Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Jugor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.3.2008, 18:20   1

Shkrim i cituar Z2: Shtetet shqiptare nuk kanė qėndrim pėr ēėshtjen ēame


Citim:
Tahir Muhedini: “Ēamėria nuk duhet fokusuar vetėm tek ēėshtja e pronave”

Kreu i Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim, Tahir Muhedini thotė se ēėshtja ēame nuk duhet tė fokusohet vetėm tek ēėshtja e pronėsisė. Nė njė intervistė pėr gazetėn “Tirana Observer”, Muhedini tregon se ēėshtja e pronave ėshtė njė nga kėrkesat kryesore tė popullsisė ēame, por nuk duhet harruar dhe trajtimi i tyre si minoriteti grek nė Shqipėri.

Duke komentuar intervistėn e kryeministrit Berisha nė gazetėn greke “Kathimerini”, kreu i PDI-sė shprehet se Greqia duhet tė njohė ēėshtjen ēame, si edhe tė kėrkojė falje publikut pėr krimet e kryera ndaj kėsaj popullsie.

Ai shton se kjo ēėshtje nuk duhet trajtuar vetėm nė dimensionin juridik, por edhe politik.


Z. Muhedini, cili ėshtė mendimi juaj pėr intervistėn e kryeministrit Berisha nė lidhje me ēėshtjen ēame pėr gazetėn greke “Kathimerini”?

Besoj se deklarata e Kryeministrit tė tė gjithė shqiptarėve tė Shqipėrisė nė lidhje me ēėshtjen ēame dhe panevojshmėrinė e ndryshimeve tė kufijve midis Shqipėrisė dhe Greqisė pėrkon parimisht me kėrkesat e artikuluara rregullisht nė rrjedhėn e kėtyre viteve tė pluralizmit politik nė Shqipėri nga popullsia ēame.

Ėshtė vėrtetė e saktė qė ēamėt nuk kanė kėrkuar kurrė ndryshim kufijsh dhe hakmarrje. Kėtu flas pėr shumicėn e tyre, sepse mund tė ketė individė qė mendojnė ndryshe, tė cilėt besoj dhe jam i bindur se do tė mbeten gjithmonė nė pakicė, sepse ēamėt janė paqedashės.

Por, padyshim, pėr rastin duhet thėnė se ēėshtja ēame nuk mund tė dimensionohet thjesht nė ēėshtje pronash dhe zgjidhje gjykatash, tė cilat janė pėrgjithėsisht individuale.


Mė konkretisht, ēfarė duhet kėrkuar pėr ēėshtjen ēame sipas mendimit tuaj?

Ajo nuk duhet trajtuar vetėm nė dimension juridik, sepse nuk ėshtė vetėm e tillė. Ēėshtja ēame ėshtė gjithashtu ēėshtje politike midis dy vendeve tona, Greqisė dhe Shqipėrisė dhe duhet zgjidhur me dialog reciprok politik dhe largpamės, padyshim me praninė e pėrfaqėsuesve tė kėsaj popullsie.

Tashmė qė zėra shkencorė kanė provuar me dokumente historike tė drejtėn e ēamėve dhe padrejtėsitė qė janė kryer ndaj tyre nga ana e Athinės sė atėhershme, ėshtė e drejtė qė popullsia ēame pėr kėtė tė kėrkojė falje publike nga ana e shtetit grek qė faktikisht ėshtė shteti i tyre i origjinės!

Pastaj atyre nė mėnyrė kolektive dhe me ligj tė posaēėm duhet t’u rikthehet shtetėsia e hequr kolektivisht dhe pa pėlqimin e tyre.

Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, qė nga themelimi i saj dhe me mbėshtetjen e asaj pjese tė popullsisė ēame tė anėtarėsuar nė kėtė organizėm politik, pėrmes dokumentesh e analizash ekspertėsh ndėrkombėtarė hodhi idenė e trajtimit tė ēamėve si pakicė etnike e persekutuar nė mėnyrė konstante nė Greqi. Ngjarjet e vitit 1994-1945, nė kėndvėshtrim politik dhe racional shkencor u trajtuan si njė gjenocid i pastėr, ushtruar nė mėnyrė tė organizuar kundėr njė pakice nė shtetin grek, sot anėtare me tė drejta dhe detyrime tė plota nė Bashkimin Evropian.

E gjithė kjo strategji dhe rezultatet pėrkatėse ju dorėzuan shumė eurodeputetėve tė kombėsive tė ndryshme, duke kėrkuar zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje tė sė drejtės ndėrkombėtare vetėm nė standardet evropiane tė kėsaj tė drejte, tė cilat tregojnė qartė se rasti i tyre ėshtė politik dhe jo thjesht juridik.


Kush nga institucionet pėrkatėse greke ju ka dhėnė tė drejtė pėr ēfarė thoni?

Siē pritej prej shume kohėsh, deri tani vetėm njė grup historianėsh grekė tė universitetit “Pandio” tė Athinės, tė specializuar nė ēėshtjet e pakicave kombėtare nė Ballkan.

Ata njėsoj si Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim pas studimesh tė ndryshme vėrtetuan shkencėrisht se ndaj ēamėve ėshtė ushtruar gjenocid i dhunshėm nė vitet 1944-1945. Dhe se pronat e tyre, nė mėnyrė tė padrejtė, i ishin dhėnė me reformė agrare popullsisė greko-ortodokse tė kėmbyer rreth viteve 1922-1925 me popullsi ēame myslimane tė asaj periudhe.

Tė gjitha kėto argumente, sot tė vėrtetuara shkencėrisht nga ana e studiuesve grekė, janė ē’ka kanė thėnė publikisht e nė mėnyrė konstante prej rreth 15 vitesh nga popullsia ēame, duke u ballafaquar me pėrgjigjen absurde greke tė mos ekzistencės sė kėsaj ēėshtjeje.

Kjo nuk mund tė lihet e tillė, por duhet pranuar nga pala greke dhe tė fillojnė bisedimet konkrete jo vetėm duke u bazuar nė Traktatin e Miqėsisė midis dy vendeve tona, por me njohjen zyrtarisht tė kėsaj historie nga ana e shtetit grek.

http://www.tiranaobserver.com.al/al/...k=view&id=3864
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2009, 18:58   2

Shkrim i cituar Tana: Shteti ka veē qėndrim sporadik pėr ēėshtjen ēame


Shoqata "Ēamėria" i ka bėrė dje thirrje shtetit shqiptar dhe faktorit ndėrkombėtar pėr mė shumė vėmendje ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes ēame. Nė pėrvjetorin e 18-tė tė krijimit tė kėsaj shoqate, kreu i saj, Ardian Tana paralajmėroi se, nėse do tė ketė njė angazhim tė unifikuar tė politikės shqiptare, kjo ēėshtje do tė zgjidhet shumė shpejt. Sipas tij, shteti shqiptar nuk ka bėrė asgjė pėr tė mbrojtur ēėshtjen ēame, ndėrkohė qė deklaratat kanė qenė gjithmonė individuale dhe asnjėherė institucionale.

"Sigurisht qė nuk i ėshtė kushtuar vėmendje e duhur nga ana e shtetit shqiptar, pėr tė mos thėnė se nuk ka pasur aspak vėmendje. Qėndrimet e deritanishme kanė qenė individuale, aspak institucionale, kanė qenė sporadike dhe pėr kėtė arsye gjendja nė tė cilėn ndodhemi ende nuk ka hyrė nė rrugėn e zgjidhjes. Nėse do tė ketė njė angazhim tė unifikuar tė politikės shqiptare, nėse do tė ketė njė unifikim edhe tė mbėshtetjes sė faktorit ndėrkombėtar, unė besoj se kjo zgjidhje do tė jetė shumė e shpejtė", - deklaroi Tana nė prononcimin e tij pėr gazetarėt.

Kreu i shoqatės "Ēamėria", shtoi mandej se janė gjendur gjithmonė pretekste nga ana e shtetit shqiptar nė raportet me Greqinė, sikundėr janė ēėshtja e refugjatėve, Marrėveshja e Asociim-Stabilizimit dhe anėtarėsimi nė NATO, pėr tė mos mbajtur njė qėndrim nė lidhje me ēėshtjen ēame.

Kėrkesat kryesore tė komunitetit ēam nė vendin tonė janė; kthimi nė trojet e tyre dhe zbatimi i tė drejtave tė minoriteteve sipas konventave ndėrkombėtare nga ana e Athinės zyrtare.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=51490
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2009, 20:11   3

Shkrim i cituar Ēamėt: "Cili ėshtė qėndrimi i shtetit shqiptar?"


Shoqata Ēamėria dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim kanė reaguar tė mėrkurėn mbi vizitėn e kryeministrit grek nė Shqipėrinė Perėndimore dhe deklaratat e kryeministrit Sali Berisha, sipas tė cilave "midis dy vendeve nuk ka asnjė ēėshtje pezull". Nė deklaratėn e pėrbashkėt thuhej, se ashtu si qeveria pararendėse edhe qeveria e tashme po mohon ekzistencėn e ēėshtjes ēame.

"Kryeministri Berisha duhet tė qartėsojė qėndrimin e tij. Ne besonim se gjatė kėtij takimi dy kryeministrat do tė gjenin kurajėn dhe vullnetin e duhur politik tė bėheshin nismėtarė tė diēkaje shumė historike, tė fillimit tė procesit tė dialogut ndėrqeveritar pėr zgjidhjen e "Ēėshtjes ēame"", thuhet nė deklaratė.

Shoqata Ēamėria dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim shprehin bindjen se zgjidhja e Ēėshtjes Ēame do t’i shėrbente forcimit tė marrėdhėnieve tė miqėsisė sė mirė mes dy vendeve, paqes dhe stabilitetit nė tėrė rajonin e Evropės Juglindore. Ēdo pėrpjekje pėr tė zgjatuar status quo-nė duke i mohuar komunitetit ēam tė drejtat e tij mė themelore tė njeriut nuk do ti shėrbente kėtyre qėllimeve.

http://www.ina-online.net/Default.aspx?news=dce709d6-e3b3-4340-be98-bf47...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2009, 15:59   4
PDI hyn nė koalicion me PD-nė, Legalitetin dhe Ballin:

Citim:
Komuniteti ēam, pėrmes PDI-sė, zhvleftėsoi dje akuzat e opozitės pėr mungesė tė mbrojtjes sė ēėshtjes ēame nga ana e Kryeministrit Berisha nė takimin me Kryeministrin grek, Kostas Karamanlis, gjatė vizitės nė Tiranė me datėn 27 prill. Z. Berisha, njėkohėsisht kryetar i PDSH-sė, nėnshkroi dje marrėveshjen elektorale pėr zgjedhjet e 28 qershorit me kryetarin e PDI-sė, z. Tahir Muhedini. Kryeministri Berisha, pėrmes kryetarit tė PDI-sė, i bėri tė qartė komunitetit ēam se PD-ja ka mbrojtur ēėshtjen e tyre, e mbron dhe do ta mbrojė si njė ēėshtje tė drejtė.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18132
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2009, 21:17   5
Citim:
Berisha: Ēamėria, mes fqinjėve ka gjithnjė probleme
02/05/2009

Kryeministri thekson se gjatė takimit me homologun e tij grek Kostas Karamanlis ka diskutuar rreth ēėshtjes sė popullsisė ēame (...) duke u mbėshtetur nė frymėn e Traktatit tė Fqinjėsisė sė Mirė mes dy vendeve.

“Meqenėse sėrish mediat qė punojnė kundėr vendit tė tyre vrapuan tė thonė se Berisha nuk e diskutoi problemin, po ju them se unė e diskutova problemin dhe e diskutoj atė nė ēdo takim, pasi unė jam bashkėfirmėtar i atij traktati, i cili, pėr hir tė sė vėrtetės, ka kthjelluar dhe vendosur shumė gjėra nė interesin mė tė mirė tė tė dyja vendeve dhe unė as qė e konceptoj tė mos i qėndroj traktatit qė kemi firmosur. Por dihet se pala tjetėr ka mendimet e veta, ne kemi tonat. Dhe e vazhdojmė. Ky ėshtė qėndrimi im”, - ka deklaruar nė konferencėn e paradites sė djeshme shefi i ekzekutivit shqiptar.


Qėndrimi i PDI-sė

Kryetari i PDI-sė Tahir Muhedini ka deklaruar mbėshtetjen e plotė ndaj qėndrimit qė Kryeministri Berisha ka mbajtur duke mbrojtur interesat e ēamėve.

“PD-ja, nė mėnyrė tė veēantė Kryeministri Berisha, ka dhėnė njė kontribut mjaft tė madh pėr ēėshtjen ēame. Ishtė PD-ja qė nė vitin 1992 caktoi deputetė me origjinė ēame, si dhe zyrtarė tė tjerė tė lartė. Ishte ish-presidenti Berisha qė nė vitin 1996 nėnshkroi Traktatin e Miqėsisė me Greqinė, por qė nga viti 1997 deri nė vitin 2005 nuk funksionoi dhe kėshtu nuk u fol aspak pėr ēėshtjen ēame. Me ardhjen e PD-sė nė pushtet kishim dhe kemi besim pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje”, - ka deklaruar Muhedini.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=59094
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.5.2009, 11:09   6
Citim:
PD-PDI, njė marrėveshje e natyrshme
Hyqmet Zane

Si pjesėtar i komunitetit ēam dhe me njė kontribut tė njohur publikisht, jam ndier mirė kur kam parė se si mes PD-sė dhe PDI-sė u nėnshkrua njė marrėveshje elektorale pėr koalicion mes dy partive. Shtrėngimi i duarve mes Sali Berishės dhe Tahir Muhedinit m’u duk njė nga marrėveshjet mė tė natyrshme qė ishte e pritshme pėr gjithė komunitetin ēam kudo nė Shqipėri qė e ndien dhe e gjen veten mes sė djathtės dhe jashtė sė majtės. Kjo ka njė domethėnie historike, sepse komuniteti qė ėshtė persekutuar mė shumė nga e majta dhe trashėgimtarėt e tyre legjitimė, janė ēamėt.

Kush mund tė thotė se ēamėt nuk u cilėsuan armiq, tė pabesė, qytetarė tė dorės sė tretė e ēfarė nuk u ėshtė thėnė atyre nga diktatori Enver Hoxha dhe e gjithė shpura e Sigurimit tė Shtetit. S’ka nevojė pėr t’i thėnė unė se ēfarė nuk pėsoi komuniteti ēam gjatė 45 viteve tė diktaturės komuniste, se tė gjithė ne i provuam ato. Njė popull i tėrė me ndjesi komuniste tė papara u bė agjitpropi mė i zellshėm kundėr komunitetit ēam sa fjala “ēam” cilėsohej turp kombėtar nga enveristėt, sa paranojat e asaj kohe vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite.

Vetėm njė fakt mund tė kujtoj, se si grupi i ēamėve me emrin e Teme Sejkos dhe i Tahir Demit, siē njihet, ende nuk ka fituar pafajėsinė, por ata mbeten “armiqtė e popullit” tė bijve pasardhės tė diktaturės qė realisht gjenden tek e majta. Njė ish-sigurims qė mė erdhi njė herė nė zyrėn e punės pėr njė hall tė tijin, nė koenfidencė mė thotė: “Ishte i vetmi gjyq qė u bė me altoparlant dhe ne kishim urdhėr sekret qė tė krijonim skuadra spiunėsh qė tė shpėrndaheshim nė ēdo qytet qė banonte komuniteti ēam dhe nė ēdo lokal apo mjedis publik tė hidhnin fjalė fyese pėr ēamėt se ata u bėnė tradhtarė e tė tjera broēkulla tė tilla qė i besonin vetėm sigurimsat, se bijtė e Ēamėrisė qė kishin kontribute pėr vendin u trajtuan nė mėnyrėn mė mizore sa nuk mund tė rrėfehet, qė nga shkelja nė tokėn e cilėsuar shqiptare, por qė drejtohej nga joshqiptarėt, miq e shėrbėtorė tė Enverit”.

Ky “i penduar” sigurims, qė mbetej i tillė, se ishte njė pendesė vetėm pėr njė interes qė ai kishte nė momentin kur i bėmė kėto fjalė, pohoi atė qė ne e kemi provuar mbi kurrizin tonė, nėse kėtė nuk e kanė provuar ata qė shqetėsohen pse ēamėt lidhen me tė djathtėn, por qė kanė qenė tė pėrkėdhelurit e sistemit


Kuptova shumė nga kjo bisedė dhe desha ta cilėsoja sot se mė ka vrarė veshin njė prononcim i deputetit socialist, Shpėtim Idrizi, qė e kam njohur si tė tillė vetėm kur kėrkoi nga Tahir Muhedini tė ishte mes ēamėve pėr tė drejtat e tyre. E kam parė edhe nė Qafė-Botė me deklaratat qė ka bėrė me zellin e njė njeriu qė njė ditė u gdhi ēam se si tė tillė e kam njohur veē nė kėto 2-3 vitet e fundit, se kur ishte miku i Fatos Nanos, ai nuk ishte ēam.

I nderuar zoti deputet i PS-sė, Shpėtim Idrizi, prononcimi juaj kundėr PDI-sė dhe Tahir Muhedinit, ishte njė zbulim i pjesės suaj tė padukshme. Ju e keni parė PDI-nė dhe angazhimin tuaj mes ēamėve vetėm e vetėm pėr t’i dhėnė sė majtės vota dhe jo se e majta e trashėgimtarėve tė Enver Hoxhės, ku bėn pjesė edhe ti, jo vetėm qė ėshtė po ajo e viteve pas 1961-shit, kur u vranė bijtė e Ēamėrisė, por lideri yt i sė majtės as qė do tė dijė ndonjėherė pėr komunitetin ēam se ai ėshtė pėrfaqėsues i atij grupimi qė nuk e lėnė tė bėjė gabime duke pėrkrahur ēamėt.

