Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.6.2008, 21:35   1

Shkrim i cituar Z1: Ecuria ekonomike


Vėzhgim mbi ecurinė dhe pavarėsinė ekonomike nė Zonėn 1.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2008, 22:04   2

Shkrim i cituar Verior: FMN-ja i imponohet qeverisė nga BE-ja


Mosndryshimi i politikave fiskale dhe mosulja e tatimeve qė ėshtė duke e propozuar Fondi Monetar Ndėrkombėtar (FMN), do ta thellojnė edhe mė tej varfėrinė nė shtetin e Shqipėrisė Veriore, pasi asnjė investitor i jashtėm nuk do tė vijė tė derdhė kapitalin e tij nė vend.

http://www.telegrafi.com/?id=46&a=61
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2008, 23:36   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Prit kur tė "kėrkojmė kredi".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2008, 17:00   4

Shkrim i cituar Prishtinė: Sistemi bankar rrit depozitat nė 1.4 mld €


Kriza financiare botėrore nuk ka prekur sistemin bankar nė Shqipėri tė Veriut, pėrkundrazi gjatė kėtyre muajve depozitat nė bankat shqiptaroveriore janė rritur pėr gati 150 milionė euro. Prej kėsaj shume 1 miliard euro janė nė qarkullim nė kredi brenda vendit, ndėrsa kthimi i kredive ėshtė nė nivel shumė tė mirė.

http://www.telegrafi.com/?id=46&a=1196
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2009, 17:44   5

Shkrim i cituar Perėndimor: FMN-ja refuzohet nga qeveria


Qeveria shqiptaroperėndimore dhe FMN-ja nėnshkruan tė enjten memorandum mirėkuptimi nė pėrfundim tė marrėveshjes sė gjashtė trevjeēare pėr nxjerrjen e vendit nga varfėria. Ministri i financave, Ridvan Bode, tha se Shqipėria (Perėndimore) kalon nga mbikėqyrja e drejtpėrdrejtė dhe e hapur prej FMN-sė, nė njė mbikėqyrje tė 2-3 parametrave kryesorė ekonomikė.

http://www.bbc.co.uk/albanian/regionalnews/2009/01/090108_shqiperi_fmn.s...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2009, 23:36   6
reparti kimik
 
Citim:
Fondi Monetar ikėn nga Shqipėria

Fondi Monetar Ndėrkombatėr nė vendin tonė do tė jetė tashmė vetėm asistues e kėshillues, nėse qeveria shqiptare do t’ia kėrkojė njė gjė tė tillė. Qeveria shqiptare nėnshkroi sot marrėveshjen e fundit me Fondin Monetar Ndėrkombėtar, (FMN), duke mbyllur kėshtu zyrtarisht programin e kėsaj organizate nė Shqipėri.

http://www.shekulli.com.al/news/101/...009-01-08.html
Shalom thuhet e?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2009, 21:46   7
Citim:
Kur kriza kėrkohet tė importohet me zor
Fatmir Kovaēi

“E vetmja pėrmasė e krizės sė sotme botėrore qė mund tė dėmtojė seriozisht ekonominė shqiptare, ėshtė ajo psikologjike”, - ishte shprehja e goditur e njė analisti shqiptar tė ekonomisė, pak ditė mė parė nė njė debat televiziv. Po pse e goditur? Sepse ekonomia shqiptare duket mė pak e prekura nė rajon (leku ynė ėshtė zhvlerėsuar me 6 pėr qind nė raport me euron, ndėrsa monedha maqedonase 18 pėr qind, ajo malazeze 16 pėr qind, ajo hungareze 22 pėr qind e me radhė).

U ngrit njė zhurmė e madhe pėr fabrikat me material porositėsi dhe mundėsinė qė ato tė mbyllen dhe hedhin nė rrugė 6 mijė punonjės. Asgjė e tillė nuk ndodhi. Tė dhėnat e fundit dėshmojnė se ato prodhojnė dhe eksportojnė normalisht, ngaqė ēmimet e eksportit shqiptar janė konkurruese. Atėherė, ku ėshtė kjo binadalė krizė? Ku na fanepset kaq frikshėm? Ndoshta nė fjalėt e njė pėrfaqėsuesi konservator (Bell) i njė institucioni po aq konservator (FMN-ja)? Nė parashikimin se ekonomia jonė mund tė rritet nga zero deri tek njė pėr qind?

