Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 20.6.2013, 22:19   141
Citim:
FMN-ja kėrkon rritjen e taksave

Fondi Monetar Ndėrkombėtar i ka rekomanduar Qeverisė sė Kosovės qė tė rrisė taksat dhe akcizėn nė mėnyrė qė mundėsohen tė hyra mė tė mėdha nė buxhetin e Kosovės.

Frika e FMB-sė pėr rėnie eventuale tė tė hyrave buxhetore lidhet ngushtė mė nėnshkrimin e marrėveshjes pėr tregti tė lirė tė mallrave ndėrmjet Kosovės dhe Turqisė si dhe vendeve tė Bashkimit Evropian.

Kjo kėrkesė e FMN-sė i ėshtė kumtuar Qeverisė sė fundmi nė vizitėn e stafit tė kėtij institucioni mbi rishikimin e radhės tė marrėveshjes “stan by”.

Kėrkesa ėshtė qė taksat tė cilat kryesisht kanė tė bėjnė me mbrojtjen e ambientit, tė rriten dukshėm nė krahasim me nivelin e tyre tė mė parshem.

http://www.botasot.info/ekonomia/228...jen-e-taksave/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2013, 19:08   142
Citim:
Fullani: Reformė fiskalė nga qeveria e re

Emri:  51cafcee42944.jpg
Shikimet: 105
Madhėsia:  12,1 KBTiranė - Qeveria e re qė pritet tė vij nė pushtet pas zgjedhjeve, duhet tė harmonizojė politikat fiskale dhe ato monetare pėr tė garantuar ecuri tė ekonomisė. Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani kėrkoi qė nė tė adhmen tė vijohet me reformat dhe tė mbahet nėn kontroll borxhi publik.

"Ka pasur njė fushatė tė gjatė konstruktive, me mjaft ide gjatė gjithė kėsaj periudhe, e cila pa diskutim ka influencuar nė vendimarrjen e agjentėve ekonomikė nė vend. E rėndėsishme ėshtė vazhdimi me ritme tė shpejta i reformave strukturore, identifikimit tė degėve kryesore me rėndėsi pėr tė rritur konkurrueshmėrinė e ekonomisė nė kushtet e kohės. Ėshtė mjaft e rėndėsishmenė kuadrin e njė konsolidimi fiskal, marrjen e masave dhe politikave tė qarta tė cilat garantojnė stabilitet makrofinanciar, konsolidim tė rėndėsishėm fiskal dhe unė do tė thoja numri njė i kėsaj agjende ėshtė njė rregull fiskal i asistuar me doemos nga FMN", tha Ardian Fullani, Guverantor i Bankės sė Shqipėrisė.

Guvernatori pranoi se ka rritje tė defiēitit tė borxhit por nuk bėhet fjalė pėr mungesė likuiditeti pasi likuiditeti ka qėnė dhe ėshtė i mjaftueshėm nė sektorin financiar. Fullani, tha se iflacioni shėnoi nivelin 2.1%, ndėrsa ēmimet e mallrave dhe shėrbimeve tė shportės janė luhatur rreth niveleve tė muajve tė kaluar. Banka e Shqipėrisė vendosi tė mbajė tė pandryshuar normėn bazė tė interesit, nė nivelin 3.75 %.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/65292/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2013, 15:10   143
Citim:
INSTAT: Ja sektorėt ku investojnė mė shumė shqiptarėt

Emri:  instat3.jpg
Shikimet: 95
Madhėsia:  57,9 KBGjatė vitit tė kaluar, ndėr sektorėt ku ėshtė kontribuar mė shumė janė hoteleria, baret dhe restorante, tė cilat kanė dhėnė kontributin mė tė madh nė ekonominė e vendit. Sipas tė dhėnave tė publikuara nga INSTAT, ndėrmarrjet me aktivitet tregtar dhe hotele, bar-kafe e restorant zunė 59.6 pėr qind, tė totalit tė rregjistruar.

Sipas kėtyre tė dhėnave nė fund tė vitit 2012, ishin aktive 106,837 ndėrmarrje dhe gjysma e tyre janė pėrqendruar nė qarqet Tiranė e Durrės.

Kur hapet njė biznes i ri, subjektet synojnė tė hapin kėto aktivitete, pasi i konsiderojnė mė fitimprurėse. Aktiviteti tregtar vazhdon tė jetė mė i preferuari nė vendim marrje pėr njė aktivitet tė ri dhe pėrfaqėson 40.9 pėr qind tė ndėrmarrjeve. Vetėm 15.6 pėrqind mbulojnė nė numėr prodhuesit e tė mirave (bujqėsia dhe peshkimi, industria dhe ndėrtimi, por ato punėsojnė rreth 26.3 pėrqind tė tė punėsuarve tė ndėrmarrjeve.

Mbizotėrimi i prodhuesve tė shėrbimeve (tregti, hoteleri, kafe, transport) ėshtė njė dukuri nė tė gjitha qarqet, dhe luhatet nga 80 deri nė 87 pėr qind nė qarkun e Tiranės. Numri i tė punėsuarve nė kėto ndėrmarrje nuk ėshtė shumė i madh, ai varion nė rreth 90.2 pėrqind tė ndėrmarrjeve me 1-4 tė punėsuar. Pjesa mė e madhe, 67 pėrqind, janė me vetėm 1 tė vetėpunėsuar. Ndėrmarrjet e mėdha, me 50 e mė shumė tė punėsuar, pėrfaqėsojnė nė numėr mė pak se 1 pėrqind, por kontributi i tyre nė punėsim nė ndėrmarrjet jo bujqėsore ėshtė shumė i ndjeshėm, 38.8 pėrqind.

Vitin e kaluar numri i ndėrmarrje tė reja u rrit me 12.2 %, ku regjistruan 12,828 ndėrmarrje tė reja. Qarku i Shkodrės ka pasur shkallėn mė tė lartė, 14.1 pėr qind, kurse qarku Dibrės mė tė ultėn, 6.9 pėr qind. 68.6 pėrqind e ndėrmarrjeve tė reja ushtrojnė aktivitetin e tyre nė qarqet Tiranė, Durrės, Vlorė e Fier.

Afro 33.5 pėr qind e aktivitetit tregtar e shėrbimeve tė tjera kryesisht arsim, shėndetėsi menaxhohen nga femrat. Nė qarkun e Tiranės 30.2 pėr qind e ndėrmarrjeve menaxhohen nga femrat, ndėrsa pėrqindja mė e ulėt ėshtė nė qarkun e Kukėsit, 14.2.

http://www.gazetarepublika.al/2013/0...me-shqiptaret/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2013, 21:06   144
Citim:
Banka Botėrore dhe FMN nė Shqipėri

Nė datėn 17 korrik nė Shqipėri do tė mbėrrijnė pėrfaqėsues Tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankės Botėrore, pėr tė parė nga afėr situatėn e vėrtetė tė financave tė vendit por edhe sektorit bankar, nė kushtet kur nė Shqipėri kreditė e kėqija kanė kapur ¼ e portofolit tė kredive.

Data konfirmohet edhe nga zyra e Bankės Botėrore nė Tiranė. Programi qė do tė monitorojė gjendjen ekonomike tė Shqipėrisė FSAP, do tė ketė dy qėllime kryesore: vlerėsimin e stabilitetit financiar dhe asistencėn teknike se si mund tė garantohet njė rritje e lartė ekonomike.

Burime pranė Bankės Botėrore konfirmojnė pėr vizion plus, se edhe situata e tranzicionit tė pushtetit ka pėrshpejtuar ardhjen ekspertėve tė huaj nė vend, tė cilėt nė fund tė raportit do tė nxjerrin konkluzionet dhe rekomandimet qė duhet tė ndjekė Banka e Shqipėrisė dhe Ministria e Financave.

Ndėrkaq tė tjera burime nga Banka Qendrore thonė se nė bazė tė raportit pėrfundimtar qė FMN dhe Banka Botėrore do tė bėjnė, mund tė merret nė konsideratė edhe dhėnia e njė fondi prej disa miliona dollarėve pėr mbėshtetje buxhetore. Por nėse paratė do tė merren, atėherė qeveria duhet tė bėjė kėrkesė zyrtare pėr kthimin e Fondit monetar nė Shqipėri.

Njė vit mė parė situata e vėshtirė e financave tė vendit bėri qė Banka Botėrore tė miratonte njė shumė prej mbi 100 milion dollarėsh pėr mbėshtetje buxhetore pėr Shqipėrinė, marrėveshje e cila nėse do tė konkludohej kishte si kusht kryesor uljen e nivelit tė borxhit publik, gjė e cila nuk arriti tė realizohej nga qeveria shqiptare.

Ndėrkohė Shqipėria humbi disa vite mė parė edhe ndihmėn qė jepte banka botėrore pėr vendet e prekura nga kriza nė rajonin e Ballkanit, pėr shkak tė shifrave tė mira tė rritjes ekonomike, fonde nga tė cilat pėrfituan Kroacia dhe Serbia.

http://vizionplus.al/banka-boterore-...n-ne-shqiperi/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2013, 07:48   145
Citim:
Investimet e huaja, Shqipėria ruan stabilitetin

Investimet e Huaja Direkte (IHD), sipas raportit botėror tė investimeve (UNCTAD) ka shėnuar rėnie me 9% nė ekonomitė e tranzicionit gjatė vitit 2012. E pėrkthyer nė shifra, kjo vlerė arrin nė rreth 87 miliardė dollarė. Sipas raportit, investimet nė zonėn e Europės Jug-Lindore janė thuajse pėrgjysmuar, nga 7.2 nė 4.2 miliardė dollarė.

