Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.6.2011, 06:58   41
reparti kimik
 
Po kėta kush i pyti?! Borxhi publik ėshtė qėllimisht aq. Seriozisht i kanė kėto "propozimet"? Se pėr pak kujtova se meqė nisi vapa kishin ardhur kėndej thjesht pėr dreka-darka-plazh. N.q.s. ai lart ėshtė shkrim redaksional i Scan TV, s'e kuptoj pse mbahet pėr televizion ekonomik dhe pse duket si i pėrkthyer nga anglishtja...

Citim:
“Jemi institucioni mė i besueshėm dhe i pavarur nė botė qė kėshillojmė tė gjitha qeveritė”
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.6.2011, 23:21   42
Citim:
Thaēi: Rritja e pagave nuk i dėmton raportet me FMN-nė

Kryeministri i Qeverisė sė Kosovės, Hashim Thaēi i ka pėrgėzuar arsimtarėt rahovecianė pėr pėrmbylljen edhe tė njė viti tė suksesshėm shkollor. ”Rritja e pagave pėr ju ka qenė vendimi mė i drejtė i mundshėm, ndoshta i vonuar, sepse ju keni qenė mėsimdhėnėsit mė tė diskriminuar nė Evropė”, ka thėnė i pari i Qeverisė gjatė njė darke qė kishte organizuar me arsimtarėt e Rahovecit.

Nėse e krahasojmė qeverisjen tonė nga viti 2008 dhe qershor 2011, paga bazė e juaj ėshtė rritur 90 pėr qind, kurse vetėm nė kėtė vit 50 pėr qind”, ka pohuar Thaēi para punonjėsve tė arsimit. Kryeministri Thaēi ishte i shoqėruar edhe nga ministri i Arsimit, Ramė Buja, ministri i Punėve tė Jashtme, Enver Hoxhaj e tė tjerė.

Kryeministri Thaēi ka ripėrsėritur se rritje ka pasur edhe pėr punėtorėt e shėndetėsisė, FSK-nė dhe tė PK-nė deri 40 pėr qind, kurse pėr familjet e dėshmorėve dhe zjarfikėsit 50 pėr qind.

”Ka pasur zhurmė rreth Fondit Monetar Ndėrkombėtar, por ju garantoj se rritja e pagave nuk e ka dėmtuar Kosovėn, por do ta ndihmojė Kosovėn sot, nesėr dhe nė tė ardhmen. Kosova nuk ka humbur me kėtė rritje. Nė raport me Fondin Monetar Ndėrkombėtar kemi ridizejnuar agjendėn dhe programin. Kosova ėshtė nė program me FMN-nė, ka raporte tė shkėlqyeshme me Bankėn Botėrore, por edhe me Komisionin Evropian”, ėshtė shprehur shefi i Qeverisė sė Kosovės, duke shtuar se pėr Pallatin e drejtėsisė, KE-ja ka investuar 25 milionė euro. /Kosova Sot/

http://www.kosova-sot.info/politike/...ortet-me-fmnne
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 00:05   43
allianz
 
Si qėllon qė FMN/Soros dalin me komandė nėpėr media me qėndrimin se Shqipėria duhet t'ia lėrė nė dorė politikat e veta ekonomike organizmave ndėrkombėtare?!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 02:37   44
reparti kimik
 
Kanė problem me faktin qė nuk po pėrdoret mė FMN pėr financim, por i jemi drejtuar burimeve tė tjera.

Kėta tė FMN-sė me tėrė cirkun e erebaraēapajevėve qė i sillet rrotull parashikonin qė pas largimit nga Shqipėria, tė thirreshin sėrish. Pritėn e pritėn, kaluan 2 vjet e nuk i thirri kush e as nuk po e vriste mė njeri mendjen (mė pėrpara FMN/BB kishin refuzuar nė mėnyrė tė vazhdueshme tė financonin projektet tona infrastrukturore, ndėrkohė qė financojnė rregullisht Serbi-IRJM-Greqi etj.). Pėr mė shumė iu refuzua "kredia" dhe nga Prishtina, ku qėndrimi i Thaēit para pak kohėsh ishte qė autorruga do tė ndėrtohet edhe pa FMN-nė.

Se ēfarė kishte kėrkuar FMN-ja nga Prishtina qė iu refuzua "kredia", s'u bė e ditur, por mund tė merret me mend. Dhe sėrish u ngritėn pederat e Sorosit duke kritikuar qeverinė nė gjithė gazetat se pse nuk i ulte brekėt para FMN-sė. Dhe incidentalisht menjėherė pas asaj deklarate edhe shtypi britanik u mbush me shkrime pėr mafiozitetin e politikanėve tė Prishtinės etj. Sa herė qė i ushtrohet presion Prishtinės pėr ēėshtje tė ndryshme politiko-ekonomike, shtypi britanik mbushet me shkrime kundėr shqiptarėve.

N.q.s. tėrė kėto duken si pa lidhje, mendohuni dy herė.

Por nga diku duhen marrė fonde pėr zhvillimin infrastrukturor, e duke qenė se FMN/BB sllavėve e grekėve rreth e rrotull ua jep pa shumė zhurmė pėr 20 vjet tashmė grantet e kreditė, ndėrsa nga ne kėrkon paundin e mishit (qėllon qė ish-kreu Strauss-Kahn, aktuali John Lipsky dhe kandidatėt pėr kryetar Christine Lagarde, Stanley Fischer janė dhe tė gjithė ēifutė), afėrmendsh qė do t'i drejtohemi subjekteve tė tjera, qofshin kėta dhe OKI.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 08:00   45
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Se ēfarė kishte kėrkuar FMN-ja nga Prishtina qė iu refuzua "kredia", s'u bė e ditur, por mund tė merret me mend. Dhe sėrish u ngritėn pederat e Sorosit duke kritikuar qeverinė nė gjithė gazetat se pse nuk i ulte brekėt para FMN-sė.
Vazhdojnė akoma, kanė minimumi 2 shkrime nė javė pėr kėtė punė, po tė njėjtėt ēirakė, me po tė njėjtin tekst qė pėrdorin dhe nė Tiranė.

Njė gjė qė nuk e pėrmend kurrė FMN-ja dhe qė nuk do ta dėgjoni kurrė nė mediat e paguara prej tyre, ėshtė pasqyra e borxheve tė jashtme tė shteteve tė Evropės. Shqipėria/Z1 ka borxhin e jashtėm (%PBB) mė tė ulėt nė Evropė. Ky ėshtė tėrė problemi. Njė shtet pa borxh tė jashtėm nuk mund tė kontrollohet, nuk mund t'i kushtėzohen politikat, sepse nuk ka detyrime ndaj ndonjėrit.

