Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Propaganda a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.12.2007, 08:38   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Vė re! Prop:SR/BE/ Kriminalizimi i UĒK-sė


Citim:
"KLA sold Kosovo Serb organs in Albania"
http://www.b92.net//eng/news/crimes-...1&nav_id=48671

Families of kidnapped Kosovo Serbs to sue Del Ponte
http://www.b92.net/eng/news/crimes-a...3&nav_id=48733

Kjo duket qė ėshtė lėvizje pėr diskreditim tė UĒK-sė. Ideja ėshtė qė pa pikėn e faktit janė duke shpik situatė prej tė cilės do pėrfitojnė, sepse s'ka rėndėsi realiteti, siē e kemi trajtuar tashmė, rėndėsi ka tė krijohet pėrshtypja.

Zbėrthimi im ėshtė ky. Nė kohėn e hetimeve nė terren, "informata" nga regjimi i Serbisė i kanė vajt Hagės (nėpėrmjet gazetarėve qė kanė nė xhep, duke u paraqit si informacion i pavarur). Kėto "informata", nuk u verifikun asnjėherė megjithėse "znj." nė fjalė kreu hetime. Pra nuk gjeti gjė, por megjithatė i pėrmendi nė libėr. Duke qenė se u pėrmendėn "filologjikisht", atėherė janė tė vėrteta. (Shikoni punėn shekullore tė murgjve).

Pra do ndėrtohet mbi kėto sajime nė ditėt nė vazhdim dhe mund tė marri pėrmasa tė kėqia ky muhabet. Serbėt dhe sikur tė mos provojnė gjė me fakte, thjesht do krijojnė pėrshtypjen nė publik dhe do e shfrytėzojnė pėr arsye politike.

Shtetet tona si gjithnjė nuk do reagojnė.

Them se kjo lėvizje nuk u bė pa qėllim nė kėt moment. Kėta po pėrpiqen tė marrin deklaratė publike nga Del Ponte, nė mėnyrė qė lajmi tė dalė nė mediat perėndimore. Dhe kam frikė se i kanė ardh afėr me kėt lėvizjen e dytė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2008, 10:29   2
kalimtar/e
 
Ne mėr rob po na ngarkojnė si njė mushkė. "Ne e dimė qė nuk i keni bo, por duhet me ja thon publikut kėto gjona..."

Ndryshuar sė fundmi nga 1443 : 17.4.2008 nė 10:44.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2008, 14:31   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Shkatėrrimi i krenarisė kombėtare ėshtė njėra nga direktivat e politikės multiraciale-integruese-etj.

Qė nga 90 e kėtej tė huajt, janė duke punuar nė kėtė drejtim. Sidomos qė nga hyrja e Kforit nė Kosovė, vazhdimisht ėshtė luftuar UĒK nė mėnyra tė ndryshme: ēarmatim dhe shuarje fizike, denigrim pėrmes Hagės, duke mos i pėrmendur betejat heroike nė media, etj. Edhe kjo ėshtė pjesė e kėsaj politike.

Madje ēuditem me popullin si gėzohen se u lirua Fatmir Limaj, derisa shoku i tij u burgos. Ndėrkohė do tė gėzohen se u lirua Ramushi, ndėrkohė qė pėrsėri do mbetet nė burg njėri nga shokėt e tij.

Shqiptarėt, nuk kanė bėrė aspak trysni, pėr tė ndalė kėtė denigrim tė UĒK-sė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.4.2008, 10:41   4
Citim:
Ish-zedhenesja e Del Pontes, Hartman: Libri ishte propagande
16/04/2008 - 16:40

ZVICER - Karla del Ponte, ish-prokurore e Gjykates Penale per ish-Jugosllavine eshte kritikuar ashper nga ish-zedhenesja e saj Florence Hartman per publikimin e librit te saj ku akuzon shqiptaret per transplantimin e organeve te serbeve gjate luftes se vitit 1999.

Del Ponte nuk ka as proven me te vogel per nje trafik te mundshem organesh qe u jane marre te burgosurve nga luftetaret e Kosoves deklaroi ish-zedhenesja e saj, Florence Hartmann ne nje shkrim te botuar sot ne te perditshmen zvicerane “Le Temps”, Florence Hartmann e vlereson si te “papergjegjshme” dhe te “padenje” paraqitjen “si fakt i vertetuar te diēkaje qe ishte e pamundur te provohej ne realitet”.

Zera per trafik organesh i shoqerojne gjithmone konfiktet por rralle rezultojne te verteta, vleresoi ish-zedhenesja, duke nenvizuar se “ruajtja e zinxhirit te ftohte e bejne jashtezakonisht te veshtire zbatimin real te praktikave te tilla”.

Puna e Del Pontes “konsistonte pikerisht ne gjetjen e se vertetes pavaresisht nga veshtiresite dhe te luftonte keshtu manipulimin dhe genjeshtren. Sot ajo po na zhyt ne oret me te erreta te propagandes”, akuzon Hartmann.

http://balkanweb.com/sitev4/index.php?id=19578
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.4.2008, 19:13   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
I vetmi hap qė ka mbetur ėshtė qė shteti shqiptar ose banorėt e zonės nė tė cilėn supozohet se janė kryer fantazitė serbe tė hedhin nė gjyq ndėrkombėtar Del Ponten dhe bashkėautorin e saj Sudetiēin pėr shpifje kundėr Shqipėrisė, shqiptarėve, UĒK-sė dhe mė gjegjėsisht krahinės e fshatit nė fjalė. Madje tė kėrkohet dhe dėmshpėrblimi i duhur nė valutė.

