Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.9.2009, 23:41   41
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008
Nė vazhdim tė lajmit tė sipėr: me tė kuqe tunelet (e shtuara nė projekt), me tė verdhat urat.
Bashkėngjitje
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	kukes.jpg
Shikimet:	935
Madhėsia:	67,0 KB
NNJ:	1992  
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.9.2009, 01:08   42
Citim:
Autorruga Vėrmicė-Prishtinė pritet tė fillojė nė vjeshtė

Nė muajin nėntor parashihet tė fillojė ndėrtimi i autorrugės Vėrmicė-Prishtinė. Ky konsiderohet projekti mė madhor, pėrmes tė cilit Kosova do ta marrė rėndėsinė qė i takon, dhe do tė dalė nga izolimi, ka thėnė ministri i transportit dhe postė-telekomunikacionit, Fatmir Limaj. Por analistėt ekonomikė thonė se nė rast se autorruga ndėrtohet vetėm nga Vėrmica deri nė Prishtinė dhe nuk vazhdon tutje deri nė Merdar, atėherė do tė ketė karakter lokal dhe nuk do tė ketė arsyeshmėri ekonomike.

Autorruga Vėrmicė-Prishtinė pritet tė fillojė nė vjeshtė tė kėtij viti. Komiteti Ndėrministror pėr autorrugėn, ka vendosur qė ajo tė ndėrtohet nga partneriteti publiko-privat pėrmes kredisė. Kryesuesi i kėtij komiteti, ministri i transportit dhe postė-telekomunikacionit, Fatmir Limaj, ka thėnė se ky ėshtė projekti mė i madh i Kosovės, pėrmes tė cilit Kosova do tė dalė nga izolimi dhe do tė marrė rėndėsinė qė i takon.

“Ėndrra pėr realizimin e projektit madhor pėr Kosovėn, autorruga Prishtinė-Vėrmicė, ka filluar konkretisht nė drejtim tė fillimit tė punimeve tė kėtij projekti madhor, me interesa tė shumėfishta ekonomike, kulturore, komunikuese, me interesa tė hapjes sė korridoreve. Pėrfundimisht, ky projekt Kosovės do t’i japė kuptimin mė tė mirė tė fjalės, qė tė jetė njė urė lidhėse mes Ballkanit perėndimor, Evropės. Kosova, nė pozitėn e saj gjeografike, do ta marrė peshėn dhe rėndėsinė e saj ashtu siē i takon dhe do tė dalė nga izolimi”, tha Limaj.

Nė garėn pėr ndėrtimin e autorrugės kanė hyrė shtatė kompani. Ato janė: kompania “Alpine” nga Austria, kompania amerikano-turke “Bechtel & Enka” qė e ka ndėrtuar pjesėn tjetėr tė autorrugės nė Shqipėri, “Makyol” nga Turqia, “Pizzaroti” nga Italia, “Porr” dhe “Strabag” nga Austria dhe “Terna” nga Greqia.

Ministri i Transportit dhe Post-Telekomunikacionit, Fatmir Limaj, thotė se pėr ndėrtimin e autorrugės Prishtinė-Vėrmicė, e cila do t’i mundėsojė Kosovės lidhje me autorrugėn Morinė-Durrės, ėshtė miratuar rekomandimi qė tė hyhet nė partneritet publiko-privat pėrmes kredisė.

“Ky do tė jetė konstrukti, ideja e financimit tė autorrugės Prishtinė- Vėrmicė, qė nėnkupton se shteti i Kosovės do tė futet nė njė pjesė tė tė hollave, por pjesa dėrrmuese do tė jetė pėrmes kredive, e si do tė jenė kreditė, kjo do tė jetė pjesė e konstruktit financiar, qė ne do tė vazhdojmė tė hulumtojmė dhe tė realizojmė”, tha Limaj.

Ministri Limaj, tha se kanė kėrkuar nga kompania konsultuese “Eversheds” hapjen e ofertės pėr mbikėqyrjen ndėrkombėtare tė realizimit tė punimeve, si dhe pėrgatitjen e dokumenteve pėr hapjen e ofertės pėr realizimin e punimeve deri mė 25 tė kėtij muaji.

“Kjo nėnkupton qė para 25 shtatorit, pėrfundimisht Kosova do ta hapė ofertėn e saj pėr fillimin e ekzekutimit tė punimeve nė autorrugėn Prishtinė-Vėrmicė. Afati do tė jetė 30 ditė. Brenda 30 dite tė kėsaj oferte, tenderi pritet tė shpallet fituesi i cili do tė fillojė menjėherė realizimin e punimeve. Ky ėshtė pėrkushtimi duke filluar nga kryeministri, presidenti, ėshtė pėrkushtimi i qeverisė, nė fund tė fundit, dėshira e kamotshme e qytetarėve tė Kosovės pėr tė parė fillimin e realizimit tė kėtij projekti dhe ne jemi tė kėnaqur qė po futemi pėrfundimisht nė realizimin e kėsaj ėndrre dhe premtimi tė dhėnė mė herėt”, tha Limaj.

