Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.6.2009, 01:23   21
Citim:
Autorruga Vėrmicė-Merdare
02.06.2009

Pas pėrurimit tė njėrit krah tė tunelit tė Kalimashit pėrgjatė autorrugės Morinė-Kukės-Durrės, autoritetet kosovare zotohen se gjatė kėsaj vere do tė fillojė edhe ndėrtimi i autorrugės Vėrmicė-Merdare. Kėtė e konfirmon dhe Adem Grabovci, zėvendėsministėr i Transportit dhe Post-Telekomunikacionit.

Ai pohon se autorruga pritet tė fillojė nga Vėrmica nė kufi me Shqipėrinė dhe tė pėrfundojė nė Merdare nė kufi me Serbinė. Grabovci thotė se ministria i ka skicuar tashmė tė gjitha detajet pėr urat, tunelet, pronat, pėrfshirė edhe emrat dhe sipėrfaqen e secilit banor, qė do tė pėrfitojė nga kompensimi.

“Ne, deri mė tash, kemi kompletuar projektin zbatues pėr kėtė rrugė, kemi formuar komisionet e nevojshme, siē ėshtė komisioni pėr shpronėsim. Do tė fillojmė nga Vėrmica, aty pra ku pėrfundon autorruga e Shqipėrisė. Janė bėrė tė gjitha matjet dhe bisedat edhe me Shqipėrinė, janė harmonizuar qėndrimet tona, dalja do tė jetė e njėjtė dhe do tė vazhdojmė nė drejtim tė Prizrenit, pėr tė vazhduar pastaj mė tutje”, shpjegon Grabovci.

Ndėrkaq, ekspertė pėr ēėshtje ekonomike shprehen skeptikė se ndėrtimi i autorrugės mund tė ndodhė gjatė kėtij viti. Ibrahim Rexhepi thotė se Qeveria e Kosovės, premtime tė ngjashme ka dhėnė edhe viteve tė kaluara, por, sipas tij, ende nuk vėrehet tė kenė pėrfunduar procedurat e nevojshme pėr ndėrtimin e autorrugės.

“Janė tė gatshėm vetėm nė aspektin deklarativ, mirėpo nėse marrim parasysh procedurat, nėse marrim parasysh se ėshtė shpallur tenderi vetėm pėr shprehjen e interesit dhe jo tenderi pėr ekzekutimin e punėve, se ende nuk ka filluar tė bėhet shpronėsimi i pronave, se ende nuk dihen format e financimit tė kėtij projekti, i cili do tė ketė kosto shumė tė lartė, atėherė unė jam skeptik se ndėrtimi i saj do tė fillojė kėsaj vere”, thotė Rexhepi.

Tuneli i Kalimashit

Por, Adem Grabovci, nga Ministria e Transportit, bėn tė ditur se pėr kryerjen e punėve kanė konkurruar 33 kompani tė huaja, ndėrsa shifrat e para pėr koston e projektit, siē thotė ai, shkojnė nė 659 milionė euro. Megjithatė, sipas Grabovcit, ky ėshtė vlerėsim i vitit 2006, kėshtu qė shifra mund tė jetė edhe mė e lartė.

Sa i pėrket shpronėsimit tė pronave, zoti Grabovci kėtė e konsideron problem tė zgjidhur, pasi qeveria pėr kėtė ēėshtje ka ndarė 13 milionė euro. Dhe, si rrjedhojė, ai thotė se ndėrtimi i autorrugės do tė fillojė gjatė kėtij viti, porse kur do tė pėrfundojė, sipas tij, nuk dihet.

“Deri mė tash, ne kemi identifikuar tė gjithė pronarėt, kemi identifikuar se sa ka pronė shoqėrore dhe private. Kemi filluar pėr ‘Sektorin A’, ku synojmė, sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, tė fillojmė me punime. Me Komunėn e Prizrenit i kemi harmonizuar tė gjitha qėndrimet dhe jemi nė bashkėpunim shumė tė afėrt dhe deri mė tash nuk kemi asnjė pengesė me pronarėt. Jam shumė i sigurt se qytetarėt e kanė parasysh rėndėsinė e kėtij projekti dhe ne presim mbėshtetjen e tyre pa pėrjashtim”, deklaroi Grabovci.

Por, lidhur me kėtė, eksperti Ibrahim Rexhepi thotė:

“Mund tė fillojė vetėm nė njė mėnyrė simbolike, vetėm nė mėnyrė qė tė ketė njė foto nė gazeta apo njė pamje nė televizor, e jo tė fillojė ekzekutimi i tij, nė bazė tė njė projekti tė qėndrueshėm dhe njė projekti komplet”.

Sido qė tė jetė, traseja e autorrugės parashihet tė kalojė nė tetė komuna, nė gjatėsi prej 118 kilometrash, dhe me asfalt do tė mbulohen 1062 hektarė tokė. Korridori, nė tė cilin parashikohet tė kalojė autorruga Merdare-Vėrmicė, ėshtė shpallur zonė e interesit tė veēantė nga Kuvendi i Kosovės.

Kjo autorrugė do tė lidhet me autorrugėn Durrės-Morinė dhe do tė jetė arteria kryesore e vendit pėr lidhje me Adriatikun.


http://www.evropaelire.org/Content/Article/1745077.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2009, 20:30   22
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Albania highway: Making the first move
10 June, 2009 | By Alexandra Wynne



http://www.nce.co.uk/news/transport/...203302.article
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.6.2009, 01:14   23
Citim:
Ēelet ekspozita “Rruga e Kombit”

“Rruga e kombit”, apo “Profili i nje endrre” titullohej ekspozita qe u cel perpara Galerise se Arteve ne Tirane. 40 punimet e perzgjedhura, percollen perpara publikut mesazhin e vlerave tė pėrbashkėta midis dy shteteve, Shqiperise dhe Kosoves, si dy pjesė pėrbėrėse te njė kombi.

Kjo ekspozite, e cila u cel me inisiative te dy ministrive, lindi si nevoje pėr tė krijuar ura lidhėse per bashkėpunim dhe komunikim te vazhdueshem, midis Shqiperise e Kosoves nė botėn e artit dhe shkėmbimeve midis gjenerates se re.

http://www.alsat.tv/index.php/celet_...ombit%E2%80%9D
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2009, 09:08   24
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nga "EPA", dt. 26 qershor:


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	km-26q1.jpg
Shikimet:	2357
Madhėsia:	75,9 KB
NNJ:	1785


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	km-26q2.jpg
Shikimet:	2363
Madhėsia:	75,4 KB
NNJ:	1786


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	km-26q3.jpg
Shikimet:	2344
Madhėsia:	57,2 KB
NNJ:	1787
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2009, 13:27   25
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nga "EPA", dt. 1 korrik:


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	rruga-kombit1.jpg
Shikimet:	2306
Madhėsia:	74,8 KB
NNJ:	1802


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	rruga-kombit2.jpg
Shikimet:	2255
Madhėsia:	72,4 KB
NNJ:	1803


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	rruga-kombit3.jpg
Shikimet:	2252
Madhėsia:	69,3 KB
NNJ:	1804


Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	rruga-kombit4.jpg
Shikimet:	2189
Madhėsia:	79,9 KB
NNJ:	1805
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.7.2009, 11:16   26
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Albania highway: Ain't no mountain too high

When complete, Albania’s new motorway will offer a drive to rival the most scenic around the world. But those same mountains that provide such a beautiful backdrop have not made life easy.

