Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Terrorizmi a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 14.5.2009, 11:55   1

Shkrim i cituar TSr/ 1999: Masakra serbe e Qyshkut, nė Pejė


Citim:
Pėrkujtohen sot viktimat e masakrės serbe nė fshatin Qysh tė Pejės

Nė fshatin Qyshk tė Pejės pėrkujtohen sot 46 shqiptarėt tė cilit ishin vrarė e masakruar nga forcat serbe nė vitin 1999. Dy banorė tė kėtij fshati, tė cilėt i kanė mbijetuar kėsaj masakroje do tė dėshmojnė para Gjykatės sė Hagės kundėr Vlastimir Xhorgjeviēit, ish komandant i njėsiteve policore serbe gjatė luftės nė Kosovė, i cili akuzohet pėr krime kundėr njerėzimit dhe krime tė luftės ndaj popullatės civile shqiptare nė Kosovės gjatė viteve 1998 dhe 1999.

Masakra e shqiptarėve nė fshatin Qysh tė Pejės ishte ndėr barbaritė mė tė tmerrshme tė forcave policore e paramilitare serbe gjatė luftės nė Kosovė.

http://www.rtklive.com/?categoryId=2&newsId=35785
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2010, 06:27   2
Citim:
11 vjet nga masakra e Qyshkut, kėrkohet drejtėsi

Prokuroria pėr krime lufte nė Serbi njofton se policia ka arrestuar nėntė ish- paraushtarakė tė akuzuar pėr vrasjen e rreth 200 shqiptarėve nė masakrėn e ndodhur nė Qyshk tė Kosovės, nė maj tė vitit 1999. Tė mbijetuarit e masakrės dhe familjarė tė viktimave kėrkojnė drejtėsi. Aktivistė tė tė drejtave tė njeriut nė Prishtinė e Beograd dyshojnė te serioziteti i Serbisė.

Njė ndėr tė vrarėt nė masakrėn e Qyshkut tė komunės sė Pejės, nė vitin 1999, ėshtė edhe i ati i ish-kryeministrit Agim Ēeku.

Zoti Ēeku, megjithėse ndjen njė lehtėsim pėr arrestimet e bėra, sėrish ėshtė skeptik se nė Serbi ekziston njė vullnet pėr t’i dėnuar ata qė kryen masakra nė Kosovė.

“Nė mesin e tė masakruarve ka qenė edhe babai im, 69 vjeē, gjithashtu edhe xhaxhai im, Kadriu, i cili ka qenė njė vit mė i vjetėr, por edhe shumė bashkėfshatarė tė mi”.

“Normalisht, edhe nga ky aspekt, si i prekur drejtpėrdrejt, e ndiej njė lehtėsim, por thjesht dyshoj qė ky ėshtė njė veprim, tė cilin Serbia e merr seriozisht; qė dėshiron tė distancohet nga krimi dhe kriminelėt t’i vendosė para drejtėsisė. Serbia nuk ka dhėnė prova qė kriminelėt t’i vendosė para drejtėsisė”, thotė Ēeku.

Njėri nga tre tė mbijetuarit e masakrės nė fshatin Qyshk, Hazir Berisha, lidhur me arrestimet e ish-paraushtarakėve nė Serbi, tė cilėt akuzohen pėr vrasje nė Kosovė, thotė:

“Unė e vlerėsoj mirė nėse ėshtė e vėrtetė qė i kanė arrestuar, nėse ata janė tė njėjtit. Megjithėse me vonesė, po mė mirė vonė se kurrė”.

Pėrfaqėsues tė organizatave pėr tė drejtat e njeriut nė Kosovė dhe nė Serbi, deklarojnė se arrestimi i nėntė ish-paraushtarakė tė akuzuar pėr vrasjen e rreth 200 shqiptarėve gjatė luftės nė Kosovė, ėshtė njė lajm i mirė dhe njė porosi pėr ata persona qė kanė bėrė krim se nuk mund tė fshihen.

Drejtoresha e Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare, Natasha Kandiq, thotė pėr Radion Evropa e Lirė, se ėshtė mirė qė prokuroria nė Beograd ka hapur ēėshtjen e masakrės sė fshatit Qyshk tė Pejės.

Zonja Kandiq shpreh shpresėn se lidhur me krimet qė janė bėrė gjatė luftės nė Kosovė, do tė arrestohen edhe persona tė tjerė.

