i Kėshillit tė Pėrgjithshėm NĒ ėshtė shprehje e njė totalitarizmi ekstrem: jo vetėm qė nuk do tė njihej dhe nuk do tė ekzistonte asnjė qeverisje tjetėr veē asaj qė do tė buronte nga gryka e pushkės, por quhej armik e tradhėtar ēdo pėrfaqėsim tjetėr.

Rruga qė zgjodhi PKSH pėr tė marrė pushtetin ishte ajo e luftės me armė kundėr kundėrshtarėve politikė. Nė emėr tė PK Hoxha lėshon thirrjen:
"Me forcė dhe me armė tė marrim pushtetin nė duar".
Tashmė te PK zotėron tėrėsisht fryma, idetė e praktikat e revolucionit bolshevik dhe ushtria nacionalēlirimtare u kthye nė njė instrument tė kėtij revolucioni.

Vetė Lufta Nacionalēlirimtare e humbi karakterin fillestar, sepse komisarėt me nė krye E.Hoxhėn e braktisėn ēėshtjen nacionale, ndėrsa luftėn ēlirimtare e tjetėrsuan nė luftė civile, luftėn e partizanėve, idealin dhe gjakun e dėshmorėve i shfrytėzuan pėr interesat e tyre pushtetore e ideologjike.

E.Hoxha, i dominuar pėrherė e mė shumė nga ambicja pėr pushtet, vihet nė krye tė kryqėzatės pėr tė prerė kokat e kundėrshtarėve politikė, edhe nėse kėto, sipas shėmbullit tė Leninit, do tė bėheshin kodra, por edhe pėr tė prerė kokat e shokėve e bashkėpunėtorėve tė ngushtė me gjakftohtėsinė kriminale tė mėsuesit tė tij gjallė, Stalinit.

Lufta e armatosur kundėr organizatave, formacioneve ushtarake dhe individėve tė cilėsuar "armiq e tradhėtarė" u bė fillimisht kundėr ēetave vullnetare tė Ballit Kombėtar, mė pas tė Legalitetit dhe tė krerėve tė Veriut.

Lufta civile nė Shqipėri nuk ishte as e rastit, as aksidentale. Ishte e provokuar nga PKSH dhe e nxitur nga emisarėt e PK Jugosllavė dhe drejtohej realialisht kundėr tė djathtės shqiptare. Por nė propagandėn e majtė u paraqit e kamufluar si "njė luftė kundėr okupatorėve dhe tradhėtarėve tė vendit", ashtu siē ishte paravendosur.


Nėse Balli Kombėtar ishte bashkėpuntor mė fashizmin, atėhere si u bė me njė organizatė tė tillė kolaboracioniste marrėveshja Mukjes? Apo, menjėherė pas prishjes sė marrėveshjes, tė djathtėt u kthyen brenda ditės nė bashkėpuntorė tė fashizmit?

Si ideologji e si praktika totalitare dhe antinjerėzore, fashizmi dhe komunizmi pėrkojnė me njėri-tjetrin dhe aspak e djathta liberale e demokratike me to.

Qysh nė atė kohė, liderėt e djathtė atdhetarė e demokratė e bėnė diferencėn midis filozofisė sė tyre dhe fashizmit e komunizmit, dy ekstremeve qė rivalizonin e luftonin pėr sundim nė Shqipėri.
"Komunizmi i sotshėm dhe klika dushano-miladiniste, s'ka asnjė ndryshim nga fashizmi i djeshėm i Musolinit dhe i Jakomonit, - shkruhet nė njė trakt tė Ballit Kombėtar. Fashistat njollosėn flamurin tonė, tue i vue shpatat e Liktorit, komunistat njollosėn flamurin tonė tue i vue yllin e kuq sovjetik… Fashistat terrorizuen shqiptarėt me anėn e sekretarėve politikė, komunistėt terrorizojnė shqiptarėt me anėn e komisarėve politikė… fashistat kanė organizue balilat.., komunistėt kanė organizue kalamajtė… dhe kanė rekrutue tė huejt, pėrveē grekėve e serbėve edhe italianėt, pėr me vazhdue luftėn kundėr shqiptarėve… Ushtarėt e Musolinit vranė, prenė e coptuen popullin tonė, ushtarėt e Meladinit e tė Dushanit vrasin, presin e coptojnė popullin tonė… Fashistėt thoshin: "Kush nuk asht fashist, asht komunist", komunistėt thonė: "Kush nuk asht komunist, asht fashist."
Krerėt komunistė urdhėruan goditjen e rivalėve apo kundėrshtarėve politikė dhe gjithė atyre qė nuk bashkoheshin me ta, duke i quajtur fashistė apo bashkėpuntorė me fashizmin.

Veprimi i brendshėm, goditės e kundėrgoditės, ballėpėrballė apo pas krahėve, i paralajmėruar apo i beftė, kolektiv apo individual, frontal apo partizan, filloi, sė pari nė jug dhe u pėrhap kudo.

Liri Gega, e cila vepronte nė qarkun e Vlorės sė bashku me D.Mugoshėn, i shkruante E.Hoxhės:
"Balli e ka humbur toruan me vrasjen e H.Lepenicės… Azis Ēami, komandanti i tyre, kėrkoi tė bisedojė dje pėr bashkim. Ne nuk duam asnjė bashkėpunim nė luftė, luftėn e bėjmė vetė. Pranojmė vetėm ata qė duan tė luftojnė si anėtarė tė Frontit NĒ".
Nė njė letėr qė E.Hoxha i shkruante mė 5 tetor 1943 Koci Xoxes, qė drejtonte PK tė qarkut tė Korēės, e udhėzonte pėr asgjėsimin kudo tė ēetave tė ballit Kombėtar, kėshillat balliste dhe personalitetet nacionaliste:
"Ballin duhet ta likujdojmė pa mėshirė nė ēdo anė qoftė. Ēetat e atjeshme tė Ballit tė likujdohen pa u grumbulluar dhe pa e marrė veten. Sa pėr bashkėpunimin me Fazlli Frashėrin, mos u gėnjeni. I bini, pra edhe Faslliut, edhe atij qė e ka bėrė Faslliun."
Vendimarrja dhe pėrpjekja pėr ta marrė pushtetin gjatė luftės dhe nėpėrmjet luftės ishte premisa e parė e luftės civile dhe e vendosjes sė njė regjimi ushtarak nė Shqipėri.
"Nė kėto momente", - udhėzon Koci Xoxe, krahu i djathtė i Hoxhės nė atė kohė, - "pėrpara Ushtrisė Nacionalēlirimtare paraqitet urgjente marrja e pushtetit, duke zaptuar krahina e qytete."
Nisja e luftės civile vėrtetohet edhe nga njė dokument i Shtabit tė Pėrgjithshėm NĒ:
"Nė vjeshtė 1943 Partia Komuniste dhe Fronti NĒ u detyruan t'i shpallin luftė pėr vdekje Ballit Kombėtar."
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.4.2009, 19:12   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Kujtime nga Lufta e Drenicės nė Vitin 1945
Hajriz Demaku

Me prishjen e marrėveshjes (1943) nė mes partisė Komuniste Shqiptare dhe partive Dernokratike, nė Mukje, delegatėt 12 me 12 patėn pru vendim qė Kosova t'i bashkohet nėnės Shqipėri, kėtė marrėveshje e prishėn komunistėt, ngase kėtė parti e drejtonte Milladin Popoviēi e Dushan Mugosha.

Me prishjen e Marrėveshjes sė Mukjės u pa se nga komunistėt selameti nuk pritet, por vetėm gazepi. U thirrė Prof. Ymer Berisha nė Tiranė nga Rexhep Mitrovica, Bedri Pejani, Kolė Bibė Miraku, Ernest Koliqi e tė tjerė, pėr t'i kumtuar lajmin se marrėveshja e Mukjės u prish pėr shkak tė Kosovės. Pra, sa ma parė tė kėthehet nė Kosovė nė bashkėpunim me profesorėt e gjimnazit "Sami Frasheri", tė organizoj Kryengritje tė Armatosur kundėr Sllavo-komunizmit nė Kosovė.

Ymer Berishėn e zgjodhėn udhėheqės politik dhe ushtarak, qė t'i mobilizoj tė gjithė Nacionalistėt nė Kosovė, nė Maqedoni e Sanxhak, pėr ta kundėrshtuar me pushkė komunizmin. Pėr tė lėvizur pa pengesa nga pushteti aktual, Ministria e Arsimit nė Tiranė, i kishte siguruar njė dekret, gjoja, pėr tė gjurmuar gjeologjinė dhe mbledhė folklorin Kombėtar nėpėr tė gjitha trojet shqiptare nė Kosovė, nė Maqedoni e Sanxhak. Ymer Berisha shkoi te kolegėt e vet nė gjimnazin "Sami Frasheri" nė Prishtinė, u muaren vesh , i ndanė detyrat me Gjon Sereēin, Ajet Gėrgurin, Adem Gllavicėn, Kolė Parubin, Luan Gashin, Vasil Andonin e shumė tė tjerė.

U Shpėrndanė nėpėr tė gjitha trojet shqiptare, jo pėr tė mbledhur folklorin kombėtar, por pėr tė rnbledhur besėn e burrave pėr kryengritje tė armatosur kundėr sllavo-komunizmit nė Kosovė. Kėta patriotė qė u cekėn mė lartė, i vizituan tė gjitha qytetet dhe 1400 fshatra tė Kosovės, si edhe pjesėn shqiptare nė Maqedoni. Lugina e Preshevės, nė atė kohė, ishte me Kosovėn.

Patriotėt e lartėpėrmendur biseduan me tė gjithė Krerėt-Bajraktarėt, Oficerėt, Kryetarė komunash, Klerin fetar shqiptar tė asaj kohe, pėr kryengritje tė armatosur kundėr komunizmit sllav. U bėnė lidhjet dhe me Atasheun ushtarak anglo-amerikan nė Tiranė, prej nga vinin udhėzimet se si duhet vepruar.
Ata organizuan rezistencė antikomuniste nė gjithė teritorin e Jugosllavisė, duke filluar nga Sllovenia Dobranėt, Kroacia Ustashėt, Serbia, Mali i Zi dhe Bosnja ēetnikėt, Maqedonia VMRO, dhe organizata e turqve tė Maqedonisė "jugjel", si edhe nė Kosovė "Besa Kombėtare", mė vonė "LNDSH". Mbasi u formua kjo organizatė Nacionaliste, u ndanė zonat e veprimit: zona e I Drenicė e Dukagjin, Ymer Berisha, ngase ky mbante lidhjet me Anglo-amerikanėt, zona e II Rrafshi i Kosovės, Ajet Gėrguri, zona e III Gjon Sereēi Ana Moravė e Kamenicė, Zona e IV Ahmet Selaci, Llap e Shalė tė Bajgorės. Kjo lėvizje nė NDSH ka patur 30000 anėtarė nė tėrė Kosovėn, burra tė zgjedhur beng e beng.

Nė fillim tė nėntorit 1944, Beogradi dhe Tirana nuhatėn mirė se ē'po pėrgaditet nė Kosovė, dhe pa humbė kohė filluan kurthet e tradhtisė. Sė pari Enver Hoxha, njė muaj para se ta ēlironte vendin e vet nga gjermanėt, u detyrua t'i dėrgoj dy Divizione sulmuase komuniste, tė V dhe tė VI, pėr ta nėnshtruar Kosovėn dhe lėnė Jugosllavisė. Ata e ēarmatosėn Kosovėn dhe i burgosėn e i likuiduan Nacionalisėt mė me autoritet, tė mos ishin kėto divizione me ja pastruar Kosovėn si mollė tė ēirueme, kurrė Serbia s'pati mundėsi pėr t'i futė turinjėt nė Kosovė.

Kur e kryen kėtė shėrbim me besnikėri, kėto dy divizione mblodhėn dhe shumė kosovarė e shkuan pėr Sanxhak qė atė ta nėnshtronin si Kosovėn. Kur u krye puna edhe nė Sanxhak edhe pse mbetėn nja 360 Dėshmorė, Ramiz Alia u urdhėrua nga Titoja, t'i merre divizionet dhe t'i qet andej kufirit, duke i dekoruar ca me nga njė medalon nė kraharor sa patkoi i gomarit.


Drenica, jo vetem qė e para e kuptoi kėtė tradhėti, por edhe e para u pėrballua me tė. Brigadėn e Drenicės as nuk e formoi Fadil Hoxha as Qamil Hoxha e as serbėt por vetė Drenicasit, Shaban Palluzha, me Bajraktarėt e Krenėt, oficerė e urtakė tė zgjedhur beng e bengė, nė konsulltim me arkitektin profesor Ymer Berishėn, i cili udhėhoqi kryengritjen antikomuniste nė Kosovė.

Brigada e Shabanit u formu mė 6 dhjetor 1944 nė Skėnderaj, pa lejėn e Fadil Hoxhės e as tė serbėve por me iniciativėn e vet drenicasve. Ditėn e parė u regjistruan mbi 700 veta nga Drenica. Komunistėt pak u befasuan por ata mendonin se kjo do tė shkoj nė dobi tė tyre, ngase ishte njė kampanjė pėr boshatisjen e Kosovės nga njerėzit e pushkės. Serbėt mendonin se, sa mė shumė qė tė grumbullohemi mė lehtė do tė manipulojnė me neve, kurse ne mendonim tė kundėrten. Fadil Hoxha e dėrgoi njė kasnec tė vetin tė ne pėr tė marrė vesh se kush po futet nė formacion, por, e pa se aty vinin njerėz jo simpatizant tė komunizmit, ishin ata qė pėr 5 vite qėndruan nė mbrojtje tė kufijve kombėtar.

Komunistėt u shqetsuan, menjėherė filluan me kurthet e tyre. Sė pari e thirrėn Shabanin nė konsulltim, ku i kishin pėrgaditė atentat nė komandė tė vendit nė Skėnderaj (Ali Shukria e Vllado Raigeviēi me 10 tė tjerė). Shabani shkoi te ta por nuk i la armėt. Kur u hyri brenda, me Ali Kastratin dhe Hamėz Istogun, ata u habitėn dhe filluan me tė mirė, se kah dėshiron me shkue me brigadė. . . , Shabani u thotė: askun, deri sa tė largohen ēetnikėt qė janė veshė nė tesha tė partizanėve e po bėjnė masakra nė Drenicė mbi njerėzit e pafajshėm. Kur e panė se Shabani e kishte pėr njė mend, i thanė . . . shko, shko se do ta rregullojmė kėtė punė.

U kthye Shabani nė Shtab tė brigadės sė vet, tash edhe mė i bindur se do tė pasojnė kurthet varg e vij, pėr ta shpartalluar formacionin e tij kombėtar.

Shabani deri tash i zgjidhte nė formacionin e tij persona tė mirė, kurse tash edhe asish qė kėrkonte pushteti komunist, por pėr ne tė pafajshėm. Shabani e konsolidoj Brigadėn si ushtri tė rregullt me Batalione e Kompani. Formoi Shtabin e Pėrgjithshėm, me sekretar Salih Azemin, referent Rifat Kotorrin, anėtar tė shtabit Miftar Bajraktarin, Mulla Ilaz Brojėn (Spahiun) Azem Aruēin, Jetullah Muharremin (Zabeli), Rexhep Gjelin, Mulla Ibrahim Hotin, Sadik Lutanin dhe Zukė Xanin. Komandant tė Batalonit I-rė emėroi Ramė Babajn nga LLausha, tė II-tė Ymer Fazlin nga Radisheva, tė III-tė Isė Zymerin nga Prekazi- nipi i Ahmet Delisė, tė IV-tė Istref Temėn nga Dabrashefci.

Komandant tė komp. Hazir Xhaka, Rifat Galica, Sate Boshnjaku, Istref Hoti, Xhemė Luta, Muharrem Smakiēi, Murat Kameri, Hysen Bajraktari, Bajram Bajraktari, Hetem Bajrami, Vesel Shala, Feriz Boja, Ahmet Rreci, Bajram Haziri, Isuf Hajdari dhe Selman Demiqi. Kur e panė komunistėt se nga tė gjitha anėt e Kosovės po i bashkohen Shaban Palluzhės, filluan ta boshatisin nga shqiptarėt e armatosur. Sė pari e nisėn brigadėn e Abit Dedisė e Dervish Koprivės, jo mė pak se 6000 ushtarė, pėr nė Srem. Ani, jo prej Shalės e kah Ibri, por, kah Gjilani e nė Preshevė, nė tren tė bagėtive e nė Srem. Tani e kishim radhėn neve, na urdhėruan tė shkojmė nė Mitrovicė, vonė nė mbramje, u vendosėm nė shkollė tė muzikės.

Tė nesėrmen mė 7 janar 1945, ishte festa sllave e Krishtlindjes. Erdhėn oficirat serbė,kėrkuan regjistrin, filluan tė na thėrrasin me emėr e mbiemėr nga 300 deri nė 400 veta pėr secilin grup nja 10 sishė me nga njė ushtar serb nė ballė, kur mendum se u kry kolona e I nė Pejė, e II nė Prizren, e III nė Gjakovė e kėshtu me radhė deri nė fund. Kur ka dalė, nja 5 minuta para katastrofės, nė ballkon Skender Begu i Dytė- Shaban Palluzha, ka lėshuar njė zė tė thekshėm, "vėllezėr, apo doni me u nda a me ndej bashkė"-
tė gjithė njėzėri, "dotė rrimė bashkė", Shabani i ka hapė duart e i ka afru, sepse zėri mė skishte fuqi nga gėzimi e harea. Oficirėt dhe ushtarėt serbė humbėn si shurrė e pulės.

Me 8 janar 1945, u kėthyem nė Drenicė. U sistemuam nėpėr fshatra pėr rreth Skėnderajt - kur dulėm te fabrika e vjetėr e tjegullave, qe nja 10-15 oznistė, e kishin lidhė njė njeri dhe po e qonin pėr nė Skėnderaj, dikush e njofti tė arrestuarin, kishte qenė djali i Rexhep Gjelit, Asllani. Nė atė moment ne u dulėm para Oznės, as nuk e lirojshin, as na ata. Pėrgjegjėsi i Oznės ishte Hetem Dauti i Kryshefcit.

Dikush e lajmėroi Shabanin, e jo Rexhepin, se Rexhepi po ta kishte pa djalin tė lidhur, i kishte vra tė gjithė. Erdhi Shabani, iu afrua Hetemit dhe i tha: lėshoje bre qen, djalin, Hetemi tha: jo, se urdhėrin e kam me e arrestua, pa njė pa dy, Shabani ja futi flakaresh Hetemit, i cili e mbante automatin vjerrė nė qafė, e gėrmusi kokėn dhe hecke ngadalė, Shabani shkonte paralel me Hetemin, vazhdimisht duke i ra me shuplak nė qafė deri sa Hetemi e dha urdhėrin pėr ta liruar Asllanin. Mė 9 janar u ftuam pėr njė miting tė madh nė Skėnderaj. Erdhėn Fadil Hoxha, Ali Shukria dhe Kėrstė Filipoviēi.

I pari Ali Shukria, pas tij Kėrsta e i fundit foli Fadili. Ai tha:

"Lufta nė Kosovė ka pėrfunduar, shok Shabani merri ushtarėt e nisu pėr Podujevė e nė Srem.

Shabani tha: "jo, derisa tė ndalet mbytja e shqipetarėve natėn, pa gjyqe nuk shkoj askund, qe dje i kemi nxjerrė 6, Halil Bajraktarin me 5 tė tjerė nė njė varr dhe Trush Selmanin nė njė varr tjetėr, bile kėtij, e kam parė vetė, sytė e nxjerrur dhe buzėt e preme".

Fadil Hoxha: askush mė, pa gjyq s'ka me u prek, unė garantoj.

Shabani tha: "Do tė rrimė kėtej pari edhe nja ni javė, pale ta shohim, apo del ashtu si po thoni ju Fadil".

Ndėr kohė, pėr ta zbrazur sa mė parė Kosovėn, e formuan brigadėn e VII-tė mė tė madhen, sa 5 tjerat, qė Kosova me numėr tė ushtarėve ish 13000, duke e Vėnė nė krye tė saj si Komandant major Shaban Haxhin (Pacin) nga luma e Komesar Qamil Brovina.

Mė 18 janar 1945 Kasneci i Fadil Hoxhės, Sadik Tafashiku, na tha se Fadili ka thėnė mė 20 janar me dalė me Brigadėn tuaj nė Podujevė, me ju mvesh Brigadės VII se do tė vijė dhe unė aty. Mirėpo, serbėt i prishnin planet edhe tė Fadilit, tėrė natėn e 19-20 janarit kishin punuar pėr t'i kaluar 13000 ushtarėt shqiptarė pėr nė Serbi, duke u frikėsuar se Shabani "Nacionalist" po ia merr ushtarėt Shabanit "Komunist". Kur vajtėm nė Podujevė e gjetėm vetėm njė kompani tė Brig. VII me Ramadan Banushin kom. komp. dhe Shaban Haxhiun me Ismet Shaqirin. Kurse Fadili s'kishte ardhur fare.

Bina ishte kurdisė nė tregun e bagėtisė, sepse ne ishim 8000 veta, Shaban Palluzha tha: "Ju, Shaban Haxhia mė keni pre nė besė, pse e ke nisur brigadėn tanė pa ardhė unė Fadilin e ka pre nė besė, pse s'ka ardhė kėtu ku e kemi lanė pjeken, ju komunistėt nuk e mbani fjalėn, Fadili mė ka premtuar se asnjė shqiptar mė s'ka me u pre pa gjyqe, u bė ni javė mbas premtimit e presa nuk ndalet fare". Foli Shaban Haxhia, foli Ismet Shaqiri, Shaban Palluzha tha pa ardhė Fadili unė kėmbėn se luaj. Ndėrkohė u thirrė nė qytet me folė nė telefon me Fadilin, Shabani shkoi me shumė roje foli me Fadilin, kur u kthye ishte mllefosur tej mase sepse Fadili i kishte thanė unė nuk mundė tė vijė por merri ushtarėt e nisu pėr Srem.

Shaban Palluzha hypi nė binė, i hidhėruar tepėr, mbas shpine i kishte nja 10 Oficirė serbė, bile, edhe nėpėr kulme tė ndėrtesave tė qytetit plotė serbė, vetėm pritnin urdhėn pėr zjarr, por nuk iu erdhi. Shaban Palluzha iu drejtua ushtarve: ". . . Vllezėr unė jam komandant i juaj, kėta gjeneralė qė janė kėtu s'jan kurgjė pėr mua, mos e thoni na muar nė qafė Shabani, nė dashi shkojmė nė Srem nė dashi kthehemi nė Drenicė.

Midis mase e lypi fjalėn Feriz Boja nga Kėrrnica: " . . . Jo, tha, komandant se nė Drenicė partizanė e ēetnikė janė pėrzier e po vrasin gjithė natėn, me ba e me shkue nė Srem edhe fėmijėt nė djep kanė me na i pre, edhe, na asnjė s'kemi me u kthye prej andej. Atėherė Shabani tha: . . . Kthenu pėr Drenicė, veē mos i harroni do vllazėn kėtu nė burg, se sabahi nuk i qelė. Feriz Bojės, Muharrem Smakiēit ia ndėrroi pak, ia hoqi kapelėn dhe ia vuri plisin dhe u nisėm pėr nė burg, gardianėt e hapėn derėn pa rezstencė, dualėn tė gjithė sa ishin afro 100 veta dhe erdhen me neve nė Drenicė, bile edhe gardianėt shqiptarė. Bujtėm atė natė nėpėr katunde tė Llapit.

Kur u zgjuam nė mėngjes, brigadat serbe na kishin rrethuar. Mehmet Gradica i kapi dy oficirė serbė nė punkte tė telefonit dhe i ka mbajtė peng! Deri nė Barilevė. Nė mėngjesin e 21 janarit 1945-it u nisėm pėr Drenicė, rrugės Podujevė-Prishtinė, nga Abria ishim tė fundit nė kolonė. Pas nesh vinin kah 20 ushtarė serbė. Pėrveē armatimit personal kishin dhe njė mitrolez kundėrajror, tė cilin e tėrhiqnin dy kuajė. E dėrguan njė ushtar, nė krye tė kolonės tė Shabanit, me na lejuar t'ua merrnim atė mitrolez, por tha jo, se na tė parėt nuk do ta fillojmė luftėn. Kur erdhėm nė Barilevė e lėshuam rrugėn Podujevė-Prishtinė, filluam tė grupizohemi nėpėr Batalone e Kompania, mu ai mitroloz na qėlloi me rafal neve, u vra Ymer Shasivari nga Dubovci dhe u plaguan Xhemė Lutani dhe njė tjetėr. Pra, mė 21 janar 1945 nė ora 10, ra viktimia e parė e luftės sė Drenicės. U kthyem nė Drenicė,- i nxumė kullat tona nė Kryshefc, Marinė, Rezallė, Palluzhė, Makėrmal, Tėrstenik, Bezheniē, Likofc, Tushilė, Aēarevė, Ticė, Plluzhinė, Abri e Ulėt, Abri e Epėr dhe Murgė.

Via e frontit ishte diku rreth 40 kilometra. Ushtarė u bė i gjithė populli. Ishte njė Orkestrinė e mrekullueshme luftarake, me tė gjitha instrumentet, tė mėdha e tė vogla, ku muarėn pjesė burra e gra, fėmijė e pleēė. Kjo ishte njė luftė e vėrtetė popullore, njerėzit ishin tė gėzuar si tė shkonin nė dasmė, sepse, kėtu mbrohej jo vetėm Kosova, por e gjithė Shqipėria.

Lufta e Drenicės pėrfundoi atė ditė kur kullat e Hasan Sylės nė Tėrstenik e rrėnuan me 28 predha tė topit, mė 21 shkurt 1945.

Katėr herė brenda 75 viteve, me topa lufte Serbia sulmoj Drenicėn, por mbeti e pathyer.

