Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.11.2009, 14:43   21
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Prestigjiozja “The Economist”
Fole infeksioni.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2009, 15:20   22
puntori
anėtar/e
 
puntori
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Po normalisht rritje do kemi, se ne gjat gjithė kėtyre viteve kemi qenė nė krizė, dhe ekonomia jon nuk ka ku tė shkojė mė posht, pastaj varet nė cilat nivele apo fusha kėta, si FMN-ja, ministria, shteti, gazetat, opozita etj e shikojnė ecurinė e ekonomisė, nė cilado raporte ėshtė e pamundur tė tregohet nėse ekonomia jonė vetjake ndikohet negativisht apo pozitivisht duke pasur parasysh karakterin informal tė ekonomisė nė Shqipėri.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2009, 16:38   23
allianz
 
Citim:
Thėnė nga mesdimr

Prit kur tė "kėrkojmė kredi".
Citim:
Kosova kėrkon 200 mln euro kredi nga FMN

Republika e Kosovės po bisedon me Fondin Monetar Ndėrkombėtar pėr tė marrė njė kredi prej 200-300 milionė dollarėsh dhe shpreson se do ta mbyllė marrėveshjen nga fundi i kėtij muaji, deklaroi pėr agjencinė e lajmeve "Reuters" guvernatori i Bankės Qendrore, Hashim Rexhepi.

Rexhepi foli pėr gazetarėt nė Vjenė javėn e kaluar gjatė forumit ekonomik. "Ėshtė ende thjesht njė negociatė dhe nuk ėshtė finalizuar asgjė", tha ai.

Sipas tij, Kosovės i nevojiten kėto para pėr nevoja likuiditeti dhe kredia mund tė jetė afatshkurtėr. FMN u konsultua me qeverinė e Kosovės pėr projektbuxhetin e vitit 2010 gjatė muajit tetor dhe bisedimet vazhdojnė.

Kosova u anėtarėsua kėtė vit nė institucionet financiare ndėrkombėtare me tė drejta tė plota dhe tani ka mundėsinė tė kėrkojė kredi tė buta pėr zhvillim.

FMN ka paralajmėruar mė herėt qeverinė e Kosovės tė jetė e kujdesshme me shpenzimet, e shqetėsuar nga tendenca e qeverisė pėr tė pėrdorur rezervat financiare tė krijuara nėpėr disa ndėrmarrje shtetėrore pėr tė rritur shpenzimet e qeverisė, pa marrė parasysh pasojat afatgjata qė mund tė sjellė kjo situatė.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=38253
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2009, 15:21   24
Citim:
Nė tė njėjtat kushte ėshtė pak a shumė edhe Mali i Zi. Vendi fqinj ėshtė duke negociuar me FMN-nė pėr njė kredi nė masėn 150-300 milionė euro. Megjithatė, bisedimet nuk kanė marrė ende udhėn zyrtare.

Kredia do tė pėrdoret nė mbėshtetje tė buxhetit gjatė vitit 2010, mėsohet tė ketė thėnė, Nikola Fabris, pėrfaqėsues i Bankės Qendrore tė Malit tė Zi.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=75659
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.5.2010, 08:13   25
Citim:
Paralajmėrohet marrėveshja Kosovė-FMN

Qeveria e Kosovės, gjatė javės pritet tė nėnshkruajė njė marrėveshje me Fondin Monetar Ndėrkombėtar, i cili i hap rrugė derdhjes sė mjeteve tė premtuara nga Konferenca e Donatorėve e 11 korrikut, 2008.

Selim Thaēi nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave konfirmoi se programi me FMN-nė pritet tė nėnshkruhet deri nė fund tė kėsaj jave.

Nga shuma e pėrgjithshme prej 1.2 miliardė euro tė premtuara nė Konferencėn e Donatorėve, 1.1 miliardė do tė pėrdoren pėr zhvillim ekonomik, ndėrsa 100 milionė euro tė tjera pėr pagesėn e borxhit tė jashtėm tė Kosovės.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/p...shja-kosovefmn
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2010, 16:27   26
Citim:
Kosova merr 110 mil. € hua nga FMN-ja

Qeveria e Kosovės ka arritur marrėveshje me Fondin Monetar Ndėrkombėtar (FMN), pėr marrjen e njė huaje prej 110 milionė eurosh, me kushte shumė tė favorshme. Kryeministri Hashim Thaēi tha se me kėtė marrėveshje, Kosova do tė ketė njė rritje ekonomike prej 6 pėr qind nė vit.

“Ėshtė arritur marrėveshja, nė parim, nė mes tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar. Sė bashku me FMN-nė ėshtė bėrė planifikimi i duhur ekonomik qė i garanton Republikės sė Kosovės rritje ekonomike rreth 6 pėr qind nė vit”, tha kryeministri Thaēi, nė njė paraqitje para gazetarėve, sė bashku me pėrfaqėsuesit e FMN-sė.

Kreu i Qeverisė tha se ky zhvillim ekonomik po ndodh nė kohėn kur bota po pėrballet me njė krizė tė ndjeshme ekonomike. “Programi i FMN-sė pėr Kosovėn nėnkupton hua 110 milionė me kushte shumė tė favorshme. Plani pėr zhvillimin ekonomik i hartuar sė bashku me FMN-nė, gjithashtu hap rrugė edhe pėrfshin donacionet e premtuara edhe nga Bashkimi Evropian dhe Banka Botėrore gjatė 3 viteve”, shtoi Thaēi.

Shefi i ekzekutivit tė vendit ka shtuar se marrėveshja e sotme ėshtė me rėndėsi nė procesin e filluar nė qershor tė vitit 2009 me anėtarėsimin e Kosovės nė FMN.

Sipas tij, sukseset e Qeverisė sė Kosovės deri mė tani janė tė qarta nė kėtė drejtim, sepse siē ka thėnė ai nė kohėn kur kriza ekonomike globale ka ndaluar rritjen ekonomike nė shtete tė zhvilluara, Republika e Kosovės ishte e vetmja nė rajon me rritje pozitive me 4.4 pėr qind.

Programi me FMN-nė ėshtė njė periudhė kohore 1 vit e gjysmė, me ē’rast Kosova do tė pėrfitojė shumėn prej 110 milionė euro. Pėr mė tepėr, kryeministri ka theksuar se nė pjesė tė programit tė FMN-sė kanė hyrė edhe Ligji i Punės, Ligji pėr Veteranėt e Luftės, Ligji pėr Sigurimin Pensional dhe shumė aspekte tė tjera.

Jurgen Odenius, i cili i prin delegacionit tė FMN-sė gjatė vizitės nė Kosovė, ka thėnė se performanca ekonomike ėshtė fuqizuar shumė gjatė 10-vjeēarit tė fundit, ndėrsa institucionet e Kosovės po ndėrmarrin veprime pėr tė pėrmirėsuar buxhetin, nė mėnyrė qė tė ketė qėndrueshmėri fiskale.