“Mendoj se ėshtė mirė qė prokuroria ka hapur rastin e krimeve nė Qyshk, tė kryera nga policėt serbė dhe anėtarėt e formacioneve paramilitare. Nuk mund tė quhet incident, ėshtė njė ngjarje e madhe, sepse nė tė njėjtėn kohė shqiptarėt janė vrarė nė Zahaq dhe Pavlan. Unė nuk e kam parė ende kėrkesėn e prokurorisė pėr arrestimet”.

“Por, shpresoj se zyra e prokurorisė ka lėshuar fletarrestime, jo vetėm pėr anėtarėt e rėndomtė tė grupeve paramilitare, por qė nė mesin e tė arrestuarve tė jetė edhe ndokush, qė ka mbajtur pozitė tė lartė, meqė krimet nė Qyshk, Zahaq dhe Pavlan janė krime tė tmerrshme, sepse njerėzit janė vrarė e mė pastaj u janė djegur trupat. Kanė qenė vrasje brutale”, shprehet Kandiq.

Nga ana tjetėr, edhe drejtori ekzekutiv i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Njeriut nė Kosovės, Behxhet Shala, konsideron se deri mė tash nė Serbi nuk ėshtė bėrė asgjė sa i takon pėrndjekjes sė personave pėr krime lufte.

“Nė Serbi deri mė tash nuk ėshtė bėrė asnjė veprim konkret pėr pėrndjekjen e pėrgjegjėsve pėr krime lufte, pėr ata, tė cilėt kanė urdhėruar dhe pėr ata qė nuk janė penguar pėr krimet nė Kosovė”.

“Tash, nėn presionin ndėrkombėtar, duket se e kanė atė kushtin e bashkėpunimit me Tribunalin e Hagės. Serbia po i merr disa veprime duke i arrestuar nė nivelin mė tė ulėt ata, tė cilėt kanė qenė tė involvuar nė vrasjen e shqiptarėve. Ndėrsa, ata qė janė vėrtet pėrgjegjės, e tė cilėt i kanė projektuar kėto krime, ata nė fakt po mbesin tė pandėshkuar”, vlerėson Shala.

Ish-kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, konsideron se nė Serbi nuk ka njė vullnet tė duhur politik pėr t’i dėnuar personat, tė cilėt kanė bėrė krime.

Ēeku thotė thotė pė Radion Evropa e Lirė se arrestimet e fundit nuk janė tė njė vullneti tė mirė tė sistemit tė drejtėsisė sė Serbisė, pėr t’u ballafaquar me drejtėsinė.

“Pėrderisa Serbia nuk merr vendim qė tė distancohet nga tė gjitha ato krime dhe kriminelėt, atėherė unė dyshoj qė ėshtė kjo pjesė qė buron nga vullneti politik. Por, thjesht ėshtė njė veprim i motivuar politikisht qė me njė veprim tė tillė, tė mund ta ndihmojė Serbinė nė njė qėllim tjetėr tė tyre qė mund ta kenė”, shprehet Ēeku.

Edhe Shala nga Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Njeriut shpreh mendimin se arrestime po ndodhin, por tė akuzuarit nuk po marrin dėnimin e merituar.

“Ata po i arrestojnė, disa prej tyre po i lirojnė, e mandej po i dėnojnė me disa dėnime qė mė shumė po kanė karakter simbolik dhe, thjesht, ata nuk po e marrin dėnimin e merituar”, thekson Shala.

Sipas prokurorisė sė Serbisė, pėr masakrėn e ndodhur nė Qyshk tė Kosovės nė maj tė vitit 1999, janė tė akuzuar gjithsej 26 persona, ndėrsa janė arrestuar vetėm nėntė nga ta.

Ndryshe, nė fshatin Qyshk me rrethinė, thuhet se janė tė vrarė rreth 50 persona.

http://www.botasot.info/def.php?gjuh...ory=3&id=51513
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.4.2010, 14:03   3
Citim:
Arrestohet njė serb pėr krimet e kryera nė Qyshk

Policia suedeze ka arrestuar njė serb i cili akuzohet pėr krime tė kryera gjatė luftės nė Kosovė. I arrestuari akuzohet pėr pėrfshirje nė masakrėn nė fshatin Qyshk tė Pejės nė nė maj tė vitit 1999.

Nė muajin e kaluar policia serbe ka arrestuar 9 ish-paraushtarakė tė akuzuar pėr vrasjen e rreth 200 shqiptarėve nė Qyshk tė Pejės dhe rrethin, nė maj tė 1999-ės.