Ministri Limaj premtoi se projekti do tė jetė transparent dhe do tė realizohet sipas standardeve ndėrkombėtare. Ai theksoi se projekti, pėrveē ndėrlidhjes sė vendit me pjesėn tjetėr tė autorrugės dhe krijimit tė mundėsisė sė vendit pėr dalje nė detin Adriatik, do tė ketė edhe efekte tjera afatshkurtra dhe afatgjate.

“Nė planin afatshkurtėr do tė punėsohen direkt menjėherė mbi 3000 veta, duke pėrdorur kapacitetet e njerėzve tė kualifikuar brenda vendit. Realizimi i kėtij projekti nė sektorė tjerė tė ekonomisė qė do t’i shėrbejnė realizimit tė projektit. Po ashtu hapja dhe pėrfundimi i kėsaj autorruge do t’i jep zhvillim zonave ku kalon dhe nga kalon rruga. Ndėrkaq nė planin afatgjatė kjo rrugė do tė ulė kohėn e udhėtimit, trafikut dhe impakt tė vazhdueshėm nė rritjen e GDP-sė”, tha Limaj.

(...)

Ndėrkaq, kryetari i Aleancės Kosovare tė Biznesit, Agim Shahini tha se autorruga e Shqipėrisė nuk do tė jetė kuptimplote pa vazhdimin e saj deri nė Merdar.

“Mendoj se kjo ėshtė paksa e vonuar prej asaj kohe qė ėshtė pėrmendė ky projekt kaq kapital pėr Kosovėn, por mendoj dhe shpresoj se kjo do tė fillojė siē ėshtė paralajmėruar brenda kėtij viti dhe tė pėrfundojė nė afate, sepse autorruga e Shqipėrisė do tė jetė kuptimplote vetėm atėherė kur Kosova do tė jetė e lidhur me kėtė. Prandaj institucionet duhet tė mendojnė mirė se kjo autorrugė do tė rritė konkurrencėn, mundėsinė e investimeve, por mbi tė gjitha do tė rritė komunikimin mes vendeve tė rajonit”, tha Shahini..

Nė ēėshtjen e ndėrtimit tė kėsaj autorruge janė pėrfshirė edhe subjekte politike. Pėrgjithėsisht tė gjitha vlerėsojnė rėndėsinė e kėtij projekti, mirėpo disa shfaqin edhe kritika pėr aspekte tė veēanta tė tij. Partia Social Demokrate e Kosovės e udhėhequr nga ish kryeministri Agim Ceku ka propozuar ndryshimin e trasesė sė autorrugės, qė ajo tė kalojė nėpėr pikėn kufitare Dheu i Bardhė, dhe tė bashkojė edhe shqiptarėt e Luginės sė Preshevės. Gėzim Kasapolli, zėdhėnės i partisė, thotė se propozimin e mbėshtesin nė analizė tė bėrė si nė aspektin ekonomik, ashtu edhe atė politik, por edhe si mėnyrė tė integrimit gjithėkombėtar.

“Aspekti i pėrfitimit ėshtė i dyanshėm: e para, ne do tė lidhnim Portin e Durrėsit me autorrugėn Selanik-Kumanovė-Beograd-Zagreb dhe pėr dalje tė drejtpėrdrejt nė Evropė, dhe gjatėsia nga pika kufitare e Dheut tė Bardhė, nga Konēuli deri te kjo autorrugė ėshtė shtatė kilometra, kurse nėse ndėrtohet rruga deri nė Merdar, atėherė dalja nė kėtė rrugė do tė ishte rreth 127 kilometra dhe nė kėtė mėnyrė ajo nuk do tė shfrytėzohej edhe aq shumė dhe Porti i Durrėsit nuk do tė pėrfitonte. Nga ana tjetėr kemi edhe pėrfitimin e lidhjes sė tė gjithė shqiptarėve. Nė asnjė mėnyrė ne nuk kemi thėnė qė rruga pėr Merdar duhet tė ndėrpritet, megjithatė mund tė bėhet e dyanshme, tė bėhet edhe pėr Merdar, por edhe tė lidhė shqiptarėt nė Preshevė, Medvegjė e Bujanoc”, tha Kasapolli.

Ndonėse parashihet qė autorruga tė fillojė nė muajin nėntor, ende nuk ka filluar shpronėsimi i tokave kah do tė kalojė traseja. Por, meqė dihet elaborati i autorrugės, shpronėsimi do tė zhvillohet njėkohėsisht me zhvillimin e punimeve, ka theksuar ministri Limaj. Me ligjin pėr shpronėsim, kjo ēėshtje kalon nė kompetencė tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, zyrtarėt e sė cilės, nė bashkėpunim me komunat pėrkatėse do tė vendosin pėr ēėshtjen e kompensimit. Zėdhėnėsi MEF-it, Muharrem Shahini, thotė se nė kuadėr tė buxhetit tė Kosovės ėshtė i ndarė edhe fondi pėr shpronėsim. Shpronėsimi do tė bėhet nė mėnyrė tė segmentuar dhe do tė kryhet brenda afateve dhe nuk do tė jetė pengesė pėr zhvillimin e punimeve.

