Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.10.2011, 19:37   61
Citim:
Bode i pėrgjigjet FMN: Sistemi bankar nė Shqipėri ėshtė i sigurtė

Sistemi bankar shqiptar ėshtė i sigurtė dhe nuk rrezikohet nga kriza qė ka pėrfshirė Eurozonėn”. Garancia ėshtė dhėnė nga ministri i Financave Ridvan Bode, i cili ka reaguar njė ditė pas publikimit tė raportit tė FMN-sė pėr Shqipėrinė, ku theksohej rreziku i ndikimit nga situata nė Itali dhe Greqi.
Kryefinancieri Bode ka bėrė tė ditur gjithashtu qė efektet e krizės tė ndjehen sa mė pak nė ekonominė shqiptare.

“Ne kemi marrė tė gjitha masat qė ekonomia shqiptare tė preket sa mė pak ose tė mos preket nga zhvillimet nė rajon, cka do tė thotė se nuk do tė ketė implikacione tė ekonomive tė vendeve fqinje nė ekonominė shqiptare, por qė atė qė po ndodh nė ekonominė globale sigurisht qė edhe ekonomia shqiptare do tė adoptojė ritmet e saj nė pėrputhje me zhvillimet dhe ritmet e ekonomisė rajonale. Bankat qė veprojnė nė tregun tonė mbikėqyren nga Banka e Shqipėrisė dhe janė nė gjendje tė mirė financiare”, tha Bode.

Ministri Bode nuk ka pėrjashtuar mundėsinė e njė rishikimi tjetėr tė buxhetit, i dyti pėr kėtė vit, kjo duke pasur parasysh mosrealizimin e tė ardhurave, qė sipas tė dhėnave tė dikasterit tė financave pėr 9 mujorin vlerėsohet nė 6 miliard lekė.

“Buxheti nuk ėshtė tabu. Ata qė mendojnė qė do tė ngurtėsojnė buxhetin, ta kthejnė nė njė tabu thjesht se nuk duhet ndryshuar, kjo ėshtė gabim, nėqoftėse do tė kemi zhvillime pozitive nė ekonominė shqiptare, pse jo, mund tė kemi edhe rishikim tė buxhetit nė terma pozitivė, por jo negativė. Gati tė gjitha vendet e rajonit janė me tė ardhura nė buxhet mė pak se periudha para krizės, ndėrsa vendi ynė i ka rritur tė ardhurat edhe 60 mld tė tjera nė tre vite”, shtoi Bode.

Pavarėsisht ngadalėsimit tė ritmit tė tė ardhurave kreu i Financave Bode i ka qendruar parashikimit tė tij pėr njė rritje ekonomike 4% kėtė vit./BW/

http://rtv21.tv/home/?p=39516

Citim:
Bode: Nuk jemi prekur nga kriza

Tiranė, 25 tetor 2011, NOA – Ministri i Financave, Ridvan Bode tha sot se, qeveria shqiptare ka marrė tė gjitha masat nė mėnyrė qė ekonomia shqiptare tė mos ndiejė efektet e krizės sė vendeve tė rajonit.
Lidhur me parashikimet e Fondit Monetar Ndėrkombėtar pėr njė rritje ekonomike pėr vitin 2011 mė tė vogėl se sa parashikon qeveria, Bode tha se, qeveria i qėndron parashikimit pėr njė rritje ekonomike prej 4 % pėr vitin 2011.

“Gjatė vitit 2011 ne i qėndrojmė parashikimit tonė pėr njė rritje ekonomike prej 4 %. FMN parashikoi njė rritje ekonomike pėr Shqipėrinė gjatė vitit 2010 prej 1 %, por rezultoi se ekonomia shqiptare u rrit me 3.5 % gjatė kėtij viti. Janė marrė masa qė borxhi publik tė mos kalojė parashikimet e qeverisė shqiptare “, tha ministri Bode.

Nė raportin e publikuar dje FMN i rekomandonte qeverisė shqiptare tė mos kalonte kufirin prej 60 % tė borxhit publik, pasi ky nivel konsiderohet si rrezik pėr stabilitetin e ekonomive. FMN paralajmėronte se ekonomia shqiptare mund tė ndiente efektet e krizės nė vendet e rajonit.

Sa i takon buxhetit tė shtetit pėr vitin 2012, Bode tha se, drafti ėshtė drejt pėrfundimit dhe se ai parashikon ruajtjen e prioriteteve tė qeverisė.

Bode foli pėr raportin e FMN-sė pas ceremonisė pėr shpėrndarjen e certifikatave tė titullit profesional “Ekspert Kontabėl i Regjistruar” dhe “Kontabilist i Miratuar”.

Gjatė kėsaj ceremonie, ministri Bode tha se licencimi i ekspertėve tė kontabilitetit ėshtė njė nga reformat mė cilėsore tė ndėrmarra nga qeveria shqiptare.

http://www.noa.al/2011/10/bode-nuk-j...kur-nga-kriza/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2011, 21:52   62
Citim:
FMN nė Tiranė, rekomandime pėr projekt-buxhetin 2012

Fondi Monetar Ndėrkombėtar i ka kėrkuar Qeverisė shqiptare tė hartojė njė buxhet tė shtrėnguar pėr vitin 2012, duke mbajtur parasysh ruajtjen e nivelit tė borxhit. Diskutimet pėr projektbuxhetin e vitit tė ardhshėm kanė rikthyer nė Tiranė njė ekip ekspertėsh tė Fondit, pas vizitės sė fundit nė muajin Qershor, kur u bė edhe rishikimi i buxhetit pėr vitin 2011.

Burime konfidenciale nga Ministria e Financave bėjnė tė ditur pėr RTV SCAN se, qėllimi i takimeve tė ekipit tė FMN-sė ishte vėzhgimi i situatės makroekonomike, konkretisht deficitit buxhetor, shpenzimeve dhe borxhit publik.

Por krahas kėtij vėzhgimi, nė fund tė vizitės disaditore nė Ministrinė e Financave, sqarojnė burimet, ekipi i FMN-sė la edhe disa rekomandime. Sipas tyre, Qeveria shqiptare duhet qė nė hartimin e projektbuxhetit tė vitit tė ardhshėm tė mbajė parasysh qė ai tė jetė sa mė relaist, tė ulen shpenzimet dhe kryesisht investimet publike, tė ruhet niveli i borxhit dhe mos tė parashikohet rritje e pagave dhe pensioneve. Pak ditė mė parė u publikua njė raport i FMN-sė, ku parashikohej qė rritja ekonomike e Shqipėrisė pėr vitin 2011 do tė ishte 2.5%.

Megjithatė ministri shqiptar i Financave, Ridvan Bode, e hodhi poshtė kėtė parashikim, duke deklaruar njė rritje ekonomike nė nivelin 4%. Misioni i FMN-sė tashmė vjen nė Shqipėri me njė status tjetėr, atė tė vėzhguesit mbi parametrat ekonomike tė vendit.

Aktualisht, raporti mes Shqipėrisė dhe Fondit Monetar ėshtė nė kuadėr tė Kapitullit IV, qė konsiston nė vlerėsuesin e gjendjes ekonomike dhe mė pas nė certifikimin e saj. FMN-ja e mbylli misionin nė Tiranė nė Janar 2009, duke u dhėnė fund marrėveshjeve tė financimit. Pas mbylljes sė marrėveshjes sė mėparshme, Fondi nuk mund tė kushtėzojė mė Qeverinė shqiptare pėr sa u pėrket financimeve.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...etin-2012.html

Citim:
Fqinjėt nuk na "mposhtin", Fullani e vijon sfidėn!

Tiranė – Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani, ėshtė optimist pėr qėndrueshmėrinė e ekonomisė sė vendit edhe nė tremujorin e tretė tė vitit.
Gjatė njė komunikimi me medien, ai tha se ekonomia jonė ka shėnuar rritje pavarėsisht presionit nga kriza e fqinjėve.

Guvernatori Fullani tha se treguesit ekonomikė pozitivė pėr vendin, kanė diktuar Bankėn Qendrore tė Shqipėrisė tė mbajė tė pandryshuar normėn bazė tė interesit pėr kredinė nė lekė dhe trendi pozitiv i ekonomisė nxit investitorėt e huaj t’i drejtojnė sytė nga Shqipėria.

“Sot me datė 26 tetor 2011, Banka e Shqipėrisė mori nė shqyrtim raportin e politikės shqiptare, pasi u njoh me politikėn shqiptare, vendosi tė mbajė tė pandryshuar normėn bazė tė interesit, 5 %. Ekonomia shqiptare gjatė 20011 ka pasur ecuri pozitive pavarėsisht frymės sė pafavorshme. Gjatė 3-mujorit tė tretė tė kėtij viti ekonomia shqiptare u rrit nėn potencialin e saj, ndonėse progresi ekonomik duhet tė orientohet drejt rritjes se konkurrueshmėrisė dhe thithjes sė investimeve tė huaja”, theksoi Fullani.

Kreu i Bankės Qendrore tha se "inflacioni vjetor ka njė trajektore rėnėse. Ndėrsa eksportet kanė njohur njė rritje me 3.2 pėr qind". Sipas tij, sektori privat dhe individėt kanė rritur kėrkesėn pėr kredi dhe politikat makro-ekonomike pėrbėjnė njė realitet tė ri", tha Guvernatori i BSH-sė.

Duke renditur treguesit ekonomikė tė vendit, ai tha se "defiēiti buxhetor ka mbetur i pandryshuar nė 3 muaj, ndėrsa kėrkesa pėr kredi ka pėsuar rritje". Duket se Fullani e dėshiron edhe njė mandat tė dytė, duke u bazuar edhe nė performancėn e institucionit qė ai drejton. “Guvernatori ėshtė nė detyrė dhe raporti i sotėm, tregon se Banka Banka e Shqipėrisė ėshtė e gatshme pėr tė pėrballuar sfidat e ardhshme”, u shpreh ai. /S.Ll/Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/44044/
Citim:
Serbia kėrkon ndihmė tė re nga FMN

Qeveria e Serbisė i kėrkoi Fondit Monetar Ndėrkombėtar rreth 1 miliard euro kredi si njė masė antikrizė pėr tė pėrballuar rreziqet qė mund tė lindin nga kriza europiane e borxheve gjatė muajve tė ardhshėm, ndėrsa ka marrė masa pėr uljen e shpenzimeve buxhetore dhe tė borxhit publik, bėri tė ditur zyra e shtypit e FMN-sė.

Serbia mbylli nė prill tė kėtij viti njė marrėveshje 27-mujore ndihme me FMN-nė, me anė tė sė cilės Beogradi fitoi tė drejtėn tė merrte hua nga fondi pėr tė stabilizuar ekonominė e vet pasi shumė investitorė zgjodhėn tė tėrheqin kapitalet e veta nga ky vend.