Menjėherė vrapuan “ekspertėt” e opozitės pėr tė thėnė se ky parashikim do tė jetė ai i vėrteti. Helbete, e thotė FMN-ja. Mirėpo FMN-ja parashikoi edhe pėr vitin 2007 njė rritje prej 3-4 pėr qind, pėr shkak tė krizės energjitike nė rajon. Por parashikimi nuk doli (ekonomia shqiptare shėnoi rritje me 6 pėr qind). Ėshtė nė natyrėn e FMN-sė tė vetėpėrmbahet, madje tė parashikojė skenarin mė tė keq tė mundshėm pėr zhvillimin e ekonomive qė kėshillon. Ndoshta ėshtė edhe politikė e vjetėr e saj (sa mė shumė tė nxish njė strukturė ekonomike, aq mė tepėr para mund tė marrėsh nga donatorėt e tu - shtetet e fuqishme anėtare tė FMN-sė - pėr ta ndihmuar kėtė vend).

Mirėpo qeveria shqiptare nuk tutet nga pozicioni i saj. Paratė e FMN-sė janė pėr vende nė pikė tė hallit. Ne nuk i duam ato para, pse mund ta menaxhojmė shumė mirė situatėn edhe me kėto vėshtirėsi qė janė sot, duket se thotė qeveria jonė. Kėrcen e harbohet opozita. Jeni duke na larguar nga partnerėt financiarė ndėrkombėtarė!

Kujt t’i besojmė? Unė dua t’i besoj ministrit tim tė sotėm tė Financave. Ishte i vetmi qė nė nėntor 1996 parashikoi katastrofėn e piramidave financiare dhe pati kurajo t’i binte kambanės, me aq sa i lejohej nė atė kohė. Ėshtė po ai sot qė ka kurajon tė thotė se ekonomia jonė i ka kėllqet e shėndosha dhe nuk do tė rrėzohet, por do ta pėrballojė krizėn. I njėjti person, nė dy kohė tė ndryshme, me dy parashikime tė ndryshme. E para pesimiste dhe paralajmėruese pėr furtunėn qė ndodhi vėrtet, e dyta optimiste dhe parathėnėse se gjėrat do tė na shkojnė nė tėrėsi mirė kėtė vit tė vėshtirė.

Po atėherė, kobėsitė e trumbetuara nga kukuvajkat ekonomike tė opozitės? A duhet t’i marr pėr bazė ato? Mundet qė shumė shqetėsime tė jenė tė drejta, por nuk ka realisht vend pėr alarm e akoma mė keq, panik. Bankat po rezistojnė mirė, edhe pse kanė tkurrur kreditin. Tė ardhurat nga emigrantėt, pas njė rėnieje tė fortė nė periudhėn nėntor 2008 - janar 2009, kanė nisur tė normalizohen. Parashikimet e zymta pėr humbje nė masė tė vendeve tė punės nga qindra mijėra emigrantė shqiptarė nė Greqi dhe Itali pėr fat tė mirė nuk janė vėrtetuar. Thjesht emigrantėt nė kėta muaj tė pasgoditjes sė parė tė fortė tė krizės nė kėto vende, kanė dashur tė tregohen tė kujdesshėm dhe nuk kanė sjellė para sikurse sillnin mė parė nė shtėpitė e tyre e tek tė afėrmit nė Shqipėri. Por prirja ka nisur tė ndryshojė.

Edhe pse vijon pasiguria e madhe pėr tė ardhmen e vendit tė punės nė kėto vende tė zhvilluara fqinje, emigrantėt tanė duket se e kanė rifituar qetėsinė. Dhe bashkė me tė po rinisin gradualisht tė rifusin para nė atdhe. Njė tjetėr shenjė optimiste e japin investimet e huaja. Duke pėrjashtuar ndoshta industritė e mineraleve dhe tė hekurit qė ende janė nė vėshtirėsi, projektet energjitike nuk po ndalin tek ne. Nuk ka asnjė vonesė apo njoftim pėr shtyrje tė projekteve tė mėdha energjitike disa miliardaeuroshe.

E njėjta gjė po ndodh edhe me privatizimet strategjike, duke pėrjashtuar hapin fals tė INSIG-ut.

