Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 27.11.2011, 14:22   81
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ky po e shet me stil "borxhin publik" si borxh tė jashtėm. Ta pėrshkruash ashtu "borxhin publik" i bie tė jesh duke folur pėr njė shtet ku FMN-ja bėn ligjin. Mirė do ishte t'i fusin nai pėrditėsim softit me kėt rast.

(Po qė po dalin gjithė veglat e Sorosit duke shitur patriotizėm... o tempora, o omgj shqipfolėse.)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2011, 19:39   82
Citim:
Kriza nuk e prek festėn e Pavarėsisė

Kryesisht kėtė vit, sipas agjencive turistike, ofertat e vjeshtės, siē njihen ndryshe, kanė qenė kryesisht pėr destinacionet Budvė, Pragė, Bratislavė, Kroacisė, Budapest, Vjenė. Ndėr mė tė kėrkuarat kanė qenė Budva dhe Kroacia me destinacionin Dubrovnik, me ēmime pak mė tė lira se ofertat e tjera. Por pavarėsisht kėsaj, organizime ka pasur edhe pėr qytete tė tjera, destinancione mė tė shtrenjta, tė cilat kapin shifrat nga 500 deri nė 900 euro personi, siē ėshtė nė rastin e Parisit apo Dubait.

Ndėr ofertat e subjekteve turistike pėr festat e nėntorit kanė qenė edhe Madridi, Barcelona, Roma, apo udhėtime e kombinuara nė dy-tre shtete. Mesatarisht duke pasur parasysh jo vetėm destinacionin, por edhe ofertat qė pėrmban paketa, si ushqimi, akomodimi, transferimi me avion apo autobus, ēmimet kanė variuar nga mė i liri 300 euro deri nė 1 mijė euro.

Nuk bėn pėrjashtim si pjesė e ofertės edhe destinancioni i Greqisė me kruazierė apo nė rrugė tokėsore.

Sakaq, ofertat dhe kėrkesat nuk kanė munguar pėr ta kaluar pushimin me rastin e pavarėsisė edhe brenda vendit.

Nisur edhe nga moti, ēelja e stinės sė verės, njė pjesė e mirė e kryeqytetasve kanė preferuar tė largohen nga rutina e qyteteve tė mėdha dhe festa masive qė ėshtė organizuar si nė Tiranė ashtu edhe nė Vlorė. Grupe tė ndryshme kanė prenotuar destinacione si Razma, Korēa, Dardha, Pogradeci, Voskopoja.

Nė varėsi tė akomodimit, por edhe zgjedhjes pėr konsumin e ushqimit, ēmimet pėr paketat brenda vendit janė pak mė tė lira. Por edhe brenda vendit, hotelet luksoze tė ngritura apo tė rikonstruktura vitet e fundit i kanė pasur ēmimet konkurruese edhe me subjektet jashtė vendit.

Sipas Shoqatės sė Turizmit festat favorizojnė edhe organizimet e mėdha. Ditėt e pushimit bėjnė qė si subjektet qė tregtojnė produkte brenda vendit, ashtu edhe ato jashtė vendit, tė mendojnė pėr paketa tė mirėfillta joshėse, duke pėrfshirė nė okazione pushimesh si shtresėn e mesme tė popullatės, ashtu edhe atė me tė ardhura tė shėndosha financiare.

http://www.gazeta-shqip.com/sociale/...354629d96.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2011, 19:52   83
Citim:
BB: Kujdes borxhin publik, mos tė preket shėndetėsia

Drejtoresha e Bankės Botėrore pėr Shqipėrinė Kseina Ivovski, i ka bėrė apel qeverisė tė marrė nė konsideratė ndėrprerjen e investimeve tė mėdha nė infrastrukturė, pėr shkak tė gjendjes sė vėshtirė ekonomike dhe pėrkeqėsimit tė financave publike. Ajo ėshtė shprehur se vendi ka nevojė tė pėrmirėsojė infrastrukturėn, ka nevojė pėr rrugė, tė pėrmirėsojė rrjetin elektrik dhe ujėsjellsat.

“Nėse situata nė eurozone pėrkeqėsohet dhe nėse tė ardhurat do tė jenė mė te ulėta se sa janė parashikuar nė buxhetin e 2012 mund tė jetė e nevojshme tė shtyhen disa nga kėto projekte tė mėdha nė infrastukturė. Pra duhet monitoruar situata me shumė kujdes dhe tė mos pritet nė periudhė afatmesme pėr tė bėrė kėto rregullime, por nėse ėshtė e nevojshme tė ndėrhyhet sa mė shpejt. Niveli i borxhit nė Shqipėri ėshtė rreth 59 pėrqind, shumė afėr asaj qė ne e quajmė kufiri i sigurtė pėr ekonomi si Shqipėria. Kur ndodhesh nė njė situatė tė tille buxhetore ka dy prioritete. E para ėshtė fokusimi tek rritja e tė ardhurave pėrmes pėrmirėsimit tė mbledhjes se taksave. Dhe pasi ėshtė bėrė kjo dhe buxheti vazhdon tė jetė i shtrėnguar duhet tė bėsh zgjedhje tė vėshtira tek shpenzimet. Dhe kur ndėrhyhet tek shpenzimet, mbrojtja e sektorėve kyē si shėndetėsia dhe arsimi ėshtė qartėsisht prioriteti kryesor, sepse kapitali human ėshtė pasuria mė e madhe qė njė vend ka dhe do tė ketė", thotė Ivovski.

Kriza e ka ulur ndjeshėm ritmin e Shqipėrisė pėr t'u zhvilluar. Zonja Ivovski thotė se pėr fat tė mirė tė gjitha institucionet parashikojnė rritje pėr Shqipėrinė, por mė tė ngadaltė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ome&Itemid=473

Citim:
BB: Kujdes me investimet nė infrastrukturė

Tiranė – Banka Botėrore i sugjeron qeverisė tė marrė nė konsideratė ndėrprerjen e investimeve tė mėdha nė infrastrukturė, pėr shkak tė gjendjes sė vėshtirė ekonomike dhe pėrkeqėsimit tė financave publike.

"Nuk ėshtė njė zgjedhje e lehte, sepse vendi ka nevojė tė pėrmirėsojė infrastrukturėn, ka nevojė pėr rrugė, tė pėrmirėsojė rrjetin elektrik dhe ujėsjellėsit. Por nėse situata nė eurozonė pėrkeqėsohet dhe nėse tė ardhurat do tė jenė mė tė ulėta se sa janė parashikuar ne buxhetin e 2012 mund tė jetė e nevojshme tė shtyhen disa nga kėto projekte tė mėdha ne infrastrukturė. Pra duhet monitoruar situata me shume kujdes dhe te mos pritet ne periudhe afatmesme pėr tė bėrė kėto rregullime, por nėse ėshtė e nevojshme tė ndėrhyhet sa mė shpejt", tha pėr TCH, Ksenia Ivovski, drejtoreshė e Bankės Botėrore pėr Shqipėrinė.

Banka ka arsye tė forta, se pse pėr herė tė parė po rekomandon njė masė kaq drastike, pasi me kėtė mėnyrė sipas saj nuk pėrkeqėsohet borxhi publik dhe nuk cenohen shpenzimet pėr sektorėt kyē si arsimi dhe shėndetėsia.

"Sė pari me lejoni tė them qė niveli i borxhit nė Shqipėri ėshtė rreth 59 pėr qind, shume afėr asaj qe ne e quajmė kufiri i sigurte pėr ekonomi si Shqipėria. Kur ndodhesh nė njė situate te tille buxhetore ka dy prioritete. E para ėshtė fokusimi tek rritja e te ardhurave pėrmes pėrmirėsimit tė mbledhjes se taksave. Dhe pasi ėshtė bere kjo dhe buxheti vazhdon te jete i shtrėnguar duhet te besh zgjedhje tė vėshtira tek shpenzimet. Dhe kur ndėrhyhet tek shpenzimet, mbrojtja e sektorėve kyē si shėndetėsia dhe arsimi ėshtė qartėsisht prioriteti kryesor, sepse kapitali human ėshtė pasuria me e madhe qė njė vend ka dhe do tė ketė", thotė Ivovski.