“Pėrpjekjet e Kosovės pėr tė pėrmirėsuar infrastrukturėn publike dhe po ashtu pėr ndihmuar nė lėvizjen e mirėqenies sociale e kanė sfiduar financat publike, sidomos projekti pėr autorrugėn. Tash autoritetet e Kosovės po ndėrmarrin veprime pėr ta pėrmirėsuar buxhetimin publik, pėr tė pasur qėndrueshmėri fiskale. Kėto janė marrė pėrmes masave pėr tė ndihmuar ekonominė si privatizimin e PTK-sė dhe ndihmėn nė fuqizimin e sektorit tė energjisė. Dakordimet me misionin synojnė uljen e huas pėr vitin e ardhshėm”, ka thėnė Odenius, transmeton KosovaPress.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../31381/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2010, 18:29   27
Citim:
Pėr dhe kundėr kredisė sė FMN-sė

Ekspertė pėr ēėshtje ekonomike japin vlerėsime tė ndryshme rreth marrėveshjes sė arritur ndėrmjet Qeverisė sė Kosovės dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar, pėr marrjen e njė kredie prej 110 milionė eurosh. Me gjithė rėndėsinė saj, disa ekspertė thonė se ky veprim ishte i kushtėzuar nga Bashkimi Evropian, pėrderisa tė tjerėt konsiderojnė se kjo shumė e mjeteve do tė ndikojė nė stabilitetin e buxhetit tė Kosovės.

Me gjithė faktin se kredia e marrė nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar do tė ndikojė nė stabilitetin buxhetor dhe ekonomik tė Kosovės, kjo kredi nė aspektin profesional nuk ėshtė e mirė, thotė eksperti i ekonomisė, Bedri Selmani.

Sipas tij, kjo kredi ėshtė kushtėzuar nga Bashkimi Evropian, pasi, siē thotė ai, nuk ėshtė besuar nė qėndrueshmėrinė financiare tė shtetit tė ri tė Kosovės.

“E kanė bėrė me qėllim se nuk kanė besuar nė sistemin e ri tė shtetit tė ri, nė qėndrueshmėrinė e sistemit financiar, ekonomik dhe kanė dashur ta vėnė nėn kontroll”.

“Duhet ta kemi tė qartė se Fondi Monetar Ndėrkombėtar thirret vetėm nė momentet kur ka deficit buxhetor dhe kur ka borxh publik shumė tė lartė. Kosova nuk ka borxh publik qė do tė duhej tė hyjė nėn masat restriktive tė FMN-sė”, thotė Selmani.

Nėnshkrimi i marrėveshjes nė parim pėr marrjen e kredisė prej 110 milionė eurosh nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar, ka qenė kusht i Bankės Botėrore dhe Bashkimit Evropian pėr t’i dhėnė Kosovės 210 milionė euro donacione, tė premtuara dy vjet mė parė.


Nė anėn tjetėr, eksperti Ismail Kastrati shpreh bindjen se marrėveshja ndėrmjet Qeverisė se Kosovės dhe FMN-sė do tė mundėsojė ruajtjen e stabilitetit makroekonomik dhe financiar tė Kosovės.

Sipas tij, kjo kredi tregon se tregu kosovar ėshtė i sigurt pėr financim edhe pėr institucionet tjera financiare.

“Shėrben si infuzion financiar pėr ekonominė dhe buxhetin e Kosovės. Kredia ėshtė me kamata relativisht tė ulėta dhe afati i kthimit ėshtė mjaft i gjatė”.

“Pėrveē tjerash, kredia shėrben si referencė pėr institucionet tjera financiare ndėrkombėtare. Praktikisht, kjo kredi tregon se Kosova ėshtė njė treg i sigurt pėr financime nga institucionet financiare ndėrkombėtare”, shprehet Kastrati.

Nevojėn e marrjes sė kėsaj kredie e thekson edhe eksperti Bedri Selmani. Sipas tij, shuma e mjeteve tė premtuara mundėson zbatimin e disa ligjeve, tė cilat, siē thotė ai, janė me rėndėsi pėr pėrmirėsimin e mirėqenies sociale tė qytetarėve.

“Nė kėtė rast, kjo ėshtė njė pėrparėsi shumė e madhe, prapėseprapė, pėr arsye se ėshtė hera e parė - Kosova nuk ka borxhe tė mėdha - dhe sigurisht kėto mjete do t’i ndihmojnė jashtėzakonisht shumė zbatimit tė ligjeve, tė cilat ende janė problematikė kryesore nė shoqėrinė tonė: Ligji i punės, Ligji pensional-invalidor dhe ligje tė tjera”, thotė Selmani.

Kredia e parė prej 110 milionė eurosh nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar, qė nga anėtarėsimi nė kėtė institucion, do tė zgjasė 18 muaj dhe do tė ketė norma tė ulėta tė interesit.

Sipas zyrtarėve qeveritarė, kjo marrėveshje garanton rritje ekonomike prej 6% nė vit dhe vendos Kosovėn nė rrugė tė sigurt pėr realizimin e projekteve tė mėdha kapitale. Njėherėsh, sipas tyre, hyrja nė kėtė program ka qenė mėnyra mė e mirė e mundshme pėr t’u ballafaquar me sfidat e krizės ekonomike.

Marrėveshja e arritur dje ndėrmjet Qeverisė dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar zyrtarisht do tė nėnshkruhet nė muajin korrik, pas aprovimit tė Bordit tė Guvernatorėve tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar. /rel/

http://www.ina-online.net/Default.as...3b6c27e51&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2010, 18:57   28
Citim:
Kosova pranon programin e FMN-sė

Qeveria e Kosovės pranoi mbikėqyrjen e financave tė saj publike nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar, pas kėrcėnimeve tė BE-sė pėr bllokimin e ndihmave nė rast se marrėveshja nuk arrihej.

FMN pranoi t’i japė Kosovės 106 milionė euro nė 18 muajt e ardhshėm ndėrsa Bashkimi Europian premtoi se do tė vijonte programet e veta tė ndihmave. Nė kėmbim, Prishtina zyrtare u detyrua tė heqė dorė nga planet pėr rritjen e mėtejshme tė pagave tė administratės publike si dhe pensionistėve.

Drejtuesi i misionit tė FMN-sė nė Prishtinė, Jürgen Odenius, deklaroi se qeveria e Kosovės do tė duhet tė pėrshtasė shpenzimet e veta nė raport me tė ardhurat, nė mėnyrė qė tė ketė financa tė qėndrueshme publike.

“Qeveria ka pranuar tė amendojė ligjin e financave publike me qėllim qė buxheti i saj tė jetė neutral”, tha ai duke nėnkuptuar se Prishtina ka pranuar tė mos dalė me deficit.

Kosova ka shpenzuar gjatė viteve tė fundit pothuajse tė gjitha paratė qė qenė kursyer nė periudhėn pas ēlirimit nga Serbia nė disa programe ambicioze infrastrukture publike, si dhe nė disa valė rritjesh pagash dhe pensionesh, tė cilat kanė qenė tė kushtėzuara me vitet zgjedhore.

