Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 1 > Verior
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 28.4.2009, 18:46   1

Shkrim i cituar Z1: Izraeli nuk e njeh Shqipėrinė Veriore


Citim:
Izraeli nuk ndryshon qėndrimin pėr Kosovėn

Izraeli nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės dhe pėr momentin nuk ka arsye pėr ndryshimin e kėtij qėndrimi, ka deklaruar ambasadori izraelit nė Beograd, Artur Kol.

"Kohė pas kohe na pyesin se sa ėshtė i qėndrueshėm dhe i fortė ky vendim, por fakti tregon se ka kaluar mė shumė se njė vit dhe nuk ka pasur ndryshime nė pozicionin e Izraelit. Populli dhe qeveria serbe duhet ta vlerėsojnė pozicionin e Izraelit, i cili shpreh miqėsinė mes dy vendeve", ka vlerėsuar ambasadori izraelit.

Ai megjithatė ka shprehur zhgėnjimin e tij me politikėn shtetėrore tė Serbisė sa i pėrket Iranit, duke thėnė se Beogradi nuk ka dėnuar shtetin (Iranin) i cili "inkurajon dhe mbėshtet terrorizmin". /QIK/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=4188
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2009, 12:14   2
qiellikalter
 
Njėkohėsisht shihet edhe se sa e vlerėsojnė miqėsinė me shqiptarėt, zotėrinjtė izraelitė. Sa shpejt e harruan Luftėn e 2 Botėrore, po bota me rrota ėshtė, ku i dihet, mund tė vijė prapė rasti qė ēifutėt tė kenė nevojė pėr mbėshtetjen e popullit fisnik shqiptar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2009, 16:42   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Njėkohėsisht shihet edhe se sa e vlerėsojnė miqėsinė me shqiptarėt, zotėrinjtė izraelitė. Sa shpejt e harruan Luftėn e 2 Botėrore, po bota me rrota ėshtė, ku i dihet, mund tė vijė prapė rasti qė ēifutėt tė kenė nevojė pėr mbėshtetjen e popullit fisnik shqiptar.
Ky ėshtė njė rast i mirė pėr tė pėrsėritur njė thėnie timen, qė mė pėlqen shumė: "O skllav, o plebe, nuk i rruhet kujt pėr ty, s'ka dashuri mes popujsh, ka vetėm politikė".

Tash kjo arsyeton qė ne pa kurrėfarė problemi mund tė sulmojmė edhe ēdo mision ndėrkombėtar nė Prishtinė, pavarėsisht pėrrallave se "na ēliruan", dhe dėbimin e serbėve, sllavomaqedonėve etj. nga territoret tona. Por gjithnjė, me politikė nė zemėr. Kėshtu kryhen kėto punė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2009, 18:14   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Shteti i Izraelit ka interesa ekonomike/ushtarake, konkretisht shitblerje armėsh me Serbinė qė nė 1992 deri sot. Serbia ka pasur Izraelin eksportues nr. 1 tė armėve nė 1999 dhe ėshtė sot eksportuesi nr. 2 nė Izrael, pas SHBA-sė. Marrėdhėniet diplomatike mes dy vendeve janė tė mira, pėr tė mos shkuar mė thellė me Jugosllavinė.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	jeremic-israel.jpg
Shikimet:	470
Madhėsia:	42,5 KB
NNJ:	1623

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	jeremic-israel2.jpg
Shikimet:	463
Madhėsia:	44,8 KB
NNJ:	1624

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	jeremic-israel3.jpg
Shikimet:	443
Madhėsia:	34,6 KB
NNJ:	1625

http://www.b92.net/eng/news/politics...8&nav_id=46525

Edhe ShP (nr. 15) i eksporton armė Izraelit, por diku 8-10 herė mė pak se Serbia. Nga Ballkani merr kryesisht municione dhe armė tė lehta, pjesėn dėrrmuese tė armatimit i mbulon nga SHBA, pastaj tanket dhe pjesėt elektronike i mbulon nga BE (Gjermania, Franca).

Por nė lidhje me atė qė tha dhe Kandhaoni sipėr, Izraeli ėshtė shtet me politikė tė theksuar pragmatiste, nėse shikon se i volit diēka s'e ka pėr gjė tė ndryshojė kurs, kėshtu qė nuk ka qėndrime tė ngrira pėr kėto punė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2009, 20:42   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Duke pasur parasysh qėndrimin e Izraelit gjatė luftės shqiptaro-jugosllave, vihet re se qeveria e atėhershme me vetėdije ėshtė identifikuar me shtetin serb. Justifikimet e Sharonit (asokohe) ishin pėr "terrorizėm islamik" nė Shqipėri Veriore, njė qėndrim ky qė ėshtė mbajtur vazhdueshėm dhe deri tani vonė edhe nga gazetarėt e "Jerusalem Post"-it dhe "Haaretz"-it sa herė kanė folur pėr shqiptarėt nė rajon.

Kryeministra atė kohė kanė qenė Netanjahu, deri nė '99, dhe mandej Baraku. Qėndrimi i Izraelit si shtet ka qenė nga pak deri nė shumė pro Serbisė, nė dallim nga diaspora ēifute nė SHBA qė si rregull, tė paktėn publikisht, mban qėndrimin e shtetit amerikan dhe ka qenė pro ēėshtjes shqiptare.

Disa shkrime tė asaj kohe pėr tė marrė njė ide:

Citim:
Israel Sends Aid to Kosovo
Publication: Israel Faxx / Date: Wednesday, March 31 1999
By Arutz-7 News Service

Prime Minister Binyamin Netanyahu has condemned the Serbian slaughter of Albanians in Kosovo, but said that "Israel would not intervene in the political aspects of the matter." Foreign Minister Ariel Sharon refrained from expressing support for the NATO attack.

He sufficed with a blanket condemnation of all "violence against innocents," and urged the renewal of negotiations. Defense Minister Moshe Arens announced that a planeload of humanitarian-aid supplies would depart Tuesday evening for the Albanian refugees.

Arutz-7's Haggai Segal spoke with Albert Ashkenazi, secretary of the Jewish Community in Belgrade. Ashkenazi said that the Jewish community in Budapest, Hungary, has agreed to provide refuge for several Belgrade families until the end of the war.