Nė kėtė situatė nuk mund tė jem me daullet e shiut tė opozitės. Nuk ka prag katastrofe ekonomike nė Shqipėri, sikurse duan disa tellallė tė saj tė nėnkuptojnė. Qeveria po tregon kurajo me sprovėn e rritjes sė rrogave e pensioneve nė muajin maj. Kjo rritje mund tė gjallėrojė ekonominė, sikurse edhe mund tė rėndojė financat publike. Varet shumė nga besimi ynė tek shėndeti i bankave dhe nė tėrėsi i ekonomisė sonė.

Nėse importojmė me zor krizė e panik, do tė tėrheqim depozitat dhe nuk do tė shpenzojmė. Opozita bėn gabim fatal kur i fryn zjarrit tė kėtyre frikave. Nėse bėjmė zgjedhjen e menēur qė tė shpenzojmė me takt dhe t’u besojmė kursimet tona bankave, nuk ka “ekspert” tė frenojė rritjen ekonomike shqiptare.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17608
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2009, 21:50   8
allianz
 
Kėta tė Sorosit janė bėrė si nevrastenikė kėto kohėt e fundit. Na ēanė trapin. S'hap dot njė media pa u bombarduar nga profetė tė panumėrt Armagedonesh qė do na bien mbi kokė... Sa pėr parazitėt e FMN-sė vlen ende shprehja se "Kina ka ecur pėrpara duke bėrė tė kundėrtėn e asaj qė kėshillon FMN-ja".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.4.2009, 23:58   9

Shkrim i cituar INSTAT: ShP 8,6% rritje ekonomike nė mes "tė krizės"


Shqipėria Perėndimore ėshtė vendi me rritjen mė tė lartė ekonomike nė botė nė rangun e 8.6%, gjatė 3 muajve tė fundit tė 2008-ės. Konfirmimi ka ardhur dje nga INSTAT-i, duke thyer kėshtu parashikimet ogurzeza tė FMN-sė. Ndėrkaq FMN-ja ka deklaruar se parashikon rritje 0% pėr tremujorin e parė tė 2009-ės.

“Shifra e tremujorit tė katėrt (2008) shėnon njė rritje prej 2.5% krahasuar me tremujorin paraardhės, ēka reflekton rritje nė degėt kryesore tė ekonomisė”, u shpreh dje drejtori i Llogaritjeve Kombėtare, Gjergji Mano.

Gjithashtu, shifra e publikuar nga INSTAT-i pėr rritjen ekonomike tė vitit 2008 ėshtė mė e larta pėr vendin nė 18 vitet e fundit.

http://www.korrieri.com/Ekonomi/911.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2009, 10:24   10
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kriza e tė tjerėve mund tė bėhet zhvillim pėr disa tjerė. Ēfarė ėshtė konkretisht kjo rritje ekonomike: Hapje biznesesh, shitje mė e madhe, rritje pagash, apo...?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2009, 12:02   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ja ku i ke nga goja e ujkut:

Citim:
Shifra e tremujorit tė IV-t tė PBB-sė (2008) shėnon njė rritje prej 2.5 % krahasuar me tremujorin e mėparshėm. Njė rėnie nė industri kompensohet kėtė tre-mujor me rritje nė degėt e tjera tė ekonomisė, kryesisht post-telekomunikacioni, ndėrtimi dhe shėrbimet tė cilat japin njė rezultante pozitive.

Kėshtu krahasuar me njė tremujor mė parė industria ka pėsuar 2.2 % rėnie, por rritje tė konsiderueshme janė shėnuar nė degėn e post- telekomunikacioni me 9.5 %, shėrbimet (ndaj popullatės dhe ndėrmarrjeve) me 4.5% dhe ndėrtimi me 3.3 %. Ndėrkohė qė, krahasuar me tremujorin paraardhės rritje ėshtė shėnuar edhe nė degėt e tjera tė ekonomisė si bujqėsia, gjuetia dhe pyjet me 1.7%, tregtia me 1.2 % dhe transporti 1.7%.

Rritja ekonomike e tremujorit tė katėrt (2008) krahasuar me tė njėjtin tremujor pėr vitin 2007 ėshtė me 8.6 %, ku pėrsėri efektin mė tė madh e kanė degėt e post-telekomunikacionit 39.1%, shėrbimet 14.0% dhe ndėrtimi me 9.3%.