Vitet e ardhshme pritet tė jenė edhe mė tė vėshtira pėr shkak se Prishtina ka nėnshkruar njė kontratė me vlerė 1 miliard euro pėr ndėrtimin e njė autorruge nga kufiri me Shqipėrinė pėr nė kufi me Serbinė.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/15...e3d2f98d8.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2010, 17:20   29
Citim:
Shqipėria refuzon ndihmėn e FMN-sė

Fondi Monetar Ndėrkombėtar tenton tė lidhė njė marrėveshje tė re financimi me qeverinė, por ministri Ridvan Bode e ka refuzuar, duke thėnė se nuk kemi nevojė. Nė konferencėn e djeshme pėr shtyp, deklaratat e tė tria institucioneve, FMN, ministri dhe BSH, ishin pro ndryshimeve nė buxhet, nė masėn 39 miliardė lekė.

Duke parė njė borxh tė rritur tė qeverisė dhe njė situatė tė paqėndrueshme financiare ndėrkombėtare, Fondi Monetar Ndėrkombėtar i bėn edhe njė herė ofertė Shqipėrisė qė tė mos e refuzojė ndihmėn e tij.

“Ne jemi kėtu pėr tė ndihmuar. Kemi qenė nė tė shkuarėn dhe vazhdojmė tė jemi edhe tani. Nė tė kaluarėn e kemi bėrė kėtė nėpėrmjet programeve tė huadhėnies, tashmė nė kėtė pikė e bėjmė mė shumė nėpėrmjet kėshillave teknike. Sigurisht Shqipėria mund tė mbėshtet te ne, se jemi tė gatshėm edhe pėr mė shumė. Kėshtu qė nėse do tė ketė nevojė edhe pėr mbėshtetje financiare apo pėr siguri, nė rast se Shqipėria do tė dojė, ne jemi tė gatshėm”, u shpreh shefi i misionit pėr Shqipėrinė, Gerwin Bell.

Por e menjėhershme ka qenė pėrgjigjja e ministrit tė Financave pėr kėtė propozim tė Fondit.

“Sigurisht ne kemi bashkėpunuar me Fondin, por nuk jemi mė nė kushtet qė kemi qenė nė vitet e kaluara, pėr shkak tė zhvillimit ekonomik tė vendit. Ne do tė vazhdojmė tė bashkėpunojmė dhe kjo ka qenė dy herė gjatė kėtij viti”, u shpreh Bode.

Misioni i FMN-sė ka pranuar shkurtimin e shpenzimeve si njė mėnyrė pėr tė ulur borxhin, por ka kėmbėngulur qė ky borxh tė zbresė 50% brenda vitit 2013, kur qeveria ėshtė 4% mė lart. Debate ka edhe pėr mėnyrėn se si do tė ulet ky borxh. Do tė jetė vetėm pėrmes uljes sė shpenzimeve apo do tė ketė edhe ndėrhyrje pėr tė rritur taksat.

“Kjo ėshtė njė ēėshtje politike dhe duhet qė pėr kėtė tė pyesni ministrin. Nė fund tė fundit ėshtė ai qė duhet tė zgjidhet nga elektorati shqiptar, nuk jam unė”, tha Bell.

Ndėrsa guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani, i ka kujtuar qeverisė se njė tjetėr mėnyrė pėr tė ulur koston e borxhit ėshtė qė tė marrė mė pak par nga tregu i brendshėm pėr tė lehtėsuar rėnien e interesave.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/59...43e5608d1.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2010, 07:14   30
Citim:
FMN i akordon Kosovės 108.9 milionė euro

Uashington, 22 korrik 2010 - Fondi Monetar Ndėrkombėtar (FMN) i ka akorduar Kosovės njė stend baj aranzhman nė vlerė prej 108,9 milionė eurosh.

Bordi i drejtorėve tė FMN sė ka miratuar ndihmėn e paralajmėruar nė muajin maj, theksohet nė njė komunikatė tė lėshuar mbrėmė nga ky institucion financiar me seli nė Uashington.

Kosova menjėherė mund t'i tėrheqė 22,1 milionė euro nga FMN ja, ndėrsa pjesa tjetėr do tė tėrhiqet gradualisht varėsisht nga zbatimi i masave pėr stabilizimin e financave publike.

http://www.kosova.com/artikulli/63769
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2010, 07:21   31
Citim:
Kosovės, i hapet rruga pėr tėrheqjen e donacioneve prej 318 milion euro nga BB dhe KE

Kryeministri i Republikės Kosovės, Hashim Thaēi dhe Ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala takohen me drejtues tė BB-sė dhe FMN-sė nė Uashington.

Gjatė qėndrimit nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, delegacioni Kosovar i udhėhequr nga Kryeministri i Republikės Kosovės,Hashim Thaēi, shoqėruar nga Ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala dhe zyrtarė tė Qeverisė kanė zhvilluar tė martėn takime tė nivelit tė lartė me Drejtues tė Bankės Botėrore dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

Nė Bankėn Botėrore delegacioni Kosovar ėshtė pritur nga zv. presidenti i Bankės Botėrore, Philipe Le Houero ndėrsa nė FMN u prit nga drejtor menaxheri Dominique Strauss-Kahn.

Nė tė dyja kėto takime u diskutuan ēėshtje tė rėndėsishme si finalizimi i programit me FMN pėrmes tė cilit do tė hapet rruga e tėrheqjes sė donacioneve prej 318 milion euro nga Banka Botėrore dhe Komisioni Evropian. Ndėrsa vendimi pėr futjen nė program me FMN-n ėshtė marrė dje.

Po ashtu u diskutuan zhvillimet e fundit nė sferėn ekonomike, procesi i reformave strukturore dhe implementimi i projekteve nacionale tė Kosovės pėrfshirė kėtu projektin e autorrugės dhe projektet e privatizimit te ndėrmarrjeve publike.

Nė tė gjitha ēėshtjet kishte pajtueshmėri tė plotė rreth qasjes qė Qeveria e Kosovės po ndjek nė implementimin e kėtyre projekteve dhe te reformave nė tėrėsi. Me kėtė rast u potencua rėndėsia e sigurimit tė qėndrueshmėrisė buxhetore dhe stabilitetit te financave publike si dhe pėrkushtimi i institucioneve te Qeverisė sė Kosovės nė implementimin e plotė tė programit me FMN-n.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=71038
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.12.2010, 23:01   32
Citim:
Nė rrezik marrėveshja e Kosovės me FMN

PRISHTINE, Kosovė -- Kosova ėshtė nė rrezik tė prishjes sė marrėveshjes sė saj me FMN mė pak se dy vjet pas fitimit tė anėtarėsisė nė tė. Pėrkeqėsimi nė marrėdhėnie rrjedh nga shpėrfillja prej qeverisė e rekomandimeve tė FMN-sė pėr tė drejtuar politikat e zhvillimit qė do tė nxisin rritjen ekonomike.