Serbia u gjet shumė e papėrgatitur kur kriza botėrore filloi nė vitin 2008, pasi qeveritė e saj nuk i ishin pėrmbajtur asnjė kriteri makroekonomik nė politikat e tyre qė nga viti 2004, kur mbyllėn programin e parė tė asistencės me FMN-nė. Rritja e pagave dhe pensioneve nė prag tė zgjedhjeve pėr tė fituar vota shkaktoi rritje tė borxhit publik, qė nė vitin 2008 u kthye nė pothuajse kolaps tė plotė financiar, ku monedha kombėtare, dinari, u zhvlerėsua me 25 pėr qind. Programi i Fondit ndihmoi nė stabilizimin e pjesshėm tė ekonomisė sė kėtij vendi, por stabiliteti duket ende shumė i brishtė, sipas ekspertėve tė FMN-sė.

Fondet e emergjencės sė FMN-sė u jepen vendeve anėtare nė kėmbim tė programeve qė forcojnė disiplinėn financiare tė qeverive. Ato janė borxhe me interesa tė ulėta, qė pėrdoren pėr tė shlyer borxhet tregtare me interesa tė larta.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...5a27698e0.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2011, 20:54   63
Citim:
Braēe: FMN rrėzoi Fullanin

Tiranė, 27 tetor 2011, NOA/ Arjola Ymeraj- Deputeti socialist Erion Braēe nė fjalėn e mbajtur nė parlament tha se vlerėsimi i Fondit Monetar Ndėrkombėtar foli pėr kreditė e kėqija dhe likuiditetin e bankave nė Shqipėri.

“Si rrjedhojė e kredive tė kėqija, borxhi ka arritur nė rreth 19 milon dollarė ku 1 nė ēdo 5 qytetarė ka marrė borxh, ndėrsa 7 vite mė parė nė kohėn kur Guvernatori i Bankės Ardian Fullani mori detyrėn 1 kredimarrės kishte probleme me kredinė e tij nė 50 kredimarrės. Kam 6 muaj qė dėgjoj Guvernatorin Fullani dhe aty mungon transparenca dhe fjalėt e tij shoqėrohen me hije pasi ka banka me humbje qė operojnė nė Shqipėri dhe nuk bėjnė tjetėr veēse thellojnė borxhet pėr shqiptarėt gjė qė u tha dhe nga FMN”, u shpreh Braēe.

Sipas tij, nominimi i Fullanit pėr tu rizgjedhur sėrish nė atė post ėshtė njė nominim politik dhe kriminal dhe pėr mbajtjen nė kėmbė tė njė grupi bankash parazite duke shtuar ėshtė njė nominim i provuar dhe i dėshtuar qė ēon nė krizė. Ndėrsa lidhur me nominimet e tjera ai tha se ato janė klienteliste dhe se nuk i shėrbejnė Bankės sė Shqipėrisė.

http://www.noa.al/2011/10/brace-fmn-rrezoi-fullanin/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2011, 20:49   64
Citim:
Bell: Parashikimet e qeverisė shqiptare, tepėr optimiste

Ndėrsa nė Tiranė vazhdojnė debatet mes pozitės dhe opozitės pėr buxhetin e vitit tė ardhshėm, Fondi Monetar thotė se parashikimet e qeverisė shqiptare janė tepėr optimiste. Nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės, zyrtari i FMN-sė pėr Shqipėrinė Gerwin Bell thotė se nė kushtet e paqėndrueshmėrisė ekonomike nė Evropė, rritja ekonomike e Shqipėrisė pritet tė jetė edhe mė e ulėt. Zoti Bell bisedoi me kolegen Rudina Dervishi duke shprehur gjithashtu shqetėsim pėr mandatin e guvernatorit tė Bankės sė Shqipėrisė.

Zėri i Amerikės: Si po ecėn ekonomia shqiptare nė kushtet e njė kulmi tė ri tė krizės evropiane?

Gerwin Bell: Ka shqetėsime tė reja pėrditė. Deri tani ekonomia shqiptare nuk ka ecur keq dhe kjo ėshtė pjesė e fenomenit tė ekonomive tė reja qė gjatė vitit tė kaluar kanė qėnė mė imune ndaj krizės se sa ekonomitė perėndimore mė tė pėrparuara. Por tani po hyjmė nė njė fazė tė re, tė rrezikshme nė Evropė. Sot pamė se interesi pėr bonot e Italisė arriti 7 pėrqind.

Kėto janė kohė shumė tė vėshtira nė tregjet financiare tė gėrshetuara me ngadalėsimin e ekonomive. Fondi Monetar llogarit tani njė rrezik tė madh pėr recesion teknik nė mė shumė se njė ekonomi tė madhe evropiane. Kjo do tė ketė pasoja pėr Shqipėrinė patjetėr dhe kjo do tė ndodhė pavarėsisht nga ēfarė ka arritur Shqipėria ekonomikisht. Pėr t’u dhėnė njė shembull, nė se kthehemi tre muaj pas, ne parashikuam se rritja ekonomike pėr Shqipėrinė do tė ishte 2,5 pėrqind kėtė vit dhe 3,5 pėrqind pėr 2012.

Nė bazė tė zhvillimeve qė po ndodhin tani, ne parashikojmė njė rritje prej mė pak se 2 pėrqind nė 2011 dhe njė deri nė 1 presje 5 pėrqind nė 2012. Pra kėto janė efekte reale qė po pėrcillen nga ekonomitė kryesore evropiane tek ekonomitė e reja dhe partnerėt e tyre tregėtarė.

Zėri i Amerikės: Qeveria shqiptare pretendon se rritja do tė jetė 4 presje 3 pėrqind. Ndėrsa ju po e ulni edhe mė tej parashikimin tuaj. A mendoni se qeveria nuk po pėrgatitet pėr skenarin mė tė keq dhe po shpreson pėr skenarin mė tė mirė?

Gerwin Bell: Ka dy efekte tė asaj qė kanė bėrė autoritetet shqiptare. Ne kemi parė njė rėnie tė ndjeshme nga rritja ekonomike e lartė mes viteve 1999 deri nė 2008-ėn. Pra rritja 6 apo 7 pėrqind u bė e zakonshme. Gjatė viteve tė fundit kemi parė njė rritje prej 3 apo 3 presje 5 pėrqind.

Qeveria shqiptare kėmbėngul tek 7 pėrqindshi, por edhe nga kjo shifėr nė atė qė pretendohet tani, pėr 4 presje 3 pėrqind, prapė ėshtė njė rėnie e madhe. Fatkeqėsisht ata nuk po e ulin parashikimin aq sa ne e shohim. Kjo ka ardhur pėr shkak tė parashikimeve pėr inflacionin, qė qeveria shqiptare mendon se do tė jetė mė i ulėta se sa e parashikojmė ne.

Por parashikimi pėr buxhetin ėshtė problem dhe e kemi parė kėtė dy vitet e fundit ku mosrealizimi i parashikimeve optimiste pėr tė ardhurat, bėnė qė buxheti tė rishikohej duke u ulur nė mesin e vitit. Kjo nuk ėshtė mėnyra e duhur pėr tė planifikuar buxhetin dhe politikat fiskale.

Zėri i Amerikės: Si mund ta mbushė Shqipėria hendekun e krijuar nga pakėsimi i investimeve dhe rėnia e tė ardhurave nga emigrantėt?

Gerwin Bell: Shqipėria ka forca dhe ne i theksojmė ato - sistemi solid bankar, njė sistem qė ndryshe nga sistemet bankare evropiane ende po jep kredi me njė ritėm tė lartė. Pra shohim njė rritje tė shėndetshme tė kreditit nė Shqipėri qė nuk e shohim nė shumė vende tė tjera. Nė vend ka besim tek sistemi bankar dhe depozituesit janė tė qetė tė fusin paratė e tyre.

Shohim disa pika tė forta strukturore pėr njė mjedis tė favorshėm biznesi qė jep nxitje pėr investimet e huaja direkte. Ne kemi shqetėsime dhe i kemi theksuar. Ato kanė tė bėjnė me borxhin publik. Buxheti qė po diskutohet tani parashikon njė rritje tė shpenzimeve primare prej vetėm pak mė shumė se 2 pėrqind dhe ky ėshtė njė buxhet i vėshtirė qė do ta quaja ideal, nė se borxhi publik do tė ishte 30 apo 40 pėrqind e GDP-sė. Por fatkeqėsisht borxhi publik ėshtė gati 60 pėrqind dhe nė kėtė mjedis edhe ai buxhet shumė i vogėl, ka rreziqe tė mėdha.

Zėri i Amerikės: Ju keni tėrhequr vėmendjen tek borxhi publik edhe mė parė. Ēfarė pasojash do tė ketė shtyrja e kėtij problemi nė tė ardhmen?

Gerwin Bell: Nuk do tė thoja se po e shtyjnė kėtė problem. Ka dy elementė tė pėrqasjes sė qeverisė shqiptare ndaj borxhit. Njė ėshtė mbajtja nėn kontroll e rritjes sė shpenzimeve dhe kėtė e kanė bėrė. Tjetra ėshtė shpresa pėr njė rritje mė tė mirė ekonomike. Por parashikimet tona kanė qėnė tė sakta gjatė tre viteve tė fundit. Nė se parashikimet e tyre realizohen do tė bėjnė pėrparim pėr pakėsimin e borxhit.

Por pikėpamja jonė ėshtė se kjo ėshtė shumė e rrezikshme. Ne kemi rekomanduar shqyrtimin e tė dy elementėve – pėr uljen e borxhit duhet tė pėrmirėsohen tė ardhurat dhe tė ulen shpenzimet. Mbajtja e shpenzimeve tek 2 pėrqindėshi ėshtė njė objektiv ambicioz, nė se nuk parashikon ndryshime strukturore si pakėsimi i shėrbimeve sociale apo tė shėrbimeve publike. Nė se nuk i bėn kėto ėshtė pothuajse e pamundur tė mbash shpenzimet tek 2 pėrqindshi.

Nga ana tjetėr ėshtė e vėrtetė se nė se rritja ekonomike do tė jetė mė e lartė edhe tė ardhurat do tė ishin mė tė larta. Nė kėtė buxhet, sipas mendimit tonė, ėshtė llogaritur njė rritje prej 8 pėrqind tė tė ardhurave, qė ėshtė sigurisht shumė optimiste. Njė element tjetėr qė kemi rekomanduar ėshtė rritja e taksės sė sheshtė nga 10 nė 15 pėrqind qė ėshtė ende tėrheqėse. Kėto do tė kėrkonin ndryshime tė politikave tė tanishme qė nuk ka tė ngjarė se do tė sjellin uljen e borxhit.

Zėri i Amerikės: Ju pėrmendėt sistemin bankar si njė pikė tė fuqishme nė ekonominė shqiptare. Por nė raportin tuaj thuhet se kreditė e kėqija janė shtuar duke arritur nė 15 pėrqind. Sa tė shqetėsuar jeni ju nga kjo rritje?