Much of the route of the central 61km section of Albania’s new motorway has been determined by the decision to follow the Fani i Vogel valley, which has already carved a neat path through the mountains (see ‘Making the first move’).

The work being carried out by the Bechtel-Enka joint venture breaks down into three parts. The first is the nearly 19km stretch from Rrėshen to Reps. Section two runs for 27km between Reps and Thirrė, and the 15km long section three stretches between Thirrė and Kalimash.

Weaving along and beside the river valley involves building 29 different bridges, most of which will be in sections one and two. Section one’s highlight is a 40m high reinforced soil structure (see box at bottom of page). Section two is in the steepest and narrowest section and requires 17 of the 29 bridges.

And it is no mean feat as the landscape is an example of a rural idyll, infrequently occupied by farmers and vast swathes of land is uninhabited except by the odd herd of goats with their keeper.


The trickiest part of the route

Section three is home to one of the trickiest parts of the route. This is where Mount Runes reaches into the sky at an altitude of 1,858m. The terrain is so rough here that it was decided that the best way to negotiate the mountain would be via a twin tube tunnel.

When the road is not in a tunnel or on a bridge, rock drilling − with a little help from explosives in the trickiest areas − is being done to carve a path through the mountains for the two 3.75m wide carriageways with 2m wide hard shoulders in each direction.

But added to that is a requirement for Bechtel-Enka to run an associated project to build a further 25km of new local roads and 250km of haul roads, while helping to maintain the national roads in winter.

Despite having a wealth of experience, many of those close to the project were keen to tell NCE quite how unusual it is.

“The real challenge of the project is the logistics of getting things done, from transporting materials and equipment to site to coordinating everything from the tunnel to the excavations to the bridges,” says Bechtel-Enka project manager Mike Swinford.

“There’ll never be another one like this. We as a project, we’re bigger than the valley. We’ve 3,800 people to feed, clothe and house, compared with the 2,000 that live in the valley.”


The tunnel

Despite its relative size compared to the 61km central section, the 5.5km tunnel at Thirrė has been one of the most interesting and challenging parts of the project as it happens to sit in some of the most difficult ground on the route.

In advance of construction starting, it was decided that the New Austrian Tunnel Method (NATM) would be best suited − here the contractor is using drill and blast to create the tunnel crown first, followed by the invert to create a 6.4m high tunnel.

With NATM, site workers install rock bolts and spray concrete onto recently blasted sections of rock to counter the effect of the ground naturally wanting to move. When the walls of the excavation are considered stable, work moves forwards.

Emri:  albaniatunnel.jpg
Shikimet: 2922
Madhėsia:  46,9 KB
Standard tunnel cross section

Five Atlas Copco drilling jumbos − two in the south bore and three in the north bore − drilled 140 holes into the rock face to a specified pattern for each advance. The clever machinery means that these hole locations are programmed into software on the rig so the jumbos can automatically identify the locations for each advance. A gel explosive is installed into each drilled hole before being charged and detonated.

This method comes with its own difficulties. “The principle is to allow the rock to move a small distance to mobilise the inherent strength of the rock mass,” says Bechtel-Enka prime contract manager Darren Mort. “With NATM we allow the rock to stabilise itself, but we add flexible reinforcement to provide extra support.”


Unpredictable rock

But again the variable nature of the rock has meant that life has been even more interesting for the tunnelling team.

A design philosophy had been determined for the various types of support that the tunnel will need in advance of construction starting and according to the different classifications of rock.

The tunnel’s initial design anticipated that five classes of rock might be encountered and provided different solutions for each of these. Class I was very good rock, class II was good rock, class III was fair, class IV was poor rock and class V very poor rock.

For the three classes of relatively stable rock, the team typically used 6m long steel rock bolts, wire mesh and spray concrete to keep the tunnel stable. Despite the fact that the rock was extremely variable, it was estimated that 43% would fall into the class II category and 40% into class III, with a small proportion split between each of the three remaining classes.

For the least stable categories of rock, the design requires heavy steel arches with wire mesh. The spray concrete is installed by remote controlled robots, which tunnel construction manager Salih Alkan says helps with quality, safety and productivity.

The team was prepared for an even split of the work falling between the lighter engineering support versus the heavy-duty approach. But nature had other ideas. Following each blast, geologists had to map the rock type at the face to determine the rock mass rating. What they found was that the quantities of each rock class were completely different from those predicted during the geological investigations.

The cruel twist was that no rock fell into the most favourable class I and II categories. It turned out that only 32% of the rock could be rated as class III, while class IV predictions following geological investigations made a massive hike from 7% up to 60%. That left 8% of the poorest class V rock. As a result the team had to face up to a far more intensive method of supporting the tunnel.


Investment and optimism

Despite the setbacks, resources have been invested heavily in the tunnelling with all four faces in the two tubes worked simultaneously, 24 hours a day.

A dose of optimism from the team no doubt helped. “You can only do as much as the mountain will let you,” says Mort. Alkan still looks on the bright side despite the ground conditions. “Ok, so the rock type was adverse compared with what we expected,” he says. “But at least it is a dry tunnel and we have not had any water, which means no mud rushing and no pumping the water out.”

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	kalimash-tunnel.jpg
Shikimet:	2108
Madhėsia:	89,8 KB
NNJ:	1809
Tunnel portals: all four faces were worked simultaneously

Although the tunnel has been dry during construction, the permanent lining is supplemented by a combination of geomembrane and other lining that will provide long-term waterproofing. Drainage at the base and on each side of the tunnel tubes will help deal with groundwater.

Heavy steel support arches are installed in the areas of class IV and V rock at intervals of between 1m and 2m. These are in seven segments, which are assembled with the uppermost five put in place first and the bottom two (one either side) installed for the foundations − this mimics the process of advancing with the crown followed by the invert.


An unusual twist

In another unusual twist to the traditional tunnelling programme, contractors began installing mechanical and electrical systems before breakthrough on either tunnel. This was intended to save time and keep the project on track.

Tunnel electrical and mechanical construction manager Gary Dobbs says: “I’ve just come off High Speed 1 and I’ve never been on a project where the equipment is being installed permanently before the excavation project is complete. It’s probably unheard of to try and get the work done that we’re doing.

“Added to that, we got a late start on the M&E so we’ve been getting the equipment manufactured from all over Europe to save time. We’ve only had five or six weeks to get it.”

Ultimately the twin tubes will be linked every 450m by cross passages − alternating between passenger and vehicle access − for safety.

The final contractural deadline for completion of both tunnels is July 2010, “but I’ve got all the confidence in the world we’ll be done before that”, says Dobbs.


The bridges

The new motorway will be far straighter than the existing mountain road, but the steep, mountainous terrain means that 29 bridges must be built.

A bridge hotspot is in the section from Reps to Thirrė in a steep, narrow section of valley. “Through this section we follow the river for much of the way,” says Mort. “There are steep valleys here, which on the one hand is why it makes it easier to follow but it is also why there are so many bridges. Plus, this area was really closed off before.”

Seventeen of the bridges feature in this section. Each follows the same design principle, comprising three prestressed, precast concrete U-beams for each span in each direction. The U-beams are cast with horizontal flanges extending outwards from the top. The beams are a uniform 38m long and 2.5m deep and weighing in at 160t, while expansion joints are typically installed at every two piers.