Nėse ju si njė njeri keni kurajėn tė pėrballeni me tė vėrtetat historike, pyeteni njė herė Edi Ramėn se ē’mendon pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame, por tė nxjerr ty tė vjellėsh vrer kundėr vėllait tėnd, qė asnjėherė nuk tė ka thėnė njė fjalė, edhe pse ke qenė majtas. Bile nė bisedė me Muhedinin, kur i thosha se pėrse lidhesh me kėta tipa qė kanė harruar se janė ēamė, ai mė kundėrshtonte me moton se kemi gjėra pėr t’u bashkuar dhe jo pėr t’u ndarė. Por nuk e prisja kurrė qė ti tė bėheshe zėdhėnės i antiēamėve, se para sė gjithash nuk tė kam parė e takuar ndonjėherė pėr aq kohė sa unė qė nga themelimi i shoqatės “Ēamėria” mė 10 janar 1991, nuk ju kam parė ndonjėherė nė aktivitete, veē kėto vitet e fundit qė duken sheshazi se janė thjesht pėr interesat e tua personale dhe jo pėr ato tė komunitetit ēam.

Ju, zoti Idrizi, nuk pėrfaqėsoni askėnd, veē vetvetes. Nėse Tahir Muhedini ka bėrė njė lėvizje tė menduar, atė e bėri pikėrisht kėto ditė duke u bėrė pėrfaqėsuesi i njė komuniteti qė realisht e shpirtėrisht ėshtė djathtas, kurrė majtas.

Artikulli “Aleanca me Berishėn shkon kundėr interesave tė ēamėve”, i botuar nė njė tė pėrditshme, m’u duk njė turp i vėrtetė, si tė ishte shkruar nga njė njeri i specializuar nga strukturat e “dorės sė ngrohtė” qė do tė hedhė limontoz nė qumėshtin e punėve qė janė bėrė nga komuniteti ēam gjatė kėtyre viteve tė demokracisė nė shėrbim tė zgjidhjes sė ēėshtjes ēame. Nuk jua kam dėgjuar ndonjėherė emrin apo mbiemrin (shpresoj tė mos jetė pseudonim), por t’i vendosėsh vetes epitetin “ēami”, kjo do tė thotė qė tė jesh vėrtet i tillė. Por me kėtė shkrim qė keni bėrė ju zotėri, keni treguar maksimalisht njė urrejtje ndaj gjithēkaje qė ėshtė bėrė nė kėto vite nė bashkėpunim me qeverisjen demokratike qė vendosi qė mė 1994-n qė dita e 27 qershorit tė jetė “Dita e Gjenocidit ndaj Shqiptarėve tė Ēamėrisė nga Shovinizmi Grek”.

Rrjedhat e ngjarjeve qė kanė marrė punėt e kėtij vendi dhe vendosja e disa pikave mbi “i” qė po i bėhen Shqipėrisė dhe kombit shqiptar, kėrkojnė edhe njė situatė tė menēur nė qėndrimet ndaj fqinjėve veēanėrisht, sidomos me grekėt, po tė kemi parasysh se kemi tė bėjmė me njė shtet qė ka qenė i pėrkėdheluri i Evropės dhe e Amerikės, paēka se i ka humbur tashmė kredencialet, politika e do po aq sa edhe diplomacia e kėrkon qė burrat e shtetit shqiptar qė nga Presidenti, Kryeministri, kryetarja e Parlamentit, por edhe politika e diplomacia nė pėrgjithėsi duhen tė tregohen tė kujdesshėm nė ēdo deklaratė e veprim.

Tė gjitha ato qė ju zoti Bashkim qė mbillni pėrēarje, janė njė gjellė e kuzhinave tė vjetra qė prodhojnė asortimente qė nuk ka stomak qė t’i asimilojė, se janė bastarditete qė nuk i pranon kush mė. Po ti Bashkim kush je, ku je, ēfarė ke bėrė pėr ēėshtjen ēame, ku ke fjetur dhe ku je zgjuar gjatė kėsaj kohe, se mė duket se ta kanė prishur gjumin bashkimet e sinqerta tė njė komuniteti qė kėrkon fitoren e zgjedhjeve pėr tė hapur njė faqe tė re nė marrėdhėniet mes sė djathtės.

Mjafton fakti qė njė marrėveshje e tillė koalicioni u bė dy ditė pasi kishte bėrė vizitėn Karamanlisi dhe u bė njė zhurmė e madhe propagandistike denoncimesh amatoreske, kur tashmė Shqipėria ėshtė pjesė e NATO-s dhe ēdo marrėdhėnie e kėtij vendi me shtetet fqinje, aq mė tepėr me ato qė janė pjesė tė euroatlantizmit, i kanė tė pėrcaktuara qėndrimet dhe detyrimet. Ndaj, ēdo pėrmendje e atyre dashakeqėsive qė ju i thoni si tė ishit njeriu qė po mbani mbi shpatulla hallet e ēamėve, janė qėndrime donkishoteske tė njerėzve qė dalin vetėm nė ato raste kur marrin porosi si hyzmeqari nga agai.

Puna dhe kontributi i shumanshėm i kryetarit tė PDI-sė, Tahir Muhedini, meritojnė njė herė vlerėsim dhe jo pėrēmim nga anonimėt, qė veē u kontribuojnė punėve tė zeza dhe qė ēojnė ujė nė mullirin e millonait dhe i vė ēamėt nė njė pozicion qė nuk e dėshirojnė. Ēamėt janė tė djathtė dhe kėtė nuk e pėrcakton as ti Shpėtim Idrizi, as ti Bashkim Laraku, por janė vetė ēamėt qė e kanė pėrcaktuar qė nė fillimet e demokracisė dhe s’ka se si tė bėhet ndryshe. Veē majtas ēamėt nuk mund tė shkojnė kurrė. Kėshtu si Shpėtim Idrizi apo Bashkim Laraku do tė fliste ēdo socialist qė nuk do zgjidhjen e ēėshtjes ēame, por kėrkon vota nga ēamėt. Unė kam bindjen se ēdo pjesėtar i komunitetit ēam do tė shkonte dhe do t’i shtrėngonte dorėn Tahir Muhedinit, pikėrisht pėr kėtė koalicion tė pritshėm dhe tė nevojshėm, ashtu si kryetari i PDI-sė i shtrėngoi dorėn Berishės nė njė betejė me tė majtėn qė kėrkon tė na lėrė pas si nė kalendat greke.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18271
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.7.2009, 16:14   7

Shkrim i cituar PDI: Do tė kėrkojmė rezolutė nė Kuvend pėr ēėshtjen ēame


Nė njė prononcim pėr mediat, kreu i PDI-sė, Tahir Muhedini, deklaroi se nė marrėveshjen qė do tė diskutohet me kryeministrin Berisha pėr krijmin e qeverisė sė re, PDI do tė kėrkojė sė paku pėrfaqesimin e saj nė delegacionin parlamentar shqiptar nė asamblenė e Kėshillit tė Evropės, pėr ndėrgjegjėsimin e komunitetit ndėrkombėtar pėr ēėshtjen ēame.

"Deputetėt e parlamentit shqiptar sa herė qė shkojnė nė seanca plenare nė Parlamentin Evropian diskutojnė ēėshtje tė minoritetit grek dhe asnjėherė nuk kanė diskutuar pėr kėtė problem madhor qė ka popullsia shqiptare ēame. Qė dhe deputetėt e parlamentit evropian kanė mbetur tė habitur, si ka mundėsi vijnė kėta deputetė kėtu nė seancė plenare dhe diskutojnė vetėm pėr ēėshtje tė minoritetit grek. Kėshtu qė me hyrjen e partisė sonė nė Parlamentin Shqiptar kjo do tė jetė pika numėr 1 e jona, kryesore. Do tė kėrkojmė qė nė grupin qė do tė caktohet, tė perfaqėsohet me njė deputet qė tė ngrejė ēėshtjen kaq madhore, ēėshtjen ēame", deklaroi Muhedini.

Muhedini shtoi se PDI po harton dhe njė rezolutė pėr tė cilėn do tė kėrkojė votim nė Kuvend.

"Rezoluta do tė ketė problematikėn qė ka popullsia shqiptare ēame, tė drejtat e njeriut nė radhė tė parė, atė gjenocid, atė dėbim, ēfarė i takon. Nuk ka rezoluta pėr tė hyrė nė luftė me shtetin grek. Rezoluta ka pikat qė ka kjo popullsi shqiptare ēame. Kjo popullsi shqiptare ēame sot ėshtė 300 mijė banorė dhe akoma mė keq ėshtė qė nė Shqipėri ka njė parti pėr tė drejtat e njeriut, por qė vetėm emrin ka nė mėnyrė simbolike, sepse nė qoftė se ka nė gjithė kufirin e Shqipėrisė popullsi qė i janė mohuar tė drejtat elementare, ajo ėshtė popullsia shqiptare ēame", vijoi Muhedini.

http://www.alsat.tv/index.php/kreu_i_pdi_muhedini_ne_diskutim_me_berishe...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2009, 13:14   8
Citim:
Tahir Muhedini: Ēamėt u injoruan dhe u poshtėruan nga e majta

Kreu i Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim, Tahir Muhedini, vlerėson se shteti shqiptar nuk ka bėrė fare pėr mė shumė se 50 vjet, por edhe qeveritė e 19 vjetėve tė demokracisė nuk bėnė mjaftueshėm pėr t‘i dhėnė zgjidhje ēėshtjes ēame.

Sipas tij, lėvizjet mė reale pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje kanė qenė ato nė vitet ’92 - ‘96, nga Partia Demokratike dhe lideri i saj kryeministri Berisha, me nėnshkrimin e "Traktatit tė miqėsisė" me Greqinė.

Ai thotė se e majta sa qe nė pushtet, por edhe nė opozitė nuk i ka kushtuar rėndėsi kėsaj ēėshtje ose siē tha ai: "nuk tha asnjė fjalė, asnjė shkronjė" pėr kėtė ēėshtje.


Zoti Muhedini, si i vlerėsoni zgjedhjet?

- Ishin pa dyshim zgjedhjet e para tė kėtij lloji nė Shqipėri, qoftė si sistem zgjedhor, por ashtu edhe nga mėnyra sesi ato u zhvilluan. Ndaj pothuajse jam nė tė njėjtin mendim me pjesėn mė tė madhe tė shqiptarėve, por edhe tė njė pjesė tė komunitetit ndėrkombėtar, se kėto: “Kanė qenė zgjedhjet mė tė mira qė ka mbajtur vendi ynė nė kėto 18 vite tė demokracisė!”


Ēfarė treguan pėr ju kėto zgjedhje?

- PDI-ja megjithėse ishte njė forcė e re politike dhe futej nė kėto zgjedhje pėr herė tė parė, tregoi se ka bėrė pėrparim, ashtu siē kanė bėrė edhe vetė kėto zgjedhje. Duke i treguar jo vetėm shqiptarėve, por edhe komunitetit ndėrkombėtar se Shqipėria di tė mbaj zgjedhje tė mira.

Mendimi im ėshtė se duke parė korrigjimet e sė kaluarės, por edhe masat qė mori qeveria dhe parlamenti shqiptarė, nė bashkėpunim me tė gjitha partitė politike, pėr tė bėrė njė votim tė garantuar, nuk shkuan kotė.

Kėto zgjedhje nė ēdo kėndshikim janė shumė mė lart se zgjedhjet e mėparshme. Ato padyshim qė ishin votime si nė tė gjithė botėn perėndimore, pa as mė tė voglin problem. Nuk e kuptoje nėse ishte njė ditė votimesh apo njė ditė e zakonshme.


Sa tė vėshtirė e pati PDI-ja nė kėto zgjedhje tė konsideruara si “shumė tė ashpra” pėr partitė e vogla?

- Nuk e patėm aspak tė vėshtirė, sido qė tė shihen tek partitė e tjera. Ne kemi njė “infrastrukturė” tė pėrgatitur elektorale, e gatshme qė tė futet nė ēdo zgjedhje. Dhe pėr kėtė meritė padyshim ka edhe shoqata “Ēamėria” e krijuar nė vitin 1991, e cila me ato mundėsitė e veta, arriti ta mbaj gjallė, ta vitalizojė, por t’i japė edhe mė shtysė kėsaj ēėshtjeje nėpėrmjet pėrfaqėsimit tė saj nė kėtė shoqatė, si brenda ashtu edhe jashtė vendit. Sensibilizimi dhe afirmimi i kėsaj ēėshtje deri mė tani kishte bėrė qė tė zgjohej dhe ngrihej ndenja, duke aktivizuar nė ēdo hallkė njė numėr tė madh tė komunitetit ēamė, por edhe tė gjithė shqiptarėve.

Ne nuk e pamė dhe nuk e patėm aspak tė vėshtirė, pėr vetė faktin pasi qė ne nuk kėrkonim elektorat tė “madh”, ne kėrkonim vetėm votėn tonė, votėn pėr ēėshtjen ēame, pėr atė qė ky Parlament na e mohoi nė vitin 2004, kur ishin nė pushtet socialistėt. Pikėrisht, atėherė Parlamenti e hodhi poshtė rezolutėn, e cila kėrkonte nga parlamenti shqiptarė njohjen e ēėshtjes ēame.

Shoqata Ēamėria dhe komuniteti ēamė nuk ka pasur ndėrmend ndonjėherė tė krijojė parti politike. Duke menduar se ky problem madhorė, qė ka krahina shqiptare e Ēamėrisė, do tė zgjidhej edhe brenda shoqatės. Por, duke parė mohimin e tė drejtave themeltare tė njeriut, mohimin e asaj se ēfarė ka ndodhur me gjenocidin e ushtruar ndaj popullsisė ēame, duhej gjithsesi njė parti politike, qė do ta pėrfaqėsonte mė denjėsisht kėtė ēėshtje.

Pėr kėtė ne pėr herė tė parė, e provuam veten si forcė politike nė zgjedhjet e vitit 2005. Duke marrė pjesė nė ato zgjedhje me njė kod tjetėr zgjedhor krejt ndryshe nga ky qė u futėm nė garė kėsaj radhe, dhe fituam njė deputet e pretendojmė tė marrim njė mandat tė dytė.


Pra, a ia arritėt qėllimit?

- Tė jemi tė sinqertė nė zgjedhjet e para tė vitit 2005, ne nuk e arritėm atė ēfarė synonim. Votat tona u shpėrndan sa tek PS-ja, po aq edhe tek PD-ja. Kėsaj radhe kemi njė pėrqendrim votash tė komunitetit ēamė tek PDI-ja, aty ku edhe janė tė pėrqendruar ēamėt, nė Fier, Vlorė, Durrės. Jo 100 pėr qind, por sidoqoftė arritėm tė merrnim shumė vota.

Por, pėr tė qenė i sinqertė, pashė se komuniteti ēamė ende nuk ishte i bashkuar. Njė pjesė e komunitetit ēamė shkon ende sa djathtas dhe njė pjesė shkon majtas. Mirėpo, shohė se popullsia ēame kishte pėrkrahjen dhe mbėshtetjen e tė gjithė popullsisė shqiptare dhe haptazi asaj qė shkon mė shumė djathtas, dhe i bashkohet zgjidhjes sė problemit ēamė.

Unė kamė pasur takim me dr. Berishėn edhe nė vitin 2005, pėr tė bėrė koalicion parazgjedhor me ftesė nga PD-ja. Dhe atė vit ne hymė tė vetėm dhe humbėm nė zgjedhjet lokale, duke nxjerr konkluzionin se duhej patjetėr tė hynim nė njė koalicion nė zgjedhjet e 28 qershorit. Dhe kėshtu vepruam duke zgjedhur koalicionin e djathtė “Aleanca pėr Ndryshim”, tė kryesuar nga PD-ja. Ne jemi vlerėsuar pėr punėn qė kemi bėrė nė kėto katėr vjet dhe pėr atė angazhim tė madh qė patėm.


Pėrse z. Muhedini zgjodhėt tė djathtėn dhe jo tė majtėn?

- PDI-ja qė pėrfaqėson popullsinė ēame, ėshtė parti e qendrės sė djathtė. Me ndryshim e sistemeve qeverisėse nga ai nė diktaturė nė atė demokratikė, ka qenė Partia Demokratike dhe e djathta shqiptare qė kėtė popullsi shqiptare, popullsinė ēame, e cila u dėbua nga institucionet e shtetit shqiptarė nga viti 1960 deri nė vitin 1991, sado pak e futi pėr herė tė parė nė institucionet e saja kėtė ēėshtje. Nėse deri atėherė nuk kishte as edhe njė pėrfaqėsues ēamė nė institucionet shqiptare qė tė thoshin qoftė edhe njė fjalė pėr Ēamėrinė, me ardhjen e demokracisė, ishte Partia Demokratike, ajo qė pati edhe pėrfaqėsues ēamė nė institucionet shqiptare, duke zgjedhur edhe njė deputet tė saj qė ishte me origjinė ēame.

Partia Demokratike nė vitin 1994, presidenti i atėhershėm, dr. Sali Berisha, dekretoi dhe njohu datėn 27 qershor, si “Ditėn e Gjenocidit dhe Masakrės greke ndaj popullsisė sė pafajshme ēame”. Nė vitin 1996, ishte po Partia Demokratike, ajo qė firmosi “Traktatin e Miqėsisė” mes Shqipėrisė dhe Greqisė. Traktat ky qė kishte pėr qėllim t’i shėrbente nė mėnyrė institucionale zgjidhjes sė ēėshtjes ēame. Traktat ky qė prej asaj dite, fatkeqėsisht nuk funksionoi mė.