Rėnia drastike ka ardhur pėr shkak tė krizės qė pėrjetuan vendet e BE-sė, duke reduktuar shumė investimet nė vendet fqinjė. Sipas raportit, Shqipėria ėshtė i vetmi vend nė rajonin e Ballkanit qė ka ruajtur njė stabilitet pėrsa i pėrket tėrheqjes sė investimeve tė huaja. Klima e mirė e biznesit, lehtėsitė e shumta tė ofruara ndaj investitorėve dhe privatizimi i disa kompanive shtetėrore me peshė nė treg, bėri qė vendi ynė tė vazhdojė tė ruajė tė njėjtin trend pozitivi si vitin e kaluar.

Qė nga viti 2007, Shqipėria ka njohur njė trend gjithnjė nė rritje tė investimeve tė huaja, duke kulmuar me vitin 2010, ku ato arritėn nė vlerėn e rreth 1 miliardė euro. Vende si Bosnjė-Hercegovina, Mali i Zi dhe Maqedonia kanė pėsuar njė rėnie tė konsiderueshme tė investimeve tė huaja direkte. Raporti thekson se, kriza e borxheve qė pėrjetuan vendet e Eurozonės solli njė stepje tė investimeve nė rajonin e Ballkanit.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...bilitetin.html

Citim:
Shqiptarėt, 206 mln euro pėr udhėtime jashtė

Shqiptarėt shpenzuan rreth 206 milionė euro pėr udhėtime jashtė vendit gjatė tremujorit tė parė tė kėtij viti. Sipas tė dhėnave tė Bankės sė Shqipėrisė, shpenzimet pėr udhėtime jashtė ishin mė tė ulėta krahasuar me tremujorin e fundit tė vitit 2012, por nė rritje me afro 14% krahasuar me tremujorin e parė tė vitit tė kaluar. Pavarėsisht nga kriza ekonomike, shqiptarėt duket tė shpenzojnė shuma tė konsiderueshme pėr udhėtime jashtė vendit.

Pėr herė tė parė qė nga viti 2011, bilanci tremujor neto i tė ardhurave valutore nga udhėtimet rezultoi negativ. Kjo do tė thotė qė shqiptarėt kanė shpenzuar nė udhėtime jashtė vendit mė shumė para se tė huajt kanė sjellė nė udhėtimet e tyre nė Shqipėri. Nė kėtė mėnyrė, udhėtimet duket se kanė dhėnė njė ndikim negativ nė bilancin e pagesave nė tre muajt e parė tė kėtij viti.

Kjo gjithashtu tregon se, tė paktėn pėr tremujorin e parė, Shqipėria nuk ka arritur tė sigurojė njė bilanc pozitiv nga turizmi. Shqiptarėt kanė shpenzuar jashtė mė shumė nga sa kanė shpenzuar tė huajt nė Shqipėri. Nė tėrėsi, llogaria korente e Shqipėrisė ngelet thellėsisht negative, ndonėse nė dy vitet e fundit ėshtė pėrmirėsuar dis, falė uljes sė deficitit tregtar. Pėr tremujorin e parė tė kėtij viti, llogaria korente ishte negative nė vlerėn e 215 milionė eurove.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...me-jashte.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.7.2013, 21:42   146
Citim:
Tremujori I, ekonomia shqiptare u rrit me 1.7%

Ekonomia shqiptare e ka nisur vitin 2013 me ritmin qė kishte mbyllur vitin e kaluar. Sipas tė dhėnave nga Instituti i Statistikave, Prodhimi i Brendshėm Bruto nė tremujorin e parė u rrit 1.7% me bazė vjetore. Ky rezultat ėshtė lehtėsisht mė i ulėt se rritja 1.8% e tremujorit tė fundit 2012 dhe pak mė i lartė se rritja mesatare prej 1.6% e gjithė vitit tė shkuar. Nė tremujorin e parė tė kėtij viti, rritja ėshtė udhėhequr nga sektori i post-komunikacionit, qė u rrit me 15.4% dhe nga industria qė e rriti Prodhimin Bruto me 14.8% kundrejt tremujorit tė parė tė vitit tė kaluar.

Sektori i post-komunikacionit po regjistron rritje mjaft tė lartė pėr tė katėrtin tremujor radhazi, ēka tregon aftėsi pėr ta ruajtur ecurinė me njė farė vazhdimėsie. Edhe industria u rrit pėr tė katėrtin tremujor radhazi, por nė kėtė degė nivelet janė mė tė luhatshme. Duhet thėnė se shkallėt mė tė larta tė rritjes vazhdon t’i sigurojė industria nxjerrėse me 35.2% duke regjistruar tė katėrmbėdhjetin tremujor radhazi poziti. Rritja nė kėtė nėndegė tė industrisė mbėshtetet kryesisht nė eksportin e lėndėve tė para dhe konfirmon faktin se rritja ekonomike e Shqipėrisė po mbėshtetet nė njė masė tė madhe nė kėrkesėn e jashtme. Rritje disi mė tė lehtė se mesatarja ka arritur bujqėsia, me 2.1%, ēka megjithatė pėrfaqėson njė rezultat zhgėnjyes, duke pasur parasysh nivelet e larta gjatė vitit tė kaluar dhe pritshmėritė qė ka nga sektori bujqėsor edhe pėr kėtė vit.

Gjatė vitit 2012, bujqėsia u rrit me afro 7.5%, ndėrsa kėtė vit Banka Botėrore parashikon njė kontribut tė lartė tė kėtij sektori nė rritjen e ekonomive tė Rajonit, pėrfshirė edhe Shqipėrinė. Nė zonė pozitive ėshtė edhe sektori i shėrbimeve me 1.3%, ndėrsa sektorėt e tjerė ekonomikė kanė rezultuar nė rėnie. Edhe nė tremujorin e parė tė kėtij viti ndėrtimi ishte sektori me rėnien mė tė thellė, 4.8% kundrejt njė viti mė parė. Nė rėnie mė tė pėrmbajtur sektori i Transporteve me 2.9% dhe Tregtia me 2.1%. Tė dhėnat e tremujorit tė parė konfirmojnė njė ekonomi qė po rritet me hap tė ngadaltė, nė gjurmėt e vitit 2012.

Ndikimi i krizės europiane dhe pasiguria e aktorėve ekonomikė e kanė dobėsuar kėrkesėn agregate dhe kanė pėrcaktuar njė rritje nė mė pak se gjysmėn e atij qė vlerėsohet si potenciali prej rreth 5%. Megjithatė, duke ju referuar statistikave zyrtare, ky vit ka nisur me kėmbė mė tė mabrė, po tė kemi parasysh se vitin e kaluar ekonomia e pati nisur me njė tkurrje prej 0.4%. Projeksionet e Bankės Botėrore dhe tė Bankės sė Shqipėrisė e vendosin rritjen ekonomike edhe pėr kėtė vit nė nivele tė pėrafėrta me vitin 2012 dhe tė paktėn pėr tremujorin e parė kėto parashikime janė vėrtetuar.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...rit-me-17.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.7.2013, 21:19   147
Citim:
INSTAT: Tremujori i parė 2013, Shqipėria sfidoi situatėn negative globale

Shifrat e statistikave afatmesme tė tremujorit tė parė, tė publikuara nga ana e Institutit tė Statistikave pak ditė mė parė, flasin pėr njė vend qė jo vetėm i ka shpėtuar tashmė krizės, por edhe qė shfaq tendenca tė dukshme rritjeje nė treguesit kryesorė ekonomikė e socialė.


Papunėsia

Gjatė tremujorit tė parė 2013, numri mesatar i personave tė regjistruar si punėkėrkues tė papunė ishte 141,939. Numri i tė papunėve tė regjistruar nė qarqet Tiranė, Shkodėr, Fier dhe Elbasan ishte mė i madh sesa nė qarqet e tjera tė Shqipėrisė. Krahasuar me tremujorin e katėrt 2012, nė tremujorin e parė 2013 numri i tė papunėve tė regjistruar qė pėrfituan pagesė papunėsie u ul me rreth 7.67%. Nė qarkun e Tiranės pėrfituan pagesė papunėsie rreth 23.6% e totalit tė tė papunėve tė regjistruar qė pėrfituan pagesė papunėsie nė tė gjithė vendin ose 9.6% e tė papunėve tė regjistruar nė qarkun e Tiranės.

Mė pas renditet qarku i Shkodrės ku tė papunėt e regjistruar qė pėrfituan pagesė papunėsie pėrbėjnė 12.4% tė kėsaj kategorie ose 5.4% tė totalit tė tė regjistruarve nė tė gjithė qarkun.

Shkalla e papunėsisė sė regjistruar pėr tremujorin e parė 2013 ishte 12.79%.


Ndihma ekonomike

Numri mesatar i familjeve qė pėrfituan ndihmė ekonomike gjatė tremujorit tė parė 2013 ėshtė rritur me rreth 2%krahasuar me tremujorin e katėrt 2012. Po ashtu dhe fondi mesatar mujor i ndihmės ekonomike ėshtė rritur me rreth 2%. U trajtuan me ndihmė ekonomike mesatarisht 102,290 familje nga tė cilat 69,555 familje me ndihmė ekonomike tė pjesshme dhe 32,736 familje me ndihmė ekonomike tė plotė.