Prandaj vjen misioni si mė lart dhe, nė emėr tė "borxhit publik" (kujdes gogoli) tani, sugjeron qė kontrolli t'i lihet me dėshirė ekspertėve* ose organizmave ndėrkombėtare tė cilat janė "tė besueshme". Pėr 8 vitet qė FMN bėnte ligjin kėtu, shteti vegjetoi nė ēdo fushė tė ekonomisė. Sapo filluan investimet nė infrastrukturė, FMN-ja sė bashku me BB-nė kėrcyen pėrpjetė dhe filloi krehja me qeverinė. E jo vetėm qė nuk dhanė asnjė lloj ndihme, por bllokuan kanalet e mundshme investuese dhe nė mėnyrė tė vazhdueshme "rekomandonin" kundėr kėtyre zhvillimeve.


_____________
* Aktivizim i aseteve me kohėzgjatje tė kontrolluar nė media, qė paraqiten gjithnjė me sqarime tė tipit "ekspert i ekonomisė" (ose "i administratės publike", "i shkencave politike" etj.). Qėllon qė kėta punojnė ose kanė punuar nė OJF tė financuara nga Sorosi, por kryesisht janė diplomantė nga bursa tė Sorosit. Ka mes tyre edhe njė- edhe shumėpėrdorimėsh.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 15:16   46
reparti kimik
 
Meqė ra fjala, lajm i sotėm:

Citim:
BB i akordon Malit tė Zi njė kredi me vlerė 59,1 milionė euro

Banka Botėrore (BB) i akordoi Malit tė Zi njė kredi me vlerė 59,1 milionė euro, njoftoi Ministria malazeze e Financave.

"Kredia do tė shfrytėzohet pėr mbėshtetjen e buxhetit tė shtetit", deklaroi Ministria malazeze e Financave me anė tė njė prej zėdhėnėsve tė saj.

Kredia e Bankės Botėrore, me njė afat prej 20 vitesh, e ka normėn e interesit 2,5 pėr qind.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=125184
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2011, 23:25   47
Citim:
Berisha: Qeveria nuk do tė rrisė taksat

Pak ditė pasi misioni i FMN-sė sugjeroi rritje tė taksave, kryeministri Berisha ėshtė shprehur se kjo nuk do tė ndodhė. Kreu i ekzekutivit tha se, modeli ekonomik shqiptar po funksionon falė reformave tė thella qė Qeveria ka ndėrmarrė.

Sipas z.Berisha, aktualisht Shqipėria ėshtė vendi me taksa mė tė ulėta nė Europė dhe do tė vijojmė me kėtė strategji pėr tė tėrhequr sa mė shumė investime tė huaja nė vend. Gjatė mbledhjes sė Grupit Parlamentar tė PD-sė, Berisha bėri njė rezyme mbi performancėn ekonomike nė vend gjatė 5 muajve tė parė tė kėtij viti.

Z.Berisha tha se, tė gjithė sektorėt e ekonomisė dhe sidomos industria me fason shėnojnė tregues pozitivė. Kryeministri Berisha deklaroi gjithashtu se, do tė vazhdojė reforma nė privatizimin e sektorit publik dhe politika e rritjes sė rrogave dhe pensioneve.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...se-taksat.html

Citim:
Biznesi, kundėr FMN-sė pėr rritjen e taksave

Propozimi i shefit tė misionit tė FMN-sė, Gerwin Bell, pėr tė rishikuar nivelin e taksave, si masė pėr tė ulur borxhin ka shkaktuar reagime tė forta nga ana e biznesit. Edhe pse pėrgjigjja e ministrit tė Financave, ishte e menjėhershme pėr ‘jo’, duke thėnė se mund tė kryente vetėm disa rregullime, duket se biznesi nuk ėshtė mjaftuar me kaq.

Konfindustria shpreh kundėrshtimin e saj pėr propozimin e Fondit Monetar Ndėrkombėtar tė shprehur nė takimin 3-palėsh tė ditėve tė fundit me pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Financave dhe Bankės sė Shqipėrisė pėr rritjen e taksave si mėnyrė pėr tė plotėsuar rėnien e tė ardhurave fiskale nė buxhetin e shtetit nė 6-mujorin e parė tė vitit 2011, nė kushtet e rėnies sė rendimentit fiskal tė ekonomisė shqiptare.

Duke analizuar pasojat nga rritja e taksės, Gjergj Buxhuku vė nė dukje faktin se ndikimet do tė jenė tejet negative.

“Sė pari, skenari i rritjes sė taksave nė kushtet e sotme do tė thotė, qė pėrveē pasojave tė rėnda sociale do tė shkaktojė uljen e mėtejshme tė kėrkesės sė brendshme dhe fuqisė blerėse edhe kėshtu mjaft e ulėt, duke rrezikuar seriozisht, qė ekonomia kombėtare tė hyjė nė njė rreth tė mbyllur, qė vė nė dyshim mundėsitė dhe shpresat pėr rritje nė tė ardhmen”, thotė administratori i pėrgjithshėm i Konfindustrisė.

Sipas tij, tė dhėnat e 3-mujorit tė parė tė vitit 2011 flasin qartė pėr uljen e dukshme tė treguesve tė konsumit dhe mbėshtesin arsyetimin e mėsipėrm.

Njė tjetėr analizė e biznesit industrialist lidhet me aspektin konkurrues tė vendit, nė kushtet kur investitorėt janė duke u larguar pėr shkak tė krizės politike. “Rritja e taksave, nė kushtet kur nevoja pėr tėrheqjen e investimeve ėshtė e madhe nė tė gjithė vendet e rajonit do tė thotė drejtpėrdrejt njė ulje tė forcės konkurruese tė Shqipėrisė nė garėn e ashpėr nė zhvillim e sipėr ndėrmjet vendeve tė rajonit tė Ballkanit Perėndimor duke shtuar kėtu edhe Greqinė e prekur rėndė nga kriza financiare”, thotė Buxhuku.