Tė martėn (31 maj) media citoi njė blog nga ish-kreu i njėsisė ekonomike nė Zyrėn Civile Ndėrkombėtare (ICO) Andrea Kapusella, ku ai tha se programi i Kosovės me FMN nuk ėshtė nė rrugėn e duhur, duke e pėrshkruar atė si njė dėshtim pėr vendin.

Sipas Kapusellės, ėshtė e rrallė qė qeveritė tė shkelin angazhimet e tyre ndaj FMN-sė. Ai tha gjithashtu se FMN po pret qė tė njoftojė zyrtarisht prishjen e marrėveshjes me Kosovėn.

Pagat e shumicės sė punonjėsve tė sektorit publik janė rritur qė nga janari, siē premtoi Partia Demokratike nė pushtet gjatė fushatės zgjedhore. (Express, Zeri, Koha Ditore - 31/05/11)

http://www.setimes.com/cocoon/setime...11/05/31/nb-07
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2011, 23:50   33
Citim:
Deficiti dhe ekonomia, miratohet plani buxhetor 3-vjeēar

Pėr tre vitet e ardhshme, duke filluar nga 2011-a, vendi ynė do tė vijojė tė mbajė njė borxh tė lartė publik, duke qėndruar afėr rrezikut pėr shėrbimin e tij, siē janė shlyerja e kredive. Sot, borxhi publik ėshtė 59.5 pėr qind nė raport me PBB-nė, duke i qėndruar afėr rrezikut tė 60 pėrqindėshit, nivel ky qė nuk rekomandohet dhe nuk shikohet me sy tė mirė nga ndėrkombėtarėt.

Nė mbledhjen e djeshme tė Komitetit tė Planifikimit Strategjik, drejtuar nga Kryeministri, u vendos pėr planin e ri buxhetor pėr tre vitet e ardhshme, qė pėrkojnė me fundin e mandatit tė qeverisė demokrate. Plani ishte qė borxhi kėtė vit tė ishte 58 pėr qind, nė 2012-n tė ishte rreth 57 pėr qind, kurse nė 2013-n tė shkonte nė 54 pėr qind, ose 5 miliardė dollarė, nga 6 miliardė qė ėshtė sot, pra 1 miliard dollarė mė pak. Por dje u vendos e kundėrta, tė mbahej afėr 58 pėrqindėshit deri nė fund tė 2013-s, qė parashikon shpenzime tė larta, duke pasur parasysh edhe faktin se nė kėtė periudhė vendi do tė pėrballet me dy palė zgjedhje tė forta elektorale pėr bashkitė dhe Parlamentin.

Sipas Ministrisė sė Financave, deficiti buxhetor, (raporti mes shpenzimeve dhe tė ardhurave) do tė mbahet nė nivelin e 3 pėr qind, deri nė fund tė 2013-s, ndryshe nga sa ishte parashikuar tė ishte 2.7 pėr qind. Por ministria garanton se me manovrat e reja nė buxhet do tė kemi njė rritje ekonomike mė tė lartė, qė duke filluar nga ky vit, parashikohet tė jetė 5.5 pėr qind pėr tė regjistruar njė normė mbi 6.5 pėr qind nė 2013-n.

Pėr vitin 2010, Ministria e Financave mundi ta menaxhonte pozitivisht borxhin publik, ndikuar nga operacioni “Eurobond” dhe rishikimi i buxhetit, duke arritur tė kursente 1.6 miliardė lekė.

Kryeministri Berisha e cilėsoi dje nė mbledhje planin buxhetor pėr tre vitet e ardhshme si njė perspektivė tė shkėlqyer dhe qė parashikon mundėsinė reale buxhetore pėr tė realizuar tė gjitha objektivat e kėsaj qeverisje deri nė ditėt e fundit tė mandatit tė saj.

Kryeministri shkoi pėrtej 2013-s, duke garantuar se nė vitin 2017 Shqipėria tė listohet me vendet e zhvilluara tė botės. Nė fillim, Kryeministri foli pėr pagat, pensionet dhe pėr aspektin social nė tėrėsi.

“Qytetarėt dhe pensionistėt shqiptarė e meritojnė dhe ne do tė bėjmė ēdo gjė qė 800 mijė familje me rroga dhe pensione nga shteti tė kenė rritje tė pėrvitshme tė tė ardhurave tė tyre personale. Nuk do tė ketė mė familje shqiptare nė mjerim”, tha ai. Kryeministri foli edhe pėr arsimin dhe shėndetėsinė, tė cilat do tė jenė sektorėt prioritarė pėr vitet e ardhshme, kurse pėr rrugėt garantoi vazhdimin e investimeve.

Duke folur pėr sektorin e telekomunikacioneve, kreu i qeverisė tha se buxheti do ta mbėshtesė projektin “Shqipėria dixhitale”, pasi ekzistojnė tė gjitha potencialet financiare qė tė kalohet mbi mesataren europiane tė shkallės pėr pėrdorimin e internetit.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...ee86601e6.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2011, 21:18   34
Citim:
Qeveria anashkalon FMN-nė

Qeveria e Kosovės ka zyrtarizuar qėndrimin politik pėr ngritje tė pagave. Tė premten ajo i ka dhėnė vulė projektbuxhetit pėr vitin 2011 nė vlerė prej 1 miliard e 467 milionė euro, ndėrkaq nė projektbuxhet pėrfshihet edhe rritja e pagave, ashtu siē ka qenė vendimi i Qeverisė sė Kosovės, me gjithė kundėrshtimet e Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

Projektbuxheti ėshtė miratuar unanimisht nė Qeverinė e Kosovės dhe do tė shkojė pėr miratim edhe nė Kuvendin e Kosovės. Kreu i qeverisė sė Kosovės, Hashim Thaēi, tha se projektbuxheti reflekton programin qeverisės, i cili adreson nevojat e qytetarėve konform pėrcaktimit ekonomik dhe shoqėror tė vendit.

“Buxheti i Kosovės pėr vitin 2011 do tė jetė njė buxhet i orientuar drejt pėrkrahjes sė politikave zhvillimore pėr gjithė qytetarėt e Kosovės, duke u mbėshtetur nė rritje tė fuqishme nė normė prej 5.3 pėr qind brenda vitit 2011. Parashikimi pėr kėtė rritje ka mbėshtetje nė tri shtylla kryesore: vazhdimin e investimeve publike, forcimin e sektorit privat dhe rritje e fuqishme e eksportit”, tha Thaēi.

Ai insistoi qė procedurat rreth miratimit tė buxhetit edhe nė kuvend tė pėrshpejtohen, nė mėnyrė qė punėtorėt t`i marrin pagat me rritje qysh nė muajin prill.