Edhe gjatė kėtij tremujori qarqet Shkodėr, Dibėr, dhe Elbasan vazhdojnė tė kenė numrin mė tė madh mesatar tė familjeve qė trajtohen me ndihmė ekonomike. Po t’i referohemi madhėsisė sė familjes, si nė bashki ashtu edhe nė komuna, familjet me nga katėr pjesėtarė pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė familjeve qė trajtohen me ndihmė ekonomike.


Lejet e ndėrtimit

Numri i lejeve tė ndėrtimit tė miratuara pėr ndėrtesa gjatė tremujorit tė parė 2013 ėshtė 22 nga tė cilat 20 leje janė miratuar pėr ndėrtesa banimi dhe 2 pėr ndėrtesa tė tjera si hotele, ndėrtesa tregtare, etj.

Krahasuar me tremujorin e katėrt 2012 ky tregues ėshtė ulur 69.8 pėr qind ndėrsa krahasuar me njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar ėshtė rritur 15.7 pėr qind

Nė totalin e vlerės sė ndėrtimit, ndėrtesat zėnė 100 pėr qind tė vlerės, ndėrsa punimet inxhinierike zėnė 0 pėr qind tė kėsaj vlere.


Transporti

Transporti hekurudhor gjithsej i mallrave nė volum/km ėshtė rritur 74.2 pėr qind nė tremujorin e parė 2013 ndaj tremujorit tė katėrt 2012, ndėrsa krahasuar me tremujorin e parė 2012 ky aktivitet ėshtė rritur 171.4 pėr qind. Transporti hekurudhor i mallrave nė volum/km me jashtė ulet 9.3 pėr qind nė tremujorin e parė 2013 ndaj tremujorit tė katėrt 2012 dhe rritet 42.6 pėr qind ndaj tė njėjtit tremujor tė njė viti mė parė. Transporti hekurudhor i pasagjerėve ulet nga 3,318 mijė pasagjerė/km nė tremujorin e katėrt 2012 nė 2,570 mijė pasagjerė/ km nė tremujorin e parė 2013, njė ulje prej 10.6 pėr qind.

Volumi i ngarkim shkarkimit tė mallrave nė porte ėshtė ulur 4. Pėr qind, nė tremujorin e parė tė 2013 ndaj tremujorit tė katėrt 2012, ndėrsa ndaj tė njėjtit tremujor tė njė viti mė parė, ėshtė rritur 5.7 pėr qind.

Nė transportin ajror operojnė 14 shoqėri fluturimi nga tė cilat 1 e pėrbashkėt dhe 13 tė huaja.

Gjatė kėtij tremujori janė kryer 4.335 fluturime, nga tė cilat 2,029 fluturime tė kryera me shoqėri tė pėrbashkėta dhe 2,126 fluturime tė kryera nga shoqėri tė huaja. Numri i mbikalimeve gjatė kėtij tremujori ėshtė 28,340.


Aksidentet

Aksidentet nė tremujorin e parė 2013 janė ulur me 15,6 pėr qind krahasuar me tremujorin paraardhės, ndėrsa krahasuar me tė njėjtin tremujor tė njė viti mė parė janė rritur 8.7 pėr qind. Ulja ndaj tremujorit tė parė 2013 e aksidenteve nė tremujorin e katėrt 2012 ėshtė shoqėruar me uljen e numrit tė personave tė aksidentuar me 10.6 pėr qind.


Posta dhe Telekomunikacioni

Shėrbimi postar me letra dhe objekte tė thjeshta ėshtė rritur 10.3 pėr qind nė tremujorin e parė 2013 krahasuar me tremujorin paraardhės, ndėrsa krahasuar me tremujorin e njėjtė tė njė viti mė parė ėshtė ulur 3.6 pėr qind. Numri i pajtimtarėve telefonikė tė telefonisė fikse nė fund tė muajit mars 2013 arriti 217,567 pajtimtarė, nga tė cilėt 201,498 janė pajtimtarė familjarė.


Tregtia e jashtme

Gjatė tremujorit tė parė tė vitit 2013, u eksportuan 53,293 milion lekė mallra ose 17.3 pėr qind mė shumė se nė tė njėjtin tremujor tė vitit tė kaluar dhe 5.5 pėr qind mė pak se tremujori i mėparshėm. U importuan 105,715 milion lekė mallra, 11 pėr qind mė pak se nė tė njėjtin periudhė tė vitit tė kaluar dhe 24.1 pėr qind mė pak se tremujori i mėparshėm.

Pėrqindja e mbulimit tė eksporteve nga importet, ėshtė 50.4 Pėr qind. Gjatė kėtij tremujori 30.9 pėr qind tė eksporteve dhe 10.8 pėr qind tė importeve i zuri grupi “Tekstile dhe kėpucė”. Grupi “Makineri, pajisje dhe pjesė kėmbimi” pėrfaqėson 18.9 pėr qind tė importeve, duke u ulur 22.4 pėr qind nė krahasim me tremujorin e mėparshėm.

Partnerėt kryesorė tregtarė vazhduan tė jenė Italia dhe Greqia,me tė cilat ėshtė kryer respektivisht 35.6 e 10.4 pėr qind e importeve dhe 48.6 e 2.8 pėr qind e eksporteve.

Me vendet e Bashkimit Evropian ėshtė kryer 80.9 pėr qind e eksporteve dhe 66.9 pėr qind e importeve.


Ēmimet

Indeksi i Ēmimeve tė Konsumit nė tremujorin e parė tė vitit 2013 arrit nė 116.2 pėr qind kundrejt muajit dhjetor 2007 (dhjetor 2007 = 100), duke shėnuar njė rritje prej 2.5 pėr qind krahasuar me tremujorin e mėparshėm. Krahasuar me tremujorin e parė tė vitit 2012 indeksi shėnoi njė rritje prej 2.5 pėr qind.

Rritja mė e madhe tremujore vėrehet nė grupin “Ushqime dhe pije jo alkoolike” me 6.1 pėr qind. Ndėrsa ulja mė e madhe tremujore prej 1.6 pėr qind vėrehet nė grupet ”Mallra dhe shėrbime tė ndryshme.

Nė grupet e tjera ndryshimet tremujore luhaten nga -1.5 pėr qind nė +1.0 pėr qind.


Turizmi

Hyrjet e vizitorėve nė Shqipėri nė tremujorin e parė 2013 janė rritur 18.1 pėr qind krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar. Nga toka hyrjet e tė huajve zėnė 82.3 pėr qind tė ndjekur nga hyrjet nga ajri dhe deti respektivisht me 13.5 dhe 4.2 pėr qind. Daljet e shtetasve shqiptarė nė tremujorin e parė 2013 janė ulur 3.8 pėr qind krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar, kryesisht ndikuar nga daljet nėpėrmjet pikave kufi tare tokėsore.

http://www.standard.al/instat-tremuj...ative-globale/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.7.2013, 21:33   148
Citim:
Rikthimi i FMN, pasoja negative pėr vendin

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	gjergj-buxhuku-.jpg
Shikimet:	107
Madhėsia:	50,4 KB
NNJ:	5579Tiranė, 14 korrik 2013, NOA - Konfederata e Industrive tė Shqipėrisė (Konfindustria) i sugjeron qeverisė sė re tė sė majtės, qė do tė marrė detyrėn nė shtator, qė tė mos ndryshoj statusin e Fondit Monetar Shqiptar nė lidhje me financat e vendit. Nė njė deklaratė pėr mediat, administratori i Konfindustrias, Gjergj Buxhuku shprehet se afrimi i FMN mund tė dėmtonte ekonominė e vendit.

“Konfindustria vlerėson, se ndryshimi drejt forcimit tė rolit tė tashėm kėshillimor tė FMN nė raport me Qeverinė Shqiptare, do tė ishte jo vetėm pa asnjė pėrfitim tė prekshėm, por mbi tė gjitha do tė prodhonte pasoja tepėr tė dėmshme nė afatgjatė, duke goditur drejtpėrdrejt dhe pa asnjė arsye politikėn e tėrheqjes sė investimeve tė huaja. Sa mė sipėr, sepse natyrshėm investitorėt e huaj do tė krijonin dyshime pėr qėndrueshmėrinė e ekonomisė shqiptare”,- thotė Buxhuku.

Ky qėndrim i Konfindustrias argumentohet me faktin se investitorėt e huaj kanė besim nė ekonominė Shqipare, nė ndryshim nga vendet e ky politikat e FMN janė mė tė pranishme. “Nė mėnyrė tė pėrsėritur gjatė gjithė vitit tė fundit besimi i investitorėve financiare ndėrkombėtare nė letrat me vlerė tė Qeverisė sė Shqipėrisė ėshtė nė kahje tė fortė rritėse, nė ndryshim tė qartė nga vendet e tjera ku pikėrisht rėnia e besimit pėrbėnte arsyen thelbėsore tė rikthimit dhe forcimit tė rolit tė FMN nė politikbėrje. Shėnojmė, se nė ankandin e fundit tė muajit korrik 2013 interesi bonove 1 vjeēare tė thesarit arriti pikėn mė tė ulėt historike prej 5, 35%, duke dėshmuar edhe njėherė pėr besimin e investitorėve tė huaj dhe vendore nė aftėsinė paguese tė shtetit dhe ekonomisė shqiptare”,- thotė Buxhuku.

