Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Kundėrtrupat
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 26.4.2009, 21:22   1

Shkrim i cituar Bashkimi kombėtar, si parakusht i zhvillimit - nga Q. Pllana


Citim:
Vetėm bashkimi mundėson zhvillim mė tė shpejtė, mė tė drejtė, duke krijuar kushte pėr shtet dhe shtetėsi tė pavarur, tė zhvilluar dhe tė sigurt pėr kombin, qytetarėt.

Bashkimi ėshtė fuqi endogjene dhe energjike pėr ēdo fushė zhvillimi, sepse kėtė e dėshmon historikisht fuqia e ekzistimit tė kombit dhe shtetit, pra e dėshmon ekzistenca, fuqia dhe mendja kolektive e tij.

Ekzistojnė njė mijė e njė arsye se bashkimi pėr shqiptarėt ėshtė rruga e vetme e zhvillimit ekonomik, social-shėndetėsor, politik dhe i tė gjitha lėmive tė tjera me interes kombėtar. Bashkimi gjithėkombėtar ėshtė me interes regjional-fqinjėsor i tė gjithėve hapėsirės pėrreth dhe mė gjerė.

Bashkimi i shqiptarėve, intencė, qėllim dhe ide shekullore, si edhe i ēdo kombi, nė fazėn e formimit, nuk ka pushuar me shekuj. Kjo pėrpjekje, pėr tė cilėn ekzistojnė njė mori arsyesh, ka lindur historikisht me lindjen e shoqėrisė nė njė vazhdimėsi gjuhėsore, areal homogjen dhe kulturor (pra, me njė hapėsirė tė caktuar territori gjeografik), nė marrėdhėniet reciproke nė degė tė ndryshme ekonomike fisnore, zejtare, tregtare etj. Ilirėt, si fise tė mėdha (popuj), tė shpėrndarė pėr gjatė tėrė Gadishullin Ballkanik dhe atij Iberik-Apenin nė jug, kur filluan pėr t’iu kanosur rreziqet, ata u detyruan tė formojnė Federatėn Ilire, me shumė karakteristika tė Shteteve tė sotme tė Bashkuara tė Amerikės. Kuptohet, nė rrethana, kohė, hapėsirė dhe kushte tė tjera tė kohės sė vjetėr. Kurse, sot shqiptarėve nuk u ofrohen asnjėra nga ato rrethana apo kushte qė tė kenė ēfarėdo mundėsie pėr krijimin e shteteve tė vogla, pastaj qė tė kalohet nė ndonjė federatė, apo lidhje shtetesh si nė kohėn e vjetėr, kur u themelua Federata Ilire. Mund tė jenė vetėm ėndrra tė bukura ato, pėr shumėkėnd, por edhe pėr shqiptarėt nė kėtė milenium.

Ndėrkaq, bashkimi si njė ēėshtje esenciale e pėrpjekjeve tė shekullit tė kaluar, dukshėm mė fuqishėm ka depėrtuar nė kokat e ēdo shqiptari, qė njeh dhe respekton dinjitetin kombėtar-historik, tė paktėn nga periudha e luftėrave shqiptaro-turke, tė gjysmės sė dytė tė shekullit XV, tė udhėhequra nge GJ. K. Skėnderbeu, sepse hapėsira dhe areali i frymės sė kėtij populli, qysh atėherė ka ardhur duke u tkurrur me shpėrnguljen e madhe tė popullit shqiptar nė Itali, Dalmacinė Veriore dhe nė viset e tjera tė Evropės dhe tė Azisė. Koha e re dhe kjo mė e reja, gjithashtu shqiptarėt i ka dėmtuar si nė toka, aq mė shumė nė frymė banorėsh. Ngjarjet para, gjatė dhe pas Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit,1878-1881, me gjithė konferencat, kongreset dhe tubimet e tjera, Shqipėrinė etnike e dėmtuan mbi 52, pėr qind tė hapėsirės tė saj. Luftėrat Ballkanike 1912-1913, Lufta e Parė dhe e Dytė Botėrore, 1939-1945, gjithashtu, Shqipėrisė etnike i shkėputėn gjysmėn e hapėsirės.

