Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Malėsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.4.2009, 17:37   1

Shkrim i cituar Z2: Malėsi: Pėrjashtim i gjuhės shqipe nga administrata


Citim:
Dėnimi i gjuhės shqipe
Ibrahim Berjashi

Shqiptarėt nė Mal tė Zi e kanė shumė vėshtirė tė shkėputen nga prangat e sistemit tė kaluar monist, sidomos atėherė kur duhet tė kultivojnė, ushtrojnė edhe mbrojnė vlerat e tyre historike, kombėtare, kulturore e gjuhėsore. Kjo, konkterisht vėrehet mbi tė gjitha nė Ulqin, por edhe nė qendrat lokale. Pėrdorimi i gjuhės shqipe nė administratė dhe institucionet e kėtushme komunale, as pas dy dekadave tė pluralizmit, edhe pse nė krye tė qeverisjes vendore janė shqiptarėt edhe me Kushtetutėn e re tė Malit tė Zi, edhe gjuha shqipe nė zonat etnike shqiptare nė kėtė shtet, ėshtė nė pėrdorim zyrtar.

Shqiptarėt, si etnitet autokton,marrin pjesė me mbi 85 pėr qind nė strukturėn e banorėve nė komunėn e Ulqinit, por gjuha shqipe ėshtė plotėsisht e shpėrfillur edhe nė administratėn e institucioneve tė pushtetit lokal. Arsyetimet janė nga mė tė ndryshmet: pėrse tė shkruhen dy herė vendimet dhe materialet pėrkatėse qė dalin nga organet komunale, derisa duhet tė pėrkthehen nė gjuhėn serbomalazeze pėr ta pėrdorur nė instanca shtetėrore.Ose, them tė drejtėn,bėjmė gabime drejtshkrimore edhe tek ne ende “jeton ai mentaliteti monist” kur kemi tė bėjmė me gjuhėn shqipe!

Nė mbledhjen e Kuvendit tė Ulqinit, pėr tė dytėn herė brenda distancės dyvjeēare tė punės sė parlamentit vendor, funksionari dhe kėshilltari i Forcės sė Re Demokratike,Dr. Nail Draga shtron pyetje edhe kėrkoi pėrgjigje me shkrim nga ekzekutivi i Koalicionit qeverisės “Pėr Ulqinin evropian”, se si ėshtė e mundur qė as pas tri vjetėve qė ushtron pushtetin vendor, nuk pėrmbusen kėrkesat e shqiptarėve pėr tė vendosur gjuhėn e tyre amtare nė tabelat informuese nė aksin e rrugės ndėrkombėtare Ulqin- Anė tė Malit- Sukubinė/Muriqan/ kufiri me Shkodrėn.Nė tabelat ekzistuese figurojnė emrat e vendbanimeve nė gjuhėn serbomalazeze edhe angleze, por jo edhe nė gjuhėn shqipe, tė popullatės shqiptare qė jeton nėpėr ato lokalitete.Anashkalimi i gjuhės shqipe, u mohon tė drejtėn e qytetarisė edhe qė kalimtarėve tė kėtij aksi rrugor shumė tė frekuentuar, pėr tė ditur emėrtimet burimore tė kėtyre viseve shqiptare nė zonat rurale tė komunės sė Ulqinit.

Tabelat pa gjuhėn shqipe i ka vendosur Ministria Malazeze e Turizmit.Ka pasur kėrkesa edhe mė herėt qė tė korrigjohen,por kjo nuk ka ndodhur. Vetė shqiptarėt e kanė pranuar se pėr kėtė nuk mund tė fajėsohet qeveria malazeze, por pushtet qė udhėhiqen nga shqiptarėt!