Ai shton se forcat fituese tė zgjedhjeve nuk duhet tė marrin parasysh faktin se pavarėsisht krizės ekonomike nė rajon, ekonomia shqiptare nuk ka pėsuar recesion. “Konfindustria vlerėson, se nė kushtet kur vendi nė gjithė periudhėn e deritashme tė zhvillimit tė krizės globale financiare pavarėsisht goditjeve tė ndjeshme, nuk kaloi nė asnjė vit nė recesion teorik tė ekonomisė, sikurse ndodhi me mjaft vende tė tjera njė pjesė e tė cilave ishin edhe anėtare tė BE, do tė ishte krejtėsisht e paarsyeshme ndryshimi i statusit tė tashėm kėshillimor i rolit tė pranisė sė FMN nė vendimmarrjen e politikave fiskale dhe ekonomike tė Shqipėrisė”,- u shpreh Gjergj Buxhuku.

http://www.noa.al/news/artikull.php?id=341005

Citim:
Konfindustria: Rikthimi i FMN –sė, i paarsyeshėm. Goditje e drejpėrdrejtė pėr investimet e huaja

Rikthimi i mundshėm i Fondit Monetar Ndėrkombėtar ne Shqipėri do te pėrkeqėsonte imazhin e Shqipėrisė tek Investitoret e huaj. Konfindustria mendon se investimet e huaja do te pesonin nje goditje te drejtperdrejte dhe vendi nuk do te kishte asnjė pėrfitim te prekshem.

“Ndryshimi drejt forcimit tė rolit tė tashėm kėshillimor tė FMN nė raport me qeverinė shqiptare, do tė ishte jo vetėm pa asnjė pėrfitim tė prekshėm, por mbi tė gjitha do tė prodhonte pasoja tepėr tė dėmshme nė afatgjatė, duke goditur drejtpėrdrejt dhe pa asnjė arsye politikėn e tėrheqjes sė investimeve tė huaja. Natyrshėm investitorėt e huaj do tė krijonin dyshime pėr qėndrueshmėrinė e ekonomisė shqiptar:, u shpreh Buxhuku.

FMN-ja, thote kreu i Konfidustrise, operon vetėm ne vendet me vėshtirėsi financiare, kryesisht ato qe jane ne recension ekonomik. Ndaj ne Shqipėri, rikthimi i saj ėshtė krejt i paarsyeshėm.

“Nė kushtet kur vendi nė gjithė periudhėn e deritashme tė zhvillimit tė krizės globale financiare pavarėsisht goditjeve tė ndjeshme, nuk kaloi nė asnjė vit nė recesion teorik tė ekonomisė, sikurse ndodhi me mjaft vende tė tjera njė pjesė e tė cilave ishin edhe antare tė BE, do tė ishte krejtėsisht e paarsyeshme ndryshimi i statusit tė tashėm kėshillimor i rolit tė pranisė sė FMN nė vendimarrjen e politikave fiskale dhe ekonomike tė Shqipėrisė”, veēoi ai.

Jo rralle here, ne raportet e tij, Fondi Monetar Nderkombetar e ka kėrkuar rritje taksash. Dhe keto kerkesa, sipas Konfindustrise, bien ndesh me premtimet e qeverise se re dhe do te veshtiresonte reformat e premtuara prej saj.

http://www.tvklan.al/lajmi.php?id=30927
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.8.2013, 21:44   149
Citim:
Konfindustria: BSH e vonuar me masat lehtėsuese pėr nxitjen e kreditimit

TIRANE- Konfindustria shpreh rezervat e saj lidhur me kohėn dhe ndikimin nė ekonomi tė vendimit tė fundit tė Bankės sė Shqipėrisė pėr uljen e normės bazė tė interesit pėr lekun. Konfindustria vlereson se Banka e Shqiperisė ka qėnė e vonuar nė kohė nė marrjen e masave lehtėsuese pėr nxitjen e kreditimit nga sistemi bankar nė kushtet e krizės globale.

“Konfindustria vlerėson, se sikurse nė vazhdimėsi nė gjithė periudhėn kohore, qė pėrkon me krizėn globale dhe pėrcjelljen e pasojave tė saj nė ekonominė shqiptare, Banka e Shqipėrisė ka qėnė e vonuar nė kohė nė marrjen e masave lehtėsuese pėr nxitjen e kreditimit nga sistemi bankar. Vonesat e ndėrhyrjeve nga ana e Bankės sė Shqipėrisė shoqėruar dhe me mundėsitė e kufizuara objektivisht pėr arsye se portofoli i kredive vetėm nė 1/4 e masės sė pėrgjithshme ėshtė nė monedhėn kombėtare Lek si dhe me gjendjen e pakėnaqshme tė shkallės sė konkurencės nė sistemin bankar tė nivelit tė dyte me shenja tė dukshme oligopoli, kanė rėnduar gjendjen e biznesit dhe ekonomisė reale shqiptare”, thuhet nė deklaratė.

Sipas Administratorit tė Pėrgjithshėm tė Konfindustrisė, Gjergj Buxhuku, “Pasoja tė qarta tė politikave tė mėsipėrme janė rritja nė shkallė tė lartė dhe prej 25% tė kredive me probleme nė masėn e pėrgjithshme tė portofolit tė kredive si dhe pėrhapjen e dukurisė sė rrezikshme tė marrjes sė parave me fajde nga bizneset si mėnyrė plotėsuese e kreditimit tė munguar nga sistemi banker”.

Konfindustria vlerėson mė tej se “sa mė sipėr jo vetėm nuk ka lehtėsuar ndikimin e krizės globale nė ekonominė reale tė vendit, por e ka rėnduar mė tej duke ndalur nė mėnyrė skajore kreditimin pėr biznesin dhe qytetarėt edhe pse nė raport me vendet e rajonit depozitat dhe kursimet e qytetarėve nė sistemin bankar dhe nė mungesė tė tregut tė kapitaleve kanė qėnė nė shkallė tė kėnaqshme. Pėr mė shumė pothuajse gjatė gjithė periudhės kohore tė krizės globale 2008-2013 inflacioni ka qėndruar nė skajet fundore tė shenjestrimit tė parashikuar, duke e bėrė tė pashpjegueshėm mosnderhyrjen nė kohė tė Bankės sė Shqipėrisė”, pėrfundon deklarata.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2013, 21:57   150
Citim:
Programi ekonomik, Konfindustria 3 kėrkesa pėr mazhorancėn e re

Ndėrsa qeveria e re po bėhet gati tė marrė drejtimin e vendit, biznesi shqiptar kėrkon tė dijė se cilat do tė jenė masat qė do tė merren pėr pėrmirėsimin e klimės pėr tė bėrė biznes.

Nė njė deklaratė pėr mediat, Konfindustria i kėrkon qeverisė sė re tė Edi Ramės strategjitė themelore ekonomike dhe fiskale, qė do tė zbatohen. Kjo masė sipas Konfindustrisė vjen pasi ėshtė nė rritje numri i bizneseve tė huaja qė janė tė interesuara tė investojnė nė Shqipėri.

Konfindustria i kėrkon qeverisė sė re garanci pėr vazhdimėsinė e politikės fiskale tė taksave tė ulta sikunder zbatohet edhe nė vendet e tjera tė rajonit, ndėrsa kėrkon tė njihen me sektorėt ekonomike qė do tė jenė parėsore nė programin e qeverisė sė re shoqėruar me mėnyrat e tėrheqjes sė kapitalit.

Gjithashtu investitorėt e huaj sipas Konfindustrisė shprehin interes nė rritje pėr politikat e zmadhimit tė tregut tė Shqipėrisė me Kosovėn, vendet e CEFTA dhe BE.

Gjatė gjysmės sė parė tė 2013 sipas tė dhėnave tė Konfindustrisė ka pasur njė njė rritje tė ndjeshme 2-3 herė tė interesit tė investitorėve tė huaj pėr Shqipėrinė, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė 2012. Shkak i rritjes sė interesit sipas ekspertėve, janė pasojat e krizės globale qė kanė prekur ndjeshėm ekonomitė e vendeve tė zhvilluara tė BE por edhe projektet e mėdha infrastrukturore nė tė cilėn Shqipėria do tė pėrfshihet si TAP, sektori energjisė.

Shumė institucione financiare ndėrkombėtare kanė vlerėsuar se rritja ekonomike pėr Shqipėrinė pėr vitin 2013 do tė jetė e vogėl, kjo e lidhur nga kriza ne Eurozonė, klima jo e mirė e tė bėrit biznes si dhe tė ardhurat e pakta qė vijnė nga emigrantėt.

http://www.gazetarepublika.al/2013/0...horancen-e-re/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.9.2013, 21:28   151
Citim:
FMN kėtė javė nė Tiranė, diskuton zhvillimet e pritshme nė politikat fiskale

TIRANE -Njė mision i Fondit Monetar Ndėrkombėtar pritet tė vizitojė kėtė javė Tiranėn ku nė qendėr tė diskutimeve do tė jenė zhvillimet e pritshme nė paketėn e masave buxhetore dhe tė politikės fiskale.