Sipas prokurorisė sė Serbisė, pėr masakrėn e ndodhur nė Qyshk tė Kosovės nė maj tė vitit 1999, janė tė akuzuar gjithsej 26 persona, ndėrsa deri mė tani janė arrestuar vetėm dhjetė nga ta.

http://rtv21online.com/home/?section...s&newsid=10454
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.4.2010, 14:34   4
Citim:
Arrestohet edhe njė serb pėr krime lufte nė Qyshk tė Pejės

Njoftohet se policia serbe ka arrestuar edhe njė tė dyshuar pėr masakrėn nė fshatin Qyshk tė Pejės nė maj tė vitit 1999, pėr tė cilin thuhet se ka qenė komandant i forcave serbe. Duket sikur ky arrestim ėshtė bėrė nė tė njėjtėn kohė kur policia suedeze nė Goteborg ka kapur njė serb 33-vjeēar tė dyshuar po ashtu pėr krime tė njėjta tė luftės.

Burime tė huaja tė informuara mirė i kanė thėnė agjencisė suedeze tė lajmeve TT se bėhet fjalė pėr Srecko Popovicin, i cili ėshtė arrestuar nė Kragujevc.

Popovic dhe i dyshuari i arrestuar nė Suedi shihen nė njė fotografi pranė njėri-tjetrit tė armatosur para njė ndėrtese tė djegur gjatė luftės nė Kosovė. Tė njėjtit shihen edhe nė fotografi tė tjera me policė tė tjerė serbė tė panjohur, pėr tė cilėt dėshmitarėt thonė se janė fajtorė pėr vrasje, plaēkitje dhe pėrndjekje tė shqiptarėve tė Kosovės. Njė numėr dėshmitarėsh kanė pohuar pėr organizata dhe agjenci lajmesh se Popovic ishte njė nga ata qė kanė udhėheqė me tė ashtuquajturėn "Policia rrufe" nė masakrėn e Qyshkut.

Serbi i dyshuari 33 vjeēar ėshtė paraburgosur mė 6 prill me akuzėn pėr krime kundėr njerėzimit nė fshatin Qyshk ku janė vrarė 41 veta mė 14 maj 1999. /QIK/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=8269
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2010, 18:43   5
Citim:
Suedi: Arrestohet serbi i dytė pėr krimet nė Qyshk tė Pejės

Policia e Suedisė e ka arrestuar edhe njė serb tė dyshuar pėr krime lufte nė fshatin Qyshk afėr Pejės, nė vitin 1999, njoftuan mediat suedeze duke u thirrur nė burimet e prokurorisė.

36 vjeēari, identiteti i tė cilit nuk ėshtė bėrė publik, ėshtė arrestuar nė Erebre nė pjesėn qendrore tė Suedisė.

Prokurori Lars Hedval tha se i dyshuari ėshtė lėshuar nga paraburgimi tė premten, por "dyshimi kundėr tij mbetet".

Ndėrkohė, gjykata suedeze vendosi t'ia vazhdojė paraburgimin njė serbi tjetėr, i cili u arrestua nė prill nėn dyshimin pėr ndėrlidhje me krimin nė Qyshk.

Nė 12 mars, policia e Serbisė arrestoi nėntė persona tė dyshuar pėr krime tė luftės nė fshatin Qyshk.

Ata dyshohen se nė 14 maj, 1999, nė kėtė fshat tė Kosovės kanė vrarė 41 njerėz, duke kryer kėshtu krime lufte kundėr popullatės civile. /rel/

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../32141/C4/C15/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2010, 12:11   6
Citim:
Nėntė serbė tė akuzuar pėr vrasjen e civilėve nė Qyshk

Prokuroria serbe pėr krime tė luftės ka ngritur aktpadi kundėr nėntė ish-paraushtarakėve serbė pėr vrasjen e mbi 40 civilėve shqiptarė nė fshatin Qyshk tė komunės sė Pejės nė Kosovėn perėndimore. Tė gjithė kėta akuzohen se nė maj tė vitit 1999 nė fshatin Qyshk kanė kryer njė nga krimet me tė rėnda tė luftės nė Kosovė.

Ata akuzohen pėr vrasje, pėrdhunime, shkatėrrim tė pronės dhe plaēkitje me qėllim tė frikėsimit tė civilėve shqiptarė, nė mėnyrė qė t’i detyrojnė ata tė largohen nga vendbanimet e tyre dhe tė shpėrngulen nė Shqipėri.

Nė aktakuzė thuhet se tė akuzuarit, pjesėtarė tė njėsive paraushtarake tė njohura si “Ēakajt ”, "janė treguar skajshmėrisht tė dhunshėm dhe tė pamėshirshėm", ndėrsa kanė djegur mė pas trupat e viktimave pėr tė penguar identifikimin e tyre.