Emri:  albaniabridge.jpg
Shikimet: 2328
Madhėsia:  31,5 KB
Standard bridge cross section

But that is where the similarities tend to end. There is a wide range of bridge heights from 10m to 85m, and bridge lengths vary from 40m to 360m. Total bridge length along the central section of the motorway is 4.4km.

The alignment geometry through the valley and mountains ensures that every bridge is unique. “Because of the rough terrain, all of the bridges are on a curve,” says structures manager Ibrahim Bilge. “To design the road for speeds of 80km/h to 100km/h we end up with curves like those on a race track.”

And they have super-elevated curves, meaning they vary in height from end to end and side to side. What is particularly unusual, says Bilge, is that the curves are created by the angle of the flanges on each U-beam, which means every single one is cast for a specific location on a specific bridge. It adds an extra element of excitement because there is a lot of surveying to check the alignment will be right before the beams are launched into their final resting place.

With finishing work involving sidewalks, handrail installation and waterproofing, Bilge estimates the bridges to be 95% complete.

http://www.nce.co.uk/news/transport/...203311.article

Citim:
Earth moving and building walls

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	albania-highway1.jpg
Shikimet:	2067
Madhėsia:	117,3 KB
NNJ:	1810
Having a dig: The project has seen a massive excavation effort

Among the many technical challenges of the project is a mighty muck shifting operation. Excavations for the route amount to 33M.m3 − which on a tight timeframe has required help from over 1,000 pieces of earth moving equipment.

Much of the dug out material − somewhere in the region of 20M.m³ − has been reused for creating level earth platforms for use by the locals. It is a much-needed commodity in such an unforgiving and steep landscape.

But while muck shifting is a massive job, so is building structures to support the bridges and the road and to stabilise the steep inclines next to the route. All of which calls for a combination of slope engineering methods.

Another first for the project is a 40m high reinforced soil structure within section one of the central part of the route. Bechtel-Enka believes it is the tallest of its kind in Europe.

About 70 retaining walls are being built adding along a total length of 6.4km of the route.Concrete walls are used at heights of up to 15m. Above that, the walls are reinforced soil structures with Maccaferri Terramesh units, which hold compacted fill, and geogrids that provide extra reinforcement at the base and top of each unit.

Perhaps less surprising to the team once it became familiar with the region’s ground conditions, is the fact the area is prone to landslides − a few major ones have occurred during construction.

As a result, along with monitoring slope stability, a number of extra methods have been designed to help secure the area.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	albania-highway2.jpg
Shikimet:	2006
Madhėsia:	68,9 KB
NNJ:	1811
The 40m high wall in section one

Where the rock is most competent slopes can be cut back on the vertical and require little more than a rock ditch at the side to catch falling ground. “There’s an acceptance that some of the fractured rock will come away and that’s what the rock trench is for,” says Mort.

However, the excavated cut slopes vary from purely vertical to slopes down to 37° from the horizontal, according to the ground type, which is typically a mixed Gabbro rock, clays or colluvium. Each slope is designed according to the ground conditions in each location.

Excavations typically form 8m high benches with a 2m to 4m back step between each lift. Slope engineering ranges from the most simple use of hydroseeding to wire mesh, sometimes bolstered by 6m to 9m solid steel bars grouted into the slope, with either mesh or cables and mesh running across the face of the slope.

In places, spray concrete is distributed over the bolts and mesh. Hydroseeding is helped with the installation of a layer of Maccaferri’s geotextile Macmat − a fibrous mesh that helps the hydroseeding bond.

http://www.nce.co.uk/news/transport/...203311.article
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.7.2009, 08:49   27
Citim:
Hashim Thaēi: Autorruga Vėrmicė – Merdarė fillon sivjet

Kryeministri Hashim Thaēi, nė mbledhjen e rregullt tė Qeverisė, ka thėnė se projekti i autorrugės Vėrmicė – Merdarė, do tė fillojė sivjet.

”Ky projekt do tė fillojė sivjet. Qeveria i ka mundėsitė, i ka potencialet. Janė duke u respektuar tė gjitha procedurat me transparencė tė plotė dhe me prezencė e mbėshtetje edhe tė Bankės Botėrore. Nė kėtė drejtim, pėr Qeverinė e Kosovė nuk do tė ketė asnjė dilemė”.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=37569
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.7.2009, 10:05   28
allianz
 


  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2009, 15:22   29

Shkrim i cituar Rrėshen-Kalimash: Ndėrpritet qarkullimi deri tė enjten nė orėn 7:00


Njoftohen udhėtarėt se autorruga Rrėshen-Kalimash dhe tuneli i Thirrės do tė mbyllen pėr trafikun nga ora 11:00 e ditės sė hėnė, dt. 06.07.09 deri nė orėn 7:00 tė ditės sė enjte, dt. 09.07.2009, pėr shkak tė punimeve elektromekanike dhe pėrforcuese nė galerinė jugore. Punimet, pėr arsye teknike dhe sigurie, nuk mund tė zhvillohen nė prani trafiku nė galerinė paralele.

http://www.mpptt.gov.al/lajme/korrik6.php
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.7.2009, 12:42   30
Citim:
Autorruga drejt fundit, ikin nga puna 1 mijė vetė

KUKES - Afrimi i pėrfundimit tė projektit Rrėshen-Kalimash ka bėrė qė ditėt e fundit, qindra punonjės dhe specialistė tė punėsuar nga konsorciumi turko-amerikan “Becthel Enka”, tė lėnė jo pa dhimbje vendet e punės.

Shkurtimi i vendeve tė punės sipas drejtuesve tė firmės, qė mori pėrsipėr kėtė segment tė rėndėsishėm tė tė gjithė korridorit ėshtė i detyruar, sepse janė mbyllur shumica e vendeve tė punės. Projekti po shkon drejt pėrfundimit dhe nė muajin nėntor pritet qė tė gjithė punonjėsit vendas dhe tė huaj tė jenė larguar.

Janė afro 1 mijė vende punė tė shkurtuara nė pjesėn Rrėshen–Thirrė. Jo vetėm punėtorė vendas por dhe specialistė tė huaj, kryesisht turq, kanė ditė qė janė larguar. Ėshtė shkatėrruar plotėsisht kampingu i Thirrės, ku ishin strehuar punėtorėt, ndėrsa po vazhdon puna pėr prishjen e kampingut tė Repsit. Tashmė ata pak specialistė turq po strehohen nė Kukės, kjo falė dhe shkurtimit tė rrugės nga fronti i punės deri nė qytet. I njėjti fat ėshtė dhe pėr kampingun e Kolshit matanė tunelit tė Kalimashit.

Punėtorėt e shkurtuar kanė punuar kryesisht nė autorrugė dhe jo nė tunel, pasi kėta tė fundit janė angazhuar nė punimet qė po kryhen te tė dy galeritė. Ky segment ėshtė 65 km i gjatė me 27 ura dhe me tunelin e Kalimashit me gjatėsi 5.6 km. Nė kėto frontet pune u punėsuan rreth 3 mijė vetė, shqiptarė dhe tė tuaj. Ky punėsim masiv ka bėrė qė mijėra punėtorė vendas tė papunė kryesisht nga Kukėsi e Rrėsheni tė merrnin paga deri nė 800 euro nė muaj dhe tė jetonin nė kampingje nė kushte shumė tė mira.