Ndėrsa zv-kryeministri Hajredin Kuēi, pas takimit tė ekzekutivit, theksoi se Qeveria e Kosovės nė takimet me FMN-nė i kanė pėrafruar qėndrimet edhe pėr ēėshtjen e rritjes sė pagave, pėr ēka Fondi Monetar Ndėrkombėtar ka reaguar dhe ka pasur kundėrshtime. Burimet tona thonė se FMN-ja nuk ėshtė pajtuar me rritjen e planifikuar tė qeverisė.

http://www.kosova-sot.info/politike/...ashkalon-fmnne
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2011, 21:21   35
Citim:
INSTAT: Viti 2010, rritja ekonomike arriti nivelin prej 5.4 %

Viti 2010 u mbyll me njė rritje ekonomike prej 5.4 pėr qind. Instituti i Statistikave (INSTAT) publikon tė dhėna mbi rritjen ekonomike tė njė viti mė parė, e cila ėshtė rritur me 3.9 pėr qind nė krahasim me njė vit mė parė.

Kontributin mė tė madh nė kėtė rritje e ka dhėnė industria, me 24.4 pėr qind nė krahasim me njė vit mė parė.

Edhe sektorėt e tjerė tė ekonomisė, kanė njohur rritje gjatė vitit 2010.

Sipas tė dhėnave tė INSTAT, gjatė vitit tė shkuar, vetėm dega e post-komunikacionit pati njė rėnie me 5 pėr qind, krahasuar me njė vit mė parė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=112138
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2011, 23:44   36
Citim:
"To Thema": Mrekulli ekonomike nė Shqipėri
Rritje reale nė thuajse tė gjithė treguesit ekonomikė tė kėtij vendi

Ndėrsa rėnia ekonomike nė Greqi arrin 3% dhe parashikimet mė optimiste pėr shkallėn e papunėsisė nė vendin tonė janė duke folur pėr 15%, Shqipėria fqinje, paraqet njė rritje ekonomike tė ēmuar dhe mbresėlėnėse. Reduktim i deficitit buxhetor, rritje e punėsimit dhe ulje e deficitit tė bilancit tregtar, tė gjitha kėto, pasqyrojnė zhvillimin e pėrgjithshėm ekonomik tė fqinjit tonė nė njė kohė shumė tė keqe ekonomike.

Qeveria shqiptare nė pėrpjekjet e saj pėr tė vazhduar mė tej nė zhvillimin e ekonomisė sė vendit, evidentoi gjithashtu njė rritje tė konsiderueshme tė turistėve nė 2010, gjetjen e rezervave tė naftės, afėrsisht 238 milion fuēi dhe njė program ambicioz privatizimi pritet tė shtojė tė ardhurat e thesarit dhe tė tėrheqė investitorėt e huaj.

Megjithė rritjen e vogėl nė tė ardhurat e qeverisė nė vitin 2010, deficiti buxhetor nė Shqipėri ka vazhduar tė bjerė nė mėnyrė tė konsiderueshme. Nga tė dhėnat e 2009, kur deficiti arriti nė 7,4% tė GDP nė tė dhėnat e 2010 konstatohet se deficiti ra nė 3,1%.

Sipas shifrave tė publikuara nga Enti Statistikor i Shqipėrisė, INSTAT, shkalla e papunėsisė nė vend nė vitin 2010 qėndronte nė 13,5%, duke pėsuar njė rėnie tė lehtė, nga 0,3%, ndėrsa pagat nė sektorin publik dhe tė gjerė publik u rritėn. Ju lutem vini re qė Shqipėria ka reduktuar numrin e nėpunėsve civilė, ndėrsa numri i tė punėsuarve tė sektorit privat ėshtė rritur pak.

Nė vitin 2010 Shqipėria ishte nė vitin e parė tė dekadės sė fundit ku u regjistrua ulje e deficitit tė bilancit tregtar. Vlera e pėrgjithshme e tregtisė nė Shqipėri nė vitin 2010 u rrit me 19,8% dhe ka arritur nė 640.213 milionė lekė, krahasuar me 534,351 milionė lekė nė vitin 2009.

Rritja nė vlerėn e volumit tė tregtisė shqiptare erdhi pėr shkak tė rritjes nė vlerėn e eksporteve nė 56,43%, dhe rritjen e vlerės sė importeve tė vendit me 11% nė 2010, kundrejt 2009.

Rezervat e naftės, turizmi dhe privatizimi

Nisur nga treguesit ekonomikė qė tregojnė rritje pozitive, autoritetet shqiptare njoftuan disa plane ambicioze zhvillimi, pėrmes tė cilave qeveria shqiptare shpreson tė rritė tė ardhurat e shtetit, e po ashtu nė mėnyrė dramatike tė ulė kostot e njėkohėsisht tė sjellė rritje tė punėsimit nė sektorin privat.

Nė kėtė kontekst, kompania kanadeze “Bankers Petroleum Ltd, e cila vepron nga viti 2004 nė fushėn e kėrkimit tė naftės nė Shqipėri, publikoi ​​njė studim tė kryer nė 2010 ku spikat se rezervat e naftės qė ekzistojnė nė nėntokėn e rajoneve tė caktuara nė Shqipėri janė rritur me tė paktėn 30%, ndėrsa rezervat e provuara pėr vitin 2010 janė vlerėsuar nė 238 milionė fuēi.

Numri i turistėve, ėshtė regjistruar me rritje nė masėn 5,2%, duke pasqyruar projektin ambicioz tė qeverisė shqiptare pėr tė transformuar vendin nė njė destinacion turistik konkurrues nė rajon.

Nė kėtė kuadėr, po shqyrtohet kėrkesa e vjetėr nė kohė e bizneseve turistike pėr tė reduktuar TVSH-nė qė rėndon mbi produktet turistike.

Rritja e turizmit nė vitet e fundit ka kontribuar nė ekonominė e vendit nė 2009 mė shumė se 2.4 miliardė dollarė amerikanė, ndėrsa vlerėsimet pėr 2011 parashohin qė tė ardhurat nga turizmi tė sigurojnė njė rritje tė mėtejshme, 4%, sipas statistikave nga Kėshilli Botėror i Industrisė. Lutemi kini parasysh se tė paktėn 200.000 shqiptarė punojnė nė industrinė e turizmit, njė numėr qė pritet tė rritet.

1280 prona shtetėrore nė privatizim

Ndoshta projekti mė ambicioz i planifikuar nga qeveria shqiptare ėshtė ai i privatizimit kėtė vit (2011), tė 1280 pronave publike. Lista pėrfshin, ndėr tė tjera, aksionet e kapitalit tė kompanive publike shqiptare nė industri tė tilla tė mėdha si Albpetrol, ARMO, tė aksioneve tė mbetura nė kompaninė e telefonisė fikse (Albtelekom), tė energjisė elektrike (shpėrndarjes sė energjisė elektrike ish-OSSH dhe tani CEZ Shperndarje) dhe asaj tė sigurimit (INSIG).

E po ashtu janė futur nė skemėn e privatizimit, hidrocentrale tė vogla, prona tė ushtrisė tė cilat nuk pėrdoren mė, si dhe disa ndėrtesa tė tjera qeveritare.