Mė 15 korrik 1924 Kulla e Azem Bejtės, mė 1981 Kulla e Nebih e Tahir Mehės, mė 21 shkurt 1945 kullat e Hasan Sylės, mė 5 mars 1998 kullat e Adem Jasharit. Nė Luftėn e Drenicės, 1945, pėrveē luftėtarėve tė Drenicės pati edhe nga viset tjera shqiptare luftėtarė, si , nga Llapi : Ejup Hoxha, Adem e Smail Zakuti, Mulla Ramė Govori, Nuhi Gashi (babai i Ministrit tė Arsimit), e shumė tė burgut tė Podujevės, pastaj nga Shala, Ahmet Selaci, Ukshin Kovaēica, Bislim Bajgora, Sherif Tėrstena, Adem Voca e tė tjerė. Nga Gjilani, Jusuf Ibrahimi, Raif Halimi i pari Komandat e i dyti komesar. Me 200 ushtarė tė Batalioni tė rinisė tė Brigadės mė gjakatare tė Zufer Musiēit, tė cilėt u bashkuan me neve dhe e bombarduan shtabin Partizan nė Prekaz. Mandej nga Gjakova, Qamil Hoxha e Asim Luzha, nga Shqipėria Bernard Llupi e Marije Shllaku, Kolė Parubi e Vasil Andoni si dhe Reshat Xhebrea nga Tirana.

Nė luftėn e Drenicės, s'kemi patur veshmbathje, bile, sa pėr kėpucė apo ēizme vetėm ndonjė ushtar i dezertuar nga ushtritė tjera mund t'i kishte, tė gjithė tė tjerėt me opinga nga lėkura e lopės, edhe vetė komandanti Shaban Polluzha.

Shumė nga ushtarėt u mėrdhinė kėmbėsh, mbetėn pa gishtėrinjė. Edhe furnizimi me armė ka qenė kurrfare, vetėm ato qė i patėm nė fillim nga trofetė qė i kapshim nga armiku. Furnizimi me bukė nja tri javė ka qenė i mirė, nė javėn e fundit, tė gjithė mullinjtė e Aēarevės ranė nė duar tė armikut. Tani ushqeheshim me mish dhe me tramakė misri tė zier.

Morali i luftėtarėve ishte tepėr i lartė, asnjėherė s'ka ndodhur ndonjė mosmarrėveshje nė mes grupeve apo individėve. Lufta frontale, pėrfundoi mė 21 II 1945 por lufta guerile vazhdoi deri mė 1949. Nga tė gjitha grupet tė organizuar, nga perendimi, kundėr sllavo-komunizmit nė popujt e ish Jugosllavisė, flamurin e kryengritjes ma sė larti e ngriten Shqiptarėt e Kosoves, ngase ata luftonin pėr sistem tė regjimit kurse neve pėr liri. Drenica mė 1945 u bė shkrumbė e hi por gacat e zjarrit u mbuluan me atė hi, por rinia kurreshtar erdhi nė Drenicė, shpuri hirin gjeti gacat e ndezi zjarrin tjetrin e tjetrin deri sa me ndihmėn e Miqve tė vjetėr e korri fitoren. Edhe vetė shovenėt serbė e pranuan, Madhėshtinė e luftės Drenicės. Ja njė citat:

"Kontrarevolucioni dhe lufta e armatosur nė Kosovė e Metohine e ēliruar, nė fund tė vitit 1944 dhe gjysmėn e parė tė vitit 1945  (siē e quanin ata luftėn e forcave ushtarake tė lėvizjes pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar) ishte fenomen i veēantė pėr luftėn e dytė botėrore, sepse, askund nė botė, qė nga Moska e deri nė Berlinė, nuk ka ndodhur qė kryengritesit tė udhėheqin dhe tė zhvillojnė luftė tė armatosur frontale, pėrveē nė Kosovė, ku nė teritorin e ēliruar definitivisht hapi frontė tė gjerė dhe pati teritor tė lirė, tė cilin e mbrojti fuqimishtė". Spasoje Gjakoviē "Sukobi na Kosovu", fq. 354.

Neglizhenca ende po na pėrcjell: Ymer Berishes akoma nuk ju kan gjetė eshtrat Shaban Palluzhės akoma nuk i ėshtė rindėrtuar Kulla, tri katėshe, e shumė tjerėve mė tė vegjėl po.

http://www.shqiperiaetnike.de/html/b...iz_demaku.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2009, 13:41   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Hoxha, ndihmė nga 2 mijė serbė e rusė nė Shqipėri
Raportet sekrete pėr Zogun, kolonel Hysen Selmani

Vazhdon nė “Standard” botimi i kujtimeve tė kolonel Hysen Selmanit, i cili shėrbeu pėr Mbretin Zog deri nė vdekjen e tij. Nė kėtė numėr zbulohen raportet sekrete qė Zogu merrte nga Shqipėria e kohės sė luftės, por edhe pas ēlirimit tė saj.

Raportet i shkruanin Ahmet Zogut, se fill pas ēlirimit tė vendit dhe instalizimit tė qeverisė sė Enver Hoxhės, nė Shqipėri kishte rreth 2 mijė serbė e rusė, tė cilėt ndihmonin Hoxhėn nė konsolidimin e pushtetit dhe sistemit komunist



Stamboll, 20 shtator 1944

Kolonel Hysen Selmani merr njė raport urgjent nga qendrat mbretėrore nė Shqipėri, ku i deklarojnė: "Sot Shqipėria ėshtė komplet nė anarki. Vėllavrasja midis Ballit Kombėtar e nacional-ēlirimtares ėshtė nė kulm. Ka vrasje, djegie, masakrime aq tė mėdha, sa nuk ta merr mendja. Ėshtė krejt e sigurt, se pushtetin po e merr nė dorė nacional-ēlirimtarja d.m.th. komunistėt tė Kominformit ruso-jugosllav. Pasi kėta tani kanė njė fuqi tė organizuar prej armenėve dhe italianėve, me material modern. Ata gjithashtu, ndihmohen nga aleatėt me gjė dhe tani mori formėn haptazi dhe u zbulua.

Agjentėt e Kominformit jugosllav dhe rus kanė mbledhur krerėt e nacional-ēlirimtares nė Pėrmet dhe tani pas vrasjes tė Profesor Mustafa Gjinishit, Myslim Pezės, Haxhi Lleshin, Baba Fajėn dhe Faik Shehun e Spiro Moisiu i zhveshėn nga fuqitė e tyre. Kėta zotėronin fuqitė mė tė mėdha tė nacional-ēlirimtares, duke vėnė forcat e tyre nėn Dalip Ndrenė, Mehmet Bajraktarin, Mehmet Shehin, Gjin Markun e Tahir Kaderen, Hysen Stafėn, Hulusi Spahinė e tė tjerė. Tė gjithė ishin me tendenca komuniste.

Ndėrsa: 1-Ymer Nishanin, 2-Enver Hoxhėn, 3-Sejfulla Malėshovėn, 4-Koēi Xoxen, 5-Myslim Pezėn, 6-Haxhi Lleshin, 7-Baba Fajėn, 8-Bedri Spahinė, 9-Mendar Shtyllėn, 10-Ramadan Ēitakun, 11-Karaman Ylli, 12-Hysni Kapon, kėta bashkė me agjentėt ruso-jugosllavė u mblodhėn nė Pėrmet dhe aty kanė deklaruar formimin e qeverisė shqiptare komuniste.

Jemi krejt tė lajmėruar se kėtė qeveri e njohėn edhe aleatėt. Nė kėtė kongres thuhet se kanė marrė pjesė edhe misionerėt britanikė, ku porsa mori fund kongresi dhe u shpall Qeveria Komuniste Shqiptare ėshtė dėrguar njė delegacion nė Komandėn e Aleatėve nė Palermo, nėn kryesinė e Bedri Spahiut.

Dhe, kėshtu aleatėt anglo-amerikanė e njohėn, kurse rusėt e kishin pėrgatitur vetė.

Tani kėta funksionojnė dhe derdhin shpallje si qeveri.

Tani, po pėrgatiten tė thėrrasin njė kongres nė Berat, se Balli Kombėtar ėshtė tėrhequr krejtėsisht nga jugu nė veri.

Tani, njė pjesė e jugut, administrohet nga komunistėt dhe tani edhe ne ndodhemi nė parkun e shkatėrrimit kryekėput. Ēdo kush ka humbur vullnetin, sa dirigjuesit tanė nuk duken mė asgjėkund. I gjithė faji ėshtė qė nuk erdhėt ju vetė kėtu. Kėshtu, me qenė sot kėtė qeveri e formonim ne e jo komunistėt, me ndihmėn e shokėve tanė.

Tani nuk ka shpresė mė, vetėm nė ėshtė ndonjė mrekulli".



Stamboll, 15 tetor 1944

Nė kongresi, qė mblodhi nacional-ēlirimtarja nė Berat, u votua edhe pėr qeverinė e formuar nė Pėrmet. Ishin kėta ministra, siē po i shėnojmė poshtė:

Kongresi komunist nė Berat:
I- Ymer Nishani Kryetar i Presidiumit

2-Enver Hoxha Kryeministėr e Komandant

3-Koēi Xoxe Ministėr i Brendshėm

4-Karaman Ylli Ministėr i Jashtėm

5-Mendar Shtylla Ministėr i Financave

6-Sejfulla Malėshova Ministėr i Botores

7-Myslim Peza Nėnkryeministėr/Dispozicion

8-Haxhi Lleshi Ministėr i Ekonomisė

9-Baba Faja Dispozicion i Presidiumit

10-Bedri Spahiu Ministėr i Arsimit

11-Ramadan Ēitaku Ministėr i Drejtėsisė
Tani, kėta tė njohur prej tė gjithė aleatėve, pas kongresit tė Beratit i lėshuan thirrje mbarė popullit nė emėr si qeveri dhe me qendėr nė Berat.

Lufta bėhet nė rrethet e Tiranės, si edhe brenda nė Tiranė, komunistėt me gjermanėt. Komunistėt janė tė ndihmuar prej aviacionit aleat, nė rrethimin e Tiranės. Komandantėt komunistė janė: Dali Ndreu, Gjin Marku, Tahir Kadareja, Mehmet Shehu, Beqir Balluku, Beqir Minxhozi, Kadri Hoxha Ferderik Nosi. Por, brenda nė Tiranė janė vetėm dy kompani gjermane. Ata kanė tre tanke tė vegjėl dhe artilerie, dhe kur gjermanėve po u vinte njė fuqi ndihmuese prej Elbasanit, duke kaluar Kėrrabėn pa rėnė nė Erzen, u bombarduan shumė rėndė prej njė aviacioni aleat, saqė ata u shkatėrruan fare. Nga kjo fuqi komuniste shqiptare bashkė me atė jugosllave, armenė dhe italiane, pėrfituan dhe patėn mundėsi tė futen brenda nė qytet. Ndėrsa, tė dy kompanitė gjermane nuk u dorėzuan, por morėn drejtimin pėr nė Shkodėr. Balli Kombėtar ėshtė tėrhequr nga Shkodra. Nuk diktohet asnjė rezistencė. Flitet se Mit'hat Frashėri me shtabin e partisė sė vet kanė zėnė njė barkė nė Shėngjin dhe janė nisur pėr nė Itali. Pjesa tjetėr balliste ėshtė se disa janė grumbulluar nė Shkodėr, disa nė male. Nuk kanė ndonjė program dhe akoma nė Shkodėr e Prizren janė disa forca gjermane, por gjithmonė duke u tėrhequr.

Duke iu kthyer situatės sė legalistėve, Mbretėrorėt nuk kanė njė organizim tė prerė. Ata nuk kuptohen njėri me tjetrin. Njė pjesė e madhe dėshirojnė tė grumbullohen nė Mat e Lurė. Kėtu pėr njė kohė nuk kanė mundėsi qė komunistėt t'i shkatėrrojnė se edhe komunistėt nuk ju pėlqen qė tė pėrgjaken e tė armiqėsohen me Mbretėrorėt, se ju kushton rėndė.

Por, ne nuk jemi dakord njėri me tjetrin dhe kėshilli ynė nuk duket gjithė kėto kohėt e fundit. Vetėm se nė Mat janė grumbulluar mė tepėr se 500 oficerė dhe shumė nga patriotėt nuk dinė se ēfarė tė bėjnė.

Miqtė tanė, tani nė gjininė komuniste, mundohen qė ne tė qėndrojmė indiferentė po kush ju beson. Sikur tė kishte qenė gjallė Profesor Mustafa Gjinishi, do besonim pėr njė qeveri tė koalicionit. Por edhe tė ishte aty gjallė nuk do t'i zhvishte Myslimin, as Haxhinė, por kėto do tė kishin fuqinė mė tė madhe nė dorė. Kėta do tė luanin njė rol tė madh dhe me pėrkrahjen tonė, por tani kėto nuk kanė mė fuqi. E, nuk ju besojmė, jo pėr gjė tjetėr, por thjesht nuk i pyesin.

E gjithė fuqia ėshtė nė dorė tė Enver Hoxhės dhe Koēi Xoxes. Askush tjetėr duket se nuk ka gjė nė dorė.

Tani na lajmėrojnė se edhe Major Abaz Kupi me 4 vetė ka marrė njė barkė nė Shėltinzė, dhe ėshtė nisur pėr Itali. Po, nuk dihet gjė e vėrtetė akoma.

Tani gjendja siē ua shpjeguam ndodhemi me njė atmosferė kritike saqė nuk dimė se ēfarė tė bėjmė. Ėshtė tepėr vonė pėr ndonjė udhėzim prej jush. Ne po tė kemi njė shpresė ndryshimi tė kėsaj situate, ne pėr 5-6 muaj mbahemi nė Mat e Lurė.

Kapiten Gjon Markagjoni ėshtė nė Shkodėr i bashkuar me njė pjesė tė madhe mbretėrorėsh. Ai ka deklaruar, qė tė bėjnė qėndresė nė Shkodėr dhe nė njė bisedim qė qenka mbajtur nė Shkodėr u ndoq nė Lurė, Mat, Mirditė.

Sot nė Shkodėr forcat shqiptare kapin afėr 6000 vetė dhe janė tė pėrzier prej tė gjithė grupeve. "Kėtu u bė njė fuqi e bashkuar, - na thotė kapiteni, - pėr tė luftuar vėllazėrisht". Ne ju pėrgjigjėm se: "Jemi dakord me ēdo sakrificė morale dhe materiale. Qėndroni se ne kėta vetėm nuk i lėshojmė nė asnjė mėnyrė".



Tiranė, 26 nėntor 1944

Tirana ėshtė krejtėsisht nė dorė tė nacional-ēlirimtares, por duhet thėnė se vendet e veriut dhe disa pjesė tė Shqipėrisė sė Mesme akoma janė nė duart e Mbretėrorėve dhe zotėrojnė forca tė mira. Por ata u gėnjyen, kurrsesi nuk donin tė pėrkrahnin njėri-tjetrin.

Gjithashtu, njė pjesė e nacional-ēlirimtares qė pretendonin se janė nacionalistė si Myslim Peza, Haxhi Lleshi, Faik Shehi, Spiro Moisi, Shefqet Benja, duket se mbeten miq tė ngushtė me Mbretėrorėt. Kėta zhvillonin njė propagandė pėr njė qeveri tė koalicionit me Mbretėrorėt. Kuptohet bashkė deri sa tė bėhen zgjedhjet nė popullit. Kėshtu, pothuajse mbeten nė besim.

Kėta u gėnjyen prej kėtyre miqve qė kishin bashkėpunuar qė mė 1939. Ata ishin sė bashku dhe tė bashkuar me njė program tė pėrbashkėt. Gjithashtu, edhe nė kohėrat e fundit nė Shqipėri kėto me sigurimin mė tė madh e kishin nė Mat. Kur nuk besonin t'i gėnjejnė dhe bile si tradhti, nė besimin e tyre, ata ndaluan njė vėllavrasje mes Mbretėrorėve e nacional-ēlirimtares.

Tė parėt qė ranė viktimė nė besimin e tyre ishin Jusuf Selmani, Sul Kurti, Major Murat Basha, Major Jahja, bashkė me 400 oficerė. Po ashtu edhe shumė nga Paria e vendit shkuan si viktima.

Sa pėr Fiqiri Dinen dhe Hysni Demėn me njė pjesė tė madhe qė nuk u dorėzuan, puna ishte se ata ishin duke pritur se ēdo tė pėrfundonte nga rezultati i tė parėve. Por, kėta tė parėt shkuan viktimė, se siē u pa ata nuk kishin qėllim pėr tė formuar njė qeveri tė koalicionit, por njė qeveri komuniste nėn Kominformin ruso-jugosllav.

Kėshtu pothuaj e gjithė forca mbretėrore u shpartallua pa njė program dhe pa asnjė dobi nė male. Ata mbetėn tė veēuar dhe pėsuan vuajtje tė mėdha nė male, nė dimėr. Populli ishte shumė i torturuar dhe frikėsohej, por pėr legalistėt ishte bėrė i pamundur qėndrimi nė male. Po ashtu Muharrem Bajraktari ka pas dėme tė mėdha.



Tiranė, 29 Nėndor 1944

Qeveria komuniste, siē ishte formuar nė Pėrmet dhe nė Berat, prej agjentėve tė Kominformit ruso-jugosllav tė Titos, sot hyri nė Tiranė. Menjėherė, shpėrndanė nė tė gjithė anėt e Shqipėrisė shpalljet me tė cilat siguronin faljen e tė gjithė shqiptarėve tė ēdo tendence qoftė dhe me njė bashkim vėllazėror e sa mė shpejt dhe porsa tė sigurohet qetėsia e vendit do tė bėhen zgjedhjet e lira dhe demokrate duke shfaqur lirisht populli dėshirėn e tij pėr reformėn e shtetit. Pra, atė qė do t'i pėlqejė.

Aleatėt, porsa u instalua nė Tiranė qeveria komuniste, brenda 3 ditėve e njohėn. Rusia dėrgoi ambasadėn e saj nė Tiranė; Jugosllavia dėrgoi Legatėn me Ministėr fuqiplotė; ndėrsa Britania e Madhe dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e Franca, nga njė misioner ushtarak.

Kėshtu ata pėrfituan edhe nga ndihmat e Atlantikut, tė dėrguara nga Kryqi i Kuq ndėrkombėtar. Ato ishin ndihma nė popull dhe kishin tė bėnin me veshmbathje, barėra dhe tė tjera. Qeveria komuniste siē ju pati premtuar e veēanėrisht edhe me shpalljet me tė cilėn garantonte falje, premtoi se: "pėr sė shpejti do t'u zhvillonin zgjedhjet."

Kėta menjėherė tradhtisht filluan programin e tyre barbar duke masakruar dhe duke ekzekutuar me qindra vetė nė ditė, saqė nuk po mundemi t'i shėnojmė kėtu. Brenda njė dite Major Murat Bashėn me 60 oficerė e ekzekutuan nė Tiranė'. Arsyeja ishte sepse kėrkonte premtimet pėr njė Qeveri tė koalicionit deri nė pėrfundimin e zgjedhjeve, kurse kėta nuk pranonin mė zgjedhje e bashkėpunim me nacionalistėt. Ata e morėn vetė pushtetin nė dorė me tė gjithė organizatorėt e Kominformit.

Pas kėtyre masakrave, prapė malet u mbushėn me nacionalistė. U bėnė ndeshje tė mėdha dhe ėshtė derdhur gjak i madh pėr interesa personale qė kėta, njė grup personash tė shtruar kryekėput tek programi ruso-jugosllav me organizatorėt e tyre nė krye e masakruan vendin me mėnyra tė papėrshkruara.

Malet u bėnė shumė tė zorshme, ndeshjet janė tė mėdha, dimri ėshtė shumė i madh dhe nė popull bėhen internime, burgime, vrasje, plaēkitje, saqė nacionalistėve nuk ju mbetet mundėsi pėr tė qėndruar nė male dhe u detyruan tė tėrhiqen nė Greqi e Jugosllavi.

Ndėr ata qė kaluan nė Jugosllavi njė pjesė e madhe u ekzekutuan nga jugosllavėt, si bashkėpunėtorė me Tiranėn.

Mbi tė gjitha ngjarjet e zhvilluara nė Shqipėri dhe ndėr ata njerėz qė u tėrhoqėn nė male, shtuar dhe me ekzekutimet nė masė tė gjerė qė u bėnė nė Tiranė (qė pėr ēdo ditė me qindra vetė ekzekutohen dhe nė sy tė pėrfaqėsuesve tė aleatėve tanė anglo-amerikanė) do tė mbetet njė padrejtėsi qė asnjė histori nuk e pėrshkruan. Nuk janė tė zotė (anglo-amerikanėt) tė hapin gojėn dhe nuk i lejojnė qė as 60 kilometra jashtė Tiranės tė dalin. Aty sundojnė vetėm rusėt e jugosllavėt. Ata kanė sjellė nė Shqipėri mė tepėr se 2000 organizatorė tė ēdo lloj klase nė ushtri, ekonomi, reformatorė dhe nė polici e tė tjera. Ata kanė sjellė materiale tė shumta, por ka edhe njė divizion italian me komunistė e tė tjerė. Me tė gjitha hollėsirat siē ishte dhe siē ekziston sot nė Shqipėri, nė popull bėhen shumė tortura, saqė nuk t'i merr mendja. Kjo se Kominformi nuk pajtohet me ideologjinė e popullit e me zakonet e tij.

Kėtė ja parashtrova edhe zyrės sė informacionit turk e britanik. Britania e Madhe dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės tani e kuptuan mirė gabimin e tyre, qė e morėn mė qafė atė popull tė varfėr. Por, ē'tė bėsh, tani u mbarua, vetėm nė qoftė se prapė kėta organizojnė emigratėn e jashtme. Gjithsesi edhe kjo ėshtė njė gjė shumė e ndėrlikuar.

Pėr sa i pėrket grekėve, kėta gjoja janė nė luftė me Shqipėrinė, duke zėnė shkak pėr "Vorio-Epirin."



Stamboll, 15 janar 1945

Tani porsa u lajmėruam se Mit'hat Frashėri dhe Major Abaz Kupi me disa tė tjerė dolėn nė Itali. Aleatėt i kanė vėnė nė njė kamp afėr Barit tė quajtur "Barletto". Kėta rrinė tė frikėsuar, pasi sipas kėrkesave qė paska bėrė Marshalli Tito, tė gjithė tė ashtuquajturit kriminelėt e luftės jugosllavė e shqiptarė do t'u dorėzohen komunistėve.

Gjithashtu kanė dalė edhe nė Greqi njė shumicė e madhe prej 600 e disa vetė. Madje, dhe shumė tė tjerė vazhdojnė duke kaluar nė Itali, Greqi e Jugosllavi. Kanė dalė njė sasi e madhe edhe nė Austri prej atyre qė ishin grumbulluar nė Shkodėr. Ata kaluan nė Austri dhe prej andej kaluan nė Itali.

Pėrfaqėsuesit e Britanisė sė Madhe dhe ata tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės filluan tė prishin marrėdhėniet me qeverinė komuniste tė Tiranės. Tani e kuptuan se ata dirigjohen nga Kominformi e janė kundėr kapitalizmit. Ata nuk i lejojnė tė shėtisin ku ata dėshirojnė. Janė pothuaj si nėn kontroll gjithkund dhe as popullin nuk e lėnė qė tė marrė kontakt me ta. Dhe, njė prej popullit qė merr kontakt me anglo-amerikanėt, menjėherė e zhdukin.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17972
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2009, 01:00   5
kalimtar/e
 
Pjesė nga raporti i mbajtur nga Enver Hoxha nė Pleniumin e Beratit pėr tė cilin bėhet fjalė sipėr. Shkėputur prej "Politika antikombėtare e Enver Hoxhės, Pleniumi II-tė i KQ tė PKSH-sė", Berat 23-27 nėntor 1944.

Citim:
Nė sektorin e Vlorės, pėrveē shokut Dushan (Dushan Mugosha, vlug) dhe shokut Besnik (Hysni Kapo), ishte dėrguar pėr punė dhe shoqja Liri (Liri Gega, vlug) e cila ka qenė nė kontakt tė pėrhershėm me shokun Dushan. Nė atė sektor tradita luftarake ka ndihmuar mjaft nė organizimin e luftės dhe tė reparteve tė dala nga ai terren, mė shumė sesa zbatimi i drejtė i vijės politike.

Nė atė sektor ku elementėt fraksionistė u pėrpoqėn tė krijonin njė bėrthamė kundėr Partisė, masat e ashpra dhe tė domosdoshme tė marra kundėr kėtyre elementėve u pėrdorėn dhe u bėnė pothuaj si njė qėndrim zyrtar me pak ndryshim dhe kundėr pjesės sė nacionalistėve, me tė cilėt kishin disa posibilitete tė merreshim vesh dhe tė bashkėpunonim.Puna sektare e shokut Dushan dhe e shoqes Liri (Sllobodanka nga anėtare e KQ dhe e Byrosė pas lufte pushkatohet si tradhtare prej shokėve tė saj, vlug) nė atė sektor pa tjetėr influencoi dhe la gjurmė dhe te shoku Besnik i cili gėzonte nė atė rajon mjaft influencė dhe shihej prej elementėve nacionalistė si i vetmi njeri me tė cilin mund tė bisedohej dhe tė pėrfundohej diēka.

Qėndrimet politike tė gabuara qė janė mbajtur nė Veri janė prova e kėtij sektarizmi tė madh tė shoqes Liri, gjithashtu edhe i shokėve tė tjerė. Qėndrimi karshi Muahrrem Bajraktarit ėshtė prova e gjallė e moskuptimit tė vijės politike dhe i njė sektarizmi tė pafrenuar. Nė Veri parulla “o me ne, o kundėr nesh” ishte gjithė politika e shokėve, por edhe kur shihej se kishte mundėsi tė punohej me njerėz qė kishin qėndruar jashtė Frontit, pėrgatisnin terrenin jo pėr marrėveshje, por pėr ti zhdukur kėta njerėz nga prapa.