Ishte kjo forcė politike, qė me ndryshimin e qeverive pas zgjedhjeve tė 2005 nė disa Bashki ku jetojnė mė sė shumti anėtarė tė komunitetit ēamė nė Shqipėri si nė Lushnjė, Vlorė, Durrės, Fier dhe Sarandė, njė pjesė shumė e mirė e ēamėve u emėruan nė drejtoritė pėrkatėse. Vetėm nė Sarandė, Vlorė dhe Durrės u emėruan mbi 20 drejtorė tė tillė nga Partia Demokratike, nė institucionet shtetėrore tė kėtyre rretheve.

Me njė fjalė u aktivizuan pėr herė tė parė masovikisht ēamėt nė institucionet e shtetit shqiptarė, nėpėr rrethet e lartė pėrmendura.

Kjo ishte diēka e re dhe qė po e bėnte Partia Demokratike, nė tė njėjtėn kohė pėr tė ardhur keq, sa qe nė pushtet Partia Socialiste, nuk pati bėrė njė germė dhe nuk tha qoftė edhe njė fjalė pėr Ēamėrinė e ēamėt.


Ēfarė pune keni ju bėrė ju vetė pėr ēėshtjen ēame?

- Ne duhet pranojmė se kemi bėrė sipas mundėsive - aq shumė sa qė na vlerėsojė kėsaj radhe edhe vetė komuniteti ynė. Komuniteti shqiptarė ēam, e vlerėsoi dhe pa me njė sy tjetėr punėn qė kemi bėrė e po bėnim ne. ”Ne arritėm tė bėjmė ndėrkombėtarizimin e ēėshtjes ēame, nga Brukseli nė Uashington. Ne krijuam festivalin e parė shqiptar, festival ky ku kėndojė dhe vallėzojė i gjithė kombi ynė. Duke vėnė nė pah kryesisht traditėn e bukur dhe kulturėn ēame. Dhe patėm si qėllim jo vetėm tė bėjmė njė festival dhe kaq, por pėr tė nxjerr nė pah ato vlera qė ka krahina e Ēamėrisė, si patriotizmin, traditėn dhe sakrificėn tonė, dhe qė nuk njiheshin deri mė tani. Tė gjitha nėpėrmjet historisė, traditės dhe kėngės e valles ēame.

Sot, qė flasim sapo ka pėrfunduar Festivali i Kėngės e Valles Ēame. Festival, ky ku kėndojė e vallėzojė e gjithė Shqipėria. Kėndojė e vallėzojė edhe grupi i Himarės, qė ky Vangjel Dule, i PBDNJ-ės, nuk e quan shqiptarė. E gjithė kjo ēfarė kemi bėrė ka qenė njė kontribut mjaftė i madh edhe me shkrimet e bėrė, nga politikan, shkrimtarė e historian, ku kam pėr tė veēuar historianin e njohur profesor Beqir Meta i cili, me ato ēfarė ka shkruar e ka tė gjithė tė bazuar nė fakte tė pakontestueshme dhe shumė tė vėrteta.

Profesor Meta, ka qenė i pa ndikuar nga asnjė krah - duke na pasqyruar njė realitet qė e ka pasur me tė vėrtet popullsia ēame. Ne vetė pėrveē librave dhe seminareve qė kemi bėrė pėr ēėshtjen ēame, me historian dhe profesor tė ndryshėm, vlerėsojmė pėr njė kontribut, edhe historiani Pėllumb Xhufi,

PDI-ja si forcė politike, nė bashkėpunim me shoqatėn Ēamėria, i kemi kėrkuar nė mėnyrė zyrtare, ministrisė sė jashtme shqiptare dhe personalisht kryeministrit tė vendit Sali Berisha, qė tė ndėrhyjė pranė qeverisė greke, pėr tė ngritur njė monument nė Krahinėn e Ēamėrisė, aty dhe ku ndodhi ajo gjėmė e madhe e popullsisė ēame, qė thirret masakėr e gjenocid.

Kemi kėrkuar tė ngrihet njė varrezė masive, pėr tė mbledhur tė gjitha eshtrat e atyre qė janė pa varre nėpėr Greqi. Dhe ne pėr ta zbutur sado pak atė dhimbje qė pėrjetuam, si popullsi ēame, nė pėrkujtim tė atyre martirėve kemi vendosur qė pėr ēdo vjet mė 27 qershor , tė organizojmė pelegrinazhin pėr komunitetin ēamė, nė fshatin Flloqe tė Xarės nė Sarandė.

Ne shkojmė nė Qafė Botė, pėr tė bėrė homazhe tė gjithė atyre qė kanė vdekur duke vendosur edhe njė tufe me lule edhe ndezur njė qiri. Kėtė lloj pelegrinazhi nė kufi me Greqinė kemi arritur ta bėjmė nė mėnyrė paqėsore , pas as mė voglin incident dhe provokim.


Zoti, Muhedini tė flasim pak edhe pėr votimet e 28 qershorit, Ju keni bėrė njė marrėveshje me Partinė Demokratike para zgjedhjeve, mė konkretisht ēfarė ka brenda nė marrėveshje dhe a janė plotėsuar tė paktėn deri mė tani disa nga ato pika qė ju keni rėnė dakord ?

- Marrėveshja qė kemi bėrė me Partinė Demokratike, nėnshkruar nga unė dhe kryeministri Berisha kryetari i Partisė Demokratike, ka nė thelb tė saj bashkėqeverisjen nė fitoren e koalicionit tė djathtė Aleanca pėr Ndryshim. Mė konkretisht, jo nė mėnyrė specifike se ēfarė postesh do tė marrim dhe do tė na ndajnė, por thjesht njė bashkėqeverisje parimore.

Janė disa pika, qė Partia Demokratike u detyrohet sipas marrėveshjes tė 17 partive tė koalicionit Aleanca pėr Ndryshim. Nė marrėveshjen qė kam bėrė me Berishėn, kam thėnė se Partia pėr Drejtėsi e Integrim, ka nė programin dhe punėn e saj ka zgjidhjen nė mėnyrė paqėsore dhe sipas tė gjithė a rregullave ndėrkombėtare dhe konventave zgjidhjen e kėsaj ēėshtje, duke kėrkuar qė tė ndikojė pozitivisht=2 0edhe ēdo parti e koalicionit tė djathtė pėrfshirė edhe Partinė Demokratike. Kjo ėshtė bėrė me qėllim qė ta shtyjmė edhe mė pėrpara ēėshtjen ēame deri nė zgjidhjen e kėsaj ēėshtje.

Dėshirojė tė theksojė se nė kėtė marrėveshje ne kemi parė se shumė gjėra mes Partisė Demokratike dhe PDI, qė janė tė pėrbashkėta. Kėshtu qė mund tė them publikisht kjo marrėveshje nuk ka qenė e imponuar. Por, ka qenė njė marrėveshje qė na takonte dhe duhet ta bėnim tė dyja partitė. Kjo pėr atė qė ka bėrė Partia Demokratike rolin dhe kontributin e saj gjatė kėtyre viteve.

Nėse themi se Partia Socialiste nuk ka bėrė asgjė pėr ēėshtjen ēame , PD-ja qoftė edhe minimalisht ka dhėnė dhe ka bėrė diēka me20aq sa ka pasur edhe mundėsi, pasi, ne e kemi tė qartė se nuk ka qenė dhe ėshtė aq e lehtė. Nė kėtė zgjedhje tonėn pėr lidhje me PD e shohim si shumė korrekte edhe marrėdhėniet e mira me shtetin grek tė kėsaj qeverie.

Dhe po ashtu edhe ne si parti politike e pėrfaqėsuar tashti edhe nė parlament, jemi mjaft tė interesuar qė marrėdhėniet fqinjėsore mes Greqisė dhe Shqipėrisė tė jenė sa mė tė mira. Sepse mendojmė se sa mė tė mira tė jenė marrėdhėniet mes kėtyre dy vendeve aq mė shumė ato do t’i kontribuojnė zgjidhjes sė ēėshtjes sonė.

Kjo ėshtė edhe arsyeja qė ne e bėmė marrėveshjen nė koalicion qė kryesonte Partia Demokratike., gjithmonė duke pasur shpresė si komunitet ēamė, se qeveria e PD dhe doktor Berisha, ėshtė njė njeri iniciator nė politikėn shqiptare, njė njeri qė merr iniciativa edhe mė tė vėshtira duke pasur edhe suksese, siē ka treguar puna e tij gjatė kėtyre 18 viteve.


Ēfarė shtyse do t’i jepni tashti ju vetė me njė deputet tė mandatuar nga kėto zgjedhje, ēėshtjes ēame ?

- Partia pėr Drejtėsi e Integrim ēėshtjen ēame e ka nė thelbin e saj pra e ka bazėn e saj. Ne mendojmė se duke e pėrshpejtuar nėpėrmjet parlamentit shqiptarė, dhe sensibilizuar nė mėnyrė zyrtare edhe faktorin ndėrkombėtar, nė mėnyrė institucionale me pėrfaqėsues nė parlamentit shqiptarė i jep shtysė tė madhe kėsaj ēėshtje. Do tė punojmė qė tė bindim ndėrkombėtarėt, dhe kancelaritė ku edhe varen fatet e popujve dhe kombeve se ēfarė ėshtė kjo ēėshtje dhe cila ėshtė zgjidhja.

Kjo nuk do tė thotė, aspak se nuk ėshtė punuar deri mė tani pėr kėtė ēėshtje si nga shoqata Ēamėria, por edhe nga PDI-ja, pėr kėto katėr vite, por, dua tė cekė se tashti ėshtė shumė mė ndryshe. Pasi kjo ēėshtje, ne mendojmė se nuk mund tė zgjidhet vetėm nėpėrmjet Shqipėrisė e Greqisė, por duhet njė ndėrhyrje e fortė edhe faktori ndėrkombėtar, Bashkimi Evropian dhe SHBA,

Kjo ėshtė edhe detyra jonė tani qė tė faktorizojmė sa mė shumė kėtė ēėshtje, pėr tė ndrequr kėtė gabim tė madh historik, qė ka ndodhur me popullsinė ēame para 65 viteve.

Ne nuk duam tė zgjidhet kjo ēėshtje me forcė, por me ndėrgjegjėsim tė shtetit grek. Ashtu si dhe kanė vepruar edhe disa historian grek, duke e thėnė publikisht “qė karshi popullsisė shqiptare ēame, ėshtė bėrė masakėr e gjenocid - qysh nė vitin 1913, gjatė Luftės sė Parė dhe Dytė Botėrore, kur u pėrzunė me forcė nga shtėpitė e tyre, u plaēkitėn u dhunuan, dhe u pushkatuan shumė njerėz ė pafajshėm mes tyre edhe intelektual tė shquar ēamė.

Tė tregojmė me fakte se ēamėt nė asnjė mėnyrė nuk kanė qenė ndonjėherė bashkėpunėtorė tė fashizmit e nazizmit, ashtu si ē’na quajnė qarqe tė ndryshme antishqiptare, nė Greqi dhe nė Serbi.


A mendon se do tė ketė “pėrplasje” qėndrimesh nė parlamentin e ri shqiptarė, pikėrisht tashti qė erdhėt ju nė parlament, mes Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut tė kryesuar nga zoti Vangjel Dule dhe Partisė pėr Drejtėsi e Integrim qė jeni ju ?

- Nuk mendoj kėshtu. Ne si forcė politike, kemi dėrguar tre herė shkresė mė shkrim pėr tė bashkėpunuar me partinė PBDNJ-ė dhe duhet tė cekė se para kėtij kryetari qė ėshtė tashti ka qenė i ndjeri Vasil Melo, njė njeri qė kemi pasur marrėdhėnie tė shkėlqyera.

Por, pranojė qė krejt e kundėrta ka ndodhur me Vangjel Dulen, i cili me sa kemi kuptuar ne nuk ka asnjė interes pėr ti shėrbyer tė paktėn emrit qė ka partia e tij”si parti qė pretendon se mbron tė drejtat e njeriut”. Ky njeri me sa shoh unė ka interes qė marrėdhėniet Shqipėri Greqi tė mos ngrihen mė lart, ky ka interes tė fundosė sa mė shumė ēėshtjen ēame, duke thėnė se ajo nuk ekziston.

Nė tė njėjtėn kohė qė njė pjesė e shoqėrisė progresiste qoftė kėtu ė Shqipėri dhe qoftė edhe nė Greqi, vetė po flasin dhe po ndėrgjegjėsohen se ka njė ēėshtje tė tillė.


Cili do tė jetė hapi i parė qė do tė bėni si anėtarė i Parlamentit tė Shqipėrisė pėr kėtė ēėshtje?

- Ne do tė kėrkojmė qė nė “ditėn e parė” qė parlamenti shqiptarė tė ketė njė pėrfaqėsuesin e vetė pėr kėtė ēėshtje, edhe nė Kėshillin e Evropės dhe nė BE. T’ua bėjmė me dijė tė gjithė parlamenteve evropiane, se ka njė ēėshtje nė Evropė, ēėshtje e cila ende ėshtė e pa zgjidhur dhe se kjo ėshtė ēėshtja e Ēamėrisė.

http://www.noa.al/index.php/intervis...an-nga-e-majta
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.8.2009, 22:42   9
Citim:
Muhedini: Do tė kėrkojmė rezolutėn ēame nė Parlament

Partia Drejtėsi dhe Integrim synon tė rrisė numrin e deputetėve nė Parlamentin e ri nga njė nė dy pėrfaqėsues. Kryetari i PDI-sė Tahir Muhedini nė njė intervistė pėr “News24” ka deklaruar se ėshtė nė negociata me njė deputet tė Partisė Socialiste qė do ti bashkohet partisė qė mbron interesat e komunitet ēam.

“Kėrkesat kanė ardhur nga tė dyja krahėt edhe nga PS edhe nga PD. Tani jemi duke negociuar me njė deputet tė Partisė Socialiste, por do tė jenė strukturat e partisė tė cilat do tė vendosin”, tha Muhedini.

Mė tej ai shtoi se “PDI ka thėnė haptazi se pavarėsisht spekulimeve qė pati nė kohėn e fushatės ėshtė nė aleancė me Partinė Demokratike dhe ai qė vjen nė partinė tonė duhet tė jetė njeri qė tė mbrojė ēėshtjet kombėtare”, tha Muhedini.

Muhedini ka folur dhe pėr ēėshtjen ēame, duke thėnė se partia e tij do tė kėrkojė miratimin e rezulotės ēame nė parlament.

“Nė programin tonė privilegj ėshtė zgjidhja e ēėshtjes ēame, dhe tani qė marrim pjesė nė qeveri nėse ne do tė spekulojmė do tė lemė ēėshtjen ēame dhe do tė merremi me gjėra tė tjera nuk do tė vlerėsohemi nė zgjedhjet e ardhshme nga elektorati. Ndaj ne nuk lėvizim nga programi, ēėshtja ēame do tė jetė pika njė. Dhe nė parlamentin e ardhshėm ajo rezolutė qė nuk u bė nė 2004 nė kėto 4 vite do tė futet rezoluta e ēėshtjes Ēame”, theksoi kreu i PDI-sė Muhedini.

Muhedini i bėri thirrje dhe kreut tė PBDNJ-sė Vangjel Dule qė tė bashkėpunojė me tė pėr ēėshtjen ēame. Sipas Muhedinit marrėdhėniet Shqipėri- Greqi nuk mund tė jenė tė qeta pa u zgjidhur ēėshtja ēame.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=3624
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2009, 23:40   10
Citim:
Partia ēame i kėrkon Parlamentit “riatdhesim” nė Greqi

Shpėtim Idrizi, deputeti me mandat zyrtar tashmė pas betimit nė sallėn e Kuvendit, nė fjalėn e tij ka bėrė tė ditur objektivat e partisė mė tė re parlamentare, PDU.

Idrizi, bashkė me deputetin Dashamir Tahiri janė pėrfaqėsuesit e partisė mė tė re, Partia pėr Drejtėsi dhe Unitet, ku nė themel tė saj ėshtė zgjidhja e ēėshtjes ēame.

Indrizi, gjatė fjalės sė tij nė sallėn e Kuvendit, ka theksuar se synohet zgjidhja e ēėshtjes ēame nė rrugė institucionale.

“Jam kėtu pėr t’i dhėnė asaj dhe njė zė parlamentar. Pėr ta futur atė nė kanalet institucionale tė diskutimit dhe zgjidhjes sė problemeve me natyrė kombėtare”,- theksoi deputeti me origjinė ēame.

Idrizi nėnvizoi se kėrkohet zgjidhja e kėsaj ēėshtjeje brenda frymės sė fqinjėsisė sė mirė si dhe tė ligjshmėrisė ndėrkombėtare.

“Ne do tė propozojmė qė diplomacia jonė tė negociojė pikėsėpari amendimin e ligjeve greke tė viteve 80, qė ndėrsa lejonin riatdhesimin e gjithė shtetasve grekė tė larguar pas Luftės sė dytė botėrore, e bllokuan kėtė pėr ata shtetas tė vendit fqinjė qė janė me kombėsi jogreke”,- u shpreh Idrizi.

Ky amendim, sipas Idrizit, imponohet nga Konventa dhe do tė lejonte riatdhesimin nė Greqi tė tė gjithė ēamėve, qė do tė dėshironin njė gjė tė tillė.

“Kėrkojmė riatdhesim dhe rifitim tė tė gjithė tė drejtave tė humbura prej atij, qė gjerėsisht quhet gjenocid grek dhe nga ekspertė tė paanshėm grekė si pastrim etnik. Pra, ne nuk duam thjesht kompensim pronash”,- nėnvizoi ai.