Ajo thotė se pėr fat tė mirė tė gjitha institucionet parashikojnė rritje pėr Shqipėrinė, por mė tė ngadaltė. "Ne parashikojmė njė rritje afatmesme tek rreth 3 pėr qind, qe ėshtė dukshėm me e ulėt nga ajo qė Shqipėri ka pasur. Kjo do tė thotė ngadalėsim i uljes sė varfėrisė ose edhe stanjacion i mundshėm i niveleve tė saj. Po kėshtu kjo rritje me e ulet ekonomike do te thotė rritje e mundshme e pabarazisė qe duhet te jete njė shqetėsim kryesor, dhe se fundmi do tė thotė pėrmirėsim mė i ngadaltė i standard te jetesės pėr shumicėn e shqiptareve", tha Ivovski. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Ekonomia/46531/

Citim:
Berisha premton mbajtjen e borxhit nėn 60%

Pavarėsisht shpenzimeve qė po kryhen nė kėto ditė tė fundit sidomos pėr blerje tė energjisė, Kryeministri Sali Berisha deklaroi nė mbledhjen e qeverisė se gjatė vitit tė ardhshėm do tė zbatohet direktiva e Bashkimit Europian pėr ruajtjen e nivelit tė borxhit publik dhe shkurtimin e shpenzimeve.

Gjatė fjalės sė tij, kryeministri tha se niveli i borxhit duhet tė jetė 60 pėrqind ndėrsa duhet tė vijojė ngushtimi i deficitit buxhetor. Nė vijim tė fjalės sė tij, kryeministri paralajmėroi ashpėrsimin e reformės sė licensave dhe autorizimeve, ku kėrkoi nga ministritė qė tė sjellin nė qeveri tė gjitha licensat apo autorizimet qė lėshojnė institucionet nė varėsi.

Sipas kryeministrit, ato autorizime apo licenca qė shihen si tė paarsyeshme do tė hiqen pėr tė thjeshtuar procedurat pėr bizneset dhe pėr tė rritur nivelin e lirisė ekonomike. Po ashtu, kryeministri konfirmoi se situata shėndetėsore e tij ėshtė e stabilizuar pas problemit tė shfaqur mė 12 Dhjetor, gjatė aktivitetit festiv tė 21 vjetorit tė themelimit tė Partisė Demokratike.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...it-nen-60.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2011, 09:57   84
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mirė qė kemi dhe kto ruset e ngrohjes globale tė na flasin nga podiumi i zakonshėm pėr prerjen e fondeve tė infrastrukturės, rritjen e taksave dhe vlerėsimin e kapitalit human... se ku do shkonim. Sakaq duket sa iu intereson dhe vetė podiumistėve se ēfarė thotė kjo kur as emrin nuk dinė t'i shkruajnė. Hajt rroftė pordhitika, ēqt. vendit, bagėti ka plot dhe i duhet dhėnė racioni ditor.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2011, 19:58   85
Citim:
Banka e Shqipėrisė thirrje qytetarėve: Kujdes me kėmbimet valutore

Guvernatori i Bankės Qendrore tė Shqipėrisė, Ardjan Fullani, u bėri sot thirrje qytetarėve shqiptarė qė tė jenė tė vėmendshėm dhe tė mos bien pre e lojėrave tė rrezikshme qė nxiten artificialisht nė tregun e kėmbimeve valutore. Guvernatori Fullani tha se pak ditė mė parė mediat publikuan komente mbi vlerėn e euros, tė cilat pėrhapėn panik nė rradhėt e qytetarėve dhe njė pjesė e tyre vrapuan qė tė kryenin kėmbime valutore. Ai tha se monedhat kryesore janė tė qėndrueshme dhe kriza nė Europė nuk ka tė bėjė me vlerėn e monedhės sė pėrbashkėt.

“Nė kėto kohė, qytetarėt, publiku tė mos marrė pozicione. Nuk ėshtė koha pėr tė marrė pozicione, nuk ėshtė koha pėr tė kėmbyer valuta thjesht sepse njė lajm u kuptua nė kėtė mėnyrė apo se njė lajm do tė sjellė njė risi tjetėr. Mendimi professional mbizotėron nė kėto tema” - tha ai. Guvernatori Fullani tha se ēdo qytetar duhet tė kėshillohet me bankėn e vet dhe tė dėgjojė profesionistėt e bankave para se tė bėjė veprime bankare tė pakuptimta, qė nxiten nga spekullantėt. Ai tha se ėshtė i gėzuar qė qytetarėt pėrherė e mė shumė po afrohen tek bankat dhe nuk bien pre e thashethemeve spekullative.

Por, nga ana tjetėr, studiues tė pavarur tė ekonomisė shqiptare janė shprehur se lajmet e rreme pėr gjendjen e monedhės europiane janė shenjat e spekullimeve nė kohė krize, ashtu si ka ndodhur edhe mė parė me euron dhe me dollarin, ndėrsa rruga mė e mirė ėshtė komunikimi i drejtpėrdrejtė i bankave me qytetarėt. Sipas tyre, mungojnė tė dhėnat bankare, se sa qytetarė kryen kėmbime nė njė javė nga euro, por fakti qė kursi i kėmbimit arriti tė lėvizte, tregon se numri i tė dėmtuarve dhe shumat e kėmbimeve kanė qenė tė mėdha. Ekspertė tė pavarur pohojnė se thirrjet e Bankės Qendrore pėr t’u ruajtur nga spekullantėt duhet tė jenė paralajmėruese, duke u shpallur para se dukuria tė shfaqet, ndėrsa bankat duhet t’u shpjegojnė qytetarėve me durim nėpėr sportele se pėrse nuk duhet t’i bėjnė kėmbimet nė gjendje alarmi tė rremė dhe jo tė kėnaqen me fitimin nga kėto kėmbime.

Nė radhėt e qytetarėve pėrhapen herė pas here pasiguri nė lidhje me sistemin bankar, apo me zhvlerėsimin e tre monedhave qė pėrdoren mė sė shumti, lekut, euros dhe dollarit. Njė numėr i konsiderueshėm qytetarėsh rendin nėpėr banka qė tė kryejnė kėmbime valutore tė panevojshme qė u sjellin humbje jo tė vogla.

http://www.voanews.com/albanian/news...135859653.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2011, 23:30   86
Citim:
FMN i rekomandon Shqipėrisė uljen e borxhit

Shqipėria duhet tė reduktojė brenda vitit 2013 borxhin me 50% tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto(PBB). Ky ėshtė rekomandimi qė vjen nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar nėpėrmjet njė raporti publikuar sot.

Raporti ka nė qendėr 6 vendet e rajonit, dhe sjell tė dhėna lidhur me ndikimet e krizės financiare botėrore nė vendet e Evropės Juglindore.

Sipas raportit, Shqipėria e ka pėrballuar rėnien ekonomike gjatė vitit 2009 si pasojė e njė politike tė kujdesshme dhe besimit tė investitorėve tek Shqipėria.

Por sipas raporti Shqipėria gjithsesi nuk i ka shpėtuar plotėsisht krizės, pasi citohet se borxhi publik i ėshtė afruar kufirit zyrtar me 60% tė PBB, ndėrsa niveli i eksporteve ka pėsuar rėnie.

Raporti thekson gjithashtu, se vendi ynė ėshtė njė vend i besueshėm pėr investitorėt e huaj.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...jen-e-borxhit/

Citim:
FMN: Shqipėria e prekur nga kriza, tė ulė borxhin dhe rrisė taksat

Fondi Monetar Ndėrkombėtar lėshon tė tjera paralajmėrime pėr Shqipėrinė. FMN konfirmoi dje pėrmes njė raporti pėr impaktet e krizės nė Europėn Juglindore, se Ballkani perėndimor reflekton shenjat e para tė krizės botėrore pėrmes rėnies sė ndjeshme tė eksporteve. Nė raportin e FMN, bėhet e ditur njė rėnie e ndjeshme e eksporteve nė gjashtė vende tė Europės Juglindore, ndėr tė cilat bėn pjesė dhe Shqipėria. Raporti bėn tė ditur gjithashtu se shtete si Shqipėria, Serbia, Bosnjė-Hercegovina, Kroacia, Maqedonia dhe Mali i Zi kanė shfaqur pamundėsi pėr tė financuar borxhin e jashtėm, deficitin buxhetor dhe atė tregtar, njė tregues ky i pasojave tė krizės financiare globale. Nė raportin e FMN theksohet gjithashtu se varėsia e ekonomive tė kėtyre vendeve nga kapitali i huaj ka bėrė qė efektet e krizės globale tė japin ndikimin nė shumė sektorė, duke prekur nė mėnyrė direkte financimin nga qeveria tė projekteve, qė kanė tė bėjnė me shpenzimet publike.