Ndėrkohė qė kanė nisur shkurtimet, tė marrė nė punė janė vetėm 25 vetė, pjesėtarė tė stafit tė sigurisė nė tunelin e Kalimashit, kryesisht zjarrfikės dhe punonjės tė sigurisė.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=30751
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.7.2009, 16:44   31
Citim:
Rrėshen-Kalimash, fluksi i makinave kalon parashikimet

Njė fluks mjaft i madh automjetesh ėshtė rregjistruar ditėt e fundit nė autorrugėn Rrėshen – Kalimash, kryesisht me udhėtarė kosovarė qė vijnė nė Shqipėri pėr pushime apo tregti. Shifrat e marra nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Rrugėve rezultojnė tė jenė 2 deri 3 herė mė tė larta nga pritshmėria nė bazė tė studimeve paraprake mbi qarkullimin nė kėtė autorrugė.

Vetėm tė dielėn e kaluar nė tunelin Thirrė - Kalimash janė numėruar gati 12 mijė makina, ēka pėrbėn dhe pikun mė tė lartė tė automjteve qė nga 25 qershori, kohė kur edhe u hap kjo autorrugė.

Ylli Gjoni, Drejtor pėr Projektet e huaja, DPRR “As nuk e kishim imagjinuarnjė fluks tė tillė. Ėshtė njė lajm i mirė qė ka arritur pikun kėtė tė dielė. Pavarėsisht se qarkullimi nė tunel, kryhet i kufizuar dhe automjetet shoqėrohen, ėshtė njė shifėr e lartė. Ne kishim planifikuar njė fluks prej 4 mijė automjetesh.”

Gjoni tregon se fluksi mė i madh i automjeteve kanalizohet nga Kalimashi nė Rrėshen, ndėrkohė qė 90 pėr qind e automjeteve mbajnė targa kosovare apo maqedonase, qė mendohet tė mbėrrijnė nė Shqipėri kryesisht pėr pushime.
Nė kėto tri jave tė hapjes sė autorrugės Rrėshen –Kalimash, shifrat zyrtare flasin pėr mėse 110 mijė automejte qė kanė lėvizur nė tunel.

Ky fluks automjetesh, pėrtej parashikimeve, sipas specialistėve ėshtė njė ogur i mirė qė kjo rrugė do ta justifikojė shumė mė shpejt vlerėn e investimit, falė impakteve nė ekonominė shqiptare.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=6266
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2009, 21:04   32

Shkrim i cituar Rrėshen-Kalimash: Fluksi, 3 herė mė i lartė se parashikimet


Autorruga Rrėshen-Kalimash i ka kaluar parashikimet e Drejtorisė sė Rrugėve, pėr sa i pėrket numrit tė automjeteve qė kanė kaluar deri mė tash nė kėtė segment.

Nė njė prononcim pėr median, Ylli Gjoni, drejtori pėr projektet e huaja nė DPRR ka bėrė tė ditur se vetėm tė dielėn e kaluar nė tunelin Thirrė-Kalimash janė numėruar gati 12 mijė makina, ēka pėrbėn dhe pikun mė tė lartė tė automjeteve qė nga 25 qershori, kohė kur edhe u hap kjo autorrugė.

Gjoni nuk nguron tė shprehet se ekspertėt nuk e kishin pėrfytyruar njė fluks tė tillė. Sipas Gjonit, ekspertėt parashikonin maksimumi deri nė 4 mijė mjete nė ditė. Ndėrsa gjatė tri javėve mė tepėr se 110 mijė automjete kanė pėrshkuar tunelin e Thirrės.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=19766
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.8.2009, 16:16   33
Citim:
Durrės-Kukės, pėrfundon njėra urė e autorrugės

Ka pėrfunduar kėto ditė ndėrtimi i urės mė tė madhe tė autorrugės Durrės - Kukės - Morinė, duke u vėnė nė funksion tė automjeteve. Ajo lidh brigjet e fshatrave Pėrbreg dhe Shtiqėn nė Rexhepaj mbi lumin Luma dhe ka njė gjatėsi prej rreth 400 metrash, ndėrsa ėshtė 60 metra e lartė.

Ura pėrbėn njė korsi tė autorrugės me dy kalime dhe ka zėvendėsuar urėn e vjetėr tė uzinės sė bakrit tė ndėrtuar nė vitet ‘60, e cila me parametrat shumė modestė ishte bėrė pengesė e madhe pėr qarkullimin. Segmenti Rrėshen – Kukės - Morinė ka gjithsej 37 ura, nga tė cilat 27 tė ndėrtuara nga "Bechtel-Enka" dhe 7 nga "Granit" (ku bėn pjesė pikėrisht ura nė fjalė).

Dy tė tjera janė nė proces ndėrtimi nė segmentin Kolsh-Kukės, ndėrsa njė tjetėr sapo ėshtė montuar. Nė ditėt e zakonshme nė kėtė rrugė lėvizin rreth 8-9 mijė mjete, ndėrsa nė fundjavė fluksi arrin deri nė 13 mijė automjete.

Ndėrtimi i urave nė segmentin Kukės-Morin ka zgjatur 3 vjet dhe ėshtė shoqėruar nė mjaft raste me probleme, duke sjellė shtyrjen e afateve nė kontratė. Puna duhet tė ishte pėrfunduar nė shkurt tė vitit 2008.

Vlera fillestare e kontratės ka qenė pak mė shumė se 10 milionė dollarė, ku u pėrfshinė 7 ura, nė njė terren deri diku edhe problematik pėr strukturėn gjeologjike. Me pėrfundimin e urės shkurtohet distanca nė 14 km nga 16 km qė ishte para ndėrtimit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=26019
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.8.2009, 16:51   34
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.8.2009, 22:02   35
Citim:
Mbyllet pėr 32 orė tuneli i Thirrės nė autorrugėn Durrės-Kukės-Morinė

Ministria e Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit tė Shqipėrisė njofton tė gjithė drejtuesit e automjeteve se, Tuneli i Thirrės nė autorrugėn Durrės-Kukės-Morinė do tė jetė i mbyllur pėr trafikun nga ora 23:00 e ditės sė martė mė 18 gusht deri nė orėn 07:00 tė sė enjtes mė 20 gusht.

Ky kufizim i pėrkohshėm bėhet si rezultat i punimeve elektromekanike dhe pėrforcuese nė galerinė jugore tė tunelit, tė cilat pėr arsye teknike dhe sigurie nuk mund tė kryhen nė kushtet e zhvillimit tė trafikut.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=27677
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.8.2009, 03:22   36
Citim:
Fushė Krujė – Milot ende problematike

Prej mė shumė se 2 muajsh qė kanė nisur punimet per rikostrksionin dhe zgjerimin e disa segmenteve nė aksin e superstradės Fushė Krujė-Milot, rruga duket se ėshtė bėrė njė problem pėr automjetet, tė cilat kanė vėshtirėsi nė qarkullim.

Ndonėse ka raste kur vargu i makinave shkon me kilometra tė tėrė njė problem tjetėr shqetėsues mbetet dhe lėvizja gjatė natės. Mungesa e sinjalistikės ndriēuese jo nė pak raste ka shkaktuar dhe aksidente me pasoja.