Biznesi thekson se, ndryshimi kaq i shpejtė nė pak vite me drejtim rritje tė nivelit tė taksave nė Shqipėri i propozuar nga FMN do tė ishte njė sinjal negativ pėr investitorėt e vendit dhe tė huaj pėr qėndrueshmėrinė e politikave fiskale tė qeverisė shqiptare me pasoja tė rėnda nė afatgjatė pėr ekonominė kombėtare.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...c361d11ba.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2011, 17:17   48
Citim:
Berisha, kundėr FMN-sė: Ne nuk mund t’i zbatojmė kėrkesat e tyre

Kryeministri Sali Berisha kundėrshtoi dje kėshillat qė Fondi Monetar Ndėrkombėtar i bėri qeverisė shqiptare nė kuadėr tė stabilitetit ekonomik tė vendit tonė. Nė mbledhjen e grupit parlamentar tė Partisė Demokratike tė mbajtur dje nėn drejtimin e tij, Berisha deklaroi se ai nuk ishte nė njė mendje me pėrfaqėsuesit e FMN-sė, pėr sa i pėrket rritjes sė taksave dhe po kėshtu mosngritjes rritjes vjetore tė pagave dhe pensioneve.

Ndonėse Berisha theksoi se nė fjalėn e tij pėrpara deputetėve se ai e vlerėsonte shqetėsimin e pėrfaqėsuesve tė FMN-sė, Shqipėria po pėrjetonte njė bum ekonomik dhe pėr kėtė arsye ajo nuk kishte arsye tė ndryshonte kursin e financave tė saj.

“Unė kam mirėkuptim pėr kėrkesėn e Fondit Monetar Ndėrkombėtar pėr disa kėrkesa qė misioni ka bėrė nė vizitėn e tij tė fundit. Por nuk mund tė them qė ne do tė rrisim taksat. Ne nuk do tė rrisim taksat. Ne do tė rrisim performancėn gjithnjė e mė shumė. Ne besojmė se duke konsoliduar disiplinėn fiskale dhe duke mos rritur taksat, krijojmė mė shumė vende pune dhe mė shumė rritje”, deklaroi Berisha, duke shtuar se modeli qė prej vitesh po aplikonte qeveria shqiptare po funksiononte dhe askush nuk kishte ndėrmend ta ndryshonte.

Po tė njėjtin qėndrim Berisha mbajti edhe pėr sa i pėrket kėrkesės sė FMN-sė pėr mosrritjen e rrogave dhe pensioneve.

Fondi Monetar Ndėrkombėtar ka shprehur shqetėsim pėr rritjen e rrogave dhe ky shqetėsim ėshtė i kuptueshėm. Por ēėshtja ėshtė se rritja e rrogave ka tė bėjė me investimin nė burimet njerėzore. Ndaj dhe ne do tė vazhdojmė politikėn tonė tė rritjes sė rrogave”, deklaroi Berisha duke shtuar mes tė tjerave se ky ishte njė premtim i tij elektoral dhe mbi tė gjitha njė element qė kėrkonte tė ndryshonte jetėn e qytetarėve.

http://www.gazeta-shqip.com/politike...95c295b3b.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2011, 06:14   49
allianz
 
Citim:
Thėnė nga reparti kimik

(qėllon qė ish-kreu Strauss-Kahn, aktuali John Lipsky dhe kandidatėt pėr kryetar Christine Lagarde, Stanley Fischer janė dhe tė gjithė ēifutė)
Citim:
Francezja Kristine Lagard, nė krye tė FMN-sė

Francezja Kristine Lagard, ėshtė zgjedhur sot ne krye te Fondit Monetar Ndėrkombėtar, duke u bėrė kėshtu femra e parė nė krye tė kėtij institucioni ndėrkombėtar financiar. Zgjedhjen e saj e ka konfirmuar Bordi Ekzekutiv me 24 anėtarė.

Raportohet se ajo menjėherė do tė ballafaqohet me krizėn financiare tė Greqisė.

Kristine Lagard, aktualisht ministre e financave e Francės, ėshtė gjėrėsisht e respektuar pėr udhėheqjen e saj gjatė krizės financiare evropiane, gjatė tre viteve tė kaluara.

Nė postin e shefit tė FMN-sė ajo zėvendėson Dominik Shtraus-Kanin, i cili dha dorėheqjen mė 18 maj, pasi u arrestua nė Nju Jork, me akuza pėr sulm seksual kundėr njė punėtoreje tė hotelit.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=21047&nid=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2011, 19:09   50
Citim:
Shpjegimet ndaj FMN-sė shtyjnė ligjin pėr vlerat e luftės

Sipas zyrtarėve qeveritar Ligji pėr vlerat e luftės ėshtė hartuar dhe bėrė gati tė shkojė nė Kuvend, mirėpo sipas zyrtarėve qeveritarė ka qenė FMN ajo qė ka kėrkuar shpjegime mė tė hollėsishme lidhur me disa nene tė veēanta.

Kėto komente zėvendėskryeministri Kuēi i bėri pas mbledhjes sė Qeverisė sė Kosovės, ku u miratua Projektligji i prokurimit publik, ai pėr Komisionin e pavarur pėr media, Projektligji pėr transmetuesin publik tė Kosovės etj.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15505
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2011, 21:13   51
Citim:
Berisha: S’kemi marrėveshje me FMN-nė

Kryeministri Sali Berisha, nė mbledhjen e djeshme tė qeverisė, pėrveē konfirmimit tė lajmit se pagat dhe pensionet do tė rriten muajin e ardhshėm, shpjegoi edhe arsyet qė, sipas tij, ēuan nė mosmarrjen parasysh tė kėshillave tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar pėr kėtė ēėshtje.

Nė mbledhjen e djeshme tė qeverisė, Berisha theksoi se ekzekutivi shqiptar nuk kishte asnjė marrėveshje me FMN-nė sa i pėrket dy kėshillave tė dhėna pėr mosrritjen e pagave dhe pensioneve dhe po kėshtu pėr rritjen e taksave.

Sipas Berishės, e vetmja marrėveshje e lidhur me qeverisė shqiptare dhe FMN-nė ėshtė ajo pėr mosrritjen e borxhit tė jashtėm tė vendit tonė. Nė kėtė kuadėr, kreu i qeverisė theksoi se kjo ishte njė marrėveshje, e cila nuk do tė cenohej dhe do tė zbatohej me rigorozitet.

“Ne nuk rrisim borxhin, ndaj do tė bėjmė njė rishqyrtim tė buxhetit. Borxhi nuk do tė rritet nė asnjė lloj mėnyre. Kemi njė marrėveshje me FMN-nė dhe kjo marrėveshje ėshtė mosrritja e borxhit. Ne nuk kemi firmosur kurrė marrėveshje pėr mosrritje rrogash”, deklaroi Berisha, duke i quajtur trillime tė mediave deklaratat se qeveria nuk po zbatonte kėshillat e FMN-sė.