Ai bėri tė ditur se po punohet pėr pėrpunimin e njė studimi fizibiliteti nga njė studio ndėrkombėtare britanike dhe dhėnia e njė zgjidhjeje juridike pėr ēėshtjen ēame dhe tė pronave tė shqiptarėve nė Greqi.

Kjo zgjidhje, tha Idrizi, duhet tė pėrpunohet krahas negociatave diplomatike me qeverinė Greke.

“Ne besojmė shumė se z. Papandreu do tė respektojė traditėn mė tė mirė tė se majtės greke, qė ka realizuar praktikisht hapat kryesore normalizues nė marrėdhėniet shqiptaro-greke, duke filluar nga i ati i tij me heqjen e Shqipėrisė nga lista e vendeve armiq, nga ish kryeministri Simitis, qė realizoi traktatin e miqėsisė me vendin tonė, etj”,- u shpreh ai.

Idrizi bėri tė ditur se do tė ndėrmerret nismė pėr t’i propozuar Kuvendit tė Shqipėrisė miratimin e njė rezolute pėr ēėshtjen Ēame.

Nė kėtė kontekst- tha Idrizi- nėse nuk do tė shihen pėrparim nė zgjidhje tė ēėshtjes ēame, do tė bėhet presionin kėto ēėshtje tė shkojnė nė gjykatat ndėrkombėtare.

Idrizi nėnvizoi se partia mė e re parlamentare ka nė themel tė saj ēėshtjen kombėtare, tė ndarė nė disa nėnēėshtje, siē janė: njohja e pavarėsisė sė Kosovės;

Pėrparimi i statusit tė shqiptarėve tė Maqedonisė; Zgjidhja e ēėshtjes ēame, ku bashkė me kėtė tė fundit u kėrkua zgjidhja e problemit tė pasurive shqiptare nė Greqi si edhe ēėshtja e emigrantėve nė tė gjithė botėn.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10455&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.10.2009, 15:42   11
Citim:
Koha pėr tė zgjidhur ēėshtjet kombėtare
Fjala e kryetarit tė Partisė pėr Drejtėsi dhe Unitet nė Kuvendin e Shqipėrisė
Shpėtim Idrizi


Dita e fillimit tė njė legjislature, bėrja e betimit si deputet, pėrmbushja e detyrimit tė parė kushtetues ndaj zgjedhėsve ėshtė njė ngjarje e rėndėsishme pėr ēdo njėrin nga ne.

Qenia ime deputet i Qarkut tė Vlorės ėshtė nder dhe privilegj i veēantė tė cilin unė do ta kthej nė njė angazhim tė fuqishėm, tė cilit do t’i qėndroj gjithnjė besnik, duke filluar pikė sė pari nga kjo sallė e nderuar e Parlamentit.

Kanė kaluar kohė tė veēanta, qėkur unė e mora mandatin pėr tė cilin unė u betova.

Opozita nuk po e zė vendin e vet nė Parlament dhe polemikat vazhdojnė duke rrėnuar kapacitetet konstruktive tė shoqėrisė. Nuk mund ta injoroj nė diskutimin tim tė parė bojkotin e opozitės, pėr shkak tė pakėnaqėsive tė saj pėr mėnyrėn si u zhvilluan zgjedhjet.

Nė lidhje me kėtė ēėshtje, do tė propozoja qė tė gjenden rrugėt pėr tė vendosur kontaktet midis pozitės dhe opozitės, duke iu shmangur komunikimit nė distancė nga foltoret e mediave. Le tė fillojnė kėto kontakte jashtė Parlamentit pėr tė negociuar zgjidhje tė pranueshme pėr tė gjithė, pra pėr tė ushtruar pa u lodhur dhe me besim kėtė art tė vjetėr tė politikės, negociatėn. Negociatė do tė thotė se askush nuk ka tė drejtė paraprakisht dhe se tė gjitha palėt duhet tė lėshojnė nga pozicionet paraprake, qė i kanė tani.

Por, pėr mua personalisht, ka dhe disa arsye tė tjera, qė e bėjnė akoma dhe mė tė veēantė kėtė ditė.

Bashkė me kolegun tim, Dashamir Tahiri, jam nė Parlament si pėrfaqėsues i njė partie tė re, Partisė pėr Drejtėsi dhe Unitet, partia e katėrt parlamentare, qė ka nė boshtin e vet zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare.

Pas njė turi takimesh dhe konsultimesh nėpėr Shqipėri, ku morėm bekimin pėr kėtė iniciativė tė re politike, jam kėtu sot pėr t’i dhėnė asaj dhe njė zė parlamentar. Pėr ta futur atė nė kanalet institucionale tė diskutimit dhe zgjidhjes sė problemeve me natyrė kombėtare.

Por, mė lejoni tė nderuar zotėrinj, tė shfrytėzoj vėmendjen tuaj, pėr t’iu drejtuar nėpėrmjet kėtij fjalimi edhe opinionit publik, duke i sqaruar ata pėr atė se ēfarė pėrfaqėson PDU nė kėtė Parlament dhe nė jetėn publike tė vendit. Pse u krijua, ēfarė synon dhe si do tė arrijė objektivat e veta kushtetuese dhe ligjore?

Shkurtimisht, por qartė, do tė pėrcaktoj piketat e asaj se ēfarė dua tė bėj unė dhe PDU pėr 4 vjet.

Ne jemi shpallur si parti e interesit kombėtar, duke e konsideruar ēėshtjen kombėtare si prioritetin e aktivitetit tonė politik. Ne, njė grup intelektualėsh, qė qėndrojnė mbrapa iniciativės sė themelimit, kemi bindjen se kjo ēėshtje, pėrkufizimi i saj nuk ėshtė diēka e pandryshueshme, por diēka dinamike, pra diēka qė ėshtė nė funksion tė asaj se si ndryshon pozita e kombit dhe e popullit tonė nė rrafsh rajonal dhe botėror. Ne mendojmė se pjesė tė kėsaj ēėshtje janė:

Njohja e pavarėsisė sė Kosovės dhe funksionimi normal i saj si shtet sovran, deri nė integrimin e saj tė plotė nė BE;

Pėrparimi i statusit tė shqiptarėve tė Maqedonisė, nė pėrputhje me standardet mė tė larta ndėrkombėtare tė trajtimit tė popullsive me peshė aq tė madhe demografike brenda tėrėsisė demografike tė njė shteti;

Zgjidhja e ēėshtjes ēame, si ēėshtja mė e rėndėsishme nga pikėpamja emocionale, e krimit te kryer mbi popullsinė ēame nė vitet e Luftės sė dytė botėrore, dhe peshės e rėndėsisė sė kėtij komuniteti nė vendin tonė;

Sigurisht bashkė me zgjidhjen e saj nė pėrputhje me aktet ndėrkombėtare, edhe zgjidhja e problemit tė pasurive shqiptare nė Greqi, zgjidhje qė parashikohen dhe nga ekspertė grekė tė paanshėm;

Pėrpunimi i njė zgjidhjeje afatmesme dhe afatgjatė pėr problemin e emigrantėve shqiptarė jashtė vendit, qė pėrfaqėsojnė gati 30 pėr qind tė popullsisė shqiptare nė tėrėsi.

Risitė e programit tonė pėr realizimin e tė cilit ne kemi pėrpunuar dhe zgjidhje konkrete, janė disa dhe unė po mundohem t’i parashtroj ato shkurtimisht:

Ne jemi parti e shqiptarėve tė shekullit tė 21-tė, qė e kanė mbi tė gjitha interesin kombėtar dhe ndėrkohė jemi tė bindur se komuniteti ēam ėshtė pjesa mė vitale e patriotizmit modern shqiptar. Shumė ėshtė folur pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame, por ne kemi konceptuar disa hapa konkretė brenda frymės sė fqinjėsisė sė mirė, tė ligjshmėrisė ndėrkombėtare, qė do tė vendosin drejtėsi pėr popullsinė martire ēame.

Ky dallim cilėsor nė programin tonė e bėn PDU-nė si partinė mė tė qartė, mė tė vendosur nė zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje qė kalon nga kėta hapa tė mirėmenduar.

1. Ne do tė propozojmė qė diplomacia jonė tė negociojė pikėsėpari amendimin e ligjeve greke tė viteve ‘80, qė ndėrsa lejonin riatdhesimin e tė gjithė shtetasve grekė tė larguar pas Luftės sė Dytė Botėrore, e bllokuan kėtė pėr ata shtetas tė vendit fqinj qė janė me kombėsi jogreke. Kėto ligje janė diskriminuese dhe krejtėsisht nė kundėrshtim me Konventėn Evropiane tė Lirive dhe tė Drejtave tė Njeriut.

Ky amendim, qė imponohet nga Konventa, do tė lejonte riatdhesimin nė Greqi tė tė gjithė ēamėve, qė do tė dėshironin njė gjė tė tillė.

Pra, ne kėrkojmė riatdhesim dhe rifitim tė tė gjitha tė drejtave tė humbura prej atij qė gjerėsisht quhet gjenocid grek dhe nga ekspertė tė paanshėm grekė si pastrim etnik. Pra, ne nuk duam thjesht kompensim pronash.

2. Ne do tė punojmė pėr pėrpunimin e njė studimi fizibiliteti nga njė studio ndėrkombėtare britanike dhe dhėnia e njė zgjidhjeje juridike pėr ēėshtjen ēame dhe tė pronave tė shqiptarėve nė Greqi.

Kjo zgjidhje duhet tė pėrpunohet krahas negociatave diplomatike me qeverinė pėrparimtare tė Papandreut nė Greqi, qė gjej rastin ta pėrshėndes. Shpreh bindjen se ajo do t’i pėrmbahet nė marrėdhėniet me fqinjėt, ndjenjės sė barazisė dhe sensit tė drejtėsisė pėr tė cilėn ka folur shpesh zoti Papandreu nė cilėsinė e kreut tė opozitės apo dikur tė ministrit tė Jashtėm. Ne besojmė shumė se zoti Papandreu do tė respektojė traditėn mė tė mirė tė sė majtės greke, qė ka realizuar praktikisht hapat kryesorė normalizues nė marrėdhėniet shqiptaro-greke, duke filluar nga i ati i tij me heqjen e Shqipėrisė nga lista e vendeve armiq, nga ish-kryeministri Simitis qė realizoi traktatin e miqėsisė me vendin tonė etj.

Nė rast se ne nuk do tė shohim pėrparim nė kėtė drejtim, ne jemi tė gatshėm tė zhvillojmė presionin e duhur qė kėto ēėshtje tė shkojnė nė gjykatat ndėrkombėtare.

Ne do tė ndėrmarrim nismėn pėr t’i propozuar kėtij Parlamenti tė nderuar miratimin e njė rezolute pėr ēėshtjen ēame.

Ne i kėrkojmė publikisht kėsaj qeverie qė tė kujdeset dhe tė vendosė njė lapidar pėrkujtimor nė varrezat e fshatit Klogjer – ku dergjen eshtrat e 2600 ēamėve, kryesisht gra, pleq dhe fėmije. Ata vdiqėn nga etja, uria, lodhja nė ikjen biblike pėr t’i shpėtuar masakrės nga gjenocidi i bandave tė Napolon Zervės pėr tė cilin si pėr njė ironi cinike nė anėn tjetėr tė kufirit ngrihet njė pėrmendore.

Tė nderuar deputetė,

Nuk duhet tė harrojmė se kėta njerėz tė pafajshėm sė bashku me rreth 2500 tė tjerė, qė u vranė e u masakruan brenda njė jave nė qershorin famėkeq tė vitit 1944, nuk kishin bėrė asnjė faj, ata e pėsuan kėtė fat tragjik vetėm pėr shkak tė etnisė sė tyre, pra vetėm se ishin shqiptarė.

Ne i kėrkojmė publikisht kėsaj qeverie dhe veēanėrisht ministrit tė Kulturės, tė akordojė fonde pėr shtėpinė-muze tė njėrit nga dijetarėt mė tė shquar shqiptarė me origjinė ēame, Hasan Tahsinit, shtėpi e cila mbetet qė nga viti 1997 e shkatėrruar dhe nė mėshirė tė fatit.

3. Ne propozojmė njė zgjidhje tė mirėmenduar tė problemit tė emigrantėve. Njė vend i vogėl si yni nuk e ka luksin tė injorojė fatin e 30% tė popullsisė sė vet, diēka thuajse unike nė historinė moderne tė shteteve.

Vetėm pak ditė mė parė Kosova miratoi ligjin pėr mėrgatėn. Dhe ne duhet tė miratojmė njė ligj tė tillė qė parashikon krijimin e njė komiteti kombėtar pėr shqiptarėt jashtė vendit dhe do tė trajtojė nė mėnyrė institucionale problemet pėr integrimin e tyre nė vendin ku jetojnė, kulturėn, mėsimin e gjuhės dhe pėrfshirjen e tyre nė jetėn politike tė vendit amė. Ne kemi komitet pėr minoritetet dhe nuk kemi njė strukturė tė tillė ad hoc pėr shqiptarėt jashtė vendit. Mos vallė kemi 30% minoritete sa kemi shqiptarė jashtė? Jo, kemi shumė mė pak, por i kemi kushtuar njė komitet nėn varėsinė e Kryeministrit.

Tė nderuar deputetė,

Nė arritjen e kėtyre objektivave ne dėshirojmė tė bashkėpunojmė shumė me ju, kolegė tė tė dy krahėve. Ne nuk jemi parti ideologjike dhe nuk kemi skrupuj pėr tė refuzuar kėtė apo atė krah. Busulla jonė ėshtė interesi kombėtar dhe nė emėr tė tij ne do tė bashkėpunojmė me tė gjithė. Interesi kombėtar ėshtė para sė gjithash nė kėtė moment pėrshpejtimi i integrimit evropian dhe ne do tė votojmė pro tė gjithė atyre ligjeve qė e pėrshpejtojnė integrimin. Ne do tė mbėshtesim tė gjitha iniciativat ligjvėnėse qė e pėrshpejtojnė zhvillimin e vendit. Por, ne nuk do t’i japim asnjė shumice, sot dhe nesėr, asnjė ēek tė bardhė, pra garanci mbėshtetjeje tė pakushtėzuar, veēanėrisht nė rastet kur ne mendojmė se mund tė cenohet sadopak interesi kombėtar.

Tė nderuar deputetė,

Nė punėn tonė ne duam tė bėjmė njė politikė tė stilit tė ri. Ne do tė bėhemi zėri pėrfaqėsues i tė gjitha organizimeve tė shoqėrisė civile qė punojnė pėr tė njėjtin qėllim, pėrparimin nė begati tė shoqėrisė sonė. Ne do tė bėhemi pėrfaqėsues tė shoqatave tė pronarėve shqiptarė nė vend. Nuk mund tė kėrkojmė zgjidhjen e problemeve pronėsore jashtė vendit tė shtetasve tanė, pa zgjidhur mė parė ato brenda vendit.

Shumė kanė folur pėr ēėshtjen kombėtare. Ne vėmė nė dispozicion tė kėsaj ēėshtjeje tė gjitha fuqitė tona, emrin tonė, dinjitetin tonė, mbėshtetjen e pakufishme tė tė gjithė atyre qė nė takime tė shumta nėpėr territor na kanė besuar. Ēamė dhe jo ēamė, kudo nėpėr Shqipėri.

Ne do tė gjejmė aleatėt e duhur pėr kėtė ēėshtje dhe do t’u bėjmė presion cilėsor tė gjithashumicave, duke filluar nga e sotmja, qė ta trajtojnė me realizėm kėtė ēėshtje. Askush nuk ka tė drejtė tė na kompleksojė nė lidhje me tė. Askush nuk mund tė spekulojė me kartėn e integrimit. Integrimi nuk i zvogėlon shanset e zgjidhjeve tė ēėshtjeve tė prapambetura si kjo, por pėrkundrazi i rrit.

Ne mendojmė se koniunktura e sotme rajonale dhe ndėrkombėtare flet nė favor tė shqiptarėve. Ne thjesht duhet tė dimė ta shfrytėzojmė dhe jo tė humbim shansin e kohės qė jetojmė.

Ju faleminderit pėr vėmendjen dhe besojmė kolegė tė nderuar se ju do tė na mbėshtesni nė iniciativat tona.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=23170
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2010, 16:56   12
Citim:
Meta: Ēėshtja ēame nė agjendė

Dy partisė, Lėvizja Socialiste pėr Integrim dhe Partia pėr Drejtėsi dhe Unitet do tė bashkėpunojnė sė bashku nė Parlament.

Krerėt e kėtyre partie, Ilir Meta dhe Shpėtim Idrizi kanė zhvilluar sot njė takim nė selinė e LSI-sė. Sipas Metės, dy partitė kanė nė agjendė integrimin e vendit, ndėrkohė qė ėshtė diskutuar edhe ēėshtja ēame.

Ministri i Jashtėm, Meta tha se ēėshtja ēame ėshtė nė agjendėn e qeverisė. “Dy partitė do tė bashkėpunojnė brenda dhe jashtė parlamentit. Ēėshtja ēame ėshtė nė agjendėn tonė. Duhet tė njihen tė drejtat e ēamėve”, theksoi Meta. /gazeta start/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=6170

Citim:
Ēėshtja ēame, zyrtarizohet bashkėpunimi mes LSI-sė dhe PDU-sė

Kryetari i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim, Ilir Meta, sė bashku me kryetarin e Partisė Drejtėsi dhe Unitet, Shpėtim Idrizi, zyrtarizuan dje bashkėpunimin parlamentar pėr integrimin e Shqipėrisė nė strukturat euroatlantike, zgjidhjen e ēėshtjeve kombėtare tė pazgjidhura, me pikėsynim kryesor ēėshtjen ēame dhe bashkėpunimin reciprok mbi problemet qė kalon vendi.