Lufta e fundit e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, e pėrkrahur nga tė gjitha viset e Kosovės etnike, nga diaspora, shteti amė etj. filloi me njė pėrpjekje dhe shpresė pėrfundimtare pėr t`iu bashkuar pjesėve tjera tė Shqipėrisė londineze, Republikės aktuale Shqiptare. Por, ka njė mori faktorėsh, tė cilėt ndikuan nė tė tri luftėrat, Kosovė, Kosovėn Lindore dhe nė Iliridė, qė ato pėrpjekje tė pėrfundojnė pa u kurorėzuar me idealet, e atyre, tė cilėt ranė nė altarin e lirisė. Nė gjithė kėtė “mishmash”, sė pari ishte faktori ndėrkombėtar ai kinse pėr shkaqe tė “gjendjes sė ndėrlikuar me popujt e shpėrndarė nė G. Ballkanik, ēėshtjes sė kufijve, tė cilėt paraqesin ndėrlikueshmėri etj.” si ēėshtja e Maqedonisė, Malit tė Zi, Serbi, Bosnjė dhe Kroaci etj. E vėrteta ėshtė krejtėsisht e qartė dhe e kristaltė, sa u pėrket shqiptarėve, sepse ata kanė territorin e tyre homogjen gjuhėsor, historik, kulturor dhe gjeografik etj.

Vazhdimi i luftės diplomatike (pas humbjeve tė tė katėr luftėrave fizike, tė Serbisė), tani sidomos me tė ashtuquajturėn “kėrkesė tė drejtėsisė nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė Hagė, mė qartė se kurdoherė shihen pretendimet e mėtejme tė Serbisė. Tė paktėn pėr shkėputjen e njė pjese tė Kosovės, nga shteti i brishtė i saj, pa ushtri, pa kufij tė pėrcaktuar definitivisht, pa ekonomi tregu tė zhvilluar, me papunėsi dhe varfėri ekstreme, pa ndihma tė mjaftueshme investuese etj. Me njė luftė tepėr tė ashpėr diplomatike tė fqinjit verior, i cili jo mė larg se 10 vjet mė parė, rrėnoi, kalli, vrau dhe ushtroi gjenocid, etnocid, dhunė dhe shkatėrrime marramendėse tė ekonomisė, xehetarisė energjitikės, mjedisit etj. Tė gjitha kėto janė shkaqe, elemente, arsye dhe pėrpjekje, tė cilat duhet me mish dhe shpirt pėr t`i orientuar nė njė luftė joviolente, diplomatike, politike, tė frymės bashkėpunuese shpirtėrore drejt bashkimit kombėtar.

Sepse, tendencat e disa elementėve tė huaj, tė cilėt nė vazhdimėsi pėrpiqen qė Kosova tė mos ketė ushtri tė saj tė rregullt, tendencat e ish-UNMIKU-t, e sidomos tani tė EULEX-it, qė Kosova tė krijojė (deshėn shqiptarėt apo jo, pra shumica absolute) edhe nja 8-10 komuna tė banuara me serbė. Qė nė Kosovė tė kthehen tė paktėn gjysma e asaj popullsie, nga 600.000 sa ishin paraparė sipas unmikasve, pra 300.000 etj. Kur dihet se Kosova, kurrė nė historinė e saj nuk ka pasur mė shumė se 180.000 banorė serbo-malazezė. Dhe prej tyre gjysma nuk kanė qenė vendės, por popullsi koloniste e sjellė sipas situatave qė i ka krijuar; MSKS, ish-Jugosllavia e parė, 1929-1939 dhe ish-Jugosllavia avnoiste 1945-1999. Historia e kėtyre periudhave pėr shqiptarėt e Kosovės natyrore ėshtė tepėr mosmirėnjohėse. Prandaj, ka njė mijė e njė arsye, qė shqiptarėt nė G. Ballkanik tė mendojnė, punojnė, tė pėrpiqen me tė gjitha forcat politike, diplomatike, me miqtė, aleatė dhe me atė ekonomi, me tė cilėn disponojnė brenda dhe jashtė nė diasporė, pėr krijimin e kushteve, rrethanave dhe mundėsive pėr bashkim kombėtar.