Por nuk ėshtė ēėshtja vetėm e M.Bajraktarit. po nė atė mėnyrė u sollėn edhe me Kryeziun (Gani Kryeziu, vlug), por fati deshi tė mos kishim ato rezultate. Nė Lumė po vihen nė plumb kot sė koti dhe nė mėnyrė histerike 20 katundarė tė cilėt dorėzohen dhe shokėt tanė i pushkatojnė.
Tregon si qurravitej Enveri kur u zu ngushtė e duhej tė pranonte se ka pasur krime ndaj nacionalistėve, por edhe ndaj atyre qė nuk mbajtėn armė nė dorė ndonjėherė.

Hipokrizinė e Enverit e shohim nė ato qė i shkruante Nako Spirut mė shkurt tė po atij viti ku ky serbo-myslymoni ndjente keqardhje pėr viktimat e pafajshme. Dokumenti ndodhet po nė veprėn e cituar sipėr.

Enveri letėr Nako Spirut:

Citim:
Zef Mala (ish-kryetar i grupit tė Shkodrės, vlug), tė mos shkojė nė Kosovė. Pėrkundrazi ta dekoroni me njė plumb kresė. Ai s’ėshtė i mirė dhe duhet tė zhduket. Gjeni mėnyrėn qė tė mos kuptohet, por nė asnjė mėnyrė tė mos lihet pas dore kjo punė, sikundėr i ka lėnė pas dore shoku Hysen tė tjera kėshilla qė i kemi dhėnė dhe pėr tė cilat ėshtė pėrgjegjės. Ēėshtja e Zai Fundos (Llazar Fundo njė nga komunistėt e orėve tė para, nuk pėlqehej nga Kominterni) mbetet ajo qė ka qenė. Ēėshtja e autokritikės s’na intereson dhe as qė duhet tė pėrmendet, sikundėr e ka bėrė nė Korēė, gjė qė e popullarizon. Ai mbetet armik i poshtėr i Partisė dhe hesapin dhe autokritikėn s’mund ta bėjė as kėtu, as nė Itali, po atje lart ku e kanė dėnuar. Prandaj dhe ky, po tė gjendet, po atė fat. Nė kėtė pikė u thuaj shokėve tė mos gabohen.

Tė fala shoqėrore, Tarasi
4-04-1944

Enveri letėr Gogo Nushit:

Citim:
Anastas Plasarin (anėtar i grupit tė Zjarrit) as qė e kėrkuam tė vinte kėtu, por ju dhamė udhėzime qė ai tė qėrohej pa zhurmė e trumbeta. Mė mos na pyesni. Tė gjurmohet dhe tė vritet Irfan Ohri. Hetoni se nė njė shtėpi andej rreth kinema Rex po rri.

Mė poshtė sėrish fjalėt e Enverit, shkėputur nga raporti. Kjo do kujdes tė madh, hipokrizia komuniste arrin nivele tė frikshme.

Citim:
Shokėt tanė mendojnė vetėm tė zhdukin ēdo njeri qė s’ėshtė me ne, qė s’mendon si ne, tė zhdukin bile edhe njerėz tė thjeshtė tė popullit, tė zhdukin anėtarėt e Partisė, kokat e tė cilėve bien pa i peshuar mirė.


Diskutimet nė Plenium pėr luftėn civile dhe raportet me nacionalistėt


Citim:
Gogo Nushi: Tuku (Tuk Jakova, vlug) tha se nė ushtri ka pas tendenca terroriste. Jo vetėm nė ushtri por edhe nė Parti, nė udhėheqės bile. Dihet se ēka bėrė Brigada e I-rė kudo.

Brigada I-rė e lavdishme, mbushur dhe drejtuar nga kriminelė:

Citim:
Dua tė flas se ē’mė ėshtė propozuar mua vetė dhe ē’mė ėshtė thėnė. tė gjithė ata qė kanė qenė kundėrshtarė tė politikės sonė, jo kriminelė e kuislingė, ne i konsideronim si armiq e pėrpiqeshim t’i zhduknim nga faqja e dheut. Pasi kapitulloi Italia dhe erdhi gjermani, kryetari i Kėshillit tė Tiranės, Sotir Kondi shfaqi mendimin qė Gjermania s’duhej luftuar, pasi ushtria gjermane nuk ishte okupatore.
Kjo pjesa ėshtė shumė interesante. Edhe vetė komunistėt bėnin dallim midis ushtrisė italiane dhe gjermane nė Shqipėri. Dhe ai qė ka pasur kėtė mendim nuk ka qenė dosido tek komunistėt.


Citim:
Ne e luftuam pikėpamjen e tij dhe e pėrjashtuam nga kryesia dhe Kėshilli i Tiranės. Menjėherė ne i raportuam KQ. Ai na pėrgjigjej se Sotir Kondi duhej tė vritej sa mė parė. Unė, Kiēoja (Kiēo Ngjela) dhe Nakoja nuk kemi pranuar. Njė rast tjetėr qė i pėrket njė anėtari partie, Anastas Plasarit.
Citim:
...Nė marsin e kaluar na erdhi direktiva tė vrisnim Zef Malėn....Por kemi kėtu dhe vrasjen e Mustafa Gjinishit dhe vrasjen e Mynir Xhindit...
Pjesa me Mustafa Gjinishin tregon dhe njė herė paturpėsinė komuniste. Pasi e vrasin, shpallin me tė madhe se u vra nė njė pritė me xhandarėt. U mbajt nė ushtri tre ditė zie.

Citim:
...Kėtė shpirt kriminaliteti e kemi parė ditė e fundit nė Tiranė1. Kjo tregon vijėn tonė. Me hyrjen e forcave tona nė Tiranė janė vrarė 60 veta, e kemi dhe listėn e tyre. Unė i njoh kėta emra dhe asnjė prej tyre s’meritonte tė vritej. Kjo ėshtė konsekuencė e vijės tonė. Jemi tė sigurtė qė do tė ketė edhe tė tjerė. Numri do tė ketė kalur tė 100 vetat.

_____________________
1.Nė nėntor tė 1944, gjatė luftimeve pėr ēlirimin e Tiranės, janė kapur dhe pushkatuar pa gjyq nga batalioni “Disiplinės”, nė bazė tė udhėzimeve tė komandantit tė pėrgjithshėm E.Hoxha dhe nėn frymėzimin dhe udhėheqjen e drejtėpėrdrejtė tė Kristo Themelkos, mė se 100 veta, midis tė cilėve s’kishte asnjė kriminel lufte tė mirėfillt
Citim:
Tuk Jakova: Qysh nė fillim, me lindjen e ushtrisė, lindi dhe shpirti i luftės, urrejtja pėr okupatorin dhe tradhtarėt, si dhe dashuria pėr popullin. Por njė gjė qė ėshtė ndėr kryesoret, filloi tė zhvillohet tendenca terroriste. Shumė njerėz janė vrarė pa gjyq dhe pa faj. Kėtė frymė e ka futur Dushani. Unė kam qenė prezent kur janė marrė masa tė tilla. Vijnė prej Tirane tre xhandarė, m’i pėrcjell njė mik. Kapen dhe pushkatohen. Unė s’kam qenė dakort, s’kam qenė dakort me masa tė tilla dhe kam folur kundėr tė tilla masave. Dushani mė ka thėnė: - Ti je oportunist. Atėherė unė kam heshtur pėrgjithmonė. Kėshtu sot ushtria duket sikur ka dalė tė mbysė popullin.
Pjesė shumė e paqartė pėr Tukun kjo. Nė fillim e dashuronin (komunistėt) popullin dhe populli ushtrinė nacionalēlirimtare por edhe e vrisnin kur u jepej mundėsia. Por e rėndėsishme ėshtė qė nė kohėn kur flet Tuku ēdo gjė po merte fund dhe pushtimi po mbyllej me sukses pėr komunistėt pėrshtypja ishte qė “ushtria nacional ēlirimtare e mbyt popullin” sepse edhe nė ushtri kjo frymė ishte hapur, frymė terrori ndaj popullit.

Citim:
Kjo frymė ėshtė pėrhapur nė tė gjithė ushtrinė tonė dhe po tė bisedosh me shokėt, do tė shohėsh se e kanė kėtė frymė. Partizanėt vrasin vetė pa i vėnė pėrpara gjyqit fare. Kjo ėshtė dukur nė Brigadėn tonė (Brig. I-rė, vlug). Nė qoftė se neve na vjen keq qė Xhelali1 dhe Balli (B. Kombėtar, vlug) na kanė atakuar , nuk duhet tė na vijė, pse ėshtė njė pjesė e tė vėrtetės brenda atyre trakteve kundėr nesh. Ne i kemi dhėnė shkas Ballit tė na paraqesė terroristė.

Kemi dyfishuar ushtrinė, por jo kuadrot e Partisė. Ē’del nga kjo? Nga kjo gjendje ushtria jonė filloi tė dalė nga kontrolli, nuk i kemi mė frenat e ushtrisė.
Frenat ndoshta si ka Tuku se ata qė duhet ti kishin, Dushani dhe Miladini i kishin dhe madje tė forta.
Citim:
Nako Spiru: (i drejtohet Tukut) Si ka qenė puna juaj udhėheqėse nė Veri? Atje janė marrė vendime jo tė drejta. Si kanė qenė kėto? Ju keni qenė anėtar i KQ, ē’lidhje keni pasur ju me anėtarėt e tjerė tė KQ. Ta bėj ty kėtė pyetje sidomos qė ke qenė nė pozita tė kėqia. Ti the se nė Mokėr ke qenė i internuar.


______________________
1.Xhelal Staravecka. Ish-komandant batalioni nė Brigadėn e I-rė. Dezertoi nė nėntor 1943 dhe hyri nė xhandarmėri. Shkroi kundėr PKSH njė varg traktesh.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.7.2009, 01:28   6
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Citim:
Lufta e Shqiptarėve tė Maqedonisė nė radhėt e Ballit Kombėtar
si synim drejtė ribashkimit kombėtar (1943-2003)

Vebi Xhemaili

Pas fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore nė korik tė vitit 1941, njė delegacion i lartė bullgar, nė pėrbėrjen e tė cilit gjendeshin kryetari i qeverisė fashiste bullgare Bogdan Filov dhe ministri i punėve tė Jashtme tė Bullgarisė, Ivan Popov, vizituan Romėn.

Delegacioni u pranua personalisht nga vetė Musolini dhe Konti Ēiano. Nė kėtė takim u bisedua pėr Ballkanin dhe si pikė e dytė ishte ēėshtja e kufizimit tė tyre nė Maqedoninė Perėndimore. Bullgaria kėrkonte edhe tokėn shqiptare tė Dardanisė, qė sot ata dhe sllavėt e vendit e quajnė Maqedoni Perėndimore.V.Xh).

Pėr kėtė qėllim u formua njė komision qeveritarė bullgaro-italian pėr caktimin e kufijve. Ky komision filloi punėn gjatė vitit 1942, takimin e parė e patėn nė Tiranė, ndėrsa tė dytin nė Shkup mė 7 shtator 1942. Por pas caktimit tė kufirit nė terren erdhi deri te njė incident i rėndė nė mes ushtrisė bullgare dhe italiane nė vijėn kufitare mbi fshatin Zhelinė, ku pati disa tė vrarė nga tė dy palėt.

Ky kufi i caktuar nga pushtuesit italo-bullgarė kurrė nuk do tė pranohet nga forcat nacionaliste shqiptare, nė krye me Komandantin e njohur tė Pollogut Xhemė Hasė Gostivarin, qė mė vonė me formimin e aradhave tė para tė ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar” tė udhėhequra nga ky Komandant do tė jetė territori mė i sigurtė nė aspektin e shtetėsisė, tė ashtuquajtur ”Shqipėria e lirė”.

Nė kėto rrethana ekzistuese, duke filluar nga gryka e Dėrvendit mbi fshatin Zhelinė, duke pėrfshirė pikėn mė strategjike tė gjitha kohėrave kėshtjellėn e Skėnderbeut, nė fshatin Orashje e deri nė Radushė me qytetet: Tetovė, Gostivar, deri nė Dibėr e Strugė. I njohur si vend i lirė i shqiptarėve ose shpeshėherė si zonė mė e sigurtė nė aspektin e sigurisė gjatė lėvizjeve nėpėr rrugė, falė komandantit Xhem Has Gostivarit, Musli Hasės, Shaban Koritės, Arif Brodecit, Arif Kapetan Globoēica Lokė Llakavica Aqif Reēani, e shumė tė tjerėve.[1]

Ndėrsa nė anėn e Kėrēovės ushtarakisht ka bashkėpunuar me Mefailin e Madh dhe Mefailin e Vogėl, ndėrsa nė Strugė me rrethinė Komandant Xhema ka bashėpunuar me: Nazim Tateshin, Faik Dobovjanin, Murat Labunishtėn e shumė tė tjerė V.Xh.)

Nė fillim tė luftės sė Dytė Botėrore situata politike dhe ushtarake dita ditės bėhej shumė e ndėrlikuar nė fushėn e Pollogut. Qarqet sunduese bullgare asesi nuk mund tė pajtoheshin me caktimin e kufijve, pasi me kėtė ndarje fusha e Pollogut i takonte Italisė, e jo Bullgarisė, e cila ėndėronte krijimin e Bullgarisė sė Shėn Stefanit, tė krijuar nga diplomacia ruse mė 3 mars 1878, ku nėn patronatin e saj bėnin pjesė pastėr territore shqiptare nga Shkupi deri nė Elbasan.

Poashtu duhet theksuar se edhe emisarėt sllavomaqedonė qė jetonin nė kėto treva edhe pse nė njė numėr simbolik, nuk pushonin me protesta e memorandume, duke bėrė publike kėrkesė se me ”vullnet tė vetin dėshirojnė tė hynė nėn sundimin bullgar”.

Por veprimtaria e patriotėve shqiptarė ishte shumė mė specifike, por e organizuar mirė nga veprimi i hapur, antishqiptar, tė sllavėve tė vendit, qė ishin tė ndarė nė dy formacione: Njėri formacion pėrkrahte qarqet fashiste bullgare dhe rryma e dytė proserbe ishte e lidhur ngushtė me ideologjinė komuniste, qė nė atė kohė kordinohej nga politika hegjemoniste serbe, me qendėr nė Beograd.

Kah fundi i vitit 1941 u riformua Fronti Nacional ”Balli Kombėtar” dhe bijtė mė tė mirė tė saj nuk e kursyen as veten as fėmijėt e tyre, kurrė nuk u dorėzuan para armikut shumė tė fuqishėm italo-bullgar dhe nga veprimi i mbrendshėm komunist, ku bėnin pjesė edhe njė numėr i konsideruar shqiptarėsh.

Ky veprim i mbrendshėm komunist e ēonte popullin nė gojė tė njė sistemi absolutist. Pasi ky sundim i Ri 50 vjeēar nuk ndryshoi fare nga sundimi i vjetėr Jugosllav, vetėm e ndėroi emrin nė sundim ”proletar komunist-titist”. Por forcat mė tė shėndosha tė Kombit tonė edhe kėsaj radhe ishin nė nivel tė lartė tė detyrės kombėtare. Ata nuk u gjunjėzuan pėrpara propagandės komuniste, por vendosėn tė organizojnė mbrojtjen e vendit nga sulmet e papritura bullgare qė tė mos coptohej ndonjė pjesė toke nga trungu i saj etnik.

Duhet theksuar edhe njėherė se politika Italiane ishte e padefinuar si duhet edhe gjatė luftės sė Dytė Botėrore, qė nuk dallohej shumė nga ajo e Luftės sė Parė Botėrore.[2] Kjo shprehet shumė qartė me veprimin e ushtarėve italianė nė Pollog e mė gjėrė, se ajo mbante njė politikė poltroniste pasi haptazi ushtarėt e sajė mbėshtetnin veprimet politike tė sllavėve tė Maqedonisė, qė e identifikonin veten si Bullgarė dhe konsideronin se kėto toka duhet ti takojnė Bullgarisė[3]

Poashtu situatėn e rėndonin elementi i ardhur nė fushėn e Pollogut, ” kolonistėt”, qė shpeshėherė e quanin veten ”drazhist”, qė jetonin nė disa fshatra tė Pollogut tė ardhur pas luftėrave ballkanike si tė ”merrituar”, si psh. tė vendosur nė disa fshatra: nė Bervenicė, Sedllarcėn e Poshtme, Falishtė, Ēellopekė, Vratnicė, Xhepēishtė, Ratajė, Gllogjė, Shemshovė, Pallēishtė, Vrapēishtė, Vrutokė etj.

Ky element edhe sot e kėsaj dite ėshtė i pa definuar, herė shitet si serb e herė si maqedon, pasi me forcimin e trendeve demokratike dhe shpalljen e Maqedonisė si shtet nė vete, ky element me tė madhe po deklarohet si sllav tė Maqedonisė me pėrkatėsi maqedone.V.Xh.).

Kontribut tė ēmuar patriotik dhe udhėheqės i denjė i ēėshtjes kombėtare duhet pėrmendur Udhėheqėsit e Komitetit tė Qarkut tė Tetovės: Shuaip Kamberin, Jusuf Jahja dhe Islam Izairin nga Tetova, nga Gostivari Kadri Saliu e Mexhit Cana, ndėrsa ga Kėrēova: Shaban Saliu e Nuredin Mexhiti, tė cilėt ishin edhe anėtarė tė Komitetit.[4]

Kundėr sundimit serb nė kėto troje ishte Lėvizja Kombėtare e udhėhequr nga ” Balli kombėtar”, i cili nė kėtė kohė ishte mbėshtetės i fortė i idesė dhe programit kombėtarė tė Lidhjes sė II tė Prizrenit pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet tė pėrbashkėt. Nė kėtė periudhė lufte ishin dy udhėheqės tė denjė nė Pollog, Shaip Mustafa nė Tetovė.[5] Ndėrsa nė Gostivar Kadri Saliu, i cili haptazi deklaronte nė tubimet me qytetarėt e Gostivarit dhe mė gjėrė, qė mos tė pėrkrahet veprimtaria e pėrbashkėt komuniste e shqiptarėve qė bashkėpunonin me maqedonasėt dhe serbėt.[6] Ky atdhetar i pathyeshėm haptazi nė njė takim tė qytetarėve tė Gostivarit tha:”se dėshira e komunistėve ėshtė pėr sjelljen e sėrishme tė Serbisė sė Vjetėr nė kėto anė”[7].

Xhemė Hasa pasi gjeti njė pėrkrahje nga paria e qytetit nė krye me Kadri Saliun, por edhe nga masa e gjėrė popullore, hyri nė qytet. Ky sė bashku me parinė e qytetit filloi riorganzimin e pushtetit lokal, duke kėrkuar nga qytetarėt e Gostivarit qė tė respektohen ligjet tona kombėtare tė njohura sipas Kanunit tė ”Lekė Dukagjinit”. Ky menjėherė urdhėroi qė kėto rregulla tė respektohen edhe nė anėn e Tetovės, pasi nė Pollog, deri nė atė kohė kishte shumė trazira, vrasje, plaēkitje, vjedhje.

Pasi ēetat qė vepronin nė anėn e Tetovės, si ajo e Sherif Zhelinės, Selim Bokės dhe ca grupe tjera, nuk ishin nė nivel tė kėrkesave ushtarake dhe nė vijė tė drejtė pėr mbrojtjen e popullsisė sė pa armatosur. Prandaj ky nė emėr tė Komandės Operative pėr Tetovė dha urdhėr: ” Kushdo qė do tė bėje ndonjė vrasje, vjedhe, plaēkitje, grabitje e tė ēnderoje, do tė varet nė mes tė qytetit”.[8] Kėto ēeta tė rebeluara fusnin frikė dhe pasiguri te masa e gjėrė e kėsaj ane. Qytetarėt e e kėtyre vendbanimeve ndiheshin shumė tė pasigurtė, bile edhe lėvizjet nga fshati nė fshat ishin shumė tė rrezikshme, mund ti kushtonin ndonjė qytetari me kokė.

Kėto dukuri negative tė paraqitura nė fushėn e Pollogut, u ndėrprenė kur u pėrhap lajmi se Xhemė Gostivari po udhėheq me popullin. Mund tė konkludojmė nė bazė tė deklaratave tė luftėtarėve tė tij se kėto dukuri negative u ndėrprenė nė tėrėsi nė bazė tė udhėresės qė lėshoi nėpėrmes gazetės ”Zani i Sharrit” , qė nė atė kohė botohej nė Tetovė ku thuhej, ”Kėrkoj nga tė gjithė qytetarėt e zonės sė lirė qė tė respektohet rregulli dhe qetėsia”.[9]

Kėtė rregull dhe qetėsi qė u solli qytetarėve tė zonės sė lirė nga Tetova deri nė Dibėr, qarqet komuniste mundohen nė tė gjitha fushatat ta minimizojnė, duke tentuar tė rrisin veprat plaēkitėse nė njė anė dhe nė anėn tjetėr tentuan ta paraqesin Komandantin Shqiptar tė kėsaj zone se po lufton pėr pasurim personal.

Krahas komandantit tė ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar” u sulmuan ashpėr edhe ata udhėheqės tė Gostivarit dhe disa njerėz me influencė me tė cilėt bashkėpunonte si: Xhevat Kallajgjiu, Kadri Saliu, Ibrahim Trshana, Rakip Raēa, Zihni Fiqeriu, Abdi Gola dhe shumė tė tjerė.[10]

Pasi u formua Fronti Kombėtar i Shqipėrisė, qendėr e ”Ballit Kombėtar” nė Maqedoninė Perėndimore ishte Gostivari, nėn udhėheqjen e Kadri Saliut, ndėrsa pėr Tetovė udhėheqės i organizatės sė ”Ballit Kombėtar” ishte caktuar Shuaip Kamberi. Kėta dy ishin edhe anėtarė tė Komitetit tė Qarkut tė Kosovės.[11]

Nė organizimin e II tė Lidhjes sė Prizrenit me qendėr nė Prizren, edhe kėsaj radhe gjeti fushė veprim tė fortė posaēėrisht nė Tetovė e Gostivar. Nė Kongresin e II, morrėn pjesė edhe delegatė nga Tetova e Gostivari. Udhėheqėsit e Ballit nga kėto qytete, nė bashkėpunim me administratėn e vendit, zbatuan vendimin e marrė nė Kongresin e II tė Lidhjes sė Prizrenit, pėr formimin e aradhave vullnetare, ”Pėr ruajtjen e paqės dhe mbrojtjen e atėdheut” . Duhet theksuar se aktivitet tė posaēėm nė kėto rrethana lufte zhvillonte Komiteti Ekzekutiv Shqiptar me seli nė Tetovė.[12]


Emėrimi i Xhemės Komandant i Forcave tė Balllit

Nė vitin 1940 Xhema kthehet nga Elbasani, ku qėndronte nga viti 1938. Pushteti italian e thėrret dhe e ngarkon me detyrėn e gardianit tė burgut pranė Nėnprefekturės sė Gostivarit. Nė burg ndodhej atdhetari Shefqet Presheva.

Pas njė periudhe tė shkurtėr nė mes tyre u lidhė besa qė tė luftohet pėr Kombin dhe bashkim tė trojeve shqiptare. Komandant Xhema e lėshoi prej burgu shokun e idealeve dhe sė bashku aratisen nė mal, ku organizojnė njė ēetė tė pamvarur.[13] Kjo ndodhi nė vitin 1942, ku Xhemė Gostivari, si pėrgjegjės i burgut tė Gostivarit, i ēeli dyert e burgut dhe i lėshojė tė gjithė tė burgosurit. Ai me shokėt e idealit Shefqet Preshevėn, Hajvaz Kalishtin dhe Bajram Dobėrdollin, pėr tu fshehur me ēetėn e tij nga ushtria italiane, u vendosėn te Lok Llakavica.[14] Ky i vendosi kėta atdhetarė nė stanet e Koshares, ku qėndruan pėr tre muaj, duke bėrė parapregaditje pėr luftė kundėr ushtrisė italiane. Armėt e para kjo ēetė i pagėzoi nė fillim tė vitit 1943.

Nė luftė kundėr ushtrisė fashiste italiane nė rrugėn Gostivar Tetovė, nė tė cilin aksion jo vetėm qė vranė ushtarėt e saj, por u paisėn me material luftarak. Nga kjo krismė e parė u ēarmatosėn shumė ushtarė italianė. Me kėtė aksion tė papritur por tejet tė suksesshėm fillon njė fazė tejet e sukseshme e forcave tė Ballit Kombėtar, duke tronditur thellė komandėn italiane.[15]

Nė kėtė kohė Xhemė Gostivari emėrohet komandant i ”Ballit Kombėtar”. Nė kėto rrethana lufte nė kordinim me Shtabin Kryesor tė Ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar” me Qendėr nė Prizren, duke e afirmuar gjithmonė kombėtaren kundėr intercionalizmit tė rrejshėm sllavo-komunist.V.Xh.) Nė atė kohė nė Gostivar me rrethinė vepronte njė ēetė partizane e udhėhequr nga Tomė-Gjel Shumski, i cili ishte i ardhur nga Tirana por nė bazė tė dokumentacionit ekzistues ai ka njė biografi tė paqartė nė aspektin nacional dhe fetar.?.V.Xh).

Pėr organizimin e luftės sė pėrbashkėt me partizanėt, Xhemė Hasa pati njė takim me Tomėn nė malin Smilojcė tė fshatit Llakavicė. Tema e bisedės ishte lufta e pėrbashkėt pėr ēlirimin e trojeve shqiptare kundėr okupatorit italian. Nė kėtė takim Tom Gjela i tha Xhemė Gostivarit: ”se ne na kanė dėrguar nga Tirana qė tua ēelim sytė se i keni tė mbyllur”. Xhema kėsaj pyetje provokative i pėrgjigjet,”Ne i kemi tė mbyllur por do t'i hapim vetė se ju nuk jeni tė gjithė njėsoj. Disa prej jush janė duke punuar pėr komunizmin, qė ėshtė nė kundėrshtim me ēėshtjen tonė kombėtare”.[16]


Pas kėtij takimi duhet theksuar se krerėt e ”Ballit Kombėtar” u informuan pėr qėllimet e aradhės sė Tom Gjelės, i cili angazhohej pėr idealet sllavo-komuniste, tė ashtuquajtur ”Internacionalizėm”, qė nuk pėrputhej fare me pėrcaktimet kombėtare tė programit tė Ballit .