Gerwin Bell: Ėshtė njė shqetėsim i rėndėsishėm dhe faktikisht shifra tani ėshtė gati 18 pėrqind. Ky ėshtė njė nivel i lartė i kredive problematike nė ēdo sistem bankar. Autoritetet po e shohin tani kėtė problem dhe po marrin masa. Detyra imediate ėshtė marrja e masave qė bankat janė tė mirė kapitalizuara pėr tė pėrballuar humbjet nga kreditė e kėqija.

Njė element tjetėr i rėndėsishėm ėshtė qė bankat tė kenė mbulesė likuiditeti pėr tė pėrballuar tronditjet. Por ende ėshtė njė sistem qė jep kredi. Mund tė ishte edhe mė mirė, por duke ditur tronditjet qė po ndjen ekonomia krahasuar me sistemet e tjera bankare nė rajon, Shqipėria ka ende njė sistem tė fuqishėm. Ēfarė ėshtė e rėndėsishme ėshtė qė autoritetet po e shohin kėtė problem dhe po marrin masa.

Zėri i Amerikės: Ka politikanė dhe analistė optimistė qė thonė se Shqipėria mund ta shfrytėzojė krizėn nė Greqi dhe Itali pėr tė tėrhequr investime. A mendoni se Shqipėria i ka instrumentat e duhur pėr tė bėrė njė gjė tė tillė?

Gerwin Bell: Krizat sjellin gjithmonė mundėsi. Shqipėria e ka provuar veten si njė ekonomi e shkathėt qė mund tė shfrytėzojė rastet, si pėr shembull zhvillimi i energjisė hidrike, nė pėrgjigje tė shqetėsimeve tė Evropės pėr uljen e emetimit tė gazeve karbonikė, apo zhvillimi i shpejtė i industrisė tekstile dhe kėpucėve, ndėrsa prodhuesit aziatikė u bėnė mė tė shtrenjtė. Por kriza ėshtė gjithashtu njė element, qė nė se je njė vend i vogėl dhe i varur, tė merr me vete pavarėsisht sesi vepron. Prandaj ne si FMN po ndihmojmė ekonomitė e zhvilluara pėr tė mos e pėrēuar kėtė efekt tek vendet tė vogla si Shqipėria, pasi ky ėshtė njė rrezik real.

Zėri i Amerikės: Mandati i guvernatorit Fullani ka pėrfunduar mė 28 tetor dhe Banka ende nuk ka nje guvernator tė mandatuar. Ju shqetėson kjo vonesė?

Gerwin Bell: Para se t’i pėrgjigjem kėsaj, ėshtė e rėndėsishme tė shohim institutin pėr tė cilin po flasim. Banka e Shqipėrisė duhet tė jetė njė institucion i pavarur nga politika dhe politikanėt qė t’i lejojė ata tė marrin vendime tė vėshtira, ndoshta jo popullore si rritja e interesave apo kėrkesa qė bankat tė kenė mė shumė kapital. Ka kaluar mė shumė se njė javė por guvernatori i Bankės ėshtė pa mandat.

Kjo nuk ėshtė gjė e mirė tė kesh njė institucion tė pavarur qė drejtohet nga njerėz qė nuk kanė mandat. Nuk dua tė komentojė pėr meritat e personit tė zgjedhur, por ėshtė e rėndėsishme qė tė zgjidhet njė person i kualifikuar me njė mandat tė qartė. Sigurisht guvernatori Fullani ėshtė njė njeri i kualifikuar dhe kėtė e ka provuar por dua tė theksoj qė tė respektohet mandati i guvernatorit dhe bordit qė ata tė mund tė marrin vendime ndoshta politikisht tė vėshtira.Nė se institucioni varet vetėm nga njė person atėherė nuk ėshtė institucion.

FMN-ja e sheh integritetin e kėtij institucioni si shumė tė rėndėsishėm, si njė tipar themelor tė stabilitetit financiar dhe tė politikave tė qėndrueshme monetare. Ky ėshtė njė element qė Shqipėria e ka zhvilluar gjatė viteve, me sjellje profesionale dhe personel profesional dhe tė pavarur nga politika. Ėshtė e rėndėsishme qė kjo tė vazhdojė dhe tė forcohet edhe mė tej.

http://www.voanews.com/albanian/news...133689263.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2011, 20:59   65
Citim:
Borxhi i Shqipėrisė, mė i larti nė Europėn Qendrore dhe Lindore

Sipas statistikave nga organizmat e huaja ndėrkombėtare, qeveritė e Shqipėrisė kanė kontribuar negativisht nė nivelin e borxhin publik, duke e ēuar atė nė kuota tepėr tė larta.

Tė dhėnat deri nė shtator 2011, nga “World Economic Outlook” paraqesin renditjen e vendeve tė Europės Qendrore dhe Lindore, nga ku mėsohet se Shqipėria zė vendin e dytė (pas Hungarisė) pėr nivelin e borxhit, rreth 59.4 pėr qind, nė raport me Prodhimin e Brendshėm Bruto.

Borxhi ynė ka ardhur duke u rritur, ku goditjen e ka marrė nė vitin 2009, me rritje gati 5 pikė pėrqindje. Sipas Forumit qė ka kryer studimin, mesatarja e vendeve ka njė borxh prej 43.6 pėrqindėsh tė PBB-sė, pra shumė larg raportit qė paraqet Shqipėria.

Argumenti i qeverisė pėr situatėn e krijuar lidhet me rritjen mesatare tė borxhit nė 4 vitet e fundit, e cila ėshtė 4.3 pėr qind, niveli mė i ulėt ndėr vendet e EQL-sė (pėrjashto Turqinė, me rritje mesatare 0.9 pėr qind).

Skenarėt pėr vitin tjetėr flasin pėr njė rritje edhe mė tė madhe tė borxhit, duke e ēuar stokun publik deri nė 838 miliardė lekė, ndėrsa pėr shėrbimet ndaj tij, do tė dalin nga arka e shtetit 58 miliardė lekė, ose sa 3.6 pėr qind e Prodhimit tė Brendshėm Bruto.

Nė mėnyrė mė analitike nga analiza e interesave tė borxhit tė brendshėm rezulton se kėto interesa rriten me rreth 2,3 miliardė lekė nga obligacionet, ku ndikimin mė tė madh e ka shtesa e obligacioneve 2 dhe 5-vjeēare me 1,9 miliardė lekė, ndėrsa obligacionet 3-vjeēare rriten mė pak, me rreth 400 milionė lekė.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...3822b4969.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2011, 21:19   66
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Prapė me gogolin e "borxhit publik"?! Si s'u lodhėn xhanėm. Pėr borxhin e jashtėm qė ėshtė mė i ulėti nė Evropė, kanė gjė? Se kėtu s'mjafton qė tė ēajnė dėrrasat me mosēėshtje parazitėt e FMN-sė, po tė vėnė kujėn pa pikė lidhjeje dhe kėta zarat e "Top Media"-s dhe tė "2K"-sė. Megjithėse me atė nivel lexuesish qė kanė, normal qė ushqim stalle do nxjerrin.

Kot pėr sport e provon dot ndonjėri nga kėta (sidomos ekspertėt e fondacionit qė i pėrdorin si podium) tė shpjegojė se si ėshtė puna e "borxhit publik", po nė mėnyrė tė atillė qė ta marrė vesh dhe populli i thjeshtė...

Se jemi dhe nė "krizė", demek, jo shaka... duhet tė ulen shpenzimet sociale dhe tė rritet fatura e KESH-it... mundėsisht tė sillen sėrish zyrat e FMN-sė dhe mbi tė gjitha tė merren ca "kredi" qė tė "rregullohen" shifrat... shteti tė vegjetojė prapė se duket qė ka vajt ca pėr lesh me kėto rrugėt, tunelet dhe shpenzimet ushtarake e mė the tė thashė. Dhe mirė kėta, po po mėsojnė keq dhe mafiozėt e Prishtinės... Le agjencitė e udhėtimeve pastaj qė po vuajnė rėndė... e panairet bosh, duan po s'munden njerėzia ore... Dhe ajo banka qendrore, kush e kontrollon atė, i kanė marrė kujt leje...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2011, 23:31   67
kalimtar/e
 
"Shqipi" mund ta nisė nga vetja. Kush ėshtė lexues i rregullt i gazetave serioze, tė huaja, e di qė njė herė nė vit ato publikojnė bilancin vjetor. "Shqipi" dhe gazetat e tjera nuk e bėjnė. E nis me "Shqipin" se ėshtė nga mė tė shtrenjtat dhe me cilėsi tė mirė materiale, pa folur pėr "Mapon" e cila nuhatet lehtė nga i burojnė financimet.

Sdq., FMN-ja, pra, kėrkon ndryshimin e barrės fiskale pėr tatimpaguesin shqiptar. Nė pikėpamjen time kjo ėshtė shkelje e sovranitetit!

Partitė paraqiten nė zgjedhje secila me njė program tė vetin politik dhe ekonomik, qytetari voton duke zgjedhur midis tyre, nė rastin konkret midis taksės sė sheshtė, nė nivel 10% dhe taksės sė ndryshueshme. Partia qė fiton zgjedhjet zbaton programin, sepse sovrani foli. Pėr kėtė arsye ne kemi, sot, taksė tė sheshtė 10%.

FMN-ja pėr interesat e veta ekonomike kėrkon rritjen e kėtij niveli dhe ndėrhyrje tė tjera fiskale nė kundėrshtim tė hapur me vendimin e sovranit, pra tė shqiptarėve.

Meqė, ndryshe nga ē'thuhet, Shqipėria ka njė borxh tė jashtėm tė ulėt, pra nuk mund tė shantazhohet nė kėtė pikė, qeverisė i bėhen presione tė brendshme duke pėrdorur levat e tyre (prandaj dhe kėrkoj bilancin e gazetave dhe auditim tė tyre).

Kėta njerėz qė bėhen zėdhėnės tė FMN-sė, gazetarė, ekonomistė, politikanė, analfabetė, ēfarėdo qofshin mund tė krijojnė njė parti dhe tė futen nė zgjedhje duke propozuar taksė 20%, prerje tė ndihmės sociale, rritje tė ēmimit tė rrymės elektrike etj. kėrkesa tė FMN-sė dhe tė shohim sa vota do marrin.

Pėr tė pranuar kėrkesat e parashtruara, nė mes tė legjislaturės, ose duhen zgjedhje tė parakohshme ose referendum popullor, por e thashė, levat e H.N. nuk kanė aq karakter sa tė dalin tė ballafaqohen me shqiptarėt, janė thjesht gjallesa parazitare moēali qė jetojnė vetėm nė redaksi gazetash apo studio televizive.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2011, 22:17   68
allianz
 
Ja dhe aleanca e azerbajxhanasve:

Citim:
AK pėrshėndet raportin e BB: Shqipėria nė prag falimentimi pėr shkak tė borxhit publik

Nė njė deklaratė tė dhėnė pėr shtyp, Aleanca Kuq e Zi ka pėrshėndetur raportin e Bankės Botėrore pėr zhvillimet ekonomike nė Europėn Juglindore, ku pėrfshihet edhe Shqiperia.