Ajo ēfarė thotė Kryeministri Berisha nė lidhje me FMN-nė ėshtė e vėrtetė, nisur nga fakti se mė shumė se njė vit mė parė, qeveria shqiptare mori vendimin qė tė mos kishte mė marrėdhėnie tė ngushta bashkėpunimi me FMN-nė, por marrėdhėniet e saj me kėtė institucion tė rėndėsishėm ndėrkombėtar t’i kalonte nė kuadrin e marrėveshjeve pėr aspekte tė ndryshme ekonomike.

Kalimi i marrėdhėnieve nė kėtė fazė tė re u konsiderua i parakohshėm nga pėrfaqėsuesit e opozitės nė vend, tė cilėt theksuan se Shqipėria nuk ėshtė ende gati pėr njė shkėputje tė tillė nga mbikėqyrja e kėtij institucioni tė rėndėsishėm financiar.

Pavarėsisht zėrave kundėr kėsaj shkėputje, qeveria shprehu bindjen se tashmė vendi kishte tė gjitha potencialet pėr tė zhvilluar i vetėm strukturėn e tij ekonomike. Pak ditė mė parė, disa pėrfaqėsues tė kėtij institucioni tė rėndėsishėm ndėrkombėtar morėn pėrsipėr tė kėshillonin qeverinė shqiptare edhe pėr kėto elemente tė rėndėsishėm, tė cilėt, ndonėse nuk janė pjesė e ndonjė marrėveshjeje mes qeverisė dhe FMN-sė, pėrsėri ndikojnė nė komponentėt e tjerė ekonomikė tė qeverisė shqiptare.

Por mesa duket, kreu i qeverisė po ecėn i sigurt me planin e tij pėr mosuljen e taksave dhe po kėshtu pėr tė vijuar me politikėn vjetore tė rritjes sė pagave dhe pensioneve. Nė kėtė kuadėr nė mbledhjen e qeverisė, dje Berisha theksoi se rrogat do tė rriten, dhe rrugėt do tė ndėrtohen, sepse Shqipėria nuk mund tė jetė mė njė vend i prapambetur.

“Tė ngrihen rrogat e pensionet dhe absolutisht ėshtė dashamirėse, nuk ka ndonjė qėllim tjetėr, veēse dashamirėsisė. Ka njė kėshillė pėr tė parė mundėsinė tė rrisim nga 10 nė 15 pėr qind taksėn e sheshtė. Por ne mendojmė se ēėshtjet qė mund tė krijohen duhet t’i zgjidhim me performancė mė tė mirė dhe jo duke rritur taksat pėr bizneset tona”, u pėrgjigj Berisha, duke theksuar se vendi ka nevojė pėr bizneset dhe pėr kėtė arsye nuk mund tė ndjekė kėshillat e rritjes sė taksave.

Nė kėtė kuadėr, Kryeministri theksoi se sė shpejti nga kjo rritje do tė pėrfitojnė 520 mijė pensionist shqiptarė. Burimet bėjnė tė ditur se rritja e kėtij viti do tė jetė 5-6% pėr rrogat, 4% pėr pensionet nė qytet dhe 7% pėr pensionet nė fshat.

Nisma pėr rritjen e rrogave dhe pensioneve ėshtė ndėrmarrė nga qeveria “Berisha”, duke nisur nga viti 2005, nė tė cilin ai erdhi nė pushtet dhe ėshtė zbatuar pėr ēdo vit tė qeverisjes sė tij.

Nė mbledhjen e qeverisė, Berisha pėrmendi faktin se ekonomia shqiptare po jeton njė periudhė qėndrueshmėrie dhe pėr kėtė arsye ajo nuk ėshtė e rrezikuar nga kėto masa qė do tė merren sė shpejti.

http://www.gazeta-shqip.com/politike...0f6a9048c.html

Citim:
Marrėdhėnie tė mira mes Shqipėrisė dhe BB-sė

Ministri i Financave tė Shqipėrisė, Ridvan Bode, priti sot njė delegacion tė Bankės Botėrore (BB) tė kryesuar nga Drejtori i ri qė pėrfaqėson interesat e vendeve tė rajonit nė BB, Piero Cipollone dhe Drejtoresha pėr Rajonin, Jane Armitage.

Ministri e uroi Cipollonen pėr detyrėn e re dhe theksoi se Shqipėria ka njė marrėdhėnie shumė tė mirė e njė bashkėpunim tė ngushtė me stafin e Bankės Botėrore (BB).

Gjatė takimit ndėr tė tjera u bisedua dhe pėr situatėn ekonomike nė vend, ku ministri e njohu Cipollones me hapat qė po ndėrmerr qeveria pėr tė ruajtur stabilitetin e ekonomisė dhe ritmet e rritjes ekonomike.

Qeveria shqiptare ka njė bashkėpunim tė suksesshėm me Bankėn Botėrore (BB). Pas pėrfundimit me sukses tė programit DPL (Kredi pėr Mbėshtetjen e Politikave tė Zhvillimit) me njė portofol prej rreth 20 milionė USD, tashmė ėshtė nėnshkruar marrėveshja e DPL 2, e cila ka njė portofol prej rreth 25 miliona USD dhe qė do tė fokusohet nė realizimin e reformave nė sistemin e kujdesit shėndetėsor; edukimin; dhe kujdesin social.

Piero Cipollone, ka zėvendėsuar nė kėtė detyrė Giovanni Magnoni dhe zgjodhi tė parėn Shqipėrinė pėr vizitėn e prezantimit tė tij, pas marrjes sė detyrės.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=125824
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2011, 09:29   52
Citim:
Ekonomia nė vitin 2010 ka shėnuar rritje

Ekonomia e Kosovės nė vitin 2010 shėnoi rritje tė produktit tė brendshėm bruto prej 4 pėr qind.

Kėshtu thuhet nė raportin qė guvernatori i Bankės Qėndrore tė Kosovės, Gani Gėrguri i dorėzoi sot kryetarit tė Kuvendit, Jakup Krasniqi.

Nė njė takim edhe me kryetarin e bordit tė BQK-sė Gani Luboteni u tha se pėr dallim nga viti 2009, kur rritja ishte realizuar kryesisht si rezultat i rritjes sė shpenzimeve publike dhe rėnies sė ēmimeve, nė vitin 2010 rritja ishte rezultat i rritjes sė konsumit dhe investimeve nė sektorin privat.

http://www.rtklive.com/?cid=8,1&newsId=49801
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.7.2011, 14:16   53
Citim:
KE, 203 milionė euro Kosovės, por tė mos shkelė marrėveshjet me FMN-nė

(...)