Ndarja definitive e Ballit nga forcat partizane

Ndarja definitive nė mes ushtrisė sė Xhemės dhe Tom Gjel Shumskit, u bė pas kapitullimit tė Italisė mė 8 shtator 1943, kur forcat partizane tradhtuan nė sulmin e pėrbashkėt kundėr italianėve nė fshatin Raven, pasi duhej tė mirrej Gostivari, por nė sulmin qė do tė pasonte Zhivku i Beliēicės qė ishte edhe zavendės komandant i aradhės sė Tom Gjel Shumskit, kėrkoi qė nė krahun e djathtė tė valojė flamuri i Jugosllavisė, ndėrsa nė nė krahun e majtė flamuri shqiptar.

Por me kėtė propozim nuk u pajtua Komandanti i Ballit Kombėtar Xhemė Gostivari. Kėtu erdhi deri te pėrleshja e parė nė mes forcave tė Ballit dhe partizanėve. Xhemė Gostivari nuk i lejoi rrugėn aradhės partizane dhe ēetės sė Tom Gjelės, qė tė hynė nė Gostivar, me flamurin jugosllav, dyshimi i Xhemės nė ēetėn e Tomė Shumskit ishte tejet i arsyeshėm, pasi shumica e ushtarėve tė kėtij njėsiti ishin ushtarė sllav, qė nė kėto anė vepronin sė bashku serb e maqedonas.V.Xh.).

Komunistėt shqiptarė qė ishin pėrkrahės tė fortė tė ideologjisė sllavo-komuniste, ndarjen e Xhemės dhe ushtarėve tė”Ballit Kombėtar” nga ēeta e Tom Gjelės e pėrshkruanin nė mėnyrė tejet ofenduese ”Xhema kaloi krejtėsisht nė anėn e armikut italo-gjerman, dhe u bė hyzmeqar i okupatorit”. Pranė Xhemės "u radhitėn bashibozukė, njerėz qė kishin bėrė tė kėqija nėpėr fshatrat, individė tė koruptuar, duke formuar kėshtu bandėn tradhėtare tė Xhemė Gostivarit". Sipas fjalėve tė autorėve tė monografisė pėr Gostivarin, ”Xhema u cilėsua nga ideologjia komuniste dhe njerėzit e kėsaj partie, si tradhėtar dhe bashkėpunėtor i okupatorit”.

Pas kėtij momenti komunistėt Selman Kasapi dhe Kiēo Progri, u larguan nga ēeta e Xhemės dhe pėrkohėsisht u vendosėn nė Gostivar. Por sė shpejti, kinse nga rreziku qė u kanosej nga njerėzit e Ballit, u larguan nga Gostivari, mbasi mund tė prisnin ndonjė tė keqe.

Propaganda komuniste edhe kėsaj radhe si pėrpara ishte tejet e ulėt dhe fyese dhe merrej me cikrime kundėr vllezėrve tė vet shqiptarė dhe nė tė shumtėn e rasteve ata zbatonin diktatin e komunistėve sllav duke minimizuar heroizmin e Ballit dhe komandantit tė saj. Ata deklaronin nė memoaret e veta: megjithėse u kthye Xhema, por kurrė nuk guxonte tė bėnte tė keqe pėr komunistėt pasi ishte frikacakė dhe e dinte forcėn e partizanėve.?… Ata deklaronin: Xhema me ”bandėn e tij” u dėgjua jo pėr tė luftuar hajdutėt, por partizanėt nė Dibėr, Bukoviē, Pogradec etj. Ai luftoi pėrkrah ushtrisė italiane.”.[17]

Situata bėhet edhe mė e tendosur nė Pollog dhe mė gjėrė pas mbajtjes sė Konferencės sė Pezės mė 16 shtator 1942. Nė kėtė mbledhje nga Gostivari kanė marrė pjesė mėsuesit e ardhur nga Tirana, Kiēo Progori dhe Ahmet Pere, tė cilėt pasi u kthyen nga konsultimi i Pezės, filluan ashpėr me propagandėn e tyre komuniste kundėr programit tė ”Ballit Kombėtar”.

Kthimi i kėtyre dy komunistėve nė Maqedoni ”krijoi te masa njė entuziazėm dhe besim pėr tė ardhmen”, nėnvizojnė autorėt e monografisė pėr Gostivarin, Amet Pere dhe Selman Kasapi.[18] Kėta pasi u kthyen nė Gostivar e filluan detyrėn e shejtė nė shėrbim tė sllavo-komunistve, pėr demaskimin e programit tė ”Ballit Kombėtar” duke shpallur tradhėtarė, bajraktarėt dhe gjithė politikanėt, simpatizuesit dhe pjesėmarrėsit e ”Ballit Kombėtar”.

Kėta komunistė tė Shqipėrisė tė dėrguar me diktat tė Enver Hoxhės pėr veprim nė Maqedoni, ”lavdrohen se kanė pasur sukses nė demaskimin dhe largimin e popullatės shqiptare nga dredhitė qė bėnin antarėt e Komitetit tė Ballit nė Gostivar”, si Xhevat Kallajgjiu, Kadri Saliu, Ibrahim Trshana, Rakip Raēa, Zihni Fiqriu, Abdi Golja, e shumė tė tjerė.[19]

Mė 10 maj 1943 nė fshatin Reēan tė Gostivarit nė veri tė Vrutokut, te burimi i lumit Vardar, u mblodhėn tė gjithė udhėheqėsit e partizanėve, si Hamdi Dema, Tom Gjela Mahmut Gjenovica e shumė tė tjerė. Kėta pėr komandant tė pėrgjithshėm e emruan Jelisie Popovskin. Por nuk guxuan tė hynė nė Gostivar, pasi Xhemė Hasa, kishte lajmėruar qė nisja nė drejtim tė Gostivarit do tė ishte katastrofale pėr partizanėt. Prandaj ata duke patur frikė nga forcat e Ballit nė krye me Komandant Xhemėn, nuk guxuan tė marshonin drejtė Gostivarit.

Kėta forca tė pėrziera shqiptaro-sllave e ndryshuan marshimin dhe u nisėn nėpėr male kah Mavrova, nė drejtim tė Dibrės. Ndėrsa aradha e Xhemė Has Gostivarit dhe komanda e saj i lėshuan pozicionet e luftės tė udhėhequr nga Lok Llakavica, Aqif Reēani, Ilmi Trnova dhe Merr Sėrmnova hynė nė Gostivar triumfalisht, duke mbajtur lart flamurin kuq e zi tė Skėnderbeut.

Pas hyrjes nė Gostivar u mbajt njė takim me kryetarin e Komunės Sali Kadriun, ku u muarr vendim pėr veprim tė mėtutjeshėm tė Ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar ”. Nė kėtė takim u vendos tė luftohet kundėr ēdokujt qė rrezikon interesat kombėtare shqiptare. Kjo ishte njėherit edhe ndarje pėrfundimtare e Ballit me ideologjinė sllavo-komuniste.

Kjo ndarje nga komunistėt tė udhėhequr nga ” Balli Kombėtar” para 60 viteve na dėshmon edhe njė herė se populli shqiptar gjithmonė nė mesin e vetė ka pasur udhėheqės tė denjė e tė formuar nė aspektin kombėtar qė kanė ditur tė rezonojnė drejtė, se lufta e Dytė Botėrore nuk mund tė quhet pėr shqiptarėt e Maqedonisė, Kosovės, Malit Tė Zi, Ēamėrisė, ” Luftė Nacional-Ēlirimtare”. V.Xh).

Me pjesėmarrjen nė kėtė luftė shqiptarėt edhe mė tutje ngelėn tė ndarė nė mes veti, me pranga prej hekuri edhe nga Shqipėria edhe nga sistemi titist-komunist. Shqiptarėt qė ngelėn nėn sundimin jugosllav pas luftės sė Dytė Botėrore, nė emėr tė ”Internacionalizmit”, vetėm u terrorizuan edhe mė fortė nėn sistemin e ri sllavo komunist.

Prandaj askush prej shqiptarėve nuk ka tė drejtė morale qė luftėn e Shqiptarėve tė Maqedonisė ta pagėzojė si ” Luftė-Nacional-Ēlirimtare”.V.Xh.). Nga mos respekti i luftės sė drejtė qė bėri vetėm ”Ballit Kombėtar”, do tu rotullohen eshtrat luftėtarėve tė ”Ballit Kombėtar” dhe tė gjithėve atyre trimave qė ranė nė luftė pėr ēlirimin e bashkimin e trojeve shqiptare.V.Xh.).

Por kėtė term politiko-historik, tė ashtuquajtur lufta ”nacional-ēlirimtare” , mund ta pėrdorin ata qė pėrfituan nga lufta vėllavrasėse e shqiptarėve, nė radhė tė parė sllavomaqedonasit, boshnjakėt, malazezėt e popuj tė tjerė. E nė veēanti ajo i ka plotėsuar normat juridiko-shtetėrore vetėm pėr sllavėt e Maqedonisė, tė cilėt u njohėn si popull. Ndėrsa pas luftės shqiptarėt ngelėn si pakicė nė trojet e veta historike.

Kėtė luftė tė padrejtė pėr historikun e shqiptarėve, sllavėt e Maqedonisė e shfrytėzuan hegjemonizmin e tyre edhe nė viset ku jetojnė me shumicė shqiptarėt, duke e shpallur shtet vetėm tė maqedonasve. Pra me mbarimin e luftės sė Dytė Botėrore, shqiptarėt nuk u ēliruan por u okupuan nga forcat sllavomaqedone dhe bashkėpunėtorėt e tyre.V.Xh.)

Komanda maqedonase pranon:”se deri nė fund tė luftės Gostivari dhe Tetova me rrethinė mbeti kėshtjellė e pathyer pėr forcat partizane. Pra ky si problem kryesor ngeli deri nė fund tė ”ēlirimit” tė vendit.”[20]



Luftėrat e Xhemės kundėr partizanėve

Pas kėsaj ndarje kemi disa beteja , nė Dibėr, Zdunjė, e Kėrēovė. Mė 2 tetor tė vitit 1943, nė bashkėpunim me Mefail Shehun u ēlirua Kėrēova nga forcat komuniste.[21] Pas fitores sė shkėlqyer tė Ballit nė Kėrēovė, erdhi deri te beteja e njohur nė Bukoviē.

Nė kėtė betejė tė shkėlqyer tė Ballit dhe komandantit tė saj Xhemė Hasės, pėsoi humbje tė madhe ēeta e Tom Gjelės nė tė cilėn betejė vetė ai u vra, e qė sot e kėsaj dite vrasja e tij ka ngelur enigmatike.[22] Por, kėtė vrasje enigmatike e vėrteton edhe udhėheqėsi i brigadės sė VII-shqiptare dhe bashkėluftėtari e tij nga fshati Dobėrdoll i Gostivarit. Ai haptazi pranoi se vrasja e Tom Gjelės nuk dihet se nga cilėt ushtarė u vra, nuk.dihet se prej cilės anė erdhi plumbi qė e vrau atė ”Por trupin e tij unė i pari e preka (Qemal Agolli) dhe e varosa nė fshatin Zajaz. Ai ishte i vrarė pas shpine.[23]

Tomė Gjela ky luftėtar i dejnė pėr ēėshtjen shqiptare shpeshėherė deklaronte se nuk duhet tė luftojmė kundėr ushtarėve tė ”Ballit Kombėtar” qė u pengonte me tė madhe ushtarėve sllav dhe komandantėve tė tyre.[24]

Komanda e ”Ballit Kombėtar” qė udhėhiqej nga Xhemė Gostivari e Mefail Kėrēova e asgjėsuan pėr njė brigadėn 1 dhe 15 maqedonase. Shtabi kryesor i Maqedonisė intervenoi me tė shpejtė qė tė dėrgohen pėrforcime tė reja duke e dėrguar njėsitin e VI sllavo-maqedonase, dhe brigadėn e IV shqiptare. Por burrėria e Xhemės dhe Mefalit kur panė se nė drejtim tė tyre kah fshati Zajas po mar shonin ushtarė shqiptarė tė brigadės sė IV shqiptare pėr tė mos u derdhė gjak vėllau, Xhema dha urdhėr qė mos tė vritet asnjė nga vėllezėrit shqiptarė dhe tė lėshohen tė lirė tė kalonin.

Ky ėshtė fakt i pa mohueshėm i veprimit kombėtar tė Xhemės dhe bashkėluftėtarėve tė tij, qė sa po futeshin nė veprim forca partizane tė nacionalitetit shqiptar, vullnetarėt e Xhemės e tė Mefalit hapnin rrugėn e largoheshin me njė qėndresė e zjarr disi tė zvogėluar.

Mė nė fund autorėt e monografisė pėr Gostivarin qė ishin komunistė tė pėrbetuar pranojnė largėpamėsinė strategjike tė Komandant Xhemės dhe bashkėpunėtorėve tė tij. ”U vinte keq tė dy palėve qė kishin gjak shqiptari qė tė pėrplaseshin me njeri tjetrin pa e ditur se nė mulli tė kujtė shkonte gjaku e trimria e tyre, se nė tė ardhmen do tė jetonin nė tė njėjtat kushte diskriminuese..? sigurisht se po”.[25]


Njė aradhė e Ballit Kombėtar qė ka vepruar nė Pollog

Sipas gazetės ”Zani Sharrit” njė betejė e shkėlqyer e Xhemės u zhvillua kur forcat sllave tentuan nga Shkupi pėrreth lumit Treska, pėrgjatė Malit tė Thatė mbi fshatin Gurgunicė e Sedllarevė, tė hynė nė Pollog. Kėto forca ēetnike pasi hynė nė kėto dy fshatra malltretuan shumė gra fėmijė duke vrarė 9 burra tė fshatit Sedllarevė. Por forcat e Arif Arifit, Shaban Koritės dhe Xhemė Hasės i dhanė njė leksion tė fortė ushtrisė sllavomaqedonase e cila numronte 500-600 vetė, se nuk shkelet lehtė kjo tokė shqiptare, qė dikur kėto treva i kishte ēliruar Skenderbeu.[26]

Ushtria partizane pati njė numėr tė vrarėsh e tė mbytur nė Treskė. Kjo ushtri ēetnike u tėrhoqė nga Poreēa.[28] Nė kėtė betejė ka pasur nga ana e ushtrisė sė ”Ballit Kombėtar” mbi 20 tė vrarė, qė ishin mbrojtės sė zonės pėr rreth fshatit: Gurgurnicė, Sedllarevė Strimnicė etj.[29]

Xhemė Hasa deri sa ishte Komandantė vepronte nė tė njėjtėn taktikė si nė kohėn e Skenderbeut, atje ku lypte nevoja, nga gryka e Dėrvendit qė lidhė Pollogun me Shkupin e deri nė Dibėr e Pogradec.[30] Xhemė Gostivari gjatė kėsaj periudhe kishte krijuar territorin e lirė dhe ishte i mendimit tė shpallė ” shtetin e vet tė pavarur shqiptar”.[31]

Xhemė Gostivari pėr kėtė ide tė shtetėsisė shqiptare ka pasur bashkėpunėtor tė denjė nė Strugė: organizator kryesor ishte ”Rinia Shqiptare” nė krye me Remzi beun, e ky njėkohėsisht ishte edhe komandant nė kėto anė. Nė rrethin e Strugės kanė vepruar Rizvan Koreshtishta, Mentor Ēoku etj.[32]

Nė anėn e Strugės dhe Dibrės kanė vepruar nė luftė kundėr lėvizjes komuniste edhe Beqir aga, Nazmi Tateshi nga fshati Tatesh i Poshtėm, Hysni Dema nga Dibra, Faik Dobovjani nga fshati Dobovjan, Sherif Ibrahimi nga Struga e tė tjerė.[33]

Poashtu forca qė nuk pranonin tė bashkėpunonin me lėvizjen komuniste kishte edhe nė Dibėr, Miftar Kaloshi, Azis Kaloshi, Ali Maliqi Ramadan Hoxha, Ukė Cami dhe tė tjerė.[34] Poashtu ėshtė i njohur edhe komandanti i organizatės sė drejtėsisė Murat Llabunishta.[35]
vijon...

Ndryshuar sė fundmi nga Aleksandėr : 24.7.2009 nė 01:31.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.7.2009, 01:29   7
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Citim:
Masakrat partizane nė fshatin Bogovinė

Njė ndėr aksionet e shkėlqyera pėrmendet lufta e Xhemė Hasės te vendi i quajtur ”Dukat” mbi Bogovinė ose mė saktėsisht nė mes Novo Sellės dhe Rakovecit. Pėr kėtė betejė tė shkėlqyer rrėfen luftėtari i Xhemės Emin Xhemaili.[36] I cili thotė: "ka fundi i vitit 1944 forcat partizane pasi kishin hyrė nė Tetovė e Gostivar, kishin vendosur tė sulmonin Xhemėn i cili nė kėtė kohė kishte vetėm 150 luftarė, ndėrsa ushtrinė tjetėr e kishte shpėrndarė tė lirė qė tė vendoset nėpėr shtėpitė e veta. Komanda partizane e sulmoi Xhemėn nga Sellca dhe Novosella, pėrgjatė lumit tė Bogovinės. Por falė banorėve tė kėtyre fshatrave pėr rrethė dhe barijve, Xhema u informua me kohė pėr sulmin qė pėrgaditej nga partizanėt. Sulmi u bė nga fundi i nėntorit. tė vitit 1944. Kėtė betejė e ka udhėhequr vetė Xhema, duke zėnė pozicione sipas taktikės sė tij tė njohur, duke urdhėruar qė vetėm ai tė jepė shenjė pėr sulm dhe kėshtu ndodhi. Nga sulmi i papritur forcat partizane lanė njė numėr tė madh tė vrarė dhe tė plagosur. Sipas tė dhėnave qė disponojmė nė bazė tė dėshmive ekzistuese dhe tė njerėzve qė morrėn pjesė nė kėtė betejė numri i tė vrarėve partizanė arrinė mbi 50-70 tė vrarė".[37]

Pas kėsaj humbje katastrofale partizanėt dhe komanda e saj nuk hoqėn dorė pėr tu hakmarrė banorėve tė Bogovinės. Kah mesi i marsit mė 17-18 mars 1945, Bogovina rrethohet nga forca tė mėdha partizane nga tė gjitha anėt dhe kėrkojnė nga qytetarėt e Bogovinės tė tregojnė se ku ndodhet Xhema. Pasi qytetarėt e Bogovinės nuk i pranojnė urdhėrat e komandės partizane, e nė veēanti duhet tė pėrmendet bujaria kombėtare e bashkėsisė lokale e vendit, e cila ka qenė nė nivel tė detyrės duke vepruar nė vijėn kombėtare si i ka hije shqiptarit, pėr pėrkrahjen pa rrezevė qė i kanė ofėruar Ballit Kombėtar. Kėta atdhetarė torturohen tėrė ditėn te mejtepi i fshatit nė qendėr tė Bogovinės, me preteks se nėqoftėse nuk tregojnė se ku ndodhet Xhema me shokė dhe se kush i pėrkrah ata, do tė vriten tė gjithė dhe fshati do tė digjet. Kėta burra i durojnė kėta tortuara dhe nuk pranojnė asesi kėrkesat e komandės partizane. Mė nė fund pas kėtyre torturave tė papara tė cilat nuk dhanė rrezultate, komanda e saj jep urdhėr qė tė digjet fshati dhe banorėt e saj tė grumbullohen nė qendėr tė fshatit. Fillon bastisja nėpėr ēdo shtėpi, nė kėtė rėmujė digjen pesė shtėpi deri nė themel.[38]

Nė kėto rrethana kur fshati ishte i rrethuar nga tė gjitha anėt, nė mes tė fshatit para qytetarėve tė Bogovinės nxiret Kryetari i Bashkėsisė lokale pėr ta pushkatuar, me akuzė se ka qenė bashkėpuntor i ngushtė i Xhemės dhe se djali i tij Bajrami bėnte pjesė nė ushtrinė e Ballit Kombėtar. Ushtari merr urdhėr pėr ekzekutim tė Iljaz Bogovinės. Por ky trim fare nuk i frikėsohet vdekjes dhe i mėshon me shkop ushtarit qė mori urdhėr tė vriste. Nė kėtė tollovi kryetari i Bogovinės u vra mė 18 mars 1945, nga disa ushtarė tjerė.[39]

Nė kėto rrethana tė jashtėzakonshme komanda partizane e lidhi parinė e fshatit dhe i nisi pėr nė Gostivar. Por gjatė rrugės ecnin duar lidhur, nėpėr fshatrat: Pirok, Gradec, Sanakos, Negotinė, mbrenda kohės kėta e ndruan vendimin dhe i vranė afėr fshatit Dobėrdoll, te vendi i quajtur ”Bota e Kuqe”afėr gėshtenjave tė fshatit. Nė kėtė akt trishtues u vranė pa pikė faji kėta udhėheqės tė fshatit Bogovinė: Sekretari i bashkėsisė lokale, Lazim Misimi, me anėtarėt e Kryesisė: Rushan Dehari, Garip Beluli, Mehmet Veseli.

Nė kėtė masakėr kanė qenė prezent edhe disa qytetarė tė fshatit Sellcė dhe Novo Sellė. Kėsaj masakre i shpėton vetėm Hazir Vahiti nga fshati Sellcė e Keqe.[40] Komandanti i ”Ballit Kombėtar” nė Pollog e mė gjėrė, gjithmonė ka kėrkuar nga luftėtarėt e vetė qė tė jenė shumė tė kujdesshėm qė mos tė vijė deri te vrasja nė mes tė shqiptarėve. Vetė ky komandant shpeshėherė deklaronte se ne nuk guxojmė tė derdhim gjak nė mes veti dhe tė kėnaqim shpirtin e sllavėve.[41]


Dorėzimi i qyteteve shqiptare dhe terrorizimi i tyre nga partizanėt

Ushtritė sllavomaqedonase bėnė njė shėtitje nėpėr qytetet shqiptare tė Maqedonisė pas mbarimit tė luftės, duke ”ēliruar”mė 16 nėntor Kėrēovėn, hynė nė Gostivar mė 18 nėntor pa luftė. Nė krye tė kolonės, mbi kalė tė bardhė, gjendej komandanti i Brigadės sė IV shqiptare Nafi Sulejmani, qė mund tė merret si disfatė e fundit e ”Ballit Kombėtar” nė luftė pėr ēlirim e bashkim kombėtar.

Kjo brigadė qėndroi pak kohė nė qytet dhe mori urdhėr nga Shtabi Kryesor Maqedonas qė ta lėshonte qytetin dhe tė vendosej nė fshatrat pėr rreth fshatit Ēajlė. Kurse nė qytet u vendosėn Brigada I dhe e XV, sllavomaqedonase. Prej kėsaj kohe fillon njė epokė mė e vrazhdė e terrorizimit dhe e zhdukjes kundėr popullit tė pa fajshėm shqiptar, me pretekst se po kėrkonin armė.?…V.Xh).

Ndėrsa Brigada IV Shqiptare vazhdonte luftėn pėr pastrimin e terrenit kundėr ”armikut”, (kėshtu quheshin nga partizanėt forcat e Ballit Kombėtar). Brigada Shqiptare nga Gostivari hyri nė Tetovė, ku poashtu qėndroi disa ditė dhe mori urdhėr qė tė niset pėr rrugė, qė tė pastronte terrenin nė zonėn e Shkupit, ndėrsa brigadat Maqedonase nga Gostivari e Shkupi me tė madhe hynė nė Tetovė pa luftė.

Brigada e IV shqiptare i la ato: ”deri nė fund qė ta kryenin detyrėn” dhe vetė me 5 mijė luftėtarė arriti nė Kumanovė, pėr ta pastruar terrenin nga forcat e Sulė Hotlit dhe Mulla Idrizit, qė deri tani kishin pastruar disa ushtri bullgare dhe kishin zvogėluar brigadėn e XVII sllavo-maqedonase, qė kishin bėrė masakra tė papara nė kėto anė, posaēėrisht ishte shquar nė kėto masakrime barbare komandanti i saj Zufer Musiqi.[42]

Ndėrsa Qazim Luzha, qė vetė e mbante tė ēliruar Tetovėn ua dorėzoi partizanėve shqiptarė. Kėtė vepėr e kreu komandanti i artilerisė partizane Sabri Voci nga Elbasani, oficer i karrierės, nė bashkėpunim me shumė tė rinjė nga Tetova, muarrėn nė dorėzim qytetin duke krijuar njė administratė nga vetė tetovarėt shqiptarė. Kjo vepėr e partizanėve shqiptarė, si ngjarje i shqetėsoi pa masė pushtetin sllavo-maqedonas dhe kėrkuan nga shtabi i divizionit tė merreshin masa karshi kėtij akti tė pa pranueshėm.


Pas ca ditėve Sabriu u burgosė, me disa oficerė tjerė shqiptarė. Poashtu u burgosėn edhe shumė tė rinjė tetovarė nė kampin e ”Monopolit tė duhanit”, tė cilėt u dorėzuan pushtetin sllavomaqedonasve.

Pas disa javėsh vjen nė Gostivar njė letėr e dėrguar nga Xhemal Voci nga Elbasani, i cili gjatė kohės sė okupacionit fashist ka qenė mėsues nė Gostivar sė bashku me Ahmet Peren i cili ishte edhe themelues i qelizave tė para komuniste, kėto mbledheje konsultative shpeshėherė mbaheshin nė shtėpinė e tij.