"Belgrade itself boasts a vibrant Jewish communal life," Ashkenazi explained, "including courses in Hebrew language and Saturday night lectures of Jewish interest. Each year, our synagogue hosts 200 people at our community Passover Seder, but tomorrow night, after services, we'll have to settle for something more symbolic -- because of the war. Despite the situation, our rabbi has ensured that basic supplies such as matzah and wine are available."

http://www.allbusiness.com/middle-ea.../395727-1.html

Citim:
CRISIS IN THE BALKANS: THE ISRAELIS
Netanyahu's Absence of Outrage Over Atrocities Ignites a Debate

Criticized for his Government's muted response to the expulsion and killings of ethnic Albanians in Kosovo, Prime Minister Benjamin Netanyahu today condemned mass murder by anyone in the conflict and said Israel would send aid to the refugees.

The absence of an explicit Government condemnation of the Serbian campaign has set off debate in Israel on the moral obligation of the Jewish state to speak out against atrocities that some people say are reminiscent of the Holocaust.

Members of the political opposition and some commentators have argued that the searing Jewish memory of the Holocaust should have prompted an unambiguous and emphatic Israeli denunciation of Serbian ''ethnic cleansing.''

But Mr. Netanyahu's words today were carefully chosen. ''Israel condemns all mass murder, committed by the Serbs or by any other element,'' he said. ''We condemn it because of our history and our moral view.''

Foreign Minister Ariel Sharon has also limited himself to a general denunciation, avoiding expressions of support for the NATO air strikes. He said that Israel takes ''a grave view of the terrible acts there, especially against innocent civilians'' and he urged an immediate resumption of negotiations. His remarks were welcomed by the Yugoslav Ambassador as an expression of neutrality.

There were varying explanations for the cautious Israeli response. ''The situation there is complex, and we don't want to take sides,'' said Raanan Gissin, an aide to Mr. Sharon. ''It's simplistic to say that one side is good and the other is bad. We don't want to get into that. We condemn any genocide and any attacks on innocent people.''

The newspaper Haaretz, citing an unnamed adviser to Mr. Sharon, said that he was in fact motivated by a sense of historic debt to Yugoslavia, whose partisans helped Jews and fought with them against the Nazis. The paper added that Mr. Sharon was apparently also interested in smoothing Israel's budding relations with Russia, an ally of Serbia, and that he had rebuffed subordinates who urged him to explicitly condemn the Serbs.


But Shlomo Avineri, a a former director-general of the Foreign Ministry, said in a radio interview: ''You can't be neutral between a murderer and his victim. That's the criticism that we, as Jews, as Israelis, have always leveled at foreign nations, including the Swiss.''

http://www.nytimes.com/1999/03/31/wo...s-ignites.html

Citim:
Sharon: Muslim Control of Kosovo Could Threaten Europe
Publication: Israel Faxx / Date: Wednesday, April 7 1999
By Deborah Tate (VOA-Jerusalem)

Israel's foreign minister says an independent Muslim state of Kosovo could become a center for Islamic militancy that would threaten all of Europe.

Ariel Sharon says an independent Kosovo could unite with Albania and create a greater Islamic state that could threaten European stability. In an interview with Israel Radio, Sharon said "The free world must heed the risk posed by the possible independence of Kosovo."


He said the United States and NATO must stop what he called the tragedy of Kosovo's refugees as soon as possible. But, he added, they cannot ignore the long-term political stakes created by the situation.

Last week, Sharon was quoted in an Israeli newspaper saying Israel had reason not to back NATO airstrikes against Yugoslavia, because NATO may one day try to use force to impose a solution to the Israeli-Palestinian conflict.

http://www.allbusiness.com/middle-ea.../395776-1.html
Citim:
Israeli's Kosovo Remarks Raise Ire
By Tracy Wilkinson / April 09, 1999

Israeli Foreign Minister Ariel Sharon goes calling today on his American counterpart, Madeleine Albright, amid a furor here over signs that he is not exactly thrilled about the U.S.-led bombing campaign in Yugoslavia.

At the Washington meeting, Secretary of State Albright is expected to convey U.S. displeasure over recent statements in which the hawkish Sharon suggested that NATO intervention could help transform an autonomous Kosovo into a springboard for Islamic fundamentalist terrorism.


For the second time in two weeks, Israeli Prime Minister Benjamin Netanyahu tried to distance himself from Sharon's statements and said the foreign minister was merely expressing his personal opinion. Sharon's comments were widely criticized here as ill-timed and insensitive.

"It is not as if people don't think about these things, but this isn't the time to talk about it," one senior Israeli official said.

The flap over Sharon's remarks comes as part of a wider debate in Israel over the government's initial ambivalence about the crisis, in which top leaders were reluctant to criticize a historical ally, the Serbs, or alienate a newfound friend, Russia, which has close ties with Serbia.

Sharon has called on both the Yugoslav government and U.S.-led NATO forces to end the "human tragedy" unfolding in the southern Balkans, and he signed off on aid shipments to Albania and Macedonia. But some Israelis complain that Sharon has delivered neither the full support for the North Atlantic Treaty Organization nor the stern condemnation of Yugoslavia that might be expected from a staunch U.S. ally.

His reticence is in marked contrast to the rest of the country, which is enthusiastically holding telethons, rallies and fund-raising drives in support of Kosovo Albanian refugees. Six planeloads of food, tents and other supplies have been dispatched and a 100-bed field hospital set up in Macedonia, which has sheltered many refugees.

Israel also announced that it will accept an initial group of 100 Muslim refugees and give them the same financial aid package that immigrating Jews receive.

After his meeting with Albright, Sharon will head for Moscow on Sunday. The trip--his third to meet with senior Russian officials in just two months--is sure to irk the Americans.

http://articles.latimes.com/1999/apr/09/news/mn-25714
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.9.2009, 01:23   6
Citim:
Izraeli e mbėshtet Serbinė

Presidenti serb, Boris Tadic, e ka falėnderuar Izraelin pėr pėrkrahjen qė i ka dhėnė Serbisė nė procesin e integrimit europian dhe si dhe pėr pėrkrahjen parimore “pėr ruajtjen e integritetit territorial dhe sovranitetit serb”.

“E ēmoj shumė faktin qė Izraeli pėrkrah integritetin territorial dhe sovranitetin e Serbisė dhe qė nuk e njeh pavarėsinė e njėanshme dhe tė paligjshme tė Kosovės”, ka thėnė Tadic, pas takimit me ministrin e Jashtėm izraelit, Avigdor Lieberman, i cili tė mėrkurėn ka qėndruar pėr njė vizitė zyrtare nė Beograd.

Lieberman ėshtė takuar edhe me shefin e diplomacisė serbe, Vuk Jeremic. Duke folur rreth Kosovės, dy ministrat kanė vlerėsuar se vetėm njė proces i ri negociator mes Beogradit dhe Prishtinės mund tė sjellė te zgjidhja stabile dhe afatgjatė pėr statusin e Kosovės, kanė shkruar mediat serbe.