Rritja vjetore 2008 bazuar nė tė dhėnat tremujore ėshtė 8.0 % krahasuar me vitin 2007. Ky tregues pėrben shifrėn preliminare pėr llogaritjen e PBB-sė vjetore, shifėr kjo dinamike nė vetvete, e cila i nėnshtrohet politikave tė revizionimit.

http://www.instat.gov.al/graphics/do...jore/PBBQ4.pdf
Kjo "kriza botėrore" ėshtė interesante. Anglia kishte deklaruar dje se "i bėri tashmė ballė me sukses krizės". Pas disa vjetėsh do merret vesh se sa shtete (nga kėto tė dorės sė dytė) do zhyten pėr shkak tė kredive qė po marrin nga FMN, prej "krizės".

Interesant ėshtė dhe qėndrimi i guv. Fullani, qė deri dje pallte se s'kemi nevojė pėr fonde nga jashtė, por qė pas atyre deklaratave (qė me sa duket "s'i kishte menduar mirė") u bėnė tani disa ditė qė pall lart e poshtė se duhet "tė marrim kredi nga FMN" qė "tė pėrballojmė krizėn"... Mbledhje me kostum.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2009, 12:27   12
Citim:
FMN ndan kredi pėr Meksikėn

Fondi Monetar Ndėrkombėtar miratoi ndarjen e 47 miliardė dollarėve kredi pėr Meksikėn. Ky ėshtė vendi i parė i cili do tė marrė kredi sipas skemės sė re pėr ndihmė vendeve nė zhvillim, nė kohėn e krizės globale. Disa vende tė Evropės Lindore kanė kėrkuar linja tė ngjashme kreditimi.

http://www.rtklive.com/?categoryId=3&newsId=34775
Citim:
Shehu: “Jemi gati tė kėrkojmė ndihmė nga FMN-ja nėse prekemi nga kriza”

Zėvendėsministri i Financave, Sherefedin Shehu, deklaroi dje se qeveria ėshtė e gatshme tė bashkėpunojė me institucionet financiare ndėrkombėtare, konkretisht me Fondin Monetar Ndėrkombėtar, nė rast se ėshtė e nevojshme. Sipas tij, aktualisht qeveria shqiptare ka njė marrėveshje bashkėpunimi me Bankėn Botėrore, pėr mbėshtetjen e politikave buxhetore. Zėvendėsministri Shehu, tha mė tej se pėr momentin nuk ėshtė e nevojshme qė tė merren fonde nga institucionet financiare ndėrkombėtare pėr tė pėrballuar efektet e krizės ekonomike globale.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=15652
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2009, 09:48   13

Shkrim i cituar ShV: Rritja ekonomike ishte 5.4% pėr 2008-ėn


“Gjatė vitit 2008 ekonomia e Kosovės u rrit nė shkallė prej 5.4 pėr qind, rritje qė i dedikohet rritjes sė konsumit dhe investimeve private, rritjes sė nivelit tė shpenzimeve dhe tė investimeve kapitale nga ana e buxhetit tė shtetit, si dhe remitancave apo tė hyrave nga transferet e punėtorėve tonė nė botėn e jashtme”, ka pohuar guvernatori i BQK-sė, Hashim Rexhepi, gjatė paraqitjes sė raportit tė punės tė BQK-sė pėr vitin 2008.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=21391
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2009, 03:51   14

Shkrim i cituar Veriori anėtarėsohet nė FMN dhe BB


Presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi nėnshkruan tė hėnėn nė Vashington pranimin pėr anėtarėsim nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar (FMN) dhe nė Bankėn Botėrore (BB). Shteti i Veriut u anėtarėsua nė FMN nė fillim tė majit, ndėrsa nė BB nė fillim tė qershorit. Nė tė dy rastet, pėr pranimin e nė kėto institucione votuan edhe pėrfaqėsues tė shteteve qė ende nuk e kanė njohur Veriun si shtet.

http://alsat-m.tv/rajoni/16054.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2009, 07:09   15

Shkrim i cituar Perėndimor: Rritja ekonomike parashikohet nė 4.8% pėr 2009


Nė analizėn e fundit tė treguesve makroekonomikė, Ministria e Financave parashikon qė rritja ekonomike e vendit kėtė vit tė jetė 4.8%, ndėrsa vitin tjetėr ritmet e rritjes do t'i kthehen 6 pėrqindėshit. Parashikimet mė tė fundit janė bėrė nė programin makroekonomik 2009-2012.