Edhe pse ėshtė urdhėruar tė punohet gjatė natės kjo praktike nuk po zbatohet nė asnjė rast nė aksin problematik tė superstdadės sė veriut, e cila jo mė kot ėshtė quajtur superstrada e vdekjes pasi shumė jetė njerėzish kanė humbur gjatė kėtij segmenti prej 25 km.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=6703
Citim:
Durrės-Kukės-Morinė, nė fund tė shtatorit gati tė katėr korsitė

Krahu Tiranė-Morinė i autorrugės Durrės-Kukės-Morinė, projekti mė i madh infrastrukturor nė Shqipėri, pritet tė pėrfundojė nė fund tė muajit shtator.

Punimet nė kėtė pjesė tė autorrugės kanė ecur shpejt dhe ekspertė tė Ministrisė sė Transporteve thanė pėr ATSH-nė se nė fund tė muajit qė vjen do tė jenė gati tė katėr korsitė, 2 korsi nė ēdo drejtim, nė tė cilat shpejtėsia e lėvizjes lejohet 80-100 km/orė.

Ndėrtimi i kėsaj autorruge pėrfshiu edhe dy tunele paralele me nga 5.6 km gjatėsi, por edhe 29 ura. Afro 4.5 km rrugė ėshtė mbi ura dhe struktura deri nė 80 m lartėsi.

Autorruga e re, e konsideruar si njė vepėr gjigante, kalon nė Durrės-Vorė-Fushė Krujė-Milot-Rrėshen-Reps-Thirrė-Kalimash-Kukės-Morin. Gjatėsia totale e kėsaj autorruge llogaritet 170 km, nga tė cilat 111 km rrugė e re.

Segmenti Durrės-Vorė-Fushė-Krujė-Milot ėshtė gjithsej 59 km dhe konsiderohet rruga ekzistuese dhe pjesė e Korridorit Veri-Jug.

Segmenti Milot-Rrėshen ka njė gjatėsi prej 26 km. Ai pėrfshin lotet Milot-Skurraj, Skurraj-Rubik dhe Rubik-Rrėshen, financuar pėrkatėsisht nga Banka Botėrore dhe Fondi OPEC. Nė segmentin e dytė Rrėshen-Kalimash, me gjatėsi 61 km, punimet e sė cilės po kryhen nga kompania Bechtel & Enka, pėrfshihen dhe 2 tunelet me gjatėsi prej 5.6 km, si dhe 29 ura, mes tė cilave dhe ajo 80 m e lartė, e cila lidh daljen e tunelit me pjesėn tjetėr tė rrugės.

Segmenti i tretė Kalimash-Rexhepaj prej 5.6 km, konsiderohet si segmenti mė i vėshtirė, pasi ndėrtohet nė njė gjurmė tė re, nė njė rrugė qė nuk ka ekzistuar. Nė kėtė segment janė tetė ura, mes tė cilave edhe ura mė e gjatė prej 440 metrash.

Segmenti tjetėr rrugor Kukės-Morinė tashmė do tė pėrshkohet mė shpejt nė sajė tė cilėsisė sė punimeve tė kryera, por edhe projektit tė ri tė zbatuar qė e shkurtoi atė me 8 km. Nė segmentin Kukės-Morin punimet iu besuan 8 kompanive shqiptare tė ndėrtimit, tė cilat ecėn me ritmet e kompanisė amerikano-turke Bechtek & Enka.

Tuneli Thirrė-Kalimash ėshtė njė nga veprat mė tė mėdha inxhinierike, jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė Ballkan. I pėrbėrė nga dy tunele paralele, me njė gjatėsi prej 5.6 km secili, masa shkėmbore e gėrmuar pėr hapjen e tij arrin nė 33 milion m3. Tunelet kanė lartėsi prej 10 metrash e gjerėsi 13 metra secili. Tuneli ėshtė i pajisur me oxhakė ajrimi, bashkė me njė sistem shumė tė fuqishėm pėr qarkullimin e ajrit; pėrgjatė gjithė segmentit tė tij ka shumė dhoma tė ndara si masa sigurie pėr strehim nė raste zjarri nė tunel, si dhe njė tunel shpėtimi.

Dy tunelet paralele bashkohen nė disa pika me kalime direkte me njėri-tjetrin, pėr t'u dhėnė mundėsi automjeteve tė ndryshojnė kah e tė kalojnė nga njėri tunel nė tjetrin gjatė udhėtimit nė zemrėn e malit. I pajisur me ndriēim dhe trotuare nga tė dyja anėt e rrugės, me dy korsi brenda secilit tunel, ai ėshtė i pajisur dhe me ndarje tė veēanta pėr kalimin e rrjetit elektrik, telefonik, si dhe tė kabllove tė sistemit tė monitorimit me kamera, qė do tė mbulojė gjithė gjatėsinė e tunelit dhe do tė kontrollohet nga dy pika, nga njė pėr secilėn hyrje.

Dy tunelet e Kalimashit, pjesa mė e rėndėsishme dhe mė e vėshtirė inxhinierike e rrugės Durrės-Morin, nisėn tė ndėrtoheshin dy vjet mė parė.

http://www.rilindjademokratike.com/R...ajit%20shtator
Citim:
Bėhet vlerėsimi i segmentit tė autorrugės Vėrmicė- Prizren

Ndonėse ēėshtja e fillimit tė realizimit tė megaprojektit rrugor tė autorrugės Morinė- Merdare, si pjesė e rrugės Durrės- Meradare, tanimė konsiderohet tė jetė e vonuar, megjithatė, nė komunėn e Prizrenit, punėt nė kėtė projekt, tanimė kanė filluar nė terren.

Nė kėtė kontekst, siē ka bėrė tė ditur drejtori pėr Planifikimi hapėsinor dhe urbanizėm nė KK tė Prizrenit, z. Shani Berisha, njė komision pesėanėtarėsh, i konstituuar para do kohe, tanėmė ndodhet nė terren pėr t'i mbledhė tė dhėnat e duhura, pėr tė gjitha pronat; troje, ara, objekte tė banuara, tė pabanauara, ara tė punueshme, lėndina e pyje, tė cilat do tė pėrshkohen nga segmenti i autorrugės nga Vėrmica, deri nė Prizren, njė gjatėsi kjo prej 19 kilometrash.

Sipas z. Berisha, tė dhėnat e kompletuara tė kėtij komisioni ekspertėsh, do tė adresohen nė Minisrinė e Transportit dhe Telekomunikacionit, ku edhe do tė bėhet vlerėsimi definivitiv, pėr kompensimin e pronarėve.

Me kėtė rast, vlen tė theksohet e dhėna, se qeveria e Kosovės, tanimė pėr realizimin e kėtij segmenti rrugor, ka veēuar njė shumė nė vėllimin prej 55 milionė eurosh, e qė konsiderohet tė jetė faza fillestare e investimeve pėr realizimin e autorrugės Vėrmicė- Merdare.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=27953
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.8.2009, 16:51   37
Citim:
Nė Tiranė pa pasaportė, realiteti i njė ėndrre studentore
Prof. dr Musa Limani

Autorruga e ribashkimit kombėtar (1)

Nė kohėn bashkėkohore tė zhvillimit ekonomiko-shoqėror, integrimet dhe lidhjet fizike tė trevave shqiptaro-shqiptare dhe me vendet e tjera tė Ballkanit, janė tė domosdoshme dhe tė mundura, nė rend tė parė pėrmes infrastrukturės rrugore automobilistike. Njėra nga kėto rrugė pa dyshim se ėshtė autorruga Durrės-Kukės-Prishtinė-Merdare.