“Izraeli nuk e njeh shpalljen e njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės dhe ne kėtė e ēmojmė shumė, duke marrė parasysh presionet qė ka Izraeli pėr ta bėrė kėtė”, ka thėnė Jeremic, nė njė konferencė tė pėrbashkėt shtypi me homologun e tij izraelit.

I pyetur se a po ushtrohet presion mbi Izraelin qė ta njohė Kosovėn, Lieberman ka thėnė se vendi i tij “prej vitit 1948 ėshtė nėn presion prandaj ėshtė mėsuar me kėtė”.

Gjatė vizitės sė djeshme nė kryeqytetin serb, Lieberman dhe Jeremic kanė nėnshkruar njė marrėveshje pėr heqje tė vizave mes dy vendeve.

Shefi i diplomacisė izraelite tė martėn ka qėndruar edhe nė Zagreb, ndėrkaq tė enjten do tė vizitojė Podgoricėn, nė kuadėr tė njė turi ballkanik.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../15379/C4/C13/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2010, 16:41   7
Citim:
Liberman: Al-Qaeda synon Ballkanin

Ministri i Jashtėm izraelit, Avigdor Liberman, paralajmėron se Al-Qaeda dhe grupe tjera ekstreme po mundohen qė tė krijojnė baza nė Ballkan.

Liberman pohoi se vlerėsimet e veta dhe tė shėrbimit informativ izraelit ia ka transmetuar kryeministrit maqedon, Nikola Gruevski, gjatė takimit tė pėrbashkėt nė Jerusalem.

Ai theksoi se informacionet aktuale tregojnė se rajoni i Ballkanit ėshtė “destinacioni i radhės”, ku rrjeti global terrorist islamik do tė organizojė operacionet e veta.

Duke mos hyrė nė detaje, Libermansi si burim tė kėtyre informacioneve i pėrmendi gjurmėt e parave tė programeve humanitare myslimane qė ēojnė drejt Ballkanit.

Shefi i diplomacisė izraelite kėrkoi nga Gruevski qė t’u mos lejojė ekstremistėve tė shtrijnė rrėnjėt e tyre nė Ballkan. Sipas Liberman, lėvizja ekstremiste islamike Hezbollah, tė cilėn e pėrkrahė Irani, tashmė ėshtė infiltruar nė Amerikėn Jugore, pėrderisa Al-Qaeda ėshė organizuar mjaft mirė nė Afrikė. (Beta)

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../22206/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2010, 11:28   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nga Reuters, dt.5:

Djathtas Libermani
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	gruevski5jnliberman.jpg
Shikimet:	417
Madhėsia:	32,5 KB
NNJ:	2249


Nė "Jad Vashem"
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	gruevski5jnjadvashem.jpg
Shikimet:	408
Madhėsia:	51,1 KB
NNJ:	2250

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	gruevski5jnjadvashem3.jpg
Shikimet:	383
Madhėsia:	30,1 KB
NNJ:	2252 Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	gruevski5jnjadvashem2.jpg
Shikimet:	409
Madhėsia:	55,9 KB
NNJ:	2251


Djathtas Shimon Peresi
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	gruevski5jnperes.jpg
Shikimet:	399
Madhėsia:	42,3 KB
NNJ:	2253

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	gruevski5jnperes2.jpg
Shikimet:	400
Madhėsia:	52,0 KB
NNJ:	2254
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2010, 22:54   9
Citim:
Israeli FM: Balkans to be Al-Qaeda's next target

JERUSALEM -- The Balkans will become a stronghold and a future target of Al-Qaeda and other extremist Islamic groups, Israeli FM Avigdor Lieberman has warned.

Lieberman made the statement in Jerusalem during his recent meeting with Macedonian Prime Minister Nikola Gruevski.

The Israeli minister spoke about his country's intelligence reports which suggested that the Balkans would be incorporated into the global network of Jihad, with Al-Qaeda and other extremist groups expanding their activities there.

Israeli website Ynetnews quoted Lieberman as telling the visiting Macedonian delegation that current data testifies to the fact that the Balkan region is global Jihad's next target for creating an infrastructure and recruiting activists.

"This can be seen from the attempts of Muslim charitable organizations to transfer funds to Africa and South America, to areas populated by Bosnians and Albanians," said the foreign minister.

For this reason, Lieberman urged Gruevski and his ministers to be suitably prepared in order to prevent what happened in Africa and South America from happening in the Balkans.

At the same time, the Israeli foreign policy chief noted that Al-Qaeda is trying to make use of the tensions between the region's majority Christian population, and called on the Macedonian PM to vigilantly monitor developments in his country, and in the Balkans.

http://www.b92.net/eng/news/region-a...7&nav_id=64306

Citim:
Bosnian FM to Lieberman: No al-Qaeda activities in Bosnia

Sven Alkalaj says Israeli FM's suggestion that Bosnia potential breeding ground for terrorists hurts it's international reputation

Bosnia's Foreign Minister has phoned his Israeli counterpart to protest against suggestions that Bosnia is a potential breeding ground for terrorists.

Sven Alkalaj said in a statement Thursday that such claims hurt Bosnia's international reputation.

Israeli Foreign Minister Avigdor Lieberman said on Tuesday he has information that the Balkan region is "the next destination" for al-Qaeda and other Islamic extremist groups to set up operations and pointed to areas populated by Bosnians and Albanians.

Alkalaj said the Bosnian intelligence service and international organizations say there are no terrorist training camps and no terrorist cells in Bosnia-Herzegovina. He asked Lieberman to share any credible information.

http://www.ynetnews.com/articles/0,7...831304,00.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2010, 22:58   10
Citim:
"Bosnia not training terrorists"

SARAJEVO -- Bosnian FM Sven Alkalaj has rejected as unfounded the warnings of his Israeli counterpart Avigdor Lieberman that the Balkans will Al-Qaeda's next target.

Alkalaj said Bosnia was firmly dedicated to fighting terrorism, and stressed that according to the intelligence gathered by this country and international organizations, there are no terrorist training camps there.

He went on to state that there are no terror cells in Bosnia, and that this country is not "a fertile ground for such activities".