Zyrtarė tė BE sė konfirmojnė se Kosova tashmė ka humbur sė pari 20 milionė nga ndihma makrofinanciare e BE sė, qė ėshtė njė linjė tjetėr buxhetore e Komisionit Evropian dhe kėtė pėr shkak tė prishjes sė marrėveshjes me Fondin Monetar Ndėrkombėtar.

Kėto para qė janė dedikuar tė mėrkurėn pėr Kosovėn, nuk kanė tė bėjnė me kėtė linjė financiare, mirėpo nė BE theksojnė se nė rast se Kosova vazhdon t'i shkelė marrėveshjet me FMN nė, atėherė do tė ketė pasoja edhe pėr asistencėn e ardhshme tė Komisionit Evropian ndaj Kosovės.

http://www.kosova.com/artikulli/73429
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.7.2011, 18:47   54
Citim:
Anulohet protesta e veteranėve grevistė tė UĒK-sė

Prishtinė, 13 korrik - Veteranėt e luftės sė UĒK-sė, tė cilėt kanė hyrė nė ditėn e pesėdhjetė e dytė tė grevės para objektit tė Qeverisė sė Kosovės, pas njė takimi me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi, kanė anuluar protestėn e paralajmėruar pėr ditėn e premte.

Kėtė e konfirmoi pėr Kosovapress kryetari i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė UĒK-sė, Xhevdet Qeriqi, i cili tha se dje gjatė njė takimi kanė marrė premtim nga kryeministri se shumė shpejt do tė procedojnė ligjin pėr vlerat e luftės nė Kuvend.

“Kryeministri Thaēi na ka premtuar qė do tė mundohet qė nė ditėn e premte ose mė sė largu nė javėn e ardhshme, konkretisht tė mėrkurėn qė kėtė ligj ta procedojė nė parlament dhe kjo ėshtė arsyeja jonė qė mos ta mbajmė protestėn”, ka thėnė Qeriqi.

Megjithatė, sipas Qeriqit, ish-luftėtarėt e UĒK-sė nuk do tė heqin dorė nga greva deri nė miratimin e kėrkesave.

“Greva do tė vazhdojė, mirėpo protestė nuk do tė mbajmė pėr arsye se ne do tė jemi kėtu nė rast se nuk shkon ky ligj, atėherė ne do tė mbajmė protestėn, mirėpo nuk e pamė tė arsyeshme qė ta mbajmė kėtė protestė edhe ne do tė qėndrojmė kėtu si grevist deri nė procedimin e ligjit”, ka thėnė Qeriqi.

Sipas tij, gjatė takimit me kryeministrin Thaēi, ky i fundit ka thėnė se janė duke i shqyrtuar edhe vėrejtjet e FMN-sė dhe ka premtuar se janė duke u angazhuar qė edhe kjo ēėshtje tė zgjidhet

http://www.koha.net/?page=1,13,62372
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2011, 17:43   55
Citim:
Ligji pėr vlerat e luftės po negociohet me FMN-nė

Mė kot kanė pritur veteranėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės qė tė mėrkurėn tė procedohet nė Qeveri Ligji pėr vlerat e luftės sė UĒK-sė, siē kishin marrė premtim nga kryeministri Hashim Thaēi gjatė njė takimi javėn e kaluar. As nė kėtė mbledhje nuk ėshtė proceduar ky ligj, ndėrkohė krerėt e ekzekutivit thonė se mund tė procedohet gjatė javės.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi nuk ka dashur tė pranojė se ėshtė thyer premtimi i kryeministrit pėr procedim tė ligjit tė mėrkurėn, duke thėnė se java nuk ka pėrfunduar dhe se nė rast tė njė pėrgjigje tė shpejt, atėherė Qeveria do tė mbajė mbledhje tė veēantė pėr kėtė ēėshtje.

“Dua tė them qė ligji ėshtė nė negocim me Fondin Monetar Ndėrkombėtar, i kemi pranuar vėrejtjet, i kemi kthyer me ndryshimet qė kanė menduar ata. Po presim pėrgjigje nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar. Sa i pėrket premtimit tė kryeministrit, ėshtė gjysma e javės, ende nuk ėshtė fundi i javės. Nėse e marrim pėrgjigje shumė shpejt, atėherė do ta mbajmė njė mbledhje tė veēantė pėr kėtė”, ka thėnė Kuēi.

Gjatė javės sė kaluar, kryeministri Thaēi u kishte premtuar veteranėve grevistė tė cilėt sot janė nė ditėn e 59 tė grevės se deri tė mėrkurėn (sot), ai ligj do tė aprovohet nė Qeveri dhe do tė procedohet nė Kuvendin e Kosovės pėr miratim, raporton KosovaPress.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,13,58547
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.7.2011, 18:27   56
Citim:
Fullani: Normat e intersit nuk do tė ndryshojė, shqiptarėt tė rrisin konsumin

Tiranė, 27 korrik 2011, NOA – Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani ka deklaruar se norma bazė e interesit nuk ka ndryshuar, duke qėndruar nė nivelin 5.25%.

“Nė aspektin makro-ekonomik, inflacioni ėshtė ndikuar nga njė sėrė aktorėsh me intensitet tė ndryshėm dhe kahe tė kundėrt”, tha Fullani gjatė njė konference pėr shtyp, ku pohoi se, rritja ekonomike nė tremujorin e parė tė vitit ka qenė 3.4% dhe inflacioni ėshtė shėnuar 4 dhe 4.1%.

Ai ka informuar se ja rritje tė tė ardhurave nga sektori i ndėrtimit, i cili ka pėsuar pėrmiresime tė dukshme.

Duke u ndaluar tek kredia bankare, guvernatori i BSH-sė, informoi se kredia nė lekė ka arritur nė nivelin 14% deri nė muajin maj. Ai theksoi nė kėtė drejtim se sistemi bankar ka aplikuar praktika tė kujdesshme kredidhėnėse.

Gjatė analizės 6- mujore tė ekonomisė shqiptare, Fullani tha se se shpenzimet publike u rritėn me 7.4% dhe se tė ardhurat buxhetore kanė qenė tė ngadalta. Sipas tij, eksportet nė 5-mujorin e parė u rritėn nė 23.3% dhe importet nė vlerė shėnuan rritje 14.1% gjatė periudhės janar-maj.

“Gjykojmė se kushtet monetare janė tė pėrshtatshme pėr tė stimuluar rritjen ekonomike. Nė kushtet e ekulibrave tė brishtė, kjo filozofi do tė udhėheq veprimtarinė tonė edhe nė periudhėn e ardhshme”, tha mes te tjerash guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė.