Nqs avokatėt tanė kanė bole, ja ku e kanė rastin t'i vėnė nė punė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2008, 13:56   6
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga nekrofolk

I vetmi hap qė ka mbetur ėshtė qė shteti shqiptar ose banorėt e zonės nė tė cilėn supozohet se janė kryer fantazitė serbo-delpontiane tė hedhin nė gjyq ndėrkombėtar Del Ponten dhe bashkėautorin e saj Sudetiēin pėr shpifje kundėr Shqipėrisė, shqiptarėve, UĒK-sė, dhe mė gjegjėsisht krahinės e fshatit nė fjalė. Madje tė kėrkohet dhe dėmshpėrblimi i duhur nė valutė.

Nqs avokatėt tanė kanė bole, ja ku e kanė rastin t'i vėnė nė punė.
Qe plako, u ēu njoni. Tė shohim sa do ta ēojė para

Citim:
Deputeti i Gurres, Qemal Minxhozi vendos te padise ish-kryeprokuroren e Hages Karla del Ponte.

http://balkanweb.com/sitev4/index.php?id=19646
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.4.2008, 14:55   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mori dhenė:

http://www.javno.com/en/world/clanak.php?id=144108

http://www.rferl.org/featuresarticle...6b2976361.html

http://www.b92.net/eng/news/crimes-a...7&nav_id=49776

http://www.swissinfo.ch/eng/news_dig...98557000&ty=nd

http://www.telegraph.co.uk/news/main...20ostviewedbox

http://www.cnn.com/2008/WORLD/europe....ap/index.html

Po tė shikohen me kujdes, "lajmet" mė sipėr janė "tė pėrpunuara", por sidoqoftė ne vuajmė nga mospasja e njė mediumi anglishtfolės pėr konsum tė jashtėm. Se sipas ligjeve tė historisė, pėrderisa e kanė shkruar gazetat ėshtė e vėrtetė...

"Lajmi" nė fjalė si dhe shumė "lajme" tė tjera trumbetohet nga foleja e infeksionit "Associated Press", prej ku e marrin mediat e tjera private.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2008, 20:07   8
Citim:
"Trafiku i organeve", Prishtina indiferente
E premte, 27 qershor 2008

PRISHTINE - Zyrtare te Qeverise se Kosoves i konsideruan serish dje te paverteta akuzat se pjesetaret e UCK-se kane qene te perfshire ne trafikun e organeve te dhjetera te burgosurve serbe gjate luftes.

Nderkohe, qeveria ende nuk ka marre ndonje qendrim rreth vendimit te Keshillit te Evropes per dergimin ne Kosove te senatorit zviceran, Dick Marty, per te hetuar dhe me pas perpiluar nje raport per kete ceshtje.

Ministri i Puneve te Brendshme, Zenun Pajaziti, tha dje se kerkon qe kjo ceshtje te mos politizohet.

"Mendoj se per kete ceshtje do te duhej te merreshin institucionet perkatese hetimore. Vendimi i Keshillit te Evropes ndoshta eshte marre per shkak te influences se ndonje shteti apo vendi. Sido qe te jete, do te shohim dicka me konkrete se si do te jete kjo".

"Duhet cmuar interesimi i deputeteve evropiane per t'u marre me kete ceshtje, por assesi qe keto ceshtje t'i trajtojme politikisht, nga kushdo qofshin ato. Me kete ceshtje duhet te merren institucionet perkatese hetimore", tha Zenun Pajaziti.

Asambleja parlamentare e Keshillit te Evropes miratoi kerkesen e nje grupi prej 17 parlamentareve, qe ky keshill te nise hetime rreth akuzave te Del Pontes, te bera ne librin e saj "Gjahu".

Prishtina zyrtare ka hedhur poshte akuzat e Del Pontes, duke konsideruar se po te kishte ndonje ne te vertete, ajo vete do t'i perfshinte keto ne aktakuzat qe i ka bere kunder pjesetareve te UCK-se ne kohen sa ka qene kryeprokurore e Tribunalit te Hages.


KMDLNJ: "Heshtja, e gabuar"

Drejtori i Keshillit per Mbrojtjen e te Drejtave dhe Lirive te Njeriut, Behxhet Shala, dyshon se Keshilli i Evropes do te mbaje qendrim te paanshem gjate perpilimit te ketij raporti.

"Per ne eshte genjeshter ordinere, por meqe institucionet e Kosoves po heshtin, eshte lejuar nje hapesire qe te implikohet Keshilli i Evropes. Kur kihet parasysh fakti se KE ka nje qendrim refuzues ndaj pavaresise se Kosoves, atehere ne mendojme se ketu do kete probleme dhe po behen perpjekje per t'u zhvendosur problemi nga pozicionet reale ne ato imagjinare", tha Shala.

http://www.kohajone.com/artikull.php?idm=27094
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.10.2008, 22:06   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
AP sėrish nė skenė:

Citim:
Serbia: Serbs may have been killed for organs

BELGRADE, Serbia (AP) — Serbia's war crimes prosecutor wants to travel to Albania to probe allegations that Kosovo guerillas killed Serb prisoners there years ago and sold their organs.