Programi i privatizimit pritet tė rritė ndjeshėm tė ardhurat dhe shihet si mundėsi pėr tė zvogėluar edhe mė tej papunėsinė nė vend.


* E pėrditshme kombėtare e Greqisė/ Pėrktheu: NOA/ Niko Samaras

http://www.noa.al/2011/04/mrekulli-e...e-ne-shqiperi/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.5.2011, 23:29   37
Citim:
FMN: Kosova, jashtė binarėve

Londėr, 30 maj - Njė dėshtim pėr Kosovėn. Kėshtu e pėrshkruan gjendjen e tanishme monetare nė Kosovė, ish-shefi i njėsitit ekonomik tė Zyrės Civile Ndėrkombėtare, ICO, nė Kosovė, Andrea Capussela, tė botuar nė tė pėrditshmen britanike “The Guardian” dhe tė transmetuar nga Zėri.

Sipas tij, Fondi Monetar Ndėrkombėtar, tė hėnėn, pritet tė dalė publikisht pėr tė treguar se programi me Kosovėn ka dalė jashtė binarėve. Kjo do tė jetė njė ngjarje e rrallė, pasi qė qeveritė rrallė ndodhė t’i shkelin pėrkushtimet e tyre ndaj FMN-sė.

Kosova kėrkoi njė program nga FMN pėr tė forcuar kredibilitetin e saj si dhe pėr t’i plotėsuar kushtet e lidhura me grantet e mėdha nga BE dhe nga Banka Botėrore. Megjithatė, tani duket se edhe paratė edhe kredibiliteti ka rėnė, dhe papėrgjegjshmėria e qeverisė po e ēon Kosovėn drejt njė krize fiskale.

Capusella vazhdon tė kritikojė, duke thėnė se elita e paaftė dhe shpesh grabitqare nė Kosovė ėshtė e lirė nga llogaridhėnia: sistemi juridik ėshtė jofunksional dhe i nėnshtrohet ndėrhyrjeve politike, shoqėria civile ėshtė e dobėt dhe zgjedhjet – tė cilat rregullisht pėrcillen me mashtrime – tėrheqin mė pak se gjysmėn e votuesve.

Ndėrkaq, duke krahasuar Kosovėn, tė dalė nga kthetrat e Serbisė, autori thekson se cilėsia e demokracisė ėshtė mė e mirė nė Serbi sesa nė Kosovė.

Nė mėnyrė qė Kosova tė futej nė njė shoqėri mė tė hapur e mė tė matur, institucionet e vendit u vendosėn nėn mbikėqyrjen e njė mbikėqyrėsi – Zyra Civile Ndėrkombėtare – mandati i sė cilės pėrfshin ēdo gjė sa u pėrket tė drejtave tė njeriut, politikės ekonomike dhe tregtisė me qirinj tė kishave.
Pėr dallim nga sytė e Amerikės, thekson Capusella, Kosova, nė sytė e Evropės, ėshtė kėndi mė problematik, i bllokuar me kufijtė e BE-sė, si dhe burim i migrimit jopopullor nė rritje e sipėr.

Evropa, pėr dallim nga SHBA-tė, ka njė hise nė zhvillimin e kėtij vendi dhe ofron ndihmėn mė tė madhe, mirėpo i mungon ndikimi, kryesisht pasi qė BE ėshtė e ndarė nė njohjen e Kosovės.

Para zgjedhjeve kombėtare, qeveria u premtoi shėrbyesve civilė rritje pagash nga 30% deri nė 50%. Komisioni Evropian, FMN-ja dhe tė tjerėt e kritikuan ashpėr kėtė rritje pagash. Ndėrkaq, SHBA-tė e mbrojtėn. Me mbėshtetjen e SHBA-ve, dhe, si pėr befasi, me aprovimin e kreut tė ICO-sė, qeveria e miratoi vendimin.

“Nėse pėrballet me krizė fiskale, Kosova do tė kėrkojė tė ndihmohet nga donatorėt. Kjo do ta shpėrblente papėrgjegjshmėrinė, do ta mbronte qeverinė nga llogaridhėnia ndaj qytetarėve tė saj dhe do ta vononte pėr njė kohė shumė tė shkurtėr krizėn. Pėr fat tė keq, donatorėt mund tė jenė tė obliguar”, pėrfundon Capusella.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,60760
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.5.2011, 23:55   38
Citim:
Kosova ua “kthen shpinėn” 150 milionė eurove tė FMN-sė

Prishtinė, 31 maj - Sė shpejti pritet tė bėhet publik vendimi i njėanshėm i Fondit Monetar Ndėrkombėtar pėr ta lėnė Kosovėn jashtė programeve tė saj. KTV raportoi duke u thirrur nė burime se "vendimi ėshtė marrė dhe FMN nuk ėshtė e obliguar ta njoftoj qeverinė e Kosovės pėr kėtė vendim".

Sipas KTV-sė, "Kosova nuk do tė mund tė shfrytėzoj pakon e ndihmės prej 150 milionė eurosh pėr kėtė vit dhe do tė zhvendoset nė njė rang tjetėr".

Vendimi i FMN-sė vjen pas kritikave ndaj qeverisė pėr tė mos i rritur pagat dhe refuzimin e institucioneve kosovare. Edhe pas negociatave disa mujore, nuk u arrit pajtueshmėri mes palėve. Pėrjashtimi i mundshėm i Kosovės nga FMN-ja shėnon rastin e rrallė qė tė largohet njė qeveri nė botė nga programe tė tilla.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,60935
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2011, 14:50   39
kalimtar/e
 
Citim:
mund tė shfrytėzoj pakon e ndihmės prej 150 milionė eurosh
"Ndihma e FMN-sė" pėrkthyer nė shqip ėshtė borxh me interesa fajdexhiu.

Shylock-ėt e ditėve tona bėjnė dhe tė ofenduarin kur del njė dhe nuk pranon kushtet e tyre, dmth mish nga trupi.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.6.2011, 23:44   40
Citim:
FMN pėrsėri nė Tiranė, borxhi publik - temė kryesore diskutimi

Guvernatori i Bankės Qendrore, Ardian Fullani, deklaroi sot se Shqipėria “duhet tė kėrkojė rrugė tė tjera pėr rritjen ekonomike nga ato qė janė shfrytėzuar deri tani”.

Guvernatori Fullani tha nė njė konferencė tė organizuar nga Universiteti i Oxfordit me bankat e vendeve tė Ballkanit se reformat strukturore dhe privatizimi i bankave kanė sjellė zhvillim ekonomik.

Sipas tij, inflacioni ėshtė nėn kontroll, dhe treguesit kryesorė janė tė qėndrueshėm, por politikat e qėndrueshme fiskale nuk mjaftojnė qė tė sjellin qėndrueshmėri makro-ekonomike.