Aleanca Kuq e Zi jep alarimin e rrezikut tė falimentimit tė shtetit shqiptar pėr shkak tė nivelit tė lartė tė borxhit publik, rrezik i cili rritet edhe mė shumė pėr shkak tė shifrave jo reale qė paraqet qeveria nėpėrmjet Institutit tė Statistikave.

Nė deklaratėn e tyre, Aleanca Kuq e Zi i bėn tė ditur opinionit publik se qeveria po shkon drejt shkeljes sė ligjit pėr nivelin e borxhit publik i cili ėshtė i miratuar nga Parlamenti Shqiptar.

Ky ligj pėrcakton qartė se niveli i borxhit publik nuk duhet tė kapėrcejė nivelin e 60% ndėrkohė qė sipas raportit tė Bankės Botėtore, sot Shqipėria ėshtė nė nivelin e 59,6% tė borxhit publik.

Duke i shtuar kėtij niveli dhe parashikimet e Fondit Monetar Nderkombėtar pėr rritjen ekonomike tė rajonit por dhe vetė Shqipėrisė, sipas tė cilit kjo rritje nuk do tė jetė mė shumė se 2,1%, automatikisht nė vitin e ardhshėm Shqipėria do tė ketė kapėrcyer nivelin maksimal prej 60% tė borxhit publik.

Gjithashtu Aleanca Kuq e Zi shpreh shqetėsimin pėr mos respektimin e rekomandimeve tė Fondit Monetar Nderkombėtar, i cili i sugjeroi qeverisė nė Qershor tė kėtij viti qė tė mbante nivelin e borxhit publik nėn 60%, madje direktiva ishte pėr ta ulur deri nė 50%.

“Kujtojmė se njė vend fqinj si Maqedonia aktualisht ka nje borxh publik prej rreth 24%, ndėrkohė Shqipėria po ecen drejt pikės sė mos kthimit e cila do tė sillte dhe rėnien e ekonomise sė vendit duke e bashkuar Shqipėrinė me fqinjėt europianė si Italia dhe Greqia, tė cilat sot vuajnė pikerisht mos mundesinė e pagesės se interesave tė borxhit publik”, deklarojnė pėr faqėsues tė Aleancės Kuq e Zi.

“Aleanca Kuq e Zi i kėrkon qeverisė qė tė zbatojė maksimalisht dhe me rigorozitet rekomandimet e Bankės Botėrore dhe Fondit Monetar Nderkombėtar, pėrsa i pėrket nivelit tė borxhit publik fillimisht, por edhe nė zbatimin e politikave tė kujdesshme fiskale. Rritja ekonomike tė parashikohet me shifra reale, shpenzimet e panevojshme tė qeverisė tė shkurtohen nė mėnyrė imediate dhe institucionet vendase financiare tė flasin me shifra reale dhe tė mos genjejnė pėr qėllime elektorale”, pėrfundojnė pėrfaqėsuesit e AK-sė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=11198
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2011, 22:28   69
reparti kimik
 
Kėta azerėt u morėn vesh qė kur organizuan tėrė atė fushatė pėr heqjen e kombėsisė nga gjendja civile dhe e arritėn nė fund me vendim gjykate... Tani dashkan dhe FMN-nė kėtu.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2011, 22:55   70
Citim:
BB: Shqipėria, me njė sektor tė konsoliduar financiar

Kėmbanat e Bankės Botėrore po bien pėr njė kujdes tė nevojshėm qė duhet tė tregojnė vendet e Evropės Juglindore, nė kushtet e njė krize tė rėndė ekonomike nė glob.

Nė raportin e zhvillimeve ekonomike pėr kėtė rajon, i pari i kėtij lloji, Banka Botėrore nėnvizon se tregtia me Bashkimin Europian ėshtė njė shtysė e rėndėsishme pėr zhvillim ekonomik nė 6 vendet e Evropės Juglindore.

Po ashtu, raporti nėnvizon nevojėn pėr njė politikė tė kujdesshme fiskale, nė kėto vende.

Raporti nė fjalė konkludon njė rritje ekonomike tė pėrgjithshme pėr rajonin, prej 2.5 pėr qind, pėr kėtė vit dhe prej 2.1 pėr qind, pėr vitin 2012.

E reflektuar nė raport, vendi ynė dallohet pėr njė sektor tė konsoliduar financiar.

Sipas raportit, nga vitit 2088 e deri mė sot, depozitat nė bankat qė operojnė nė Shqipėri, janė shtuar vit pas viti, duke kulmuar nė vitin 2011.

Kjo konsiderohet nga ekspertėt e Bankės Botėrore, si njė faktor pozitiv pėr t’i bėrė ballė krizės aktuale.

Nė fakt, njė situatė e tillė pozitive e likuiditetit konstatohet pozitive pėr tė gjithė rajonin.

Po ashtu, Banka Botėrore fakton se borxhi publik i Shqipėrisė ėshtė nėn 60 pėr qind, kurse borxhi i jashtėm ėshtė 40 pėr qind, mė i ulėti nė rajon, duke e bėrė vendin tonė mė tė mbrojtur ndaj ndryshimeve tė interesave nė tregjet e huaja financiare.

Pėrsa i pėrket rritjes reale tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto, Shqipėria veēohet si njė nga tre vendet qė kontribuojnė pozitivisht nė rritjen ekonomike tė rajonit.

Sipas tė dhėnave tė Bankės Botėrore, rritja ekonomike nė vendin tonė nė 2009 ishte 3.3, kur thuajse tė gjitha vendet e tjera ishin me minus, pasi ishin prekur rėndė nga kriza e asokohe.

Po ashtu, rritja vijoi me 3.5 pėr qind nė vitin 2010, kur vendet e tjera nuk e kalonin shifrėn 3. pėrsa i pėrket vitit aktual Banka Botėrore parashikon njė rritje ekonomike prej 3 pėr qind.

Konform pritshmėrive dhe masave tė nevojshme qė duhet tė merren pėr tė ardhmen e pasigurt, qeveria shqiptare ka hartuar tashmė njė buxhet konservator dhe realist pėr vitin 2012.

Kėto tė dhėna u bėnė publike pėr mediat pėrmes njė video-konference mbajtur direkt nga kryekonomisti i Bankės Botėrore pėr Ballkanin Perėndimor, nė Beograd.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=20605
Citim:
BB: Ekonomia ballkanike varet nga zhvillimet nė Eurozonė

Banka Botėrore bėri tė ditur se vendet Europės Juglindore pritet tė kenė njė rritje tė ngadaltė ekonomike pėr kėtė vit dhe 2012. Banka publikoi sot tė parin raport 6-mujor pėr Eurpoėn juglindore, ku theksoi se ky rajon ka nevojė pėr politika stabiliteti dhe rritje afatgjatė. Nė zonėn e Europės Juglindore Banka Botėrore pėrfshin Shqipėrinė, Bosnjėn, Kosovėn, Maqedoninė, Malin e Zi dhe Serbinė. Raporti thotė se rritja e ekonomive tė tyre rrezikohet nga njė ngadalėsim i mėtejshėm i ekonomisė globale.

“Trazirat e eurozonės lėkundėn edhe ekonomitė e kėtyre 6 vendeve, dhe integrimi mė i thellė i tyre nė BE mbetet nė njė perspektivė afatgjatė” - thuhet nė raport.

Pėrfaqėsues tė BB pohuan se rritja ekonomike e Shqipėrisė pėr sivjet mund tė jetė 3 pėr qind, ose mė pak, ndėrsa vitin tjetėr parashikohet akoma mė e ulėt, rreth 2 pėr qind. I gjithė rajoni mund tė ketė njė rritje modeste 2-2,5 pėr qind, nėse kriza e eurozonės do tė zgjidhet nė mėnyrė tė rregullt, por nėse jo, atėherė do tė jetė shumė mė e ulėt.

Eksperti i Bankės Botėrore nė Tiranė, Erjon Luci, tha se nė rajon dhe nė Shqipėri, politikat fiskale kanė pak hapėsirė qė tė nxitin ekonominė. Ai komentoi edhe rreth konstatimit se Shqipėria e ka borxhin e jashtėm shumė tė vogėl dhe borxhin e brendshėm publik shumė tė madh.

“Borxhi i jashtėm i ulėt ėshtė njė gjė e mirė pėrballė rreziqeve aktuale. Ndikimi nga ndėrprerja e financimeve tė huaja nuk ėshtė aq negativ pėr Shqipėrinė, siē do tė ishte rasti i vendeve si Serbia dhe Kroacia, qė kanė linja kredie tė mėdha nga vende tė tjera, nė kėtė ēast si ky kur normat e interesit rriten dhe rrjedhja e kredisė zvogėlohet. Megjithatė, ajo ēka provuar Europa ėshtė qė borxhi privat me borxhin publik nė pėrgjithėsi mund tė konvergohen shumė shpejt nė njė ēast krize. Pra, borxhi i madh publik mund tė mbetet pėrsėri potencialisht njė pikė e dobėt pėr t’u pėrmirėsuar” - tha zoti Luci.

Banka Botėrore rekomandoi uljen e shpenzimeve buxhetore dhe reforma tė thella strukturore qė rritin investimet dhe prodhimin. Raporti thotė se njė pjesė e madhe e papunėsisė nė rajon ėshtė afatgjatė, dhe shumica e tė papunėve janė gra dhe tė rinj.

Analisti ekonomik i gazetės “Shqip”, Gjergj Erebara, thotė se institucionet ndėrkombėtare nuk japin mė rekomandime tė forta kategorike, si deri 4 vjet mė parė; pėr zgjidhjen e krizave nuk po ndiqen parime tė ftohta madhore, por po studiohet ēdo detaj hap pas hapi, sipas situatės ekonomike. Sipas tij, problem kryesor mbetet ulja e borxhit.

“Shqetėsimi i parė dhe i fundit pėr ekonominė shqiptare lidhet me nivelin e borxhit publik, i cili ėshtė aktualisht sa 60 pėr qind tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto. Nuk do tė ndodhė ndonjė katastrofė pėr shkak tė nivelit tė borxhit publik, por problemi ėshtė qė interesat e kėtij borxhi janė shumė tė larta dhe bllokojnė zhvillimin ekonomik. Kur e gjithė vlera e shtuar e Shqipėrisė gjatė njė viti dhe ekonomia rritet me 2 pėr qind, ne harxhojmė 3 pėr qind tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto pėr interesat e borxhit publik, do tė thotė se kemi dalė me humbje 1 pėr qind tė Prodhimit tė Bredshėm Bruto. Problemi i parė dhe i fundit ėshtė borxhi publik, i cili duhet tė ulet” - tha ai.