Sipas FMN, buxheti ka vijuar nėn parashikimet nė mėnyrė tė vazhdueshme, duke nxitur shkurtime gjatė rishikimit tė tij nė gjysmė tė viteve 2010 dhe 2011, ndėrsa borxhi publik i ėshtė afruar kufirit prej 60% tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto. Pavarėsisht pėrmirėsimeve, deficiti i jashtėm mbetet i lartė dhe kėrkesa e jashtme nuk mund tė kompensojė mungesėn e asaj tė brendshme. Njė tjetėr tregues i panikut, qė ka mbėrthyer kėto vende, sipas FMN, ėshtė edhe fenomeni nė rritje i tėrheqjes nga bankat e nivelit tė dytė tė depozitave nė valutė tė huaj. Ndonėse Shqipėria pėrmendet si njė nga vendet me tregues pozitiv tė rritjes ekonomike, qė prej vitit 2009, parashikimet pėr ecurinė e ekonomisė shqiptare muajt e ardhshėm janė tė zymta si rezultat i situatės nė vendet e eurozonės. Fondi Monetar Ndėrkombėtar e cilėson Shqipėrinė si njė vend tė besueshėm pėr investitorėt e huaj, por thekson se nė vitin 2007, Shqipėria regjistroi nivele shumė tė larta tė deficitit tregtar dhe borxhit publik. Raporti thotė gjithashtu se shumė shpejt edhe Shqipėria e Kroacia mund tė ndjekin shembullin e Serbisė dhe Bosnjė-Hercegovinės, duke marrė masa drastike pėr shkurtimin e shpenzimeve dhe shtim tė taksave.

http://sot.com.al/index.php?option=c...omi&Itemid=473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2011, 18:55   87
Citim:
2011, rritja ekonomike, 5.3 pėr qind

Qeveria e Kosovės do tė mbyllė vitin 2011 me rritje ekonomike prej 5.3 pėr qind. Kėshtu, sė paku, deklaron ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj. Ministri Beqaj thotė se kjo rritje ekonomike nuk ėshtė e mjaftueshme, por qė nė njė periudhė afatmesme Kosova do tė arrijė rritje ekonomike 7 deri nė 8 pėr qind.

“Ne do ta pėrfundojmė kėtė vit me rritje ekonomike prej 5.3 pėr qind. Rritja ekonomike, e cila ishte projektuar nga ana jonė prej 5 pėr qind, arriti nė 5.5 pėr qind nga FMN-ja dhe realitetit doli tė jetė 5.3 pėr qind, pra kemi njė planifikim qė ėshtė mjaft konservativ, por planifikim, i cili do tė bazohet nė ekonominė reale dhe nė zhvillimet reale nė vendin tonė”, thotė Beqaj.

Kosova, thotė Beqaj, do tė ishte mirė tė kishte rritje ekonomike 10 pėr qind, por realiteti, nė tė cilin po jetohet, ėshtė ky.

Sipas Beqajt, zhvillimi ekonomik nuk bėhet me njė hapje dere dhe me njė mbyllje dere, por ėshtė njė proces pėr legjislacion, proces pėr reforma strukturale, proces pėr eliminim tė barrierave. Dhe, siē shprehet ai, tė gjitha kėto janė duke ndodhur pėr tė krijuar parakushte pėr njė rritje tė tillė ekonomike.

“Ne, rritjen e ekonomike e kemi planifikuar nė bazė afatmesme 7 deri nė 8 pėr qind. Pėr vitin e ardhshėm buxheti, i cili ėshtė i planifikuar jashtėzakonisht nė mėnyrė konservative, ėshtė mbi 5 pėr qind dhe nėse e realizojmė, tė gjitha kėto transaksione qė i kemi paraparė, unė besoj qė nė fund tė afatit trevjeēar, ne pa asnjė problem do tė jemi nė njė rritje ekonomike 7 - 8 pėr qind”, thekson Beqaj.

Rritja ekonomike nė Kosovė, gjatė kėtij viti ishte diskutuar mjaft. Analistė tė ēėshtjeve ekonomike vazhdimisht kishin thėnė se buxheti i Kosovės nuk ėshtė ai, i cili mund tė sjellė rritje ekonomike tė kėnaqshme.

“Rritja mund tė jetė reale. Ne po iu besojmė statistikave zyrtare tė Qeverisė dhe konsiderojmė se ėshtė reale nė bazė tė investimeve publike qė janė bėrė vitin e fundit. Mirėpo, problemi i ekonomistėve ėshtė, jo se sa ėshtė reale kjo rritje, por sa ēon nė zhvillim ekonomik dhe nė uljen e nivelit tė papunėsisė, si dhe sa ėshtė e qėndrueshme kjo rritje ekomomike”, thotė analisti Alban Zogaj.

Problemi kryesor pse kjo rritje nuk ėshtė e qėndrueshme, Zogaj thotė tė jetė pėr faktin se ėshtė e bazuar nė investime publike dhe se ka njė mungesė tė investimeve private.

Megjithatė, analisti i ēėshtjeve ekonomike, Alban Zogaj, thekson se pavarėsisht kėsaj rritjeje ekonomik prej 5.3 pėr qind, nuk po ka zvogėlim tė nivelit tė lartė tė papunėsisė dhe varfėrisė.

“Kosova ka nevojė pėr njė rritje akoma mė tė lartė. Ne duhet t’i afrohemi shifrės prej 10 pėr qind. Ne vazhdimisht themi qė duhet tė ketė 8 deri nė 10 pėr qind rritje ekonomike pasi qė kjo ėshtė e nevojshme qė tė kemi njė ndikim nė uljen e varfėrisė dhe papunėsisė”, vlerėson Zogaj.

Ndryshe, nė raportin e fundit tė Bankės Qendrore tė Kosovės thuhet se zhvillimet ekonomike nė gjashtė muajt e parė tė vitit 2011 sugjerojnė se aktiviteti ekonomik nė Kosovė po vazhdon tė zgjerohet dhe, si rezultat, rritja reale ekonomike pėr vitin 2011 parashikohet tė arrijė nė rreth 5.0 pėr qind krahasuar me 3.9 pėr qind qė ishte nė vitin 2010.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=148976
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.12.2011, 20:49   88
Citim:
Bode: Ekonomia shqiptare e qėndrueshme edhe nė kohėn e krizės globale

Nė njė deklaratė tė dhėnė sot pėr shtyp, ministri i Financave Ridvan Bode ėshtė shprehur se pavarėsisht krizės globale, ekonomia shqiptare ka qenė pozitive. Gjithashtu, Bode ka shtuar se kjo qėndrueshmėri e ekonomisė ka ardhur edhe si rrjedhojė e reformave tė ndėrmarra nga qeveria.

Kjo deklaratė pėr shtyp, erdhi menjėherė pas analizės vjetore tė Ministrisė sė Financave. Bode shtoi se dy agjencitė e mėdha, Moody dhe S&P e kanė vlerėsuar qėndrueshmėrinė dhe rritjen e ekonomisė shqiptare. Nė njė vlerėsim afatmesėm, kėto dy agjenci, Moody dhe S&P e cilėsuan si tė qėndrueshme ekonominė shqiptare.

“ Vlerėsimi pėr njė ekonomi stabėl gjatė vitit 2011 vjen nė njė kohė kur agjencitė kanė deklaruar se ekonomitė e vendeve tė rajonit janė nė ulje dhe disa prej tyre edhe me njė degradim nga viti i mėparshėm”, ka thėnė Bode.