Ėshtė folur dhe shkruar shumė pėr rėndėsinė dhe rolin e kėsaj rruge, sidomos nga ana e Shqipėrisė, ndonėse mund tė shkruhet edhe mė, sepse kjo paraqet njė objekt me rėndėsi shumėdimensionale gjithėkombėtare e rajonale.

Motivi kryesor qė mė shtyri tė shkruaj kėtė artikull pėr autorrugėn nė fjalė, ishte forma e kalimit tė kufirit tė Shqipėrisė, me rastin e shkuarjes sime nė pushim veror. Ka disa vite qė nuk kisha qenė nė pushim.

Nė bisedė me njė mik timin nga Deēani (Hazir Qufaj) vendosėm qė sė bashku me bashkėshortet tona nė kėtė vit tė shkojmė nė pushim veror nė Ulqin. Dilema jonė ishte se kah tė shkojmė: Kah Rozhaja apo Shqipėria. Kėtė dilemė na e hoqi djali im (Arlindi) i cili ato ditė ishte kthyer nga Ulqini, i cili kishte shkuar kah Rozhaja dhe ishte kthyer kah Shqipėria.

Rrugės kah Rozhaja kishin pasur probleme nga sulmet e kohėpaskohshme tė serbėve. Pėr kėtė gjė u bindėm edhe ne me qėndrimin tonė nė plazhin e Ulqin, ku njerėzit qė kishin udhėtuar me autobusė kah Rozhaja tregonin se pėr shkak tė sulmeve serbe, ishin ardhur me pėrcjellje policore. Duke u nisur nga kjo gjė, ne vendosėm tė shkojmė kah Shqipėria dhe nuk gabuam.

Ishte ditė e diel 9 gushtė 2009. Nga Deēani u nisėm nė ora 4,30 minuta tė mėngjesit. Nė kufij tė pikės kufitare Vėrmicė arritėm diku rreth orės 6,30 minuta. Nė pikėn kufitare tė Kosovės ishte vu rregull. Polici mbante rendin dhe askėnd nuk e lejonte tė hyjė pa rend edhe pse disa tentonin tė bėnin njė gjė tė tillė. Nė saje tė disiplinės sė mirė pėr 15 minuta kaluam kufirin e Kosovės.

Edhe nė pikėn kufitare tė Shqipėrisė ishte vu rendi. Ishin formuar tri kolona. Pėr makinat me targa tė Kosovės ishte caktuar kolona e mesme. Me tė ardhur te kufiri, ne pėrgatitėm dokumentet, kur polici qė orientonte makinat, me fjalė tė ėmbla vėllazėrore dhe ton tė butė na tha: “avanco, avanco, nuk ka nevojė pėr dokumente, ju jeni nė shtetin Tuaj”.

Kėto fjalė na prekėn thellė nė zemėr dhe nė kėtė moment mu kujtua njė anekdotė qė mė herėt e kisha dėgjuar nga profesori i nderuar Nuri Bashota, i cili shpesh e tregonte para luftės nė kontekst tė ribashkimit kombėtar. Anekdota ėshtė kjo:

Deri sa nuk ishte hapur Universiteti i Prishtinės, shqiptarėt e Kosovės studionin nė qendra tė ndryshme tė ish Jugosllavisė, sidomos nė Beograd dhe nė Zagreb. Njė ditė prej ditėsh studentėt shqiptarė qė studionin nė Beograd zunė basė: Kush e sheh ėndrrėn me tė mirė do ta fitojė drekėn. Tė nesėrmen u takuan nė tė njėjtin vend dhe nė tė njėjtėn kohė. Filluan tė rrėfehen. Njėri tha se, kishte parė njė ėndėrr ku e kishte takuar njė vajzė tė bukur dhe kishte kaluar shumė mirė me tė. Punė e madhe i thanė shokėt. Tjetri kishte menduar njė ėndėrr tjetėr e kėshtu me radhė. Ndėrkaq, njėri nga ata tha: mbramė kam parė ėndėrr qė nė Beograd udhėtova me pasaportė, e nė Tiranė pa pasaportė. Tė lumtė goja i thanė shokėt, t’i paske parė ėndrrėn mė tė mirė, ėndrrėn shekullore tė shqiptarėve dhe ty tė takon dreka.

Ja pra, kjo ėndėrr e dikurshme tani u bė realitet. Pikėrisht tani kėshtu ėshtė, nė Beograd shkohet me pasaportė, kurse nė Tiranė pa pasaportė. S’ka dyshim se kėto paraqesin hapat e parė drejt ribashkimit kombėtar.

Derisa dikur Shqipėria ishte zonė e ndaluar, pėr shqiptarėt jashtė kufirit shtetėror tė Shqipėrisė, tani kalohet pa dokumente identifikimi, qė tregon hapin e parė drejtė ribashkimit kombėtar. Kėtė gjė mė sė miri e vėrtetoi kryeministri i Shqipėrisė Z. Sali Berisha me rastin e promovimit tė tunelit tė Kalimashit, ku ndėr tė tjera tha: “Ky ėshtė tuneli i bashkimit kombėtar”. Pos Z. Berisha deri mė tani nuk e tha kėtė fjalė asnjė udhėheqės nė krye tė institucioneve apo partive as nė Shqipėri e as nė Kosovė.

Nė kontekst tė kėsaj duhet theksuar se, nuk duhet tė frikohemi qė tė kėrkojmė tė drejtėn tonė historike dhe kombėtare, ribashkimin kombėtar. Andaj, tema e ribashkimit kombėtar nuk guxon tė jetė tabu temė, pa marrė parasysh se ēka mendojnė tė tjerėt, ajo si e tillė ishte me shekuj, tani ėshtė opsion.

Ribashkimi kombėtar ėshtė proces dhe do tė bėhet atėherė kur krijohen kushtet politike tė brendshme dhe tė jashtme, e qė mbėshtetet nė tė drejtėn tonė historike dhe kombėtare. Kjo nuk e kupton dhunėn, por tė drejtėn e shqiptarėve si ēdo komb tjetėr qė tė jetojė nė njė shtet, pra njė komb, njė flamur njė shtet.

Kjo tani duhet tė jetė prioritet i strategjisė sonė kombėtare. Me kėtė nuk duhet kuptuar shpėrbėrja e shteteve fqinje, por vetėm rikthimin e tokave etnike shqiptare tė aneksuar nga grabitqarėt sllavo ortodoks, pra rikthimi i kufijve natyral tė shqiptarėve.

S’ka dyshim se autorruga Durrės-Kukės-Prishtinė-Merdare, paraqet njė objekt me rėndėsi shumėdimensional: gjithėkombėtare, ekonomiko-politike, rajonale (internacional), artistike etj.