Prosecutor Vladimir Vukcevic said Thursday his office has asked Albanian prosecutors to look into the case and talks are under way to determine when he will go there himself.

Albania could have mass graves containing the remains of slain Serbs, he added.

http://ap.google.com/article/ALeqM5j...Cu0zQD9408S1G0
Ėshtė pėr t'u vėnė re mėnyra se si ėshtė i ndėrtuar lajmi "pėr konsum tė jashtėm" nga Beogradi.

Ēfarė arrin zgjyra sllave me kėtė? Arrin atė qė nė pavetėdijen e tė huajit ka futur pėrshtypjen qė donte. Kur ti je i diskredituar, dhe nuk e shpėton dot veten, mund tė shpifėsh pėr "kundėrshtarin", qė tė paktėn tė tregosh se as ai nuk ėshtė mė i mirė... Taktika prej minjsh halesh dmth. Ajo qė ėshtė e ēuditshme, ėshtė se kanė 1300 vjet kontakt me njerėzit, por ende minj halesh mbetėn.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2008, 19:23   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Zhvillimet e fundit:
Carla Del Ponte: Spitali i Burrelit, na e thanė gazetarėt
http://balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=46400

Banorėt: Na bastisėn shtėpitė, e s’gjetėn gjė
http://balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=46401

Prokurori: Haga nuk gjeti gjurmė krimi nė Mat
http://balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=46402

“Trafiku i organeve”, Ina Rama refuzon serbėt
http://balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=46403

Nė pėrgjithėsi janė i sėrė lajmesh qė kanė qarkulluar nė shtypin ndėrkombtar kėto kohė, nė tė cilat serbėt duken se kanė ndryshu taktikė manipulimi, duke u paraqit si tė moderum, me arrestime false "kriminelėsh lufte", deklarata pėr "ndihma ekonomike" rajoneve tė varfra etj.

Nė lidhje me lajmin, serbėt presin qė Tirana t'ia mohojė kėrkesėn pėr hetime prokurorit tė tyre, nuk presin metėrmen tė zhvillojnė hetime. Lėvizja bėhet thjesht qė "ngjarja" tė zyrtarizohet nė nivel institucional dhe tė shėnohet nė praktika se ShP nuk i lejoi hetimet, duke lėnė liri pėr gjithfarė aludimesh dhe kėrkesash e veprimesh tė mėtejshme pėr tė ardhmen.

Gjithashtu, me ēa kam kuptu, diēka e ndyrė po luhet nė Hagė me akuzimin e Hartmanit, zėdhėnėses sė kėsaj buēes plakė Del Pontes. Del Pontja duhet tė ketė qenė nė xhepin e serbėve, dhe Hartmani ka pas reagu duke nxjerrė nė publik praktikat sekrete tė gjyqit ndaj Millosheviēit. Sot Haga akuzon Hartmanin se ka shkel "deontologjinė" e gjykatės, si nėpunėse, gjė qė kjo gjithsesi nuk e ka pranu.

Po luhen shumė pislliqe anej mes pedeve e ne tė rėndomtit shohim vetėm deklaratat pėr shtyp. Kam frikė se do kalojė nė nivel komunitar puna.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2008, 19:58   11

Shkrim i cituar Kundėr qarkullimit nė shqip tė librit tė Del Pontes


Me publikimin e lajmit se libri i Karla Del Pontes do tė dalė sė shpejti nė treg, shumė intelektualė shqiptarė si dhe organizata tė ndryshme kanė iniciuar njė procedurė gjyqėsore kundėr librit “Gjuetia, unė dhe kriminelėt”.

Nė kėto akte padish, tė cilat janė kryer kryesisht nga liderėt e shtetit tė Kosovės kėrkohet qė menjėherė tė ndėrpritet shitja dhe shpėrndarja e tij. Ata kėrkojnė qė ky libėr tė tėrhiqet nga tregu me arsyetimin se ai ofron shumė dezinformata dhe shpifje. Sipas tyre, libri fyen rėndė ndjenjat e shqiptarėve, fyen rėndė moralin e luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare te Kosovės dhe nė kėtė mėnyrė Del Ponte pėrmes kėtij libri mundohet tė njollosė luftėn e drejtė tė popullit tė Kosovės.

Del Ponte ka sulmuar shumė thellė moralin dhe ndjenjat e UĒK-sė, duke i trajtuar ata kriminelė tė luftės dhe trafikantė tė organeve njerėzore, ka fyer rėndė edhe familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės, tė cilėt dhanė gjithēka pėr lirinė e vendit tė tyre dhe pėr tė mbrojtur popullin e pafajshėm tė Kosovės, derisa makineria serbe i dėbonte me dhunė nga Kosova.