Sipas tij presionet inflacioniste janė tė kontrolluara, edhe pse pėrmendi rastin e rritjes sė akcizės pėr disa produkte, qė i dha ndikim rritjes sė inflacionit.

“Rritja e akcizės pėr disa produkte ka patur ndikim rritės nė inflacion, por kjo ėshtė mė e vogėl krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar. Gjatė 2 tremujorėve rritja e mbėshtetur nga sektoret e shėrbimeve, tregti hoteleri dhe restorante. Rritja e ekonomisė nė kėtė 6 mujor, ėshtė mbėshtetur tek prodhimet e industrisė dhe tek ai i shėrbimeve.

“Gjatė 2 tremujorėve rritja ėshtė mbėshtetur nga sektoret e shėrbimeve, tregti, hoteleri dhe reastorante si dhe nga sektori i prodhimit tė industrisė”, tha Fullani, ndėrsa bėri thirrje gjithashtu konsumatorėve shqiptarė tė rrisin konsumin pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm pėr njė ekonomi tė vogėl si ajo e Shqipėrisė.

http://www.noa.al/2011/07/fullani-no...isin-konsumin/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.7.2011, 18:15   57
Citim:
FMN-ja i bllokon Kosovės edhe 60 milionė

Prishja e marrėveshjes me Fondin Monetar Ndėrkombėtar (FMN) e ka detyruar Qeverinė qė tė bėjė shkurtime buxhetore prej 60 milionė eurosh. Kjo ka qenė kėrkesė e Ministrisė sė Financave, e cila edhe ėshtė miratuar nga qeveria tė mėrkurėn.

Ministri i Financave tė Kosovės , Bedri Hamza, ka njoftuar se pėr shkak tė prishjes sė marrėveshjes sė vjetėr me FMN-nė, dhe arritjes sė marrėveshjes tjetėr, siē e quajti ai marrėveshje e mirėkuptimit, qeveria do tė bllokojė 60 milionė euro deri sa tė shitet PTK-ja.

"Mė lejoni t'ju njoftoj pėr obligimet qė dalin nga marrėveshja e mirėkuptimit tė nėnshkruar mes FMN-sė dhe Qeverisė, e cila kėrkon nga ne qė tė mos bėjė alokimin e fondeve pėr shpenzime nė vlerė prej 60 milionė euro, derisa tė shpallet tenderi pėr fituesin e PTK-sė", citojnė mediet tė ketė thėnė Hamza nė mbledhjen e Qeverisė.

Menjėherė pas kėsaj, Hamza ka bėrė me dije se Ligji pėr menaxhimin e financave publike ia lejon qė tė bėjė reduktimin e nivelit tė fondeve qė tashmė janė alokuar nga njė ndarje buxhetore dhe pėr kėtė i duhet vetėm miratimi i Qeverisė, tė cilin edhe e mori tė mėrkurėn.

Hamza propozoi dhe iu miratua qė tė bėjė shkurtime buxhetore tė cilat mė sė shumti prekin investimet kapitale. Nė kėtė linjė do tė bllokohen 37 milionė euro, Korporatės Energjetike tė Kosovės (KEK) nga fondi dhjeta milionėsh pėr investime tė alokuara si kredi pėr kėtė korporatė do t'i merren 15 milionė euro tė tjera, dhe pėr tė pėrmbushur shifrėn 60 milionė euro, Ministria e Financave do tė bėjė edhe 8 milionė euro shkurtime buxhetore nė kategorinė e mallrave dhe shpenzimeve.

Ndryshe, qė nė fillim tė qershorit Fondi Monetar Ndėrkombėtar (FMN) ka njoftuar se ka ndėrprerė marrėveshjen 18 mujore tė quajtur Stand By (SBY), e cila ishte miratuar nga Bordi Ekzekutiv i FMN-sė nė korrik tė vitit 2010.

Deri te kjo prishje e marrėveshjes kishte ardhur pasi qė Qeveria bėri ngritje tė pagave pėrtej limiteve qė pati kėrkuar FMN-ja dhe nuk u arrit qė tė pėrmbyllet procesi i privatizimit tė PTK-sė, qė ėshtė proces i papėrmbyllur edhe tash.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=129931
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2011, 21:03   58
Citim:
Marrėveshja e Kosovės me FMN

Fondi Monetar Ndėrkombėtar pėrmes njė komunikate bėri tė ditur se ėshtė arritur marrėveshje me shtetin tonė pėr programin e mbikqyrjes sė rreptė tė politikave buxhetore.

Fondi Monetar Ndėrkombėtar pėrmes njė komunikate bėri tė ditur se ėshtė arritur marrėveshje me shtetin tonė pėr programin e mbikqyrjes sė rreptė tė politikave buxhetore, nė mėnyrė qė tė korrigjohen mungesat pėr shkak tė tė cilave Kosova nuk i ka marrė paratė sipas aranzhmanit tė kontraktuar nė vitin e kaluar.

Nė raportit vjetor pėr ekonominė e Kosovės, sipas Fondit Monetar Ndėrkombėtar ekspansioni i politikave fiskale, qė ka filluar nė vitin 2008 ėshtė i paqėndrueshėm.

Me programin e ri tė mbikqyrjes ėshtė paraparė balancim gradual i buxhetit tė Kosovės pėrmes shtimit tė taksave nė konsum dhe me kufizimin e shpenzimeve nė sektorin publik. Pėrmes zbatimit tė politikave tė parapara me program sipas FMN-sė, Kosova mund tė ndėrmarrė hapa konkret drejt arritjes sė qėndrueshmėrisė fiskale dhe t`i hap rrugėn programit tė ardhshėm tė FMN-sė.

Pėrveē disiplinės fiskale, nė Kosovėn FMN ka propozuar tė ndryshohet edhe modeli i rritjes, gjegjėsisht nė zhvillimin e sektorit tė prodhimtarisė pėr eksport, si dhe vendosja e sistemit ndihmės pėr bankat nė situatė krizash. Sipas FMN-sė i tėrė ky obligim, nė masė mė tė madhe i bie Qeverisė sė vendit tonė, pėr arsyeje se Kosova nė mėnyrė tė njėanshme ka pranuar valutėn euro, valutė e cila FMN thekson se ofron qetėsi tė mirė nė aspektin e ēėshtjeve monetare por nė tė njejtėn kohė kėrkon edhe fleksibilitet ekonomik qė tė pėrshtatet ndaj goditjeve ekonomike tė jashtme.