PDU-ja do tė bashkėpunojė me tė gjitha partitė qė mbėshtesin integrimin e vendit tonė nė strukturat euroatlantike, si edhe zgjidhjen e ēėshtjes ēame. Gjatė takimit u diskutua mbi integrimin e Shqipėrisė nė BE, ēėshtjen ēame dhe bashkėpunimin politik mes dy forcave, nė shėrbim tė zhvillimit tė vendit tonė dhe tė interesave kombėtare.

Kryetari i LSI-sė, njėkohėsisht zėvendėskryeministėr dhe ministėr i Jashtėm, Ilir Meta, deklaroi se LSI-ja do tė mbėshtesė zgjidhjen e ēėshtjes ēame, qė e cilėsoi si njė ēėshtje tė tė drejtave tė njeriut dhe bėri apel qė ēamėve t'u njihen kėto tė drejta. Meta theksoi se integrimi i vendit, stabilizimi i institucioneve dhe zgjidhja e ēėshtjes ēame do tė jetė baza e bashkėpunimit parlamentar dhe jashtėparlamentar ndėrmjet LSI-sė dhe PDU-sė.

Edhe nė cilėsinė e ministrit tė Jashtėm, Meta premtoi mbėshtetje nė realizimin e programit politik tė PDU-sė pėrsa i pėrket politikės sė jashtme tė vendit.

"Dy forcat tona politike kanė si synim kryesor tė tyre integrimin e Shqipėrisė, sikurse ēdo forcė politike e pėrgjegjshme nė vend dhe, si pasojė, kjo ėshtė pika kryesore e axhendės sonė. Ne si forcė politike kemi mbėshtetur ēdo nismė qė ka tė bėjė me integrimin e Shqipėrisė nė Europė dhe do tė vazhdojmė ta bėjmė kėtė”, - u shpreh kryetari i PDU-sė.

Ai nėnvizoi se ēėshtja ēame, qė ėshtė nė epiqendėr tė programit tė PDU-sė, njėkohėsisht ėshtė edhe nė programin politik tė LSI-sė, si njė ēėshtje e drejtė e tė drejtave tė njeriut qė duhet tė zgjidhet sa mė shpejt dhe qė me zgjidhjen e saj u shėrben mė sė miri edhe marrėdhėnieve ndėrmjet Shqipėrisė dhe Greqisė.

Idrizi theksoi se nuk ka dallime nė bashkėpunimet e PDU-sė me tė gjitha partitė qė do tė mbėshtesin kėto dy pika kyēe programore tė PDU-sė, duke theksuar nevojėn pėr bashkėpunim nė tė gjithė arenėn politike pėr kėto dy ēėshtje.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=25606

Citim:
Shėrbėtori i serbėve dhe grekėve, Ilir Meta, mision pėr pėrēarjen e lėvizjes ēame

Pas vizitės sė tij servile nė Serbi, ku sabotoi hapur ēėshtjen kosovare, kryetari i LSI Ilir Meta ka lidhur dje krushqinė e radhės me kryetarin e PDU, Shpėtim Idrizi. Kreu i LSI njihet si vegla e qarqeve greke nė Shqipėri, pasi nė kohėn e mbretėrimit tė tij si kryeministėr ekonomia shqiptare u shit e gjitha duart e grekėve.

Kėshtu, ish kryeministri Meta i asaj kohe, shiti kompaninė AMC dhe licencėn e dytė celulare kompanive greke, mbėshteti fuqishėm shtrirjen e sistemit bankar si dhe favorizoi njė sėrė biznesesh greke tė cilat asfiksuan konkurrencėn dhe biznesin shqiptar.

Duke qenė beniamin i Simitisit, Papandreut dhe shumė politikanėve grekė, Ilir Meta e kreu mė sė miri detyrėn ndaj shtetit grek, duke i ofruar lehtėsira pa fund. Rasti i fundit i kapjes sė tij ėshtė edhe marrėveshja e ujėrave tė cilėn e mbrojti me devocion tė pashoq.

Mjafton kjo cv e Ilir Metės, pėr tė kuptuar se loja e tij nė kėtė rast ėshtė njė lojė nė funksion tė ēėshtjes greke pėr tė sabotuar kėrkesat e popullsisė ēame.

Ilir Meta, i mbetur vetėm nė lojėn e tij politike kėrkon qė nėpėrmjet bashkėpunimit me partinė ēame tė rrisė peshėn specifike tė forcės sė tij politike, forcė e cila ka pėsuar rrudhje pas largimit tė 70 pėr qind tė eksponentėve tė kryesisė dhe asamblesė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...tike&Itemid=60
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2010, 21:10   13
Citim:
Presidenti Topi: Mbėshtesim ēėshtjen ēame

Presidenti i Republikės, z. Bamir Topi ka shprehur sot mbėshtetjen e tij tė plotė pėr ēėshtjen ēame, gjatė njė takimi me drejtuesit kryesorė tė Partisė Drejtėsi dhe Unitet, tė cilėt u pritėn nė Presidencė.

Gjatė njė bisede qė zgjati rreth njė orė, kryetari i PDU-sė, z. Shpėtim Idrizi, deputeti Dashamir Tahiri, sekretari i Pėrgjithshėm, z. Amos Dojaka dhe anėtari i kryesisė, z. Abas Hado, i parashtruan Presidentit tė Republikės qėndrimet kryesore tė PDU-sė pėr ēėshtjet e saj programatike, si ēėshtja kombėtare, pėrfshi ēėshtjen ēame, integrimin e vendit dhe zhvillimin e demokracisė nė Shqipėri.

Kryetari i PDU-sė, z. Idrizi e falenderoi Presidentin Topi pėr pozicionet e drejta dhe kombėtare qė ka mbajtur nė vazhdimėsi, qoftė nė axhendėn e tij diplomatike, qoftė brenda vendit siē ka qenė ngritja e ēėshtjes sė pasurive tė shqiptarėve, dhe nė veēanti tė komunitetit ēam, nė vizitėn e tij nė Greqi, si edhe pėr mbėshtetjen pėr ngritjen e njė varreze ēame apo tė ndonjė obelisku ēam atje.

Z. Idrizi i kėrkoi Presidentit qė tė vazhdojė tė ngrejė ēėshtjen ēame nė tė gjitha rastet e mundshme, nė pėrputhje me frymėn e dokumenteve ndėrkombėtare dhe traditėn e diplomacisė sonė nė vitet e para tė vendosjes sė pluralizmit, apo tė paraardhėsve tė tij.

Presidenti i Republikės shprehu mbėshtetjen e tij dhe tė institucionit qė drejton ndaj ēėshtjes ēame dhe siguroi se tė gjitha instancat shtetėrore duhet tė mbėshtesin fuqishėm kėtė ēėshtje. “Kjo ėshtė njė ēėshtje mjaft komplekse, e cila, megjithėse ende nuk ka gjetur njė zgjidhje pėrfundimtare, ėshtė nė vėmendjen e tė gjitha institucioneve tė vendit” – tha Presidenti Topi. Sipas tij, ēėshtja ēame duhet tė trajtohet me kujdesin, seriozitetin dhe angazhimin e plotė tė vendit tonė, pėr tė drejtat legjitime tė popullėsisė ēame, si pėr sa i pėrket pronave, nėnshtetėsisė, dėmshpėrblimit moral dhe tė drejtės sė rikthimit tė ēamėve nė trojet e tyre amtare.

Delegacioni i PDU-sė i kėrkoi Presidentit tė dekorojė disa figura tė shquara ēame, apo qė kanė dhėnė kontributin e tyre pėr kėtė komunitet, si patriotin e shquar Hasan Tahsimi, Fatos Mero Rrapaj, Selim Islami, Bilal Xhaferri, Teme Sejko dhe Ilmi Seiti, propozim ndaj tė cilit PDU gjeti mirėkuptimin e plotė tė Presidentit Topi.

Kryetari i PDU-sė i parashtroi pozicionet e kėsaj force politike nė ēėshtjet kyēe, si integrimi i vendit nė Bashkimin Evropian dhe zhvillimin demokratik tė Shqipėrisė. “Partia Drejtėsi dhe Unitet deri mė sot ka votuar pro tė gjitha ligjeve qė ndihmojnė nė integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian dhe qė ndihmojnė nė zhvillimin e vendit. Kėtė qėndrim ne do tė mbajmė edhe nė tė ardhmen, pa asnjė dallim” – tha z. Idrizi.

Pėr mė shumė, ai bėri tė ditur se PDU do tė bashkėpunojė me tė gjitha forcat politike, apo deputetėt e veēantė qė mbėshtesin ēėshtjen kombėtare, e nė veēanti atė ēame, integrimin dhe zhvillimin e vendit tonė. “PDU ka mbėshtetur vazhdimisht kėto pika nė programin e vetė. Ne jemi tė gatshėm tė bashkėpunojmė me kėdo deputet, brenda dhe jashtė Kuvendit, nė ēastin qė kėto pika programore qė kemi nuk cėnohen” – tha z. Idrizi. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...7c307a4a4&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.6.2010, 19:41   14

Shkrim i cituar PDU kėrkon mbėshtetjen e Veriorit


Citim:
Idrizi: Pėr ēėshtjen ēame tė ndihmojė edhe Kosova

Njė delegacion i Partisė Drejtėsi dhe Unitet, i drejtuar nga kryetari i kėsaj partie, z. Shpėtim Idrizi ka nisur sot njė vizitė zyrtare dyditore nė Prishtinė, ku do tė takohet me drejtuesit kryesorė tė politikės sė Kosovės, Presidentin e Republikės sė Kosovės, z. Fatmir Sejdiu, kryeministrin Hashim Thaēi, kryetarin e Kuvendit, z. Jakup Krasniqi, drejtuesit e AKR-sė, LDD-sė dhe Lėvizjes „Vetėvendosja“.

Pėrpara pak minutash, kryetari i PDU-sė z. Idrizi, i shoqėruar nga deputeti Dashamir Tahiri, sekretari i Pėrgjithshėm, z. Amos Dojaka dhe kryetari i PDU-sė pėr Tiranėn, z. Abas Hado u pritėn nga Kryeministri i Republikės sė Kosovės, z. Hashim Thaēi.

Gjatė takimit, z. Idrizi i parashtroi kryeministrit tė Kosovės pikat programatike tė Partisė Drejtėsi dhe Unitet, dhe qėllimet e kėsaj force politike.

„Partia Drejtėsi dhe Unitet ėshtė njė parti me karakter kombėtar, qė tenton tė sjellė nė kohėn e sotshme frymėn kombėtare. Ne konstatojmė se nė kėtė dekadė, shqiptarėt gjenden pėrballė sfidave tė reja; Kosova tashmė ėshtė e pavarur, shqiptarėt e Maqedonisė kanė statusin e popullėsisė shtetformuese, ndėrkohė qė ēėshtja ēame ka mbetur ende nė stanjacion“ – tha z. Idrizi.

Kryetari i PDU-sė vlerėsoi ecurinė dhe arritjet e qeverisė sė Kosovės pėrgjatė dy viteve tė fundit dhe i parashtroi z. Thaēi pikat programatike, nė lidhje me emigrantėt, problemet ekonomike dhe kulturore tė tyre, ku vlerėsoi ligjin e ri tė Kuvendit tė Kosovės pėr diasporėn. trashėgiminė kulturore tė shqiptarėve, nevojėn e integrimit tė plotė nė strukturat evropiane, duke ruajtur karakteristikat e kombit shqiptar, etj.

Theks tė veēantė gjatė fjalės sė tij, z. Idrizi vendosi mbi nevojėn e krijimit tė njė tregu tė pėrbashkėt ekonomik mbarėshqiptarė, tė asaj qė PDU e quan nė programin e vetė „Komonuellthin ekonomik shqiptar“, pra njė zonė unike ekonomike mbarėshqiptare.

Z. Idrizi paralajmėroi tryeza tė rrumbullakta qė do tė nisin shumė shpejtė me ekonomistė, opinionbėrės dhe politikbėrės, me qėllim gjetjen e modaliteteve pėr nxitjen dhe realizimin e kėtij objektivi.


Nga ana e tij, kryeministri i Republikės sė Kosovės, z. Hashim Thaēi bėri njė analizė tė gjatė tė situatės politike dhe ekonomike nė Kosovė, dy vjet pas pavarėsisė sė vendit. Ai sqaroi pozicionin e qeverisė sė Kosovės nė prag tė dhėnies sė opinionit nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, ndėrkohė qė vlerėsoi zhvillimin ekonomik qė po ecėn Kosova, si edhe projektet e pėrbashkėta me Shqipėrinė, nė veēanti Rrugėn Durrės-Prishtinė.

Z. Thaēi vlerėsoi si tė njė rėndėsie tė veēantė liberalizimin e vizave pēr Shqipėrinė dhe pėr Kosovėn.

Z. Idrizi dhe z. Thaēi ishin tė njėmendtė pėr institucionalizimin e bashkėpunimit ndėrmjet Partisė Drejtėsi dhe Unitet dhe Partisė Demokratike tė Kosovės. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...ef0549ed9&ln=3

Citim:
Njė delegacion i Partisė Drejtėsi dhe Unitet po qėndron nė Kosovė

Prishtinė, 16 qershor 2010 - Njė delegacion i Partisė Drejtėsi dhe Unitet, i drejtuar nga kryetari i saj Shpėtim Idrizi, po qėdnron pėr njė vizitė dyditore nė Prishtinė.

Ky delegacion ėshtė takuar sot me Presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu. Sioas njė njoftimi nga Presidenca e Kosovs, Presidenti Sejdiu pasi u uroi mirėseardhje nė Kosovė, i njoftoi anėtarėt e kėtij delegacioni pėr tė arriturat nė Kosovė, sidomos pas pavarėsisė sė vendit, si dhe pėr sfidat dhe objektivat me tė cilat po pėrballen institucionet e vendit.

Ndėrsa gjatė njė takimi me kryeministrin Hashim Thaēi, Idrizi parashtroi pikat programatike tė Partisė Drejtėsi dhe Unitet, dhe qėllimet e kėsaj force politike.

"Partia Drejtėsi dhe Unitet ėshtė njė parti me karakter kombėtar, qė tenton tė sjellė nė kohėn e sotshme frymėn kombėtare. Ne konstatojmė se nė kėtė dekadė, shqiptarėt gjenden pėrballė sfidave tė reja; Kosova tashmė ėshtė e pavarur, shqiptarėt e Maqedonisė kanė statusin e popullėsisė shtetformuese, ndėrkohė qė ēėshtja ēame ka mbetur ende nė stanjacion", tha. Idrizi.

Sipas njė njoftimi tė PDU, Kryeministri Thaēi bėri njė analizė tė gjatė tė situatės politike dhe ekonomike nė Kosovė, dy vjet pas pavarėsisė sė vendit.

Ai sqaroi pozicionin e qeverisė sė Kosovės nė prag tė dhėnies sė opinionit nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, ndėrkohė qė vlerėsoi zhvillimin ekonomik qė po ecėn Kosova, si edhe projektet e pėrbashkėta me Shqipėrinė, nė veēanti Rrugėn Durrės Prishtinė.

Idrizi dhe Thaēi ishin tė njėmendtė pėr institucionalizimin e bashkėpunimit ndėrmjet Partisė Drejtėsi dhe Unitet dhe Partisė Demokratike tė Kosovės.

http://www.kosova.com/artikulli/62763

Citim:
Prishtinė: PDU pėr komonuellthin ekonomik shqiptar

Kreu i PDU-sė sė Shqipėrisė, Shpėtim Idrizi gjatė takimeve nė Prishtinė ka theksuar nevojėn e krijimit tė komonuellthit ekonomik shqiptar nė rajon.

Ai idenė e tij e ka shpalosur nė takimet me presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe kryeparlamentarin, Jakup Krasniqi.

“Duke qenė ekonomist nė profesion, jam i bindur se njė treg i pėrbashkėt dhe i konsoliduar ėshtė nė tė mirėn e mbarė rajonit dhe jo vetėm tė shqiptarėve”, ka theksuar kryetari i Partisė Drejtėsi dhe Unitet, Shpėtim Idrizi.

Kjo pikė programore e PDU-sė, u cilėsua si njė nevojė e kohės nga Presidenti i Kosovės, i cili theksoi se zgjerimi i tregjeve ekzistuese ėshtė nė tė mirėn e tė gjithėve.

“Ēėshtja ēame ėshtė nė bazėn e programit tonė. Ne, si deputetėt e parė ēamė nė Kuvendin e Shqipėrisė e kemi parė si pėrgjegjėsi morale themelimin e kėsaj partie. Por, PDU nuk ėshtė njė parti qė ėshtė e pėrqendruar vetėm nė ēėshtjen ēame, por punon dhe vepron

pėr tė mirat e tė gjithė shqiptarėve”, ka theksuar Idrizi, duke informuar Presidentin Sejdiu dhe kryeparlamentarin Krasniqi pėr nismėn ligjore tė ndėrmarrė nga PDU pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame nė Gjykatėn e Strasburgut. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...2c1994328&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 19:37   15
Citim:
PDU kėrkon zgjidhje tė menjėhershme tė ēėshtjes ēame

Partia Drejtėsi dhe Unitet ka kėrkuar sot nga Kuvendi i Shqipėrisė qė tė reagojė mbi ēėshtjen ēame nė kuadėr tė Javės Kulturore tė Ēamėrisė, duke kėrkuar edhe njė minutė heshtje, e cila u mbajt nga tė gjithė deputetėt, me pėrjashtim tė Vangjel Dules, ēka solli edhe reagimin e deputetit tė PDU-sė, Dashamir Tahiri.