“Qeveria e Kosovės i ka ndarė 13 milionė euro me qėllim tė shpronėsimit tė pronave pėrgjatė kėsaj rruge, d.m.th. qysh nė muajin mars tė kėtij viti. Ndėrkaq me rishikim tė buxhetit nga kjo shumė 5 milionė euro janė ndarė pėr kėtė vit, me qėllim tė shpronėsimit, tė tjerat pėr vitin 2010...”, tha Shahini.

Shahini thotė se pėrfundimi i procesit varet nga puna e komisionit tė shpronėsimit, ku bėjnė pjesė zyrtarėt e MEF-it, ministrisė sė transportit dhe komunave pėrkatėse.

“Ne nuk mund tė aludojmė pėr asnjė afat kohor, megjithėse ėshtė e paraparė qė pėr rreth 2 vjet e ca tė mbėrrijė nė Prishtinė dhe e tėrė puna varet prej komisioneve qė caktohen”, tha Shahini.

Pėrderisa ėshtė paraparė fillimi i punimeve nė nėntor, nuk dihet sa do tė zgjasin ato, dhe sa do tė kushtojė i tėrė projekti. Gjithashtu mbetet enigmė pėrfshirja e qeverisė sė Kosovės nė partneritet me kompaninė qė do tė pėrzgjidhet pėr ekzekutimin e punimeve.

Para disa ditėsh, ministri Limaj gjatė vizitės nė SHBA, u takua edhe me zyrtarėt e Bankės Botėrore, tė cilėve ua parashtroi nevojėn dhe kėrkoi ndihmė pėr investime nė sektorin e infrastrukturės rrugore dhe Transportit nė Kosovė.Por, elementi kyē i projektit, kostoja e tij nuk ėshtė bėrė publike ende.

Pėrfaqėsuesit e firmės konsultuese pėr ndėrtimin e autorrugės “Eversheds”, nuk kanė dhėnė hollėsi se sa mund tė kushtojė projekti, ndonėse kanė bėrė disa hulumtime paraprake rreth kėsaj ēėshtje. Por ata i kanė rekomanduar qeverisė qė rruga pas ndėrtimit tė jetė me pagesė, pasi ėshtė njė standard ndėrkombėtar dhe pėrdoruesit marrin njė shėrbim qė duhet ta paguajnė. Kjo do tė ulė barrėn fiskale tė Qeverisė kosovare pėr kredinė qė do tė marrė pėr ndėrtimin e rrugės dhe pėr mirėmbajtjen qė do tė jetė gjatė kohės sė operimit tė rrugės.

Kurse sipas njė vlerėsimi tė bėrė nė vitin 2006 kostoja e projektit ishte paraparė tė ishte rreth 700 deri nė 800 milionė euro. Ndryshe, autorruga Vėrmicė -Prishtinė-Merdar ka njė gjatėsi prej 118 kilometrash. Traseja e autorrugės kalon nėpėr tetė komuna dhe 66 zona kadastrale, nė gjatėsi prej 118 kilometra dhe me asfalt do tė mbulohen 1062 hektarė tokė.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=39986
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2009, 04:19   43
Citim:
Tuneli i rrugės Durrės-Kukės mbyllet pėrkohėsisht

Duke filluar nga dita e hėnė, Tuneli i Thirrės nė autorrugėn Rrėshen-Kalimash do tė jetė i mbyllur pėr qarkullimin e automjeteve nė intervalin kohor 19:00- 07:00, pėr njė periudhė tė pa pėrcaktuar. Lajmi ėshtė dhėnė nga Ministria e Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit.

"Ky kufizim kryhet pėr shkak se punimet e Tunelit tė Thirrės nė autorrugė kanė hyrė nė njė fazė intensive me pėrforcime masive tė strukturės sė shkėmbit, qė sjellin nevojėn e optimizmit tė proceseve inxhenierike, duke i dhėnė mė shumė kohė kontraktorit",- theksohet nė njoftimin pėr shtyp tė kėtij dikasteri.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=9658&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2009, 14:12   44
Citim:
Autorruga ta lidhė kombin - jo nė Merdare

Kosova Lindore kėrkon tė ndryshohet trajektorja e autorrugės - Pak ditė pasi Ministria e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit publikoi listėn e ngushtė tė kompanive qė do tė marrin pjesė nė tenderin pėr ndėrtimin e autorrugės kombėtare nė Kosovė, Durrės – Prishtinė, veprimtarė tė Luginės sė Preshevės, PSD-ja, partia e udhėhequr nga ish kryeministri, Agim Ēeku, dhe Lėvizja “Vetėvendosje”, propozojnė qė rruga tė mos shkojė nga Prishtina nė Merdare.

http://www.botasot.info/home.php?category=3&id=32788
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.10.2009, 01:02   45
Citim:
Mbyllet tuneli i Thirrės, punime pėr disa javė

Duke filluar nga dita e diel, tuneli i Thirrės nė rrugėn Durrės-Kukės do tė mbyllet pėr njė afat tė papėrcaktuar. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga ministri i Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit, Sokol Olldashi. Ai ka deklaruar se arsyeja e mbylljes sė tunelit janė punimet qė do tė kryhen nė tė nga kompania kontraktore pėr njė periudhė disa javore.