Sepse, ata vetėm bashkimi i shpie drejt njė prosperiteti, zhvillimi dhe konsolidimi si komb, shtet dhe bashkėsi mė tė fuqishme, mė tė zhvilluar dhe shumė mė tė respektuar nė botė. Pėr t`u arritur kjo, nevojitet qė sė pari tė eliminohen partikularizmat, duke u zhdukur interesat partiake, mbi ato kombėtare, vjedhjet, ndėrprerjet e ndjekjeve tė trurit, kthimin e tij kudo nga kanė ikur ata nė diasporė. Shmangien e luftės sė egėr dhe tepėr tė pakompromis, tė fushatave para, gjatė dhe paszgjedhore, ngritja e vetėdijes votuese etj., qė tė mos zgjidhėn njerėz pa kapital kombėtar, jopatriotė, jonjerėzor e jo human etj. Ka rėndėsi jetike se kush ku, dhe nga ēfarė familjeje vjen, nė vende udhėheqėse shtetėrore dhe institucionale etj. Prandaj, nga kjo ēėshtje duhet nisur pastrimi i dosjeve nga e kaluara, i atyre qė gjatė gjithė jetės bėnė karrierė nė frymėn servile dhe nė dėm tė gjeneratave, tė cilat vuajtėn nėpėr burgje dhe kaluan kalvare tė tjera mizerabėl, vetėm e vetėm pėr liri, bashkim dhe pėr demokraci.

Pėrpjekjet pėr tė ringjallur parullėn e “Bashkim-Vėllazėrimit”, pėr tė krijuar diē tė hibridizuar nga shqiptarėt nė “kosovarė”. Pėrpjekjet qė tė harrohet e kaluara aq e trishtuar e kėtij populli, jashtė kufijve tė Shqipėrisė, madje edhe lufta e fundit e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė barazi me kthimin, nė ish-Jugosllavinė avnoiste-titiste. Unė, p.sh., kam menduar se para, gjatė dhe pas luftės nė Kosovė, nuk ka elemente tė shumta tė tipit Basri Pllana, me tė cilin sot e kėsaj dite, edhe pėr kundėr distancimit publik ndaj tij, jo mė pak se 80-90.000 shqiptarė tė kėtij llagapi (mbiemri) vazhdojnė tė jenė tė nėnēmuar! Tani, fare mirė ėshtė kuptuar se nė Kosovė ka tė tillė apo tipa tė Basriut, me qindra, nė ēdo fis, ēdo llagap, madje nė detyra tė niveleve mjaft tė larta shtetėrore e institucionale etj.

Tė atillė, tė cilėt, natė e ditė luftuakan, qė tė vazhdohet “miqėsia e vjetėr e kumarisė me komshinjtė, tė cilėt me shumicė, gjatė luftės ishin vrastarė, tė bashkuar me tė gjitha njėsitė, dhe ordhitė serbe nė Kosovė. Pse atėherė, ne jemi duke i vuajtur pasojat e njė apo dy-tre vetėve, me shembuj konkretė, dhe me emra apo mbiemra tė anatemuar?! Shikoni, asnjė (pllanė) nuk gjendet nė Kuvend, asnjė, (pllanė), nuk gjendet nė qeveri, asnjė nga ky llagap nuk gjendet nė Presidencė! Kėtij mbiemri me njė numėr mjaft tė madh banorėsh, pavarėsisht vuajtjeve, sakrificave, madje sakrificave historike, pavarėsisht ngritjes intelektuale, bashkė me llagapet e tjera tė njė emėrtimi tė huaj, por tė ndodhur e tė quajtur muhaxhirė, kurrė mė shumė nuk janė lėnė anash, sesa nė kėta dhjetė vjetėt e kėsaj lirie. Sidomos nga zgjedhjet e fundit dhe shpalljes sė shtetit tė Kosovės etj.