Mė parė, gjatė fjalės sė mbajtur nė Kuvend, kryetari i PDU-sė, z. Shpėtim Idrizi, bėri thirrje qė tė mos harrohet qoftė edhe pėr njė ēast ēėshtja ēame.

"Me kujtimin e tyre sot, Partia pėr Drejtėsi dhe Unitet, nuk bėn njė ritual rutinor tė pėrvitshėm. Ajo kėrkon drejtėsi pėr njė pjesė tė popullit dhe kombit shqiptar, si popullsia ēame, njė popullsi qė ka njė histori tė ndritshme rezistence, lufte ndaj pushtuesit, qė i ka dhėnė kombit tė vet, pasuri kulturore, muzikore, folklorike tė paēmuara.Me organizimin e njė jave tė Ēamėrisė, pikėrisht nė 66 vjetorin e masakrės mbi popullsinė ēame, ne duam t'i kujtojmė tė gjithėve se ne jemi kėtu. Se mesazhi i mbijetesės ka kaluar brez pas brezi, me tregimet e gjyshėrve, me kėngėt dhe vallet e tyre tė mrekullueshme, qė edhe ato duan tė na i pėrvetėsojnė." - tha z. Idrizi.

Ai deklaroi se PDU ėshtė shumė afėr gjetjes sė njė zgjidhjeje ligjore pėr kėtė ēėshtje ende tė pambyllur.

"Ne po grumbullojmė materiale pėr tė ndjekur ligjėrisht, padrejtėsinė qė ėshtė kryer mbi popullsinė tonė. Ne po asistohemi nga njė studio mjaft prestigjioze britanike, e specializuar pėr krimet e luftės dhe shumė shpejt do tė shihet se cdo arrijme te bejme. Ne kėrkojmė qė pala greke tė kėrkojė falje pėr kėtė krim tė shėmtuar. Ne kėrkojmė qė pala greke t'i kthejė pronat atyre qė i takojnė. Ne kėrkojmė qė tė nderohen viktimat e pafajshme, qė dhanė jetėn pafajshmėrisht vetėm e vetėm pse ishin shqiptarė. Tė ngrihet njė lapidar, njė memorial nė qendrat e qyteteve ku ata u larguan me forcė, me pėrdhunė." - tha z. Idrizi

Ai iu referua rastit ēek, ku u kėrkua falje ndaj gjermanėve tė dėbuar dhe kėrkoi qė diēka e tillė tė ndodhė edhe pėr shqiptarėt e Ēamėrisė.

"Po ndaj popullsisė ēame kur do tė ndodhė njė gjė e tillė? Nuk besoj se do ndodhė, nėse Neve, si shoqėri, si parlament, si institucione, do tė na zerė amnezia, do tė na mbajnė tė mbėrthyer komplekset e inferioritetit. Ne nuk duhet tė harrojmė se jemi njeri nga kombet mė tė rėndėsishme tė Ballkanit dhe se koha pėrkundrazi punon pėr shqiptarėt. Sot shqiptarėt kanė, duam - s'duam t’a themi, dy shtete. Sot shqiptarėt janė vend anėtar i NATO-s. Sot ēamėt kanė njė parti tė ligjshme parlamentare qė ka kontribuar nė tė gjithė ligjet e integrimit tė vendit, por kjo s'do tė thotė se ne do tė harrojmė misionin tonė.Ne falėnderojmė pėr mbėshtetjen qė kemi marrė, Presidentin e Republikės, zotin Bamir Topi, Ministrin e jashtėm z.Ilir Meta, te gjithe ata politikane e deputete te te dy kraheve, qe na kane mbeshtetur ne rrugen tone." - tha z. Idrizi, duke kėrkuar njė minutė heshjte pėr mė shumė se 2700 tė vrarėt gjatė gjenocidit mbi popullėsinė ēame.

Deputeti tjetėr i PDU-sė, z. Dashamir Tahiri, ftoi institucionet shtetėrore qė pėr herė tė parė tė mos kenė frikė tė flasin pėr kėtė ēėshtje.

"I bėjė thirrje ēdo organi vendim marrės shqiptar tė gjej kurajo patriotike dhe qytetare qė nė njė ditė tė tillė tė munden mė nė fund tė shqiptojnė pa frikė fjalėn Ēamėri dhe tė kėrkojnė tė drejtat qė i meriojmė sipas ēdo standarti europian. Ne jemi 300 mijė shqiptarė tė Ēamėrisė qė banojmė sot nė Shqipėri. Deri nė sot na keni marrė pėr tė mirėqėnė. Por sot ju bėj thirrje tė na merrni seriozisht dhe tė filloni tė kėrkoni zgjidhje pėr ēėshtjen tonė. Ne sot sjemi shėrbetor tė askujt por bij Shqiptar tė Shqipėrisė e si tė tillė kėrkojmė tė na trajtoni." - tha z. Tahiri.

Mė pas deputetėt e ftuar nga deputeti Idrizi mbajtėn njė minutė heshtje pėr tė vrarėt gjatė gjenocidit biblik ndaj popullėsisė ēame, me pėrjashtim tė kryetarit tė PBDNJ-shit, Vangjel Dule, i cili nuk denjoi tė ēohej nė kėmbė pėr tė respektuar as tė vdekurit.

Kjo solli reagimin e menjėhershėm tė deputetit tė PDU-sė, z. Dashamir Tahiri.

"Parlamenti mbajti 1 minutė heshte pėr pėrkujtimoren e masakrės sė Ēamėrisė. Por ti nuk u ngrite nė kėmbė, por ja ku po ta them unė, tė mėsoj unė si mbahet zia, ty klyshi i Zervės" - tha z. Tahiri. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...fa82b2414&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.4.2011, 23:23   16
Citim:
Ēamėt ortodoksė, minoritet autokton shqiptar nė Greqi
Ahmet Mehmeti

Tė drejtat e minoriteteve kombėtare dolėn nė plan tė parė menjėherė pas mbarimit tė Luftės sė Ftohtė dhe tani ato zėnė njė vend tė rėndėsishėm nė axhendat e marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Aktualisht nė Greqi ka njė minoritet autokton shqiptar prej mbi 300000 banorėsh qė ndodhet nė veriperėndim tė vendit nga kufiri me Shqipėrinė deri nė Gjirin e Artės, nė rajonet e Ēamėrisė (Thesprotisė sė lashtė), Prevezės, Artės, Janinės dhe vazhdon nė rajonet e Konicės, Kosturit dhe Follorinės.

Ky minoritet etnik shqiptar, ashtu si edhe minoritetet e tjera maqedonase dhe turke nuk njihet zyrtarisht nga shteti grek. Historia e pranisė sė kėtyre minoriteteve etnike nė pėrbėrje tė Greqisė filloi pas Luftėrave Ballkanike, konkretisht, nė periudhėn 1-14 nėntor 1913 kur u nėnshkrua Traktati i Paqes i Athinės, midis Turqisė dhe Greqisė, ku pėrcaktohet qartė se banorėt e territoreve tė aneksuara nga kjo e fundit do tė gėzonin tė gjitha tė drejtat qė pėrputheshin me parimet mė tė shenjta tė drejtėsisė.

Por dokumenti qė njohu de jure praninė e minoriteteve kombėtare nė Greqi ėshtė Traktati i Sevrės (10 gusht 1920) i mbajtur midis Aleatėve dhe Turqisė si pjesė e negociatave tė Konferencės sė Paqes tė Parisit. Nė artikullin 2 tė kėtij traktati theksohet: “Greqia pranon tė sigurojė mbrojtje tė plotė pėr jetėn dhe liritė e tė gjithė banorėve tė Greqisė pa dallim origjine, kombėsie, gjuhe, race apo pėrkatėsie fetare”. Sipas artikullit 3 tė kėtij dokumenti Greqia pranon dhe deklaron qenien si qytetarė grekė, ipso-facto dhe pa kėrkesat e ēfarėdolloj formaliteti tė tė gjithė atyre me kombėsi bullgare, turke apo shqiptare, tė cilėt janė pėrgjithėsisht banorė (rezidentė) nė ditėn e hyrjes nė fuqi tė kėtij Traktati nė territoret e transferuara Greqisė nga traktatet (e nėnshkruara) pas 1 janarit 1913. Artikulli 8 i kėtij Traktati konfirmon se qytetarėt grekė, qė u pėrkasin minoriteteve racore, fetare apo gjuhėsore, do tė gėzojnė tė njėjtin trajtim dhe siguri, me ligj dhe zbatim si qytetarėt e tjerė grekė. Nė veēanti ata do tė kenė tė drejtėn e barabartė pėr tė ngritur, drejtuar dhe kontrolluar, me shpenzimet e tyre, institucione sociale, fetare apo bamirėsie, shkolla dhe struktura tė tjera arsimore, me tė drejtėn pėr tė pėrdorur gjuhėn e tyre dhe tė ushtrojnė besimin e tyre lirisht. Nė mėnyrė solemne, me njė dokument ndėrkombėtar Greqia pranoi se kushtet e pėrshkruara nė artikujt 2 dhe 8 do tė njihen si ligje themelore dhe asnjė ligj, pėrmirėsim apo veprim ligjor nuk do tė konfliktojė apo ndėrhyjė me kėto kushte, po ashtu asnjė ligj, pėrmirėsim apo veprim ligjor nuk do tė mbizotėrojė mbi to (Artikulli 1 i Traktatit tė Sevrės).

Por Traktati i Sevrės, si dhe dy artikujt (nenet) e tij nuk u zbatuan asnjėherė nga shteti grek. Nė Greqi, ku feja zotėruese ėshtė krishterimi ortodoks, besimi fetar ngatėrrohet me qėllim me etnicitetin dhe shtetėsinė, njėlloj si nė kohėn e sundimit tė Patrikanės sė Kostandinopojės. Edhe pjesės myslimane tė Ēamėrisė, rreth 35000 banorėve, para Luftės sė Dytė Botėrore deri sa u shpėrngul me dhunė e gjenocid nė vitet 1944-‘45, iu mohua identiteti kombėtar shqiptar nga qeveria greke duke shėnuar nė letėrnjoftimin e tyre vetėm besimin fetar.

Duke mohuar de facto identitetin kombėtar, minoritetet etnike janė parė nga shteti grek si tė dyshimta, pėr t’u shkatėrruar dhe dėbuar me dhunė ose pėr t’u asimiluar me anėn e izolimit, ndalimit nga kisha greke tė pėrdorimit tė gjuhės shqipe nė liturgji, mohimit tė shkollės nė gjuhėn amtare, kulturės pėrkatėse dhe pėrdorimit tė propagandės sė shfrenuar raciste. Nė periudhėn pas Luftės sė Dytė Botėrore tė drejtat e minoriteteve nė pėrgjithėsi u injoruan nė favor tė tė drejtave individuale njerėzore.

Me mbarimin e Luftės sė Ftohtė, siē u theksua nė fillim, tė drejtat e minoriteteve dolėn nė plan tė parė duke zėnė vendin qė u takon. Kėshtu komuniteti ndėrkombėtar ka ēuar pėrpara standardizimin dhe kodifikimin e tė drejtave tė minoriteteve. Kėsaj i ka shėrbyer Deklarata e Kombeve tė Bashkuara mbi tė drejtat e personave qė u takojnė minoriteteve kombėtare ose etnike, fetare dhe gjuhėsore, adaptuar me Rezolutėn e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė KB 47/135 tė 18 dhjetorit 1992. Kjo u pasua nga deklarata tė ndryshme rajonale.

Sot vlerėsohen si shumė tė rėndėsishme tri dokumente, si Marrėveshja Ndėrkombėtare mbi tė Drejtat Civile dhe Politike, Konventa Kuadėr pėr Mbrojtjen e Minoriteteve Kombėtare dhe Karta Europiane pėr Rajonet ose Gjuhėt Minoritare. Tė tria kėto dokumente nuk janė ratifikuar nga Greqia. Konventėn Kuadėr Greqia e ka firmosur mė 22.09.1997 dhe kanė kaluar 14 vjet qė nga ajo kohė dhe Parlamenti grek ende nuk e ka ratifikuar, por vazhdon tė mohojė haptazi ekzistencėn e ndonjė minoriteti kombėtar brenda kufijve tė saj pėrveē atyre fetare. Njė nga arsyet ėshtė se ka pak sanksione reale kundėr shkelėsve. Ndėrkohė asnjė vend i Bashkimit Europian nuk ka marrė iniciativėn pėr ta akuzuar shokun e tyre pėr nėpėrkėmbjen dhe shkeljen e tė drejtave tė minoriteteve kombėtare e gjuhėsore nė Greqi.

Ėshtė e vėrtetė qė edhe Franca refuzon tė njohė minoritetet brenda kufijve tė saj dhe madje nuk zbaton sanksionet e Artikullit 27 tė Marrėveshjes Ndėrkombėtare mbi tė Drejtat Civile dhe Politike qė kanė tė bėjnė me sigurimin e tė drejtave tė minoriteteve. Por sidoqoftė qytetarėt nė Francė nuk ballafaqohen me tė njėjtat dėnime pėr vetėdeklarimin e tyre ndaras prej shumicės, me shprehjen e identitetit kombėtar, siē ndodh nė Greqi. Nė trojet etnike shqiptare nė Greqi nuk ka asnjė shkollė nė gjuhen shqipe. Me vendim absurd dhe antinjerėzor tė prefektit tė Gumenicės, qė nė vitin 1938 nuk lejohet pėrdorimi i gjuhės shqipe nė vendet publike, nė administratė, nė kishė etj.

Asnjė kujdes nuk ka pėr trashėgiminė kulturore si monumentet e kulturės, nga lashtėsia deri nė ditėt e sotme. Shprehja e identitetit kombėtar dėnohet me tė gjitha mjetet e dhunės shtetėrore. Me mjetet e presionit dhe detyrimit Greqia pėrpiqet t’i shndėrrojė minoritarėt shqiptarė, maqedonas etj., nė homogjenė grekė dhe nė njė shkallė tė caktuar ia ka arritur qėllimit. Por asimilimi total ėshtė njė gjė e sė shkuarės, pasi shteti nuk do tė monopolizojė dot mė tej mjetet e pėrhapjes sė kulturės siē ka bėrė deri para pak kohėsh. Ka ardhur koha kur regjistrimi i minoriteteve do tė vihet nėn vėzhgim e nė rritje dhe shkelėsit do tė kundėrshtohen dhe dėnohen nga faktori ndėrkombėtar, si dhe nga fqinjėt e vetė Greqisė.

Edhe Shqipėria pas vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike u pėrpoq tė paktėn pėr tė ekzaminuar se ēfarė kishte mbetur nga minoriteti shqiptar nė Greqi pas dėbimit tė dhunshėm tė tij, nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore. Ambasadori shqiptar i shoqėruar nga zėvendėsministri pėr Epirin nė vizitėn e 5-9 qershorit 1972 nė Ēamėri, konstatoi se nė zona tė caktuara si ato tė Sulit, Prevezės, Gumenicės, Pargės, Filatit dhe Artės kishte mbetur njė numėr i konsiderueshėm banorėsh shqiptarė. Dy prej zyrtarėve vendas qė i shoqėruan pranuan qė shumica e popullsisė flisnin shqip. Vetė kryetari i Bashkisė Gumenicė qė fliste shqip dhe ishte shqiptar, pohoi se nė fshatrat e shumta shqiptare ka njerėz, sidomos tė moshuar, qė nuk dinė fare greqisht dhe flasin vetėm shqip.

Njė tjetėr pohoi se midis Prevezės dhe kufirit me Gumenicėn kishte 40 fshatra qė flisnin shqip. Njė vit mė vonė, mė 1973, funksionarė tė tjerė tė ambasadės zbuluan shumė fshatra tė krishterėsh rreth Gumenicės qė flisnin shqip. Nė fshatin Kastri me 1800 banorė “Radio Tirana” ishte stacioni radiofonik mė i preferuar, saqė fshatin e quanin “Tirana e Greqisė”. Por nga shteti komunist nuk u bė mė shumė se kaq pėr ruajtjen e identitetit shqiptar nė vendin fqinj. Pas rėnies sė komunizmit shteti shqiptar nė pėrgjigje tė ultimatumit prej 6 pikash tė Kryeministrit grek K. Micotaqis mė 14 korrik 1993, nėpėrmjet Kryeministrit shqiptar A. Meksi nė njė deklaratė publike po atė muaj u shpreh: “Qeveria shqiptare kėrkon qė qeveria greke tė njohė zyrtarisht ekzistencėn e pakicės shqiptare tė ēamėve, myslimanė e ortodoksė, si dhe arvanitasve qė jetojnė nė Greqi prej shekujsh. Nė bazė tė normave ndėrkombėtare ajo i njeh vetes tė drejtėn tė interesohet pėr shqiptarėt dhe pėr minoritetin shqiptar nė Greqi.” Veēanėrisht pėr tė drejtat e minoritetit shqiptar qė jeton nė Greqi ai theksoi ndėr tė tjera se “nga frika e terrorit nuk guxon as tė pohojė identitetin e tij etnik.” Pas njė viti, ministri i Jashtėm, Alfred Serreqi, nė sesionin e 49 tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, mė 4 tetor 1994 deklaroi: “Pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt njė kėrcėnim tjetėr nė rritje ėshtė dhe nacionalizmi grek. Loja qė zhvillohet pėr pushtet nė Greqi nė dallim nga tė gjitha vendet e Europės Perėndimore zhvillohet me parulla nacionaliste dhe ėshtė fakt i pamohueshėm se pas kėsaj loje Greqia zyrtare del mė nacionaliste sesa ishte mė parė”. Ai ftoi qeverinė greke tė zbatojė konventat ndėrkombėtare pėr pakicat etnike. Pėr herė tė parė nė historinė e marrėdhėnieve dypalėshe, ai theksoi: “Nuk mund t’i shpėtojė pėrgjegjėsisė sė saj me mohimin absurd se nė Greqi nuk ka pakica kombėtare.