Fondi Monetar Ndėrkombėtar ka vlerėsuar se Kosova ka rritje tė mirė ekonomike, e cila kėtė vit sipas FMN-sė do tė duhej tė ishte 5.3 pėr qind por qė kjo tė ndodhė ėshtė e nevojshme tė ndryshohet modeli i rritjes, pasi nė masė tė madhe mbėshtetet nė investimet e jashtme direkte dhe tė ardhurat nga diaspora, tė cilat shikuar nė afat mė tė gjatė gradualisht do tė jenė mė tė pakta.

Marrveshja “Stand By” e lidhur mes FMN-sė dhe Kosovės vitin e kaluar, u shkel nga kjo e fundit nė qershor tė vitit 2010 dhe pėr kėtė arsyeje nuk ka qenė e mundur tė vazhdohet kontrolli i punės sė Qeverisė sė vendit tonė nė fushėn e financave, dhe e tėrė kjo ka ndikuar qė Kosova tė mos mund tė marrė kredinė prej 109 milion dollarėsh, vlerėson FMN.

Fondi Monetar Ndėrkombėtar, nė raportin vjetor tė tij pėr ekonominė e Kosovės pret qė inflacioni kėtė vit nė vendin tonė tė jetė 8.3 pėr qind derisa pėr vitin 2012, sipas FMN-sė do tė arrijė nė 2.6 pėr qind. Deficiti i pritshėm ėshtė 5 pėr qind tė GDP-sė vlerėson FMN, me shkurtimin e planifikuar nė 3.5 pėrqind gjatė vitit 2012.

Nė Kosovė, bruto produkti vendor kap shumėn 4.67 miliardė euro, derisa GDP-ja pėr kokė banori nė vendin tonė ėshtė 2.070 euro.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=50742
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.8.2011, 08:49   59
Citim:
Fondi Monetar Ndėrkombėtar e vlerėson shpenzuese tė madhe Qeverinė

Prishtinė, 22 gusht - Fondi Monetar Ndėrkombėtar e cilėson tejet ekspansioniste qeverisjen e Kosovės qė nga viti 2008. Qė nga koha kur nė krye tė Qeverisė sė Kosovės erdhi kryeministri Hashim Thaēi, ana financiare e vendit mori teposhtėn sipas vlerėsimeve tė FMN-sė, shkruan sot gazeta Koha Ditore.

Nė njė raport tė publikuar nė javėn e parė tė muajit gusht, ekspertė tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar vlerėsojnė se modeli i qeverisjes sė Kosovės qė nga fundi i vitit 2007 e kėtej ėshtė i orientuar nė vazhdimėsi nė rritjen e shpenzimeve publike.

Raporti i FMN-sė thekson se ky model i shpenzimit tė shpejtė tė parasė publike ka ndikuar qė buxheti i vendit tė pėrballet me deficit tė shtuar brenda tre vjetėve. Politika fiskale e Kosovės deri nga viti 2000 deri nė 2008 ėshtė vlerėsuar si konservative sipas FMN-sė, derisa “invazioni” i shpenzimeve nisi mė vonė.

Kosova udhėhoqi njė politikė fiskale konservative gjatė pjesės mė tė madhe tė viteve 2000.

“Nga viti 2008 Qeveria ka lėvizur nė njė qėndrim gjithnjė e mė ekspansionist. Deficiti nga shpenzimet ėshtė financuar nga kursimet e akumuluara, shitja e aseteve, si dhe pėrkrahjen e donatorėve”, thuhet nė raportin e FMN-sė.

Ky zhvillim “negativ” ka bėrė qė Qeveria t’i shpenzojė tė gjitha mjetet e mbetura nga suficiti i viteve 2000-2007 nė vlerė prej afro gjysmė miliard eurosh, duke mos i mjaftuar kjo shumė financiare.

Qeveria e udhėhequr nga kryeministri Hashim Thaēi, sipas raportit tė FMN-sė, ka kthyer suficitin financiar nė deficit qė tanimė konsiderohet i thellė.

“Bilanci i pėrgjithshėm qeveritar ka kaluar nga njė tepricė prej mė shumė se 7 pėr qind tė bruto produktit vendor nė vitin 2007, nė njė deficit prej 2.6 pėr qind tė bruto produktit vendor nė vitin 2010”, thuhet nė vlerėsimet e Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

Projektet e mėdha rrugore tė nisura pa planifikime tė mėparshme kanė bėrė qė Qeveria tė fusė miliona euro pa pasur ndonjė profit nė planifikime afatmesme.

Gjithashtu, rrugėt e reja qė pritet tė nisin gjatė vitit 2012, planifikohet tė ndikojnė edhe mė shumė nė aspektin financiar tė vendit.

Fondi Monetar ka vlerėsuar se faktori kryesor i ndikimit nė deficitin e lartė buxhetor kanė qenė shpenzimet nė investimet kapitale, qė njėherėsh konsiderohen si faktor kryesor i shpenzimeve tė larta buxhetore.

“Vitin e kaluar filloi ndėrtimi i autorrugės qė lidh Prishtinėn me kufirin e Shqipėrisė, me kosto totale tė vlerėsuar nė mė shumė se 20 pėr qind e bruto produktit vendor tė shtrirė nė njė periudhė prej 4 vjetėsh. Nė 2011, Qeveria rriti pagat e sektorit publik dhe pėrfitimet pėr invalidėt e luftės dhe familjet e tyre nga 30 deri nė 50 pėr qind”, vlerėsohet nė raportin e FMN-sė.

Njėherėsh, shpenzimet e “pakontrolluara” tė buxhetit kanė dėrguar deri nė prishjen e marrėveshjes sė Qeverisė tė lidhur me kėtė fond ndėrkombėtar, nė pranverėn e kėtij viti.

“Njė marrėveshje 18-mujore u miratua nga Bordi Ekzekutiv i FMN-sė mė 21 korrik 2010. Programi i mbėshtetur nga ‘Stand-By Arrangement’ ishte ndėrtuar rreth kufizimit tė shpenzimeve, tė ardhurave mė tė larta dhe tė ardhurat nga privatizimi pėr tė frenuar ndikimin nė programin e investimeve nė deficitin e pėrgjithshėm, si dhe forcimin e depozitave tė Qeverisė me Bankėn Qendrore pėr tė ndėrtuar mbulesė pėr tė papriturat e fiskale dhe financiare”, thuhet nė rekomandimet dhe vlerėsimet e ekspertėve tė FMN-sė mbi ecurinė e zhvillimit tė ekonomisė sė Kosovės.