Por duhet theksuar se edhe kėtij komunisti pushteti maqedonas nuk i ngeli borxh. Procesi gyqėsor ėshtė udhėhequr nga prokurori Llazar Mojsov. Kėtė e dėnoi nė fillim me 20 vite burg, por mė vonė i zvogėloi dėnimin nė 18 vite, duke ia shkatėruar tėrė familjen nė Gostivar, gruan ia larguan pėr Turqi, ndėrsa vajzėn e vetme legjitime e ndajtėn nga Ahmet Pere, rrėfen vetė Ahmet Pere.[43]

Ky nė letėr kėrkonte nga Ahmeti qė ta lajmėrojė pėr djalin e vetė Sabriun. Ahmeti kėrkoj nga Gafur Paēuku qė ta informonte pėr gjendjen e Sabriut, pasi i ati ishte i interesuar qė ta shohė tė birin, por mori pėrgjigje negative pasi nė burg nga tortura qė i kishin bėrė sllavo-komunistėt, dukej si me dy koka. Babai i Sabriut u kthye prapė pėr nė Elbasan pa e parė djalin. Ndėrsa me urdhėr tė Gafurit, Sabriun e vizitoi Ahmet Pere, pasi e kishte edhe shok tė normales.

Si e pėrshkruan Ahmeti vizitėn e Sabriut nė Burg: ”Sabriu nuk njiheshte fare ai ishte i ejntur nė fytyrė, dhe dukej sikur kishte dy koka, nga kėmbėt nuk ecte dot, por e mbanin pėr krahu dy partizanė. Pas ca kohe Sabriu u dėnua me vdekje [44]

Ushtria sllavomaqedone bėn masakra nė rrugėn Gostivar-Ēegran pėrreth Vardarit, ku vranė mbi 300 vetė, ndėrsa pasi hynė nė Tetovė burgosėn djemtė mė tė mirė tė popullit shqiptar.

Nė Monopol tė Duhanit kishte tė vrarė mbi 2000 vetė nga 6000 sa ishin tė burgosur.[45] Tė burgosur dhe shumė tė vrarė ka pasur edhe nė kampin e shkollės bujqėsore nė Tetovė. Poashtu pati shumė tė vrarė nė fshatin Saraqinė, qė ishte inprovizuar si kamp nė mes tė fshatit i banuar me shumicė me maqedonas e kolonist serb. Poashtu nuk dihet edhe sa tė vrarė kishte nė shkollėn e fshatit Zhelinė, ku ka pasur tė burgosur mbi 600 vetė.V.Xh.).

Nė Tetovė me rrethinė u bė njė kasaphanė e vėrtetė u vranė dhe u masakruan heronjtė e popullit dhe njerėzit mė tė devotshėm tė kombit Shuaip Kamberi, kryetar i Komunės sė Tetovės dhe redaktor i gazetės ”Zani i Sharrit”,u vra me njė grup shokėsh, duke i hudhur nė gypin e hidrocentralit me Jusuf Kulikun.

Ndėrsa tė gjallė Ozna i ka djegur afėr familjes, Afės Sulejman Shaipin, Mulla Sylė Jakupin.

U torturuan komandantėt e Xhemės pėr Tetovėn, Arif Kapetani, e Arif Brodeci dhe u burgosėn Xhafer Tetova dhe Gajur Derralla si organizator tė xhandarmerisė pėr zonėn e lirė shqiptare.[46]

Marrėveshja e Kalishtės nė mes Xhemė Gostivarit dhe Lok Llakavicės kurrė nuk u realizua pėr vazhdimin e luftės nė pranverė tė vitit 1945. Nga Ozna u vra Aqif Rexhani, Lok Llakavica duke ikur nga ndjekja e Oznės u largua pėr Shqipėri. Nė malet e Sharrit ngeli vetė Xhema me disa shokė duke kaluar dimrin nė malet e ftohta tė Sharrit.

Ushtria e ”Ballit Kombėtar” ndiqej nė ēdo skaj nga partizanėt dhe komunistėt e saj. Nė kėtė kohė OZNA, famkeqe jugosllave arriti ti bėnė pėr vete disa bashkėluftėtarė tė Xhemės, duke u premtuar liri dhe para. Kėta arritėn sė pari ta helmojnė me petulla, (por ky version nuk mund tė merret si i saktė), e pastaj e vrasin Komandantin dhe trimin e shquar tė ”Ballit Kombėtar” i cili vdiq nė malet e Sharrit mė 2 prill 1945.[47]

Njė bashkėluftėtar i Xhemės vdekjen e Xhemė Gostivarit e pėrshkruan me njė pikėllim shpirtėror duke i pėrkujtuar ato momente tragjike tė vdekjes thotė: ” Xhema ēohet nė kėmbė e rroku automatikun dhe gjėmoi mali me piskamėn e tij mė helmuat ?…unė me bukė e ju me helmė”.[48] Nė ato momente i shkrepi disa plumba, por ato kėsaj radhe fluturuan pėr herė tė parė nė drejtim tė panjohur. Mė vonė pasi i pushoi trupi kėrkush nuk guxonte ti afrohej, iu pre koka dhe u dėrgua nė Gostivar ku qėndroi pėr dy ditė nė sheshin e Gostivarit. Por falė luftėtarėve tė tij koka e tij u grabitė nė drejtim tė panjohur.[49]


Pėr kėtė rast tragjik njė grua maqedonase e Gostivarit rrėfen: kjo ėshtė turp i llojit tė vetė, njerėzit edhe pas vdekjes duhet thėnė tė vėrtetėn se Xhema nuk e merritonte kėtė vepėr ēnjerėzore, se gjatė komandimit tė tij tė gjithė qytetarėt e Gostivarit dhe rrethinės me tė vėrtetė falė tij, kanė qenė mjaftė tė sigurtė dhe tė lirė, nė lėvizjet prej njė vendi nė tjetrin, pa marrė parasysh pėrkatėsinė nacionale ”E sot pa fije turpi mundohen ta shajnė edhe bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushtė”.[50]

Pra, pėr Familjen e Xhemės u pėrsėrit historia, kjo familje patriotike qė pėrkrahu me tėrė familjen kryengritjen e Shtatorit mė 1913. Pėr kėtė kontribut tė familjes patriotike tė Xhemės tregon edhe ngjarja kur Komandanti serb e gjymtoi nė vitin 1913, gjyshin tė Xhemės, Esat Ali Hasėn si pjesėmarrės nė kryengritje dhe e hudhi tė gjallė nė zjarr, ndėrsa gjashtė antarė tjerė tė Familjes Hasa i vrau.[51]

Me kėtė tradhėti kombėtare u kėnaqėn aspiratat e pushtetit sllavomaqedonas me tradhėtinė qė bėnė vetė shokėt e Komandantit tė ”Ballit Kombėtar”. Por kjo kėnaqėsi shpirtėrore nuk do tė zgjas shumė kohė, pasi organet maqedonase dhe Ozna famkeqe shumė shpejtė kėta shėrbetorė tė sllavit do ti pastrojė, qė u shitėn shumė lirė duke tradhėtuar vėllaun, shqiptarin dhe tėrė Kombin.

Nė fund mund tė konstatojmė si dje ashtu edhe sot tė gjithė nė kuriz i kemi pėrjetuar pasojat e komunizmit e tė shovinizmit sllav. Ne shqiptarėt kėtė disfatė tė rėndė kombėtare qė shpeshėherė kemi pasur edhe pėrleshje nė mes vedi, vėllau kundėr vėllaut, pa paragjykime duhet ta kėrkojmė nė mesin tonė duke filluar nga Konferenca e Mukjes e kėndej, qė kurrė mė mos dhash zoti, tė na pėrsėritet.V.Xh).


***


Pra, ne duhet tė pranojmė se Ballistėt ishin atdhetarė Kombėtarė, vizionarė tė pėrpiktė, nė rrugėn qė ēonte drejtė Bashkimit Kombėtar. Pra krejtėsisht nė fund ideologjia komuniste, popullit shqiptar i zhduku disa virtyte tė larta me tė cilat mbureshim dhe dalloheshim nga popujt tjerė, ndėrsa Shqipėrinė e solli buzė tė Greminės.V.Xh.).

Por do tė ishte e rrugės pėr tė gjithė ata qė kanė bėrė mėkate ndaj Ballit dhe djemve mė tė mirė tė kombit tė kėrkojnė falje publike, duke u ngritur nga njė lapidar, nė ēdo vend tė tokės shqiptare atje ku ka pasur heronj dhe atdhetarė tė tillė, qė kanė flijuar jetėn pėr liri tė Kombit .

Kontribut i Xhemė Gostivarit nė luftėn e popullit shqiptarė pėr ēlirim e bashkim kombėtar, ėshtė njė kontribut i jashtėzakonshėm i programit tė pėrbashkėt i Frontit pėr Bashkim Kombėtar, qė me vizionin e tyre qė patėn kurrė nuk u pėrkulėn pėrpara juntės komuniste tė udhėhequr nga Moska, Beogradi dhe Tirana.

Fronti i ”Ballit Kombėtar” qė nga fillimi i luftės sė Dytė Botėrore i bėri thirje popullit se ėshtė momenti nė luftė pėr ēlirim e bashkim kombėtarė kundėr sunduesėve sllav tė Beogradit. ”Balli kombėtar” si forcė e shėndoshė kombėtare kurrė nuk u gjunjėzua pėrpara propagandės dhe ideologjisė komuniste.

Krerėt Ballit: ishin pikėsėpari atdhetarė, kombėtarė vizionarė dhe strategė tė pėrpiktė pėr tė ardhmen e kombit, nė pikė tė parė ishin kundėrshtarė mė tė vendosur tė pushtetit tė egėr sllavo komunist. V.Xh)

Kjo ideologji i ktheu prapa shumė popuj tė pėrparuar pėr disa shekuj, ndėrsa popullit shqiptar i zhduku shumė virtyte tė larta qė posedonte ky popull kreshnik gjatė shekujve nė Ballkan e mė gjėrė, qė dallohej nga popujt tjerė me virtyte tė larta humane e njerėzore.

Por nė fund duhet theksuar se ideologjisė komuniste si nė Jugosllavi, poashtu edhe nė Shqipėri i ka interesuar vetėm grabitja e pushtetit. Qė me rrėzimin e fashizmit me ēdo kusht tė vinė nė pushtet, pa marrė parasyshė sakrificat njerėzore e materiale.V.Xh.).

Prandaj sot me plotė tė drejtė morale mund tė konstatohet, se Balli Kombėtar gjatė luftės sė Dytė Botėrore, ka qenė e vetmja forcė patriotike qė ka pėrkrahur me pėrpikėni programin e Lidhjes Shqiptare tė trasuar nga i madhi Abdyl Frashėri dhe i shpallur nė Kuvendin Gjithkombėtar nė Prizren mė 1878. Kjo luftė pėr ēlirim e bashkim kombėtar vazhdon pandėrprerė, pėr ribashkimin e tokave tė Shqipėrisė Etnike. Kjo Lėvizje Gjithkombėtare e forcave mė tė shėndosha atdhetare vepron nė vazhdimėsi pa ndėrprer (kurr), deri mė sot aktivitetin e vetė patriotiko-revolucionar, deri nė arritjen e plotė tė qėllimeve tona mbarė komėtare. Kjo luftė do tė zgjasė deri nė ēlirimin e ēdo pllėmbe toke ilire, nga sunduesit e huaj.

____________________________________
[1] Miftar Vahiti nga fshati Tearcė, pjesmarrės dhe ushtarė i Ballit Kombėtar nė ēetėn e Arif Kapetanit.
[2] Vebi Xhemaili, Shqiptarėt e Pollogut nė luftė pėr ēlirim e bashkim, kombėtar (1912-1918), (punim doktorature), Prishtinė, 2002 f.264.
[3] Vebi Xhemaili, Pollogu nė luftė 1941-1944, “Rilindja”, Tiranė, mars 13-18, 1995.
[4] Gazeta “Zani i Sharrit”, Tetovė, mė 12 tetor 1944.2/14/2003
[5] Kralevina Jugoslavije, Drzhavna realna gimnazija u Tetovu, (Izveshtaj za shkollsku ndėrtesu 1929-1930.), Shkup, 1930.
[6] Vebi Xhemaili, “Pollogu nė luftė 1941-1944”. “Rilindja” Tiranė, mė 13 – 18 mars 1995.
[7] Po aty.
[8] Gazeta “Zani i Sharit”, Komandant i operacionit (nėnshkrimi), Major Xhem Hasa, Tetovė, mė 30-XI- 1944.
[9] Gazeta “Zani Sharrit”, Tetovė, 1944.
[10] Ahmet Pere-Selman Kasapi, Gostivari 1941-1955, “Pėrpjekjet e shqiptarėve tė Maqedonisė pėr liri e pavarėsi”, (Dorėshkrim), Tiranė 1989.
[11] Gazeta “Zani i Sharrit, Tetovė, 1944; A.rkivi i Maqedonisė-Shkup, Dokumente pėr lėvizjen e rinisė nė Maqedoni 1941-1945, 1961, f. 197.
[12] A. M.-Shkup, K-1, nr.ark.10, Prokuroria publike e Tetovės.
[13] Ahmet Pere, Selman Kasapi, “Gostivari, dhjetor 194 -korik 1955”, (Pėrpjekjet e shqiptarėve tė Maqedonisė pėr liri e pavarėsi), monografi nė dorėshkrim Tiranė 1989, f. 142.
[14] Rėfime tė vetė Bajram Dobėrdollit, dhėnė autorit nė vitin 1975, pas kthimit nga burgu i Tiranės, i cili nė burgė ka pėrjetuar vuajtje tė pa pėrshkruara por ka qenė i njohur se i ka munguar veshi i majtė.
[15] Ahmet Pere, Selman Kasapi, “Gostivarin, 1941-1955”, vep e cit. po aty.
[16] Ahmet Pere-Selman Kasapi, Gostivari 1941-1955, po aty.
[17] Ahmet Pere, Selman Kasapi, Gostivari 1941-1955, vep. e cit. 145-146.
[18] Ahmet Pere Selman Kasapi, Gostivari nga viti 1941-1955, (Maket), Po aty, f. 146.
[19] Po aty. f. 147.
[20] Jakim Sidanidovski, Gostivarskiot kraj vo 1943 god., Shkup, 1975 f. 308.
[21] Masar Kodra, “Slobodnite Teritori vo Zapadna Makedonija 1943”, Shkup, 1975 f.146.
[22] Ahmet Pere-selman Kasapi, “Monografi pėr Gostivarin 1941-1955, vepėr e pėr. f. 257.
[23] Qemal Agolli, Sabit Fidani, dėshmitarė tė gjallė pėr luftėn e Bukoviēit, ku dėshmojnė pėr luftėn dhe trimrinė e ushtarėve tė Ballit dhe Xhem Gostivarit. Tiranė mė 7 prill 1993.
[24] Qemal Agolli dhe Sabit Fidani dėshmojnė pėr trimėritė e Xhemės dhe urdhėrin e tij dhėnė ushtarėve tė vetė qė s’guxon kushė tė vras shqiptarė. Tiranė mė 7 prrill 1993.
[25] Vangjell Kasapi, Hasan Ēipuri, Ēlirimtarėt shqiptarė nga Dibra nė Zagreb, Tiranė 1995 f. 97.
[26] Gazeta “Zani i Sharrit”, Tetovė, Mė tetor 1944, f.5.
[27] Gazeta “Zani i Sharrit”, Tetovė, Mė tetor 1944, f.5.
[28] Gazeata “Zani i Sharrit”, po aty.
[29] Nexhbedin Abdiu, Strmnica, (monografi), Tetovė, 1999 f.258.
[30] Vebi Xhemaili, Luftrat e Skėnderbeut nė Pollog, gazeta ”Globi”, Shkup, 2002.
[31] Boro Mitrovski, Tetovo i tetovsko vo nov 1941-1945, Tetovė, 1991, f.321 [32] Boro Mitrovski, disa aspekte tė politikės gjrermane nė Ballkan, Shkup, 1975, f. 114.
[33] Po aty. vep. e cit. f. 114.
[34] Po aty.
[35] Po aty.
[36] Adem Xhemaili, nga fshati Bogovinė, luftėtarė i Xhem Gostivarit.
[37] Adem Emin Xhemaili, pjesmarrės nė kėtė luftė si luftarė i Xhemė Hasės i lindur mė 1922. nė Bogovinė.
[28] Gazeta “Zani i Sharrit”, po aty.
[29] Nexhbedin Abdiu, Strmnica, (monografi), Tetovė, 1999 f.258.
[30] Vebi Xhemaili, Luftrat e Skėnderbeut nė Pollog, gazeta ”Globi”, Shkup, 2002.
[31] Boro Mitrovski, Tetovo i tetovsko vo nov 1941-1945, Tetovė, 1991, f.321
[32] Boro Mitrovski, disa aspekte tė politikės gjrermane nė Ballkan, Shkup, 1975, f. 114.
[33] Po aty. vep. e cit. f. 114.
[34] Po aty.
[35] Po aty.
[36] Adem Xhemaili, nga fshati Bogovinė, luftėtarė i Xhem Gostivarit.
[37] Adem Emin Xhemaili, pjesmarrės nė kėtė luftė si luftarė i Xhemė Hasės i lindur mė 1922. nė Bogovinė.
[42] Emrin e kėtij komandanti ēetnik e ka mbajtur njė shkollė fillore nė Tetovė.
[43] Ahmet Pere Selman Kasapi, Gostivari…….f.312.
[44] Ahmet Pere, Selman Kasapi, Gostivari…., vep. e cit. f.298.
[45] Sabidin Ramadani, rėfime nga vuajtjet nė kampin e monopolit nė Tetovė.
[46] Boro Mitrevski, Okupacionit sistem vo Tetovo i Tetovsko…Teovė 1991,315.
[47] Riza Raifi-nga fshati Gornjan, luftar i Xhemė Hasės i cili ka vdekur 1981.
[48] Riza Gornjani, bashkėluftar dhe shok i ngushtė i Xhemė Gostivarit, gjatė luftės nė Pollog.
[49] Rėfimi i Riza Gornjanit, pėr vdekjen dhe tradhtinė qė i bėnė njerėzitė e vetė.
[50] Blagorodna Stevēevska, mėsuese e biologjisė nė Gostivar, e lindur mė 1911, Kėtė deklaratė e ka dhėnė gjatė viteve nė pension 1979.
[51] Vebi Xhemaili, Lufta e shqiptarėve tė Tetovės dhe Gostivarit nė luftė pėr ēlirim dhe bashkim kmbėtar 1912-1918, (disertacion i doktoraturės), f. 88; me kėtė rast nė kryengritjen e Shtatorit 1913, u vranė edhe gjashtė burra tė familjes sė Xhemė Hasės: Vesel Ali Hasa, Ramadan Hysen Hasa, Avzi Ali Hasa, Osman Ali Hasa, Hysen Rexhep Hasa, dhe Bilall Hasa. ( Recenzionin dhe analizimin pėrmbajtėsor e bėri: prof.dr.Nehat Sadiku)


http://historia.ballikombetar.org/?i...&what=artikull
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2009, 15:38   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Fragment nga njė replikė e Uran Butkės:

Citim:
Gjatė luftės janė realizuar masakra kolektive pa gjyq dhe mijėra vrasje politike tė paligjshme, pushkatim i robėrve tė luftės, pushkatim i njerėzve tė pafajshėm, tortura fizike, djegie shtėpish dhe fshatrash tė tėrė, konfiskim i paligjshėm i pasurive tė tundshme e tė tjera, sepse PKSh, qė udhėhiqte Luftėn NĒ dhe nxiste e dirigjonte luftėn civile nė Shqipėri sė bashku me jugosllavėt, ishte njė parti tipike terroriste. “Me dhunė e terror i zgjidhnim tė gjitha", - dėshmojnė E. Hoxha, M. Shehu, G. Nushi, K. Themelko, M. Myftiu e tė tjerė.

Mjafton tė pėrmendim masakrėn e Devollit, shtator 1943, ku u masakruan pabesisht, u therėn me thika dhe u vranė nga komunistėt nė Ziēisht, ku kishin shkuar pėr bisedime gjashtė nacionalistė tė shquar tė Devollit: Dr. Kasimatin e prenė me thikė nė fyt duke i thėnė: “Hajt tani, fol edhe njė herė pėr Shqipėrinė tėnde.”

Hytbi Kullėn, normalistin dhe mėsuesin e nderuar, antifashistin qė italianėt e internuan nė Ventotene, e torturoi njė shok i tij i shkollės normale, qė ideologjia komuniste e kishte bėrė kriminel. Kur po jepte shpirt nga torturat, ai i tha: “Bėj ē’tė duash, por unė kam qenė dhe po vdes si shqiptar. Kam bindjen se ti, njė ditė, do tė pendohesh dhe do tė kthehesh nė rrugė tė drejtė” ( Arkivi i Shtetit, faqe 270, d. 11, v. 1943)

Nė masakrėn e Lushnjės, tetor 1943, M. Shehu urdhėroi pushkatimin pa gjyq tė 65 fshatarėve tė pafajshėm, pėrveē atyre qė u vranė nė luftė, vetėm se kėta nuk pranuan tė bashkoheshin me Brig. I. Ata qė s’i zuri mirė plumbi, i preu thika e zv/komisarit politik tė Brig. I, Dushan Mugosha. M. Shehu e ka pranuar vetė kėtė masakėr, nė njė letėr qė i drejtonte E. Hoxhės. (AQSH, F. 14 D; 31)

Dy tė rinjtė nacionalistė, Besik Ēano dhe Qeramudin Sulo, qė kishin marrė pjesė nė Kuvendin e Mukjes dhe qė shkonin nė jug tė Shqipėrisė pėr tė pėrhapur idetė e kėsaj marrėveshjeje kombėtare, i kapėn forcat nacionalēlirimtare nė Kavajė dhe i ēuan nė afėrsi tė Pezės, ku i torturuan pėr vdekje me urdhėr tė Dushan Mugoshės e tė Kristo Themelkos nėpėrmjet njėsiteve ndėshkimore, ku bėnin pjesė edhe dy shtetas jugosllavė L. Katarivas e P. Hasani, tė sjellė nė Pezė nga Miladini dhe Dushani dhe qė bėnin edhe torturat dhe ekzekutimin.(AQSh, f. 679 v. 1943, d 44)

Sipas dokumenteve tė Arkivit tė Shtetit, Ali Lumit, tė zėnė rob nga Brig. I, ia bėri torturat vetė Mugosha para syve tė partizanėve. Nė fillim urdhėroi partizanėt qė ta rrihnin me kopaēe druri. Pastaj e mori vetė nė dorė torturimin, ia theu nė disa vende kėmbėt dhe duart. E dhunoi nė organet gjenitale deri nė humbje tė ndjenjave. E pruri nė vete kur ia shoi cigaren nė beben e syrit dhe nisi t’ia presė lėkurėn nė kėrcin e kėmbės pėr ta fryrė, siē bėjnė me berrat, kur i rrjepin…

Ja, ē’thotė njė dokument tjetėr i Arkivit:
“Nė tė gdhirė tė ditės sė mėrkurė, 13 tetor 1943, ēeta komuniste e kryesuar nga Agush Gjergjevica, pas pėrpjekjes me nacionalistėt, kapi nė Melēan tė Korēės Bexhet dhe Xhevdet Bulgarecin… Kėta dy djem idealistė, nacionalistė shqiptarė i masakruan nė mėnyrė barbare tė pashembullt duke u prerė hundėt dhe veshėt, duke u nxjerrė sytė, duke u thyer nofullat dhe krahėt dhe duke u prerė organet gjenitale…” (dokument i datės 25 tetor 1943).
Le tė pėrmendim masakrėn e Tiranės nga data 28 tetor-16 nėntor 1944 tė qindra intelektualėve dhe ushtarakėve qė kishin studiuar nė perėndim.

U arrestuan nė mesnatė nėpėr shtėpitė e tyre dhe u pushkatuan nė pragjet e shtėpive, nė rrugė, nė sheshin qendror pranė hotel “Bristol”, madje njėrėn viktimė e hodhėn nė kazanin e plehrave pėr tė shkaktuar terror e frikė masive.

Kėtė gjenocid e pohojnė vetė me gojėn e tyre. Gogo Nushi, sekretar i PK pėr Tiranėn raporton:
“Kėtė shpirt terrorist e kemi parė ditėt e fundit nė Tiranė. Kjo tregon vijėn tonė. Me hyrjen e forcave tona janė vrarė 60 vetė. Listėn e kemi. Unė mendoj qė asnjė nga kėta nuk e meritonte kėtė dėnim. Jemi tė sigurt se do tė ketė edhe tė tjerė. Numri do tė ketė kaluar edhe tė 100 vetė.( AQSH. f. 14, d.2/a )
Ndėrsa Shulja (K. Themelko), njeriu i jugosllavėve, thotė:
“Duke mos pasur rrugė tjetėr, kemi kaluar nė atė rrugė ku kemi pasur disa suksese. Kjo rruga jonė terroriste ka lindur si vijė… Nga kjo rezulton se tė gjithė ata elementė qė janė kundėr nesh, por qė s’kemi fakte, tė pushkatohen qė tani…Qė elementėt me i pastrue gjatė luftės pėr ata qė s’kemi fakte, kjo ka qenė vepėr e tė gjithėve, veēse duhej me i pastrue me mėnyrėn qė tė mos merren vesh prej popullit... janė vrarė edhe nga ata qė janė dorėzuar” (AQSH, f. 14, d.2/a).
Nuk ėshtė fjala pėr tė vrarėt nė luftėn kundėr okupatorėve apo nė luftėn civile, por pėr viktimizime e masakra kolektive pėrtej vetė luftės e ligjeve tė luftės.

Le tė kujtojmė vetėm 12 nėntorin, ditėn e masakrės pranė hotel “Bristol”, ku u pushkatuan pa gjyq nga komunistėt 14 figura tė shquara tė kombit: Ismail Petrela,Vesim Kokalari, Muharrem Lleshi, Akil Sakiqi, Muharrem Liku, Abdulla Saraēi, Anton Fekeēi, Isuf Allamani, Lluka Xhumari e tė tjerė.

https://vargmal.org/dan11355sh-n19
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2009, 00:34   9
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Citim:
Si ia prenė kokėn nė '46-ėn Gjergj Vatės, qarkomandantit tė Shkodrės

Lec Ndoc TAMARINDA

[...]