Qeveria greke duhet tė heqė dorė nga klima mbytėse qė i pengon ato tė afirmojnė identitetin e tyre kombėtar. Si u zhdukėn me njė tė rėnė tė lapsit pakicat kombėtare turke, maqedonase dhe shqiptare tė Greqisė? Qeveria greke duhet tė heqė dorė nga klima mbytėse qė i pengon ato tė afirmojnė identitetin e tyre kombėtar”.

Hera e fundit kur minoriteti autokton shqiptar shprehu pėrkatėsinė gjuhėsore ishte nė kohėn e regjistrimit tė popullsisė tė vitit 1951, kur rezultoi se flisnin shqip 22 736 shqiptarė etnikė. Qė nga ajo kohė nė Greqi zyrtarisht ėshtė zhdukur ēdo gjurmė shqiptare ose e trashėgimisė sė saj. Tė gjitha figurat e historisė e tė kulturės shqiptare janė tjetėrsuar nė greke, janė ndryshuar emrat shqiptarė tė vendeve me emra tė shpifur nė greqisht, monumentet e kulturės janė lėnė nė mėshirė tė fatit dhe po i nėnshtrohen njė degradimi pa kthim. Qytetėrimi europian po humbet njė pjesė tė trashėgimisė sė saj kulturore. Kėsaj gjendjeje tė mohimit total po i rėndon edhe propaganda e shfrenuar raciste dhe shkolla ku mungon gjuha amtare, e pėr mė keq, shtrembėrohet historia dhe tjetėrsohet e falsifikohet kultura shqiptare.

Si vend tipik ballkanik dhe njėkohėsisht vend anėtar i Bashkimit Europian, Greqia me fe zotėruese ortodoksizmin dallohet nė mėnyrė demonstruese nė edukimin masiv qė ka pėrdorur dhe pėrdor me anėn e elitave shtetėrore pėr tė ngritur njė kulturė tė njėsuar bazuar mbi atė qė ėshtė perceptuar si esenca e kombit zotėrues (me pėrmbajtje nacionaliste), thėnė qartė me tė gjithė pėrbėrėsit e racizmit biologjik si ideologji dhe praktikė. Kjo dukuri e edukimit masiv pas Luftės sė Dytė Botėrore nė rajonin e Ballkanit me shtete ortodokse, mė tipike u shfaq nė Greqi, ku ky realitet u imponua si epidemi, ku aspekti kyē i suksesit tė kėtij procesi regresiv ka qenė monopoli shtetėror mbi mjetet e propagandės dhe tė pėrhapjes sė helenizmit si “kulturė e lartė”. Duke qenė se shteti grek ka qenė aktori ekskluziv nė masmedia, veēanėrisht nė radio e televizion, ai ka mundur tė ushtrojė censurė dhe mjetet e tjera tė presionit me efektivitet tė lartė.

Megjithatė nė dhjetėvjeēarin e fundit situata disi ka ndryshuar si rrjedhim i “revolucionit nė komunikim” me transmetimet e TV satelitore dhe mjeteve tė tjera tė komunikimit, tė cilat po dalin jashtė tutelės sė shtetit racist grek. Dėshtime tė tilla Greqia ka provuar kur u ėshtė dashur tė ngushtojė hendekun midis komuniteteve kristiane ortodokse dhe myslimane, ku si zgjidhje ka pėrdorur ekzekutimin fizik (gjenocidi kundėr ēamėve myslimanė, 1944-1945). Madje edhe me ortodoksėt sllavė, egjeasit (egeici), nė veri tė Greqisė, kjo politikė ka ardhur nė konfrontim me njė minoritet luftarak qė kundėrshton tė lėrė pėrkatėsinė e vet etnike pėr t’u shkrirė e humbur nė shumicėn greke. Sa mė shumė shtypje ushtron shteti grek ndaj kėtij minoriteti aq mė shumė kjo politikė provon kundėrproduktivitetin e saj.

Pėr minoritetin shqiptar ja si shkruan nė vitin 1962 ish-Ministri Fuqiplotė nė Ministrinė e Jashtme tė Greqisė Dhimitri Pentezopulos: “Shqiptarėt nuk formuan njė minoritet tė madh dhe ata qė i pėrkasin Kishės Ortodokse Greke janė asimiluar plotėsisht” dhe duke perifrazuar njė mbėshtetės tė helenizmit shprehet sikur gjoja “e kanė identifikuar veten me jetėn dhe ndjenjat kombėtare greke”. Dhe vazhdon: “Kanė qenė, sidoqoftė, rreth 20000 dhe 30000 shqipfolės myslimanė, pėr tė cilėt sipas Traktatit tė Lozanės mbetėn nė Epir, pranė kufirit shqiptar”.

Me vendosjen e rreth 16000 refugjatėve (kolonėve A.M.) nė kėtė hapėsirė pėrbėrja e provincės ndryshoi pak, elementi grek pati njė rritje nga 77% nė 81%. Tė gjitha kėto janė tė pasakta. Sot Greqia zyrtarisht nuk njeh asnjė minoritet etnik, megjithėse bėn pjesė nė BE nuk ėshtė integruar nė legjislacionin europian. Regjistrimi i pėrgjithshėm me kritere mė tė pranueshme ėshtė bėrė nė kohėn e Perandorisė Osmane nga qeveria e turqve tė rinj nė vitin 1910. Me gjithė ndonjė tė metė rezultatet e kėtij regjistrimi kanė interes se japin tė dhėna demografike tre vjet para aneksimit tė Ēamėrisė nga Greqia mė 1913-n. Sipas tij nė Sanxhakun e Reshadijes (Ēamėrisė) kishte 31 304 shqiptarė myslimanė, 29 593 shqiptarė ortodoksė dhe 9840 grekė, pra gjithsej 60 897 shqiptarė. Po t’u shtohen kėtyre edhe shqiptarėt nė vazhdim tė krahinės sė Ēamėrisė qė u pėrfshinė nė Sanxhakėt e Janinės dhe Prevezės, respektivisht 11 848 shqiptarė myslimanė dhe 7010 shqiptarė ortodoksė nė kėtė rajon banonin 83 898 shqiptarė tė tė dyja besimeve.

Po kėshtu, sipas Enciklopedisė sė Madhe Greke “Ēamėria banohet nga rreth 70000 banorė tė quajtur ēamė” (1927). Sipas regjistrimit italian tė vitit 1940, nė Ēamėri rezultojnė 28000 ēamė myslimanė, 26000 ēamė ortodoksė dhe 20000 grekė. Nė kohėn e kėtij regjistrimi njė pjesė e popullsisė ishte zhvendosur jashtė territorit pėr shkak tė internimeve qė bėri qeveria greke para se tė fillonte lufta me Italinė, ndaj shqiptarėve qė i konsideronte si subjekt dyshimi. Sidoqoftė ky regjistrim ishte mė i besueshėm se ai i kryer nga qeveria greke nė vitin 1936, i pari pas krijimit tė Prefekturės se Thesprotisė (Ēamėrisė), me shifra tė falsifikuara, ku nuk jepej asnjė shifėr pėr shqiptarėt ortodoksė. Regjistrimi i fundit qė jep tė dhėna pėr pėrkatėsinė fetare dhe gjuhėn amtare ėshtė ai i vitit 1951, nga i cili rezulton se 22 736 persona flasin shqip. Ku u zhdukėn kėta dhjetėra mijė shqiptarė brenda njė dekade nga koha e regjistrimit deri nė botimin e librit tė ministrit Pentzopulos nė vitin 1962, i cili pretendon se na qenkan asimiluar?

Kjo shpjegohet me racizmin biologjik qė karakterizon politikėn agresive greke tė asimilimit me dhunė. Dhuna fillon me ndėrrimin e emrave tė vendeve nga shqiptare nė greke nė gjithė Ēamėrinė. Pastaj ndėrrimi dhe greqizimi i emrave tė njerėzve sipas tipit Niko nė Nikolaos, Spiro nė Spiridhonis, Llambi nė Harallambis etj. Vetėm nė rajonin e Ēamėrisė sot jetojnė mbi 165 000 ēamė ortodoksė dhe nė gjithė Greqinė veriperėndimore 300 000 shqiptarė etnikė.

Sipas dėshmive tė atyre qė kanė vizituar kėto treva dhe punojnė atje si emigrantė, si dhe nga bisedat dhe kontaktet e autorit tė kėtij shkrimi me studiues e shkencėtarė vendas qė jetojnė e punojnė sot nė Ēamėri, procesi i asimilimit edhe pas 50 vjetėsh mė vonė nga botimi i librit tė ministrit grek nuk ka arritur ta rrezikojė identitetin e tyre shqiptar.


Ėshtė fakt qė fėmijėt e tyre shkojnė nė shkolla greke ku nuk jepet asnjė orė mėsimi shqip dhe greqishtja imponohet nė tė gjitha mjediset jashtė shtėpisė, shqipja pėrsėri mbetet gjithmonė gjuha e zemrės. Shqipja flitet kudo, nė shtėpi e jashtė saj, nė ēdo cep tė Ēamėrisė, si dhe nė rajone tė tjera nga Arta, Preveza e deri nė Konicė, Kostur e Follorinė. Flitet e kėndohet nė shtėpi, por edhe nė mjedise publike si bare, restorante, hotele, shitore etj. Edhe kur shkojnė nė emigracion ēiftet i lėnė fėmijėt nė shtėpi ku gjyshėt e gjyshet u flasin nipėrve dhe mbesave vetėm shqipen e pastėr tė nėndialektit ēam. Pėr mėsimin mė tė mirė tė shqipes sė pėrbashkėt njė ndikim tė madh luan emigracioni nga Shqipėria i viteve tė fundit, por edhe TV satelitor.

Kėto dekadat e fundit ka njė lėvizje tė popullsisė nga fshati nė qytetet e mėdha dhe dendėsia e popullsisė nė Ēamėri ka zbritur nė 30 banorė/km2, ndėrsa nė tė gjithė Epirin ėshtė 38%. Rikthimi i ēamėve tė pėrzėnė me dhunė dhe gjenocid do tė pėrmirėsonte mjaft gjendjen e pėrkeqėsuar demografike, por edhe ekonomike tė kėtij rajoni tė varfėr, por me burime tė shumta e tė mėdha natyrore.

Nga minoriteti etnik shqiptar i Ēamėrisė kanė dalė figura tė shquara tė kombit shqiptar si strategėt Pirro i Epirit nė antikitet; Gjin Bue Shpata e Pjetėr Losha nė
Pra siē u parashtrua, minoriteti etnik shqiptar nė Greqi ka qenė dhe mbetet njė forcė gjallėruese, qė me gjithė trysninė dhe pengesat monstruoze qė ushtron dhe krijon shteti racist grek vazhdon t’i mbijetojė asimilimit dhe tė japė shenja tė dukshme tė njė gjallėrimi e zhvillimi tė ri nė kushtet e integrimit shqiptar, europian dhe global.

http://www.gazeta-shqip.com/ndryshe/...7a618d4cc.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.8.2012, 21:56   17
Citim:
Shkolla shqipe nė Greqi, Idrizi: Ēamėt me status minoriteti

Sarandė - Kryetari i Partisė Drejtėsi, Integrim dhe Unitet, Shpėtim Idrizi, shprehet i bindur se popullsia came qė jeton nė shtetin grek do tė marrė statusin e minoritetit. I pranishėm nė komunėn Markat nė rrethin e Sarandės, ku u organziua "Festa e Ēamėrisė", ai tha se popullsia ēame shumė shpejt do tė jetė e bashkuar.

"Unė jam i bindur se shumė shpejt ne do tė arrijmė qė edhe vėllezėrit tanė ēamė matanė kufirit tė kenė statusin e minoritetit, tė kenė shkollat shqipe, tė flasin shqip, tė kenė kryetarė komunash e bashkish shqiptarė ēamė. Ne sė shpejti do tė jemi bashkė nė Ēamėrinė tonė e cila fillon kėtu, nga kjo portė, dhe vazhdon deri nė Artė, deri nė Prevez"- tha Idrizi.

Ēamėria tashmė ka marrė njė vokacion politik theksoi zoti Idrizi, ndėrsa partia qė ai drejton synon tė zgjidh cėshtjen ēame. Pėr kėtė, Idrizi tha se pėr tė lobuar mė tepėr politikisht pėr ēėshtjen ēame, nevojitet njė pėrfaqėsim mė i madh nė Parlamentin e ardhshėm tė vitit 2013.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/45072
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2012, 20:10   18
Citim:
Mesazhet e shqiptarėve tė Ēamėrisė pėr vizitėn e zotit Panariti nė Athinė
Shpėtim Idrizi

Sė shpejti nė Athinė ministri i jashtėm i Shqipėrisė, zoti Edmond Panariti do tė takojė homologun e tij grek Dimitris Avramopulos. Siē pohojnė njohėsit e kėtyre marrėdhėnieve, kjo vizitė zyrtare ėshtė e para prej 2004-ės, fakt ky qė do tė thotė se kėto dy vende kanė patur probleme, dhe se nė fund tė fundit, vizita pėrveē shenjė afrimi, ėshtė rast pėr zgjidhjen e problemeve.

Si kryetar i njė partie institucionale si PDIU, mbase rruga e takimit me ministrin Panariti, pėrpara kėsaj vizite do ishte veprimi i duhur pėr tė ballafaquar problemet. Akoma mė e duhur do tė ishte ftesa nga ana e zotit Panariti pėr ndonjė nga deputetėt e PDIU-sė qė ta shoqėronte nė kėtė vizitė. Si pjesė e zotimit tė aleatėve tanė qeverisės qė ta ngrenė ēėshtjen ēame nė kontaktet diplomatike me Greqinė, unė dua t'ja kujtoj publikisht zotit Panariti kėtė zotim. Mesazhet qė unė nė emėr tė kėtij zotimi, dua t'i pėrcjell zotit Panariti nė emėr tė komunitetit ēam, si pjesa vitale, si mbėshtetja natyrale e partisė qė pėrfaqėsoj, nuk janė mesazhe sekrete, ndaj po zgjedh rrugėn e njė editoriali publik, qė ato tė mbėrrijnė deri tek ai, por dhe tek publiku.

Duhet tė them qė nė fillim, se pėrballė zotit Panariti do tė jetė njė figurė e sė djathtės greke si zoti Avramopulos. Nė cilėsinė e kryetarit tė bashkisė sė Athinės ai ka mbajtur vazhdimisht qėndrime miqėsore, integruese ndaj emigrantėve shqiptarė nė Greqi. Pavarėsisht gjykimeve tė fundit tė tij nė lidhje me Marrėveshjen e ujėrave, njė ēėshtje kancelarish, dhe jo e tillė qė zoti Avramopulos tė tregojė veēanėtėsi, zoti Avramopulos ka reputacion pozitiv dhe nė arenėn ndėrkombėtare. Kjo na jep shpresė se ky ministėr, nė kėtė frymė, tė paktėn do ta dėgjojė me vėmendje, dhe jo vetėm do tė flasė nė takimin me zotin Panariti. Sepse ky ėshtė problemi mė i madh nė takime si kėto: Pala shqiptare vetėm dėgjon, ose nė rastin mė tė mirė ngre vetėm njė numėr problemesh qė ngjajnė si aktuale, por jo problemet mė tė rėndėsishme. Pala shqiptare vetėm mban shėnim ēfarė problemesh ngre pala greke, pala e fortė, probleme qė siē e dimė tė gjithė, janė shpesh tė ngritura artificialisht. Pala greke ngre probleme qė artikulohen nė mėnyrė qė ne tė kompleksuar tė mos ngremė problemet tona. Mikpritėsi, apo pala mė e fortė s'do tė dėgjojė tema, probleme qė kanė peshė, nga ana e mysafirit, veēanėrisht kur ai ėshtė i dobėt.

Por a jemi, a duhet tė jemi gjithmonė nė tė njėjtėn pozitė pėrkundrejt Greqisė? Pra a ka kuptim tė sillemi gjithnjė si inferiorė ndaj Greqisė, nė ēdo kohė, nė ēdo kontekst historik?

Shqipėria e sotme nuk ėshtė nė nivelin e Shqipėrisė sė Enver Hoxhės, e cila pjesė e njė blloku komunist, nė ato raste kur ka mundur tė fliste me Greqinė, pjesė e njė blloku tjetėr, s'guxonte tė ngrinte probleme.

Shqipėria e sotme nuk ėshtė nė nivelin e qeverive te disa viteve mė parė, e cila pjesėrisht pėr shkak tė dobėsimit nga kriza e piramidave, pjesėrisht pėr lidhjet preferenciale me Athinėn, nuk guxonte tė fliste pėr ēėshtjen ēame.

Shqipėria e sotme ėshtė shumė mė mirė ekonomikisht, shumė mė e integruar ndėrkombėtarisht sesa Shqipėria e viteve '92-'94 -jemi anėtarė tė NATO-s, kur ēėshtja ēame trajtohej rregullisht nė terma maksimalistė nė kontaktet diplomatike me Greqinė. E pra, ēfarė ka ndodhur qė sot nė komunikimin diplomatik me Greqinė kjo ēėshtje nuk trajtohet mė? Si u shndėrrua me magji njė problem nė marrėdhėniet midis dy vendeve nė njė joproblem?