According to Alkalaj, Bosnia's embassy in Israel was ordered to have a meeting in the Israeli MFA "concerning this case".

http://www.b92.net//eng/news/region-...8&nav_id=64323
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2010, 11:03   11
reparti kimik
 
Po ky ministri i Jashtėm bullgar, Ilir Meta, reagoi gjė? Bebi me biberon, Skėnder Hyseni? Ambasadori shqiptar nė Jeruzalem, Tonin Gjuraj?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.1.2010, 15:09   12
Citim:
Izraeli i quan shqiptarėt terroristė islamikė dhe nuk njeh pavarėsinė e Kosovės, ndėrsa ne mbajmė me ligj 27 janarin si ditė tė pėrkujtimit tė tė ashtuquajturit Holokaust
Kastriot Myftaraj

Ēdo 27 janar politikanėt shqiptarė bėjnė njė ritual neveritės nė parlament, njė ritual i cili ėshtė pėrcaktuar me ligjin nr 9270 dt. 23 9 2004 tė Kuvendit tė Shqipėrisė, sipas tė cilit 27 janari ėshtė Dita e Kujtesės, “Ditė e pėrkujtimit tė viktimave tė shfarosjes masive tė hebrenjve (Shoah) gjatė Luftės sė Dytė Botėrore”. Kjo gjė ėshtė bėrė pas njė vendimi tė OKB.

Me ligjin Nr 03/ L-064 tė 23 majit 2008 tė Kuvendit tė Kosovės, pėr festat zyrtare, nuk ėshtė pėrcaktuar 27 janari si Ditė e Kujtesės sė Shoahut, dhe kjo jo se nuk duan politikanėt kosovarė (kryeministri Thaēi para zgjedhjeve parlamentare tė vitit 2007 deklaroi se ka mbėshtetjen e lobit hebre nė Amerikė), por se nuk ka dashur UNMIK dhe EULEX. 27 janari ėshtė njė ditė pėrkujtimore ndėrkombėtare e pėrcaktuar nga OKB dhe kjo e fundit me anė tė Rezolutės 1244 e njeh Kosovėn si pjesė e Serbisė. Gjithsesi, derisa Kosova qeveriset mbi bazėn e Rezolutės 1244 tė OKB, Dita e Kujtesės ėshtė nė fuqi dhe atje.

Nuk do tė kishte asgjė tė keqe qė tė kishte njė ditė tė pėrkujtimit tė viktimave tė Holokaustit nė Shqipėri, edhe pse mė parė duhet tė kishte njė ditė tė veēantė pėr pėrkujtimin e viktimave shqiptare tė genocidit serb dhe grek ndaj shqiptarėve nė tė gjitha kohėrat, si dhe viktimat e komunizmit.

Se ėshtė fyese pėr kėto viktima kur ligji supozohet se u bėn vend atyre nė njė paragraf shtesė, ku thuhet: kjo ditė ėshtė edhe “Ditė homazhi pėr viktimat e dhunės kolektive, nė ēfarėdo forme tė ushtrimit tė kėsaj dhune si etnocid, gjenocid, aparteid”. Kėsaj i thonė, ligji e kemi bėrė pėr tė pėrkujtuar ēifutėt, por me kėtė rast po bėjmė sikur pėrkujtojmė edhe tė tjerėt, duke pėrfshirė edhe shqiptarėt, por pa i emėrtuar.

Duhet supozuar se Izraeli dhe ēifutėria botėrore do tė na ishin mirėnjohės ne shqiptarėve pėr kėtė ligj. Por jo. Qė prej vitit 2004 kur ėshtė miratuar ky ligj, Izraeli nuk ka lėnė gjė pa bėrė pėr tė shprehur, jo thjesht mosmirėnjohjen e vet ndaj shqiptarėve, por njė urrejtje thellėsisht sadiste pėr kombin shqiptar.

Izraeli e shprehu (mos) mirėnjohjen e vet pėr miratimin nga parlamenti i Shqipėrisė, por edhe i Kosovės, tė Ditės sė Kujtesės, nė njė mėnyrė aq cinike saqė edhe nazistėt qė dolėn nė Gjyqin e Nurenbergut do ta kishin zili fantazinė sadiste tė izraelitėve, pėr t’ u shfajėsuar pėr krimet e tyre ndaj ēifutėve.

Nė 7 gusht 2006, kryeministri izraelit i kohės Ehud Olmert, nė njė intervistė pėr gazetėn gjermane “Welt am Sonntag”, reagoi kėshtu ndaj kritikave qė erdhėn nga Europa pėr aksionin ushtarak izraelit nė Liban: “Ku e marrin ata tė drejtėn t’ i predikojnė Izraelit? Vendet europiane sulmuan Kosovėn dhe vranė dhjetė mijė civilė! Dhjetė mijė civilė! Dhe asnjė nga kėto vende nuk kishte vuajtur para kėsaj nga njė raketė e vetme!”

Kėshtu Olmert, viktimat shqiptare tė genocidit serb nė Kosovė, ia atribuon fushatės sė bombardimeve tė NATO ndaj Serbisė. Kjo ėshtė njėlloj sikur tė thuhet sot se viktimat e Holokaustit erdhėn si pasojė e bombardimeve ajrore tė amerikano-britanikėve ndaj Gjermanisė naziste! Kjo gjė pėr hir tė sė vėrtetės nuk u shkoi ndėrmend as nazistėve cinikė qė dolėn si tė akuzuar nė Gjyqin e Nurenbergut.

Ariel Sharon, nė kohėn e fushatės ajrore tė NATO kundėr Serbisė u shpreh kundėr veprimit tė NATO duke thėnė se fushata do tė kishte si rezultat krijimin e Shqipėrisė sė Madhe.

Se ē’ dėm i bėnte Izraelit qė gjendet nė Lindjen e Mesme, mė shumė se 2000 km larg, kjo “Shqipėri e Madhe” duket e pakuptueshme. Aq sa ē’ duket e pakuptueshme mosnjohja nga Izraeli e pavarėsisė sė Kosovės, nė njė kohė qė sponsori kryesor i saj janė SHBA, aleati mė i ngushtė i Izraelit. Kjo gjė gjithsesi ėshtė shumė mė e dėmshme pėr vetė Izraelin se pėr Kosovėn, pasi zbulon se si Izraeli, me anė tė lobit ēifuto-amerikan, kėrkon tė manipulojė politikėn globale amerikane, edhe nė rajone larg Lindjes sė Mesme, ku shteti ēifut nuk ka interesa tė drejtpėrdrejta.

Shtetarėt izraelitė tė tė gjitha krahėve tė politikės, duket sikur po bėjnė njė garė pėr tė denigruar kombin shqiptar. Pas zgjedhjeve tė fundit nė Izrael, qeveria e re deshi tė kapėrcente atė tė vjetrėn nė fantazinė e pėrbindshme sa i pėrket urrejtjes ndaj shqiptarėve.

