Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 5.5.2009, 16:11   1

Shkrim i cituar Prishtinė: Konferenca vjetore "Java e shkencės"


Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė po organizon kėto ditė nė Prishtinė, “Javėn e shkencės nė Kosovė”, qė ka pėr qėllim ngritjen e vetėdijes mbi rėndėsinė e kėrkimeve shkencore dhe zhvillimeve teknologjike. Pjesėmarrėsit e vlerėsuan kėtė si njė pėrpjekje dhe kthesė tė re pėr rėndėsinė qė ka kėrkimi shkencor nė vend.

“Buxheti pėr vitin e ardhshėm, tė jetė nė dispozicion tė universiteteve tona publike dhe private, tė Akademisė sė Shkencave, tė instituteve tė tjera shkencore hulumtuese qė kemi. Tė gjitha kėto t’i shėrbejnė edhe rritjes ekonomike”, tha ministri Hoxhaj.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=35431
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.5.2013, 23:43   2
Citim:
Buja: Kosova po ecė paralel me botėn qė bėnė shkencė

Emri:  masht.jpg
Shikimet: 59
Madhėsia:  30,7 KBKa filluar konferenca e pestė vjetore e shkencės “Java e shkencės 2013″, ku u diskutua rreth inkurajimit tė mėtutjeshėm nė tė gjitha fushat e studimit.

Gjatė kėsaj jave do tė shpalosen aspektet e zhvillimit tė hulumtimit shkencorė, lidhjen e akademisė me ekonominė dhe sektorin privat dhe komercializimin e hulumtimit shkencorė nėpėrmes inovacioneve. Ministri i Arsimit, Ramė Buja ka thėnė se do tė vazhdojė tė inkurajojė fushėn e hulumtimeve pėrmes njė plani kombėtar, duke e pėrmendur pėrmirėsimin e kornizės ligjore qė i hapė rrugė tė gjitha fushave tė studimit shkencorė.

“E them pėr Kosovėn qė gjithnjė, ēdo vit, ēdo orė, ēdo kohė qė po ecėn ne po na bėnė mė tė ndėrgjegjshėm se ēfarė nėnkupton hulumtimi, ēfarė nėnkupton shkenca, ēfarė nėnkupton ecja pėrpara dhe nė proporcion, dhe paralel me botėn e qytetėruar me botėn qė sot bėnė shkencė vėrtetė”, ka thėnė ministri Buja.

Ndėrkaq, rektori i UP-sė, Ibrahim Gashi shprehet se ky institucion i arsimit tė lartė gjithmonė ka mbėshtetur dhe do tė mbėshtesė kėrkimet shkencore.

“Universiteti i Prishtinės ka kapacitetetet mė tė mėdha njerėzore dhe infrastrukturore nė Republikėn e Kosovės, mirėpo mbeten sfidė qė tė rriten kapacitete deri nė nivelet e krahasueshmėrisė me institucionet e avancuara ndėrkombėtare, kėtė synojmė ta arrijmė duke pėrkrahur kėrkime shkencore dhe artistike, duke pėrkrahur pėrgatitjen e projekt propozimeve, duke pėrkrahur lidhjen e partneriteteve strategjike pėrmes rritjes sė numrit dhe cilėsisė sė projekteve kėrkimore, duke forcuar lidhjen e mėsimdhėnies me kėrkimet shkencore, duke forcuar partneritetet ekzistuese, duke zgjeruar bashkėpunimin me institucionet kėrkimore evropiane, si dhe duke pėrmirėsuar kapacitetet e menaxhimit tė projekteve”, ka thėnė Gashi.

Kurse, Armand Krasniqi nga Universiteti i Pejės ėshtė shprehur se nevojat e pėrgjithshme shoqėrore pėrmbushėn vetėm nėpėrmjet ofrimit tė arsimimit cilėsor nė tė gjitha nivelet e shkollimit, e sidomos atė universitar.

“Duhet kėrkuar dhe argumentuar dhe arsyetuar vendimet e institucioneve qeverisėse edhe pėr hapjen edhe tė universiteteve tė tjera publike nė vendin tonė, ne konsiderojmė se kėto vendime kanė qenė tė domosdoshme dhe tė rėndėsishme, nuk duhet harruar se procesi i decentralizimit dhe zhvillimit akademik nė botėn moderne nė kushtet e globalizimit ėshtė vėrtetuar si nxitės i hulumtimeve lokale dhe rajonale duke ju pėrshtatur nevojave tė shoqėrisė, ekonomisė sė vendit dhe rritjes sė punėsimit”, ka vlerėsuar Krasniqi.

Studiuesi, Jahja Kokaj, ka thėnė se ngritja shkencore nė nivel tė magjistraturės dhe doktoraturės dhe post-doktoraturės, nė qoftė se ky segment organizohet nė mėnyrė profesionale dhe me teknologji ndėrkombėtare me siguri do tė gjenerohet jo vetėm kuadėr pėr institutet pėrkatėse por edhe do tė jetė si burim pėr jetėn akademike dhe pedagogjike.

Nė konferencė do tė jenė rreth 500 pjesėmarrės, studiues nga Kosova dhe shtetet e rajonit tė cilėt do tė njihen pėr studimet e tyre nėpėrmjet 15 seancave qė do tė zhvillohen pėr pesė ditė. “Java e shkencės 2013″ do tė zgjasė pesė ditė dhe pritet tė ketė prezantime nga hulumtimet nė shkencat mjekėsore, studimet shoqėrore dhe ekonomike, studimet nė fushėn e edukimit, historisė, gjuhėsore dhe kulturore, burimet natyrore, energjinė dhe mjedisin, prodhimin bujqėsorė dhe sigurimin e ushqimit, shkencat teknike, inovacionin dhe transferin e teknologjisė.

http://rtv21.tv/home/?p=102231&utm_s...e-bene-shkence
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:24.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.