Banka Botėrore thotė se rajoni i Ballkanit mund tė preket nga pasiguritė e zgjatura rreth krizės sė eurozonės nė fushat e tregtisė, investimeve tė huaja, bankat e huaja, dhe pagat e emigrantėve. Bardh Sejdarasi analisti i organizatės “Biznes Albania”, thotė se tani qė eurozona ėshtė nė krizė, vendet e europės juglindore me mbi 60 milionė klientė duhet tė shtojnė tregtinė midis tyre, dhe pėr kėtė qeveria duhet tė pėrshtatė ligjet pėr njė klimė mė tė mirė nė shkėmbimet tregtare me rajonin. Nga ana tjetėr thotė zoti sejdarasi investimet e huaja po bien pėr shkak tė krizės, por Shqipėria ka potenciale tė mėdha me investime vendase qė duhet t’i shfrytėzojė mė mirė.

“Investimet e huaja po bien, pėr arėsyen e krizės, por tani duhet tė nxitet investimi vendas. Privati shqiptar ka kapacitete ende tė pashfrytėzuara dhe, kombinuar me investimet e huaja, do tė ndikojnė nė rritjen ekonomike tė Shqipėrisė. Ky ėshtė njė ēelės i mirė qė qeveria shqiptare duhet tė identifikojė. Pėrveē investimeve tė huaja qė janė nė proces, apo qė mund tė vijnė, edhe investimet vendase kanė potenciale shumė tė mėdha. Ne ishim vendi i parė nė rajon pėr rritje tė depozitave nė banka. Kjo duhet tė shfrytėzohet mė mirė nga bankat pėr tė kredituar mė shumė rritjen ekonomike. Bizneset vendase nė kushte aktuale i ka frenuar mė shumė psikologjia e krizės. Ato kanė nevojė nga qeveria njė klimė mė tė favorshme pėr investime, nė mėnyrė qė investimet tė kryhen me paratė e vetė shqiptarėve” - tha ai.

Tregtia me Bashkimin Evropian zė pothuajse gjysmėn e prodhimit tė brendshėm tė vendeve tė Europės Juglindore. Eksportet-importet janė pėrmirėsuar me be, ndėrsa paratė e emigrantėve kanė rėnė pėr Kosovėn, Shqipėrinė, Bosnjėn dhe Serbinė. Bankat e huaja zėnė 89 pėr qind tė sistemit bankar nė rajon. “Bankat duken tė qėndrueshme dhe me likuiditet tė lartė, por rreziqet e kredisė po zmadhohen pėr shkak tė zhvillimet negative nė BE” - thotė raporti i Bankės Botėrore-sė.

http://www.voanews.com/albanian/news...133897973.html

Citim:
Rama: Financat shqiptare janė nė fije tė perit

TIRANE- Duke iu referuar njė raporti tė sotėm tė Bankės Botėrore, e cila e rendit Shqipėrinė ndėr vendet me borxhin mė tė lartė nė rajon, kreu i Partisė Socialiste, Edi Rama nė njė reagim nė Twitter tha se financat shqiptare janė nė fije tė perit.

“Edhe Banka Botėrore tha diēka nga ēka ne kemi kohė qė themi. Por troē: Financat shqiptare janė nė fije tė perit.”- shkruan Rama nė Twitter.

Mė herėt Banka Botėrore nėpėrmjet njė video konference pėr vendet e Evropės Juglindore, mes tyre edhe Shqipėrinė, BB konstatoi se vendi ynė renditet ndėr vendet me borxhin publik mė tė lartin nė rajon, nė kufi me nivelin e lejuar.

Sipas raportit, nė rajon bankat janė likuide dhe bazat e kapitalit, tė shėndetshme. Por, megjithė kėte, sipas saj kanė shėnuar rritje kreditė e kėqija, pėr tė cilat duhet bėrė kujdes.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...fije-te-perit/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2011, 23:27   71
kalimtar/e
 
Citim:
Aleanca Kuq e Zi i kėrkon qeverisė qė tė zbatojė maksimalisht dhe me rigorozitet rekomandimet e Bankės Botėrore dhe Fondit Monetar Nderkombėtar
Dmth. kėta "patriotėt" i kėrkojnė shtetit tė urdhėrohet nga banka private tė huaja?! Qė konceptin e sovranitetit nuk e kanė tė qartė duket, po tė paktėn tė kenė tė qartė konceptin e "borxhit publik".

Sdq., Japonia borxhin publik e ka 199,70 % tė PBB-sė, Belgjika 100,70%, Kanadaja 84,00%, Gjermania 83,40%, Franca 82,40%, BM 76,10%, Austria 72,30%, SHBA 62,90%, Holanda 62,70%, Shqipėria 57,10%. Dhe mė tė ulėtin nė botė e ka Libia me 3,50%. - Burimi : Cia World Factbook 2010.

Tė gjitha shtetet G7 janė mbi limitin e 60%, ku Japonia dhe Italia tejkalojnė edhe 100% tė PBB-sė.

Kėta janė terroristė mediatikė. Pėr njė vit rresht gazeta dhe televizione, qė asnjėherė nuk kanė publikuar tirazhin dhe bilancin e tyre, kanė bombarduar opinionin publik me historinė e krizės.

Ėshtė fakt i njohur qė trembja e konsumatorit ul konsumin, pra shtetasi i cili sistematikisht njoftohet se ka krizė ul konsumet dhe rrit kursimet, pėr ditėt e krizės. Ulja e konsumit vėshtirėson sektorin terciar, sidomos tregtarėt e vegjėl dhe nis kėshtu njė reaksion zinxhir.

Nėse sot biznesi i vogėl ėshtė nė vėshtirėsi kjo vjen nga bombardimet e 2K, Top Media etj duke shtuar tani dhe faqeziun.

Qė "kriza" ėshtė trembje e konsumatorit e tregon qartė Panairi i Librit. Nė rast krize janė produktet mė "pak tė nevojshme" nga tė cilat hiqet dorė nė fillim ose tė cilat zėvendėsohen me mė tė lira. Libri ėshtė njė produkt i tillė. Llogjikisht nė rast krize ai ngel nė raft, por Fevziu shiti 20 000 kopje, kush ishte nė panair e di qė kjo shifėr ėshtė e besueshme. Pra shqiptarėt nė krizė shpenzuan 20 milionė lekė pėr tė lexuar njė gazetar mediokėr, pa llogaritur dhe librat e tjerė.

Dhe njė gjė, meqė jemi nė krizė, si shpjegohet qė asnjė gazetė nuk falimenton?!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2011, 08:16   72
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ėshtė interesante tė shihen qėndrimet sipėr. Raporti i BB-sė dje theksonte borxhin e lartė tė jashtėm tė shteteve qė kemi vėrdallė (qė dhe po vijojnė ta rrisin). "Borxhi publik" nga ana tjetėr ėshtė tregues dinamik i brendshėm e qė nė fund s'tregon asgjė tjetėr veē faktit qė nė njė vit tė caktuar shteti ka bėrė shpenzime (nė thelb) pėr njė arsye apo njė tjetėr, dhe normal nė ēastin qė ndėrpriten shpenzimet bie menjėherė si tregues nė hark tė shkurtėr se mbulohet nga hyrjet sidomos nėse shpenzimet ishin bėrė nė infrastrukturė e kapacitet prodhues qė japin dopjoefekt nė vijim duke e shlyer "borxhin". Qeveria aktuale e ka bėrė ēdo vit tė qartė pse-nė e 60% dhe treguesi ėshtė konsistent me ēfarė po bėhet nė terren, madje ai numėr ėshtė i pėrmbajtur me ligj pikėrisht nga presionet e huaja se mund tė ishte dhe dy herė aq sikur tė kishte miratim dhe besim politik nga mė tepėr faktorė tė brendshėm dhe njė vizion mė tė qartė pėr tė ardhmen nė fushėn e ekonomisė. Po nė fund ky ėshtė tėrėsisht nėn kontroll tė ēdo shteti dhe anasjelljet e tij vihen re vazhdimisht kudo nė botė, sipas politikės dhe kursit tė secilit, saqė nė fund kur rrethanat e tjera janė normale nuk mund tė pėrdoret si tregues i gjendjes ekonomike (aq mė tepėr nė vende me lėndė tė para apo dhe me pjesė jo tė vogėl ekonomie informale).

Po kėtu ėshtė dhe problemi i parazitėve, te fakti qė s'mund tė kontrollojnė ē'bėhet brenda shteteve nė kėtė pikė tė hartimit tė politikave financiare. Dhe duke shfrytėzuar nė mėnyrė spekulative terma tė tilla si "borxhi", "borxhi publik", "borxhi i lartė", qė nuk janė tė qarta pėr qytetarin e thjeshtė se pėr ēfarė bėhet fjalė (ndėrsa ai gabimisht mendon se flitet pėr borxhin e jashtėm), i pėrdorin si gogol pėr tė ushtruar presion pėr nevojat e veta dhe tė interesave qė pėrfaqėsojnė, nė mėnyrė qė tė drejtojnė (shtrembėrojnė) sipas qejfit ekonomitė sovrane tė shteteve.

Dhe ēėshtja kėtu ėshtė: Ē'kanė "ekspertėt ekonomikė" tė Sorosit qė kakarisin tėrė kohės dhe nė mėnyrė tė drejtuar nė shtyp pėr kėtė punė?


_________
Pėr tė interesuarit mund tė lexojnė drejtpėrdrejt (http://siteresources.worldbank.org/I...port_shqip.pdf) ēfarė thotė raporti, qė tė shohin si aplikohet pastaj filtri "i ekspertėve" pėr qarkullim mediatik.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2011, 18:19   73
Citim:
Malaj: Ulja e borxhit duhet tė bėhet me ēdo mėnyrė

Deputeti i Partisė Socialiste, Arben Malaj, ish-ministėr i Financave, deklaroi sė fundmi se ulja e borxhit publik shqiptar ka rėndėsi parėsore dhe ēfarėdolloj mėnyre qė tė pėrdoret pėr ta realizuar kėtė, ėshtė e pranueshme.

“Pėr tė ulur borxhin publik, buxheti i shtetit ka nevojė tė rrisė tė ardhurat. Nėse nuk rezulton e mundur qė tė rriten tė ardhurat mjaftueshėm pėrmes miradministrimit, duhet tė rriten taksat”, – tha Malaj nė njė leksion tė mbajtur para studentėve tė njė universiteti privat.

Mė herėt, opozita ka deklaruar se dėshiron tė ulė borxhin publik, por nuk ka pėrfshirė rritjen e taksave nė opsionet nė diskutim pėr tė arritur kėtė qėllim. Rritja e taksave ėshtė sugjeruar si njė mėnyrė e sigurt pėr uljen e borxhit edhe nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar.

Borxhi publik i Shqipėrisė ėshtė aktualisht pranė kufirit maksimal ligjor prej 60 pėrqindėsh tė PBB-sė ose rreth 7.6 miliardė dollarė. Qėndrimi aktual i qeverisė ėshtė qė borxhi tė mos ulet deri sa projektet infrastrukturore qė ajo ka dėshirė tė realizojė, si autorruga Tiranė-Elbasan, tė kenė pėrfunduar. Por kjo konsiderohet njė strategji e rrezikshme, pasi nė rast tė njė krize apo njė fatkeqėsie natyrore, qeveria nuk do tė ketė mundėsi tė marrė borxh pėr tė kapėrcyer situatėn e vėshtirė.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...9993ea113.html

Citim:
Kuvend, PS: Borxhi i qeverisė po falimenton bankėn

Disa ndryshime qė janė bėrė sot nė ligjin pėr bankėn, ka pėrplasur maxhorancėn dhe opozitėn, nė seancėn e sotme plenare nė Kuvend.