“Duke filluar nga ora 19.00 e ditės sė diel, datė 11 tetor, tuneli i Thirrės nė segmentin Rrėshen-Kalimash do tė mbyllet. Tuneli do tė mbyllet me qėllim qė t'i jepet mundėsi kompanisė ndėrtuese tė pėrfundojė instalimin e pajisjeve elektromekanike, tė domosdoshme pėr funksionimin e tij si dhe pėr tė sistemuar presionin e krijuar nga njė shtresė gjeologjike jo e qėndrueshme nė njė segment tė vogėl, njė situatė kjo e paparashikuar pėr tė cilėn kontraktori po punon nė vijimėsi",- ėshtė shprehur ministri Olldashi.

Ai ka shpjeguar, duke qenė se punimet do tė kryhen nė tė dy tubat, kalimi nė segmentin Rreps-Kalimash do tė jetė i pamundur pėr njė periudhė disajavore.

"Kalimi do tė bėhet pjesėrisht pėrmes aksit tė vjetėr rrugor, nė drejtimin Morin-Kukės-Shpal-Rreps-Rrėshen-Milot dhe anasjelltas. Drejtoria e Pėrgjithshme e Rrugėve ka marrė tė gjitha masat e nevojshme pėr mirėmbajtjen e aksit rrugor Shpal-Kalimash”,- u shpreh Olldashi.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10041&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.10.2009, 00:39   46
Citim:
Faza e parė e shpronėsimit pėr autorrugėn Vėrmicė-Merdare

Pasi qė Qeveria e Kosovės ka aprovuar kėrkesėn e Ministrisė sė Transportit dhe Post-Telekomunikacionit pėr vazhdim tė procedurave tė shpronėsimit tė pronarėve pėr qėllim tė ndėrtimit tė autorrugės Vėrmicė-Prizren, kjo ministri sė bashku me Ministrinė e Ekonomisė dhe Financave si dhe Kuvendi i komunės sė Prizrenit i kanė ftuar tė marrin pjesė nė dėgjimin e parė publik me pronarėt e dy Zonave Kadastrale Vėrmicė dhe Zhur pėr ēėshtjen e shpronėsimit tė patundshmėrive me qėllim tė ndėrtimit tė autorrugės.

Dėgjimi publik pėr kėto dy zona kadastrale do tė mbahet tė shtunėn, me 17.10.2009, pėr pronarėt e zonės kadastrale tė Zhurit duke filluar nė orėn 10.00 nė shkollėn e fshatit Zhur. Nė kėtė zonė kadastrale janė ftuar 162 pronarė.

Ndėrsa pėr pronarėt e zonės kadastrale tė Vėrmicės fillon nė orėn 11.30 nė shkollėn e fshatit tė Vėrmicės. Nė kėtė zonė janė ftuar 108 pronarė.

Hapjen e dėgjimit publik do ta bėjė Zėvendėsministri i MTPT-sė, Adem Grabovci, si dhe Nėnkryetari i Komunės sė Prizrenit,. Minir Krasniqi.
Ky dėgjim i parė publik do t’u paraprijė dėgjimeve publike pėr pronarėt e 11 zonave tė tjera kadastrale nėpėr tė cilat pritet tė kalojė autorruga, segmenti i parė Vėrmicė-Prizren.

Sipas planit tė dinamikės pritet tė mbahen edhe 2 dėgjime tė tjera publike pėr tė 11 zonat e tjera kadastrale ku pritet tė ftohen edhe 330 pronarė. Numri total i pronarėve qė do tė shpronėsohen pėr tė 13 zonat kadastrale tė segmentit tė parė tė autorrugės ėshtė 600.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=4734
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2009, 15:08   47
Citim:
Tuneli, shembet galeria e dytė

Shembet njė pjesė e galerisė sė dytė nė tunelin e Kalimashit. Njė sipėrfaqe e madhe dheu e inerte ėshtė rrėzuar pasditen e sė enjtes, duke rrezikuar punėtorėt brenda thellėsisė sė tunelit. Ka qenė fat qė nuk ka pasur tė lėnduar, pasi dhjetėra specialistė, shqiptarė e tė huaj ndodheshin nė frontin e punės.

Ngjarja e rėndė ndodhi rreth orės 16:00 tė sė enjtes. Askush nga firma ndėrtuese e as nga policia nuk e ka bėrė tė njohur kėtė fakt, por tronditja e fortė qė shkaktoi nė tė gjithė zonėn shembja e dheut e mė pas punėtorėt konfirmuan atė qė kishte ngjarė.

Sipas burimeve nga ky tunel, mėsohet se shembja ėshtė gati nė mesin e galerisė, rreth 2 km nga hyrja nė Thirrė, me njė sasi prej afro 50 metėr linear. Sapo ka ndodhur shembja menjėherė janė tėrhequr tė gjithė punonjėsit nga galeria pėr t’u ruajtur nga ndonjė shpėrthim i mundshėm i gazrave apo ujit.

Banorė tė fshatrave pėrreth kanė treguar se tronditja ka qenė e ngjashme me atė tė njė tėrmeti. Specialistėt kanė bėrė vlerėsimin dhe shkaqet e shembjes, prej nga rezulton se nė kėtė pjesė ka masive dherash dhe balte, madje mund tė jetė njė degėzim uji i paparashikuar nė kėtė sektor, ēka ka sjellė probleme nė ecurinė e punimeve.