Nga aspekti nacional, pas pavarėsisė sė Shqipėrisė (1912), pavarėsisė sė Kosovės (2008) dhe anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO (2009), kjo rrugė paraqet objektin mė madhor me interes dhe nė funksion gjithėkombėtar. Kjo rrugė rrėnoi kufirin artificial shekullor mes tokave shqiptare qė e vuan Fuqitė e Mėdha pėr interesa tė tyre dhe pėr t’i joshur orekset e pa ngopura tė fqinjėve sllavo-ortodoks pėr aneksimin e territoreve etnike shqiptare. Nė kėtė aspekt autorruga nė fjalė paraqet boshtin (axin) rreth tė cilit gravitojnė tokat shqiptare.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=29028

Citim:
Tė formohet Unioni Ekonomik Kosovė – Shqipėri
Prof. dr Musa Limani

Autorruga e ribashkimit kombėtar (2 )

Kur tė kryhet edhe pjesa e Kosovės e autorrugės, distanca kohore mes Prishtinės dhe Tiranės do tė jetė mė sė shumti tri orė me makinė. Kėshtu, njerėzit mund tė hanė mėngjesin nė Prishtinė, drekėn nė Tiranė dhe darkėn prapė nė Prishtinė dhe anasjelltas. Po ashtu, kjo rrugė nė mėnyrė tė ndėrsjellėt do tė mundėsojė shumė lehtė qarkullimin dhe plasmanin e mallrave nė tregun e Shqipėrisė dhe tė Kosovės.

Nė kėtė mėnyrė me intensitet shumė tė madh do tė fillojnė proceset integruese mes ekonomisė sė Shqipėrisė dhe tė Kosovės, qė do tė shprehen nė intensifikimin e zhvillimit ekonomik mes trojeve tona. Kjo rrugė nė veēanti do tė ndikojė dhe hap perspektivėn e zhvillimit tė turizmit veror nė Shqipėri dhe atė dimėror e rural nė Kosovė. Lidhur me kėtė po sjellė vetėm njė tė dhėnė.

Me tė kthyer nga pushimi (20 gusht) nė pikėn kufitare tė Shqipėrisė pyetėm njė doganier se sa makina brenda 24 orėve kalojnė kufirin. Ai u pėrgjigj: 3000 makina. Tė njėjtėn pyetje ia bėmė njė doganieri nė kufirin e Kosovės, i cila na tha se brenda 24 orėve kalojnė kufirin rreth 5.000 makina. Ndonėse, nuk pėrputheshin tė dhėnat, kėto shifra tregojnė se ishte njė fluks i madh i turistėve qė ia mėsynin bregdetit tė Shqipėrisė.

Fluksin e numrit kaq tė madh tė njerėzve nuk kanė mundur ta parashikjnė as optimistėt mė tė mėdhenj. Andaj, s’ka dyshim se, me kryerjen e tėrėsishme tė autorrugės nė fjalė numri i turistėve, veēmas nė Shqipėri do tė shtohet dukshėm, dhe turizmi, nėse ndėrtohet infrastruktura rrugore e brendshme, intensifikohet zhvillimi i bujqėsisė dhe hotelerisė do tė paraqes pol tė zhvillimit ekonomik nė kėtė vend.

Kjo rrugė hap portėn e pėrjetshme pėr Kosovėn ndaj botės, dhe tani mė asnjė shtet fqinjė nuk mund tė bėjė embargo (bllokadė) ekonomike ndaj vendit tonė, siē ndodhi nė vitin 2001 nga Maqedonia dhe si po ndodhė tani nga Serbia dhe Bosnjė e Hercegovina.

Nga aspekti ekonomiko-politik kam guximin dhe lirin si ekspert i politikave zhvillimore makroekonomike, qė tė sugjerojė qeverive tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės tė formojnė Unionin Ekonomik, si formėn mė tė lartė tė proceseve integruese bilaterale, e cila formė e integrimit ekonomik nė vete pėrfshinė, jo vetėm heqjen e doganave pėr qarkullimin e mallrave, por edhe tė gjitha inputeteve (faktorėve), pra tė fuqisė punėtore, tė kapitalit, tė shėrbimeve etj.

Kjo do tė paraqes formėn mė tė lartė tė integrimeve ekonomike mes Shqipėrisė dhe Kosovės dhe njėheritė hapin mė tė siguritė drejt integrimeve ekonomike ballkanike dhe evropiane.

Nė Unionin Ekonomik, pos elementeve tė sipėr cekura pėrfshihen edhe pėrcaktimi i politikės sė pėrbashkėt zhvillimore, kjo aq mė parė kur dihet se Shqipėria dhe Kosova janė komplementare mes vete me resurse natyrore dhe me faktorė tė tjerė tė zhvillimit. Me kėtė rast po pėrmendi vetėm hartimin e strategjisė sė pėrbashkėt nė fushėn e energjetikės.

Prodhimi i energjisė elektrike nė Shqipėri ėshtė 95% nga hidrocentralet, kurse nė Kosovė 98% nga termocentralet. Andaj, gjatė verės Kosova mund ta furnizojė Shqipėrinė me energji elektrike, kurse gjatė dimrit Shqipėria Kosovėn. Andaj, me njė strategji tė pėrbashkėt, si Shqipėria ashtu dhe Kosova nė periudhė afatgjate mund tė zgjidhin problemin e energjisė elektrike, si faktor limitues i zhvillimit ekonomik.

Lidhur me politikat e pėrbashkėta zhvillimore, mendojė se Shqipėria dhe Kosova duhet tė formojnė trupa tė pėrbashkėta profesionale, si: Kėshilla, Komisione e tė ngjashme pėr hartimin e strategjisė sė pėrbashkėt tė zhvillimit makroekonomik. Mendojė se nė kėtė drejtim jemi vonuar, kėto gjėra duhet tė zbatohen nė praktikė sa mė parė, sepse ėshtė interesi reciprok i dy vendeve tona, pėrkatėsisht interesi kombėtar. Kėto procese njėherit janė edhe nė frymėn e proceseve integruese ballkanike, evropiane dhe tė globalizmit ekonomik botėror.

Aspekti rajonal i autorrugės nė fjalė, ėshtė shumė i madh. Pėr mes kėsaj rruge, si Shqipėria ashtu dhe Kosova shumė shpejtė do tė integrohen nė proceset integruese ekonomike dhe nė tregjet ballkanike, evropiane dhe mė gjerė.

Po ashtu, kjo rrugė vendeve tė Evropės Qendrore, Evropės Lindore dhe Juglindore u bėnė tė mundur qė shumė mė lehet tė dalin. nė portin e Durrėsit dhe tė kyēen nė komunikacionin detar botėror. Me kėtė rast, si Shqipėria ashtu dhe Kosova do tė kenė pėrftime tė mėdha financiare, nėpėrmjet taksave (doganave) tranzitore dhe taksave tė tjera qė u nėnshtrohen tė gjithė ata qė e shfrytėzojnė kėtė rrugė.

Andaj, s’ka dyshim se kjo rrugė ka karakter ndėrkombėtar dhe si e tillė luan rol pozitivė nė intensifikimin e proceseve integruese ekonomike bilaterale dhe multilaterale, veēmas ndaj vendeve tė Ballkanit dhe tė Evropės.

E gjithė kjo tregon qė pjesa e autorrugės sė Kosovės duhet tė fillojė dhe tė kryhet sa mė shpejt qė ėshtė e mundur dhe duhet tė jetė prioritet i Qeverisė sė Kosovės nė ngritjen e infrastrukturės rrugore.