Vizita e FMN ndodh nė kuadėr tė ftesės qė qeveria e re ka ndėrmarrė pas shpalljes si fituese. Ky mision nuk ka lidhje me projektin e vlerėsimit financiar, tė iniciuar nga guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani, dhe ministri i mėparshėm i Financave, Ridvan Bode, ftesė e bėrė nė shkurt 2013.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
FMN “troket” tė Enjten nė dyert e financave shqiptare

Fondi Monetar Ndėrkombėtar do tė mbėrrijė tė Enjten nė Tiranė nė njė prej misioneve mė tė shumėpritur tė viteve tė fundit. Situata ekonomiko-financiare dhe ndryshimet politike nė Shqipėri e kanė shtuar pritshmėrinė dhe diskutimin rreth rolit tė FMN-sė dhe marrėdhėnieve tė kėtij institucioni me qeverinė e re. Sistemi i financave publike shqiptare pritet tė kalojė nė “skanerin” e Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

Ekipi qė do tė mbėrrijė tė Enjten, i pėrbėrė nga specialistė tė kėtijĀ institucioni, pritet tė analizojė tė gjithė sistemin e financave publike. Ky fakt ėshtė konfirmuar pėr TV SCAN, nga burime zyrtare tė Ministrisė sė Financave. Sipas tyre, nė axhendėn e takimeve janė parashikuar tė analizohen zhvillimet e fundit makroekonomike dhe prespektiva e rritjes, inflacioni, bilanci i pagesave, kushtet fiskale dhe kreditit. Gjithashtu, do tė analizohen struktura e borxhit dhe parashikimet, qėndrueshmėria e borxhit, diskutimi i strategjisė sė menaxhimit tė borxhit.

Nevojat pėr financim afatmesėm dhe mėnyrat pėr tė reduktuar varėsinė nga bankat tregtare, pritet tė jenė tema tė tjera tė kėsaj analize, sqarojnė burimet, duke shtuar, se edhe politika pėr kontraktimin e borxhit tė ri dhe perspektivat e rifinancimit tė kredive tregtare do tė jenė pjesė e analizės. Referuar axhendės sė takimeve tė kėtij misioni, do tė analizohen treguesit e buxhetit 2013 deri mė tani dhe hartimi i projekt-buxhetit 2014. Ky “skanim” i sektorit financiar ėshtė mjaft i rėndėsishėm pėr tė bėrė njė diagnostikim tė plotė tė “shėndetit” financiar dhe makroekonomik tė ekonomisė tonė. Ndėrkohė, qė kreu i qeverisė, Edi Rama, ka deklaruar nė mėnyrė tė pėrsėritur nevojėn e njė auditimi ndėrkombėtar tė financave publike.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...-12-38-00.html
Citim:
Thaēi rrezikon raportet e Kosovės me FMN-nė
Arbėr Selmani

(E plotėsuar) Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ka ndarė mendjen qė para zgjedhjeve lokale tė 3 nėntorit t’i rrisė pagat e mėsimdhėnėsve, pavarėsisht pasojave qė mund t’i ketė vendi nė raport me Fondin Monetar Ndėrkombėtar(FMN), i cili institucion nė vazhdimėsi ka kundėrshtuar rritjen e shpenzimeve buxhetore pėr paga.

Thaēi ka mohuar se premtimi po bėhet vetėm pėr shkaqe tė fushatės elektorale, mirėpo, sipas tij, ka ardhur tani koha pėr njė gjė tė tillė dhe ėshtė vendim qeveritar i pandryshuar.

“Nuk ka me jua marrė mendja se sa do tė rriten pagat e punėtorėve tė arsimit”, u ka thėnė Thaēi mėsimdhėnėsve gjilanas e mė pas ka shtuar se nė Kosovė ka rritje tė zhvillimit ekonomik, ka investime nė edukim, dhe pikėrisht ky ėshtė ēelėsi i suksesit dhe i sigurisė pėr shtetin e Kosovės.

Nė njė darkė qė nuk ndodh pėr herė tė parė me mėsimdhėnėsit gjilanas, Thaēi ka premtuar shumė e mė shumė.

“Nuk ka ēmim qė e paguan djersėn dhe mundin tuaj, por qeveria ėshtė pėrkujdesur qė ju tė merrni atė pjesė qė u ka takuar shumėfish”, tha Thaēi.

Premtime tė tilla kryeministri ka nisur qysh para disa vitesh, ndėrsa nė dy vitet e kaluara veē sa i ka shpeshtuar edhe darkat e ahengjet me mėsimdhėnės nė shumicėn e komunave tė Kosovės. Trendi i tillė propagandues sipas opozitės dhe njohėsve tė ekonomisė ėshtė vetėm njė vazhdim tjetėr i lojės qė kryeministri po u bėn shėrbyesve civilė, e kėta sipas llogaritjeve kapin shifrėn 25 mijė.

“Darkat” arsimore tė kryeministrit

Por, lėvizja Vetėvendosje mendon se ky jo vetėm qė ėshtė premtim, por nėse analizohet me vėmendje retorika e Hashim Thaēit pėr sferėn e arsimit, deri tash nuk ka qenė asgjė mė shumė pos njė propagandė e interpretuar gjithmonė gjatė fushatės elektorale.

“Prandaj edhe gjatė kėsaj fushate nuk do tė dėgjojmė asgjė tjetėr pos broēkulla tė tilla dhe premtime pa mbulesė”, thotė Afrim Kasolli nga kjo Lėvizje. Ai thotė se sidomos mėsimdhėnėsit janė lodhur me shėrbimin ushqimor qė po i bėhet tanimė si shpesh.

“Tani arsimtarėt e kanė kuptuar se kryeministri aktual pėrpos keqpėrdorimit tė buxhetit tė shtetit pėr t’u shtruar darka e dreka kėsaj kategorie tė shoqėrisė vetėm gjatė kohės sė fushatės elektorale, nuk pėrkujdeset fare pėr gjendjen e tyre dhe tė arsimit nė pėrgjithėsi”, ka thėnė pėr gazetėn Kasolli.

Kryeministri i vendit pati shkuar nė Gjilan pėr tė pėrkrahur kandidaturėn e Qemajl Mustafės pėr kryetar tė Gjilanit. Jo mė larg se nė prill tė kėtij viti, ka qenė Ismet Beqiri nga Lidhja Demokratike e Kosovės ai qė ėshtė marrė me “trendin” e Thaēit dhe premtimeve tė tij pėr ndihmė ndaj komunitetit arsimor tė mėsimdhėnėsve.

Ismet Beqiri e ka kritikuar Thaēin pėr cinizėm dhe ironi. Ai i ka kujtuar Thaēit se LDK nuk ka mundur tė bėnte mė tepėr pėr mėsimdhėnėsit, sepse asnjėherė nuk ka udhėhequr me qeverinė. Sivjet, Thaēi vazhdon mė tutje dhe merret edhe me stazhin e paraluftės, i cili do t'u njihet dhe do t’u paguhet mėsimdhėnėsve nė vitin 2015-tė.

“Nuk ka dyshim se kjo formė e manipulimit me mėsimdhėnėsit pėr nevoja elektorale ėshtė shprehje tipike e politikės sė Hashim Thaēit, pėr tė mbetur me ēdo kusht nė pushtet madje edhe me manipulime ndaj shtresės mė domethėnėse tė shoqėrisė sonė”, vazhdon Kasolli nga lėvizja Vetėvendosje.

Sipas tij, megjithatė arsimtarėt e kanė kuptuar meselenė dhe nuk do tė lejojnė tė manipulohen e korruptohen lehtė.

Darkat e kryeministrit me mėsimdhėnėsit janė shpeshtuar qysh prej mandatit tė tij tė parė, nė gati tė gjitha qytetet e Kosovės dhe mė pas edhe nė tė tjera ku elektorati ka zgjedhur fituese PDK-nė. Njė aheng premtues Thaēi e ka mbajtur edhe nė qytetin e Lipjanit, ku ka premtuar pėrsėri rritje tė rrogave.

“Nga kėtu nė Skenderaj, e kam njė mesazh pėr tė gjithė mėsimdhėnėsit e Republikės sė Kosovės....se do tė ketė rritje tjetėr tė pagave, gjatė kėtij mandati, sė paku pėr 50 pėr qind”. Thaēi pati deklaruar kėshtu njė vit mė herėt po ashtu nė njėrėn prej ahengjeve gati dasmore nė qytetin e Skenderajt, por as ky sihariq nuk shkoi deri nė fund.

Nė vitin 2009, Thaēi kishte premtuar rritje rrogash pėr mėsimdhėnėsit prej 50%. Asokohe, komisioni i caktuar pati paraparė pagesė pėr 24 mijė e 900 mėsimdhėnės tė nivelit fillor dhe tė mesėm nė Kosovė, e pėr kėtė pati “raportuar” ministri Hoxhaj. Nė darkėn tradicionale nė Drenas, Thaēi ka premtuar se rrogat do tė rriten shumė shpejt.

“Deri nė vitin 2008 ju dhe familjet tuaja keni jetuar gati si me ndihma sociale e jo me rroga tė dinjitetshme pėr meritėn tuaj, qė do tė duhej vlerėsuar nga institucionet e Kosovės. Kurse sot nuk jam kėtu pėr tė premtuar, por ju zotohem para juve se ju bashkė me mua do tė arrijmė standardin e shteteve tė Bashkėsisė Evropiane”, u ka thėnė kryeministri mėsimdhėnėse tė Pejės para dy vitesh, kur kėta tė fundit ia patėn rikujtuar pagat e papaguara pėr dy muaj.