Edhe gjatė ditės sė djeshme tė dy portat e galerisė kanė qenė tė mbyllura. Nė to janė futur vetėm specialistė me shumė pėrvojė, por puna nuk ka nisur nė pritje tė vlerėsimit tė situatės.

Galeria ende e pavėnė nė punė ka sjellė mė shumė probleme teknike dhe gjeologjike sesa galeria qė funksionoi deri para njė muaji. Burime zyrtare nga firma “Becthel Enka” nuk pranojnė tė japin hollėsi apo tė pohojnė shembjen, por burime tė tjera bėjnė tė ditur se dhe mė parė ka pasur shembje dhe kjo shikohet si normale nė punime tė tilla.

Aktualisht pritet qė tė kryhet njė tjetėr proces vlerėsimi i gjendjes sė pjesės sė mbitunelit, me qėllim shmangien e pasojave si ajo e fundit. Bėhet e ditur se mes tunelit dhe malit brenda tė cilit po ndėrtohet ai ėshtė krijuar njė sipėrfaqe boshe prej 100 metėr.

Galeria e dytė e tunelit ėshtė takuar nė mes nga punimet qė kryhen nė dy anėt e tij prej disa muajsh, por ende nuk flitet pėr pėrfundimin e saj. Volumi i punės dhe vetė numri i punonjėsve nė kėtė pjesė tė tunelit ėshtė disa herė mė i vogėl sesa ai i galerisė qė funksionoi e hapur pėr qarkullim pėr plot 5 muaj.

Burime tė brendshme tė firmės pohojnė se projekti po vazhdon mbi njė pjesė jo shumė tė qėndrueshme pėr tė pėrfunduar kėtė investim madhor.

Nė dhjetor tė vitit tė shkuar ndodhi aksidenti mė i rėndė gjatė punimeve pėr hapjen e galerisė sė parė tė tunelit, kur u plagos rėndė njė saldator nga Kukėsi, ndėrsa u lėnduan dhe 3 punėtorė turq.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=34902

Citim:
Si pasojė e lėvizjeve gjeologjike, njė pjesė dhjetėra metra, nė mes tė tunelit jugor tė Thirrės nė Kalimash ėshtė shembur.

Drejtoresha e Marrėdhėnieve me Publikun nė kompaninė ndėrtuese “Bechtel-Enka”, Ela Ruqi, pranon se ka pasur rėnie masivi shkėmbor nė pikėn ku ishin bashkuar makineritė e gėrmimit nga tė dyja anėt e qė pėr fat tė mirė nuk ka pasur dėme nė njerėz e makineri.

Pėr shkaqe sigurie, ajo thotė se tė gjitha hyrje daljet nė tunel janė bllokuar dhe punėtorėt e kompanisė po punojnė nė heqjen e gurėve dhe dheut tė rėnė nė tunel.

“Ėshtė njė lėvizje gjeologjike e malit nė tunelin jugor qė ėshtė nė punim e sipėr”, thekson Ruqi. Sipas saj, shembja ka ndodhur pėr shkak tė cilėsisė sė dobėt tė shkėmbit, pasi qė gėrmimet janė bėrė nė tė dyja anėt e tunelit dhe nė pikėn e bashkimit tė makinerive ėshtė shkaktuar dridhja.

Ruqi thotė se kjo ėshtė pjesė e punės dhe trafiku nė krahun tjetėr qė ishte lėshuar nė qarkullim ėshtė mbyllur pėr tė evituar rrezikun e mundshėm derisa tė pėrforcohet vendi ku ka ndodhur lėvizja.

“Po punohet nė zemėr tė malit dhe tani gėrmimet kanė pėrfunduar. Jemi nė fazėn e izolimit dhe pėrforcimit tė tunelit. Trafiku do hapet kur do tė kemi pėrfunduar punėt”, thekson Ruqi.

Ndėrkaq, mediet nė Shqipėri, raportojnė se shembjet kishin nisur mė 5 nėntor dhe se vetė pėrgjegjėsi i firmės kishte kontaktuar me punėtorėt pėr ti informuar pėr shembjen duke i paralajmėruar pėr rrezikun.

Personat qė punojnė nė tunelin e Thirrės thonė se shembja ka ndodhur gjatė mbrėmjes sė tė enjtes, rreth orės 20:00 derisa kanė qenė duke punuar nė brendėsi tė tunelit, kur njė masiv dheu ka rėnė nė pjesėn veriore tė tunelit.

Punėtorėt thonė se shembja ėshtė e konsiderueshme dhe shtrihet nė njė gjatėsi lineare prej 100 metrash. Nė kėtė hapėsirė ata thonė se tashmė nuk ka dritė dhe ėshtė bėrė shumė e vėshtirė pėr ta pastruar.

Banorėt e zonės, tė cilėt kanė qenė dėshmitarė tė shembjes, janė shprehur se nė fillim tė saj ėshtė dėgjuar njė zhurmė dhe tronditje e madhe, e cila ngjasonte me njė tėrmet disa ballėsh.

http://www.ina-online.net/Default.as...8551d5cd6&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.11.2009, 19:51   48
Citim:
Kur do tė nisė ndėrtimi?