Nė fillim tė vitit 2010, ministri i Punėve tė Jashtme i Izraelit, Avigdor Lieberman, nė njė takim me kryeministrin maqedonas, Gruevski, e befasoi kėndshėm kėtė tė fundit, duke i dhėnė njė leksion gratis pėr terrorizmin islamik nė Ballkan. Lieberman tha se: “Informacionet e tashme tregojnė qartė se Ballkani ėshtė destinacioni i radhės i Xhihadit global, i cili ka qėllim qė kėtu tė krijojė infrastrukturėn e vet dhe tė sigurojė rekrutė… kjo duket nga veprimtaria e disa organizatave islamike dhe saudite tė cilat i kanė transferuar paratė e tyre nė Afrikė dhe Amerikėn Jugore, dhe qė tash po provojnė t’ i sjellin ato nė zonat e banuara nga bosnjakė dhe shqiptarė”.

Nuk i mjaftokan Izraelit shqetėsimet qė ka me terrorizmin islamik nė brenda vendit dhe pėrreth tij, por tash na del se na u marrka edhe me terrorizmin islamik nė Ballkan?! Se pėrse shqetėsohet Lieberman nga terrorizmi islamik nė Ballkan, ku ka shumė pak ēifutė, kjo gjithashtu ėshtė e pakuptueshme, veē nė rast se Lieberman shqetėsohet pėr kriptoēifutėt me banim nė Ballkan, prania e tė cilėve pėrbėn shkakun e angazhimit tė ēifutit Soros nė Ballkan dhe nė Europėn Lindore nė pėrgjithėsi.

Ėshtė e vėrtetė se nė hapėsirėn shqiptare, nė Republikėn e Shqipėrisė, Kosovė, Maqedoni etj., ka ekstremistė islamikė, por njė gjė tjetėr ėshtė ekstremisti islamik dhe njė gjė tjetėr ėshtė terroristi islamik. Ekstremisti mund tė lexojė libra dhe tė bisedojė nė kafeteri. Terroristi ėshtė ekstremist qė bėhet aktiv, activist i dhunshėm. Izraelitėt e dinė mirė kėtė dallim. Deklarata e Lieberman influencon qė ekstremistėt islamikė nė hapėsirėn shqiptare tė kthehen nė terroristė islamikė. Se nuk ka stimul mė tė mirė pėr kėtė gjė se tė pėrzihet Izraeli nė ēėshtjet religjioze nė Ballkan, duke njohur ndjeshmėrinė, nė trajtė resentimenti qė ekziston ndaj Izraelit dhe ēifutėrisė botėrore, jo vetėm tek muslimanėt por edhe tek tė krishterėt e tė gjitha llojeve.

Unė mendoj se qėllimi i deklaratės sė Lieberman ka qenė pikėrisht qė tė nxitė shndėrrimin e ekstremistėve nė terroristė. Izraeli ėshtė i interesuar qė tė ndodhė kėshtu, pėr shkak se ai nuk e shikon me sy tė mirė angazhimin ushtarak amerikan nė Ballkan dhe posaēėrisht nė hapėsirėn shqiptare. Kjo ndodh se Izraeli mendon se tejshtrirja amerikane nė rajone si Ballkani, rrezikon qė SHBA tė mos jenė nė gjendje t’ i japin Izraelit ndihmėn qė ai pret nė rast rreziku.

Prej kėtej edhe mosnjohja nga e Izraelit e pavarėsisė sė Kosovės. Deklarata e Lieberman se shqiptarėt nė Ballkan janė bartės tė terrorizmit islamik, paralajmėron bashkėpunimin e Izraelit me fqinjėt ballkanikė tė shqiptarėve pėr tė zbatuar skenarė tė terrorizmit islamik nė hapėsirėn shqiptare, ashtu qė shqiptarėt tė trajtohen si palestinezėt, duke u ushtruar genocid mbi ta.

Gjėja mė e turpshme pas deklaratės antishqiptare tė Lieberman ishte mosreagimi i Tiranės zyrtare. Ministri i Punėve tė Jashtme i Bosnjė-Herzegovinės, boshnjaku musliman Sven Alkalaj reagoi duke i telefonuar homologut izraelit dhe duke i shprehur protestėn e vet pėr kėtė deklaratė tė cilėn e quajti tė pabazė dhe dashakeqe pėr vendin e vet.

Nga Shqipėria nuk pati asnjė reagim zyrtar, kur duhet tė kishte dhe tė forta madje. Ėshtė me tė vėrtetė tejet indinjuese qė tė fyhesh si komb nga njė njeri si Lieberman, i cili ėshtė njė njeri qė ka ikur nė moshėn 20 vjeē nga Bashkimi Sovjetik dhe qė kur shkoi nė Izrael ka punuar si hamall nė aeroportin “Ben Gurion”. Reagim duhet tė kishte edhe nga Kosova. Pse nuk flet kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi, tash qė Izraeli nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės, kur Thaēi para zgjedhjeve tė nėntorit tė vitit 2007 u mburr publikisht se ka mbėshtetjen e lobit hebre nė Amerikė? Nė Mesjetė nė viset shqiptare ka qenė njė dokje e mirė qė kėsi burrash me u dhėnė dajak me tupan nė sheshin e tregut.

Izraeli dhe ēifutėria botėrore e pėrfaqėsuar nė Shqipėri nga Soros, e urrejnė kombin shqiptar dhe duan ta shohin atė nė gjendjen e palestinezėve, nė Gaza dhe Bregun Perėndimor tė Lumit Jordan, ku rolin e izraelitėve ta kenė fqinjėt e shqiptarėve sllavėt dhe grekėt. Kjo urrejtje nuk mund tė vijė thjesht se ēifutėt i shohin shqiptarėt si komb qė nė pjesėn mė tė madhe ėshtė musliman. Kjo urrejtje nuk mund tė vijė as ngase pretendohet se gjatė Luftės sė Dytė Botėrore disa pak ēifutė u qenkan dorėzuar nazistėve nga shqiptarėt nė Kosovė. Edhe qeveria serbe e kohės sė okupacionit gjerman bashkėpunoi me nazistėt nė pėrndjekjen e ēifutėve, duke u dorėzuar gjermanėve shumė mė tepėr ēifutė, e megjithatė Izraeli nuk ia ze pėr tė madhe Serbisė sot kėtė gjė. Urrejtja e ēifutėve ndaj shqiptarėve shkon deri nė kufijtė e urrejtjes sė nazistėve ndaj ēifutėve.