Me gjithė problemet nė energji, thatėsirė dhe krizėn ekonomike nė tregjet e huaja, rritja ekonomike e shtetit Perėndimor vazhdon tė jetė nė nivele tė larta, shpjegojnė ekspertėt. Nė themel tė parashikimeve deri nė 2012, janė ruajta e stabilitetit makroekonomik, mbajtja e normės sė inflacionit rreth nivelit 3%, mbajtja e deficitit nė norma tė ulėta dhe ulja e borxhit publik nė pėrputhje edhe me Kriteret e Mastrihtit, si dhe zbutja e deficitit tė llogarisė korrente.

http://www.kohajone.com/html/artikull_44400.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 22:46   16

Shkrim i cituar INSTAT: 6% rritja ekonomike pėr 3-mujorin e parė tė 2009-ės


Tre muajt e parė tė kėtij viti kanė rezultuar pozitivė pėr ekonominė shqiptare. Instituti i Statistikave publikoi dje tė dhėnat e PBB-sė pėr muajt janar, shkurt dhe mars. Kėtė tremujor ekonomia rezulton e rritje 6 pėr qind krahasimisht me tremujorin e parė tė vitit 2008. Ekspertėt vlerėsojnė se degėt qė dhanė kontribut nė rritje janė telekomunikacioni, shėrbimet, ndėrtimi, ndėrsa rėnien mė tė lartė e pati dega e industrisė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=60897
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.7.2009, 09:48   17
Citim:
Pėrfundon misioni i FMN nė Shqipėri

Fondi Monetar Ndėrkombetar ka mbyllur dje misionin nė Shqipėri, ashtu si ishte paralajmėruar. Nė simbolikė tė kėtij largimi kryeministri Berisha, ėshtė pėrshėndetur dje me pėrfaqėsuesen e FMN nė Shqipėri, Ann-Margaret Westin.

Zonja Westin u shpreh se, "po largohem nga Shqipėria, me mbresa shumė tė mira nga tė gjitha pikėpamjet dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar ėshtė i hapur pėr bashkėpunim tė mėtejshėm me qeverinė shqiptare".

Qeveria dhe Fondi kane lėnė tė hapur kėshtu, rrugėn pėr bashkėpunim tė mundshėm nė tė ardhmen, e drejtė kjo qė lind prej anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė organizatėn financiare ndėrkombėtare.

http://www.kohajone.com/html/artikull_44843.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2009, 22:19   18

Shkrim i cituar Prishtinė: Kuvendi ratifikon hyrjen nė FMN dhe BB


Kuvendi nė shtetin e Veriut ratifikoi sot njėzėri marrėveshjen pėr anėtarėsimin nė FMN dhe Bankėn Botėrore, marrėveshjen pėr pėrvetėsimin e kredisė nga BNRZH si dhe Memorandumin e Misionit tė Thesarit tė Bankės Botėrore.

http://www.kosova.com/artikulli/55153
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2009, 14:36   19
Citim:
FMN: Shqipėria ia doli, rritja ekonomike e lartė

Shqipėria pėrballoi sfidat e krizės globale. Ky ėshtė vlerėsimi i Fondit Monetar Ndėrkombėtar, i cili ka korrektuar sėrish parashikimet pėr rritjen ekonomike tė vendit.

Gjatė njė konference tė pėrbashkėt pėr shtyp me ministrin e Financave dhe Guvernatorin e Bankės sė Shqipėrisė, shefi i misionit tė FMN-sė, Gerwin Bell, deklaroi se pėr vitin 2009 projektohet njė rritje ekonomike prej 2 pėr qind.


Rritja ekonomike

Nė fillim tė kėtij viti, FMN-ja parashikoi njė rritje prej 0,1 pėr qind pėr ekonominė shqiptare. Bell vlerėsoi qeverinė pėr pėrballimin e pasojave tė krizės ekonomike globale.