Opozita deklaroi votėn pro, pėr ndryshimet nė kėtė ligj, por tha se prokti ėshtė i imponuar nga kriza ekonomike dhe ėshtė i paplotė. Nė fjalėn e tij, deputeti socialist, Arben Ahmetaj, deklaroi se borxhi i qeverisė po falimenton bankat.

Sipas tij bankat kanė dalė me humbje dhe po rrezikojnė seriozisht nga kreditė e kėqija. Gjithashtu i pranishėm nė Kuvend, pėr tė ndjekur debatet mes opozitės dhe maxhorancės, ėshtė edhe ambasadori i BE-sė, nė Tiranė, Ettore Sequi.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ome&Itemid=466

Citim:
Rritet me 7000 numri i familjeve tė varfra nė vend

Ndonėse projektbuxheti i Ministrisė sė Punės dhe Ēėshtjeve Sociale ėshtė mė i madhi i planifikuar ndonjėherė, sėrish grupet mė vulnerabėl tė popullsisė do tė vazhdojnė tė vuajnė nė varfėri. Njė gjė e tillė u theksua dje nė komisionin e Ēėshtjeve Sociale dhe Shėndetėsisė, ku u diskutua projektbuxheti pėr vitin 2012 dhe ku ministri Spiro Ksera referoi me zėrat e kėtij projektbuxheti.

Sipas ministrit, tė ardhurat do tė rriten pėr 546 mijė pensionistė nė masėn 4 pėr qind nė fshat dhe 4 pėr qind nė qytet.

Por kreu i komisionit, Ethem Ruka, i kėrkoi ministrit shpjegime se si mund tė pėrballojnė pensionistėt jetesėn me kėtė rritje te pensioneve. Zoti ministėr, pėr njė pension diku mesatar rreth 100 mijė lekė, rritja qė bėni ju ėshtė vetėm 4 mijė lekė tė vjetra. Mund tė na thoni se ēfarė mund tė pėrballojė njė pensionist me kėtė shumė parash duke ditur rritjen e ēmimeve, theksoi Ruka.

Ndėrkohė, ministri Ksera referoi se fondi pėr ndihmėn ekonomike (NE) ėshtė rritur dhe se numri i familjeve nė kėtė skemė ėshtė 104 132 familje. Por deputetja e PS-sė Eglantina Gjermeni kėrkoi shpjegime pėr sa i takon numrit nė kėtė skemė. Keni deklaruar se falė rritjes ekonomike dhe strategjive tuaja do tė ulni numrin e familjeve nė skemėn e ndihmės ekonomike. Nė fakt, rezulton se gjatė njė viti po nga shifrat qė ju raportoni, numri i familjeve nė skemė ėshtė rritur me 7 000. Kjo do tė thotė, zoti ministėr, se numri i familjeve tė varfra nė vendin tonė vjen duke u rritur, theksoi Gjermeni. Deputetja kėrkoi gjithashtu shpjegime edhe pėr sa i takon ligjit pėr fėmijėt dhe varfėrinė e tyre. Sipas saj, UNICEF-i ka deklaruar se 1 nė 4 fėmijė nė vendin tonė jeton nė varfėri dhe i kėrkoi ministrit tė shpjegojė se sa ėshtė numri i familjeve tė varfra nė vendin tonė dhe si do ta pėrmirėsojnė kėtė situatė.

Ndėrkohė, ministri i Punės, Spiro Ksera, tha se janė parashikuar tė paguhen me pagesė papunėsie mesatarisht 11 000 persona me njė fond prej 1 miliard lekėsh. Sipas tij, legjislacioni pėrcakton kushtet qė punėkėrkuesi i papunė tė pėrfitojė mbėshtetje financiare pėr njė periudhė 12-mujore, ku kėrkohet qė tė ketė kontribuar tė paktėn pėr njė periudhė 1 vit nė skemėn e sigurimeve shoqėrore, tė aplikojė pranė zyrave tė punėsimit brenda 60 ditėve nga momenti kur i lind e drejta dhe kur pranon tė punėsohet apo kualifikohet.

http://www.shekulli.com.al/shekulli/...arfra-ne-vend/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2011, 19:14   74
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Thėnė nga Ujk

Pėr njė vit rresht gazeta dhe televizione, qė asnjėherė nuk kanė publikuar tirazhin dhe bilancin e tyre, kanė bombarduar opinionin publik me historinė e krizės.
S'kanė njė vit, po tri vite plot, qė nė 2008-n. Kapacitet i vėrtetė intelektual dhe ekspert nė evidentim dhe parashikim krizash, jo shaka. Nė tri vite krizė ēudi qė s'e ka vėnė re pjesa tjetėr e banorėve... Kushedi si e kanė fshehur se s'ka mundėsi. Mirė do ishte tė krijohej ndonjė komision dhe nja 10 OJF pėr gjetjen e krizės. Po ja dhe prof. Malaj sipėr e reciton mirė vjershėn e "borxhit publik" nė "njė universitet privat" (s'ia thonė dot as emrin "universitetit" se po aty sillet fenda PS-TM-2K-MAPO-UET-OSF, bashkė me UEJL-in kur ėshtė me rreze tė gjatė). Ndėrkohė "eksperti ekonomik" qė ka shkruar artikullin nė gazetė arrin nė pėrfundime akoma mė fantazmagorike...:

Citim:
Thėnė nga Arben Malaj

Qėndrimi aktual i qeverisė ėshtė qė borxhi tė mos ulet deri sa projektet infrastrukturore qė ajo ka dėshirė tė realizojė, si autorruga Tiranė-Elbasan, tė kenė pėrfunduar. Por kjo konsiderohet njė strategji e rrezikshme, pasi nė rast tė njė krize apo njė fatkeqėsie natyrore, qeveria nuk do tė ketė mundėsi tė marrė borxh pėr tė kapėrcyer situatėn e vėshtirė.
Kėta njerėz me plot gojėn ta thonė qė nuk ka pse zhvillohemi, nuk ka pse ngremė infrastrukturė, ne afrikanė jemi... mjafton tė rrimė tėrė ditėn nė zyra duke pėrtypur, ripėrtypur e jashtėqitur raporte, duke bėrė manikyr e pedikyr, duke vėnė taksa sipas humorit mbi kėta hajvanėt qė rrojnė nė Shqipėri dhe duke marrė kredi nga FMN-ja me shokė dhe gjėrat janė tė qeta, se nė rast krizash (pra pa dashje doli qė s'qenkemi aktualisht nė krizė...) apo fatkeqėsish natyrore tė paktėn nuk do kemi "borxh publik" (se ē'lidhje ka ky, po sakaq do kemi njė derr borxhi real tė jashtėm falė kapaciteteve intelektuale tė zyrėbanuesve si mė lart) dhe do iu pėrgjigjemi njerėzve nė nevojė duke ua ēuar ndihmat me mushka, gomerė e pelikanė mallrash shtigjeve tė luftės..., o tempora, o omgj shqipfolėse.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2011, 19:04   75
allianz
 
Citim:
Rritet me 7000 numri i familjeve tė varfra nė vend

(...)

Ndėrkohė, ministri Ksera referoi se fondi pėr ndihmėn ekonomike (NE) ėshtė rritur dhe se numri i familjeve nė kėtė skemė ėshtė 104 132 familje. Por deputetja e PS-sė Eglantina Gjermeni kėrkoi shpjegime pėr sa i takon numrit nė kėtė skemė. Keni deklaruar se falė rritjes ekonomike dhe strategjive tuaja do tė ulni numrin e familjeve nė skemėn e ndihmės ekonomike. Nė fakt, rezulton se gjatė njė viti po nga shifrat qė ju raportoni, numri i familjeve nė skemė ėshtė rritur me 7 000.
Titull tipik propagande partiake. Janė shtuar 7000 se ėshtė zgjeruar skema e pėrfitimit te kriteret e pėrfshirjes (pėrmendur qė nė janar, pėrsėritur nė korrik etj.), jo se janė shtuar tė varfrit. Por duke iu drejtuar njė lexuesi qė s'di ē'bėhet apo qė i bėn punė propaganda nė fjalė, realizohet gjithsesi "kontrolli i dėmeve". Se kėta tė PS-sė megjithėse nuk shkonin nė parlament s'besoj se nuk i marrin ato raportet.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2011, 20:11   76
Citim:
Buxheti nuk mbėshtet prioritetet e BE-sė

Raporti i SOROS: Mė pak shpenzime pėr administratėn, pronat, burgjet dhe drejtėsinė

Kriza nė arkėn e shtetit detyron qeverinė tė jetė mė e kursyer edhe tek ata sektorė tė konsideruar prioritet pėr Bashkimin Europian. Nė kuadėr tė Programit tė Mirėqeverisjes dhe Integrimit, Fondacioni Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė (SOROS) ka shqyrtuar projektbuxhetin e vitit 2012 nga pikėpamja e disa prioriteteve tė vendit pėr tė pėrftuar statusin e vendit kandidat. Gjithsej BE-ja ka kėrkuar zbatimin e 12 prioriteteve, ndėrsa fondacioni ka analizuar vetėm 5, qė lidhen me administratėn publike, drejtėsinė, pronat, burgjet dhe rolin e Ministrisė sė Integrimit.

“Qėllimi i kėsaj nisme ėshtė nxjerrja nė pah e mbėshtetjes sė planifikuar buxhetore pėr disa aspekte tė integrimit pėr informimin e debatit publik dhe institucional gjatė procesit tė diskutimit tė projektbuxhetit pėr vitin 2012 nė Kuvendin e Shqipėrisė”, shprehen drejtuesit e fondacionit.

Administrata

Pėr kėtė prioritet, janė vėrejtur shpenzimet totale tė programit “Menaxhimi dhe zhvillimi i administratės civile”, i cili ėshtė njė program i administruar nga Ministria e Brendshme, dhe shpenzimet totale pėr institucionin e “Komisionit tė Shėrbimit Civil”. Nėse krahasohen fondet nga buxheti i rishikuar 2011 me PB 2012, vihet re se shpenzimet e parashikuara pėr to kanė pėsuar njė rėnie tė lehtė, pėrkatėsisht me 0.8% nė programin e “Menaxhimit dhe zhvillimi tė administratės civile” dhe 1.3% pėr institucionin e Komisionit tė Shėrbimit Civil.