Mė tej, Bode shtoi se ky vlerėsim nga dy kompanitė botėrore tė rejtingut vjen pas njė raporti analizė qė ekspertė tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar kryen nė vendet e rajonit pėr qėndrueshmėrinė dhe politikat e ndėrmarra.

“Reformat e qeverisė kanė mundėsuar njė rritje mė tė lartė tė ekonomisė shqiptare nga vendet e rajonit dhe mė tė lartė edhe nga disa vende tė Europės. Kjo analizė vlerėsoi se nė Shqipėri borxhi i jashtėm ėshtė rritur me 7 pikė pėrqindje duke qenė mė i ulėti nė tė gjithė rajonin. Shqipėria ishte i vetmi vend qė zbatoi stimulin fiskal dhe vendi pėrfitoi nga niveli i borxhit”, ka pėrfunduar Bode.

http://sot.com.al/index.php?option=c...omi&Itemid=473

Citim:
INSTAT pėrplaset me Ministrinė e Financave, 8 muaj qė nuk publikohen shifrat

Gjatė njė analize tė bėrė nė mbyllje tė vitit, ministri i Financave Ridvan Bode tha se realizimi i tė ardhurave pėr 2011-ėn ėshtė rritur 7% mė shumė se njė vit mė parė dhe se nė 2012 mbetet i hapur opsioni pėr rishikimin e buxhetit.

Edhe pse nė faqen zyrtare tė INSTAT shkruhet se mospublikimi i 2 tremujorėve tė Produktit te Brendshėm Bruto po vonohet pėr mungesė tė tė dhėnave nga ana e tatimeve, ministri Bode, ėshtė shprehur se shifrat nga tė gjitha institucionet financiare janė vėnė nė dispozicion tė kėtij institucioni.

Ndėr tė tjera, kreu i financave shqiptare ka shtuar se deri tani GDP-ja pėr frymė nė Shqipėri nė krahasim me vitin 2005 ėshtė dyfishuar, por INSTAT ka mė shumė se 8 muaj qė nuk publikon shifrat e plota.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ome&Itemid=466

Citim:
INSTAT: Gjendja Civile nuk na jep tė dhėnat e popullsisė

Instituti i Statistikave nuk ka publikuar qė prej tre muajsh tė dhėnat e Prodhimit tė Brendshėm Bruto, pėr shkak se tatimet nuk kanė dorėzuar bilancet e veta, por kėto nuk janė institucioni i vetėm qė ka ndėrprerė raportimet e zakonshme.

Tė dhėnat mbi popullatėn pėr vitin 2010 nuk janė ende tė disponueshme nga INSTAT-i pėr shkak se njė pjesė e madhe e zyrave tė gjendjeve civile nuk kanė raportuar mė qė nga tremujori i dytė i vitit tė kaluar.

“Statistikat vitale pėr tremujorin e dytė tė vitit 2010 nuk janė botuar pėr arsye tė mangėsive nė mbledhjen e informacionit nga Zyrat e Gjendjeve Civile tė disa rretheve dhe mangėsi nė disa nga minibashkitė e Bashkisė sė Tiranės”, – thuhet nga INSTAT nė publikimin statistikor tremujor qė u publikua nė verėn e vitit tė kaluar. Por edhe njė vit mė pas, mesazhi ishte i ngjashėm.

“Statistikat vitale pėr tremujorin e dytė tė vitit 2011 nuk janė botuar pėr arsye tė mangėsive nė mbledhjen e informacionit nga Zyrat e Gjendjes Civile tė disa rretheve dhe mangėsi nė disa nga minibashkitė e Bashkisė sė Tiranės. Vazhdojnė tė ngelen problematik, duke mos dėrguar tė dhėna rrethet: Delvinė, Elbasan, Korēė, Lushnjė, Malėsi e Madhe, Sarandė, Shkodėr”, njoftonte INSTAT nė publikimin Buletini Statistikor Tremujor.

Zyrat e Gjendjeve Civile shėnojnė nė regjistrat e veta lindjet, vdekjet, martesat, divorcet e tė dhėna tė tjera familjare tė popullatės.

http://www.gazeta-shqip.com//ekonomi...e55057503.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.12.2011, 22:04   89
Citim:
Ngadalėsohet ecuria e konsumit dhe investimeve nė Shqipėri

Tiranė, 28 dhjetor - Qytetarėt shqiptarė ashtu si edhe pjesa tjetėr e konsumatorėve europianė po vuajnė nga pasiguria pėr tė ardhmen, gjė qė i bėn ata mė tė prirur pėr tė kursyer se sa pėr tė shpenzuar. Banka e Shqipėrisė ka konstatuar sėrish gjatė muajve tė fundit njė ecuri tė ngadaltė tė konsumit dhe investimeve private, gjė qė ka ndikuar edhe nė reduktimin e rritjes sė ritmeve ekonomike, raporton News 24.

“Konsumi dhe investimet private kanė pasur njė ecuri tė ngadaltė. Nė pėrputhje me ecurinė e ekonomisė, tė ardhurat e disponueshme tė familjeve shqiptare vlerėsohet tė jenė rritur me ritme tė reduktuara gjatė kėsaj periudhe. Pavarėsisht kėsaj, ecuria e ngadaltė e konsumit shqiptar ka reflektuar mė sė shumti orientimin e rritur tė familjeve shqiptare drejt kursimit. Konsumi privat ka gjetur njė mbėshtetje mė tė lartė nga kredia konsumatore gjatė vitit 2011-tė megjithatė bankat raportojnė njė kėrkesė tė zbehtė pėr kredinė konsumatore, ndėrkohė qė konsumatorėt kanė vijuar tė hezitojnė nė kryerjen e blerjeve tė mėdha gjatė vitit 2011”, tha Fullani gjatė kėsaj konference pėrmyllėse.

Banka e Shqipėrisė argumenton se rritja e konsumit dhe investimeve private do tė jetė kusht pėr rritjen ekonomike edhe gjatė vitit tė ardhshėm. Kėshilli Mbikėqyrės i bankės, pasi ka analizuar ecurinė e deritanishme tė ekonomisė ka vendosur tė mbajė tė pandryshuar nė 4.75%, normėn bazė tė interesit pėr lekun.

http://koha.net/?page=1,3,82315
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.12.2011, 19:53   90
Citim:
INSTAT: Tremujori i dytė shėnoi rėnie tė rritjes ekonomike

TIRANĖ- Kriza qė ka pėrfshire Eurozonėn ka ngadalėsuar aktivitetin ekonomik tė vendit. Instituti i Statistikave ka konstatuar se gjatė 3 mujorit tė dytė tė vitit, ekonomia jonė u rrit me 0.5% kundrejt tė njėjtės periudhė tė vitit tė kaluar.

Duke qenė ndjeshėm mė ulėt se rritja e tremujorit tė parė tė kėtij viti qė ishte 3.7%.

Sipas tė dhėnave tė INSTAT. Aktiviteti bujqėsor nė tremujorin e dytė tė vitit 2011, krahasuar me tė njėjtin tremujor tė njė viti mė parė u rrit me 3.4 pėrqind dhe 1.1 pėrqind kundrejt tremujorit tė parė tė vitit 2011.

Ndėrkohė, qė aktiviteti i ndėrtimit nė tremujorin e dytė tė vitit 2011 pati rėnie me 1.7 pėrqind krahasuar me tremujorin e dytė tė vitit te shkuar.

Pak ditė mė parė ministri i Financave Ridvan Bode deklaroi se rritja ekonomike pėr gjithė vitin 2012 ėshtė 3.8 %. Ndėrsa, pėr vitin e ardhshėm ėshtė parashikuar qė ky tregues tė jetė 4.3%, duke marrė parasysh efektet e krizės sė Eurozonės nė ekonominė shqiptare.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2012, 20:21   91
Citim:
FMN paralajmėron njė vit tė rėndė pėr Kosovėn

Prishtinė, 4 janar 2012 Raporti i fundit i FMN-sė paralajmėron njė vit tė rėndė pėr Kosovėn.