Mėsohet se dy zyra tė avokatėve ndėrkombėtarė pėr tė shqyrtuar tė gjitha mundėsitė ligjore pėr ndalimin e shpėrndarjes sė kėtij libri dhe dėrgimin sa mė tė shpejtė tė ish-prokurores sė Tribunalit tė Hagės Carla del Ponte para drejtėsisė, pėr tė dhėnė llogari pėr akuzat e pabaza.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=54799
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2008, 14:50   12
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Po Shqipėria, s'ka ēa tė lejojė serbėt pėr hetime, mund tė lejojė vetėm Hagėn.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2008, 17:25   13
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
"Serbėt shfryjnė" pėr refuzimin e shqipeve, vazhdon AP-ja, si zėdhėnėse besnike e Beogradit:

http://ap.google.com/article/ALeqM5j...JOKBwD9445MEO8


Dhe "prokurori serb" fillon aludimet qė thamė:

Citim:
Prokurori serb: Berisha ka urdhėruar shkatėrrimin e dokumenteve pėr serbėt e zhdukur

Beograd, 29 tetor - Prokurori i Serbisė pėr krime lufte, Vladimir Vuēkoviē, ka deklaruar se kryeministri shqiptar Sali Berisha u ka urdhėruar "shėrbimeve tė sigurimit qė tė shkatėrrojnė dokumentet pėr serbėt e zhdukur nė Kosovė, transportimin e tyre nė Shqipėri dhe trafikimin me organeve"?! Vuēkoviē ka thėnė pėr shtypin serb se Berisha njė urdhėr tė tillė e ka dhėnė nėn "inlfuencimin" e ish-kryeministrit Ramush Haradinaj. Prokurori serb pas vizitės nė Shqipėri ka thėnė se prokuroria e atjeshme ka refuzuar tė hapė hetimet pėr krimet tė cila nė veri tė Shqipėrisė gjoja i kanė bėrė udhėheqėsit e UĒK-sė, duke paralajmėruar se rastin do t'ia pėrcjellė Kėshillit tė Sigurimit tė KB dhe Kėshillit tė Evropės. Ndonėse prokurorėt e Tribunalit tė Hagės nuk kanė gjetur fakte pėr pohimet e ish-kryeprokurores Karla del Pontes, shihet qartė se gjyqėsia serbe, duke mos pasur fakte pėr serbėt e zhdukur, tėrė problemin synon ta bartė nga terreni juridik nė atė politik. Kėtė ėshtė dashur ta dinė edhe pėrfaqėsuesit e prokurorisė sė Shqipėrisė kur kanė pranuar "bashkėpunimin" me homologėt e tyre serbė, megjithėse pėr qytetarėt e zhdukur tė Kosovės Shqipėria nuk duhet tė bashkėpunojė me Serbinė.

http://www.kosova.com/artikulli/49694
Kėto brenda disa orėsh do pėrkthehen dhe nesėr i keni nė shtypin ndėrkombėtar. Ma pret mendja AP-ja do jetė e para dhe do valėvitet der nė fund tė javės nė disa gjuhė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.10.2008, 10:13   14
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Duke pėrforcuar qėndrimin e Vukēeviē, edhe ministrja serbe e Drejtėsisė, Snezhana Maloviē reagoi dje lidhur me vendimin e Prokurorisė shqiptare, duke e cilėsuar atė si tė ndikuar politikisht. Sekretari i shtetit nė ministrinė e saj, Sllobodan Homen i tha dje agjencisė serbe tė lajmeve B92 se pėr kėtė vendim tė prokurorisė shqiptare, institucionet e Beogradit duhet tė kėrkojnė ndihmėn e organizatave ndėrkombėtare. “Ne do t’u adresohemi organizatave ndėrkombėtare, mbi tė gjitha Kėshillit tė Europės. Do t’u paraqesim atyre provat dhe unė besoj se Shqipėria do tė duhet tė shpjegojė vendimin brenda 12 orėve pasi Kėshilli Europian tė ketė nė dorė provat. Problemi ėshtė se politikanė shqiptarė janė pėrfshirė nė kėtė ēėshtje dhe ky ėshtė vendim i pastėr politik”, - tha Homen pėr B92.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=46536
Citim:
Nė njė prononcim pėr tė pėrditshmen kosovare “Express”, Behxhet Shala, kreu i Kėshillit pėr tė Drejtat dhe Liritė e Njeriut, kritikon kryeprokuroren Ina Rama pėr vėmendjen qė i kushtoi pretendimeve tė Beogradit pėr ekzistencėn e njė klinike nė Gurrė tė rrethit tė Matit, ku sipas Carla del Pontes, “anėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės grumbullonin ushtarė serbė dhe u hiqnin organet pėr transplant”. Shala thotė se nė kėtė rast institucionet shqiptare i dhanė hapėsirė Serbisė qė tė vazhdojė tė propagandojė gėnjeshtra. “Jogatishmėria pėr tė ndėrruar veprime kundėr njė shpifjeje ordinere, i ka krijuar njė avantazh Serbisė. Atėherė, vėrtet po krijohet njė pėrshtypje se atje paska pasur diēka”, - thotė Shala.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=46533
Citim:
Ai shprehet pėr “Express” se udhėtimi i delegacionit serb nė Tiranė dėshmon edhe njė herė qė institucionet e Kosovės nuk i kanė kushtuar vėmendje kėsaj ēėshtjeje. Sipas tij, kėto institucione asnjėherė nuk janė marrė me ato shumė masakra, krime e spastrimin etnik qė ka bėrė Serbia nė Kosovė. “Ne si institucione, si kosovar nuk po mundem ta materializojmė, masakrat, vrasjet masive, krimet qė janė bėrė nė Kosovė. E tash duhet tė shikojmė se ēfarė do tė bėjnė prokurori nga Serbia dhe Ina Rama”, - shton ai.