Autorruga nė fjalė, ishte ndėrtuar me standarde evropiane. Pos, elementeve bashkėkohore rrugore, ajo kishte edhe njė konstruksion artistik. Bukurinė e kėsaj rruge e shtonin tarracat qė ishin ndėrtuar shkallė, shkallė nė prerjen e ēdo kodre. Ato ishin atraktive dhe tė tilla qė kur i shikon tė pushon syri dhe paraqitnin njė ambient autokton konfigurativ tė Shqipėrisė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=29111
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.9.2009, 21:46   38
Citim:
Qeveria miraton rekomandimet pėr autorrugėn Morinė-Merdare

Qeveria e Kosovės i ka miratuar rekomandimet e dala nga Komiteti ndėrministror mbi kėshillimin e transaksionit pėr ndėrtimin e autorrugės Morinė-Merdare, ndėrsa ka garantuar se do tė ketė transparencė tė plotė gjatė gjithė procesit tė ndėrtimit tė autorrugės.

Lista e shkurtėr me emra tė kompanive pėr projektin e ndėrtimit tė autorrugės, apo siē cilėsohet projektit mė tė madh kombėtar nė infrastrukturėn e Kosovės ėshtė publikuar tė mėrkurėn nga Komitetit Ndėrministror, i cili ka rekomanduar qė financimi dhe realizimi i projektit tė autorrugės tė shkohet pėrmes partneritetit publiko-privat.

Kryeministri Hashim Thaēi, tha projekti pėr autorrugėn nga njė ėndėrr po shndėrrohet nė realitet, ndėrsa premtoi se ndėrtimi i autorrugės do tė filloj shumė shpejt, duke u mbėshtetur nė kapacitetet e qeverisė, por edhe me asistencėn teknike ndėrkombėtare.

“Nga sot tė gjithė ne nuk do tė numėrojmė muajt e vitet pėr fillimin e projektit madhor e historik, por do tė numėrojmė ditėt e ditės sė fillimit tė punimeve tė autorrugės”, tha kryeministri, duke e cilėsuar kėtė projektin mė kapital dhe mė tė rėndėsishėm pėr shtetin tonė.

Autorruga, siē tha ai, do tė ketė efektin e vet tė jashtėzakonshėm pėr avancimin e zhvillimit ekonomik tė Kosovės, dhe se pėrveē ndėrlidhjes me bregdetin dhe daljen nė ujėrat e Adriatikut do tė ketė efekte pozitive edhe nė planin afat shkurtė e afatgjatė.

“Nė planin afat shkurtėr do tė punėsohen 3'000 veta, do tė hapen mijėra vende pune nė sektorėt e shėrbimit dhe do tė ndodhė zhvillimi i menjėhershėm nė zonat ku fillon autorruga”, u shpreh Thaēi.

Duke mos dashur tė paragjykoj kompaninė fituese pėr ndėrtimin e kėsaj rruge, ai ka siguruar qytetarėt se tė gjithė sė bashku do tė jem pėrfituesit mė tė mėdhenj tė kėsaj rruge. Kreu i qeverisė tha po ashtu se dizajni i rrugės do tė marrė parasysh pronėsinė e secilit dhe qeveria do tė mundohet tė ketė sa mė pak efekt nė pronėn private.

http://www.botasot.info/home.php?gju...ry=33&id=29966
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.9.2009, 19:16   39
Citim:
PSD: Autorruga tė mos shkojė deri nė Merdare

Socialdemokratėt kanė propozuar qė traseja e autorrugės nė pjesėn qė i takon Kosovės tė mos shkojė deri nė Merdare, por tė lidhė njė pikė tjetėr kufitare te Dheu i Bardhė-Konēul qė lidh Luginėn e Preshevės me Kosovėn dhe Shqipėrinė.

Nė njė konferencė pėr media tė dielėn, zėdhėnėsi i PSD-sė Gėzim Kasapolli pėrshėndeti gatishmėrinė e Qeverisė sė Kosovės pėr fillimin e vazhdimit tė pjesės tjetėr tė autorrugės kombėtare nė pjesėn qė i takon Kosovės.

Me kėtė rast, Kasapolli tha se Partia Socialdemokrate propozon qė autorruga tė mos shkojė deri nė Merdare, por tė lidhė njė pikė tjetėr kufitare qė lidh Luginėn e Preshevės me Kosovėn dhe Shqipėrinė.

"Ne propozojmė qė autorruga tė mos shkojė deri nė Merdare, por tė lidhė njė pikė tjetėr kufitare te Dheu i Bardhė-Konēul qė lidh Luginėn e Preshevės me Kosovėn dhe Shqipėrinė. Autorruga duhet tė pėrshkojė kėtė linjė Vėrmicė-Lipjan-nyja pėr Prishtinė-Dheu i Bardhė-Konēul, pse e propozojmė ne kėtė linjė, ne socialdemokratėt vlerėsojmė se ēdo projekt duhet tė ketė parasysh dimensionin e integrimit gjithėkombėtar", tha Kasapolli.

Sipas tij, qėllimi i kėsaj autorrugės ėshtė qė tė lidhė portin e Durrėsit me Evropėn dhe se pėrmes Dheut tė Bardhė autorruga lidhet me arterien kryesore tė rajonit Selanik-Kumanovė-Beograd-Zagreb dhe tutje nė Evropė.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=3244
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2009, 22:10   40
Citim:
Shtohen dhe dy ura nė Durrės-Morinė

Edhe dy ura tė tjera do t‘i shtohen projektit tė autorrugės Durrės-Kukės-Morinė. Paralel me urėn e Drinit tė Zi, nė pjesėn jugore tė Kukėsit do tė ndėrtohen dy ura tė reja, tė cilat do plotėsojnė edhe parametrat e domosdoshėm tė njė autorruge.

Urat e reja do tė jenė paralel me tė vjetrėn qė ėshtė ndėrtuar nė vitin 1974. Ato do tė jenė 12 metra tė gjera dhe 43 metra tė larta. Pėr tė vijuar normalisht udhėtimin nė autorrugė, parashikohet qė tė ndėrtohen edhe dy tunele poshtė kurorės sė gjelbėr tė qytetit tė Kukėsit me gjatėsi 250 metra secili.

Ndėrkohė, kanė pėrfunduar dhe janė vėnė nė punė shtatė urat e projektit Kukės-Morinė nga kompania “Granit” e Maqedonisė.

Nė kėtė kompleks ndodhet edhe ura mė e madhe nė tė gjithė autorrugėn Durrės-Kukės, ajo nė fshatin Perbreg, e gjatė 360 metra dhe e lartė 60 metra. Urat aktuale tė kėtij segmenti janė me dy kalime, por projekti i avancuar i autorrugės parashikon qė shumė shpejt tė nisė puna pėr ndėrtimin e urave paralele qė e bėjnė gjithė aksin me katėr kalime, pasi rruga e asfaltuar ėshtė e gjitha me katėr korsi.

Segmenti nga Kukėsi nė Morin ėshtė pak mė shumė se 16 kilometra, nga 24 qė ishte me rrugėn e vjetėr dhe ka pėrfunduar nė 100 pėr qind tė volumit tė pėrgjithshėm tė punimeve. Ndėrkohė kanė mbetur rreth 4 kilometra nė hyrje tė qytetit qė janė nė asfaltim e sipėr.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../14831/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.