Nė rrethanat kur Izraeli dhe ēifutėria botėrore shfaqin kėtė urrejtje kundėr kombit shqiptar, duke qenė mosnjohja e pavarėsisė sė Kosovės, dhe deklaratat e zyrtarėve tė lartė izraelitė thjesht simptoma tė kėsaj urrejtjeje, ėshtė e nevojshme qė Shqipėria tė reagojė deri edhe duke pezulluar ligjin pėr Ditėn e Kujtesės sė Shoahut.

Nėse qeveria dhe parlamenti nuk reagojnė, sė paku duhet tė kishte protesta qytetare antiizraelite, ku tė digjej flamuri ēifut. Mua mė vjen turp qė ky 27 janar kaloi pa protesta tė tilla dhe do tė pėrpiqem qė vitin e ardhshėm tė organizoj njė tė tillė. Tė them tė drejtėn arsyeja kryesore pėr tė cilėn nuk e organizova kėtė vit njė protestė tė tillė ishte se kėto ditė nuk gjeta nė Tiranė njė flamur izraelit pėr ta djegur, por deri nė 27 janarin e ardhshėm do tė kujdesem qė ta gjej, madje pres qė dashamirėt tė mė ēojnė sa mė shumė flamuj tė tillė.

Ēifutėt duhet tė mėsohen tė na respektojnė, nėse duan qė t’ i respektojmė. Pėrse u dashka qė ne shqiptarėt tė nderojmė viktimat e Holokaustit, kur ēifutėt fyejnė viktimat tona.

Kjo historia e Holokaustit ėshtė bėrė si debati mes gjeocentristėve dhe heliocentristėve nė Mesjetė, duke qenė Holokausti si teoria se toka ėshtė nė qendėr tė gjithėsisė dhe dielli dhe planetėt e tjerė rrotullohen rreth saj. Kėshtu edhe Holokausti duhet tė jetė nė qendėr tė historisė dhe tė gjitha gjėrat tė sillen rreth tij. Ai qė e ve nė dyshim kėtė shpallet mohues i Holokaustit, njė term ky qė ka konotacion fetar, pasiqė praktikisht do tė thotė heretik. Kjo ėshtė fyerje pėr intelektin njerėzor.

Koha tregoi se gjeocentrizmi ishte njė gjė e rreme, njė dogmė qė nuk rezistoi dot, edhe pse kritikėt e saj u dogjėn nė turrėn e druve. Duket se tė njėjtin fat do tė pėsojė edhe i ashtuquajturi Holokaust, apo Shoah, siē u pėlqen ta quajnė ēifutėt. Kur dogma e Holokaustit tė shkėrmoqet, do tė dalė e vėrteta se nazistėt nuk kanė vrarė mė tepėr se nja 6000 ēifutė.

Tekefundit, nėse nazistėt do tė kishin vrarė 6 milion ēifutė, atėherė kush dreqin e krijoi shtetin e Izraelit tre vjet pas Luftės sė Dytė Botėrore, kur dihet se ēifutėt e Amerikės nuk shkuan atje, se Izraelit i duhej lobi ēifuto-amerikan, pėr tė pėrdorur Amerikėn si lopė qė e mjel dhe si qen roje njėkohėsisht?

Nė njė intervistė pėr mediat amerikane nė mars 2009, gazetari Lally Weymouth e pyeti Liebermanin: “Shumė njerėz nė Amerikė mendojnė se ju jeni racist. Ēka do t’ u thoni atyre?” Pėrgjigjia e Lieberman ishte: “Ata janė tė shokuar qė ne jemi kaq tė suksesshėm”.

Kur dėgjon Liebermanin, nuk mund tė mos i shkojė mendja njeriut se edhe sikur tė jenė vrarė vėrtet gjashtė milion ēifutė me Holokaustin, kjo gjė e ka pasur njė tė mirė, se bota do tė kishte pasur shumė mė tepėr njerėz si Lieberman, Olmert, Sharon e tė tjerė si ata.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=21766
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.5.2010, 22:20   13
Citim:
Izraeli dhe Maqedonia marrėdhėnie tė shkėlqyera

Kryetari i Qeverisė sė Republikės sė Maqedonisė, zoti Nikolla Gruevski, tė sot hėnėn realizoi takim me ministrin e punėve tė jashtme tė Shtetit tė Izraelit, zotin Avigdor Liberman.

Nė takim u pėrshėndetėn dhe u theksuan marrėdhėniet e shkėlqyera politike tė cilat mbretėrojnė nė marrėdhėniet mes dy vendeve. Mes dy shteteve nuk ka ēėshtje tė hapura.

U vu theks nė intensifikimin e bashkėpunimit ekonomik mes dy vendeve dhe thellimin e marrėdhėnieve ekonomike.

Kryetari i Qeverisė i theksoi reformat tė cilat Republika e Maqedonisė i implementon nė drejtim tė modernizimit tė vendit dhe sigurimin e kushteve pėr tėrheqje tė investimeve dhe krijimin e biznes klimės tė mirė.

Ministri Liberman e theksoi falėnderimin e Shtetit tė Izraelit pėr kujdesin e Republikės sė Maqedonisė ndaj pjesėtarėve tė bashkėsisė hebreje dhe respektimin e pėrparimit tė tė drejtave dhe interesave tė tyre kulturore.

Dy bashkėbiseduesit shkėmbyen mendime edhe pėr pėrparimin konkret tė bashkėpunimit ekonomik, me theks nė fushėn e zhvillimit tė turizmit, bashkėpunimin nė sferėn e bujqėsisė dhe shėndetėsisė publike, si dhe kėmbimin e pėrvojave nė sferėn e arsimit. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...08bd1fcdd&ln=3
Citim:
Liberman: Grupe terroriste penetrojnė nė Ballkan

Shkup, 3 maj- Kėrcėnimet mė tė mėdha tė sigurisė nuk vijnė nga Ballkani, por nga Iraku, Afganistani, Irani dhe Pakistani. Kėshtu deklaroi tė hėnėn nė Shkup zėvendėskryeministri dhe ministėr i Punėve tė Jashtme i Izraelit, Avigdor Liberman, i cili ndodhet nė vizitė dyditėshe nė Maqedoni.

Pas takimit me homologun e tij, Milloshoski, Liberman theksoi se pėr gjendjen e sigurisė nė rajon Izraeli ka nėnshkruar marrėveshje pėr bashkėpunim me Greqinė, qė ėshtė kornizė pėr bashkėpunim me tė gjitha vendet-anėtare tė NATO-s.