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=46533
Unė s'e kuptoj, a e kanė kuptu dy shtetet shqiptare situatėn qė ėshtė krijuar? Siē e ka thėnė dikush tjetėr, pėr 1 libėr shqiptar rreth historisė tonė, ka 700 libra serbė kundėr, gjė qė pasqyrohet dhe nė pėrkthimin nė anglisht, gjermanisht, frėngjisht, etj. Kjo sa pėr kulturė tė pėrgjithshme.

Viēat kėtė e kanė metodė pune. Ėshtė rendi i tyre normal i ditės. Ata nuk "ta bėjnė ty pėr inat", e bėjnė pėr vete, kėshtu kanė mbijetuar. Shtetet shqiptare duhet tė krijojnė shėrbim tė veēantė qė tė merret me antipropagandė dhe propagandė, i cili duhet tė ketė dhe vetėmjaftueshmėri tė caktuar ekonomike. Nuk kemi Finlandėn e Danimarkėn pėr fqinj, kemi bagėti me viēa dhe kafshė tė tjera nga Azia tė ndarė nė stalla sipas feve qė ndjekin.

Ēfarė nuk kanė kuptuar kėta tanėt nga 1300 vitet e fundit?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2008, 17:14   15

Shkrim i cituar Gurrė: Del Ponte t'i kėrkojė ndjesė shqiptarėve, pas shpifjeve


Banorėt e Gurrės sė Matit kėrkojnė rivendosjen e nderit tė familjeve tė tyre dhe tė gjithė zonės pas cenimit qė iu bė nga akuzat e ish-kryeprokurores sė Gjykatės sė Hagės, Karla Del Ponte, pėr trafik organesh tė ushtarėve serbė gjatė luftės sė Kosovės, nė vitin 1999.

Nėpėrmjet njė letre drejtuar pikėrisht ish-kryeprokurores qė tashmė jeton nė Argjentinė, i zoti i shtėpisė qė pretendohet se ka shėrbyer si bazė pėr kryerjen e transplanteve tė organeve tė ushtarėve serbė, Abdulla Katuēi, nė emėr tė familjarėve tė vet, por edhe tė gjithė bashkėfshatarėve tė tij, kėrkon prej Del Pontes ndjesė publike pėr shpifjet qė ka bėrė.

“Kėrkoj fuqimisht qė ju dhe bashkėpunėtorėt tuaj tė asaj kohe t’i kėrkoni njė ndjesė publike familjes sime, fshatit tim dhe shqiptarėve nė pėrgjithėsi.
Sado i lartė tė ketė qenė misioni juaj pėr tė ndėshkuar krimet nė njė pjesė tė botės, besoj se tani mund ta pranoni qė keni bėrė njė gabim tė rėndė, kur mė keni akuzuar mua dhe bashkėfshatarėt e mi pėr diēka qė nuk e kemi pėr traditė”, - shprehet Abdulla Katuēi nė letrėn e vet drejtuar Karla Del Pontes.

Gjithashtu, nė kėtė shkesė, ai i bėn tė ditur ish-kryeprokurores sė Hagės pėr shqetėsimin qė i ka krijuar ajo me shpifjet e saj, jo vetėm familjes sė tij, por edhe gjithė banorėve tė kėsaj zone, tė cilėt thekson ai, si parim nė jetė, kanė vetėm punėn e ndershme.

“Prej katėr vjetėsh, me shumė shqetėsim, unė dhe familja ime kemi ndjekur jehonėn e kėsaj fushate, megjithėse, siē e dini edhe ju vetė, pa u siguruar asnjė provė, element apo dėshmi tė gjetur nė shtėpinė, fshatin, apo krahinėn time lidhur me trafikun e pretenduar tė organeve tė ushtarėve serbė. Kjo zhurmė u ringjall pas kėrkesės sė fundit tė prokurorit serb. Kjo histori e rėndė njerėzore pėr mua e familjen time, pėrfshirė edhe krahinėn ku banoj, na ka traumatizuar”, - thuhet mė tej nė letrėn drejtuar Del Pontes.

http://www.shekulli.com.al/news/49/A...008-11-08.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2008, 16:41   16
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Sot prokurori pedofil serb, polli njė tjetėr akuzė, duke qenė se kishte ra interesi ndėrkombėtar. Kėsaj radhe bashkė me ata "qė supozohet" se iu janė marrė dhe shitur organet, "mund tė ketė pasur" dhe debilė me diplomė nga ēmendinat nėpėr ShV.

Citim:
BELGRADE, Serbia (AP) - Serbian prosecutors say they have evidence that 40 mental patients were taken to Albania from an asylum in Kosovo and that some could have ended up as victims of an organ trafficking ring.