Thaēi nuk mendon pėr FMN-nė

Njohėsi i ēėshtjeve ekonomike, Ibrahim Rexhepi, thotė se nuk ėshtė befasues njė premtim i tillė duke marrė parasysh fazėn elektorale dhe vitin tjetėr kur do tė jenė zgjedhjet nacionale. Rexhepi thotė pėr “Zėri” se ka gjasa tė rritjes sė pagave pėr shėrbyesit civilė, por efekti i tyre nė ekonomi nuk shihet pozitivisht.

“Pagat e rritura do tė ndikojnė nė ngritjen e standardit dhe tė fuqisė blerėse te njė kategori e caktuar e konsumatorėve, mirėpo pėr shkak tė nivelit tė ulėt tė ofertės sė prodhuesve vendorė atėherė kjo fuqi blerėse mund tė ndikojė dėmshėm nė bilancin tregtar dhe nė inflacion. Do tė thotė se mund tė kemi njė deficit edhe mė tė madh, si edhe rritje tė ēmimeve”, vazhdon Rexhepi, duke pėrmendur disa arsye tė njė ngritjeje tė mundshme tė pagave pėr sektorin e arsimit.

“Njėkohėsisht nuk duhet harruar se pėrdorimi i buxhetit pėr qėllime elektorale ėshtė i paligjshėm dhe nė kėtė mėnyrė partia nė pushtet i vė nė pozitė tė pabarabartė partitė tjera qė garojnė nė zgjedhje. Thjesht, kjo paraqet keqpėrdorim tė buxhetit”, vazhdon Rexhepi.

Nė fillim tė shtatorit, kryeministri i shoqėruar nga ministri i Arsimit Ramė Buja, ministri i Jashtėm- Enver Hoxhaj dhe deputetė tė rajonit tė Prizrenit premtoi njohjen e stazhit nga viti 1990 pėr mėsimdhėnėsit e kėtij qyteti.

Rexhepi, nė anėn tjetėr, pėrmend edhe faktin e relacionit me Fondin Monetar Ndėrkombėtar. Ky i fundit dihet se ka njė qasje kritike e skeptike ndaj rritjes sė pagave pėr shėrbyesit civilė, ndėrsa jo shumė vonė pati bllokuar edhe fondin 110 milionė eurosh qė vetė Thaēi e pati propozuar.

“Kur ėshtė nė pyetje FMN-ja, kryeministri edhe mė parė e ka dėshmuar se nuk brengoset nėse ērregullohen raportet me kėtė institucion, i bindur, se ato mund te jenė tė ērregulluara pėr njė kohė tė caktuar, kurse mė vonė hyjnė nė rrjedha normale. Por, kjo ka kosto, meqenėse Kosova me kėtė bllokon raportet edhe me institucionet tjera financiare” pohon Rexhepi.

Avdullah Hoti, nėnkryetar i Prishtinės, thotė se Qeveria fillimisht duhet tė paguajė borxhet e mbetura nga viti 2011-tė pėr pagat nė rritje pėr janar e shkurt qė nuk i ka paguar asnjėherė.

“Duhet trajtuar barabartė tė gjithė punėtorėt publikė, edhe nė administratė edhe nė sektore tjera. Duhet qė kjo rritje e pagave tė ruajė fuqinė blerėse tė familjeve”, thotė Hoti.

Sipas tij, nuk duhet lėnė anash edhe mijėra tė diplomuar tė tjerė qė nuk e kanė fatin tė punojnė dhe kėshtu duhet tė shpenzohet pėr krijimin e mundėsive tė reja tė punėsimit pėr ta. Sipas tij, pėrderisa mbi 180 mijė qytetarė marrin ndihma sociale dhe ka tė tjerė qė jetojnė me mė pak se dy euro nė ditė, duhet tė merret parasysh edhe zėri i tyre pėrpara se tė jepen premtime tė tilla nga Thaēi.

http://www.zeri.info/artikulli/15158...oves-me-fmn-ne

Citim:
Beqaj: Janė pėrmbushur kriteret e FMN-sė

Ministri i Financave, Besim Beqaj ka thėnė se Qeveria e Kosovės i ka pėrmbushur me sukses tė gjitha kriteret e parapara me marrėveshjen me Fondin Monetar Ndėrkombėtar.

Nė konferencėn e sotme pėr media me rastin e pėrfundimit tė vizitės sė delegacionit tė Misionit tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar, tė udhėhequr nga z. Johaness Wiegand ministri Beqaj tha se gjatė kėsaj vizite ėshtė diskutuar mbi tė arriturat e Qeverisė, nė kontekstin e programit me FMN-nė.

Ministri Beqaj tha se nė vitin 2014 Kosova pa dilemė do tė ketė njė stabilitet buxhetor dhe se do tė ketė edhe rritje tė pagave.

“Edhe pse kjo vizitė nuk ėshtė prej atyre vizitave tė Misionit pėr Rishikim tė Marrėveshjes, ne kemi diskutuar rreth pėrmbushjes sė caqeve kuantitative dhe atyre strukturore pėr fund tė muajit gusht. Mė pas, ne do tė vazhdojmė me diskutimet me FMN, pėr tu dakorduar nė tėrėsi”, tha me kėtė rast ministri Beqaj.

“Pėr sa i pėrket Buxhetit 2014, ne kemi diskutuar nė detale pėr procesin dhe pėrmbajtjen e Buxhetit nė pika tė pėrgjithėsuara. Tani qė kemi Rregullėn fiskale nė fuqi, jemi dakorduar qė deficiti i pėrgjithshėm pėr vitin 2014 tė jetė 2% i GDP-sė”, tha i Ministri i Financave.

Ai tha se janė pajtuar nė terme tė pėrgjithshme pėr sa i pėrket tė hyrave buxhetore dhe strukturės sė tyre – pra nuk ka diferenca dhe shtoi se gjithashtu janė dakorduar pėr mėnyrėn e ecjes pėrpara me projektin e Rrugės 6.

“Ministria e Financave gjatė kėtyre ditėve ka zhvilluar dėgjimet buxhetore, dhe posa tė pėrfundojmė me kėtė proces, ne do tė pėrgatisim njė draft gjithėpėrfshirės tė Buxhetit” tha ministri Besim Beqaj.

Me kėtė rast Ministri i Financave tha se me apo pa privatizimin e PTK-sė, Qeveria e Kosovės do tė jetė e gatshme t’i realizojė tė gjitha prioritete e saja, pėrfshirė kėtu dhe autorrugėn e 6-tė dhe tė gjitha investimet tjera dhe projektet kapitale, qė kanė qenė nė kornizėn afatmesme tė shpenzimeve konform planit tė paraparė.

Ndėrsa, kryesuesi i delegacionit tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar, Johannes Wiegand , pohoi se gjatė vizitės sė misionit tė FMN-sė nė Kosovė ėshtė diskutuar mbi indikatorėt kryesor ekonomik gjatė kėsaj periudhe tė vitit 2013. Tė gjithė indikatorėt e paraparė me program janė pėrmbushur deri mė tani dhe se rishikimi i pestė dhe i fundit i programit do tė bėhet gjatė vizitės sė radhės nė nėntor.

Ai po ashtu shtoi se tema kyēe tė kėtij misioni kanė qenė diskutimet rreth buxhetit pėr vitin 2014, zhvillimet qė lidhen me privatizimin e PTK-se, ku janė diskutuar dy skenarė, njėri me privatizimin dhe tjetri pa privatizimin e PTK-sė dhe nė tė dyja skenarėt.

“Kosova do tė jetė nė gjendje tė sigurojė financim tė projekteve tė pėrcaktuara duke pėrfshirė edhe rrugėn 6, dhe nė tė njėjtėn kohė tė siguroj njė bilanc bankar tė qėndrueshėm ashtu siē ėshtė paraparė me Rregullėn fiskale”, tha Wiegand.

Janė harmonizuar parametrat kryesor tė buxhetit 2014 pėrderisa pėr detajet do tė vazhdohet me diskutime gjatė takimeve vjetore tė FMN-sė dhe BB-sė nė Uashington nė tetor, tha ai.

http://www.zeri.info/artikulli/15214...teret-e-fmn-se
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2013, 21:08   152
Citim:
FMN: Rritje shumė e moderuar e pagave

Kryeministri Thaēi premton rritje tė pagave pėr shumė kategori qė financohen nga Buxheti i Kosovės, por FMN-ja thotė se ngritja e pagave duhet tė jetė “shumė e moderuar” dhe nė pėrputhshmėri me rritjen ekonomike tė vendit, qė sipas kėtij institucioni, ėshtė 2 deri nė 3 pėr qind.

Rritja e premtuar e pagave nga Kryeministri Thaēi duhet tė jetė “shumė e moderuar” sipas FMN-sė.

Jose Sulemane, pėrfaqėsues i FMN-sė pėr Kosovė, thotė se nuk mund tė japė njė shifėr tė saktė rreth nivelit tė rritjes sė pagave, meqė bisedimet me qeverinė e Kosovės janė ende nė proces. Ai shton se kjo rritje duhet t’i pėrshtatet rritjes ekonomike tė vendit.

“Vendi juaj nuk ka njė rritje 10 ose 15 pėr qind, por ka njė rritje 2 deri nė 3 pėr qind, kėshtu qė rritja e pagave duhet tė asociojė me rritjen ekonomike nė tėrėsi”, thotė Sulemane pėr Gazetėn Jeta nė Kosovė.

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, nė vizitat e tij tė fundit nėpėr komuna tė Kosovės ka premtuar disa herė rritje tė pagave pėr mėsues, policė dhe shėrbyes civilė.