“Sot kemi njė rajon mė stabil ballkanik. Maqedonia ėshtė shembull shumė i mirė i cili kontribuon pėr stabilitetin jo vetėm tė Ballkanit, por edhe nė Irak, Afganistan, qė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr arritjen e qėllimit-siguri nė botė”, sqaroi ai.

Shefi i diplomacisė izraelite shprehu shqetėsim pėr, siē tha “penetrimin e fuqishėm tė grupeve radikale terroriste nėpėr botė, pėrfshirė edhe Ballkanin”.

Libermani vlerėsoi se mėnyrė mė e mirė pėr zgjidhjen e ēėshtjeve, siē janė kontesti pėr emrin mes Maqedonisė dhe Greqisė ėshtė komunikimi i drejtpėrdrejtė. “Shpresojmė se sė shpejti Maqedonia do tė bėhet anėtare e NATO-s dhe e BE-sė”, theksoi ai.

Ndėr temat e hapura nė takimin Liberman-Milloshovski njoftohet tė kenė qenė mundėsitė e pasurimit tė komunikimit bilateral, bashkėpunimi nė fushėn e ekonomisė, turizmit, bujqėsisė dhe arsimit, me theks nė teknologjinė informatike.

“Republika e Maqedonisė dhe Izraeli jo vetėm si shtete, por edhe si popuj historikė kanė njė traditė tė miqėsisė dhe bashkėpunimit. Kjo traditė sot ėshtė shndėrruar nė komunikim tė sinqertė dhe bilateral, e cila pritet tė vazhdojė me intensitet tė rritur", deklaroi Milloshoski pas takimit.

Duke i konfirmuar marrėdhėniet e mira tradicionale, Liberman mes tjerash e pėrshėndeti aktivitetin e Qeverisė dhe tė bashkėsisė hebraike pėr Qendrėn memoriale tė Holokaustit, e cila pritet tė hapet vitin e ardhshėm, nė prezencė tė delegacionit tė lartė nga Izraeli.

Liberman, i shoqėruar nga delegacioni i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe njė grupi tė biznesmenėve izraelitė ėshtė pritur edhe nga Presidenti Gjorgje Ivanov, kryeministri Nikolla Gruevski, kryetari i Parlamentit, Trajko Veljanoski, si dhe nga nėnkryetari i Qeverisė, Vlladimir Pesheski.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,20250
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.5.2010, 11:17   14
kalimtar/e
 
S'ėshtė ēudi qė shteti i Izraelit tė ndjekė udhėn qė kanė hapur etėrit e tij. Nuk duhet harruar mes tė tjerash qė kryeministėr i Anglisė gjatė Kongresit famėkeq tė Berlinit ishte Benjamin Disraeli.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2010, 22:01   15
Citim:
Berisha i kėrkon Izraelit ta njohė shtetin e Kosovės

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, u takua me zėvendėskryeministrin, njėherėsh ministėr i Energjisė Atomike tė Izraelit, Dan Meridor, ndėrsa me kėtė rast u vlerėsuan marrėdhėniet e shkėlqyera politike qė ekzistojnė ndėrmjet dy vendeve e qeverive.

Me kėtė rast, kryeministri i Shqipėrisė i kėrkoi zėvendėskryeministrit izraelit qė qeveria izraelite tė marrė nė konsideratė dosjen e Kosovės, si njė kontribut i rėndėsishėm ndaj rajonit, duke theksuar se pavarėsia e Kosovės tashmė e certifikuar nga vendimi i GJND-sė.

http://www.kosova-sot.info/politike/...etin-e-kosoves
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2011, 21:52   16
Citim:
Izraeli refuzon ta njohė pavarėsinė e Kosovės

Ambasadori i Izraelit nė Beograd, Artur Koll ka thėnė se nuk ka ndryshim tė qėndrimit izraelit ndaj Kosovės. Pasi ka folur pėr nevojėn e krijimit tė shtetit tė Palestinės dhe, siē ka thėnė ai, pėr dėshirėn e Izraelit pėr kėtė shtet, Koll ka shfaqur frikėn se ky shtet mund tė njihet nga Kombet e Bashkuara dhe ai kėtė gjė e ka quajtur tė rrezikshme.

Nė njė intervistė pėr gazetėn serbe “Veēernje Novosti”, i pyetur nėse sheh ngjashmėri ndėrmjet Palestinės e Kosovės, Koll ėshtė pėrgjigjur se “ato janė dy ēėshtje tė ndryshme”.

Ndėrsa nė konstatimin e gazetės se Izraeli i mbetet qėndrimit tė mos e njohė pavarėsinė e Kosovės, Koll ka thėnė se nuk ka ndryshim nė qėndrimi e Izraelit se konfliktet duhet tė zgjidhen me marrėveshje tė drejtpėrdrejta bilaterale.

http://www.kosova-sot.info/politike/...sine-e-kosoves
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 15:30   17
Citim:
Lieberman do tė vizitojė Shqipėrinė

Izraeli do tė kėrkojė edhe mbėshtetjen e Tiranės zyrtare, pėr tė mos lejuar krijimin e njė shteti palestinez.

Siē raporton e pėrditshmja “Jerusalem Post”, shefi i diplomacisė izraelite, Avigdor Lieberman ėshtė nisur drejt Kroacisė, nė kuadėr tė njė turi, qė do ta sjellė atė edhe nė Shqipėri e Austri.

Lieberman do tė pėrpiqet tė bindė kėto vende qė tė mos i japin mbėshtetje kėrkesės palestineze pėr shtetėsi nė OKB, nė muajin shtator.

Vizita e Liberman nė Shqipėri pritet tė shėnojė dhe vizitėn e parė tė njė ministri tė Jashtėm izraelit pas 17 vitesh. Sipas “Jerusalem Post”, ai do tė marrė pjesė nė njė forum ekonomik, ku do tė jetė i shoqėruar edhe nga pėrfaqėsuesit e 16 firmave izraelite.

Udhėtimi i Lieberman vjen njė javė pas atij tė kryeministrit, Benjamin Netanyahu, i cili vizitoi Rumaninė dhe Bullgarinė me po tė njėjtėn porosi.

http://www.gazetaexpress.com/index.p...cid=1,18,56706

Citim:
Lieberman nė Tiranė, kėrkon mbėshtetje kundėr Palestinės

Faqja zyrtare e internetit e gazetės "Jeruzalem Post", bėn me dije se Ministri i Jashtėm i Izraelit, Avigdor Lieberman, ėshtė nisur nė njė turne gjatė tė cilit do tė vizitojė edhe Shqipėrinė. Ky tur, po sipas sė njėjtit burim, ka si qėllim sigurimin e mbėshtetjes nga Tirana zyrtare pėr moslejimin e krijimit tė njė shteti palestinez.