Por, karshi tij,kėshilltari opozitar tė Partisė Popullore Socialiste , Andria Qetkoviē ,po ashtu nė seancėn e parlamentit lokal, qė vazhdon javėn e ardhshme , kritikoi ashpėr Partinė Demokratike tė Socialistėve tė kryeministrit Millo Gjukanoviē qė udhėheq me qeverisjen vendore nė Ulqin : pėrse nuk heq “emertimet e jashtėligjshme tė rrugėve dhe shesheve tė Ulqinit”, duke e ditur se vendimin e vendosjes sė tyre e ka rrėzuar tash katėr vjet Gjykata Kushtetutese e Malit tė Zi.

PPS nė vitin 2005 kėrkoi anullimin e vendimit tė Kuvendit tė Ulqinit mbi emėrtimin e rrugėve dhe shesheve tė kėtij qyteti, meqė “ cėnohet rendi kushtetues shtetėror dhe aty ka emra tė atyre qė pretendonin Shqipėrinė e Madhe”.

Por, Hajrullah Hajdari,kėshilltar i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, nėnvizon se jemi shumė krenarė qė ne si parti qė udhėhiqnim pushtetin lokal tė Ulqinit, arritem tė miratojmė njė vendim historik, emėrtimin e rrugėve dhe shesheve tė Ulqinit me emrat e personaliteteve tona kombėtare.

“Miratuam po ashtu edhe Statutin e Komunės sė Ulqinit, ku barazuam statusin e gjuhės shqipe me atė serbomalazeze.Kjo ishte pengesė e PPS dhe Gjykatės kushtetuese tė Malit tė Zi qė rrėzoi vendimin e Kuvendit tė Ulqinit pėr emėrtimin e rrugėve dhe shesheve tė kėtij qyteti”,- shprehet z. Hajdari.

Nga sa shihet,partitė politike shqiptare, por edhe ato qytetare tė cilat nė anėtarėsi kanė shqiptarė,nė fushatat paraelektorale shqiptarėve u premtojnė shumė, sidomos nė fushat e mbrojtjes sė qenies kombėtare, mbi tė gjitha tė ruajtjes dhe kultivimit tė gjuhės shqipe.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=14173
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2010, 03:52   2
Citim:
Shqiptarėt nė Mal tė Zi kėrkojnė gjuhėn e tyre nė Parlament

Duke debatuar mbi ligjin e ri tė letėrnjoftimit, deputetėt shqiptarė kėrkuan pėrfaqėsimin e gjuhės shqipe nė dokumentet personale dhe qė ata tė diskutojnė nė gjuhėn shqipe nė Parlament, e drejtė kjo qė ėshtė definuar me Kushtetutėn e Malit tė Zi.


Kryetari dhe deputeti i Lidhjes Demokratike, Mehmet Bardhi, thotė se nuk do ta votojė kėtė dokument tė ri ligjor, meqė i diskriminon shqiptarėt, nuk parasheh pėrdorimin e gjuhės sė tyre amtare.

“Formulari ėshtė i shkruar nė gjuhėn malazeze dhe nė atė angleze, por jo edhe nė gjuhėn shqipe. Si do ta plotėsojnė shqiptarėt, qytetarė tė Malit tė Zi? Po shihet qartė se pushteti dėshiron tė na asimilojė ne shqiptarėt”, thotė deputeti Bardhi, i njohur pėr mbrojtjen e ēėshtjes shqiptare nė Kuvendin e Malit tė Zi.


Edhe ligjvėnėsi i koalicionit shqiptar “Perspektiva”, Amir Hollaj, angazhohet qė formulari i lėshimit tė letėrnjoftimit tė jetė nė gjuhėn zyrtare malazeze dhe atė angleze, por edhe nė gjuhėt e pakicave, tė cilat me aktin mė tė lartė shtetėror definohen si gjuhė nė pėrdorim zyrtare, pra edhe nė gjuhėn shqipe.


Propozuesi i kėtij ligji, ndihmėsministri i Punėve tė Brendshme, Osman Subashiqi (shqiptar) nga Partia Socialdemokratike, partnere e koalicionit qeveritar, pėrgjigjet se gjuha shqipe ėshtė e barabartė me gjuhėt nė pėrdorim zyrtar.