Ndryshe nga planet e Qeverisė, ky institucion financiar vlerėson rritje mė tė vogėl ekonomike pėr shkak tė rėnies sė remitencave, anulimit tė shumė projekteve, siē ėshtė ai pėr autorrugėn me Shkupin. Edhe mė keq puna do tė jetė nėse nuk shitet PTK-ja. Nė kėtė rast, Qeverisė i duhet t'i sigurojė 150 milionė euro shtesė. Shumė punė, pak para e projekte, edhe mė pak zhvillim ekonomik. Kjo i pret krerėt e institucioneve tė Kosovės sapo tė marrin veten nga kremtja e Vitit tė Ri.

Vlerėsimet e fundit tė zyrtarėve nga stafi i Fondit Monetar Ndėrkombėtar pėr marrėveshjen e monitoruar me Kosovėn nuk tregojnė shenja tė mira pėr vitin 2012. Edhe pse thuhet qė vendi po ecėn nė rrugė tė mbarė dhe po i pėrmbushė kriteret e caktuara nga ky institucion, situata reale nuk ėshtė pėr mashalla.

Rritja ekonomike parashikohet tė bjerė pėr 1 pėr qind si pasojė e rėnies se remitencave, ndėrkaq nėse nuk shitet PTK ja sivjet, Qeveria do tė ketė problem financimin e projekteve tė parapara pėr kėtė vit, shkruan gazeta "Express".

http://www.kosova.com/artikulli/78225

Citim:
FMN-ja pritet t''i lejojė Kosovės 75 milionė euro kredi

Kosova ėshtė nė rrugė tė mirė pėr tė arritur pėrsėri qėndrueshmėrinė financiare tė saj dhe pėr tė vendosur marrėdhėnie stabile me Fondin Monetar Ndėrkombėtar, shkruan nė numrin e sotėm gazeta mė e njohur austriake nė fushėn e Ekonomisė ”Wirtschafts Blatt”....

Duke pasur parasysh pėrparimet e bėra, pritet qė gjatė kėtij viti, FMN-ja ti lejojė Kosovės njė kredi prej 75 milionė eurosh. Njė mbėshtetje teknike tė fuqishme Kosova do tė marrė edhe nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Konstatimi i autorit tė artikullit Herbert Geyer, kushtuar zhvillimit ekonomik tė Kosovė nė gazetės e pėrmendur, bazohet nė pėrfundimet e ekipit tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar, i cili ka vėzhguar pėrparimet nė fushėn e financave nė Kosovė.

Nė artikull thuhet se Fondi Monetar ndėrkombėtar kishte tėrhequr mbėshtetjen e vet pasi qeveria e Kosovės nė vitin 2010 kishte rritur deri nė 50 pėr qind pagat e zyrtarėve vendorė dhe atyre nė arsim pa pėlqimin e Fondit Monetar.

Qė nga ajo kohė FMN-ja kishte vendosur nėn mbikėqyrje dhe vėzhgim tė rreptė trendet financiare nė Kosovė, ku zyrtarėt vendorė kishin premtuar rritje ekonomike.

”Wirtschafts Blatt”, thotė se Kosova ka pėrmbushur deri nė shtatorin e vitit qė lamė, tė gjitha zotimet qė ka marrė pėrsipėr, tė vėna si kusht nga FMN-ja.

Veēmas nga pėrfaqėsuesit e FMN-sė vlerėsohen masat e kursimit tė parapara me buxhetin e vitit 2012 ku janė parashikuar rritja e tatimit nė pronė dhe nė importin e duhanit.

Realizimi i projekteve tė FMN-sė nė Kosovė do tė fillojė menjėherė pasi tė konfirmohen edhe statistikat e fundit pėr pėrmbylljen e vitit financiar kalendarik.

Nėse parashikimet pėrputhen, atėherė FMN-ja do tė fillojė sė zbatuari menjėherė programin e vet tė premtuar pėr mbėshtetje ekonomike tė Kosovės.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=55555

Citim:
Qeveria i shkruan letėr FMN-sė pėr PTK-nė

Prishtinė, 4 janar - Viti 2012 duket tė mos jetė shumė shpresėdhėnės pėr institucionet e vendit. Qeveritarėt bashkė me zyrtarė tė FMN-sė nė Prishtinė i kanė dėrguar shefes sė FMN-sė, Christine Legard, njė letėr me parashikimet e kėtij viti.

Me anė tė kėsaj letre qė i ėshtė drejtuar shefes sė kėtij institucioni ndėrkombėtar, Christine Legard, sqarohet se aktiviteti ekonomik mbetet i fuqishėm nė vendin tonė, por qė kriza nė eurozonė mund tė ndikojė nė uljen e remitencave qė ėshtė njė burim i rėndėsishėm pėr ekonominė e vendit tonė, njofton KTV. Njė theks i veēantė i ėshtė dhėnė privatizimit tė PTK-sė dhe problemeve qė mosprivatizimi i saj i paraqet buxhetit tė Kosovės.

http://www.kohaditore.com/?page=1,3,82830
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2012, 21:22   92
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Si me shumė tėrsėllim e kanė marrė kėto muajt e fundit... do hedhin ndonjė qeveri apo jo? Le tė fillojnė ca revolucione kopshtesh me lule dhe kėtej sipėr Mesdheut tani pėr "mosbindje financiare" e tė djegin ca asete se po iu shkon investimi nė "kapital human" kot, u ngjirėn nėpėr media tė shkretėt. Po me ē'duken bathėt iu ngeci keq sharra nė gozhdė dhe nė Hungari tani me taksat e pavarėsinė e bankės qendrore... Se, pikė kyēe kjo, kush i vė kufirin te thana FMN-sė, BB-sė e spekulatorėve ndėrkombėtarė, papritur figuron nė media "nė krizė", "nė gjendje tė rėndė" dhe duhet "rehabilituar" me "ndihmė" dhe me "lejim tė kredive".

(Kjo puna e Hungarisė ėshtė dhe si pėr seminar: komunistė, BE, FMN, Soros, homo dhe islamikė tė gjithė bashkė kundėr shtetit "diktatorial"...)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2012, 17:26   93
Citim:
Thėnė nga NOA

tha Fullani, ndėrsa bėri thirrje gjithashtu konsumatorėve shqiptarė tė rrisin konsumin pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm pėr njė ekonomi tė vogėl si ajo e Shqipėrisė.
Citim:
Thėnė nga Ujk

Kėta janė terroristė mediatikė. Pėr njė vit rresht gazeta dhe televizione, qė asnjėherė nuk kanė publikuar tirazhin dhe bilancin e tyre, kanė bombarduar opinionin publik me historinė e krizės.

Ėshtė fakt i njohur qė trembja e konsumatorit ul konsumin, pra shtetasi i cili sistematikisht njoftohet se ka krizė ul konsumet dhe rrit kursimet, pėr ditėt e krizės. Ulja e konsumit vėshtirėson sektorin terciar, sidomos tregtarėt e vegjėl dhe nis kėshtu njė reaksion zinxhir.

Nėse sot biznesi i vogėl ėshtė nė vėshtirėsi kjo vjen nga bombardimet e 2K, Top Media etj duke shtuar tani dhe faqeziun.
Citim:
INSTAT konfirmon shqetėsimin e BSH pėr rėnien e konsumit

TIRANE - Rėnia e konsumit si pasojė e pasigurive qė ndjejnė qytetarėt pėr tė ardhmen, njė fakt i konstatuar vazhdimisht gjatė vitit 2011 nga Banka e Shqipėrisė, ėshtė konfirmuar edhe nga tė dhėnat e fundit tė Institutit tė Statistikave.

Sipas INSTAT-it, gjatė 3-mujorit tė dytė tė vitit qė lamė pas indeksi i volumit tė shitjeve nė tregtinė me pakicė ėshtė ulur me 6.9%, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė njė viti mė parė.

Kjo do tė thotė se konsumatorėt kanė blerė mė pak dhe janė prirur mė tepėr qė tė kursejnė. Rėnia e konsumit dhe investimeve private mbetet njė problem shqetėsues pėr ekonominė edhe gjatė kėtij viti.