Drejtėsia

Fondi i parashikuar nė total pėr gjyqėsorin nė vitin 2012 ėshtė pothuajse nė nivelin e buxhetit tė rishikuar 2011, me njė rėnie tė vogėl prej 0.15%. Programi “Planifikim, menaxhim dhe administrim” paraqitet me njė tkurrje prej 9.18% tė fondeve apo rreth 2.2 milionė lekė dhe me 500 000 lekė shpenzime kapitale, tė parashikuara pėr “Blerje pajisjesh”. Edhe nė programin “Buxheti gjyqėsor” vihet re thuajse njė stanjacion nė fondin total tė akorduar, por vėmendjen e tėrheq “shkėmbimi i ndėrsjellėt” nė llojet e shpenzimeve. Kėshtu, nė njė kohė qė investimet janė rritur me 14.5 milionė lekė (apo 8.79% mė shumė se sa buxheti 2011), shpenzimet korrente janė ulur me 14.8 milionė lekė (apo rreth 1% mė pak se buxheti 2011).

Pagat dhe investimet

Nė qoftė se do tė jepej njė pamje e fondit tė pagave nė buxhetin 2012 sa mė gjithėpėrfshirėse pėr sistemin e drejtėsisė, duke sjellė sė bashku pagat pėr “Buxhetin gjyqėsor”, “Gjykatėn Kushtetuese”, “Prokurorinė e Pėrgjithshme” dhe “Kėshillin e Lartė tė Drejtėsisė”, krahasuar me buxhetin fillestar 2011, do tė shikohej se nė total, pėr tė katėrta, ka njė rėnie mesatare prej 3.48%. Nė fakt, i vetmi institucion qė ka njė rritje fare tė vogėl ėshtė KLD, ndėrsa tre tė tjerat totalizojnė njė ulje fondesh prej 85.3 milionė lekėsh. “Nė kuadėr tė uljes sė riskut pėr korrupsion nė sistemin e drejtėsisė kjo rėnie padyshim pėrbėn njė zhvillim shqetėsues”, shprehen ekspertėt e fondacionit. Lidhur me investimet, pjesėn mė tė madhe tė tyre e zė kategoria “Blerje pajisjesh”, 44%, nė vend tė dytė “Rikonstruksione ndėrtesash” me 26.4% dhe nė vend tė tretė “Blerje automjetesh” 13.1%. Totali i shpenzimeve tė parashikuara pėr programin “Sistemi i Pėrmbarimit Gjyqėsor”, i administruar nga Ministria e Drejtėsisė paraqitet me njė rėnie prej 36%. Shpenzimet kapitale tė kėtij programi janė ulur me 90%, ndėrsa shpenzimet korrente me 32.8%. Rėniet nė kėtė program ishin tė pritshme nė kuadėr tė privatizimit tė shėrbimit pėrmbarimor gjatė kėtij viti.

Pronat

Pėr kėtė prioritet janė parė “Shėrbimi i regjistrimit tė pasurive tė paluajtshme”, nėn Ministrinė e Drejtėsisė, dhe tė ardhurat dhe shpenzimet pėr kompensimin nė vlerė tė pronarėve. Tė ardhurat nė tabelėn fiskale pėr kompensimin nė vlerė tė pronarėve nė PB 2012 janė 1.5 miliardė lekė, apo 7% mė tė larta se sa nė buxhetin e rishikuar 2011, ndėrsa shpenzimet pėr kompensimin e ish-pronarėve kanė rėnė me 10%. Kjo do tė shoqėrohet me njė kompensim mė tė ulėt nė vlerė tė pronarėve nė vitin 2012 se sa nė vitin 2011, ndėrkohė qė transferta nga buxheti i shtetit pėr kėtė qėllim ėshtė pėrgjysmuar nga 600 milionė nė vitin 2011, nė 300 milionė nė vitin 2012. Edhe pėr sa i pėrket totalit tė shpenzimeve pėr Shėrbimin e Regjistrimit tė Pasurive tė Paluajtshme, nėn Ministrinė e Drejtėsisė, vėrehet njė ulje prej 18.43%.

Integrimi

Edhe ky program, nėn menaxhimin e Ministrisė sė Integrimit, pėson njė rėnie prej 7.55% nė PB 2012 krahasuar me buxhetin e rishikuar 2011. “Ajo qė mund tė thuhet nė fund tė kėsaj analize ėshtė se projektbuxheti 2012 ka ruajtur pėrgjithėsisht tė njėjtin nivel financimesh pėr programet apo institucionet qė reflektojnė disa prej prioriteteve integruese tė vendit. Disa aspekte tė rėndėsishme tė prioriteteve tė shqyrtuara pėsojnė ulje, siē ėshtė rasti i pagave tė gjyqtarėve dhe prokurorėve, i regjistrimit dhe kompensimit tė pronave, dhe i administratės publike”, vėnė nė dukje ekspertėt e fondacionit SOROS.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...fc96711f6.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2011, 20:16   77
allianz
 
Citim:
ekspertėt e fondacionit SOROS
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2011, 18:38   78
Citim:
FMN-ja dhe BB-ja i shtyjnė pėrfitimet e veteranėve tė luftės

Tė pėrballur me grevėn disajavore tė veteranėve tė UĒK-sė dhe kėrkesat e tyre pėr trajtim mė meritor nė projektligjin pėr statusin dhe tė drejtat e dėshmorėve, invalidėve, veteranėve, pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe familjeve tė tyre, deputetėt e Kuvendit tė Kosovės nė komisionet pėrkatėse e kanė thyer nė tėrėsi kornizėn e harmonizuar buxhetore tė kostos sė projektligjit tė harmonizuar me FMN-nė dhe Bankėn Botėrore.

Ky veprim ka bėrė qė tė dy kėta mekanizma ndėrkombėtarė t’i dėrgojnė Qeverisė dhe Kuvendit tė Kosovės njė letėr, e cila bėn tė qartė se njė version i tillė i projektligjit qė devijon nga marrėveshja nuk do tė mbėshtetet.

Sipas letrės, qė e ka gazeta nė dispozicion, thuhet se derisa disa amendamente e pėrmirėsojnė draftin, “disa amendamente janė nė kundėrshtim me zotimet e Qeverisė tė bėra nė Letrėn e Qėllimit tė Mirė, e letrės sipas programit tė saj me Stafin Monitorues tė FMN-sė, nėnshkruar mė 26 qershor tė vitit 2011”.

Sipas kėsaj letre, konfliktet me FMN-nė dhe Bankėn Botėrore lindin nė veēanti nė dispozitėn 13, pika 1 dhe pika 4, si dhe nė dispozitėn 15. Sipas kėsaj letre, e shpėrndarė pėr komisionet parlamentare dhe vetė Ministrinė e Punės dhe Mirėqenies Sociale, si sponsorizuese e projektligjit, vėrejtjet kanė tė bėjnė fillimisht me rritjen e kohėzgjatjes sė tė drejtės sė pėrfitimeve qė sigurohen me dispozitat e ligjit nė procedurė.

Disa amendamente e rritin kohėzgjatjen e sė drejtės pėrtej veteranėve tė UĒK-sė, ose e zgjasin periudhėn qė e cakton tė drejtėn pėrtej asaj qė ėshtė paraparė nė ligj. Sipas Letrės sė Qėllimit tė Mirė, ēdo zgjatje e tillė kėrkon njė vlerėsim tė ndikimit fiskal 5-vjeēar, i cili pėrfshin njė vlerėsim tė tėrėsishėm tė njė numri pėrfituesish tė pranueshėm. Ne kuptojmė, sidoqoftė, se periudha burimore qė e pėrcakton tė drejtėn 1998-‘99 mund tė ketė krijuar raste tė rėnda nė mesin e pranuesve ekzistues. Ne sugjerojmė kufizimin e periudhės sė tė drejtės mė 1997-1999, derisa pranimi i sigurt i pėrfitimeve shfrytėzohet nga pėrfituesit qė tanimė e kanė kėtė tė drejtė”, thuhet nė vėrejtjen e parė tė Letrės sė FMN-sė dhe tė Bankės Botėrore drejtuar Qeverisė dhe Kuvendit tė Kosovės.

Vėrejtja e dytė e radhės ka tė bėjė me krijimin e pėrfitimeve pėr veteranėt e luftės, si njė kategori e re pėrfituesve, e qė me kėtė letėr kėrkon edhe vlerėsimin paraprak 6-vjeēar tė ndikimeve fiskale, duke pėrfshirė njė vlerėsim tė tėrėsishėm tė pėrfitimeve me tė drejtė. Pėr ta tejkaluar krejt problemin e shtruar me kėtė projektligj, rekomandimet ndėrkombėtare kėrkojnė qasje tjetėr tė Qeverisė ndaj kėtyre kategorive, duke e hartuar njė bazė tjetėr ligjore.

Nė mėnyrė qė tė jetė nė pėrputhje me zotimet e Qeverisė suaj, pėrfitimet pėr veteranėt e luftės duhet tė hiqen nga ky ligj dhe tė rregullohen nė ligjin e ardhshėm, duke pėrfshirė me shumė rėndėsi, pensionin e veteranit tė luftės”, thuhet nė kėtė letėr.

FMN-ja dhe Banka Botėrore nuk kanė hezituar qė pėr ta lehtėsuar punėn e Qeverisė dhe tė komisioneve parlamentare t’i hartojnė edhe propozimet konkrete, tė cilat duhet tė merren parasysh gjatė procedurės sė rishqyrtimit tė kėtij projektligji nė procedurė, nė mėnyrė qė tė jetė nė pėrputhshmėri tė plotė me rekomandimet e tyre.

http://www.kosova-sot.info/politike/...neve-te-luftes
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2011, 11:37   79
Citim:
“Optimizmi i tepruar rrezikon rritjen e pakontrolluar tė borxhit”

Qeveria nuk dėgjoi grupet e interesit, anashkaloi kėshillat e institucioneve financiare ndėrkombėtare, nuk mori nė konsideratė asnjė nga rekomandimet e ekspertėve tė pavarur mbi bazėn e tė dhėnave, dhe si rrjedhojė paraqiti njė buxhet tejet optimist. Pėr ekspertin e ekonomisė, Zef Preēi, shifrat e buxhetit 2012 nuk pėrputhen me realitetin, ndėrsa parashikimet me frymėn optimale janė tė tepruara. “Tė tilla situata rrezikojnė rritjen e borxhit nė mėnyrė tė pakontrolluar”, - thotė drejtori i Qendrės pėr Kėrkime Ekonomike.

Pavarėsisht uljes sė konsumit, qeveria parashikon rritje tė ardhurash pėr vitin 2012, me 8%. Sa i drejtė ju duket ky plan dhe ēfarė ndikimi mund tė japė nė ecurinė e PBB-sė?