“Modeli aktual i rritjes nuk garanton qėndrueshmėri dhe duhet tė nxitet debati pėr tė bėrė reforma tė reja jo vetėm nė aspektin ekonomik, por edhe nė atė social. Rrjedhimisht, rritja ekonomike duhet tė kėrkohet nė treguesit e tjerė tė rritjes siē janė: pėrmirėsim i klimės sė biznesit, duhet tė rritet konkurrueshmėria, duhet tė vazhdojė reformat strukturore tė tregjeve, politika aktive makro-prudenciale nė tė gjithė sektorėt e ekonomisė si dhe faktorė tė tjerė” - tha zoti Fullani.

Guvernatori Fullani i bėri kėto komente ndėrkohė qė njė mision i FMN po diskuton me zyrtarėt e ekonomisė pėr politikat fiskale, administrimin e borxhit publik dhe deficitit buxhetor.

Jozyrtarisht mėsohet se misioni i FMN u ka kėrkuar deputetėve nė komisionin parlamentar tė ekonomisė qė tė japin ndihmesėn pėr tė frenuar rritjen e borxhit dhe tė ruajnė deficitin buxhetor nė nivelin vjetor tė parashikuar.

Pėrfaqėsuesit e misionit janė takuar veēmas me deputetėt e maxhorancės dhe me ata tė opozitės, por shqetėsimi ka qenė i njėjtė; niveli shqetėsues i borxhit publik prej 59 pėr qind tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto (GDP), tė cilin FMN e ka kritikuar.

Edhe nė vizitat e mėparshme FMN ka kėrkuar qė kjo shifėr tė ulet. FMN po kėrkon politika fiskale dhe buxhetore mė konservatore; pra, jo ulje taksash, jo rritje shpenzimesh, jo rritje pagash e pensionesh, tė cilat e rritin deficitin buxhetor.

FMN rekomandoi shkurtim tė disa shpenzimeve qė nuk mbulohen nga tė ardhurat e buxhetit. FMN mėsohet jozyrtarisht se nuk ėshtė nė favor tė rritjes sė pagave nė nivelin e parashikuar nga qeveria, sepse pesė muajt e parė tė vitit janė me deficit tė ardhurash.

Misioni i FMN e mbyll nesėr kėtė vizitė tė radhės nė Shqipėri me njė konferencė ku do tė japė pėrfundimet dhe propozimet mbi politikat ekonomike tė qeverisė dhe rishikimin e buxhetit. Tashmė ėshtė bėrė e zakonshme qė misioni i FMN vjen nė qershor, kur rishikohet buxheti, dhe me kėtė rast diskuton me zyrtarėt shqiptarė edhe perspektivat ekonomike dhe projektet ekonomike.

http://www.voanews.com/albanian/news...124284414.html

Citim:
FMN i kėrkon Shqipėrisė tė ulė borxhin publik si “pėrparėsi e ngutshme”

FMN i kėrkoi Shqipėrisė qė tė ulė borxhin publik, dhe ta shohė kėtė cėshtje si njė pėrparėsi tė ngutshme. Shefi i misionit tė FMN, Gervin Bell, deklaroi nė Tiranė nė mbyllje tė vizitės dyjavore se edhe tani financat shqiptare janė pėrsėri nė njė situatė tė ngjashme me atė tė vitit tė kaluar, ku buxheti ndodhet nėn presion.

Nė njė konferencė tė pėrbashkėt me ministrin e financave, Ridvan Bode, dhe me guvernatorin e Bankės Qendrore, Ardian Fullani, pėrfaqėsuesi i FMN tha se rekomandimi kryesor pėr kėtė vit nė vazhdim ėshtė shkurtimi i buxhetit me 20 milionė dollarė, dhe kjo ėshtė njė pėrparėsi e ngutshme.

“Rekomandimi ynė i parė - tha zoti Bell - ėshtė qė kėtej e tutje hartimi i buxhetit tė vendoset nė parametra realistė. Vitet e fundit buxheti ėshtė bazuar nė parashikime optimiste, dhe do tė ishte mirė qė ai tė bėhet me mė shumė realizėm qė nė fillim, nė mėnyrė qė tė mos bėhen shkurtime nė mes tė vitit”.

Sipas tij, njė buxhet realist mund tė hartohet ose duke ia lėnė nė dorė njė instituti tė pavarur dhe jopolitik, ose buxheti tė bėhet nė pėrputhje me parashikimet qė bėjnė institucionet e pavarura ndėrkombėtare.


“Nėse dalin para shtesė, ato duhen pėrdorur pėr reduktimin e borxhit - tha zoti Bell. - Nėse ka tė dhėna negative, atėherė duhen bėrė shkurtime. E rėndėsishme ėshtė qė procesi i buxhetimit tė vendoset mbi njė rregull tė saktė dhe njė nga rregullat do tė ishte objektivi pėr uljen e borxhit”. Sipas tij, Shqipėria i ka mundėsitė qė tė ulė borxhin publik nga afro 60 pėr qind sa ėshtė sot nė 50 pėr qind pėr njė afat 5 vjet. Pėr kėtė duhen ulur shpenzimet, dhe pagat tė mbahen konstante nė terma realė. Mbledhja mė e mirė e sigurimeve shoqėrore do tė ulė deficitin e skemės sė pensioneve.

“Niveli 60 pėr qind i borxhit nė raport me GDP - tha zoti Bell - ėshtė njė maksimum pėr vendet e zhvilluara me pjesėmarrje tė gjerė nė tregjet ndėrkombėtare, por pėr vende nė zhvillim e sipėr si Shqipėria ky ėshtė njė nivel shumė i lartė dhe duhet tė nisė qė tė ulet. Nuk ka rėndėsi nėse do tė zbresė nė 52 apo nė 48, synimi ėshtė qė kjo shifėr tė ulet”.

FMN thotė se rritja ekonomike e Shqipėrisė nė 2010 ishte 3.5 pėr qind, ndėrsa pėr kėtė vit parashikimi ėshtė 2.7 pėr qind. FMN ka vlerėsuar rezistencėn qė bėri ekonomia shqiptare vitet e fundit ndaj krizės ekonomike botėrore. Shqipėria e pėrballoi mirė krizėn botėrore, - thotė FMN - dhe nė viti 2010 shėnoi rritje ekonomike ndėr mė tė lartat nė rajon. Sistemi financiar ishte i qėndrueshėm dhe nuk u mbėshtet nga fondet publike. Inflacioni ėshtė kontrolluar nė kufijtė e parashikuar dhe ka nisur tė ndihet njė eksportim nė rritje.

http://www.voanews.com/albanian/news...124354919.html

Citim:
FMN, Bell: Kujdes nga borxhi! Bode: Shkurtim shpenzimesh

Tiranė – Nė pėrmbyllje tė vizitės nė Shqipėrisė, shefi i Fondit Monetar Ndėrkombėtar, Garvin Bell, theksoi se Shqipėria ėshtė njė nga vendet e pakta me rritje ekonomike nė botė.

Megjithatė, edhe ekonomia shqiptare ka njė rrezik sipas tij, dhe kjo vjen nga borxhi i lartė publik. “Ne ndodhemi nė njė situatė tė ngjashme me atė tė vitit tė kaluar. Pėr Shqipėrinė pėrbėn rrezik serioz borxhi i lartė publik.