Me gjithė premtimet e Qeverisė se autorruga Morinė-Prishtinė-Merdar do nisė kėtė vit, proceset pėr ndėrtimin e saj po vonohen. Sipas zyrtarėve tė Ministrisė sė Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, kėtė vit mund tė bėhet vetėm pėrzgjedhja e kompanisė fituese, ndėrkaq nė fillim tė vitit tė ardhshėm pritet tė nisė ndėrtimi i autorrugės sė parė kosovare

Autorruga Morinė-Prishtinė-Merdar nuk do tė fillojė tė ndėrtohet kėtė muaj, ashtu siē ishte paralajmėruar, por njė gjė e tillė mund tė ndodhė nė vitin tjetėr.

Kėshtu thotė Xhevdet Pozhari, zėdhėnės nė Ministrinė e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, duke shtuar se gjatė kėtij viti mund tė bėhet vetėm pėrzgjedhja e kompanisė fituese.

Nga 30 kompani, sa kanė qenė konkurrente pėr kėtė projekt, nė listėn e ngushtė janė pėrzgjedhur shtatė prej tyre.

“Presim qė pėrzgjedhja tė ndodhė nė muajin dhjetor, tė shpallet edhe kompania fituese nga shtatė kompanitė qė janė nė listėn e ngushtė. Ato janė kompani shumė serioze, qė janė tė dėshmuara me punėn e tyre dhe do tė shpallet ajo qė do t’i pėrmbushė tė gjitha kriteret”, thotė Pozhari.

Mirėpo, se kur do tė fillojė tė ndėrtohet autorruga Morinė-Merdarė , e cila direkt lidh Kosovėn me bregdetin shqiptar, Xhevdet Pozhari shpjegon:

“Nė kėtė rast, s’ka dyshim qė menjėherė pas 30 ditėsh, posa tė shpallet fituesi, kompania fituese do t’i fillojė edhe punimet nė kėtė autorrugė”.

Autorruga e parė kosovare Morinė-Prishtinė-Merdar, ka njė gjatėsi prej 117 kilometrash dhe ėshtė njė komponent kyē i rrjetit ballkanik tė transportit, qė lidh Evropėn juglindore me bregdetin e Shqipėrisė.

Traseja e autorrugės, sipas MTPT-sė, parashihet tė kalojė nė tetė komuna, dhe me asfalt do tė mbulohen 1062 hektarė tokė.

Por, nga kjo ministri, mbetet ende e paqartė se sa ėshtė kostoja pėrfundimtare e kėtij projekti.

Xhevdet Pozhari shpjegon se kostoja e kėtij projekti do tė dihet kur tė bėhet publike kompania qė do ta ndėrtojė kėtė autorrugė.

“Faktikisht, kostoja do tė bėhet e ditur pasi qė tė shpallet kompania. Njė kosto ekziston, mirėpo varet edhe se ēfarė ofrojnė kompanitė, tė cilat janė konkurrente”.

“Ju, tashmė jeni tė informuar se kompania duhet t’i pėrmbushė 50 pėr qind tė kritereve financiare, qė do tė thotė ēmim mė tė favorshėm, si dhe 50 pėr qind tė kritereve teknike”, sqaron Pozhari.

Deri mė tani janė dhėnė disa versione tė kostos sė kėsaj rruge, qė kapin shifrat nga 650 milionė deri nė mbi njė miliard euro.

Nė anėn tjetėr, ekspertė pėr ēėshtje ekonomike, thonė se kur janė shpallur kompanitė konkurrente pėr ndėrtim, ėshtė dashur tė dihet edhe ēmimi i kėsaj rruge.

Muhamet Sadiku, profesor nė Universitetin e Prishtinės, thotė se mospublikimi i kostos, tregon mungesėn e pėrvojės pėr organizimin dhe menaxhimin e njė projekti tė madh.

“Bėrja e studimit tė fizibilitetit ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe pjesė pėrbėrėse e kėtij fizibiliteti ėshtė dashur tė jetė edhe kostoja e kėsaj autorruge. Unė, me sa di, qeveria disa herė ėshtė deklaruar se ka njė studim tė tillė. Por, unė besoj se opinioni ka nevojė tė njihet me detajet e njė studimi, nėse ėshtė bėrė”, shprehet Sadiku.

Problem tjetėr nė kėtė segment mbetet edhe shpronėsimi i tokave private, edhe pse zyrtarė qeveritarė kanė deklaruar se procedurat e shpronėsimit tė tokave tė rreth 600 pronarėve, nėpėr tė cilat pritet tė kalojė autorruga, tashmė kanė filluar.

http://fakti.mk/2009/11/kur-do-te-nise-ndertimi/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2009, 13:05   49
Citim:
Autorruga nuk vonohet

Nuk dihet dita e saktė se kur do tė fillojė ndėrtimi i autorrugės Morinė - Prishtinė - Merdar. Ende nuk ėshtė pėrzgjedhur kompania qė do tė kryejė punėt, ndėrsa ende ėshtė nė proces shpronėsimi i tokave nga Vėrmica deri nė Prizren.