Madje Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė Ardian Fullani, duke u bėrė apel qytetarėve dhe bizneseve qė tė rrisin shpenzimet dhe investimet, deklaroi pak kohė mė parė se kėta dy tregues do tė jenė pėrcaktues pėr rritjen ekonomike gjatė 2012-ės.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
ISNTAT publikon me 3 muaj vonesė rezultatin e PBB: Ekonomia u tkurr gjatė tremujorit tė zgjedhjeve

Sipas njė raporti tė publikuar nga INSTAT nė 30 dhjetorin e kaluar, u publikua rezultati i Prodhimit tė Brendshėm Bruto. Ly raport pėrfshinte tremujorin e dytė tė vitit 2012 dhe u publikua me tre muaj vonesė nga data e parashikuar. Sipas kėtij raporti, mėsohet se Prodhimi i Brendshėm Bruto nė Shqipėri u ul me 1.7 pėr qind nė tremujorin e dytė tė vitit 2011 nė krahasim me tremujorin e parė dhe shėnoi njė rritje minimale prej vetėm 0.5 pėr qind nė krahasim me tremujorin e dytė tė vitit 2010, duke konfirmuar kėshtu vėshtirėsitė ekonomike qė u dalluan nė tregues tė tjerė ekonomikė si indeksi i shitjeve me pakicė apo tė ardhurat e buxhetit tė shtetit.

Gjithashtu, INSTAT njoftoi se, vlerėsimi paraprak i rritjes ekonomike pėr tremujorin e tretė 2011 do tė publikohet nė ditėt e ardhshme. Ndėrkohė, rritja prej 0.5 pėr qind nė krahasim me tremujorin e dytė tė vitit 2010 erdhi si pasojė e rivlerėsimit mė tė ulėt pėr periudhėn paraardhėse. Vlerėsimi fillestar pėr tremujorin e dytė 2010 fliste pėr rritje vjetore prej 3.3 pėr qind, ndėrsa rivlerėsimi dha rritje vjetore prej 2.8 pėr qind. Duke qenė se krahasimi i tremujorit tė dytė tė kėtij viti u krye me bazė shifrėn e rivlerėsuar nė ulje tė vitit 2010, atėherė rezultoi njė rritje, sado qė minimale. Rėnia e PBB-sė nė krahasim me tremujorin e mėparshėm ėshtė njė fenomen qė ka ndodhur rrallė nė Shqipėri.

Gjatė tremujorit tė dytė tė vitit 2011 nė Shqipėri u zhvilluan zgjedhjet pėr pushtetin vendor dhe zgjedhjet historikisht shoqėrohen me rritje ekonomike nė vendin tonė, pėr shkak se qeveria shpenzon mė shumė para dhe kandidatėt investojnė pėr tė ngritur infrastrukturėn elektorale. Sipas kėtij raporti, bėhet e ditur se sektori mė pozitiv gjatė tremujorit tė dytė rezultoi transporti, kjo pėr shkak tė liberalizimit tė vizave, ndėrkohė qė industria shėnoi rėnie tė mėdha dhe mungesa e prodhimit tė energjisė ishte njė nga shkaqet.

http://sot.com.al/index.php?option=c...omi&Itemid=473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2012, 21:11   94
Citim:
Kriza, Ahmetaj: Tė kėrkojmė ndihmė urgjente nga FMN

TIRANĖ- Nė analizėn pėr situ atėn ekonomike tė vitit 2011, Arben Ahmetaj, deputeti i Partisė Socialiste, njėherėsh anėtar i komisionit parlamentar tė ekonomisė nėnvizon se gjatė 12 muajve tė shkuar kriza botėrore u shfaq me tėrė peshėn e vet nė ekonominė shqiptare, por ē’ėshtė edhe mė e keqja ravijėzoi tendencat negative pėr vitin 2012 e mė tej.

Sipas tij gjenden jashtė loje gjeneratorėt tradicionalė tė rritjes ekonomike, eksporti dhe konsumi i brendshėm, ndėrkohė qė klientelizmi qeveritar bashkė me arbitraritetin e nėpunėsve tė lartė e kanė vėnė biznesin nė njė pozitė edhe mė tė vėshtirė.

Deputeti i majtė veēon edhe situatėn problematike nė sektorin energjetik si njė prej pėrgjegjėsve kryesorė tė ngėrēit ekonomik, por edhe tė varfėrimit tė shqiptarėve.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2012, 14:19   95
Citim:
BB: Kriza botėrore ka trokitur nė Shqipėri, ulni borxhin tė pėrfitoni huatė

“Kriza e Eurozonės ka trokitur dhe tek ju, ndaj ulni borxhin”. Ky ka qenė thelbi i konferencės sė posaēme tė mbajtur ditėn e djeshme nga ekspertėt e Bankės Botėrore tė cilėt bėnė tė ditur dhe detaje mbi huanė qė pritet tė marrė qeveria shqiptare pranė kėtij organizmi gjatė kėtij viti.

Banka Botėrore ka shprehur dje pėr tė disatėn herė shqetėsimin pėr nivelin e borxhit publik nė Shqipėri Ron Hood, ekspert i Bankės Botėrore, deklaroi dje se niveli i borxhit publik nė Shqipėri, rezulton ndėr mė tė lartėt nė rajon. Ndėrkohė, sipas vlerėsimit tė Hood, problematik mbetet dhe deficiti buxhetor.

“Shqipėria ka njėrin nga nivelet mė tė larta tė borxhit publik nė rajon. Megjithėse nuk e ka deficitin fiskal mė tė lartė nė rajon, por duke shtuar kėtė deficit fiskal me kalimin e kohės, kjo sjell edhe borxhin mė tė lartė publik”, pohoi Hood, duke nėnvizuar se Shqipėria rrezikohet pėr shkak tė varėsisė qė ajo ka, me atė qė ndodh nė Evropė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...omi&Itemid=473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2012, 15:32   96
allianz
 
Citim:
Thėnė nga BB

“Kriza e Eurozonės ka trokitur dhe tek ju, ndaj ulni borxhin”

...

tė cilėt bėnė tė ditur dhe detaje mbi huanė qė pritet tė marrė qeveria shqiptare
Pėrkthim:
1. Mos investoni nė infrastrukturė.
2. Merrni borxh me zor.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.1.2012, 16:30   97
Citim:
Qeveria shqiptare, e pashqetėsuar pėr nivelin e borxhit

Qeveria shqiptare deklaroi sot se nuk ėshtė e shqetėsuar pėr nivelin e borxhit publik dhe se do tė vazhdojė investimet publike. Ministri i financave, Ridvan Bode, i tha medias se borxhi ka shėnuar njė ulje tė lehtė dhe defiēiti nuk ėshtė rritur. Banka Botėrore shprehu pėrseri dje shqetėsimin pėr nivelin e lartė tė borxhit publik shqiptar. Sipas BB dhe FMN, ēdo parashikim pėr rritje apo pėrmirėsim i ekonomisė shqiptare, do tė varet nga zhvillimet nė eurozonė.

http://www.voanews.com/albanian/news...137284983.html

Citim:
Analiza vjetore, Bode: Pushteti vendor performancė negative

Tiranė - Pushteti vendor shėnon edhe nė 2011 njė performancė negative nė tė ardhurat. Kėtė ka bėrė tė ditur ministri i Financave Ritvan Bode, gjatė analizės vjetore tė ministrisė qė ai drejton. Bode tha se tė ardhurat e pushtetit vendor kanė shėnuar njė rėnie prej 0.9 pėrqind.

"Pjesa qė financohet nga buxheti qėndror, vjen gjithnjė duke u rritur, ēka do tė thotė qė pjesėn kryesore tė aktiviteti lokal tė vendorėve pėrballohet nga buxheti qėndror", tha Bode.

Ndėrsa pėr borxhin publik Bode thotė se nuk u kalua niveli 59 pėrqind, dhe nė vitin qė lamė pas borxhi ka qenė 58.9 pėrqind. Niveli i defiēitit nė 2012 do tė jetė 3 pėrqind e Prodhimit tė Brendshėm Bruto tha Bode, duke tentuar tė normalizohet nė parametrat e viteve 2007-2008.