Pėr shkak tė rritjes sė shpenzimeve dhe “ekspansionit” tė nisur qė mė 2008, nė pranverėn e vitin 2011, Fondi Monetar Ndėrkombėtar i dha njė “grusht” Qeverisė sė Kosovės, e cila kushtoi me humbjen e afro 150 milionė eurove.

“Buxheti i vitit 2011 i miratuar nga Kuvendi ėshtė i devijuar nga buxheti i rėnė dakord nė kontekstin e ‘Stand-By Arrangement’, veēanėrisht pėr shkak tė faturės sė madhe tė sektorit publik nė rritjen e pagave”, thuhet nė vlerėsimet e ekspertėve tė FMN-sė.

http://www.koha.net/?page=1,3,66976
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2011, 21:33   60
Citim:
Alarmi i FMN-sė: Kriza greke po infekton Shqipėrinė

E hėnė, 24 tetor 2011, NOA/Albana Qehajaj – Fondi Monetar Ndėrkombėtar publikon raportin pėr ecurinė ekonomike dhe situatėn bankare nė Shqipėri. Nė raport vėrehet se, borxhi i pashlyer nė banka nga 3% e totalit pėrpara krizės ėshtė gjashtėfishuar duke arritur nė gati 18%.

FMN nėnvizon se shkaku kryesor i pėrkeqėsimit tė kredisė ėshtė dobėsia e institucioneve dhe sistemit gjyqėsor nė vend qė pengojnė ekzekutimin e garancive. Zgjidhja e kėsaj ēėshtjeje, sipas FMN-sė duhet tė bėhet prioriteti kyē afatshkurtėr tė Shqipėrisė.

Nė raportin prej 50 faqesh konstatohet se Shqipėria ka lidhje tė forta me Greqinė dhe Italinė, jo vetėm tregtare, por edhe nė tregun e punės dhe sistemin bankar. Kėto dy tė fundit mund tė rezultojnė nė pasoja substanciale, ku rreziku mė i madh ėshtė ai i infektimit tė sistemit bankar.

“Shkurtimet spontane kanė rritur rrezikun qė qeveria tė mos shlyejė detyrimet e saj financiare pėr bizneset qė kryejnė punėt publike. Borxhi i keq i qeverisė arriti nė 0.7% e Prodhimit Kombėtar”, thuhet nė raportin e publikuar kėtė tė hėnė.

FMN thotė se kėto detyrime janė bėrė njė faktor rreziku pėr krijimin e njė zinxhiri borxhesh tė pashlyera nė ekonomi. Nga ana tjetėr, pėr shkak tė mosrimbursimit, qeverisė i janė akumuluar detyrime tė mėdha tė Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar qė duhet kthyer.

“Nėse administrata nuk rimburson TVSH-nė, FMN thotė se imazhi i Shqipėrisė nė sytė e investitorėve tė huaj, do tė cėnohet. Nėse qeveria do i shlyejė kėto detyrime, buxheti do tė goditet jo pak”, theksohet mes tė tjerash nė raportin e shoqėruar me grafikat pėrkatėse, mes tė cilave edhe tė hartės sė Europės dhe pėrqindjes sė borxhit bankar nė secilin prej vendeve.
a.q/NOA

http://www.noa.al/2011/10/alarmi-i-f...on-shqiperine/

Citim:
FMN: sfidat kryesore tė ekonomisė shqiptare borxhi i madh publik, zhvillimi i ngadaltė dhe ndikimet negative rajonale

Nė njė raport ku analizon gjendjen e ekonomisė sė Shqipėrisė, Fondi Monetar Ndėrkombėtar thekson se Shqipėria e ka pėrballuar mirė krizėn globale falė politikave tė shėndosha financiare tė miratuara gjatė viteve para krizės, tė cilat ofruan hapėsira pėr tė zbutur efektet e saj. Sistemi financiar, thotė FMN-ja, pėrballoi stresin e shtuar nė periudhėn menjėherė pas krizės dhe arriti tė shmangė dėshtimin e sistemit tė kreditimit, megjithėse cilėsia e burimeve financiare shqiptare u ul.

Situata pas krizės, thekson FMN, paraqet sfida tė rėndėsishme. Sipas Fondit Monetar, rritja ekonomike pritet tė jetė rreth 2,5 pėrqind kėtė vit, njė ngadalėsim nga 3 pėrqind qė ishte nė vitin 2009 dhe 2010. Tė ardhurat buxhetore nė mėnyrė tė pėrsėritur nuk janė realizuar, thekson FMN-ja, duke ēuar nė shkurtime tė mėdha gjatė rishikimeve gjashtė mujore tė buxhetit si nė vitin 2010 edhe nė 2011, ndėrkohė qė borxhi publik po i afrohet kufirit prej 60 pėrqind tė Prodhimit tė Pėrgjithshėm tė Brendshėm (GDP).

FMN-ja thotė se situata politike nė vend mbetet e pėrēarė duke kėrcėnuar arritjen e konsensusit pėr reformat, pėrfshirė ato qė nevojiten pėr tė siguruar statusin e vendit kandidat nė Bashkimin Evropian. Shqipėria, thekson FMN-ja, ndeshet me rreziqe afat-shkurtėra duke patur parasysh ekspozimin e madh ndaj vendeve nė periferi tė eurozonės. Marrja e masave paraprake, duke patur parasysh zhvillimet nė periferi tė eurozonės, ėshtė thelbėsore pėr tė ruajtur qėndrueshmėrinė financiare, ndėrkohė qė nė tė njejtėn kohė Shqipėria duhet tė zgjidhė sfidat kritike tė reformave strukturore.

Sipas FMN-sė, sfidat kryesore me tė cilat pėrballet ekonomia shqiptare janė borxhi i madh publik, rritja e ngadaltė e prodhimit dhe ndikimet negative rajonale. Marrja e masave papraprake dhe tė qendrueshme, ėshtė e nevojshme pėr tė siguruar qendrueshmėrinė fiskale, pėr tė ruajtur stabilitetin financiar dhe pėrmirėsuar mjedisin e investimeve. Sipas FMN-sė, pėrparėsia afat-shkurtėr dhe afat-mesme pėr Shqipėrinė ėshtė konsolidimi i buxhetit.

FMN-ja i bėn thirrje autoriteteve shqiptare tė miratojnė njė strategji tė besueshme pėr pakėsimin e borxheve. FMN-ja thekson se njė kornizė mė e mirė makroekonomike e bazuar nė pėrllogaritje mė realiste tė tė ardhurave, do tė ndihmonte nė shmangien e mosrealizimeve tė pėrsėritura buxhetore tė sė kaluarės.

http://www.voanews.com/albanian/news...132502043.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.