Megjithėkėtė, zėvendėsministri i Transportit, Adem Grabovci, ėshtė shumė optimist se punėt fizike nisin kėtė vit. “Besoj se brenda kėtij viti jemi gati ta fillojmė ndėrtimin e autorrugės”, ka thėnė Grabovci.

Para dy muajsh, pėrkatėsisht kur u shpall lista e ngushtė e kompanive qė kishin ofertuar, zyrtarė tė kėsaj ministrie me plotė bindje patėn thėnė se ndėrtimi i autorrugės nis dhjetėditėshin e parė tė muajit nėntor.

Grabovci ka theksuar se punė mė e madhe se ndėrtimi fizik ėshtė shpronėsimi i tokave. Ėshtė bėrė identifikimi i tė gjitha pronave kah do t’i bjerė autorruga dhe janė mbajtur disa dėgjime publike me pronarėt e tokave kah duhet tė kalojė segmenti i parė, ai Vėrmicė - Prizren.

“Edhe kėto shėnojnė fillimin punės nė autorrugė. Kėto janė ēėshtje shumė tė rėndėsishme”, tha ai.

Sipas ligjit, punėt duhet tė fillojnė njė muaj pas pėrzgjedhjes sė kompanisė ekzekutuese, qė nuk ėshtė bėrė ende. “Presim qė pėrzgjedhja tė ndodhė nė muajin dhjetor”, ka thėnė pėr radion Evropa e Lirė, Xhevdet Pozhari, zėdhėnės nė MTPT.

Zėvendėsministri Grabovci, vonesat i arsyeton me shpronėsimin, qė, sipas tij, ka marrė ditė tė tėra dhe ėshtė ende nė proces. Fillimisht nuk ka pasur ligj pėr shpronėsime, prandaj ka pasur vonesa rreth caktimit tė mėnyrės sė kompensimit. Mė gjithė kėto, Grabovci thotė se vetėm kushtet atmosferike mund tė ndalin fillimin e punėve.

“Vetėm nėse na pengojnė kushtet atmosferike, pėrndryshe besoj fort se ndėrtimi i autorrugės nis sivjet”, ėshtė shprehur ai.

Deri tani, Ministria e Transportit ka siguruar 50 milionė euro pėr shpronėsime. Sipas projektit kryesor, autorruga do tė jetė 118 kilometra e gjatė, do tė ketė katėr korsi, pesė kilometra tunele dhe do tė kushtojė rreth 675 milionė euro, bashkė me shpronėsimet. Ministri Fatmir Limaj mė herėt ka thėnė se kjo shumė mund tė tejkalohet.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../18761/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2009, 18:00   50
Citim:
Makineritė e rėnda nxjerrin dherat nga galeria e bllokuar

KUKES - Makineri tė rėnda dhe mjete tė fuqisė sė lartė janė angazhuar nga firma "Bechtel Enka", pėr tė hequr sasinė e inerteve qė kanė zėnė njėrėn prej galerive tė tunelit prej ditėsh. Burime nga terreni bėjnė tė ditur se nė tė dy krahėt e galerisė, nga Thirra dhe nga Kalimashi, po nxirren jashtė dherat dhe inertet qė u shembėn nė njė gjatėsi prej 50 metėr linear.

Sipas specialistėve kjo shembje e papritur, ka shtyrė dhe mė tej afatin e dorėzimit tė galerisė e parashikuar kjo tė pėrfundojė nė fund tė muajit mars tė vitit tė ardhshėm.

Rėndėsi specialistėt po i kushtojnė dhe masave tė sigurisė pėr tė evituar nė maksimum aksidentet e mundshme. Si shkak tė shembjes ata kanė vlerėsuar formacionin e paqėndrueshėm tė tokės dhe kjo nuk ishte llogaritur mė parė, lėkundjet e tokės nga shembjet me eksploziv, si dhe ndėrrimin e trarėve metalikė me qėllim vendosjen e tė tjerėve me cilėsi mė tė mirė.

Pėr tė mbajtur shembjet nga pjesėt anėsorė dhe tavani i galerisė janė pėrdorur dhe gozhda tė mėdha deri nė 10 metėr tė gjata, nė njė gjatėsi totale prej 50 km tė mara sė bashku.

Shembja ka ndodhur nė galerinė ende tė pavėnė nė punė, ndėrkohė qė plasaritje dhe rrėshqitje tė masiveve nė faqet anėsore ka pasur dhe nė tunelin qė u hap pėrkohėsisht.

Ende nuk ėshtė bėrė fatura financiare shtesė pėr defektin e shembjeve, por mendohet qė kjo ta shtojė dhe mė shumė koston e ndėrtimit tė rrugės Durrės-Kukės

http://www.panorama.com.al/index.php?id=35072
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2009, 00:51   51
Citim:
Drejt stabilizimit situata nė tunelin e Thirrės

Situata nė tunelin e Thirrės konsiderohet nėn kontroll tė plotė dhe drejt stabilizimit. Deklarata ėshtė bėrė nga ministri i Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit, Sokol Olldashi. Ai ėshtė shprehur se nė saj tė masave emergjente tė marra, nė respekt tė udhėzimeve tė eksperteve, galeria e veriut ėshtė siguruar nė gjendje tė qėndrueshme dhe ajo e jugut (ku ndodhi rrėshqitja) ka njė pėrmirėsim tė ndjeshėm.