Qarkomandant i Shkodrės

Nė tetor tė vitit 1941 vishet ushtarak me gradėn toger dhe caktohet komandant batalioni nė Kukės ku qėndroi deri nė pranverėn e vitit 1942 prej kah transferohet nė Shkodėr zv. Komandant rrethi me gradėn kapiten. Pėr aftėsi profesionale nė pranverėn e vitit 1943 emėrohet komandant rrethi me gradėn Kapiten i Parė. Celulat komuniste tė Shkodrės, krahas tė tjerėve, kishin vėnė nė shėnjestėr pėr t'u vrarė edhe Gjergj Vatėn. Nė fillim tė majt 1943 tek po shkonte nė punė i pashoqėruar me roje atė ditė dy atentatorė tė rinj komunistė, hipur nė motocikletė tentuan ta vrasin pas shpine, por Gjergji i diktoi dhe me revole nė dorė i detyroi atentatorėt tė largohen tė lemerisur. Duke qenė njeri largpamės dhe vizionar i sė ardhmes nė fillim tė korrikut 1943 sė bashku me Pjetėr Daragjatin dėrgoi nė Theth tre makina me armė e municion tė cilat u shpėrndanė nė nėntė bajraqet e Dukagjinit. Pas kapitullimit tė italisė fashiste nė vend tė tyre erdhėn nazistėt gjermanė qė komandaturėn e tyre e vendosėn aty ku sot ėshtė konsollata italiane nė Shkodėr dhe shefi i Gestapos ishte kapiteni Hausding. Nė shtator tė vitit 1944 Gjergj Vata emėrohet komandant qarku me gradėn major. Si gjatė pushtimit fashist italian e mė pas atij gjerman, ai punoi si oficer pa patur asnjė lidhje as me SIMIN, OVRA-n, e Gestapon, sepse duke pasur bindje nacionaliste ai urrente fashizmin italo-gjerman. Nė vitin 1944, si shumė nacionalistė e patriotė tė tjerė, Gjergji mendonte se nazizmi gjerman do tė thyhej nga koalicioni antifashist, por pėr Shqipėrinė ishte mundėsia e ardhjes sė komunizmit. Mbėshtetur nė kėtė situatė, pėr t'i dalė pėrpara rrezikut komunist, mė 3-4 maj 1944 nė kinema "Rozafa" tė Shkodrės u mblodhėn 152 pėrfaqėsues tė Malėsisė sė Madhe, Dukagjinit, Postribės, Anės sė Malit, Pukės, Lezhės, Mirditės, Shkodrės. Nė kėtė mbledhje, krahas tė tjerave, merrte pjesė Gjergj Vata, Mark Gjon Marku, patėr Anton Harapi. U hartua njė platformė veprimi dhe u pėrcaktua njė shtab nė krye tė tė cilit u caktua kolonel Luigj Mikeli, por vendimet e kėsaj mbledhjeje, pėr mungesė tė mosorganizimit, moskordinimit tė veprimeve u venitėn dhe ky dokument mbeti nė letėr. Nė nėntor tė 1944 ushtria partizane e organizuar nė batalione, brigada, divizione, korpormata, pasi mori Tiranėn mė 17.11.1944 u drejtua nė Veri me qendėr nė Shkodėr. Nė ato ditė ky qytet gėlonte nga turma nacionalistėsh si nga jugu, Shkodra, dhe Shqipėria veri-lindore. Njė pjesė e nacionalistėve mendonin tė largoheshin nga Shqipėria, ndėrsa Gjergj Vata, Llesh Marashi, Prek Cali, Shaban Elezi, Hasan Isufi, Jup Kazazi do tė organizonin rezistencėn e armatosur kėtu nė vend. Gjergj Vata si komandant qarku, intelektual me vision e kulturė tė gjerė, pėrparėsi i jepte sqarimit tė njerėzve pėr rezikun e pasojat e komunizmit. Mė 28 nėntor 1944, para prefekturės sė Shkodrės u bė njė tubim motoja e tė cilit ishte Atdheu na thėrret, tė gjithė nė kėmbė pėr tė mbrojtur vendin nga komunizmi. Folėn oratorė tė ndryshėm si Mark Gjon Markaj, Gjergj Vata, Pal Thani, etj. Po atė ditė, mbi 2000 burra tė armatosur, me destinacion Dukagjinin, u nisėn nė kėmbė me itinerarin Shkodėr, Koplik, Bajzė. Gjergji si komandant Qarku kishte mundėsi tė largohej me autokolonat gjermane, por preferoi tė ecte nė kėmbė me shokėt e idealit.

Rrethimi nga forcat e Sigurimit

Gjatė qėndresės e luftės nė mal ēeta e Gjergjit ėshtė rrethuar shumė herė nga forcat e ndjekjes e tė sigurimit ku me guxim, trimėri ēau rrethimet me humbje sa mė tė pakta nė njerėz falė strategjisė ushtarake tė sulmit e tė tėrheqjes pėr arsye taktike. Nė gjysmėn e janarit 1945, ēetės sė Gjergjit iu shtuan dy intelektualė. Prifti gjerman don Alfons Tracki dhe nacionalisti i ri Ndoc Kolė Jakova (vėllai i Artistit tė Popullit Preng Jakova). Nė sajė tė punės sė madhe propagandistike dhe aksioneve tė vazhdueshme luftarake reputacioni i ēetės sė tij ishte shtuar shumė dhe pėr pasojė vazhdimisht shtohej me luftėtarė tė rinj. Gjatė qėndresės dhe luftės nė mal, nė zona tė ndryshme tė Dukagjinit ka zhvilluar shumė beteja ndėr tė cilat pėrmendim ajo e Shpellės sė Zezė nė komunėn Postribė tė rrethit Shkodėr ku mė 13.2.1946 ēeta e tij prej 8 vetėsh: Gjergj Vata, Ndoc Jakova, Dom Alfons Tracki, Kolė Mark Toma, Pjetėr Kolė Brahimi, Zef Mirash Zefi, Mark Mirash Zefi, Ded Mirash Zefi rrethohen prej forcave tė sigurimit tė komanduara nga toger Baba. Emri i tij i vėrtetė ishte Hodo Habibi nga Kuēi i Kurveleshit kriminel, sadist, imoral. Nė pamundėsi pėr tė luftuar para shpellės, pėr arsye taktike sė bashku me shokėt e armatosur ngjitet pėrpjetė nė bjeshkėt e Ndėrmollnave tek vendi i quajtur Kroni i arit, ndėrsa prifit dom Alfonsi mbante nė dorė office uratė dhe bagnin e shenjtė. Rrethimi ishte bėrė i plotė dhe rrezikonte jetėn e tė gjithėve, prandaj Gjergji me altruizmin e tij i drejtohet Zef Mirash Zefit. Koha s'pret se rrezikohemi tė gjithė, prandaj merr shokėt tuaj bashkė me priftin, gjeni shtegun pėr tė ēarė rrethimin se pritėn e mbaj vetė sa tė kem armė e municion, por dijeni kėtė se i gjallė s'i dorėzohem komunistėve dhe fishekunm e fundit e ruaj pėr vete.

Nė Shpellėn e Cukalit

Nė fillim tė nėntorit 1946 Gjergji mbet me pak njerėz nė mal dhe shkoi nė zonėn e Temalit ku fshatari Kolė Marash Prendi prej Arre e strehoi deri mė 16 nėntor tė vetėm se tė dy shokėt e tij i kishte nisur diku me shėrbim. Meqėnėse arma i ishte prishė, nėpėrmjet Kolės i ēoi fjalė Dedė Pjetėr Ndout (Valaj) nga Dushmani i cili ia kreu porosinė duke i prurė armė tė re fishekė e municion. Prej Temali i pėrcjellė nga Kolė Marash Prendi shkoi tek shpella e Shkėmbit tė kuq rrėzė Cukalit nė Shllak. Ku kaloi ditėt e fundit tė ejtės sė itj, pėrbri sė cilės ishte njė greminė e thellė ka njė moment tė jetės kur ca njerėz, nė rrethana tė jashtėzakonshme gjenden para mėdyshjes me zgjedhė jetėn ose vdekjen. Nė rast se zgjedh jetėn duke thyer idealin tėnd pėr tė cilin ke luftuar mbetesh njeri me ligėshti njerėzore, nė rast se zgjedh vdekjen mbetesh hero nė kujtesėn e njerėzve dhe nė histori. Nė rast se zgjedh vetvrasjen, nė rrethana tė caktuara, ligji kishtar s'ta pranon Nemo judex in causa sua (askush s'mund tė jetė gjykatės i vetvetes) thotė njė proverb latin, prandaj Gjergji e pėrjashtonte kėtė verdikt. I vetėm nė shpellė, nė fund tė fundit Gjergjin e shqetėsonin dy gjėra se mos plagosej rėndė nė pėrpjekje dhe e zinin tė gjallė ose mos e vrisnin pas shpine se ballė pėr ballė s'ia kishte frikėn askujt. Ai ndinte dhembje shpirtėrore kur mendonte se si u shtrinė si kripa nė ujė ato mijėra luftėtarė antikomunistė qė nė dhjetor 1944 e mė pas mbushėn mallet e Dukagjinit e tė gjithė Shqipėrisė me qėllimin e vetėm pėr tė shporrur komunzimin nga vendi ynė, kur mendonte se mjaft shokė tė idealit ishin vrarė ose tė tjerė dergjeshin nė burgjet e ferrit komunist ose nė kampet e internimit. Gjatė jetės sė tij tė shkurtėr (32 vjeē) ai shpalosi nacionalizmin e tij me vepra; mbrojti dinjitetin e kombit shqiptar nga shpifjet e studentit napoletan qė shqiptarėt i quajti tė egėr, primitiv, barbar, mė 1937 kur kreu akademinė ushtarake nė Torino (pėr artileri) si student I shkėlqyer, refuzoi propozimin pėr tė qėndruar officer aktiv nė Itali, mė 28 nėntor 1944 si komandant qarku kishte mundėsi tė largohej nga Shqipėria, por me idealin e tij preferoi tė dalė nė mal pėr tė luftuar komunizmin nė gjysmėn e shtatorit 1946 refuzoi gjeneralin anglez pėr t'u larguar nga Shqipėria me helicopter. Sė fundi ai mendonte pėr familjen nė veēanti pėr nėnėn Sose pėr tė cilėn kishte debulesė tė veēantė, por mbi atė kishte vėnė interesat e atdheut duke kujtuar thėnien e poetit hungarez Shandor Petėf "Pėr dashurinė jap jetėn, pėr atdhe jap dashurinė".

Misteri i vrasjes

Vritet pabesisht pas shpine mė 7 dhjetor 1946. Kriminelėt sadistė pasi e vrasin, i marrin ēdo gjė qė kishte, i presin kokėn dhe kufomėn e hodhėn nė greminė. Ky krim i shėmtuar nuk ishte i veēuar, sepse pėr analogji, nacionalisti Arap Sadikaj nga Kurveleshi vritet nė luftė me partizanėt e Memo Metos, kufomės i presin kokėn dhe familjarėt s'u lejuan ta varrosnin kufomėn pa krye. Vrasja e Gjergj Vatės deri nė vitin 1992 mbeti enigmė. Me interesimin e nipit tė tij Kel Vata iu gjetėn eshtrat tė cilat u rivarrosėn me ceremoni nė varrezat e Rmajit nė Shkodėr nė dhjetor tė vitit 1993 nė prani tė autoriteteve lokale, tė pėrndjekurve politikė tė partive politike, pa pjesėmarrjen e pėrfaqėsuesve tė PS. Ish Presidenti i Republikės Sali Berisha, me dekretin 1045 dt 20.3.1995 i dha medaljen "Martir i Demokracisė" (pas vdekjes) me motivacionin "Intelektual dhe patriot i nderuar, dha jetėn nė luftė tė hapur kundr diktaturės komuniste pėr njė Shqipėri tė lirė e tė bashkuar".

(Burimi: Gazeta shqiptare, 16. 12.2003)

http://www.stublla.com/Shqip/Fjala_l...zember/020.htm

Ndryshuar sė fundmi nga Aleksandėr : 8.11.2009 nė 00:39.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2009, 22:24   10
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Citim:
Terrori i njė kryeqyteti dhe vrasjet nė hotel “Bristol”

ĒELO HOXHA


Mė 17 nėntor 1944, Tirana nuk u ēlirua, siē ėshtė thėnė deri tani, atė ditė pėrfundoi pushtimi i saj nga partizanėt. Pushtimi nisi mė 28 tetor, u shoqėrua me terror kundėr shqiptarėve tė pafajshėm dhe zgjati 19 ditė. Vetėm nė bodrumet e hotel “Bristolit” u pushkatuan mė 12 nėntor 14 vetė.

Nė librin “Historia e Shqipėrisė” 1965, thuhet se “beteja e Tiranės kishte karakterin e luftės sė vėrtetė, sipas normave tė luftimeve midis dy ushtrive tė rregullta”, por dėshmitarėt okularė dhe faktet flasin ndryshe.

Partizanėt shkonin shtėpi mė shtėpi dhe i merrnin tė piketuarit pėr “njė sqarim nė komandė ose i vrisnin nė shtėpitė e tyre, siē vranė Muharrem Lleshin, tiranasin qė nuk ndėrroi veshjen tradicionale: qeleshen, xhamadanin, xhymlekun, brezin dhe brekushet.

“Unė kam qenė me nėnėn nė oborr, mbaja kandilin sepse ishte natė”, - tregon i biri, Njazi Lleshi, asokohe 10 vjeē. “Dil, o Rremė, se kemi njė punė”, - i thanė (partizanėt)”. Familja e varrosi nė oborr. “Mbas dy ditėsh (partizanėt) vijnė pėrsėri dhe na thonė: ‘Ngrijeni prej kėtu kriminelin’. Mė 17 nėntor, kur mbaroi lufta, e ēuam te Varri i Bamit”, - tregon duke qarė me ngashėrim 75-vjeēari, tė cilit iu vranė edhe dy vėllezėr nė Kosovė, Sulejman dhe Islam Lleshin. Njė vrasje e tillė s’flet pėr pėrballje ushtrish nė betejė, siē thotė teksti i pėrgatitur nga Instituti i Historisė dhe Gjuhėsisė nė Universitetin e Tiranės.

Por, ky nuk ishte as rast i izoluar. Edhe Muharrem Likun nė shtėpi e morėn dhe pranė saj e vranė. Dali Ndreu, gjeneral i forcave partizane, i dėrgoi lajm vėllait tė Muharremit, Halil Likut, tė fshihte njerėzit e vet. Muharremi nuk u largua. “S’i kam lyer duart me gjak - tha”, – tregon i biri, Bahri Liku.

Bashkė me Muharremin vranė edhe Abdulla Saraēin, pasi i nxorėn nga shtėpitė nė mesnatė “pėr njė fjalė nė komandė”. Trupat e tyre i hodhėn mbi njė triēikėl akulloreje dhe aty i lanė dy ditė, tė ruajtur nga njė patrullė partizane. “Babait i prenė gishtin pėr t’i marrė unazėn”, - thotė zoti Liku; kėtė ia kanė treguar pas rrėzimit tė regjimit komunist.

Tė gjithė thuajse kėshtu u vranė: duke i marrė natėn nga shtėpia, sipas njė liste tė hartuar nga komanda partizane.

Lluka Xhumari, i cili u vra nė hotel “Bristol”, ishte biznesmen. Pasi e morėn partizanėt dhe prej tij s’vinte asnjė lajm, e shoqja shkoi tė pyeste pėr fatin e burrit te Spiro Mosiu, me tė cilin kishin njohje dhe ai, siē tregon i biri, Jani Xhumari, iu pėrgjigj: “Lluka nuk ėshtė nė listat qė kemi pėr tė pushkatuar”. Fati i Llukės dhe i viktimave tė tjera tė “Bristolit” u mor vesh njė muaj e gjysmė mė vonė, kur kutėrbimi i trupave tė tyre tė dekompozuar u pėrhap nė qytet.

Ekzistenca e listave konfirmohet edhe nga burime tė tjera. “Kur unė kam biseduar me Enverin, ai mė ka kėshilluar se kur tė hynim nė qytet, tė spastronim elementėt e rrezikshėm. Prandaj, kur hyra nė Tiranė, kėrkova njė listė nga organizata pėr kėta elementė”, - thotė Kristo Themelko, i cituar nė dy libra, “Tirana e pėrgjakur” dhe “Politika antikombėtare e Enver Hoxhės”.

Ajo qė ndodhte nė Tiranė, ėshtė pėrshkruar si “terrorizėm” edhe nga figura tė larta tė PKSH-sė. Sejfulla Malėshova i thotė, i alarmuar, Enver Hoxhės - episod i pėrmendur te vepra “Titistėt”e diktatorit - se nė Tiranė bėhej shumė terror, po vriteshin “shumė oficerė tė penduar”. Hoxha i pėrgjigjet: “Nė Tiranė vazhdon lufta e madhe pėr ēlirimin e kryeqytetit. Kė quan terrori ti dhe pėr cilėt oficerė mė ankohesh?”

Oficerėt qė vriteshin, nuk ishin tė penduar, ata thjesht nuk ishin bashkuar me partizanėt. Tre prej tyre kishin qenė shokė shkolle me Enver Hoxhėn, nė liceun e Korēės. Akil Sakiqi, Nazmi Uruēi dhe Fahri Dabulla u arrestuan nė shtėpinė e tė parit. Patrulla partizane qė shkoi pėr t’i arrestuar, i gjeti duke darkuar, ata i ftuan dhe tė gjithė hėngrėn sė bashku. Pas darkės partizanėt u larguan, por u rikthyen nė mesnatė dhe i morėn “pėr njė sqarim” nė komandė. Enver Hoxha i pėrmend nė kujtimet e tij nė mėnyrė denigruese ish-liceistėt e shkėlqyer. Pėr Nazmi Uruēin thotė, i cituar nga Bedri Alimehmeti, se “u bė oficer e mbaroi keq”. Sikur ai u vra nga rrufeja apo pėsoi aksident.

Partizanėt ishin krijesa tė dehumanizuara. Subi Topullin, oficer karriere, e vranė dy komunistė qė, sipas Alimehmetit, ai i njihte dhe “nė njė moment tė vėshtirė u kishte shpėtuar jetėn”. Ndėrsa Doktor Rasha, mėsues linguistike, ishte njė njeri qė bėnte veē tė mira. “Pse e vratė doktorin, o ēuna? Doktori binte ndihma dhe e donim tė gjithė, i madh e i vogėl”, - u tha partizanėve i vetmi dėshmitar okular i ngjarjes, veē togės sė pushkatimit, Muharrem Picalla.

Mes viktimave ishte edhe Nebil Ēika, njė gazetar shumė i njohur dhe, pa dyshim, i urryer nga komunistėt. Vėllezėrit e Musine Kokalarit, e cila, pėr shkak tė gjurmėve qė ka lėnė me penėn e saj, ėshtė mė e njohur, Muntazi me Vesimin, patėn gjithashtu njė fund tė tmerrshėm, nė hotel “Bristol”, ndėrsa vetė ajo pėrjetoi njė tmerr qė zgjati 39 vjet, deri kur mbylli sytė, e vetmuar, nė internim nė 1983.

Numri real i viktimave tė nėntorit tė frikshėm nuk dihet, por janė mbi 50. Nė romanin “Nėntori i njė kryeqyteti” tė Kadaresė, ku rrėfimi pėrqendrohet te marrja e radiostacionit gjatė pushtimit tė Tiranės nga partizanėt, nuk ka ndonjė frymė lufte mes dy ushtrive tė rregullta. Gjėra episodike, madje mė shumė vend i kushtohet dilemės sė njerėzve qė nuk janė me komunistėt, si shkrimtari Adrian Guma apo publicisti Nebil Kaēaj, kufoma e tė cilit mė vonė gjendet nė njė bodrum pa emėr nė roman (nė historinė reale ėshtė bodrumi i hotel “Bristolit”, ku u vra edhe publicisti Nebil Ēika).

Nė shumė detaje tregohet pėrbėrja e ushtrisė partizane, me njerėz injorantė si Mete Aliu qė shfryn inatin, duke qėlluar me armė njė radio dore, ngaqė nuk i pėlqejnė lajmet apo kur marrin radiostacionin, spikerja pėrshėndet pėrmes mikrofonit partizanėt apo ngacmon njė partizan tė cilin e pėlqen duke i thėnė, pėrmes radios, se e kėrkon e fejuara nė radiostacion. E banalitetet nuk dihet se ku do ta kishin fundin sikur tė mos ndėrhynte Enver Hoxha dhe t’i kujtonte se “kėndej e tutje ne jemi shtet dhe se radiostacioni ėshtė zėri i shtetit dhe i popullit dhe jo njė vend pėr tė qeshur”.

Edhe viktimat e tij i kanė lėnė tė shkruara mendimet e tyre pėr Enver Hoxhėn. Muntaz Kokalari i dėrgon njė letėr pėr Makbule Vrionin, mike e familjes, tri ditė para se tė vritej, ku i shkruan: “Jeta ime dhe e miqve tė mi ėshtė nė rrezik nga bashtua i Gjirokastrės, Enver Hoxha. Ai ka urdhėruar djajtė e kuq kundėr nesh. Kjo kuptohet: thjesht pėr motive personale, se ne kemi qenė kundėrshtarė tė okupatorit nazifashist dhe kemi punuar pėr tė mirėn e pėrparimit tė kombit. Siē e kemi biseduar edhe herė tė tjera, fatkeqėsi e kombit tonė dhe Shqipėrisė sė gjorė, qė ka rėnė nė duart e njė njeriu tė pėrbindshėm, tinėzar, hakmarrės, inatēi, dinak, megaloman, egoist, qė i do njerėzit nėn vete, kumarxhi, gėnjeshtar edhe kur qe jashtė pėr studime nuk dha asnjė provim, mbeti pas kabareve, kazinove etj. Fėlliqi botėn me borxhe. Ne intelektualėt gjirokastritė ia dimė tė gjitha dhe sa i vlen lėkura, prandaj kėrkon tė na asgjėsojė. Po kam besim se kėtij batakēiu, bashkė me djajtė e kuq, shpejt ka pėr t’i dalė boja”. Shpresa e Muntaz Kokalarit ende s’ėshtė pėrmbushur. Ende nuk ėshtė shkruar e gjithė e vėrteta.

http://www.standard-al.com/tekst.php?idt=23716
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.3.2010, 10:19   11
Citim:
Qėndresa antikomuniste
Uran Butka

Humbjet njerėzore gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri, sipas vlerėsimeve zyrtare shqiptare dhe Administratės sė Kombeve tė Bashkuara pėr Ndihmėn Humanitare e Rehabilitimin, arrinin nė 28.000 deri nė 30.000 tė vrarė. Nga kjo shifėr, vetėm afėrsisht 1/3 e tyre janė vrarė nė luftė kundėr okupatorėve nazifashistė, pjesa tjetėr ėshtė vrarė pėrgjatė luftės civile tė provokuar nga PKSH dhe tė nxitur nga jugosllavėt

Pėrballja me komunizmin nė Shqipėri filloi qysh nė vitet '30-40 tė shekullit tė kaluar. Pėrhapėsit e propagandistėt e parė tė platformės komuniste ishin intelektualė tė majtė, qė kishin rėnė nė kontakt me idetė komuniste nė Europė, veēanėrisht ata qė kishin qenė nė BS.

Kundėrshtuesit mė tė mėdhenj tė komunizmit si ideologji dhe sistem politik, ishin nacionalistėt dhe mendimtarėt e shquar shqiptarė, kryesisht ata qė kishin studiuar nė Perėndim dhe qė e kishin njohur thelbin antinjerėzor dhe antidemokratik tė komunizmit si teori marksiste-leniniste, por edhe si praktikė kriminale staliniste tė shtetit tė parė komunist nė Rusinė Sovjetike.

Lėvizja komuniste nė Shqipėri, si edhe nė vendet e tjera, drejtohej dhe investohej nga Kominterni me qendėr nė Moskė. Ajo u organizua nga agjentėt komunistė jugosllavė, Popoviē, Mugosha, Jovanoviē e tė tjerė, tė dėrguar prej Titos, qė ishte pėrfaqėsuesi dhe ndėrmjetėsi i Kominternit pėr Shqipėrinė, por edhe nga Koēo Tashko, qė kishte ardhur nė Shqipėri me udhėzimet e Kominternit (1937) dhe drejtonte Grupin e Korēės, mandej Enver Hoxha e tė tjerė. Kėshtu doli nė skenė PKSH, 8 nėntor 1941, themeluar sipas orientimeve tė Moskės dhe me ndihmesėn e emisarėve tė Beogradit, M.Popoviē e D. Mugosha, qė asistuan edhe nė mbledhjen themeluese.

Gjithsesi, tradita dhe ndėrgjegjja nacionaliste ishte ende dominante nė Shqipėri, ajo i kishte rrėnjėt te platforma kombėtare e Rilindjes, ndėrsa komunizmi ishte i sipėrfaqshėm dhe i paasimiluar, madje i paadaptueshėm nė truallin shqiptar, ideologji bolshevike e importuar nga Rusia, ndaj trysnia dhe pėrcaktueshmėria nacionaliste ishin imponuese nė atė kohė. Madje, nacionalistėt e kishin nisur tė parėt luftėn kundėr italianėve. Ata udhėhoqėn opozicionin dhe demonstratat nė prag tė agresionit fashist mbi Shqipėrinė. Nga data 3-6 prill profesorėt, studentėt dhe qytetarėt e Tiranės, me nė krye Safet Butkėn e Vasil Andonin, manifestuan fuqishėm kundėr kėtij agresioni, si edhe kundėr qėndrimit nėnshtrues e kapitullues tė qeverisė. Mė 7 prill 1939 e kundėrshtuan me armė luftėtarėt nacionalistė: Abaz Kupi me oficerė tė Ushtrisė kombėtare nė Durrės, ku Mujo Ulqinaku derdhi gjakun. Po ashtu, Hysni Lepenica e Skėnder Muēo, Nazif Babani me shokė luftuan nė Vlorė e Sarandė etj. Nė krye tė rezistencės antiitaliane ishin nacionalistėt. Mjafton tė pėrmendim veprimin e ēetave tė Gani Kryeziut, Abaz Kupit, Muharrem Bajraktarit, Myslim Pezės, Safet Butkės, Hysni Lepenicės, Abaz Ermenjit, Ismail Petrelės, Mestan Ujanikut, Demir Staraveckės etj., qė luftonin sipas traditės shqiptare tė luftės pėr ēlirim kombėtar.