Unė do t'i kujtoja zotit Panariti, nėse ai s'ka patur mundėsi ta lexojė plotėsisht dosjen e Greqisė nė Ministrinė e Jashtme tė kėrkojė procesverbalet e takimeve tė zotit Meksi si kryeministėr, tė zotit Serreqi si ministėr i Jashtėm dhe tė zotit Berisha si kryetar i PD-sė dhe si President me homologėt e tyre grekė. Do tė gjejė atje jo vetėm vendosmėrinė e palės sonė pėr ta ngritur kėtė problem nė termat mė maksimalistė tė mundshėm siē ėshtė kthimi i komunitetit ēam nė tokat e veta, por dhe gatishmėrinė e palės greke pėr ta shqyrtuar kėtė ēėshtje, tė paktėn pėr njė pjesė tė kėtij komuniteti. Siē e kam thėnė dhe diku tjetėr, ish-ministri i Jashtėm grek Karolos Papulias, gjithashtu njė figurė mjaft konstruktive nė marrėdhėniet me shqiptarėt, pranonte asokohe se "kjo ēėshtje mund tė trajtohet mė me qetėsi, pas dhjetė ose njėzetė vjetėsh. Sot plagėt janė akoma tė hapura, dhe atėherė ajo ēėshtje mund tė trajtohet mė me qetėsi".

Sot kanė kaluar 20 vjet nga ky deklarim i palės greke, dhe ne mendojmė se plagėt mund t'i konsiderojmė vėrtet tė mbyllura nėse kjo ēėshtje, pra ēėshtja e mbi 40 mijė shqiptarėve ēamė tė pėrzėnė nga Greqia, e 5000 tė vdekurve, tė vrarėve, tė masakruarve nga genocidi grek do trajtohet me drejtėsi. Pra ne duam drejtėsi europiane si shpagim pėr genocidin e asaj kohe. Ne duam pranim tė asaj qė ka ndodhur; ne duam ndjesė pėr ata qė ka ndodhur sipas modeleve mė tė mira tė pajtimit; ne duam njė zgjidhje pajtuese sipas parimit tė shpirtgjerėsisė, qė i ka propozuar dikur Greqisė, dhe ish-zėvendėsambasadori amerikan nė Greqi. Ne duam drejtėsi europiane, jo hakmarrje ballkanike. Ne si popullsi ēame, si pjesė e kombit shqiptar kurrė nuk kemi treguar ndjenjė hakmarrjeje, madje as dhe nė atė kohė siē e pranojnė dhe historianėt realistė grekė. Madje as shteti komunist nuk e mori nė konsideratė idenė e pėrzėnies sė minoritarėve si shpagim pėr largimin e ēamėve. Ne jemi njė komb qė nuk e duam hakmarrjen kolektive nė dėm tė fqinjit dhe kėtė e kemi treguar historikisht, pra dhe kur s'kemi patur njė shtet modern mbi kryet tona si sot.

Ne e dimė se nė atė takim, do tė diskutohen dhe ēėshtje tė tjera. Ne kėrkojmė qė zoti Panariti siē e ka bėrė publik qėndrimin e tij t'i pėrmbahet linjės sė imponuar nga Gjykata Kushtetuese pėr ēėshtjen e pėrkufizimit tė zonave ekskluzive detare. Ne kėrkojmė qė sot Shqipėria tė mos kompensojė nė Detin Jon pretendimet e nacionalistėve tė ēmendur tė vendit fqinjė pėr tė ashtuquajturin Vorio Epir. Ne kėrkojmė me forcė qė nė tė parėn vizitė zyrtare pas 8 vjetėsh, kryediplomati shqiptar tė mbajė qėndrime qė kanė karakter historik. Pra ta ngrejė ēėshtjen ēame nga pluhuri i harresės duke i dhėnė dinjitetin qė i takon. Kjo ėshtė ēėshtja mė e rėndėsishme, pjesė e ēėshtjes kombėtare shqiptare, qė ka mbetur pa zgjidhur. Fillimi i zgjidhjes sė kėsaj ēėshtjeje ėshtė amanet i brezit tė vjetėr qė nuk largohet pa shikuar dritė nė fund tė tunelit.

Prej faqeve tė shtypit, duam tė nėnvizojmė dhe disa momente tė tjera tė lidhura me ēėshtjen ēame. Ne nuk duam qė ajo ēėshtje tė zgjidhet sakaq. Ne e dimė se ajo nuk mund tė zgjidhet menjėherė. Por ne duam gjeste tė vėrteta pajtimi. Ne duam tė fillojė nga puna ai komisioni i pėrbashkėt pėr problemet reciproke tė pronėsisė, premtuar vazhdimisht, por qė nuk ėshtė mbledhur thuajse asnjėherė. Ne duam tė hiqet dorė nga praktika e bllokimit tė qytetarėve shqiptarė me prejardhje ēame pėr pretekste artificiale tė mėnyrės sė shkrimit tė vendlindjes nė dokumentet zyrtare. Pala greke nuk duhet tė ketė frikė nga vizitat e tyre. Pala greke duhet tė ketė kurajė nė pėrballjen me kėtė problem tė historisė qė ekziston dhe duhet zgjidhur.

Ja kėto ishin disa mesazhe tė miat pėr vizitėn e zotit Panariti nė Athinė, aq mė shumė qė ai vjen nė kėtė post nga LSI-ja, njė parti qė e ka nė program zgjidhjen e Ēėshtjes Ēame dhe qė ėshtė shprehur e gatshme tė mbėshtesė Rezolutėn Ēame nė parlamentin shqiptar.

S'dua qė ta ngarkoj mė shumė me mesazhe. Po piqet nė gjirin e komunitetit biznesor shqiptar ideja e blerjes sė disa ishujve grekė, dhe siē e tregoi komuniteti i ishullit Ikarios, ky skenar madje ėshtė i kėnaqshėm pėr qytetarėt grekė tė tij. Ata thonė se janė gati tė bashkohen me Shqipėrinė mė mirė sesa tė blihen nga Turqia. E dhashė kėtė shembull pėr tė thėnė, se ne nuk duam megjithatė tė shfrytėzojmė dobėsinė ekonomike tė fqinjit tonė nė kėto kohėra tė vėshtira. Por kjo s'do tė thotė qė duhet tė vazhdojmė tė jemi tė kompleksuar si mė parė ndaj tyre.

http://www.balkanweb.com/analiza/268...ne-104146.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2012, 21:54   19
Citim:
Panariti nė Athinė: Ēėshtja ēame kėrkon zgjidhje

Emri:  58967.jpg
Shikimet: 124
Madhėsia:  29,8 KBTiranė, 3 tetor - Zėdhėnės tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė bėnė tė ditur se ministri Edmond Panariti gjatė takimit me homologun grek Avramopulos mes disa temave, ceku dhe ēėshtjen Ēame.

“Ēėshtja ēame dhe e pronave tė shqiptareve ne Greqi kėrkon zgjidhje”, u shpreh Panariti gjatė takimit me Avramopulos, transmeton BW.

Ministri shqiptar tha se ėshtė i nevojshėm zgjerimi i kontakteve nė tė gjitha nivelet.

Nga ana e tij, ministri grek, Dhimitri Avramopulos, e cilėsoi njė vizitė tė rėndėsishme vizitėn e ministrit Panariti, ndėrsa deklaroi mbėshtetjen e Greqisė pėr integrimin europian tė Shqipėrisė.

“Tė institucionalizohet bashkėpunimi periodik ndėrministror ndėrmjet dy vendeve” deklaroi ai.

Ndėrkaq po sot, ministri Panariti ka pasur njė takim edhe me presidentin grek, Karolos Papulias. Duke e vlerėsuar zotin Papulias njė mik tė mirė tė shqiptarėve, Panariti ka kėrkuar tė heqin paragjykimin pėrmes dialogut dhe bashkėpunimit tė ngushtė.

“Tė forcojmė marrėdhėniet nė tė mirė tė popujve tanė. Kemi pėrballuar kriza bashkarisht. Kemi kapėrcyer dhe ndajmė sfida tė pėrbashkėta. Tė heqim paragjykim pėrmes dialogut dhe bashkėpunimit tė ngushtė”, tha ai.

Presidenti Papulias nga ana e tij ka kėrkuar vullnet pėr tė kapėrcyer problemet qė ekzistojnė nė mes tė dy vendeve. Duke vleresuar progresin e madh qė ka shėnuar Shqipėria drejt BE, Presidenti grek deklaroi se Greqia mbėshtet pėrpjekjet e Shqipėrisė pėr integrim.

“Kam besim tek popujt tanė. Duhet tė tregojmė vullnet pėr tė kapėrcyer problemet qė ekzistojnė nė mes tė dy vendeve. Jam mik i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve. Vlerėsoj progresin e madh qė ka shėnuar Shqipėria drejt BE. Greqia ju mbėshtet nė pėrpjekjet tuaja pėr integrim. Miqėsia Greko-Shqiptare ėshtė faktor themelor pėr stabilitetin e Ballkanit. Emigrantėt shqiptarė kanė dhėnė kontribut nė zhvillimin e ekonomisė greke”, theksoi ai.

http://koha.net/?page=1,14,117658

Citim:
Panariti nė Greqi, flamuri shqiptar i varur me kokėposhtė

Emri:  58972.jpg
Shikimet: 143
Madhėsia:  32,4 KBTIRANĖ-Ministri shqiptar i Punėve tė Jashtme, Edmond Panariti takoi sot nė mesditė nė Athinė, ministrin e Jashtėm grek, Dimitris Avramopulos.

Nė konferencėn e shtypit me homologun grek, Panariti tha se ka diskutuar disa cėshtje me rėndėsi pėr tė dyja shtetet. Por ajo qė ra pak mė vone nė sy, ka qenė flamuri shqiptar kuqezi.

Nga krahu i Avramopulos, flamuri shqiptar duket nė rregull, po kėshtu dhe nė krahun e Panaritit. Por, sapo Ministri i Jashtėm shqiptar zhvendos kurrizin, zbulohet imazhi se dicka nuk qėndron me flamurin shqiptar. Shqiponja e zezė qendron me kokėposhtė.

Nuk dihet ende nėse kjo ėshtė bėrė me qėllim apo ėshtė thjesht njė gabim teknik nga protokolli grek.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
Ēėshtja ēame, Panariti nė Athinė: Duhet zgjidhje

TIRANĖ - Zėdhėnės tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė bėnė tė ditur se Ministri Edmond Panariti gjatė takimit me homologun grek Avramopulos nė Athinė mes disa temave, ceku dhe ēėshtjen ēame.

“Ēėshtja ēame dhe e pronave tė shqiptareve ne Greqi kėrkon zgjidhje”, citon zedhenesi i Ministrise se Jashtme te Shqiperise.

Z. Panariti i kontaktuar ditėn e sotme nga BalkanWeb dhe i pyetur nėse e ka pėrmendur cėshtjen came nė takimin me homologun grek, u pėrgjigj “Po, nė tė treja rastet, nė takimin kokė me kokė, nė konferencėn pėr shtyp dhe nė formatin zyrtar”.

Ministri Panariti thekson se kėrkoi, gjithashtu, zgjidhjen e shpejtė tė problemeve tė vėrejtura nė lidhje me lėvizjen e lirė tė shqiptarėve qė udhėtojnė drejt Greqisė dhe dokumentet e tyre. Ai kėrkoi, gjithashtu, shmangien e legalizimit te dokumenteve tė tė dy vendeve pėrmes hyrjes nė fuqi nė marrėdhėniet reciproke tė Konventės pėr Vulat Apostille. Sipas Ministrise se Jashtme te Shqiperise, kjo kėrkesė e cila gjeti mirėkuptimin e Ministrit Avramopulos.

'Nė axhendėn e marrėdhėnieve dypalėshe ka edhe ēėshtje, tė trashėguara apo tė reja, qė duhet tė futen nė rrugėn e trajtimit pėr tė gjetur zgjidhje. Kėto ēėshtje u ngritėn gjatė kėtij takimi dhe mund tė them se gjetėm mirėkuptim pėr negocimin e tyre nė nivel ekspertėsh, nė takime tė veēanta apo komisione tė pėrbashkėta, sipas vetė ēėshtjeve', deklaroi me pas per shtypin, Panariti.

Gjatė bisedimeve tė dy Ministrat shprehėn shqetėsimin pėr rritjen e frymės nacionaliste dhe siguruan pėr vullnetin dhe angazhimin e tyre pėr njė politikė qė dekurajon ēdo retorikė manipuluese e me ngarkesė nacionaliste qė dėmton marrėdhėniet mes dy vendeve tona.

Nga ana e tij, Ministri Avramopulos propozoi institucionalizimin e bashkėpunimit ndėrministror pėrmes takimeve periodike tė njė grupi ministrash tė tė dy vendeve pėr tė trajtuar ēėshtje me interes reciprok. Gjithashtu, ai kėrkoi realizimin e takimeve mė tė shpeshta me homologun shqiptar dhe zhvillimin e konsultimeve periodike mes tė dy MPJ-ve. Ministri Avramopoulos siguroi pėr mbėshtetjen e plotė tė Greqisė nė procesin e integrimit evropian tė Shqipėrisė.

Kosova

Sic ben te ditur zyra e shtypit te MInistrise se Jashtme te Shqiperise, gjithashtu, Ministrat Panariti-Avramopulos ndanė mendime lidhur me zhvillimet e fundit nė rajon, promovimin e marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė e perspektivės euro-atlantike tė tė gjitha vendeve tė rajonit. Ministri Panariti vlerėsoi raportet e vendosura mes Qeverisė greke dhe asaj tė Kosovės dhe shprehu, me kėtė rast kėrkesėn e njohjes formale tė pavarėsisė sė Kosovės nga shteti.

Nė pėrfundim Ministri Panariti e ftoi homologun grek pėr tė zhvilluar njė vizitė nė Shqipėri.

Panariti-Papulias

Ndėrkaq po sot, Ministri Panariti ka pasur njė takim edhe me Presidentin grek, Karolos Papulias. Duke e vlerėsuar zotin Papulias njė mik tė mirė tė shqiptarėve, Panariti ka kėrkuar tė heqin paragjykimin pėrmes dialogut dhe bashkėpunimit tė ngushtė. “Tė forcojmė marrėdhėniet nė tė mirė tė popujve tanė. Kemi pėrballuar kriza bashkarisht. Kemi kapėrcyer dhe ndajmė sfida tė pėrbashkėta. Tė heqim paragjykim pėrmes dialogut dhe bashkėpunimit tė ngushtė”, tha ai.

Presidenti Papulias nga ana e tij ka kėrkuar vullnet pėr tė kapėrcyer problemet qė ekzistojnė nė mes tė dy vendeve. Duke vleresuar progresin e madh qė ka shėnuar Shqipėria drejt BE, Presidenti grek deklaroi se Greqia mbėshtet pėrpjekjet e Shqipėrisė pėr integrim.

“Kam besim tek popujt tanė. Duhet tė tregojmė vullnet pėr tė kapėrcyer problemet qė ekzistojnė nė mes tė dy vendeve. Jam mik i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve. Vlerėsoj progresin e madh qė ka shėnuar Shqipėria drejt BE. Greqia ju mbėshtet nė pėrpjekjet tuaja pėr integrim. Miqėsia Greko-Shqiptare ėshtė faktor themelor pėr stabilitetin e Ballkanit. Emigrantėt shqiptarė kanė dhėnė kontribut nė zhvillimin e ekonomisė greke”, theksoi ai.

Mediat greke

Ndėrsa ēėshtja delikate e ēamėve ėshtė prekur nė zemėr tė Athinės nga ministri shqiptar Panariti, mediat greke e kanė anashkaluar kėtė deklaratė. Nė cdo citim mediatik, ditėn e sotme nga mediat greke u theksua marrdhėnia diplomatike mes 2 vendeve, ato ekonomike, madje dhe ēėshtja e kufirit detar. Por nė asnjė rresht, mediat greke nuk pėrfolėn, ēėshtjen ēame.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.10.2012, 21:30   20
Citim:
Delavekuras mediave greke: Panariti e mori pėrgjigjen pėr ēamėt

ATHINE - Disa website greke shkruajtėn dje tė alarmuara, pėr faktin qė ministri shqiptar i punėve tė Jashtme pėrmendi nė Athinė ēėshtjen ēame, duke e cilėsuar atė njė "skandal".

Ato fajėsojnė Ministrin e Jashtme greke qė nuk e paraqiti dialogun midis dy ministrave, lidhur me kėtė ēėshtje. Ndėrkohė qė nė Greqi nuk u pėrmend njė deklaratė e tillė, kėto webiste iu referohen lajmeve tė mediave shqiptare, qė shkruanin se sipas ministrisė shqiptare tė Punėve tė Jashtme, ministri Panariti kishte kėrkuar nė takim, qė ēėshtja ēame dhe e pronave tė shqiptarėve nė Greqi tė gjejė zgjidhje.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme greke, Gregoris Delavekuras iu ka dėrguar njė pėrgjigje websiteve, duke e konfirmuar faktin, por shton se ministri Panariti “ka marrė pėrgjigje tė menjėhershme nga ministri i Jashtėm grek Dimitris Avramopulos”.

Nė pėrgjigjen e zėdhėnėsit Delavekuras thuhet: “Gjatė bisedimeve mes dy ministrave, ministri i Jashtėm i Shqipėrisė Edmond Panariti, pėrmendi shkurtimisht pasuritė e ēamėve dhe shqiptarėve nė Greqi dhe pėr kėtė mori pėrgjigje tė menjėhershme nga ministri i Jashtėm grek, Dimitris Avramopulos, se Greqia ėshtė shtet i ligjit dhe kushdo qė ka pretendime pėr pronat, duhet tė pėballet me drejtėsinė greke".

http://www.balkanweb.com/analiza/268...et-104948.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.