Ison kryeministrit ia ka mbajtur edhe Besim Beqaj, ministėr i Financave, por asnjėri prej tyre nuk kanė dhėnė ndonjė shifėr tė pėrafėrt se sa do tė ishte kjo rritje. Por Jose Sulemane insiston qė kjo rritje tė jetė e moderuar.

“Duhet tė pėrmendet qė nė vitin 2014, pėr herė tė parė ne kemi Ligjin Fiskal (aprovuar nė korrik nga Parlamenti), i cili pėrcakton njė limit tė deficitit buxhetor qė nuk mund tė tejkalojė 2 pėr qind tė GDP-sė. Kėshtu, duke e marrė kėtė nė konsideratė, rritja e pagave duhet tė jetė shumė e moderuar, nė mėnyrė qė tė ruajė qėndrueshmėrinė e buxhetit”, thotė pėrfaqėsuesi i Fondit Monetar Ndėrkombėtar pėr Kosovėn.

Ai thotė se qeveria dhe FMN-ja nuk kanė diskutuar akoma pėr nivelin e rritjes sė pagave, por kanė rėnė dakord pėr nivelin total tė shpenzimeve pėr vitin 2014, ku pėrfshihen pagat dhe mėditjet, mallrat dhe shėrbimet, subvencionet dhe transfertat.

“Brenda kėtij limiti, qeveria e Kosovės mund tė realizojė njė rritje tė moderuar tė pagės, e cila patjetėr kėrkon rregullime tė brendshme nė artikuj tė tjerė nė shpenzimet aktuale, nė mėnyrė qė tė pėrshtatet me kufijtė e shpenzimeve”, thotė Sulemane.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/0...ruar-e-pagave/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.9.2013, 21:57   153
Citim:
Bode: FMN e Cani gėnjejnė, borxhi 110 milionė USD

Fondi Monetar dhe ministri i Financave, Shkėlqim Cani, kanė marrė njė ditė pas daljes sė tyre publike pėrgjigjen e ish-ministrit Ridvan Bode, i cili pėrgėnjeshtron shifrat pėr borxhin e fshehur.

Nė njė konferencė pėr shtyp, Bode tha se borxhi i fshehur ėshtė larg milionave qė deklarojnė Cani dhe FMN. Njė ditė mė parė, nė njė konferencė tė pėrbashkėt, shefi i Fondit, Nadeem Ilahi dhe kreu i Financave, Cani, thanė se borxhi qė qeveria nuk ka shlyer pėr punė dhe shėrbime tė kryera pėr qeverinė, mund tė kapė shifra tė frikshme prej 560 milionė dollarėsh. Por pėr Boden, kjo shifėr ėshtė veēse njė justifikim i palėve pėr tė arritur secili synimin e vet: FMN njė marrėveshje tė re dhe qeveria njė huamarrje, qė do ta ēonte borxhin mbi 73 pėr qind.

REAGIMI

“Pėr herė tė parė, ministri i Financave dhe shefi i Misionit tė Fondit janė nė unison, sepse secili kėrkon tė nxjerrė pėrfitimet maksimale tė kėsaj situate. Fondi ėshtė i interesuar pėr njė marrėveshje dhe, pėr fat tė keq, ministri i Financave deklaroi njė ditė mė parė se ėshtė i interesuar ta rrisė borxhin publik pėr ta ēuar nė parametrat 70 apo 73 pėr qind”, tha Bode. Nė fakt, nė asnjė dalje mė tė hershme tė Bodes dhe FMN-sė nuk ka pasur dakordėsi sa u pėrket shifrave tė rritjes ekonomike dhe hapėsirės pėr tė rritur borxhin. Ish-kreu i Financave u shpreh se njė situatė e tillė e rritjes sė borxhit e ēon vendin drejt njė orientimi tė papėrcaktuar. Ai theksoi se qeveria aktuale nuk duhet tė nxitohet dhe tė quajė si borxhe kreditė e marra pėr pushtetin vendor apo borxhet e operatorėve tė energjisė. Nga ana tjetėr, ai theksoi se pėrpara pretendimeve ka mė shumė rėndėsi qė tė bėhen verifikime pėr TVSH qė duhet tė rimbursohet ndaj biznesit, sepse eksperienca e 2005-s tregon nevojėn e pėrballjes sė shifrave. Ministri pranoi se ekziston njė borxh ndaj kompanive private, por se kjo ėshtė vetėm pėr investimet publike tė kryera. Sipas Bodes, nė vlerė monetare ky borxh ėshtė vetėm 110 milionė USD dhe, nėse i shtohet si efekt borxhit publik, pėrbėn vetėm 0.7 pėr qind tė tij. “Kjo verė ėshtė 11 miliardė lekė. Edhe sikur tė gjithėn kėtė ta fusin nė borxh tė fshehur, kjo do tė thoshte mė pak se 0.7 pėr qind deficit buxhetor, 0.7 pėr qind rritje tė borxhit publik. Nga 62, po shkon 63, por nuk mund tė deklarohet 73 pėr qind”, tha ish-kreu i Financave.

http://www.panorama.com.al/2013/09/2...0-milione-usd/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.10.2013, 21:40   154
Citim:
Qeveria zgjedh Deloitte&Touche pėr auditimin e borxhit

Kompania - Deloitte&Touche ėshtė kompani e njohur pėr publikun shqiptar, pasi ajo ka qenė kompania e kontraktuar nga qeveria Nano nė vitin 1997 pėr tė kryer auditimin e financave tė firmave piramidale.

Synimi - Qeveria kėrkon tė bėjė njė auditim nga kompani tė mėdha tė auditimit dhe qė shpresojnė tė sjellė pasqyrėn reale tė ekonomisė sonė dhe tė raporteve tė shtetit me paranė publike dhe me atė private

Borxhi publik - Borxhi publik i pritshėm nė fundvitin e 2013-s nuk do tė jetė 64%, sa u premtua nga qeveria e mėparshme, por mbi 67%, pa pėrfshirė borxhin e fshehtė. Nėse pėrfshihet nė llogaritje edhe njė pjesė e borxhit tė fshehtė (pjesa e detyrimeve ndaj biznesit, i vlerėsuar paraprakisht, sė bashku me FMN-nė, nė afro 55-60 miliardė lekė), atėherė borxhi publik arrin nė fundin e 2013-s jo mė pak se 71%

***

Plani i qeverisė Rama pėr auditimin ndėrkombėtar tė financave tė vendit ėshtė bėrė fakt i kryer tashmė, pasi qeveria ka zyrtarizuar nisjen e procedurave pėr auditimin e borxhit publik. Me anė tė njė projektligji tė zbardhur dje nga Top Channel, mėsohet se qeveria ka pėrzgjedhur kompaninė ndėrkombėtare Deloitte&Touche, sė cilės do t’i besohet detyra e skanimit tė tė gjitha financave publike. Sipas, marrėveshjes, kompania Deloitte&Touche do tė paguhet 85 mijė euro nga fondi rezervė i buxhetit tė shtetit pėr kėtė shėrbim, i cili nuk ėshtė i pari qė i besohet kėsaj kompanie. Kjo, pasi Deloitte&Touche ėshtė kompania e kontraktuar mė parė nga qeveria tjetėr socialiste Nano, nė vitin 1997, sė cilės iu ngarkua detyra e auditimit tė financave tė firmave piramidale.

Projektligji

Nė draftin e qeverisė, qė pritet tė votohet sė shpejti nė Kuvend, ėshtė pėrcaktuar se kompania ndėrkombėtare Deloitte&Touche do tė dorėzojė raportin final tė auditimit dhe shifrėn reale tė borxhit publik brenda datės 30 nėntor. Nė relacionin qė shoqėron projektligjin, Ministria e Financave pranon se nėnshkrimi i njė marrėveshje tė tillė urgjente nuk bėhet i mundur nga ligjet nė fuqi, prandaj ajo ka pėrzgjedhur njė procedurė ligjore unike tė paparashikuar nga legjislacioni shqiptar. Sipas qeverisė, ky vendim diktohet nga situata e rėndė ekonomike nė tė cilėn gjendet Shqipėria dhe nevoja urgjente pėr tė evidentuar nė mėnyrė tė saktė borxhin qė shteti shqiptar ka ndaj biznesit vendas dhe atij tė huaj.

Doganat e Tatimet

Njė tjetėr angazhim i qeverisė sė re ėshtė tė ēlirojė tatimpaguesit e mėdhenj nga kontrolli tatimor dhe realizimin e vetėkontrollit tė tyre pėrmes kėtij auditi dhe pėr kėtė ajo ka vendosur tė ngrejė njė grup pune edhe pėr shėrbimin e asistencės nė fushėn e doganave dhe tatimeve. Por, pavarėsisht faktit se nė vend ka disa struktura auditimi, duke nisur nga Kontrolli i Lartė i Shtetit, qeveria e re thekson se ato nuk kanė kapacitetet dhe eksperiencėn e duhur profesionale pėr tė realizuar njė proces tė tillė. Ndėrkohė, socialistėt besojnė se tė huajt do tė jenė mė tė paanshėm nė kėtė proces. Dhe pėr tė realizuar kėtė proces, nė Ministrinė e Financave dhe qeverinė shqiptare ka shprehur interes qė tė asistojė kompania tjetėr Croėn Agent. Gjithashtu, edhe kjo kompani ėshtė pajtuar mė parė nga qeveria e mėparshme Berisha pėr procese tė ndryshme arbitrazhi. Ndėrkohė, burime nga Financat theksuan se po hartohen dhe kontratat me kompanitė qė do tė ngarkohen nga shteti shqiptar, ku do tė pėrcaktohen dhe kriteret e pagesės sė kėtyre kompanive dhe kostot reale tė kėtij projekti, qė Kryeministri Rama e konsideron tepėr tė domosdoshėm pėr financat e shtetit shqiptar nė tė ardhmen.