Edhe pse muhaxhirėt qysh nga shpėrnguljet e mėdha tė vitit 1877-‘78, e deri nė qershor tė vitit 1999, pėrherė kanė qenė shumė tė ndjekur, persekutuar, burgosur, vrarė etj. nė Kosovė! Fundja, kjo ishte dhe edhe sot e kėsaj dite, ėshtė vepėr pėrqarėse e armikut, jerli-muhaxhirė, qė s`do tė thotė tjetėr pos tė ardhur, tė shpėrngulur dhe vendės etj., edhe pse kjo ēėshtje nuk do tė duhej tė paraqiste ndonjė paradoks tė madh, sepse i ndjeri dr. Sabit Uka e ka shpjeguar bukur mirė nė tė 4 veprat e tij. Sė fundi, s`do dalė nga tema, e cila ka njė rėndėsi krejtėsisht tė njė natyre tjetėr, sepse s`ka grurė pa egjėr dhe nuk ka fis pa ndonjė pis, as shtėpi pa tym a dollap, derė a dritare! Shtruarja e temave tė tilla nė kėtė kohė para zgjedhjeve (mendohet nė Shqipėri, por dhe ato lokale nė Kosovė), pėr ndokėnd mund tė duken nga pak absurde! Por, sado-kudo, pėr ndonjė politikan, diplomat dhe pėr shqiptarėt, tė cilėt e duan kombin, atdheun, shtetin dhe mirėqenien e popullit tė vet, ia vlen prurja dhe shtruarja e kėtyre mendimeve, tė paktėn pėr t`i zbutur gjakrat e atyre.

Se nuk ėshtė gjithēka dhe mbi tė gjitha, vetėm karriera pėrfituese, jokombėtare, pra vetėm pėrfituese vetjake, familjare, klanore, farefisnore etj., etj. Unė thjesht e them, se vetėm bashkimi na shpie drejt prosperitetit, zhvillimit tė mirėfilltė ekonomik, drejt sigurisė sė plotė tė tė mirave kombėtare etj., pavarėsisht pranisė sė NATO-s, e cila tashmė ka shkelur nė njė pjesė tė hapėsirės kombėtare, e cila prani nuk do tė thotė se ka zgjedhur ēdo gjė dhe gjithēka do tė jetė okej, sepse NATO-ja ka strategjinė e saj politike, diplomatike e nė rend tė parė atė ushtarake-gjeo-strategjike, sigurinė e njė hapėsire sa mė tė gjerė etj. Kurse, shqiptarėt duhet tė kenė strategjinė e tyre sublime; bashkimin si fuqi tė vetme, tė ngritjes sė mirėqenies, afinitetit, zhvillimit dhe prosperitetit ekonomik urban dhe rural, detar dhe malor, turistik, kulturo-artistik dhe shkencor etj.

Bashkimi ėshtė fuqi endogjene dhe energjike...! E kėtė e dėshmojnė ekzistimi i SHBA-ve, NASE-sė, NATO-s, pra e dėshmojnė ekzistenca e shoqėrive kolektive, sociale e grupimeve si tė bletėve, thneglave etj., pra e shtetit monolit e kombėtar, jo kaq heterogjen. Zaten, lufta pėr ekzistencė nė natyrė e imponon si tė domosdosėėm bashkimin, i cili krijon fuqinė, jo pėr tė dominuar, sa pėr tė ekzistuar! Kjo s`ėshtė kurrfarė fshehtėsie, por mė se e domosdoshme dhe e provuar historikisht me shembuj konkretė tė vetė ekzistimit tė kombit dhe shtetit.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17948
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.