Ndonėse nė botėn e sotme ka shumė debat dhe pėrplasje rreth mėnyrės se si vende tė veēanta mund t’i pėrgjigjen njė situate tė krizės ekonomike si kjo qė pėrjeton mbarė bota dhe vendi ynė duke filluar nga vitit 2008 e kėtej, disa tė vėrteta tė thjeshta duhen pranuar si bazė pėr kėtė debat. Kėshtu, nė nivel global, pranohet gjerėsisht dhe konfirmohet edhe nga tė dhėnat zyrtare se ngadalėsimi i ritmeve tė rritjes ekonomike (disa vende janė pėrballur edhe me recension ekonomik) dhe rritja e papunėsisė pėr kėtė shkak, janė ndėr pasojat ekonomike mė tė paevitueshme tė kėsaj krize. Pranohet gjerėsisht gjithashtu se, shkalla e sotme e globalizimit tė ekonomisė, financave, tregjeve tė kapitalit, etj., janė tė asaj shkalle sa lėnė pak ose aspak hapėsirė pėr ndonjė “ishull”, d.m.th., ekonomi qė nuk preken drejtpėrdrejt ose tėrthorazi nga kriza… Nga ana tjetėr, shkalla e zhvillimit tė ekonomive tė veēanta, e pėr rrjedhojė, edhe aftėsia pėr tė minimizuar efektet e krizės, ka si vektor fuqinė konkurruese. D.m.th., ekonomitė mė tė fuqishme, mė tė afta qė pėrballen me konkurrencėn nė njė botė ekonomikisht tė hapur, kanė mundėsi tė pėrballojnė mė lehtėsisht pasojat e krizės aktuale. Duke e parė ekonominė tonė nė kėtė optikė, ka pak vend pėr optimizėm… Ndryshe, shihet qartė se pėrmes ndėrhyrjeve tė njėpasnjėshme nė kuadrin fiskal, por edhe mbėshtetjes pa rezerva tė Bankės sė Shqipėrisė ndaj politikes agresive tė qeverisė nė rritjen e shpenzimeve publike, kjo e fundit ka synuar ruajtjen e rritjes ekonomike pozitive, pavarėsisht kostos afatgjatė dhe implikimeve ekonomike dhe financiare afatmesme. Nė vlerėsimin tim, pėr tė aftėsuar mekanizmat reaguese ndaj krizės tė qeverisė, biznesit, familjareve dhe bankave, ėshtė e nevojshme qė tė ketė mė shumė realizėm, mė shumė debat publik dhe profesional dhe mė pak populizėm, qėndrime tė motivuara vetėm politikisht dhe injorim i pėrvojave te hidhura botėrore nė menaxhimin e krizave tė ngjashme qė kanė ndodhur mė parė. E pėr t’ju pėrgjigjur mė drejtpėrdrejt pyetjes suaj, mendoj se qeveria dhe Kuvendi duhej tė demonstronin mė shumė pėrgjegjėsi kombėtare se sa tė pėrsėrisnin retorikat politike tė viteve tė shkuara. Nė fund tė fundit, agresiviteti dhe mungesa e realizmit tė qeverisė, e shprehur nė planifikimin e fryre dhe jorealist tė tė ardhurave, rrezikon rritjen e pakontrolluar tė borxhit publik, njė rrezik i identifikuar si kėrcėnim serioz jo vetėm pėr vendet e pazhvilluara dhe tė varfra si yni, por edhe nė vende tė tjera mjaft tė zhvilluara tė botės.

Nė kėtė aspekt, a duhet tė ishte mė mirė paraqitja e njė pakete fiskale, ose njė set masash pėr tė minimizuar kostot e krizės?

Nuk ka dyshim se paraqitja e njė paketė anti-krizė, edhe nė kushtet kur mjaft instrumente apo elemente tė saj janė pėrdorur, do tė ndihmonte nė orientimin mė tė mirė pėr pėrballimin e krizės nga ana e agjentėve ekonomikė, nė harmonizimin e elementėve tė ndėrhyrjes shtetėrore me vetėveprimin e operatorėve ekonomikė privatė dhe tė qytetarėve. Kjo do tė rriste edhe mundėsitė e kontrollit tė veprimtarisė sė qeverisė nga ana e Kuvendit, shoqėrisė civile etj. Por njėkohėsisht, do tė mundėsonte edhe njė ndėrveprim mė tė mirė me komunitetin ndėrkombėtar, sidomos me institucionet financiare ndėrkombėtare si FMN etj. Nuk e teproj tė insistoj nė faktin se njė marrėveshje e re me kėtė tė fundit (FMN) do tė pėrmirėsonte klasifikimin e vendit pėr sa i takon riskut tė biznesit, por edhe do tė lehtėsonte procesin e thithjes sė investimeve tė huaja direkte, pa tė cilat ekonomia jonė nuk mund tė zėvendėsojė rėnien e prurjeve monetare tė emigracionit dhe rėnien ekonomike nė tėrėsi nė njė apo dy vitet e ardhshme.

Sa rrezik paraqet mbajtja e borxhit 60% nė raport me PBB-nė, nisur nga situata nė rajon dhe eurozonė?

Diskutimi i kėsaj teme pėrmban rrezikun e pėrhapjes pa dashje tė panikut. E vėrteta ėshtė se tejkalimi i kėtij niveli nuk shėnon “fundin e botės”, nėse flasim nė kushtet e njė ekonomie dinamike, konkurruese, qė ka fuqi eksportuese dhe rritje ekonomike tė qėndrueshme pėr njė kohė tė gjatė. Nė fund tė fundit, ky ėshtė njė “kufi moral” pėr ekonomi tė kėsaj kategorie. Ndėrsa pėr ekonomitė e dobėta dhe tė pazhvilluara, rritja e borxhit pėrtej kėtij niveli do tė thotė se me periudhat qė vijnė shėrbimi i borxhit, d.m.th., detyrimi pėr tė paguar kėstet e kredive tė marra mė parė, sė bashku me interesat e tyre, bėhet njė kėrcenim pėr vetė ekonomitė. Pra, kur tejkalohet ky kufi, tė ardhurat buxhetore vjetore destinohen nė shlyerjen e borxhit dhe fare pak pėr zhvillimin e vendit dhe ofrimin e shėrbimeve publike bazė nga qeveria. Kjo ėshtė arsyeja pėrse mbajtja nėn kontroll e borxhit ėshtė njė detyrė kushtetuese, patriotike dhe ka tė bėjė me fatin e ekonomisė dhe tė brezave qė vijnė. Pėrndryshe, ekonomia do tė karakterizohet si njė ekonomi anemike, qė rimėkėmbėt ngadalė dhe qė vėrtitet nė rrethin vicioz tė marrjes sė borxheve tė reja pėr shlyer borxhet e vjetra. Kuptohet, se ēfarėdo keqmenaxhimi financiar qė ēon nė rritjen e pakontrolluar tė borxhit publik, edhe pse mund tė sigurojė avantazhe elektorale tė pėrkohshme tė shprehura nė njė rritje fiktive apo tė pėrkohshme tė mirėqenies sė pėrgjithshme, rritjes ekonomike pozitive etj., ėshtė njė kosto pėr periudhat qė vijnė dhe pėr vetė procesin e integrimit europian nė tėrėsi. Ky proces, edhe sot pėrmban kritere rigoroze qė duhen respektuar dhe kam bindjen qė mbasi tė jetė kapėrcyer kriza ekonomike aktuale, kėto kushte do tė marrin njė rėndėsi edhe mė tė madhe pėr vendet aspirante si yni.

Ēfarė duhet tė ishte bėrė mė mirė me buxhetin 2012?

Mendoj se duhej mė shumė debat publik, dėgjim tė grupeve tė interesit, buxheti duhej tė shoqėrohej me masa tė tjera qė pėrmirėsojnė klimėn e pėrgjithshme tė biznesit.

Mendoj se qeveria duhet tė rishikonte politikat e saj fiskale, me qėllim rritjen e kujdesit tė shtetit pėr grupet shoqėrore qė rrezikojnė tė bien nė varfėri ekstreme pėr shkak tė krizės, duhej tė ishte fokusuar mė shumė nė pėrparėsitė e investimeve publike qė “ushqejnė” biznesin e vogėl, pėr arsyen e thjeshte tė peshės qė ky i fundit ka punėsimin dhe nė vetėpunėsimin e qytetarėve shqiptarė. Buxheti duhej shoqėruar me ndėrmarrjen nga Kuvendi dhe Banka Qendrore tė masave anti-krizė nė nivel kombėtar, me synim jo thjesht krijimin e kushteve pėr marrjen nėn administrimin e Bankės Qendrore tė filialeve tė bankave tė huaja qė mund tė falimentojnė nė bankat “mėme” apo vendet e origjinės, por edhe me rishikimin dhe forcimin e masave ligjore dhe institucionale qė pengojnė daljen e valutės dhe tė investimeve jashtė vendit.

Po kėshtu, duke kapėrcyer retorikėn politike dhe referencat marksiste apo reganiste, krejt tė panevojshme nė njė periudhė krize si kjo qė po pėrjeton bota e sotme dhe ekonomia jonė sė bashku me tė, mendoj se qeveria duhet tė rishikojė politikat e saj fiskale nė sektorėt shumė fitimprurės tė rregulluar me ligj, siē ėshtė industria e teknologjisė sė informacionit (telefonia celulare) etj., me qėllim rivendosjen e pjesshme tė tatimit tė pėrshkallėzuar mbi fitimet e tyre, duke demonstruar kėshtu edhe se ajo nuk ėshtė e ndikuar nga kėto monopole apo oligopole tė ndryshme, influenca e tė cilėve nė rast krizash, pėr fat tė keq, ka tendencė tė rritet.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...2a7e7bc18.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2011, 13:01   80
allianz
 
Citim:
Pėr ekspertin e ekonomisė, Zef Preēi, shifrat e buxhetit 2012 nuk pėrputhen me realitetin, ndėrsa parashikimet me frymėn optimale janė tė tepruara. “Tė tilla situata rrezikojnė rritjen e borxhit nė mėnyrė tė pakontrolluar”, - thotė drejtori i Qendrės pėr Kėrkime Ekonomike.
Ky tipi qė po intervistojnė sipėr ėshtė nga "eskpertėt":

Citim:
Ekspertė tė ekonomisė, si Zef Preēi, Adriana Berberi dhe Gjergj Teneqexhi, kėrkuan dje nga qeveria qė tė rishikojė buxhetin e sapomiratuar tė vitit 2010 pėr ta bėrė atė sa mė realist.

Tė kontraktuar nga fondacioni "SOROS" grupi i ekspertėve kreu njė monitorim mbi buxhetet e viteve 2099-2010 dhe theksuan rėndėsinė qė mbart pėrpilimi i tyre duke iu referuar tė dhėnave reale mbi ekonominė e vendit.

https://vargmal.org/dan5693-sh21821
Pėr Sorosin Shqipėria ėshtė nė krizė qė kur larguam FMN-nė dhe s'ka pėr tė dalė nga kriza po nuk u "integrua" nė organizma, qė ta bėjnė ata politikėn ekonomike tė shqiptarėve. Interesante si pėrqafohen deklaratat e gjithė kėtyre degėve tė Sorosit nė njė pikė tė vetme.

Me "3 vjet krizėn" e kėtyre do ishin njerėzit rrugėve duke lypur dhe jo duke i bėrė xhiron e vitit "Neptunit" te "TEG"-u sot, sa i qeshte buza vesh mė vesh grekut para kamerave duke folur pėr shtimin e filialeve e xhiro rekord.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.