“Ėshtė e rėndėsishme tė kuptohet qė borxhi tė mos arrihet 60 % qė konsiderohet si maksimum. Pėr vende nė zhvillim si Shqipėria ky ėshtė njė nivel mjaft i lartė..Duhet ta ulni nė 50 % nga 59 % qė ėshtė aktualisht”, tha Bell.

Ai ka deklaruar gjithashtu se ndryshimet nė buxhet nuk duhet tė bėhen nė mes tė vitit. Sipas Bell, ulja e borxhit publik duhet tė bėhet nė dy drejtime. Nėse nuk rriten taksa e sheshtė-siē theksoi ai-duhet qė rrogat tė mos rriten.

"Ju mund te mbani nivelin aktual te investimeve dhe te ulni borxhin publik ne 50% pėr 5 vitet e ardhshme, por pėr kėtė duhet qe te ngrini pagat ne termat reale. Nėse kjo konsiderohet si shume e vėshtirė, rruga tjetėr ėshtė ajo e te ardhurave, ku mund te rritet serish kontributi pėr sigurimet sociale, i cili nuk prodhoi rritje tė tė ardhurave ose te ndėrhyhet taksa e sheshte. Shqipėria do te ishte serish kompetetive edhe me nivelin 12 apo 15 % tė taksės se sheshtė", tha Bell.

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/38646/

Citim:
REDAKSIONALE-Borxhi publik dhe shpenzimet. Do tė dėgjojmė FMN-nė?

“Jemi institucioni mė i besueshėm dhe i pavarur nė botė qė kėshillojmė tė gjitha qeveritė”. Me kėtė fjali, Shefi i Misionit tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar Gerwin Bell, ka vulosur tė gjitha kėshillat “dashamirėse” drejtuar Qeverisė shqiptare gjatė njė konference me ministrin Bode dhe Guvernatorin Fullani.

Dihet prej vitesh qė FMN ėshtė konservatore nė deklaratat publike dhe kėshillat qė u jep qeverive tė vendeve anėtare. Por, nė kėtė konferencė toni i kėtij institucioni ka qenė mė kritik, krahasuar me herėt e tjera.

Dihet tashmė se borxhi publik ėshtė gangrena e mjaft ekonomive tė zhvilluara apo nė zhvillim. Dhe shembujt i kemi mjaft pranė, si Greqia. Ku jemi dhe ēfarė duhet tė bėjmė? Kėshilla e zotit Bell, qė nė gjuhėn tonė do tė thotė zile, ėshtė pikėrisht njė zile alarmi. Kemi njė borxh publik sa 59 % e Prodhimit tė Brendshėm Bruto, ndėrsa Shefi i Misionit tė FMN-sė tha se vetėm 1 % na ndan nga zona e rrezikut.

Paralajmėrimi nė publik pėr autoritetet ėshtė i qartė; “Duhet ta ulni borxhin publik deri nė 50 % tė PBB-sė”. Ky ishte apeli i zotit Bell, i cili prej rreth 6 vjetėsh ėshtė nė krye tė misionit tė FMN-sė pėr Shqipėrinė, pra ėshtė njohės mjaft i mirė i ekonomisė dhe drejtuesve tė Qeverisė sonė.

Ministri i Financave, Bode, nuk ka preferuar tė japė afate se kur do tė ulet ky nivel i lartė i borxhit, por me njė fjali ėshtė pėrgjigjur se “Synojmė qė borxhi publik tė mbetet nė tė njėjtat nivele ose tė ulet nė mėnyrė graduale. Pėr tė menaxhuar kėtė borxh Qeveria ka si objektiv projektet e ivenstimeve publike, me afat tė gjatė maturiteti dhe norma tė ulta interesi”.

Njė pikė tjetėr ku historikisht janė ndarė FMN me Qeverinė shqiptare ėshtė edhe ajo e rritjes sė ekonomisė. Zoti Bell ka deklaruar se parashikimet e institucionit qė ai pėrfaqėson pėr vitin 2011, flasin pėr njė rritje tė ekonomisė shqiptare prej 2,7 %. Ndėrsa ministri Bode flet pėr njė rritje tek 5 %. Edhe nė kėtė parashikim FMN ruan me fanatizėm konservatorizmin. Por, kėtė herė duket se edhe ky institucion me problemet e brendshme, si edhe ato tė ekonomisė globale, nuk mund tė dalė garant pėr parashikimet.

“Bazoni buxhetin duke pasur parasysh dhe opinionet e institucioneve tė pavarura. Nuk jemi vetėm ne institucion i pavarur qė ju monitorojmė, neve jemi mė tė mirėt”, tha Bell. Mendimet ndryshe ndėrmjet FMN-sė dhe Qeverisė shqiptare vijuan edhe nė problemin qė prek mė shumė si bizneset, ashtu edhe qytetarėt, tek taksa e sheshtė.

“Nėse masat e parashikuara nga Qeveria nuk do tė japin rezultate, duhet tė rriten taksat. Taksa e sheshtė ėshtė njė mekanizėm tepėr i mirė, por ajo mund tė rritet nė 12 deri 15 %. Edhe nė kėto nivele ėshtė nė nivele tė ulta pėr investitorėt e huaj qė synojnė tė vijnė nė Shqipėri. Por, duhet tė konsolidoni sistemin fiskal”.

Kjo deklaratė nė vijim tė konservatorizmit tė FMN-sė, nuk kishte se si tė mos binte nė kundėrshtim me politikat e ndėrmarra nga ekzekutivi me synim uljen e taksave. Dhe pėrgjigja nuk vonoi. “Ministria e Financave nė programin buxhetor afatmesėm nuk ka parashikuar rritje tė taksave”, deklaroi zoti Bode.

Dhe njė kėshillė tjetėr, nga Zoti Bell, ishte pamjaftueshmėria nė uljen e shpenzimeve tė buxhetit pėr gjysmėn e dytė tė vitit. Duhet tė shkurtohen me 20 miliardė lekė dhe jo 16 siē janė parashikuar nė draft. Kėshillat, paralajmėrimet dhe debatet ndėrmjet FMN-sė dhe qeverive te vendeve tė ndryshme botėrore janė tė zakonshme. Por, ato bėhen mė tė nxehta pikėrisht nė kėtė periudhė me problemet e pas krizės ekonomike dhe financiare, me nje problem tepėr madhor pranė portės sonė, qė ėshtė Greqia. Pėrvoja e kėtyre viteve nė marrėdhėniet me Fondin Monetar Ndėrkombėtar nuk na mungon. Sidomos nė kėtė situatė, duhet tė dėgjojmė me vėmendje dhe tė veprojmė pėr tė mirėn e ekonomisė, pėr tė mirėn e shtetasve shqiptarė.

http://www.scan-tv.com/lajmet/analiz...me-fmn-ne.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:49.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.