Serbia's war crimes prosecutor spokesman Bruno Vekaric told The Associated Press the evidence emerged as part of an investigation into the fate of more than 300 Serbs allegedly abducted by ethnic Albanian rebels around the time of the 1998-99 Kosovo war.

Vekaric said Thursday some of the patients may have been victims in the organ trafficking ring described in a book by former chief U.N. war crimes prosecutor, Carla Del Ponte.

Albania's top prosecutor refuses to reopen an investigation into the alleged ring.

http://www.pr-inside.com/serbia-prob...al-r914423.htm
Nqs ka ndonjė paidentitets globalist tė lumtur qė lexon, do tė doja ta shikojė mirė gjithė fillimin dhe zhvillimin e kėtij muhabeti sepse nuk ka mėnyrė mė direkte tė tė treguari tė procesit tė shkrujtjes sė historisė nga fqinjėt tanė tė dashur. Sepse paidentitetsit kur flasin pėr Shqipėrinė, flasin tamom si fqinjėt tanė tė dashur. Dhe kjo dmth se pėrveē qė i ka lonė sistemi nervor, e hanė dhe propagandėn me bukė 24/7.

Si gjithmonė lajmi qe nga AP-ja.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2008, 16:59   17
Citim:
Sipas serbėve OKB-ja mendon se ka "varr masiv" serbėsh nė Gurrė

Hetuesit e OKB-sė kanė siguruar prova pėr ekzistencėn e njė varri masiv nė Shqipėri, ku dyshohet se ndodhen trupat e serbėve tė cilėve iu morėn organet gjatė luftės sė Kosovės. Lajmi ėshtė bėrė i ditur dje nga gazeta serbe "Blic", qė citon njė raport sekret tė hetuesve ndėrkombėtarė. "Ka prova pėr ekzistencėn e njė varri masiv me trupa serbe nė fshatin Gurrė tė rrethit tė Matit, nė Shqipėri. Vendndodhja e varrit masiv, 1.6 kilometra larg tw ashtuquajturws "shtėpia e verdhė" ėshtė shėnuar nė raportin e Kombeve tė Bashkuara nė mars tė 2004 dhe ende nuk u ėshtė deklaruar zyrtarisht prokurorėve serbe tė luftės", - shkruan gazeta serbe.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=50203
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.12.2008, 22:40   18

Shkrim i cituar Mat: Protesta ndaj idiotėsive tė Del Pontes e Serbisė


Qindra matjanė kanė vendosur tė mblidhen e tė protestojnė publikisht ndaj akuzave tė hedhura prej ish-kryeprokurores sė Hagės, Karla Del Ponte, e qė janė pėrsėritur kohėt e fundit nga media zyrtare serbe, se nė njė shtėpi tė fshatit Rripė, nė Komunėn e Gurės, "janė mbajtur robėr serbė" gjatė kohės sė konfliktit shqiptaro-serb, e "mbi ta janė kryer tortura deri dhe transplante organesh".

Mbi 300 banorė nga zona tė ndryshme tė Matit janė mbledhur tė shtunėn pėrpara shtėpisė se Abdulla Katucit, pikėrisht shtėpia e pėrfolur nė librin e kujtimeve tė Del Pontes. Nė protestė ka marrė pjesė deputeti i zonės, Qemal Minxhozi ndėrkohė qė janė hedhur parulla kundėr Del Pontes e Millosheviēit, duke kėrkuar drejtėsi pėr shpifjet.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=3066
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2009, 18:27   19
Citim:
Njė aktakuzė e Del Pontes kundėr Shqipėrisė e Kosovės
08/03/2009  Duke lexuar librin e Karla del Pontes (2)
Bajrush MORINA


“Zonja prokurore” (nė origjinal “La Caccia...”) botim nė kroatishte, Profil International, Zagreb 2008

Mė 28 shtator tė vitit 1999 kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės do tė shkelte pėr herė tė parė tokėn e Kosovės. Tetė muaj mė parė kishte provuar tė futej nė Kosovė edhe paraardhėsja e Del Pontes, kryeprokurorja Luis Arbour, por atėherė, nė janar tė vitit 1999, ajo ishte ndaluar nga regjimi policor serb nė kufirin Maqedoni–Kosovė. Del Ponte hynte lirisht nė Kosovė, sepse nuk ishin mė forcat serbe qė ta pengonin, por ishin forcat e KFOR-it, qė asaj do t’i ofronin siguri dhe akomodim nė bazėn e tyre ushtarake nė Prishtinė. Por pėrderisa paraardhėsja e saj, Luis Arbour, kishte tentuar tė hynte nė Kosovė pėr tė hetuar krimin e policisė serbe tė shkaktuar nė Reēak, Del Ponte kishte ardhur me njė mision tjetėr nė Kosovė. Qėllimin e saj ajo ia kishte shprehur edhe vetė komandantit tė KFOR-it, gjermanit Klaus Rajnhard. Del Ponte e thotė haptas nė librin e saj “Zonja prokurore” qėllimin e kėsaj vizite nė Kosovė: tė mblidhte fakte pėr tė ngritur aktakuzė kundėr ish-komandantėve tė UĒK-sė, nė radhė tė parė kundėr Agim Ēekut, i cili nė atė kohė ishte komandant i TMK-sė.