Nė mesin e tė vrarėve nė kėtė ngjarje ishte edhe Hasan Ēeku, babai i ish-kryeministrit tė Kosovės Agim Ēeku, dhe disa anėtarė tė familjes sė tij. Nė njoftimin e prokurorisė serbe thuhet se nė kėtė ngjarje janė tė pėrfshirė edhe 17 tė dyshuar qė ndodhen nė arrati, dhe se ndaj tyre janė lėshuar fletarrestime nėpėrmjet Interpolit.

http://www.kosova-sot.info/politike/...ileve-ne-qyshk
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.12.2010, 23:12   7
Citim:
Gjykata serbe taktizon pėr masakrėn e Qyshkut

Gjykata pėr krime lufte nė Beograd sėrish sot ka shtyer procesin gjyqėsor kundėr nėntė ish-paramilitarėve serb, tė akuzuar pėr vrasjen e rreth 50 civilėve shqiptarė nė fshatin Qyshk tė Pejės.

I akuzuari i tretė, ish-paramilitari Slavisha Kastratoviē hodhi poshtė akuzat e ngritura ndaj tij, duke theksuar se bėhet fjalė pėr shpifje dhe proces tė montuar.

“Kam qenė nė fshatin Zahaē. Mė kujtohet se njė shok i imi shqiptar ankohej se Miniēi donte ta vriste”, kanė qenė fjalėt e Kastratoviēit sot gjatė procesit gjyqėsor, duke akuzuar si autorė tė krimit dhe vrasjeve komandantin e njėsitit “Ēakejtė”, Nebojsha MiniĒ, i cili ka vdekur para pesė viteve.

Nėntė tė akuzuarit e tjerė gjithashtu mbrohen me pohimet dhe alibitė e tyre se nė ditėn e masakrės kanė qenė nė fshatin Zahaē , duke drejtuar akuzat rreth kriminelit Miniē.

Ky i fundit pas njė fletėarresti tė Interpolit u arrestua nė Argjentinė nė vitin 2005 dhe gjatė fazės s paraburgimit dhe ekstradimit ndėrroi jetė nė njė spital nė qytetin argjentinas Mendoza.

Masakra e Qyshkut, e ndodhur nė maj tė vitit 1999, ėshtė ndėr krimet mė tė rėnda tė kryera nga forcat serbe gjatė luftės sė viteve 1998-'99.

Prokuroria nė aktakuzė thekson se tė akuzuarit "janė treguar tė dhunshėm dhe tė pamėshirshėm". Ata kanė djegur mė pas trupat e viktimave pėr tė parandaluar identifikimin e tyre. Tė nėntė tė akuzuarit kanė qenė anėtarė tė njėsitit paraushtarak "Ēakejtė".

Vazhdimi i procesit gjyqėsor rreth masakrės sė Qyshkut ėshtė aktualizuar nga media serbe paralelisht me nxjerrjen e raportit tė anėtarit tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Europės, Dick Marty kundėr UĒK-sė.

Emri:  20785_1035-nebojsa-minic-foto-afp_f.jpg
Shikimet: 1281
Madhėsia:  25,9 KB

http://www.ina-online.net/Default.as...356f311a2&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.12.2010, 19:23   8
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Njė serb i dyshuar pėr krime lufte arrestohet nė Gjermani

Ish-anėtari i njė njėsie paramilitariste serbe, Zoran Obradoviē, i akuzuar pėr krime lufte, gjendet prej disa javėsh nė gjendje arresti nė Gjermani.

Siē bėri tė ditur njė zėdhėnėse e Ministrisė sė Drejtėsisė nė Berlin, Obradoviē ėshtė kapur nė Gjermani para disa javėsh. Ajo konfirmoi me kėtė njoftimet e medieve tė huaja. "Gjykata e Lartė e Frankfurt mbi Majn ka miratuar ekstradimin e tij pėr nė Serbi", bėri tė ditur zėdhėnėsja.

Obradoviē ka paraqitur ndėrkohė ankimimin e tij nė Gjykatėn Kushtetuese gjermane. I akuzuari pėr krime lufte, Zoran Obradoviē ka qenė anėtar i "Ēakallėve", njė njėsie paramilitariste serbe, e cila ka qenė aktive nė kohėn e luftės nė Kosovė nė vitet 1998-1999. Qė nga e hėna pjesėtarė tė dikurshėm tė kėsaj njėsie duhet tė pėrgjigjen para drejtėsisė nė Beograd pėr vrasjen e 43 civilėve shqiptarė nė fshatin Ēushkė nė maj tė vitit 1999. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...fa144b13b&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.4.2011, 16:52   9
Citim:
Dėshmitarėt rrėfejnė tmerrin qė panė nė Qyshk

Betim Gashi ka qenė 17 vjeē nė kohėn kur kishte parė tri vrasje tė drejtpėrdrejta dhe kishte arritur tė fshihej. Ai ka dėshmuar 12 vjet mė vonė nė Gjykatėn Speciale pėr Krime nė Beograd pėr krimet e kryera mė 14 maj tė vitit 1999 nė Qyshk tė Pejės nga forcat policore-ushtarake tė kėsaj zone.