Siē raporton e pėrditshmja “Jeruzalem Post”, shefi i diplomacisė izraelite, Avigdor Lieberman do tė shkojė nė Kroaci, Shqipėri e Austri nė pėrpjekje pėr t`i bindur kėto vende qė tė mos i japin mbėshtetje kėrkesės palestineze pėr shtetėsi nė OKB nė muajin shtator. Vizita e Liberman nė vendin tonė pritet tė shėnojė dhe vizitėn e parė tė njė ministri tė Jashtėm izraelit pas 17 vitesh.

Sipas “Jerusalem Post”, ai do tė marrė pjesė nė njė forum ekonomik ku do tė jetė i shoqėruar edhe nga pėrfaqėsues tė 16 firmave apo kompanive izraelite. Udhėtimi i Lieberman, vjen njė javė pas atij tė kryeministrit Benjamin Netanjahu, i cili vizitoi Rumaninė dhe Bullgarinė me po tė njėjtin mesazh.

Pas dy javėsh Netanjahu do tė udhėtojė edhe nė Poloni e Hungari pėr t`i bindur edhe kėto vende tė mos mbėshtesin lėvizjen palestineze. Pėrpjekja intensive diplomatike vjen nė njė kohė kur Izraeli po tenton tė bindė sa me shume vende qė tė deklarohen publikisht kundėr kėsaj lėvizjeje.

Deri tani SHBA, Gjermania, Italia dhe Hollanda kanė shprehur rezervat e tyre.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=125196
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 16:20   18
reparti kimik
 
Njihni Veriorin, tė mos njohim Palestinėn. Dhe meqė as Palestina nuk e njeh Veriorin, politika politikė dhe bashkė jemi nė rregull.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2011, 12:07   19
Citim:
Lieberman: Kosovėn do e njohim pasi ta bėjė Spanja, Greqia...

Ministri i Jashtėm i Izraelit, Avigdor Liberman ndodhet pėr njė vizitė nė Tiranė. I pyetur nga mediat, ai ka deklaruar se vendi i tij do e njohė Kosovėn pasi kėtė gjė ta bėjė Spanja e Greqia, qė e refuzojnė nė mėnyrė kategorike njohjen.

“Nga shteti i Izraelit kjo ėshtė njė ēėshtje sensitive pėr shumė arsye, prandaj shkurt do tė thoja qė ne do ta njohim atė pasi tė jetė njohur nė fillim nga Spanja, Greqia, Qipro, pra, mė lejoni tė theksoj edhe njė herė qė kjo ėshtė njė ēėshtje shumė e ndjeshme, pėr mė tepėr nė rajonin tonė shpėrthyes. Por gjithsesi, unė mendoj se kėto probleme mund tė zgjidhen nė mėnyrė paqėsore,” tha Liberman.

Ai ndodhet nė Tiranė nė njė vizitė, qė thuhet se ka si qėllim kryesor tė marrė njė votė kundėr tė Shqipėrisė ndaj Palestinės qė do aplikojė pėr anėtarėsim nė OKB. Tė mėrkurėn ai do ketė takime me zyrtarė tė lartė tė shtetit shqiptar, ndėrsa njė grup aktivistėsh thonė se do mbajnė njė protestė pro shtetit tė Palestinės, raporton Tema.

http://www.zeri.info/artikulli/1/1/2...spanja-greqia/

Citim:
Berisha fton biznesmenėt: Investoni nė Shqipėri, kemi tregun mė tė lirė

Tiranė, 29 qershor, 2011, NOA – Kryeministri Sali Berisha prezantoi pėr biznesmenėt izraelitė potencialet e mėdha nė energji, turizėm e bujqėsi duke i ftuar ata tė investojnė nė Shqipėri, vendin me tregun mė tė lirė nė Europė, ku kontrata me qera e pronave publike ėshtė vetėm 1 euro.

Kryeministri mbajti njė fjalim tėrėsisht nė anglisht nė forumin e biznesit Shqipėri-Izrael qė po mbahet nė Tiranė me rastin e vizitės sė zėvendėskryeministrit izraelit, Avigdor Lieberman.

Shefi i ekzekutivit i ftoi biznesmenėt izraelitė tė investojnė dhe pėrfitojnė nė potencialet energjetike nė Shqipėri, duke ripėrsėritur se tregu nė Shqipėri ėshtė shumė i lirė.

Kreu i qeverisė solli nė vėmendje potencialet e panumėrta turistike nė Shqipėri, detare e malore.

Zoti Berisha theksoi se miqėsia mes dy vendeve, Izraelit dhe Shqipėrisė ėshtė shumė e rėndėsishme, duke u dhėnė mbėshtetjen investitorėve izraelitė se qeveria e tij do t’i pėrkrahė qė investimet e tyre nė Shqipėri t’i shndėrrojnė nė histori suksesi.

“Kemi ndėrtuar edhe 8000 km rrugė, vijojmė tė punojmė nė kėtė drejtim me qėllim qė Shqipėria tė arrihet nga Tirana nė ēdo cep tė saj. I gjithė vendi ėshtė nė ndėrtim. Kompanitė izraelite janė mėse tė mirėpritura”, tha kryeministri duke theksuar se “po punojmė fort pėr tė shtrirė kudo infrastrukturėn e duhur”.

Ai evidentoi edhe dy projektet kombėtare nė bujqėsi siē janė projekti i ullirit dhe ai i mbjelljes sė drurėve arrorė.

“Janė mbjellė mė shumė se 10 milion pemė ulliri, dhe kompanitė tuaja mund tė pėrfitojnė duke marrė me qera tokat me njė ēmim shumė tė lirė. Kemi njė sipėrfaqe jashtėzakonisht tė madhe. Kėto janė vetėm disa nga potencialet tona dhe keni njė mik tė vėrtetė, sepse qeveria shqiptare ju mbėshtet qė ju t’i shndėrroni pėrpjekjet nė njė histori suksesi”, garantoi kryeministri Berisha.

http://www.noa.al/2011/06/berisha-ft...un-me-te-lire/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2011, 18:29   20
allianz
 
Citim:
“Nga shteti i Izraelit kjo ėshtė njė ēėshtje sensitive pėr shumė arsye, prandaj shkurt do tė thoja qė ne do ta njohim atė pasi tė jetė njohur nė fillim nga Spanja, Greqia, Qipro,
Kurrė d.m.th.?
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:00.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.