Ndėrkohė, nacionalistėt me Mit'hat Frashėrin nė krye, kishin hedhur themelet e organizatės nacionaliste Balli Kombėtar nė Tiranė, mė 8 prill 1939, si njė alternativė kundėr pushtimit fashist tė Shqipėrisė, por edhe si njė alternativė politike e sociale, tė paraqitur nė programin e saj "Nacionalizma shqiptare" tė vitit 1939.

Komunistėt tė cilėt, pas nėnshkrimit tė paktit tė mossulmimit Ripentrop-Molotov, kishin adaptuar njė qėndrim pasiv, u hodhėn nė luftė tė organizuar kryesisht pas prishjes dhe sulmit tė ushtrive gjermane kundėr Bashkimit Sovjetik.

Udhėzimet e Kominternit ishin qė Partia Komuniste tė fshihej pas lėvizjes Nacionalēlirimtare antifashiste, qė tė gjente mbėshtetje popullore dhe mė pas tė merrte pushtetin me dhunė.

Si njė fenomen shoqėror, lufta ideologjike dhe mė pas lufta e armatosur midis tyre, nuk ndodhi rastėsisht apo nuk nisi menjėherė. Ajo i ka fillesat qysh me pushtimin fashist tė Shqipėrisė, i cili u ēeli udhė dy rrymave politike dhe luftarake tė kundėrta: Ballit Kombėtar dhe Lėvizjes Nacionalēlirimtare, tė dyja lėvizje tė pėrftuara si njė reagim ndaj pushtimit tė huaj, por me mendėsi, platforma e vija politike tė ndryshme: njėra e djathtė, tjetra e majtė, njėra kombėtare dhe tjetra internacionaliste, njėra demokratike dhe tjetra terroriste. Kėto lėvizje thithėn, ngėrthyen dhe mobilizuan secila pjesė tė konsiderueshme tė popullsisė sė fshatit e tė qytetit, qė u pėrfshinė nė kėtė luftė, kėshtu qė u bė ndarja e madhe e shoqėrisė nė dy kampe tė kundėrt, armiqėsorė.

Konfrontimi i brendshėm i armatosur pėr motive politike, ideologjike, pushtetore e kombėtare midis grupimeve kryesore politike e ushtarake shqiptare, rezistenca kundėrkomuniste me armė dhe lufta e pėrgjakshme pėr shtypjen e saj, janė pėrbėrėsit kryesorė tė luftės civile nė Shqipėri.

Deri nė Kuvendin e Mukjes, pėrgjithėsisht zotėroi fryma e mirėkuptimit, shpesh edhe e bashkėpunimit, ndėrmjet dy organizatave kryesore politiko-ushtarake: Ballit Kombėtar dhe Frontit. Nė muajin shkurt 1943 u arrit njė kompromis ndėrmjet Frontit Nacionalēlirimtar dhe Ballit Kombėtar pėr formimin e njė Komiteti Qendror tė Koordinimit, qė do tė bashkėrendonte veprimet e tyre luftarake kundėr pushtuesve.

Me kėtė vullnet tė pėrbashkėt u ngritėn komisionet apo komitetet krahinore tė koordinimit dhe u arritėn njė sėrė marrėveshjesh lokale, si nė Korēė (shkurt 1943), Tepelenė (Bėnēė) shkurt 1943, Mallakastėr (shkurt 1943), Kolonjė (mars 1943), Polis-Mokėrr (prill 1943), Dangėlli (prill 1943), Vlorė (maj 1943), Mat (korrik 1943) etj. Por u bėnė edhe veprime tė pėrbashkėta luftarake, si nė Gjorm tė Vlorės, Pocestė tė Korēės, Mallakastėr, Gramsh, Libohovė, Shėnmėri etj.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=49613
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2011, 21:53   12
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėrshkrim i gjendjes sipas Faik Qukut, libri pėrmendur dhe nė ēėshtje tė tjera tė periudhės:

Citim:
Nacionalēlirimtarja gjatė pushtimit gjerman

Lufta qė Nacionalēlirimtarja i kishte shpallė nacionalizmit shqiptar qe pėrqėndrue qė nė fillim kundėr Ballit Kombėtar. Partia Komuniste, e vendosun me vazhdue luftėn kundėr Ballit dhe gjermanėve, nė tė njajtėn kohė, tė gjitha pėrpjekjet e saj i drejtoi kundėr Ballit, qė ishte ma i dobėt dhe mundohej mė iu shmangė luftės kundėr gjermanėve, qė ishin ma tė fortė; por gjithmonė tue ruejtė, nė dukje, frymėn kundėr tyne. Kėshtu ajo qėndronte nė sulm kundėr Ballit, gja qė e zhvilloi me tėrbim dhe egėrsi, dhe nė mbrojtje kundėr gjermanėve, gja qė e zbatoi me elasticitet dhe, tė shumtėn e herės, tue u tėrheqė.

Gjermanėt, me qellim qė tė ruejshin brigjet shqiptare nga ndonji zbarkim aleat, pėrpiqeshin me sigurue pozicionet e tyne tė brigjeve tė detit si dhe rrugėt e komunikacionit me qendrat ushtarake nė Ballkan. Pėr kėtė arsye ata dojshin me i pasė nė dorė krahinat e bregut tė detit si dhe rrugėt kryesore: Shkodėr-Durrės-Vlonė, Shkodėr-Kosovė, Durrės-Elbasan-Maqedoni, Sarandė-Delvinė- Kakavijė-Janinė dhe nė radhė tė dytė rrugėt: Maqedoni-Bilisht- Korēė-Ura e Peratit-Janinė, Elbasan-Librazhd-Dibėr e Madhe- Shkup, Elbasan-Korēė, Vlonė-Sarandė.

Pėr zonat e tjera tė Shqipnisė, gjermanėt nuk tregojshin ndonji vemendje tė veēantė, por vetėm nė raport me sigurimin e zonave bregdetare; prandej ata pėrpiqeshin qė nė zonat bregdetare tė mos formohej ndonji forcė komuniste nė gjendje me kėrcnue sigurimin e tyne, sidomos tė rrugėve. Kjo asht arsyeja e operacioneve gjermane kundėr forcave komuniste. Kėto operacione, ndaj tė cilave komunistat, nė pėrgjithėsi, nuk qėndrojnė por tėrhiqen dhe, tė shumtėn e herės, coptohen e shpėrdahen pėr me u mbledhė pėrsėri ma vonė, nuk kishin pėr qellim me i shpartallue por vetėm me i ndėshkue.

Forcat operative gjermane, mbasi kryejshin objektivat e tyne, nuk qėndrojshin por ktheheshin pėrsėri nė bazat e tyne, tue i dhanė mundsinė forcave komuniste me u mbledhė rishtas nė zonat e maparshme. Arsyeja kryesore e kėsaj taktike tė gjermanėve ishte numri i paktė i forcave tė tyne. Kėto forca operative kishin qellimin e vetėm tė mbrojtjes sė bregut tė detit, prej ku ata nuk mund tė largoheshin pėr nji kohė tė gjatė.

Taktika e aleatėve ishte qė, me anėn e qėndresės sė popujve tė shtypun, me i detyrue gjermanėt me tėrheqė forcat e tyne nga lamijet kryesore tė luftės. Prandej, gjermanėt bajshin tė kundėrtėn. Pėr kėtė qellim ata pėrfitojshin prej vėllavrasjes mes komunistėve e nacionalistėve, tue i pėrdorė kėta tė fundit kundėr tė parėve. Kėshtu gjermanėt shmangshin luftėn e komunistėve ndaj tyne dhe e drejtojshin atė kundėr nacionalistėve.

Tue marrė parasysh faktin se Balli ishte pro aleatėve, gjermanėt pėrpiqeshin me e mbajtė gjallė luftėn vėllavrasėse, prandej nuk dojshin qė forcat komuniste tė shpartalloheshin krejt. Nė kėtė mėnyrė, dy forcat e qėndresės shqiptare, Balli dhe Partia Komuniste, nė vend qė me luftue pushtuesin, luftojshin njena-tjetrėn.

Asht thanė se gjermanėt dojshin me i mbajtė gjallė forcat komuniste nė Ballkan dhe me ruejtė supremacinė e tyne, pėr me i tregue aleatėve tė Perėndimit rrezikun komunist. Gjermanėt gjithnji gjatė luftės kanė trumbetue se fitorja e luftės nga ana e aleatėve do tė ishte nė realitet fitorja e komunistėve kundėr aleatėve tė Perėndimit.

Nė lidhje me politikėn e tyne tė shmangies sė luftės kundėr gjermanėve, komunistėt nuk vepronin kundėr zonave bregdetare dhe rrugėve kryesore, pėr tė cilat kishin interes gjermanėt dhe mjaftoheshin tue ba ndonji aksion tė rrallė mbi rrugėt sekondare. Kėto aksione, nė pėrgjithėsi, organizoheshin kundėr ndonji automobili ose ndonji grupi ushtarėsh tė izoluem.

E gjithė lufta e komunistave ishte pėrqėndrue kundėr Ballit, me tė vetmin qellim pėr me shpartallue tė gjitha forcat nacionaliste qė mbas lufte tė mbetshin ata sunduesat e Shqipnisė pėr me ngritė regjimin e tyne komunist. Ata kishin frikė ndonji zbarkim tė mundshėm tė forcave aleate, tė cilat do tė pėrkrahshin forcat e Ballit, prandej dojshin me e asgjėsue sa ma shpejt Ballin.

Luftėn kundėr nacionalizmit nuk e zbatuen kudo nė tė njatėn kohė, por gradualisht e me radhė. Deri nė vitin 1944, sulmet e komunistave u pėrqėndruen vetėm kundėr Ballit, nė Shqipninė Jugore. Gjatė kėsaj kohe, ata mbajnė marrdhanie joanmiqsore me Shqipninė e Mesme, me Legalitetin dhe me Muharrem Bajraktarin dhe, deri diku, janė nė bashkėpunim me forcat e Gani Kryeziut nė Shqipninė e Veriut. Nė Shkodėr kanė marrdhanie tė mira jo vetėm me Legalitetin, por edhe me elementin ballist, qė nuk lufton kundėr tyne.

Kur nė verė tė vitit 1944, gjermanėt fillojnė tėrheqjen nga Ballkani, komunistėt, mbasi plotsojnė rekrutimin dhe bajnė organizimin ushtarak, si dhe konsolidojnė pėrfundimisht pozicionet e tyne nė Jug, fillojnė sulmin kundėr Shqipnisė sė Mesme dhe Veriore, tue shpartallue me radhė forcat e Legalitetit, forcat e Muharrem Bajraktarit dhe ato tė Gani Kryeziut. E vetmja zonė qė qėndroi deri nė fund tė luftės asht prefektura e Shkodrės, e mbrojtun prej forcave tė Gjon Markagjonit, dhe forcave tė Pukės tė Kol Bib Mirakajt.

Problemi ma i randėsishėm i Partisė Komuniste ka qenė militarizimi i plotė i saj, i cili u realizua prej oficerėve jugosllavė. Tė gjithė veprimet e Partisė janė ushtarake dhe tė gjithė antarėt e saj, pa dallim detyre, janė tė veshun me rroba ushtarake dhe me yll tė kuq nė ballė. Veshmbathja dhe, pjesrisht, armatimet janė angleze.

Organizimi ushtarak i forcave nė brigada vazhdoi gjatė gjithė periudhės, me pėrjashtim tė dimnit 1943-44, kur komunistėt ishin nė rrezik tė shpartalloheshin. Kėshtu u kalue nga ēetat partizane nė Ushtrinė Nacionalēlirimtare.

Formimi i brigadave asht realizue si ma poshtė:

- Brigada I, me 15 gusht 1943, nė Vithkuq tė Korēės, e komandueme prej Mehmet Shehut;
- Brigada III, me 15 shtator 1943, nė Prevesh tė Tiranės, e komandueme prej Beqir Ballukut;
- Brigada II, kah mesi i nandorit 1943, nė Martanesh, e komandueme prej Hulusi Spahiut;
- Brigada IV, nė tetor 1943, nė Shtyllė tė Korēės;
- Brigada V, nė nandor 1943, nė Gusmar tė Kurveleshit, e komandueme prej Shefqet Peēit;
- Brigada VI, nė mars 1944, nė Himarė;
- Brigada VII, nė mars 1944, nė Skrapar, e komandueme prej Gjin Markut;
- Brigada VIII, nė maj 1944, nė Tiranė; kjo brigadė ka mbetė vetėm si emėn;
- Brigada IX, nė maj 1944, nė Korēė;
- Brigada X, nė qershor 1944, nė Zagori tė Gjinokastrės;
- Brigada XI, nė korrik 1944, nė Terepel tė Beratit, e komandueme prej Rrahman Ruēit;
- Brigada XII, nė korrik 1944, nė Mallakastėr.

Ma vonė, mbas tėrheqjes sė gjermanėve, u formuen edhe 10 brigada tjera. Kur nisin sulmet nė Veri, fillojnė me u formue divizionet. Divizioni I, i komanduem prej Dali Ndreut me nėnkomandant Mehmet Shehun, u formua nė qershor 1944, i pėrbamė prej brigadave I,IV,V,VII.

Nji pjesė e ushtarėve italianė qė mbeten nė Shqipni mbas kapitullimit tė Italisė, dojshin me u bashkue me Ballin, por nuk u pranuen. Nji pjesė e madhe shpėmdahen nėpėr fshate dhe mbahen prej popullit. Nji pjesė u bashkue mė Nacionalēlirimtaren. Nė mesin e tyne asht gjeneral Azzi, komandant i Divizionit Firence, me qendėr nė Dibėr tė Madhe. Prej kėtyne, nė Prevesh tė Tiranės, formohet baoni Antonio Gramshi, me komandant Cardinalin, i cili u vra ma vonė, tue luftue kundėr forcave dibrane dhe xhandarėve. Baoni mori pjesė nė luftė me Brigadėn I. Ai mori pjesė nė luftimet nė Tendėn e Qypit, nė Skrapar; nė Klisyrė, gjatė operacionit tė parė tė dimnit; nė Gurrėn e Prerė, Opar-Korēė; nė Dunicė, Pogradec, nė luftėn kundėr Haki Blloshmit. Nė luftė pėr mbrojtjen e Beratit kundėr gjermanėve ky baon u shpartallue.

Grupe tė tjera ushtarėsh italianė u inkuadruen nė brigada tjera dhe sidomos nė brigadat V, VI, VII.

Paralel me luftėn kundėr Ballit, Partia Komuniste zhvillon terrorin e saj imoral dhe barbar. Nė nji popull, si i yni, ku jeta shoqnore dhe morale janė tė bazueme nė familje ka qenė shumė e turpshme me ndigjue qė vėllau, djali e vajza, tė shtymė prej partisė, tė akuzojė publikisht, tė shajė dhe tė sillet me egėrsi ndaj vėllaut a babės sė tij, tue pėrdorė fjalorin e komunistėve: fashist, reaksionar, tradhtar, i poshtėr dhe tue kėrkue edhe vdekjen e tyne.

Nė shtator tė vitit 1943, Selami Minon, nga Nepravishta e Libohovės, e marrin komunistėt dhe e ekzekutojnė nė Poliēan. I biri i tij, komunist, nji djalosh rreth 17 vjeē, vjen te e ama dhe i thotė: “Mė ban nji byrek se kam vra babėn”.

Nė nandor 1943, nė Gjinokastėr, komunistėt kėrkojnė Emin Kokolarin nė shtėpinė e tij. I biri lajmon shokėt qė shkojnė dhe e gjejnė nė ahėr, poshtė, dhe e vrasin.

Kudo qė t’i gjente elementėt e Ballit, Partia Komuniste i ekzekutonte pa mėshirė. Nuk mjaftonte vrasja; por ishte tortura qė i bahej atyne pėr sė gjalli: premja e hundėve, e veshėve, thyemja e kockave, krahėve, kambėve.

Kėto lloj vrasjesh, tue torturue e pėrdhunue njerėzit e kufomat nuk janė shqiptare, por tipike sllave. Shqiptari e urren torturėn dhe e ka zakon me u sjellė burmisht si me mikun ashtu me anmikun, me pasė mėshirė pėr tė dobtin dhe me nderue tė vdekunin.

Ali Pashė Tepelena, qė i kishte marrė rob gjithė burrat e Kardhiqit, u dha urdhėn djemve tė tij, mirditasve, qė t’i vritshin, por kėta refuzuen, tue thanė: “Jepu armė e mandej i vrasim. Pastaj Aliu u dha urdhėn ushtarve tė tij, grekė, tė cilėt i vranė.

Sa herė ka ndodhė qė gjaksori, tue i ikė qeverisė, pa dijtė, ka shkue e ka ra nė besė tek shtėpia e tė vramit. Ka pasė raste qė vetė baba i tė vramit, e ka mbajtė dhe ruejtė gjaksorin e tė birit, pėr nji kohė tė gjatė dhe mandej e ka pėrcjellė deri nė nji vend. Vetėm, ma vonė, ai asht pėrpjekė me marrė gjakun e tė birit.

Kur Partia Komuniste e zhvillonte me egėrsi luftėn kundėr Ballit dhe nuk kishte ma tepėr se nji muej qė Mehmet Shehu kishte therė si bagti nė zonėn e Lushnjės 67 ballista, nė Lushnjė ndodhėn ngjarje sinjifikative. Nga fillimi i nandorit tė vitit 1943, gjermanėt nė zonėn e Lushnjės arrestuen 12 djem, prej tė cilėve nandė ishin komunista e tre ballista. Mbasi i sjellin nė qytet, mbas mesnate i pushkatojnė nė nji pėrrue afėr qytetit dhe i lanė tė zbuluem. Nji djalė komunist dhe nji ballist nuk kishin vdekė, por kishin marrė plagė tė randa. Rastėsisht, unė ndodhesha nė Lushnjė. Ndėrkohė, antari i Komitetit Krahinor tė Beratit, Asqeri Lumani, erdhi e mė kėrkoi leje qė edhe djalin qė ishte komunist ta ēojshin nė spital ushtarak nė Tiranė. Ballisti vdiq, ndėrsa komunisti u shėrue. Pėr kėnaqsi time, ma vonė konstatova se ky djalė, mbasi kishte dalė prej spitali, ishte bashkue me Ballin dhe kishte luftue kundėr komunistave.

Simbas zakonit shqiptar, burri nuk poshtnohet, nuk dhunohet, por vritet. Shqipnia asht vendi i burrnisė legjendare dhe jo i paburrnisė sė egėr e shtazore.

Dushan Mugosha, qė me kambėn e tij tė ēalė ka shetitė malet e Shqipnisė, tue u mbėshtetė nė pozitėn e tij diktatoriale, ka predikue, mėsue dhe imponue terrorin e torturėn ma barbare qė mund tė pėrfytyrohet, tue dhanė shembullin e vet personal.

Nxanėsi dhe pasuesi i tij ma i dalluem ka qenė Mehmet Shehu, qė ka pasė nji pėrgatitje tė mirė nė kėtė fushė, nė luftėn civile nė Spanjė dhe, ma vonė, nė kampet komuniste anarshiste spanjolle nė Francė. Brigada I ka pėrfaqsue, jo vetėm forcėn e dinamizueme komuniste, por edhe terrorin e torturėn. Efektivisht, shumica e torturave janė ba prej kėsaj brigade e sidomos prej vetė Dushanit e Mehmetit. Asht pėr t’u shenue se shumica e kėtyne barbarizmave janė ba nė muejt e parė tė vėllavrasjes.
vijon...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2011, 17:27   13
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Zani dhe prestigji i Partisė Komuniste, nėn emnin e Nacionalēlirimtares, si luftar kundėr pushtuesit pėr shpėtimin e Shqipnisė, qė ishte ngritė aq tepėr sidomos nėpėr qytete, mbas tradhtisė sė Marrveshjes sė Mukjes dhe fillimit tė vėllavrasjes kishte ra krejt poshtė. Populli filloi me e kuptue gjithnji e ma tepėr realitetin komunist, filloi me u ftofė dhe me dalė kundėr komunistėve. Por kėtė humbje komunistėt e balancuen me fitoret nė lamėn e luftės; gja qė provon faktin e pazotsisė sė Ballit e tė qeverisė pėr me mbrojtė popullin, nga terrori komunist. Ndėrkohė radioja aleate kėshillonte e nxiste popullin me u bashkue me Nacionalēlirimtaren.

Tue kuptue kėtė gjendje, kryetari i Nacionalēlirimtares nė Shkodėr, major Sabri Gjilani, dhe komandanti i baonit I tė Brigadės I partizane, Xhelal Starovecka, ikin prej komunistėve dhe bashkohen me qeverinė. Mestan Ujanikut, komandant partizan i krahinės sė Beratit, i mbushet mendja me u bashkue me Ballin. Pėr kėtė qellim, Xhelal Starovecka i propozon Abaz Ermenjit qė ai tė njihet si kryetar i Ballit nė Skrapar. Me qenė se Abazi e refuzoi nji gja tė tillė, Mestani vazhdoi me qėndrue me komunistė, por, gjithsesi, i pėrbuzun.

Si pėrfundim i operacioneve gjermane tė zhvillueme gjatė dimnit 1943-44. forcat partizane humbėn qytetet: Gjinokastėr, Sarandė, Berat, Pogradec, Dibėr. Pothuejse tė gjitha forcat nė veri tė Shkumbinit u shpartalluen. Si zona tė lanuna nga gjermanėt nė Shqipninė e Jugut, komunistėve u kishte mbetė blloku i maleve mes qyteteve Elbasan, Berat, Sarandė e Korēė. Nė kėtė bllok pėrfshiheshin qyteti i Pėrmetit e i Tepelenės. Brigadat II dhe III, qė porsa ishin formue, u shpartalluen. Brigadat IV dhe V, ishin dobsue sė tepėrmi dhe mezi mbaheshin nė malet e nalta tė Konorovicės dhe Vetėtimės.

Gjatė gjithė dimnit, Shtabi i Pėrgjithshėm Nacionalēlirimtar: Spiro Moisiu e Enver Hoxha kishin mbetė tė izoluem dhe tė pambrojtun, nė Labinot tė Elbasanit. Kėshtu gjatė gjithė operacionit, forcat partizane luftuen pa pas ndonji drejtim dhe pa marrveshje me njena- tjetrėn. Efekti i operacioneve asht aq i madh sa qė shumica e partizanėve nisen nėpėr shtėpitė e tyne. Ata qė mbesin, rrijnė nėpėr male tė nalta, tue vuejtė pėr bukė dhe veshmbathje.

Miladin Popoviē, me 24 prill tė vitit 1944, i raporton Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Jugosllave: “Lidhė me Shtabin e Pėrgjithshėm, gjendja asht e tillė: ai nuk ka mujtė me centralizue komandėn dhe me krijue planin e pėrgjithshėm tė aksionit. Nė te bajnė pjesė njerėz pa ndonji pėrgatitje ushtarake dhe teknike. Komandanti i Shtabit asht nji ish-major i ushtrisė sė Zogut dhe jo si keni ndigjue ju, nji komisar policie. Paraqitet nevoja ma tepėr se kurr qė tė dėrgoni nji specialist ushtarak dhe politik i cili do tė mujte me ndihmue Shtabin. Nė Kongresin e ardhshėm do tė shpallen gradat e Ushtrisė Nacionalēlirimtare. ”

Partizanėt qė u kthyen nėpėr qytete, sidomos nė Tiranė, detyroheshin me ba nji deklaratė me shkrim, ku tė dėshmojshin pendesėn e tyne, dhe se do tė shpėmdajshin trakte.

Gjendja nė radhėt e Nacionalēlirimtares ishte aq e dobėt, sa qė Dushani, nė Opar tė Korēės, i deklaroi Agron Ēoratit: “Luftėn nė lamin ushtarak e kemi humbė. Tash nuk na ka mbetė tjetėr veē bashkimi i Shqipnisė me Jugosllavinė”.

Nė Shkodėr, partizanėt deklarojshin haptas: “Nė nji rast tė ngushtė Shkodra do tė pushtohet prej forcave tė Titos.

Asht thanė se pėrfaqsuesat gjermanė qė kanė shkue nė Skrapar e janė takue me pėrfaqsues tė Nacionalēlirimtares, kishin nji letėr, ku Tuk Jakova tregonte pėr ndjekjet e forta kundėr forcave partizane nė Tiranė dhe i kėshillonte shokėt e tij me ba nji marrveshje me gjermanėt. Nėse operacionet gjermane kanė qenė grushte tė randa pėr forcat partizane, po ashtu masakra e 4 shkurtit dhe ndjekjet e vazhdueshme kanė qenė paralizuese pėr veprimet e prapavijės sė Nacionalēlirimtares.

Momenti ishte vendimtar, por Balli nuk dijti e nuk qe i aftė me e shfrytzue kėtė gjendje pėr me i dhanė Lėvizjes Nacionalēlirimtare grushtin e vdekjes. Ballit i mungonte udhėheqja dhe, sidomos, udhėheqja ushtarake nė gjendje me kuptue momentin dhe me veprue. Kur nė mungesė tė titullarit, unė kishe fillue me veprue si komandant i Ballit dhe nė prezencėn time forcat e Ballit po thyejshin forcat partizane, sidomos ato tė Brigadės I, nė Patos tė Mallakastrės, dhe po pėrgatitesha me ba nji sulm tė pėrgjithshėm tue fillue kundėr Skraparit, nė fillim tė dhetorit 1943, u detyrova me heqė dorė prej komandės dhe me ja lanė ate nji civili qė nuk kishte njohuni nga arti ushtarak. Kėshtu me bashibuzukė Balli po shkonte drejt vdekjes.