Betimi ka thėnė para trupit gjykues se ka parė vrasje edhe para mėngjesit tė ditės kritike kur kishte ndodhur masakra. Ai ka treguar se ka qenė me xhaxhanė e tij, Brahim Gashin, afėr shtėpisė sė tij, kur diku pas mesnatės kanė ardhur dy vetura nė fshat, njėra prej tė cilave ka qenė njė xhip i bardhė i policisė dhe aty kanė sjellė Aziz e Nerxhivane Sharapollin.

“Policėt u kanė kėrkuar para dhe mė pas kanė shtėnė nė ta dhe i kanė ekzekutuar. Unė kam arritur tė shoh veturėn e parė pėr shkak se dritat e veturės sė dytė kanė qenė tė drejtuara nga kjo makinė, por tė dytėn nuk e kam parė”, ka thėnė dėshmitari.

Ai ka treguar se diku para agimit tė ditės ka dalė dhe i ka parė vetė viktimat nė vendin e vrasjes.

Ndėrkaq kur ka filluar dita nė mėngjes, Gashi ka thėnė se sė bashku me xhaxhanė e tij ka shkuar te njė fqinj tjetėr dhe aty ka ardhur njė fėmijė dhe i ka njoftuar se nė fshat ėshtė duke ardhur policia.

“Nė atė kohė dolėm nga shtėpia e Rasimit dhe u nisėm pėr te shtėpia e axhės. Aty sa kemi shkuar nė oborr tashmė policėt kishin ardhur nė oborr. Aty kanė qenė disa fėmijė dhe gratė. Ndėrkohė ka ardhur edhe njė xhip ushtarak, nė tė cilin ka qenė Sreqko Popoviēi edhe njė tjetėr…”, ka treguar ai.

“Unė kam arritur tė iki pėrmes dyerve tė bahēes, sepse aty ka qenė njė derė qė e kemi pėrdorur dikur dhe jam kthyer nė oborrin e shtėpisė sonė. Aty ka pasur kohė qė nuk kanė qenė familja jonė dhe ishte rritur bari dhe shkurret. Jam fshehur nė njė vend dhe mė pas kam dėgjuar tė qara dhe tė shtėna nė oborr”.

“Mė pas kanė ardhur dy policė”, ka treguar dėshmitari, i cili ka thėnė se bashkė me ta ka qenė edhe Popoviēi.

“Aty ka qenė edhe Rasim Rama. Ai ka qenė i sėmurė prej kėmbėve dhe e kanė marrė si zvarrė dhe e kanė ekzekutuar”, ka thėnė ai. “Popoviēi ka qenė me uniformė ushtarake me mėngė tė shkurtra. Ata ushtarėt e kanė pyetur para ekzekutimit ēfarė tė bėjnė me Rasimin, ai ka thėnė le tė bėjnė ēka tė duan, ta vrasin, ta presin, u ka dhėnė liri”, ka thėnė ai.

Ai ka thėnė se aty ėshtė vrarė edhe njė person tjetėr dhe xhaxhai i tij, i cili ėshtė vrarė para njė ahuri, ndėrkaq dėshmitari ka qenė i fshehur prapa tij. Mė pas ai ka thėnė se ėshtė fshehur prapa shkurreve dhe njė jazi dhe ėshtė larguar pėr nė lagjen tjetėr tė njohur si lagjja e Ēekėve. Nė shtėpinė e Lirie e Sadik Gashit ka qenė babai i tij, tė cilin e ka zgjuar nga gjumi dhe e i ka treguar ēfarė ka ndodhur. Ai ka thėnė se e kanė vrarė edhe babanė e tij edhe vėllanė, Xhaferin, i cili ka qenė nė grup me dėshmitarin Hazir Berisha. Ndėrsa ka treguar se ka jetuar deri nė fund tė luftės nė njė pjesė malore.