"Asgjė e veēantė nuk ka ndodhur me borxhin tonė, njė ulje shumė e mirė qė ka ndodhur nė kėto vite pėr shkak tė surplusit tė madh dhe rritjes sė tė ardhurave nga taksat dhe tatimet. Tendencė pėr ta ulur mė tej kėtė borxh. Kemi rėnie nė vlerė absolute tė shpenzimeve tė totalit tė kostos qė buxheti ka paguar pėr interesat e borxhit publik por kemi njė rėnie nė raport me PBB dhe mė evident nė nivelin 3.1 pėrqind tė PBB", deklaroi ministri Bode. Ministri bėri tė ditur se investimet publike janė realizuar nė 96 pėrqind tė programit, me vlerė 73 miliardė lekė ku vendin e parė e zėnė investimet nė infrastrukturė. Investimet publike janė financuar 2/3 me huamarrje dhe mė shumė se 1/3 me tė ardhurat e taksave.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/27948

Citim:
Analiza, Bode: 2011-ta jo e lehtė, por Shqipėria e pėrballoi

TIRANE- Ministri i Financave Ridvan Bode deklaroi sot se ekonomia shqiptare performoi pozitivisht, nė kushtet kur e gjithė Europa u pėrfshi nga kriza. "Ka qėnė njė vit jo i lehtė pėr ekonominė shqiptare, por ajo arriti tė jetė vitale dhe konkuruese nė rajon", deklaroi ministri Bode.

Sipas tij, buxheti i viti 2011 reflektoi objektivat e programuara duke mos ēuar nė rritjen e borxhit dhe deficitit publike ndėrsa shtoi se trendi i tė ardhurave nė buxhet ka shėnuar rritje pėr vitin 2011.

"Tė ardhurat nė total llogariten 330.4 miliardė lekė, ndėrsa shpenzimet janė 376 miliardė lekė. Tė ardhurat ga tatimet u rritėn me 3.5 %, krahasuar me 2010-ėn, ndėrsa nga doganat me 7.5 %", theksoi Bode.

"Borxhi publik nė vitin 2011 llogaritet rreth 59 % e PBB-sė, ndėrsa kosto e shėrbimit tė tij u ul me 3.1 %", deklaroi ai gjatė analizės vjetore tė financave publike. Sipas tij, nė vitin qė vjen do tė zbatohen politika me tendencė pėr tė ulur mė tej borxhin publik dhe defi]itin buxhetor. "Gjatė vitit qė vjen niveli i defiēitit buxhetor parashikohet tė shkojė nė 3 % tė PBB-sė, ndėrsa niveli i borxhit publik do tė tentohet tė normalizohet nė parametrat e viteve 2007-2008", u shpreh Bode.

Ministri Bode bėri tė ditur se nė vitin qė lamė pas, investimet publike u realizuan nė masėn 96 %. Sipas tij, investimet publike u rritėn me 73 miliardė lekė nė vitin 2011. Kreu i financave publike theksoi se nė vitin 2011, huamarja ishte burimi kryesor i finacimit tė defiēitit. "Vėllimi i investimeve pubike u financua me rreth 3.5 % nga huamarrja dhe 1.9 % me tė ardhurat nga tatimet dhe doganat", u shpreh Bode.

Ai theksoi se gjatė vitit qė vjen ekonomia nuk do tė pėrfshihet nė krizė, pavarėsisht zhvillimeve nė eurozonė. Sipas tij, vėllimi i eksporteve nė vitin 2012 parashikohet tė rritet me 15 % krahasuar me 2011, ndėrsa nė 2011 u rritėn me 30 %, krahauar me vitin 2010.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.1.2012, 12:59   98
Citim:
Financimet e BB, Bode: Vetėm me kushtet tona

Dalja para dy ditėve e ekspertėve tė Bankės Botėrore nė mes tė negociatave me Ministrinė e Financave, sigurisht qė pėrveē transparencės, mbartte me vete edhe njė lloj presioni publik pėr qeverinė. Tė dhėnat e ekspertėve dhe insistimi i tyre se kriza globale do ta cenojė ekonominė deri nė pikėn qė qeveria tė kėrkojė ndihmė nga Banka, tregonte qartė insistimin pėr lėvrimin e kėsaj ndihme.

Por, me tė njėjtėn gjuhė, ministri i Financave u ka paraprirė, edhe ai publikisht, kushteve qė kėrkon Banka. Edhe pse negociatat janė akoma nė fillimin e tyre dhe daljet publike tė tė dyja palėve nuk kanė treguar qartė synimin final, Bode ka vėnė i pari kufirin.

Nė konferencėn e djeshme pėr mbylljen e bilancit tė vitit 2011, ministri ka pėrmendur edhe disa mėnyra dhe institucione tė tjera qė mund tė ndihmojnė buxhetin. Si pėrgjigje pėr kushtet e kėrkuara nga Banka Botėrore, Bode ka vėnė limitin te interesat e vendit, duke treguar se jo tė gjitha kushtet do tė pranohen.

Bėhet fjalė pėr njė ndihmė tė shtuar nga programi i miratuar i Bankės Botėrore pėr Shqipėrinė. Kėtė radhė ekspertėt kanė pėrfshirė nė listėn e kreditimit edhe ndihmė direkte buxhetore.

“Ministria e Financave ėshtė nė punė, merret me tė gjitha: me Bankėn Botėrore, me Bankėn e Zhvillimit, me Bankėn e Shqipėrisė, me ministritė e tjera dhe gjithēka tjetėr, por tė jeni tė bindur qė nė tė gjitha aktivitetet e pėrditshme ne udhėhiqemi nga interesi publik, nga interesi i ekonomisė shqiptare. Gjithēka qė do tė jetė me interes publik pėr vendin, ne do ta materializojmė, gjithēka qė ne do ta konsiderojmė tė papėrshtatshme ekonomikisht pėr vendin, sigurisht qė nuk do ta pranojmė”, tha Bode.

Pasqyra pesimiste e ekspertėve tė Bankės dhe pėrgjigjja e ministrit dje, tregojnė qartė se tė dyja palėt, qeveria dhe Banka Botėrore, po hasin nė vėshtirėsi nė negociata.


Bilanci 2011

Tė ardhurat dhe shpenzimet nė buxhetin e vitit 2011 janė vlerėsuar me nota pozitive nga kreu i Financave, Ridvan Bode. Nė performancėn e administratės doganore dhe asaj tatimore, “notėn” mė tė lartė e mori e para.

“Nė buxhetin e shtetit, nė vitin 2011 u arkėtuan 330.4 miliardė lekė, nga 344 qė ishte programi i miratuar nga Kuvendi i Shqipėrisė, ēka nė pėrqindje ėshtė 96 pėr qind. Nėse do tė flasim pėr performancėn midis dy administratave, Doganat dhe Tatimet, e para ka njė tejkalim prej 1.4 pėrqindėsh tė programit tė saj, ndėrsa administrata tatimore ka njė mosrealizim tė planit tė saj”, u shpreh Bode.

Sa u pėrket shpenzimeve, ministri vlerėsoi se edhe ato janė realizuar nė masėn 96.1 pėr qind. “Pėrballė progresit tė tė ardhurave, furia e shpenzimeve ka qenė po ashtu tėrėsisht pozitive dhe nė pėrputhje me programin e qeverisė. Janė realizuar 376 miliardė shpenzime nė tėrėsi, nga 390.9 qė ishin tė autorizuar nga Parlamenti”, tha Bode.

http://www.panorama.com.al/ekonomi/f...-kushtet-tona/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2012, 18:13   99
Citim:
Konsumatorėt shqiptarė optimistė

Tė dhėnat mė tė fundit tė Bankės sė Shqipėrisė (BSH) mbi indeksin e ndjeshmėrisė ekonomike pėr vitin 2011, tregojnė se konsumatorėt shqiptarė janė shfaqur mė optimistė nė periudhėn e fundit tremujore tė vitit.

Treguesi i besimit tė konsumatorėve ka qenė nė tendencė rritje duke filluar qė nga muaji prill e deri nė fund tė muajit dhjetor tė vitit tė kaluar. Nė tremujorin e katėrt tė 2011, ky tregues shėnoi njė rritje me 3,1 pikė pėrqindje, nga rritja me 1,8 pikė pėrqindje nė periudhėn e mėparshme. Sipas BSH, pėrmirėsimi i besimit tė konsumatorėve gjatė periudhės tetor- dhjetor ėshtė ndikuar kryesisht nga pėrmirėsimi i balancės mbi blerjet nė shuma tė mėdha.