Nė ditėt e para tė marsit 1944, Hensi sė bashku me nji major tjetėr gjerman, tue kalue nga linjat e forcave tė Ballit nė Berat, shkuen nė Skrapar, nė zonėn e komunistėve, tue pretendue se gjoja kishin shkue me u marrė vesht me gjeneral Azzin pėr disa aviatorė gjermanė tė rrėzuem nė ato zona.

Nuk dihet gja pėr bisedat e tyne me komunistėt dhe pėr ndonji kompromis qė mund tė kenė ba. Ka mundsi qė gjermanėt t’i kenė kėrkue komunistėve qė tė mos i prekshin rrugėt dhe qendrat e tyne, me kusht qė t’i lejshin tė lirė me veprue nė zonat malore. Nji propozim tė tillė gjermanėt, kur erdhėn nė fillim, ua kanė ba komunistėve tė Shkodrės. Nė atė kohė, nji kapiten dhe nji major gjerman kanė shkue disa herė nė Reē e nė Gruemirė tė Shkodrės dhe janė takue me Zija Dibrėn, pėrgjegjsin e Partisė Komuniste nė Shkodėr, dhe me eksponentat e tjerė tė komunistave, tė cilėve u kanė kėrkue mos me e trazue rrugėn Shkodėr-Koplik-Mali i Zi, tue i lanė tė lirė me veprue jashtė kėsaj zone. Efektivisht komunistėt shkodranė nuk kanė ba asnji veprim, as kundėr rrugės e as kundėr gjermanėve.

Gjermanėt mbas kėsaj date, pėr tre muej rresht, nuk kanė ba asnji operacion me randsi kundėr komunistėve. Nė mars 1944, me daljen e pranverės, filloi riorganizimi i forcave partizane. Kah mesi i marsit, Brigada I, tue u nisė nga Skrapari, kaloi nė Mokėr-Ēermenikė-Martanesh-Shėngjergj-Pezė-Dumre e Sulovė, pėr 15-20 ditė, me qellim qė tė ngrihej morali i partizanėve, qė kishte ra shumė poshtė gjatė operacionit gjerman. Efekti i kėtij marshimi qe jashtėzakonisht i madh. U ba riorganizimi i forcave. Partizanėt e shpėrdamė nėpėr shtėpi gjatė dimnit, filluen tė grumbullohen nė batalionet e brigadat e veta. Riformohen Brigadat II dhe III, tė shpartallueme nga gjermanėt. Formohen gradualisht edhe brigada tė reja, si Brigada VI nė Himarė dhe VII nė Skrapar. Rifilloi gjithashtu ofensiva kundėr forcave tė Ballit qė gjindeshin jashtė qyteteve.

Pas mesit tė marsit 1944, Miladini organizoi nė rrethet e Korēės nji kurs partie me kuadrin e brigadave. Si instruktor kishte zgjedhė Dushanin, Koēi Xoxen, Lirie Gegėn dhe Ramadan Ēitakun. Nė kurs studiohej “Historia e Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik’’ dhe "Mbi bazat e leninizmit". Kursi vazhdoi nji muej. Nė fund tė kursit erdhėn kėtu edhe krenėt e Shtabit tė Pėrgjithshėm Nacionalēlirimtar, qė kishin qenė tė izoluem nė Labinot e nė Shmil tė Ēermenikės. Me anė tė disa miqve kishin mujtė me kalue Shkumbinin. Pėr me i marrė ishte dėrgue Mehmet Shehu me tre baone tė Brigadės sė tij. Ai mbėrrijti nė Labinot mbas 15 ditėsh udhtimi e luftimi, dy ditė mbasi shtabi ishte largue.

Nė mbarim tė kursit, kah fundi i prillit, Dushani u nis pėr Jugosllavi. Nė mes letrave qė mori janė pėr t’u shenue pjesė prej dy letrave tė Mehmet Shehut:

Nga letra e parė:
“...Nė fillim, kur je largue nga gjini i kėsaj familje tė madhe qė quhet Brigada I, na dukej se na mungonte diēka kryesore, na dukej sikur tė ishim jetima, pa nanė. Dalngadalė u mėsuem tė ecim me kambėt tona, ashtu si na ke mėsue ti dhe partia, tue na udhėheqė pėr dore nė fillim, si nana e mirė qė mban pėr dore fėminė e vet, i cili premton shumė. Nė emėn tė tė gjithė partizanėve dhe udhėheqsave tė Brigadės I Sulmuese."

12 prill 1944 Komandanti, Mehmet Shehu


(botuar e plotė kėtu: https://vargmal.org/dan3810-sh12476 - letra 6 - mesdimr)
Nga letra e dytė:
...Kemi kaluar bashkė kaq kohė, kemi qarė hallet tona komuniste, kemi punuar bashkė, na ke udhzuar, na ke korrigjuar, kemi kaluar pengesa tė mėdha nė kohė kritike, kemi luftuar bashkė armikun kaq kohė, jashtė brigadės dhe brenda saj. Ditė kritike kanė qenė ato qė kemi kaluar bashkė nė Vlorė e nė Mallakastėr, ditė kur fraksioni tradhtar i Xhepit na e pat minuar organizatėn dhe na e pat katandisur nė ditė tė hallit, qė nuk mund tė harrohet kurrė... Por ma tepėr, puna konkrete qė ti ke bėrė pėr partinė tonė nė pėrgjithsi ėshtė e paharruar si pėr ne ashtu pėr tė gjithė komunistėt shqiptarė. Nuk harrohen kurrė sakrificat personale qė ti ke bėrė pėr Partinė tonė, duke mos lėnė mal, fushė e lum pa e kapėrcyer dhe duke vėnė sa herė jetėn tėnde nė rrezik. Nuk kishim parti dhe ishim komunista bashibuzukė, ishim nji turli me zarzavate tė hidhura. Me udhėzimet e Miladinit e tuat, me ndihmat tuaja mundėm tė seleksionohemi, tė formojmė Partinė tonė komuniste dhe ta forcojmė atė. Na dhatė dorėn, na mėsuat, na ngritėt si mėma foshnjėn dhe na bėtė tė jemi nė gjendje tė ecim me kėmbėt tona, me nji komitet qendror tonin, me nji organizatė tonėn, me nji vijė tonėn, tė njohur dhe tė aprovuar nga Internacionalja Komuniste.

... O Salė! Popėr interesat e larta tė brigadės tėnde ke do tė lesh pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm, kujt do t ’ia besosh kėtė mision special, mos t’u shoftė soji e t’u bėftė na-a-a-a-a?!1

Tė fala shoqėrore e tė puth. ”

24. IV. 44 Fiqreti, Mehmeti


(botuar e plotė kėtu: https://vargmal.org/dan3810-sh12476 - letra 7 - mesdimr)
Para se tė niset, nė nji mbledhje tė Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste, Dushani parashtroi mendimin se Spiro Moisiu si komandant i pėrgjithshėm nuk i pėrshtatet kurrsesi detyrės dhe, nė vend tė tij, propozoi komisarin e Shtabit tė Pėrgjithshėm, Enver Hoxhėn, gja qė u pranue prej Komitetit dhe u vendos nė Kongresin e Pėrmetit, nė maj 1944.

Kur u pa se me tėrheqjen e forcave gjermane nga Ballkani do tė ēlirohej Shqipnia, Partia Komuniste filloi me marrė masat pėr sundimin e Shqipnisė. Pėr kėtė qellim i duhej ta pastronte vendin nga tė gjitha forcat nacionaliste, prandej filloi sulmin e pėrgjithshėm kundėr Shqipnisė sė Mesme dhe asaj Veriore. Gjithashtu, me anė tė kongreseve e mbledhjeve tė njimbasnjishme u pėrpoq me legalizue pushtetin dhe, prandej, me pėrgatitė pushtetin legjislativ e ekzekutiv tė shtetit, simbas sistemit tė rregullave komuniste.

Me 24 maj 1944, nė Pėrmet, organizoi Kongresin e Parė Antifashist, nė tė cilin, simbas pretendimeve tė mavonshme tė Partisė, morėn pjesė 200 delegatė. Kongresi zgjodhi Kėshillin Antifashist Nacionalēlirimtar, si nji trup i naltė legjislativ e ekzekutiv i Shqipnisė dhe autorizoi Kėshillin pėr me formue Komitetin e Ēlirimit Nacional me tė drejtat e nji qeverie tė pėrkohshme. Nė rezolutėn e Kongresit thuhet:

Pika 1: “Duhet me ngritė Shqipninė e re demokratike, popullore, simbas vullnetit tė popullit, tė shprehun sot me anė tė krijimit tė Kėshillit Antifashist Nacionalēlirimtar qė pėrfaqson me tė vėrtetė nji pushtet tė dalun prej Luftės Nacionalēlirimtare.

Kongresi aprovoi vijėn politike qė kishte aplikue deri nė atė kohė Kėshilli i Pėrgjithshėm Nacionalēlirimtar, i formuem nė shtator 1942 nė Pezė.

Gjithashtu, ai aprovoi tė gjitha vendimet dhe udhzimet e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare, tue i shfaqė edhe mimjohjen. Kongresi vendosi ndalimin e kthimit tė Mbretit Zog nė Shqipni, anulimin e koncesioneve tė dhanuna tė huejve dhe tė marrveshjeve ekonomike e politike tė bame prej qeverive tė Zogut si dhe mosnjoftjen e marrveshjeve ndėrkombėtare, qė mund tė bahen, nga mbrenda ose nga jashtė, nga ndonji grup politik a qeveri, mosnjoftjen e ndonji qeverie, qė mund tė formohej nė Shqipni, ose jashtė.

Pika 2 e vendimit: “Hymja e Zogut nė Shqipni asht e ndalueme, mbasi ēėshtja e regjimit do tė rregullohet prej popullit, prej vullnetit tė tij qė pėrfaqsohet vetėm prej Kėshillit Nacionalēlirimtar

Pika 3: “Nuk do tė njihet asnji qeveri qė mund tė formohet si mbrendė ashtu edhe jashtė Shqipnisė, kundėr vullnetit tė popullit, qė pėrfaqsohet vetėm prej Kėshillit Antifashist Nacionalēlirimtar.

Mbas Kongresit, menjiherė, u mblodh Kėshilli Antifashist Nacionalēlirimtar, zgjodhi kryesinė, tė pėrbame prej 30 vetėsh, me kryetar dr. Ymer Nishanin, aprovoi tė gjitha vendimet e Kongresit, miratoi vendosjen e gradave nė ushtri dhe formimin e komisionit pėr hetimin dhe caktimin e krimeve tė bame prej gjermanėve dhe prej nacionalistėve, tė quejtun tradhtarė. Kėshilli emnoi Enver Hoxhėn si komandant tė pėrgjithshėm tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare dhe e ngarkoi me formue Komitetin Antifashist Nacionalēlirimtar. Kėshilli i dėrgoi telegrame Stalinit, Rosveltit, Churchilit, Titos, EAM-it tė Greqisė.

Nė telegramin drejtue Titos, thuhet:
Kongresi I Antifashist i Ēlirimit Kombėtar tė Shqipnisė ju pėrshėndet juve, udhėheqsin e shkėlqyeshėm, tė popujve heroikė tė Jugosllavisė dhe tė armatave tueja tė lavdishme. Fitoret tueja kanė qenė e janė shembull i naltė dhe shtyllė e fortė morali pėr popullin shqiptar dhe pėr popujt e shtypun tė Evropės, nė luftėn e tyne kundėr fashizmit e tradhtarėve. Nė luftėn e rreptė e tė pandėrpreme qė kanė ba dhe bajnė popujt e Ballkanit kundėr fashizmit, kuislingėve dhe shovenistave reaksionarė, lindi dhe u forcue vėllaznimi e solidariteti i popujve tė Ballkanit, u vendosen themelet e shėndoshta tė Ballkanit tė ri demokratik dhe popullor.

Me luftėn tuej heroike, me veprimtarinė tuej tė shkėlqyeshme asht realizue bashkimi dhe vėllaznimi i popujve tė Jugosllavisė. Lufta e popujve tė Jugosllavisė ka qenė dhe asht nxitje e madhe, shtyllė e fortė pėr tė gjitha lėvizjet nacionalēlirimtare tė Ballkanit. Lufta e juej asht garanci e vėllaznimit tė popujve tė Ballkanit dhe e realizimit tė idesė sė Konfederatės Ballkanike
”.
Nė telegramin drejtue Stalinit thuhet:
"Pėr popullin shqiptar, Bashkimi Sovjetik, fortesa e patundur e socializmit, atdheu i madh i popujve vėllazen, sot asht pararoja e luftės sė madhe antifashiste. Sot ai po jep shembullin e sakrificės e tė heroizmit dhe asht mbėshtetja ma e shėndoshė materiale e morale e tė gjithė popujve tė shtypun. Ai bartė peshėn ma tė randė tė luftės dhe asht garancia ma e sigurtė e shpartallimit tė plotė tėfashizmit. Pėrparimi i Ushtrisė sė Kuqe ka forcue luftėn tonė, prandej populli i jonė shpreh mirnjohje pėr Bashkimin Sovjetik, pėr Ushtrinė e Kuqe, e cila nėn drejtimin tuej ka shpartallue bandat kriminele tė Hitlerit dhe kėshtu ka shpejtue lirimin e popujve tė shtypun”
Nė fund tė qershorit 1944, mbas mbarimit tė operacionit gjerman, nė Helmės tė Kolonjės u mblodh Kongresi I i Bashkimit tė Rinisė Antifashiste. Kohė ma parė, dy antarė tė Komitetit Qendror tė Rinisė Komuniste, Nesti Kerenxhi dhe Alqi Kondi kanė qenė dėrgue nė Jugosllavi, nė Vis, pranė Komitetit Qendror tė Bashkimit tė Rinisė Komuniste, pėr me marrė udhzime.
vijon...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.12.2011, 23:01   14
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Qė me 22 qershor 1944, ushtria gjermane tėrhiqet nga Greqia dhe forcat e Nacionalēlirimtares vazhdojnė sulmin nė Shqipninė e Mesme. Me 15 gusht 1944, mbėrrin nė Shqipni misioni ushtarak i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare Jugosllave, i kryesuem prej kolonel Veljo Stojniē, pėr tė organizue e drejtue forcat partizane.

Qellimi kryesor i kėtij misioni ishte me futė nė luftė forcat Nacionalēlirimtare Shqiptare kundėr ushtrisė gjermane, qė po tėrhiqej nga Shqipnia nė drejtim tė Jugosllavisė. Nė kėtė mėnyrė, forcat gjermane para se me hy nė Jugosllavi, tė damtoheshin nė Shqipni, gja qė do tė ishte nji ndihmė serioze pėr forcat Nacionalēlirimtare Jugosllave.

Nuk mjaftoi me kaq, forcat partizane shqiptare vazhduen luftėn edhe nė Jugosllavi, jo vetėm kundėr gjermanėve, por edhe kundėr vėllazėnve shqiptarė nė Kosovė, qė ishin tue ba sakrifica supreme pėr me mbetė shqiptarė.

Me 23 shtator 1944, Miladini u largue nga Shqipnia dhe u emnue kryetar i Komitetit Krahinor Komunist Jugosllav pėr Kosovėn e Metohinė. Porsa mbaroi lufta, ai u emnue kryetar (guvernator) i Kosovės e Metohisė; por shpejt e vrau nė zyrė, Haki Taha, nji mėsues shqiptar, nga Gjakova. Ai u vra si shkaktar i tragjedisė shqiptare dhe nė shenjė proteste kundėr sundimit jugosllav nė Kosovė. Haki Taha qė ia doli me ikė prej zyrės, mbas dy ditėsh vrau veten, gjatė nji pėrpjekjeje nė nji rrugė tė Prishtinės. Nė vend tė Miladinit, u emnue Dushan Mugosha.


Me rastin e largimit tė Miladinit nga Shqipnia, Enver Hoxha i dėrgoi nji letėr Titos, ku i thotė nė mes tė tė tjerave:
“Nė kundėrshtim me qellimet e pushtuesit e tė tradhtarėve, popujt tanė u bashkuen dhe zhvilluen nji luftė tė pandame deri nė shkatrrimin e plotė tė pushtuesit dhe sherbtorėve tė tij, pėr ēlirimin nga robnia fashiste dhe pėr krijimin e Ballkanit tė ri, demokratik e federativ”
Kur Veljo Stojniē erdhi nė Shqipni, nė gusht tė 1944, transmetoi dėshirėn e Titos qė Partia Komuniste Shqiptare tė shpallte sa ma shpejt qeverinė e pėrkohshme popullore.

Pėr kėtė qellim, me 20 tetor 1944, nė Berat u mblodh Kėshilli Antifashist Nacionalēlirimtar, i cili vendosi qė Komiteti AntifashistNacionalēlirimtar tė shndrrohet nė qeveri tė pėrkohshme demokratike. Aty u vendos gjithashtu tė bahen zgjedhjet pėr kėshillat nacionalēlirimtare.
Qeveria e pėrkohshme:

- Enver Hoxha, kryeministėr dhe komandant i pėrgjithshėm;
- Myslim Peza, nėnkryeministėr dhe antar i Shtabit tė Pėrgjithshėm Ushtarak;
- Ymer Nishani, ministėr i Punėve tė Jashtme;
- Manol Konomi, ministėr i Drejtėsisė;
- Ramadan Ēitaku, ministėr i Financave;
- Gjergj Kokoshi, ministėr i Arsimit;
- Haxhi Lleshi, ministėr i Punėve tė Mbrendshme;
- Spiro Koleka, ministėr i Punėve Botore;
- Bedri Spahiu, ministėr i Rindėrtimeve,
- Ymer Dishnica, ministėr i Shndetėsisė.

Mbas Kongresit tė Pėrmetit, kėshillat nacionalēlirimtare u banė organe qeveritare e politike. Mbas Mbledhjes sė Beratit, kėshillat mbeten si organe qeveritare, ndėrsa roli politik u la nė dorė tė kėshillave tė frontit. Pėr kėtė qellim u vendos me ba zgjedhje tė kėshillave tė frontit, nė prefektura e nėnprefektura. Ma vonė ato u zhvilluen edhe ndėr fshate.

Pėr tė gjitha kėto punė, udhzonte e drejtonte V. Stojniē.
Nė raportin e tij drejtue Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Jugosllave, me 20 dhetor 1944, ndėr tė tjera thotė:
“Pėr shpjegimin e vijės sė frontit kam pėrdorė artikullin e shokut Kardeli: “Porta e mbyllun ’’ si dhe tė gjitha materialet e deritashme qė kam pasė nė dispozicion lidhun me frontin."
Me 30 nandor 1944, nė Berat mblidhet Kongresi i Grues Antifashiste. Pėr me ndihmue nė organizimin e punimeve tė kėtij Kongresi, organizata e Grues Antifashiste Jugosllave dėrgoi nji delegacion tė drejtuem nga Olga Kovaēeviē. Kėtu u vendos tė formoheshin kėshillat antifashiste tė grave ndėr prefektura, nėnprefektura si edhe nė fshate.

Gjatė gjithė luftės, antarėt e Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste kanė qenė tė shpėrndamė nėpėr vende tė ndryshme, tė ngarkuem me detyra.

Efektivisht, punėt e Komitetit i kanė ba jugosllavėt, kryesisht Miladini. Nuk ka ekzistue nji veprimtari e pėrbashkėt e antarėve tė Komitetit. Megjithėse rrethanat e luftės nuk e lejonin nji gja tė tillė, edhe kur ka qenė e mundshme nuk asht ndjekė nji praktikė kėsisoji. Pėrgjegjsia pėr kėtė i mbeti, kryesisht, Enver Hoxhės, si sekretar i pėrgjithshėm i Partisė. Nė Pleniumin e Beratit tė Komitetit Qendror tė Partisė, Enver Hoxha, i kritikuem pėr kėtė problem, nė autokritikėn qė bani, ia ngarkoi fajin Miladinit:
“Jo vetėm qė nuk kam pasė farė dobie qė kam qenė pranė Aliut (Miladinit), por kam pasė edhe humbje, sepse kam qenė gjithmonė i larguem nga vendi dhe nga organizata.”

(pėrmendur dhe kėtu: https://vargmal.org/dan2115-sh13717 - Pleniumi i Beratit - mesdimr)
Ai gjithashtu deklaroi:
“Unė nuk kam qenė nė gjendje me mbajtė mbledhje, sepse nuk kam qenė nji shok me angazhime tė thjeshta, po pėrkundrazi, dhe prandej jam detyrue me i shtye mbledhjet, sepse nuk kam pasė kohė me i pėrgatitė ato. Nuk kujtohem nėse ndonjiherė tė kem propozue ndonji problem teorik pėr t ’u diskutue. Detyra e sekretarisė pėr mue ka qenė e randė, jo vetėm atėherė, por edhe tash. Jo sepse doja me iu shmangė detyrės, por sepse nuk e ndija veten tė zot pėr kėtė, bile edhe tash e shof se nuk mund tė jap aq sa asht e nevojsme pėr nji detyrė tė tillė.”

(pėrmendur dhe kėtu: https://vargmal.org/dan2115-sh13717 - Pleniumi i Beratit - mesdimr)
Nė fund tė autokritikės sė tij, Enver Hoxha deklaroi:
Duhet tė vinte shoku Stojniē qė tė na shkundte e tė na hapte horizonte ma tė gjana dhe tė na jepte prespektiva. Edhe pėr kėtė mbledhje ndihma e tij ka qenė e madhe. Siē ka thanė shoku Stojniē, nuk mjafton vetėm mė ba autokritikė dhe mandej prap me vazhdue e me veprue si pėrpara. Duhet tė jetė e qartė se gati tė gjithė kemi tė meta, se nuk dijmė me punue ashtu si duhet. Ne jemi nėn influencėn e fortė, tė sė kaluemes, ēka nuk mund tė zhduket vetėm me nji mbledhje.”
Nė mes antarėve tė Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste mungonin, jo vetėm bashkėpunimi, por edhe marrdhaniet e mira me njeni-tjetrin. Elementi intelektual i Komitetit nuk i shihte me sy tė mirė shokėt e tij punėtorė. Nė plenium, Koēi Xoxe deklaroi:
“Nė vend qė tė ndihmoheshin katėr shokėt puntorė tė Komitetit asht zhvillue luftė ndaj tyne, domethanė ndaj Tukut, Shulit, Pandit dhe ndaj meje.”
Enver Hoxha me rrethin e tij intelektual mundohej me e largue Koēi Xoxen prej detyrės sė tij, si sekretar organizativ i Komitetit Qendror dhe, nė vend tė tij, me emnue Liri Gegėn, e cila pėrveē kėsaj detyre do tė kishte edhe ate tė Ministrisė sė Punėve tė Mbrendshme, si edhe atė tė kryesisė sė drejtorisė sė personelit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm, me gradėn kolonele. Pleniumi kritikoi Enver Hoxhėn, ndėrsa Liri Gegėn e pėrjashtoi nga Komiteti Qendror pėr gabime qė kishte ba nė Shqipninė e Veriut.

Kundėr Mehmet Shehut ishin Enver Hoxha, si edhe Tuk Jakova. Mbas largimit tė Dushanit nga Shqipnia, Enver Hoxha, nė nji letėr qė i shkruen atij, nė mes tė tjerave i thotė:
“Tuku nuk asht shumė i kėnaqun me Mehmetin. (Mos kujto se ta shkruej kėtė gja me qellim dhe me tendencė). Tuku thotė se qysh kur ka ikė Sala, Mehmeti nuk i ēmon njerėzit, bile para mbledhjes sė brigadės ka nėnvleftėsue aksionin kundėr Haki Blloshmit dhe atė tė Pogradecit. Veē kėtyne, Tukut i ka dhanė urdhna tė ēuditshėm dhe jo shoqnorė. Pėr tė gjitha kėto, mos ke frikė, se na do t'i shohim me gjakftoftėsi, pa paragjykim dhe do tė veprojmė ashtu si vendosėm.’’
Nė mbledhjen e fundit tė Komitetit Qendror, para se tė largohej nga Shqipnia, Dushani propozoi qė Mehmet Shehu tė emnohej si komandant i Divizionit qė do tė formohej. Enver Hoxha e kundėrshtoi dhe vetėm mbas kambnguljes sė Dushanit, e pranoi.

Nako Spiro, antar i Komitetit Qendror, i kėrkoi nji ditė V. Stojniēit qė Komiteti Qendror i Partisė Komuniste Jugosllave tė ndėrhynte pėr largimin e Enver Hoxhės nga detyra e tij si sekretar i pėrgjithshėm i Partisė Komuniste Shqiptare. Me kėtė mendim qe bashkue edhe Sejfullah Malėshova, qė ishte njeni prej intelektualėve ma tė mėdhaj tė partisė. Stojniēi refuzoi.

Nako Spiro shkroi italisht biografinė e Enver Hoxhės dhe ia dėrgoi mshehtas Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Jugosllave. Ja ēfarė shkruen:
“Zgjuarsi mesatare. Nė shkollė e pėrjashta mediokėr. Po kėshtu edhe si profesor. Gjatė gjithė kohės, para se tė formohej Partia, ka kalue nji jetė jo tė rregullt. Nė Parti, si sekretar, kėrkon tė jetė i admiruem. Ka krijue rreth vetes klikė. Pėr gjithēka dėshiron me qenė kryetar dhe me i poshtnue tė gjithė ata qė ka pėr rreth. Dėshiron qė tė gjithė tė jenė ma tė vegjėl se ai. E ka tė theksueme kompleksin e inferioritetit. Nuk ka kurrfarė zotsie nė udhėheqje. Bahet pengesė pėr ēdo iniciativė. Rrjedh nga nji familje pronarėsh tė vegjėl, qė nė kohėt e fundit nuk ka qenė nė gjendje tė mirė ekonomike. Nė popull asht i panjoftun dhe edhe atje ku e njohin, nuk gėzon prestigj. Partia me tė gjitha mėnyrėt e ka popullarizue. Kėshtu ka fillue me u ba i njoftun; por populli nuk asht aq i bindun pėr zotsitė e tij.”

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.

Ndryshuar sė fundmi nga mesdimr : 6.12.2011 nė 23:12.

  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.