Nė ditėn e fundit tė gjykimit tė kėsaj jave ka dėshmuar edhe Halit Gashi, i cili ka treguar pėr vrasjen e vėllait tė tij Hakiut dhe djalit tė vėllait Selimit, tė cilėt i ka parė derisa i kanė keqtrajtuar dhe ekzekutuar nė oborrin e shtėpisė.

Ai ka thėnė se me traktor kanė dalė nga shtėpitė pėr t’u nisur pėr nė Shqipėri dhe mė pas kanė qėndruar te fabrika e akumulatorėve pėr disa orė dhe mė pas i kanė kthyer nė fshat. Ai ka thėnė sė nė kėtė kohė shtėpitė kanė marrė flakė dhe vendet ku kanė ndodhur vrasjet.

Nė fshatin Qyshk tė Pejės, mė 14 maj tė vitit 1999, janė vrarė 43 persona, pėr tė cilėt nėntė tė akuzuar gjykohen nė Gjykatėn Speciale pėr Krime Lufte nė Beograd: Toplica Miladinoviē, Sreēko Popoviē, Slavisha Kastratoviē, Boban Bohiēeviē, Zvonimir Cvetkoviē, Radoslav Branoviē, Vidoja Koriqanin, Veljko Koriqanin dhe Abdullah Sokiq.

E tėrė ngjarja ka nisur kur ėshtė kryer njė aksion lidhur me kėrkimin e armėve dhe pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, por pa ndonjė dyshim tė bazuar. Pjesėtarėt e kėsaj njėsie akuzohen sė nė mėnyrė brutale kanė kryer vrasjen e civilėve nė afėrsi tė qytetit tė Pejės nė Kosovė, duke u vėnė thikėn nė fyt foshnjave dhe duke vrarė e djegur meshkujt me qėllim tė pamundėsimit tė identifikimit tė tyre.

Aktakuza saktėson se Toplica Miladinoviē, komandant i degės territoriale ushtarake me numėr 177, sė bashku me tė ndjerin Nebojsha Miniq, komandant tė ēetės sė parė tė grupit 177 tė njohur si “Ēakejtė”, dhe pjesėtarėt e akuzuar dhe tė dyshuarit Ranko Momiq, Pregdrag Vukoviē, Zoran Obradoviē, Milojko Nikoliq, Sinisha Mashiq, Sinisha Dunxher, kanė kryer dėbimin e shqiptarėve nga kjo zonė dhe kanė kryer spastrim etnik.

Kėta persona nuk janė sjellė nė mėnyrė njerėzore pavarėsisht pėrkatėsisė etnike, por kanė kryer dhe kanė urdhėruar njė sulm tė armatosur ndaj tėrė popullsisė civile, mė pas kanė kryer vrasje, kanė djegur shtėpi, makina, kanė marrė para nga viktimat, stoli, vetura, duke mos pasur asnjė arsyetim ushtarak dhe kanė shpėrngulur popullatėn pėr nė Republikėn e Shqipėrisė.

Ata, sipas aktakuzės, kanė vrarė 43 persona, kanė plaēkitur 120 mijė marka gjermane. Janė gjithsej 26 persona tė pėrfshirė nė proces, nėntė prej tė cilėve po gjykohen aktualisht.

http://www.ina-online.net/Default.as...1de62d275&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.4.2011, 09:33   10
Citim:
Ekstradohet i arrestuari pėr masakrėn e Qyshkut

Pjesėtari i formacionit paramilitar "Ēakejtė", Ranko Momiq, i dyshuar pėr pjesėmarrje nė vrasjen e tė paktėn 44 civilėve shqiptarė nė fshatin Qyshk nė Kosovė nė vitin 1999, i ėshtė dorėzuar Serbisė.

Momiq u ekstradua nga Mali i Zi, ku u arrestua nė janar mbi bazėn e njė fletėarresti tė lėshuar nga Gjykata e Lartė nė Beograd. Nė gjykatėn pėr krime tė luftės nė Serbi aktualisht zhvillohet procesi kundėr tė akuzuarit Toplica Milladinoviē dhe tetė pjesėtarėve tė njėsitit "Ēakejtė", tė mbrojtjes territoriale dhe rezervistėve tė policisė, tė cilėt akuzohen pėr krime tė luftės nė fshatin Qyshk tė Pejės.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,16,52259
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.9.2011, 21:31   11
Citim:
Autoritetet nė Suedi akuzojnė njė serb pėr krime lufte nė Kosovė

Stokholm, 7 shtator 2011 - Prokurorėt nė Suedi kanė ngritur aktakuzė kundėr njė serbi pėr krime lufte nė Kosovė. Sipas njoftimeve njė pjesėtar i komunitetit serb, 34 vjeēari, Miliq Martinoviē, akuzohet pėr pjesėmarrje nė vrasjen masive tė shqiptarėve gjatė luftės sė vitit 1999.