“Duke marrė nė konsideratė aktivitetin e lartė ekonomik nė gjysmėn e parė tė 2009-s dhe njė zbutje gjatė pjesės sė dytė tė vitit, parashikojmė qė rritja ekonomike pėr vitin 2009 do tė jetė rreth 2 pėr qind dhe 3 pėr qind pėr 2010-n. Nė njė vit tė njė krize globale ekonomike Shqipėria ja ka dalė me sukses. Pse ka ndodhur kjo? Politikat e shėndosha makroekonomike tė ndėrmarra kėto vite, kanė ndihmuar qeverinė nė konsolidimin e fortė fiskal. Pjesėn e mbetur tė vitit presim qė performanca ekonomike tė jetė pak mė e zbutur se gjysma e parė, pjesėrisht se stimuli fiskal mė tė drejtė do tė ulet, por e rėndėsishme ėshtė qė Shqipėria do tė regjistrojė rritje ekonomike si pak vende tė Evropės”, - tha Bell.

Ministri i Financave, Ridvan Bode, tha se qeveria pėrdori tė gjithė stimujt fiskalė tė mundshėm pėr tė mbajtur vendin jashtė krizės.

“Kryesisht u bazuam nė investimet publike dhe nga ana tjetėr nuk ndaluam as rritjen e pagave e pensioneve, ashtu sikurse vepruan disa vende nė rajon”, - tha Bode.

Pėr Guvernatorin e Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani, ekonomia shqiptare i ka bėrė ballė me sukses krizės globale dhe efekteve tė saj nė ekonominė tonė, duke treguar qėndrueshmėri dhe njėkohėsisht siguri nė marrjen e tė gjitha masave pėr fazėn e re, drejt njė normaliteti tė ri tė ekonomisė globale dhe asaj shqiptare.


Marrėveshja e re

Qeveria dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar kanė rėnė dakord qė nė fillim tė 2010-s tė nėnshkruajnė njė marrėveshje tė re nė kuadėr tė artikullit IV.

Lajmin e kanė bėrė tė ditur dje kreu i Financave dhe shefi i misionit tė FMN-sė pėr Shqipėrinė, Gerwin Bell nė konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp.

Misioni i Fondit Monetar Ndėrkombėtar ndodhet prej disa ditėsh nė vendin tonė pėr tė diskutuar nė kuadrin e konsultimeve pėr Artikullin IV.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=62577

Citim:
Bode: FMN tė na ndihmojė me statistikat
Ministri i Financave shikon me mosbesim vlerėsimet e fondit

Ministri i Financave, Ridvan Bode, kėrkoi dje publikisht asistencėn e FMN-sė pėr pėrmirėsimin e sistemit kombėtar tė grumbullimit tė statistikave.

"Rritja ekonomike ka qenė njė diskutim i pėrhershėm mes nesh dhe Fondit. Ajo qė ne i kemi kėrkuar Fondit dhe qė do ta realizojmė ėshtė qė pėrmes departamentit tė statistikave qė ka tė mund tė asistojė institutin tonė tė statistikave. Qeveria ėshtė e interesuar pėr statistika reale dhe jo pėr pėrllogaritje qoftė nga banka, qoftė nga Ministria e Financave apo FMN. Le t‘i japim njė hapėsirė dhe tė bėjmė kredibėl kėtė institucion".

E duke qeshur, Bode shtoi se "Gjithsesi jam optimist pėr statistikat e FMN-sė, e cila ėshtė sjellė pak konservator. Ne presim rritje ekonomike 6% pėr vitin 2010".

Ministri theksoi mė pas se edhe pėr vitin 2009, FMN-ja parashikoi njė rritje prej 0 deri nė 1 pėr qind e nė fakt ajo ėshtė 2 pėr qind. Vetė qeveria ka deklaruar mė herėt se pret rritje ekonomike 5.8 pėr qind pėr vitin 2009. Nė fakt, Ministria e Financave e kishte vlerėsuar nė 4.8 pėr qind, por nė mbledhje qeverie, ndėrhyri vetė Kryeministri, i cili e rriti nė 5.8 pėr qind.