“Tė dhėnat nė kartėn e letėrnjoftimit shėnohen edhe nė gjuhėn shqipe, nėse e kėrkon qytetari qė aplikon pėr kėtė dokument personal”, shprehet Osmani. 
Ai po ashtu i quajti tė pabaza vėrejtjet e opozitės se gjoja qytetarėt nuk guxojnė tė kėrkojnė dokumentet personale nė gjuhėn serbe me alfabet cirilik.


Por, sipas ndihmėsministrit tė Punėve tė Brendshme, Osman Subashiqi, tash dy vjet qėkur ka filluar lėshimi i dokumenteve personale, Ministria e Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi ka dhėnė rreth 14 mijė letėrnjoftime dhe 9 mijė pasaporta nė gjuhėn serbe, nė gjuhėn shqipe 4 mijė, mbi 3 mijė nė gjuhėn boshnjake dhe 1 mijė nė gjuhėn kroate.

http://www.gazeta-shqip.com/index/ra...5ee3b4a97.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2011, 21:45   3
Citim:
Kėrkohet shqipja nė Parlamentin malazez

Podgoricė, 27 tetor - Pėrfaqėsuesit politikė tė shqiptarėve nė Parlamentin e Malit tė Zi, tė enjten kanė kėrkuar qė t’u mundėsohet pėrdorimi i barabartė i gjuhės sė tyre amtare e shkrimit dhe pėr kėtė tė hapet edhe zyra e pėrkthimit nga gjuha shqipe dhe nė gjuhėn shqipe.

Deputeti dhe kryetari i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, Mehmet Bardhi, thotė se nė Kuvendin e Malit tė Zi nuk zbatohet e drejta e shqiptarėve e pėrdorimit tė barabartė tė gjuhės dhe alfabetit tė tyre, njofton KosovaLive.

“Nėse demokracia fillon nė Parlament, pikėrisht ai duhet tė jetė shembull edhe nė respektimin e gjuhės amtare tė shqiptarėve dhe tė shkrimit tė tyre”, thotė Bardhi.

http://www.koha.mk/globi/8567.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2013, 21:19   4
Citim:
Politika akoma ndalon gjuhėn shqipe nė Podgoricė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	largea_foto1380307293.jpg
Shikimet:	102
Madhėsia:	47,9 KB
NNJ:	6160Mėsimi nė gjuhėn shqipe nė fshatin Podgoricė tė Strugės akoma mbetet njė problem qė nuk ka gjetur zgjidhjen institucionale.

Ministria e Arsimit dhe Shkencės e Maqedonisė akoma nuk ka zyrtarizuar procesin mėsimor nė gjuhėn shqipe nė kėtė shkollė, duke u arsyetuar pėr mungesė tė kushteve, apo edhe pėrmes njė vendimi qė bazohet vetėm nė vendimmarrje politike.

Nxėnėsit e disa paraleleve vijojnė tė mėsojnė nė gjuhėn shqipe, edhe pse shkolla dhe inspektorati i arsimit nuk ka legalizuar kėto paralele, me arsyetimin pėr mungesėn e kushteve. Problemi i kėtyre paraleleve ka qenė temė e nxitur edhe nė mbledhjen e Kėshillit komunal tė Strugės.

Pėrderisa kėshilltarėt maqedonas gjatė debatit kundėrshtonin ndryshimin e Statutit tė shkollės, pėr tė mundėsuar mėsimin edhe nė gjuhėn shqipe, kėshilltarėt shqiptar tė gjitha partive ishin nė mbrojtje tė mėsimit nė gjuhėn shqipe, si e drejtė e patjetėrsueshme qytetare e garantuar edhe me Kushtetutė.