Aktakuza e ngarkon atė pėr vrasje, tentim vrasje, rrėmbim, plaēkitje dhe zjarrvėnie nė fshatin Qyshk tė komunės sė Pejės. Ai ishte arrestuar nė prill tė vitit 2010 nė Stokholm tė Suedisė, ku kishte kėrkuar strehim. Procesi gjyqėsor kundėr tij pritet tė fillojė tė hėnėn e ardhshme.

Miliq Martinoviē ishte pjesėtar i forcave speciale tė policisė serbe tė cilėt akuzohen se mė 14 maj tė vitit 1999 kanė kryer vrasjen e 40 civilėve shqiptarė nė fshatin Qyshk. Nė shtator tė vitit 2010 prokuroria serbe pėr krime tė luftės kishte ngritur aktpadi ndaj nėntė ish paraushtarakėve serbė lidhur me kėtė ngjarje. Ata akuzohen pėr vrasje, pėrdhunime, shkatėrrim tė pronės dhe plaēkitje me qėllim tė frikėsimit tė civilėve shqiptarė nė mėnyrė qė t'i detyrojnė ata tė largohen nga vendbanimet e tyre dhe tė shpėrngulen nė Shqipėri. Nė aktakuzė thuhet se tė akuzuarit, pjesėtar tė njėsive paraushtarake tė njohura si "Ēakajt", "janė treguar skajshmėrisht tė dhunshėm dhe tė pamėshirshėm", ndėrsa kanė djegur mė pas trupat e viktimave pėr tė penguar identifikimin e tyre.

Nė mesin e tė vrarėve nė kėtė ngjarje ishte edhe Hasan Ēeku, babai i ish kryeministrit tė Kosovės Agim Ēeku dhe disa anėtarė tė familjes sė tij. Prokuroria serbe kishte bėrė tė ditur se nė atė ngjarje janė tė pėrfshirė edhe 17 tė dyshuar qė ndodhen nė arrati dhe se ndaj tyre janė lėshuar fletarrestime nėpėrmjet Interpolit.

http://www.kosova.com/artikulli/74859
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2011, 21:01   12
Citim:
Sėrish shtyhet gjykimi i autorėve tė Masakrės sė Qyshkut

Vazhdimi i gjykimit, i paralajmėruar tė ndodhte tė martėn kundėr autorėve tė Masakrės sė Qyshkut, nė pranverė tė vitit 1999, ėshtė shtyrė pėr 29 nėntor. Shtyrja ėshtė bėrė me kėrkesėn e tė akuzuarit, Sinisha Misic, qė tė ketė “mė shumė kohė pėr tė pėrgatitur mbrojtjen”. Mishic u kap mė 4 nėntor nė Batajnicė, nė bazė tė njė fletarrestim tė Interpolit.

Ishte paralajmėruar se tė martėn para Kolegjit pėr krime lufte tė Gjykatės sė Lartė tė Beogradit, do tė vazhdojė gjykimi ndaj Toplic Miladinovicit dhe tė 12 pjesėtarėve tė formacionit paramilitar “Shakalli”, tė Mbrojtjes Territoriale dhe tė pėrbėrjes rezervė tė policisė sė Serbisė pėr vrasjen e 44 civilėve shqiptarė nė fshatin Qyshk, afėr Pejės, nė maj tė vitit 1999.

Siē njofton agjencia serbe e lajmeve FoNet, transmeton Koha me Miladinovicin janė tė akuzuar edhe Srecko Popovic, Slavisa Kastratovic, Boban Bogicevic, Zvonimir Cvetkovic, Radosllav Brnovic, Vidoje e Velko Koricanin, Abdullah Sokic, Milojko Nikolic, Zoran Obradovic, Ranko Momic, Sinisha Mishic.

Ata akuzohen pėr 44 vrasje, shkatėrrim tė pronės sė civilėve, plaēkitje, me qėllim tė pėrhapjes sė frikės ndėr civilėt shqiptarė, pėr t’i detyruar kėshtu tė ikin nė Shqipėri.