Qeveria ndihet mė komode duke parashikuar rritje tė lartė ekonomike pėr vitin e ardhshėm pėr shkak se nė kėtė mėnyrė programon edhe shpenzime e deficit tė lartė.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=74250
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2009, 14:23   20
Citim:
Shqipėria, me rritjen mė tė lartė ekonomike nė Evropė

Prestigjiozja “The Economist” publikoi sot njė raport tė detajuar mbi zhvillimet ekonomike nė Evfropė nė kėtė periudhė tė pėrfshirjes sė globit nė njė krizė ekonomiko-financiare tė rėndė.

Duke iu referuar tė dhėnave tė marra nga EBRD (BERZH – Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim), “The Economist” veēon faktin se Shqipėria rezulton me rritjen mė tė lartė ekonomike nė Evropė.

Pėr mė tepėr, raporti i publikuar i mėshon faktit se Shqipėria dhe Polonia rezultojnė vende qė kanė aktualisht rritje ekonomike, pasi shumė tė tjera, pėrfshirė vendet fqinje me Shqipėrinė, janė kapur nga kriza ekonomike duke pasur shifra me minus.

Nė artikull bėhet njė panoramė e situatės ekonomike nė vendet e Evpropės Juglindore e Qendrore, duke u ndalur veēanėrisht nė vendet ish-komuniste dhe mėnyrėn se si kėto vende po kalojnė krizėn ekonomike botėrore dhe impaktin qė kjo krizė ka patur dhe do tė ketė nė ekonomitė e kėtyre vendeve.

Ky artikull nė analizėn e tij fokuson qartė pėrmes njė harte, sipas burimeve tė EBRD, se Shqipėria ėshtė vendi me rritjen mė tė lartė ekonomike nė Evropė (sipas EBRD me 3%) dhe se bashkė me Poloninė (1.3%) janė tė vetmet vende qė do tė kenė njė rritje ekonomike pozitive. (INA-NOA)

http://www.ina-online.net/Default.as...84f447930&ln=3

Citim:
The Economist: Shqipėria vendi me rritjen mė tė madhe nė Europė

Shqipėria konsiderohet si vendi me rritjen mė tė lartė ekonomike nė Europė. Njė lajm qė e percjell gazeta e pėrjavshme prestigjoze “The Economist” e cila fokusohet nė politikat ndėrkombėtare me karakter ekonomik.

Nė kėtė artikull bėhet njė panoramė e situatės ekonomike nė vendet e Eupropės Juglindore e Qendrore, impaktin qė kriza botėrore ka patur dhe do tė ketė nė ekonomitė e kėtyre vendeve si dhe mėnyrėn sesi po pėrballohen efektet e saj.

Artikulli i referohet burimeve tė Bankės Europiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim duke theksuar se Shqipėria ėshtė vendi me rritjen mė tė lartė ekonomike nė Europė me 3% dhe se bashkė me Poloninė (1.3%) janė tė vetmet vende qė do tė vazhdojnė tė shėnojnė rritje ekonomike pozitive.

Kroacia, Bosnja, Serbia, Mali i Zi dhe Maqedonia sikundėr shihet nė kėtė hartė tė publikuar nga “The Economist” kanė shėnuar rėnie tė ndjeshme ekonomike me kufij negativė tė rritjes ekonomike. Kroacia me -5.4 % e kėshtu me rradhė deri tek Maqedonia me -1.6 %.

Treguesit pozitivė janė vetėm pėr Shqipėrinė qė sikundėr thotė gazeta presitigjoze edhe nė vazhdim do tė ketė tregues pozitiv tė rritjes ekonomike. Edhe qeveria shqiptare ka parashkuar ritmet pozitive tė rritjes ekonomike pėrgjatė 2009 dhe vitin qė vjen. Autoritet qeveritare thonė se 2009 do tė shėnojė njė rritje nė nivelet e 5 %.

The Economist shkruan se kriza ekonomike globale ka dėmtuar besimin nė tė ardhmen. Europiano-lindorėt po pėrballen me taksa mė tė larta, borxhe te mėdha, mė pak shpenzime publike, paga mė tė ulėta dhe mė pak vende pune.

Por megjithė tkurrjen e ekonomive tė vendeve ish-komuniste ato akoma pėrbėjnė njė aset tė madh, thuhet nė artikull. Disa vende shpresojnė tė gjejnė mundėsi tė reja, tė bazuara nė kreativitet dhe fuqinė intelektuale.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=7904
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.