Megjithatė, edhe gjatė votimit pėr propozim planprogramet mėsimore, kėshilltarėt mbetėn tė ndarė mbi baza etnike, lidhur me kėtė problem tė politizuar tej mase, duke votuar secila palė sipas pozicionimeve tė veta: kėshilltarėt maqedonas votuan pro, ndėrsa kėshilltarėt shqiptar votuan kundėr miratimit tė planprogrameve qė pamundėson mėsim edhe nė gjuhėn shqipe nė shkollėn e Podgorcės.

Avokati i Popullit, Ixhet Mehmeti dje nė Konferencėn Rajonale tė Avokatėve tė Popullit bėri thirrje qė tė gjendet zgjidhje pėr Podgorcėn dhe tė sigurohen tė drejtat e fėmijėve pėr mėsim nė gjuhėn e tyre, pasi kėtė i`a mundėson edhe Kushtetuta e vendit.

“Ėshtė obligim kushtetues e ligjor qė institucioni, gjegjėsisht Ministria e Arsimit tė njohė atė mundėsi dhe tė krijojė kushte qė fėmijėt tė ndjekin mėsimin ashtu si ata ndjehen dhe ashti si ata dėshirojnė. Kishte edhe argumente tė tjera qė pėr ne nuk qėndronin si pėr shembull se fėmijėt nuk dinė tė flasin nė gjuhėn shqipe e kėshtu me radhė, ose prindėrit e tyre. Kjo bėhet me qėllime politike e kėshtu me radhė. Rasti si i tillė u politizua deri nė atė masė sa qė rekomandimet dhe sugjerimet e Avokatit tė popullit filluan tė zbehen dhe tė mos pranohen nga ana e atyre qė duheshin tė vendosin pėr rastin konkret”, theksoi Avokati i Popullit, Ixhet Memeti, duke apeluar qė nė kėtė shkollė sa mė shpejt tė sigurohet mėsimi nė gjuhėn e kėrkuar amtare, duke u bazuar nė pėrputhje me Kushtetutėn e vendit dhe Ligjin pėr arsim fillor dhe tė mesėm.

Kryetari i komunės sė Strugės, Ziadin Sela ka bėrė tė qartė se mėsimi nė shqip nė Podgorcė do tė vijoj dhe askush nuk mund tė ndalojė kėtė vullnet dhe kėrkesė imanente. Ai qėndroi pranė nxėnėsve tė Podgorcės me fillimin e vitit tė ri shkollor duke garantuar mėsimin e gjuhės shqipe.

”Erdha kėtu pėr tė garantuar se unė do tė jem bashkė me kėta nxėnės. Nė qoftė se ėshtė nevoja ne do t’i sjellim edhe fėmijėt tanė tė mėsojnė nė Podgorcė vetėm e vetėm qė kjo paralele tė gjej rrugėn. Unė jam kėtu t’i respektoj ligjet nė fuqi. Nė Kushtetutėn e Maqedonisė thuhet se ėshtė prindi ai qė e vendosė se nė ēfarė gjuhe do mėsoj fėmija e tij. Prindėrit e fėmijėve tė Podgorcės kanė vendosur tė mėsohet nė gjuhėn shqipe”, theksoi kryetari i komunės, Ziadin Sela. Problemi ka arritur edhe nė instancat e faktorit ndėrkombėtar, ku OSBE disa herė ishte angazhuar pėr njė zgjidhje tė pranueshme dhe pėr zhbllokimin e kėtij problemi nga ana e Ministrisė sė Arsimit.

Nxėnėsit dhe prindėrit e tyre vazhdojnė tė ndjekin procesin mėsimor nė gjuhėn shqipe nė kėtė shkollė, ku shumica e nxėnėsve ndjekin mėsimin nė gjuhėn maqedonase dhe ku pengesat krijohen nga drejtoria e kėsaj shkolle, e cila thirret nė vendimet e Ministrisė sė Arsimit.

http://www.botasot.info/maqedonia/24...-ne-podgorice/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:23.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.