Gjithashtu, pėrmirėsimi i situatės sė kursimeve dhe pritjet pėr situatėn e ardhshme ekonomike kanė ndikuar pozitivisht nė rritjen e Treguesit tė Besimit tė Konsumatorėve nė vend. Por ndryshe nga konsumatorėt ėshtė vėrejtur njė ulje e besimit nga ana e bizneseve, gjė e cila ka ndikuar negativisht nė indeksin e pėrgjithshėm mbi ndjeshmėrinė ekonomike. Krahasuar me tremujorėt e mėparshėm, nė periudhėn e fundit tė vitit indeksi ka rėnė me 7,9 pikė pėrqindje.

Sipas Bankės sė Shqipėrisė (BSH), nė keqėsimin e treguesit tė ndjesisė ekonomike ndikoi dukshėm ulja e besimit nė sektorėt e ndėrtimit dhe shėrbimeve, ulje e cila nuk ėshtė kompensuar pavaresisht rritjes sė besimit nė sektorin e industrisė. Nė fakt treguesi i besimit nė sektorin e industrisė gjatė kėsaj periudhe ka shkuar nė rritje me 0,8 pikė pėrqindje. Bizneset nė kėtė sektor kanė vlerėsuar pozitivisht situatėn e tyre tė punėsimit dhe tė inventarėve. Ndėrkohė qė janė shprehur mė pak optimistė mbi situatėn e pėrgjithshme tė ekonomisė.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=151683
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2012, 17:13   100
Citim:
Banka e Shqipėrisė, Fullani: Ulet me 0.25 % norma bazė e interesit

TIRANĖ-Guvernatorit i BSH-sė Ardian Fullani theksoi sot se Banka e Shqipėrisė (BSH) ul me 0.25 pėrqind normėn bazė tė interesit. Kjo u vendos nga Kėshilli Mbikqyrės i Bankės sė Shqipėrisė, duke e lėnė normėn bazė tė interesit, nė nivelin mė tė ulėt historik prej 4.50 pėr qind.

Nė njė konferencė pėr shtyp diten e sotme guvernatorit i BSH-sė Ardian Fullani ka theksuar se norma bazė e interesit zbret nė kuotėn e 4.50 pėrqind ndėrsa ka theksuar se kjo ulje u ndėrmorr nė kushtet e presioneve tė kontrolluara inflacioniste dhe nė mbėshtetje tė njė politike fiskale mė tė pėrmbajtur nė ditėn e ardhshme.

Fullani mė tej theksoi se cmimet e mallrave tė importeve janė rritur, janė ngadalėsuar eksportet, kurse rritja e cmimeve ka cuar nė zgjerim tė deficitit tregtar dhe reduktim tė kėrkesės sė brendshme

“Zhvillimet nė ekonominė botėrore kanė ndikuar nė konsum dhe investime nė vend”, theksoi mė tej Fullani.

Por, sipas guvernatorit, ekonomia shqiptare ka vijuar tė rritet edhe gjatė 2011. Ajo ka reflektuar pėrmirėsimet strukturore. Fullani ka deklaruar se ekonomia shqiptare ka vijuar tė rritet me ritme tė ngadalta, janė konstatuar bilance tė shėndosha, hapėsira tė disponuara pėr stimul makro ekonomik dhe suksesin nė ruajtjen e ekuilibrave.

Fullani komentoi me tej situaten me inflacionin.

“Inflacioni mesatar vjetor nė gjashtėmujorin e dytė ėshtė 2.9%, duke rėnė nė krahasim me vlerėn e shėnuar nė gjashtėmujorin e parė te vitti 2011 , kjo tendencė u forcua mė tej nė gjysmėn e dytė tė vitit”- tha ai.

Gjatė fjalės sė tij, Fullani theksoi se situata e likuiditetit nė sistemin bankar ėshtė optimale, pasi depozitat janė rritur ndjeshėm dhe sistemi bankar reflekton qėndrueshmėri, fakt i cili, sipas guvernatorit tė BSH-sė, duhet tė nxisė kredidhėnien.

Ulja e ēmimit tė parasė nga Banka Qendrore bėhet pėr tė ēliruar kredinė pėr ekonominė pėr shkak se kjo ulje i detyron bankat tė ulin interesat e kredisė nė lekė. Ndėrkohė qė, tha Fullani, ecuria e kredisė pėr sektorin privat vazhdon tė kushtėzohet nga njė kėrkesė e dobėt e sektorit privat pėr kredi si dhe nga sjellja e kujdesshme e bankave nė kredidhėnie. Megjithėse bilancet e bankave janė pėrmirėsuar dhe ėshtė shtuar likuiditeti, shtimi i kredive tė kėqija dhe pasiguritė pėr tė ardhmen e ekonomisė, vazhdojnė tė kushtėzojnė njė sjellje konservatore tė bankave nė kredidhėnie.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
Konfindustria pėrshėndet vendimin e BSH pėr uljen e normės bazė tė interesit

Tiranė, 25 janar 2012, NOA- Konfindustria ka pėrshėndetur vendimin e fundit tė Bankės sė Shqipėrisė pėr uljen e normės bazė tė interesit nė nivelin 4.5%.

Nė njė deklaratė zyrtare tė administratorit tė Pėrgjithshėm tė Konfindustria Gjergj Buxhuku thuhet se ėshtė kėrkuar nė mėnyrė tė pėrsėritur gjatė muajit janar 2012 Bankės sė Shqipėrisė rivlerėsimi sa mė i shpejtė i politikės monetare pėr tė ulur normat bazė tė interesit pėr monedhėn kombėtare Lek-un dhe marrja parasysh e kėrkesės sė mėsipėrme ėshtė pėr tu pėrshėndetur.

“Kėrkesa e Konfindustrisė drejtuar Bankės sė Shqipėrisė pėr ndėrhyrje tė menjėhershme pėr uljen e normės bazė tė interesit u arsyetua pas tė dhėnave tė ardhura pranė saj nga grupet kryesore tė industrive, qė prodhojnė pėr tregun e brendshėm, pėr rėnie tė pėrsėritur nė 9 mujorin e pare tė vitit 2011 tė - treguesit tė shitjeve tė shoqėruar edhe me - ulje tė ndjeshme tė normės sė fitimit te njė pjesė te madhe te tyre. Tė dhėnat e mėsipėrme tė shoqėruara me rėnien e treguesit tė konsumit nė njė vlerė prej mbi 2% tė vėrtetuar nė pjesėn e parė tė vitit 2011 shpreh qartė mungesėn e likuiditetit nė ekonomi shoqėruar edhe rėnien e besimit konsumator”, thuhet nė komunikimin e Buxhukut, raporton agjencia e lajmeve NOA.al.

Konfindustria nė kėrkesėn e saj vlerėsoi, se parashikimi pėr njė ulje tė shpejtė tė pėrsėritur tė normės sė interesit pėr Euro-n nga Banka Qendrore Europiane; shtimi i prekshėm i depozitave tė qytetarėve shqiptare nė sistemin bankar tė vendit; qėndrueshmėria e Leku-t sidomos kundrejt monedhės europiane si dhe norma e inflacionit vjetor pėrgjithėsisht brenda parashikimeve krijojnė kushtet e nevojshme pėr mundėsinė e ndjekjes sė njė politikė monetare kombėtare nxitėse me kahje drejt uljes sė normės bazė tė interesit.

“Nėse do tė merret parasysh edhe niveli relativisht i ulėt e i shpenzimeve publike tė parashikuara nė buxhetin e vitit 2012 nxitja e kreditimit nga sektori bankar kthehet ne nje nga mėnyrat e pakta nė dispozicion pėr tė shpresuar nė arritjen e parashikimeve buxhetore ose tė paktėn nė mbajtjen nė vlera pozitive tė rritjes ekonomike tė vendit nė vitin e vėshtirė 2012”, shprehet ndėr tė tjera Buxhuku.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=142018
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:54.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.