Pjesėtarėt e “Shakallit” fėmijėve tė vegjėl ua kishin futur thikėn nė fyt, kishin qėlluar viktimat pas shpine me breshėri plumbash dhe pastaj shumicėn e kufomave i kishin djegur, pėr tė bėrė tė pamundur pėrcaktimin e identitetit tė tyre, thuhet nė aktakuzė. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=18507
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.5.2012, 20:56   13
Citim:
13 vjet nga masakra e Qyshkut

Emri:  qyshku_permendore.jpg
Shikimet: 525
Madhėsia:  29,6 KBQytetarė tė shumtė kanė dalur tė bėjnė homazhe tek pllaka pėrkujtimore e 47 dėshmorėve dhe martirėve qė janė masakruar 13 vite mė parė nė fshatin Qyshk tė Pejės nga forcat serbe.

Rexhė Kelmendi, njėri nga tre tė mbijetuarit e kėsaj masakre tė tmerrshme, ka thėnė se janė tė zhgėnjyer tepėr, pasi pėr kėtė ngjarje tė tmerrshme nuk e kanė marrė dėnimin kryerėsit e krimit.

“Fėmijėt kanė mbet jetim, na kanė marrė krejt pasurinė, na kanė djegė e shkrumbuar dhe askush akoma s’dėnuar, pėrveē njė krimineli qė e ka dėnuar shteti i Suedisė, tjetėr kush pėr 47 personat qė janė masakruar, nuk ka mbajt as 47 ditė burg”, ka thėnė Kelmendi.

Ai ka thėnė se tė mbijetuarit ndihen tė tradhtuar, pasi qė sipas tij nga gjithė ato deklarata qė kanq dhėnė dhe maltretime qė iu janė bėrė nuk ėshtė dėnuar asnjė kriminel.

“Shumė herė kemi qenė nė Beograd pėr tė dhėnė deklarata, por Serbia nuk po i dėnon shtetasit e vet, tė njėjtėn deklaratė dhe tė njėjtat fakte i kam dhėnė edhe nė Suedi, por Suedia e dėnoi me burg tė pėrjetshėm kriminelin serb , qė ka pasur nėnshtetėsi suedeze”, ka thėnė ai.

Kelmendi mendon se faj nė mos marrjen e dėnimit tė merituar atyre qė kryen krimet e tmerrshme nė Kosovė ka edhe Qeveria e Kosovės. “Ata kriminelėt qė kanė bėrė masakra janė arrestuar, po qeveritarėt tanė ua kanė dorėzuar Serbisė, edhe pse janė banorė tė Kosovės, ata po fshihen nė Beograd, ata ishte dashur qė tė gjykohen nė Kosovė e jo nė Serbi”, ka deklaruar Kelmendi.

http://rtv21.tv/home/?p=75816&utm_so...akra-e-qyshkut
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.6.2013, 20:47   14
Citim:
Nė Beograd nesėr vazhdon gjykimi i “Ēakallėve”

Nė Gjykatėn speciale nė Beograd nesėr do tė vazhdojė gjykimi i pjesėtarėve tė njėsitit famėkeq paramilitar nga formacioni rezervist i policisė dhe i mbrojtjes territoriale “Ēakallėt” (Shakalli), tė cilėt ngarkohen pėr vrasjen e mbi njėqind civilėve shqiptar gjatė vitit 1999 nė rrethinėn e Komunės sė Pejės, njofton Prokuroria pėr krime tė luftės e Serbisė.

Aktakuza e saktėsuar nga dhjetori i vitit tė kaluar tė fajėsuarit i ngarkon me vrasjen e mbi njėqind civilėve shqiptarė nė katundet Qyshk, Lubeniq, Pavljan dhe Zahaē gjatė prillit dhe majit tė vitit 1999, transmeton RTK.

Tė akuzuarit pėr kėto vrasje janė Toplica Miladinovic, Sreqko Popovic, Slavisa Kastratovic, Boban Bogicevic, Radoslav Brnovic, Vidoje Koricanin, Veljko Koricanin, Abdulah Sokic, Milojko Nikolic, Zoran Obradoviēc Ranko Momic, Sinisa Misic dhe Dejan Bulatovic.

Me aktvendimin e gjykatės, e me propozim tė Prokurorisė pėr krime tė luftės prė kėto raste po zhvillohet procedimi unik penal, rikujtohet nė kumtesėn e Prokurorisė nė fjalė.

Tė rikujtojmė se procesi gjyqėsor pėr krime lufte -vrasjen e 44 civilėve shqiptarė, pėr keqtrajtim, plaēkitje, djegie e deportim me dhunė tė popullatės pėr nė Shqipėri nė katundin Qyshk ka nisur para tre vitesh por tani aktakuza kundėr kėtij njėsiti famėkeq paramilitar ėshtė shtri edhe nė krimet makabre mbi civilėt shqiptarė nė katundet Lubeniq, Pavljan e Zahaē.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=32709
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 06:19.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.