Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.5.2009, 13:58   1

Shkrim i cituar Kėrkesė e Niko Stilos, dekanatit tė Histori-Filologjisė nė UT, pėr tė folmen arvanite


Citim:
Dekanatit tė Fakultetit tė Historisė dhe tė Filologjisė tė Universitetit Tiranės

Zotit Shezai Rrokaj

I nderuar zoti Rrokaj!

Unė i nėnshkruari Niko Stylos, lindur e rritur nė Ēamofshatrat e Prevezės dhe prej vitit 1973 me banim nė Gjermani, pas njė pune shumėvjeēare nė pėrpjekje pėr tė dėshmuar se arvanitasit, d.m.th. folėsit e dialektit shqip nė Greqi, janė banorė tė stėrlashtė tė kėtij vendi dhe jo emigrantė para pak qindravjeēarėsh, siē na do krahu zyrtar grek, u mora me mbishkrimet e palexueshme parakristiane tė hapėsirės sė sotme tė ashtuquajtur greke. Mbishkrime, qė janė gjetur dhe gjenden vazhdimisht nė vende, qė banohen nga arvanitėt dhe pėr tė cilat studiuesit grekė jo vetėm qė pranojnė se nuk janė greke, por vijojnė tė mbėshtetin se gjuha e tyre ėshtė e panjohur.

Si njohės i mirė i gjuhės greke, apo mė mirė si njohės i gjithė trajtave tė folura dhe tė shkruara, domethėnė dimotikes (greqishtes popullore), katharevusės (greqishtes ish zyrtare), kishtares dhe greqishtes sė lashtė, nga fjalėt shumta shqipe, qė gjejmė te shkrimtarėt e lashtė grekė me pėrkthimin e tyre dhe pėr tė cilat ndėrsa konsiderohen tė huaja, sistematikisht shmanget tė thuhet cila ėshtė kjo gjuhė, jo vetėm u sigurova se arvanitasit janė njė popull i lashtė, po edhe u binda se tė thėnat zyrtare tė universitetit tė Athinės i janė pėrshtatur propagandės etnike greke.

Me kėtė besim dhe pėrpjekje shumėvjeēare arrita me dialektin tim amtar tė gjuhės shqipe tė lexoj shumė prej kėtyre mbishkrimeve dhe jo vetėm nga hapėsira e sipėrpėrmendur greke, por dhe jashtė saj, e konkretisht nga Italia dhe Turqia dhe mė 2003 qarkulloi nė Athinė libri im “Elemente prehistorikė nė tekste shumė tė lashta shqipe”, i cili nė pėrkthim me titullin “Historia e shenjtė e Arvanitėve” qarkulloi nė Prishtinė, botuar nga MKRSĒJR, Departamenti i ēėshtjeve Jorezidente.

Meqė problemi i leximit tė kėtyre mbishkrimeve, qė njė sėrė studiuesish mbėshtetin se janė shkruar nė gjuhėn shqipe, ka si pikėnisje alfabetin apo mė mirė alfabetet dhe kryefilli fjalėt, qė nuk gjenden nė fjalorėt e sotėm tė shqipes zyrtare, u ktheva nė tekste dhe fjalorė tė ndryshėm mė tė vjetėr ku kemi fjalė dhe germa, si p.sh. ? qė pėrdor Marko Boēari dhe tė cilėn Dhaskal Todri e shkruan , qė na ndihmojnė tė lexojmė mbishkrimet e lashta tė quajtura tė palexueshme.

Nė pėrpjekjen pėr tė sjellė mė afėr studiuesit apo mė mirė tė jap mundėsinė e pėrdorimit tė fjalėve tė shkruara me alfabete mė tė vjetra, mė 2007 qarkulloi nė Tiranė libri me titull “Fjalori i Marko Boēarit”, ku pėrveē njė punimi, qė le ta quajmė hyrje nė problemet e alfabeteve tė gjuhės shqipe, ėshtė transkriptuar edhe pjesa shqip e kėtij fjalori me alfabetin sotėm. Veē kėsaj prej shumė kohe merrem me Fjalorin Greqisht-Shqip tė Panajot Kupitorit, ku pėr shkak tė germave mė tė shumta qė ai pėrdor, kam aritur nė njė lloj qorrsokaku dhe pres pėrgjigje nė ndihmėn, qė kam kėrkuar nga albanologė tė ndryshėm mbi kėtė problem.

Me qėnė se konstatoj se synimi i organizmave zyrtare greke ėshtė zhdukja me kohėn e dialektit arvanitas, i cili mund tė them me pikėllim tė madh, qė ndodh jo thjesht nga shkujdesja e plotė, por edhe prej shpėrfilljes nga pala shqiptare, nė njė pėrpjekje tė fundme do tė doja t’ju lutesha dhe natyrisht jo qė tė njihni veprėn time tė shkruar, por tė tregoni tė paktėn njė ēikė interes jo vetėm pėr veprat e panjohura tė arvanitasve, por edhe tė pėrfshini nė fjalorin e madh pėrmbledhės edhe fjalėt shqipe tė kėtij dialekti, se unė personalisht e ndjej pėr turp qė fjalė, tė cilat i gjejmė nė apominaret e shkruar tė Anastas Kulluriotit, fjalė qė i pagoi me jetėn e tij pėr luftėn e nxėnies sė kėsaj gjuhe, Akademia e Shkencave e Shqipėrisė t’i ketė mėnjanuar.

Nuk e di nėse ėshtė shumė, qė duke mos qenė qytetar shqiptar tė kėrkoj ngritjen nė Universitetin e Tiranės tė Katedrės sė Arvanitologjisė, por pa droje si arvanitas dhe madje si ēam i diasporės, ju kėrkoj tė pėrfshini nė punimet diplomatike dhe didaktorike tė universitetit tuaj edhe tema shkrimtarėsh qė kanė shkruar nė tė shkuarėn nė dialektin arvanitas, nga qė nė kėtė kohė janė tepėr tė shumtė fėmijėt e emigrantėve nė Greqi me njohje tė pėrkryer edhe tė gjuhės greke.

Niko Stylos
(n.stylos@t-online.de)

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=59315
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 14:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.