Debati pėr borxhin

Por pėrtej ēėshtjeve juridike qė lidhen me procedurėn, raporti final qė kompania Deloitte&Touche do tė bėjė mbi shifrėn reale tė borxhit, pritet ta nxehė edhe mė tej debatin mes qeverisė dhe opozitės. Fondi Monetar Ndėrkombėtar dhe mazhoranca aktuale, pretendojnė se borxhi i vendit e ka kaluar nivelin 70 pėr qind tė Prodhimit Kombėtar. Por demokratėt, qė deri para pak javėsh ishin nė qeveri, pretendojnė se kjo ėshtė e pavėrtetė dhe se qeveria po pėrpiqet tė komplotojė me financat publike pėr t’i krijuar vetes hapėsira qė tė rrisė borxhin.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/1...min-e-borxhit/
Bashkėngjitje
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	fmn-deloitte.jpg
Shikimet:	107
Madhėsia:	47,2 KB
NNJ:	6353  
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.10.2013, 21:57   155
Citim:
Komisioni pėr Ēėshtjet Ligjore miraton dy projektligje tė rėndėsishme

Komisioni pėr Ēėshtjet Ligjore, Administratėn Publike dhe tė Drejtat e Njeriut shqyrtoi dhe miratoi sot dy projektligje tė rėndėsishme, pėrkatėsisht projektligjin “Pėr njė ndryshim nė ligjin nr. 8116, datė 29.03.1996 “Kodi i Procedurės Civile i Republikės sė Shqipėrisė”, tė ndryshuar” si dhe projektligji “Pėr miratimin e marrėveshjes pėr kryerjen e shėrbimit tė auditimit tė borxhit tė ministrive kundrejt biznesit vendas dhe tė huaj”.

Ndryshimi i miratuar nė projektligjin “Pėr njė ndryshim nė ligjin nr. 8116, datė 29.03.1996 “Kodi i Procedurės Civile i Republikės sė Shqipėrisė”, ka tė bėjė me paragrafin e parė tė dispozitės tranzitore, tė miratuar me nenin 49, tė ligjit nr122/2013 “Pėr disa shtesa dhe ndryshime nė ligjin nr. 8116, datė 29.03.1996 “Kodi i Procedurės Civile i Republikės sė Shqipėrisė” i cili bėhet: “Ēėshtjet civile, qė janė nė gjykim ditėn e hyrjes nė fuqi tė kėtij ligji do tė vazhdojnė tė gjykohen nė Gjykatėn e Shkallės sė Parė dhe nė Gjykatėn e Apelit sipas ligjit ligjit tė kohės sė paraqitjes sė kėrkesės”.

Ndėrsa projektligji “Pėr miratimin e marrėveshjes pėr kryerjen e shėrbimit tė auditimit tė borxhit tė ministrive kundrejt biznesit vendas dhe tė huaj” ka si qėllim dhėnien e autorizmit pėr auditimin e tė dhėnave tė zotėruara nga administrata shtetėrore dhe miratimi i marrėveshjes sė asistencės me audituesin e autorizuar, pėrmes sė cilės do tė rregullohen marrėdhėniet pėr kryerjen e shėrbimit tė auditimit, nė pėrputhje me objektin e ligjit.

Subjekte tė kėtij ligji janė tė gjitha institucionet shtetėrore qendrore, qė zotėrojnė tė dhėna apo qė mund tė pėrdorin tė dhėnat e lidhura me borxhin, llogaritja e tė cilit ėshtė objekt i kėtij ligji si dhe audituesi i autorizuar qė do tė ofrojė shėrbimin e auditimit nė zbatim tė qėllimit tė kėtij ligji.

http://www.gazetarepublika.al/2013/1...e-rendesishme/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.10.2013, 14:48   156
Citim:
“Deloitte”, Kuvendi heq pagesėn pėr kompaninė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	ligjet.jpg
Shikimet:	113
Madhėsia:	128,0 KB
NNJ:	6348Deputetėt e PS-sė dhe tė LSI-sė nė Komisionin e Ligjeve ndryshojnė projektligjin e ardhur nga Ministria e Financave pėr miratimin e marrėveshjes sė auditimit tė borxhit tė ministrive kundrejt biznesit vendas dhe tė huaj. Pėrfshirja nė kėtė akt i shumės prej 85 mijė eurosh qė kompania “Deloitte” do tė pėrfitojė pėr pėrllogaritjen e borxhit, u kundėrshtua nga Spartak Braho dhe Bashkim Fino. Sipas deputetit tė LSI-sė, marrėveshja mund tė kishte ardhur nė qeveri nė formėn e njė akti normativ dhe Kuvendi nuk duhet tė marrė vendim pėr njė projektligj me shumėn 85 mijė euro.

“Unė edhe jam, edhe s’jam dakord me kėtė ligj. Jam sepse kam parasysh problematikėn qė do tė zgjidhė ligji, problematikė e cila ėshtė emergjente. Shteti dhe qeveria kanė nevojė tė bėjnė njė radiografi tė mirė tė financave dhe shpenzimeve. Sė dyti, duke parė objektin e ligjit, them me vete: ēfarė do Kuvendi qė merret me 85 mijė euro? Ky ėshtė ligj pėr 85 mijė euro nė fund fare, kur kjo ēėshtje mund tė zgjidhej me njė vendim qeverie apo me njė akt normativ. Pse nuk e sollėt me akt normativ?”, u shpreh Braho nė Komision.

Nė tė njėjtėn kohė ai propozoi qė nė nenin ku flitet pėr shumėn qė do tė pėrfitojė kompania “Deloitte”, tė pėrcaktohet Kėshilli i Ministrave si autoriteti qė miraton fondin pėrkatės. “Unė propozoj qė ne tė themi nė nenin 8 ‘pagesa pėr ofrimin e shėrbimit pėrballohet nga buxheti i shtetit dhe nuk mund tė tejkalojė shumėn sipas marrėveshjes, sipas kontratės bashkėngjitur’”. Qė ne tė miratojmė 85 mijė euro, nuk ėshtė shumė e saktė”, tha Braho. Nė tė njėjtėn linjė ishte edhe deputeti socialist, Bashkim Fino. “Neni 8 duhet tė rregullohet. Tė lihet siē e kanė pėrcaktuar negociatorėt ‘jo mė shumė se 85 mijė euro’, por me kushtin qė tė kalojė me vendim qeverie. Tė kalojė me vendim qeverie dhe aty mbyllet, nuk diskutohet dhe nuk injorohet edhe njė Kuvend i tėrė qė merret, siē tha Braho, me 85 mijė euro”, theksoi Fino. Ai u ndal edhe te afati i pėrcaktuar nė marrėveshje pėr 30 nėntorin, kohė kur pėrfundon analiza e borxhit nga kompania e huaj.

Sipas deputetit socialist, Parlamenti do tė vendoset nė vėshtirėsi pėr ta miratuar buxhetin nė kohė. “Pėr kėto momente, vitet e kaluara ėshtė diskutuar buxheti nė Kuvend. Kur ne themi qė kompania do sjellė rezultatet mė 30 nėntor, do tė thotė qė ministritė mund tė fillojnė punėn pėr projektbuxhetin, por nuk e kanė tė detajuar me shifra tė sakta. Kjo do tė thotė se pas 30 nėntorit do hidhen shifrat e para, qė do tė thotė akoma qė nėse kėto shifra hidhen ditėt e para tė dhjetorit, buxheti miratohet shkurtin tjetėr. Duhet tė negociohet pėr shpejtėsinė. Duhet ta pėrafroni pak 30 nėntorin pėr tė diskutuar ēėshtjen e buxhetit”. Pas propozimit tė dy deputetėve, kryetari i Komisionit tė Ligjeve, Fatmir Xhafaj, propozoi qė nė nenin 8 tė projektligjit tė hiqej shuma 85 mijė euro, sipas variantit qė propozoi Spartak Braho.

Votimi pėr projektligjin mori vetėm 10 vota pro tė deputetėve tė majtė tė pranishėm nė mbledhjen e Komisionit. Nė kėtė votim u shkel neni 34, pika 2 e Rregullores, nė tė cilėn thuhet se “Komisioni merr vendim me votim tė hapur pėr programin e punės dhe kalendarin e punimeve tė tij, pėr miratimin e raportit qė do t’i paraqitet seancės plenare, pėr projektrezoluta ose projektdeklarata qė i paraqiten Kuvendit pėr miratim, si dhe pėr ēėshtje tė tjera qė lidhen me funksionimin e Komisionit. Vendimet merren me shumicėn e votave nė prani tė mė shumė se gjysmės sė tė gjithė anėtarėve tė Komisionit”. Komisioni i Ligjeve ka gjithsej 29 deputetė dhe gjatė votimit duhet tė jenė minimalisht 15 deputetė tė pranishėm.

http://www.panorama.com.al/2013/10/1...per-kompanine/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:55.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.