Kosova nė sytė e Karla del Pontes

Se kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės ishte mbushur plot paragjykime pėr Kosovėn, vėrehet qė nė kapitullin e parė tė librit tė saj, pėr tė vazhduar edhe nė kapitullin e parafundit pėr Kosovėn. Nė faqet 55–56 tė librit tė saj Del Ponte i bėn njė pėrshkrim tė tmerrshėm Kosovės. Kosova nė sytė e Del Pontes ėshtė njė vend i varfėr, me shtėpi me mure tė mėdha, me fėmijė qė i ruajnė delet, njė vend i trafikut tė drogės e prostitucionit, njė vend ku banorėt nuk i kanė pranuar ligjet e shtetit, por zakonet e veta tė hakmarrjes – gjak pėr gjak.

Madje, kėtė pėrshkrim tė keq pėr Kosovėn, Del Ponte e vazhdon edhe pėr bazėn e KFOR-it nė Prishtinė, ku ishte vendosur. Njė dhomė pa ēarēafė tė pastėr, me njė WC tė pėrbashkėt pėr 10 veta dhe plot gjuajtje me armė gjatė natės (faqe 57). Kjo ėshtė ndjenja e akomodimit tė saj nė bazėn e KFOR-it nė Prishtinė. Me njė fjalė, Del Ponte e pėrshkruan Kosovėn e vitit 1999 si njė vend larg civilizimit, sikur tė mos ishte pjesė e Ballkanit dhe Evropės, ndėrkaq shqiptarėt sikur tė ishin popull prapanik qė zbatojnė ligjet e hakmarrjes e jo ligjet e shtetit!

Por kryeprokurorja e Tribunalit Ndėrkombėtar nuk ka bindje tė errėt vetėm pėr Kosovėn dhe popullin e saj. Ajo shpalos edhe informacionet e saj tė gabuara dhe tendencioze edhe pėr luftėn nė Kosovė, veēanėrisht pėr luftėn e UĒK-sė. Pikėrisht mbi kėto informacione tė gabuara dhe tendencioze ajo do tė ngrejė dy aktakuza kundėr 6 luftėtarėve tė UĒK-sė, dy prej tyre komandantė tė UĒK-sė (Fatmir Limajt dhe Ramush Haradinaj). Tė dyja kėto aktakuza janė hedhur poshtė nga trupi gjykues: i pari nė tė dyja shkallėt e gjykatės, i dyti tash pėr tash nga shkalla e parė e trupit Gjykues tė Tribunalit.

Duhet tė shtojmė se disa herė nė librin e saj Del Ponte e quan Kosovėn, edhe nė vitin 2007, “krahinė serbe” apo “krahinė autonome”.

Sipas Del Pontes, “UĒK-ja kishte provokuar luftėn nė Kosovė” e jo policia serbe!

Mbase duket e pabesueshme pėr nė brendinė e librit “Zonja prokurore”, mė saktėsisht nė mes tė faqeve 39–50 lexuesi mund tė gjejė edhe mjaft “margaritarė” tė tjerė tendenciozė e paragjykues pėr luftėn nė Kosovė, pėr rezistencėn e armatosur tė popullit tė Kosovės, tendenca dhe paragjykime kėto qė janė tė pafalshme dhe tė paarsyetueshme pėr njė kryeprokurore ndėrkombėtare, e cila ėshtė zgjedhur nga OKB-ja pėr dėnuar ata qė kanė bėrė krime lufte e jo ata qė kanė qenė tė viktimizuar nga kėto krime.

“Nė vitin 1998 kryengritėsit shqiptarė me emrin UĒK kishin shtuar sulmet ndaj policėve serbė, ndėrsa popullata civile shqiptare ishte gjithnjė e mė shumė e maltretuar nga policia serbe.” Ja, ky ėshtė njė prej konstatimeve tendencioze tė Del Pontes. Pra, sipas saj, UĒK-ja “sulmonte” policėt serb, ndėrkaq kėta tė fundit nuk bėnin asgjė tjetėr mė shumė veēse keqtrajtonin popullatėn civile shqiptare! Pra, sulmet i bėnte UĒK-ja, ndėrsa keqtrajtimet policia serbe (!).

Kryeprokurorja e Tribunalit shpreh edhe shumė herė nė kėtė libėr “revoltėn” e saj ndaj shqiptarėve. “Nga shqiptarėt nė Prishtinė kemi marrė kėrcėnime dhe vetėm pak informacione...”, thotė ajo nė faqen 39, ku bėn fjalė pėr aktivitetin e zyrtarėve tė Zyrės sė Prokurorisė sė Tribunalit nė Kosovė. Ndėrkaq informacionet e para pėr pėrgatitjen e njė aktakuze kundėr njė komandanti tė UĒK-sė Del Ponte do t’ia japė kryeministrit serb Vojisllav Koshtunica gjatė njė takimi tė mbajtur nė Beograd (faqe 103).

