Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Propaganda a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 23.8.2015, 13:25   161
Citim:
OKB, Thaēi: Lufta e Serbisė ishte njė fashizėm i pastėr

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	thaci.jpg
Shikimet:	96
Madhėsia:	174,3 KB
NNJ:	7398I ashpėr ėshtė treguar zėvendėskryeministri Hashim Thaēi ndaj deklaratave tė homologut tė tij serb nė lidhje me spastrimin etnik qė po bėhet ndaj serbėve nė Kosovė.

Thaēi i ka thėnė Daēiēit se ka qenė Serbia dhe ushtria e kėtij shteti qė ka bėrė krime nė Kosovė, qė ka shkatėrruar mbi 300 objekte fetare, qė ka djegur mbi gjysmėn e Kosovės nė vitet 98-99., qė ka larguar dhunshėm mbi 1 milion qytetarė tė Kosovės.
Kėto tė gjitha sipas Thaēit janė spastrim etnik ndaj shqiptarėve dhe pėr kėtė Kosova nuk do tė rrijė duarkryq por do tė ngrejė padi.

“Ju do tė vazhdoni luftėn se e keni zakon por prapė do ta humbisni”, ka thėnė Thaēi gjatė fjalimit tė tij nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit.

Zėvendėskryeministri dhe njėherit Ministri i Punėve tė Jashtme Hashim Thaēi nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit, ka folur pėr krijimin e Gjykatės Speciale dhe luftėn qė ėshtė bėrė nė Kosovė.

Duke rikujtuar krimet qė janė bėrė nė Kosovė gjatė vitit 98/99 nga shteti i Serbisė, Thaēi ka thėnė se Kosova nuk do tė lejojė qė Gjykata tė barazojė krimet gjenocidiale tė Millosheviēit tė shtetit tė Serbisė, me veprimet e dėshpėruara eventuale tė individėve tė komunitetit tė shtypur, tė kryera gjatė ose pas luftės.

“Tashmė kanė kaluar shtatėmbėdhjetė vjet qė nga fillimi i luftės nė Kosovė nė vitin 1998. Ju mund tė mbani mend se rezistenca jonė ishte njė rast i vėrtetė i Davidit qė luftonte Goliatin. Mė lejoni tė them zonja presidente se nuk ka kosovar, pėrfshirė kėtu edhe veten time, i cili do tė qėndrojė duarkryq dhe tė lejojė qė Gjykata Speciale tė barazojė veprimet gjenocidale tė Sllobodan Millosheviēit, tė shtetit tė Serbisė, me veprimet tė dėshpėruara eventuale tė individėve tė komunitetit tė shtypur, tė kryera gjatė ose pas luftės.

Lufta e Serbisė kundėr Kosovės ėshtė bėrė me pėrfshirjen e ushtrisė, policisė dhe njėsiteve paraushtarake dhe ėshtė mbėshtetur edhe nga intelektualėt serbė. Thjesht dhe qartė kjo luftė e Serbisė ishte njė fashizėm i pastėr”, tha Thaēi.

Po ashtu Thaēi tha gjatė fjalimit tė tij se nė Kosovė nuk do tė lejohet qė historia tė rishkruhet pėr tė turbulluar dallimin nė mes tė shtypėsit dhe viktimės (tė shtypurit).
“Ne do tė mbrojmė trashėgiminė e luftės sonė, lirinė e Kosovės dhe pavarėsinė tonė”, ka thėnė Thaēi.

http://www.oranews.tv/rajoni/thaci-l...izem-i-paster/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:35.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.