“Dosja” e Natasha Kandiqit kundėr shqiptarėve dhe KFOR-it

Kur nė nėntor tė vitit 1999 Karla del Ponte do tė vinte pėrsėri nė Kosovė, do tė merrte njė “dosje” nga serbja Natasha Kandiq, qė njihet si aktiviste pėr tė drejtat e njeriut. Kandiq do t’ia dorėzojė Del Pontes listėn me emrat e 593 serbėve, tė cilėt gjoja ishin rrėmbyer pas 12 qershorit tė vitit 1999, pra pas hyrjes sė forcave tė NATO-s nė Kosovė. “Natasha Kandiq ka kėrkuar nga unė qė mandatin e Tribunalit ta zgjerojė edhe nė rastet e tjera kriminale tė kryera jashtė kohės sė luftės sė armatosur nė Kosovė dhe kėshtu tė jetė e mundur qė tė mos lihen nė heshtje krimet qė UĒK-ja u ka bėrė serbėve dhe tė tjerėve, duke pėrfshirė njoftimet shqetėsuese, sipas tė cilave UĒK-ja ka rrėmbyer serbė edhe para syve tė NATO-s” (faqe 102). Ja, kėto janė informacionet qė “humanistja serbe” i ka ofruar kryeprokurores serbe nė nėntor tė vitit 1999.

Kandiq edhe sot e kėsaj dite cilėsohet si “aktiviste pėr tė drejtat e njeriut”, ka pėrfaqėsi nė Prishtinė, pritet me pompozitet nga disa mediume dhe gazetarė, ndėrkohė ėshtė mik shtėpie e njė prej emrave tė njohur tė skenės politike e institucionale tė Kosovės (!).

Misteret e “shtėpisė sė verdhė” nė kufi me Shqipėrinė

Nė kapitullin ku flet pėr Kosovėn, kryeprokurorja e Tribunalit Karla del Ponte ka ngritur njė aktakuzė tė rėndė kundėr popullit shqiptar nė pėrgjithėsi, kundėr shtetit shqiptar dhe kundėr luftėtarėve tė UĒK-sė. E iniciuar nė bazė tė disa informacioneve tė mediumeve tė huaja, informacione kėto tė pabotuara, por mė tepėr si thashetheme, Del Ponte nis hetimet pėr gjoja njė shtėpi, qė gjendej nė afėrsi tė kufirit Shqipėri Kosovė, ku sipas informacioneve tė saj tė rreme, janė depėrtuar qindra serbė tė rrėmbyer gjatė luftės nga UĒK-ja dhe ku u janė bėrė operacione eksploatimi tė pjesėve tė brendshme tė trupit tė tyre (!). Del Ponte dėrgon nė vendin e ngjarjes ekipin e saj. Ata e vizitojnė kėtė shtėpi. E shohin me sytė e tyre gjendjen e kėsaj shtėpie, e cila nuk ofronte as kushte minimale pėr banim normal, pale pastaj pėr ndonjė sallė operacioni. Skaj shtėpisė, te njė grumbull plehu, gjejnė disa fasha dhe shiringa injeksioni, qė mbase ēdo familje mund t’i ketė nė shtėpi pėr ēdo rast nevoje. Aq mė tepėr pėr njė familje qė kishte me dhjetėra kilometra ambulancėn mė tė afėrt dhe qė gjatė dimrit ishte e izoluar krejtėsisht pėr disa muaj nga bota.

Nė njė prej dhomave tė katit tė parė, qė ishte e lyer me gėlqere, nė njė skaj tė njė muri gjejnė dy-tri pika gjaku, tė cilat nuk janė vėrtetuar asnjėherė nėse kanė qenė pika gjaku tė njerėzve apo shtazėve. Pėrreth kėsaj shtėpia asnjėherė nuk ėshtė zbuluar ndonjė “varrezė masive”, prandaj i gjithė misteri i kėsaj shtėpie mbetet vetėm njė shpifje, njė paragjykim dhe njė akuzė e rėndė e Karla del Pontes pėr dy shtetet: Shqipėrinė dhe Kosovėn, dhe pėr njė popull: popullin shqiptar.

Libri “Zonja prokurore” i Karla del Ponte duhet tė lexohet me kujdes, sidomos nga prokurorėt e Shqipėrisė dhe Kosovės. Mbi bazėn e shpifjeve tė saj duhet tė ngrihet njė aktakuzė ndėrkombėtare kundėr saj.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=57751
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2009, 22:05   20

Shkrim i cituar Sr/ Serbia do tė padisė ShP pėr ndihmėn dhėnė UĒK-sė gjatė luftės


Sipas prokurorėve tė shtetit skizofren nė gadishull, Serbisė, njė padi do tė ngrihet nga ky shtet kundėr Shqipėrisė Perėndimore pėr "ndihmėn dhėnė UĒK-sė gjatė kohės sė luftės". Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga gazeta "Express" e cila i referohet me radhėn e vet njė interviste, tė dhėnė nė televizionin publik serb, nga zėdhėnėsi i tė ashtuquajturės "prokurori serbe pėr krimet e luftės", Bruno Vekariē. Sipas kėtij, prokurorėt "qė merren me krimet e kryera gjatė luftės kanė gjetur fakte tė mjaftueshme" se shteti Perėndimor shqiptar ka ndihmuar UĒK-nė nė luftėn e zhvilluar 10 vjet mė parė.

http://www.shqipmedia.com/2009/03/se...is-shqiperine/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.