“Kontraktori sė shpejti do tė fillojė implementimin e projektit tė ri pėr stabilizimin dhe zgjidhjen definitive tė galerisė jugore nė bazė tė rekomandimeve tė ekspertėve tė pavarur tė angazhuar pėr zgjidhjen e situatės. Me duhet tė ripėrsėrisė faktin qė fenomeni gjeologjik i tunelit tė Thirrės, ka qenė i paparashikueshėm, por jo i panjohur pėr ne. Pėr t’i dhėnė zgjidhje problemit shumė mė parė se tė ndodhte rrėshqitja, kemi angazhuar ekspertėt mė tė mirė e mė tė spikatur tė inxhinierisė botėrore”,- ėshtė shprehur ministri Olldashi.

Ai ka shtuar se nė bazė tė rekomandimeve tė grupit tė ekspertėve, tė supervizorit kroat IGH, menaxherit britanik tė projektit, Roughton dhe ekspertizės sė pavarur, u vendos mbyllja e tunelit, njė muaj pėrpara shembjes nė galerinė jugore.

Kreu i Transporteve, Olldashi ka shpjeguar se nuk ka pasur ka shembje tė reja nė tunel. Ai ka reaguar edhe ndaj akuzave tė Partisė Socialiste nė lidhje me afatet e vendosura pėr hapjen e tunelit. Sipas PS-sė, afati pėr hapjen e tunelit ishte parashikuar nė verėn e 2010, ndėrkohė, ai u hap nė qershor tė 2009.

“Ajo qė thotė Partia Socialiste ėshtė njė gėnjeshtėr. Afati i pėrcaktuar pėr hapjen e tunelit, nė verėn e vitit 2010, ėshtė njė shtesė kontrate, ajo nuk ėshtė kontrata bazė. Kontrata bazė ka qenė pėr nė qershor tė vitit 2009. Duke pasur fenomene nė galerinė e jugut tė njohura nga ne, por tė paparashikueshme pėr Institutin e Bolonjės, bėhej fjalė pėr njė shtresė gjeologjike qė ka defekte miliona vjeēare tė ndodhura pėr gjatė gjithė historisė sė vet, ne parashikuam njė shtesė kontrate pėr punime suplementare pėr nė tunelin e jugut."

"Ndėrkohė nė tunelin e veriut ky fenomen nuk ka ekzistuar, ose ka ekzistuar pėrkujdesja jonė qė tė mbahej nė monitorim se mos fenomeni qė ndodhte nė galerinė jugore mund tė afektonte edhe galerinė paralele. Por ėshtė mbajtur gjithmonė nėn monitorim dhe nė kontroll tė vazhdueshėm dhe pėr asnjė sekondė nuk ka pasur shqetėsime. Ndėrkohė qė galeria jugore sikurse e dini nuk ka qenė e hapur as edhe njė ditė tė vetme pėr publikun”,- ka deklaruar Olldashi.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10850&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2009, 21:54   52
Citim:
Autorruga Vėrmicė-Prishtinė, fillon sė realizuari nė fund tė vitit

Ndryshojnė planet pėr ndėrtimin e autorrugės Vėrmicė-Prishtinė. Ishte paraparė qė Ministria e Transportit dhe Post-Telekomunikacionit tė pėrzgjedh kompaninė qė do tė kryejė punėt, para dhjetė ditėve.

Tani synohet qė projekti tė fillojė sė realizuar deri nė fund tė vitit. Deri tani ėshtė bėrė identifikimi i pronave nga do t’i bjerė autorruga dhe janė mbajtur dėgjime publike me pronarėt e tokave ku do tė kalojė segmenti i parė, ai Vėrmicė - Prizren.

Vonesat e ndėrtimit tė kėsaj rruge arsyetohen me shpronėsimin, qė ėshtė ende nė proces. Ministria e Transportit ka siguruar 50 milionė euro pėr shpronėsime.

Sipas ligjit nė fuqi, punėt duhet tė nisin njė muaj pas pėrzgjedhjes sė kompanisė ekzekutuese.

http://www.klankosova.com/index.php?...rticle&id=2291
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.1.2010, 00:47   53
Citim:
Kosovė, autorruga drejt Shqipėrisė prioritet i 2010

Prishtinė - Fillimi i ndėrtimit tė autorrugės drejt Shqipėrisė qė do tė lidhet me autorrugėn Durrės-Kukės, do tė jetė prioritet i Kosovės nė vitin 2010.

"Janė kaluar procedurat e domosdoshme pėr t'u arritur te momenti final, nė 15-ditshin e parė tė janarit do tė pėrzgjidhet kompania fituese, e cila do tė fillojė ndėrtimin e autorrugės Prishtinė-Vėrmicė, realizimin e ėndrrės sė tė gjithė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės", ka bėrė tė ditur ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Fatmir Limaj, nė takimin e fundvitit me mediat.

"Nga 15 janari e tutje, varėsisht nga koha, do tė fillojė edhe ndėrtimi i autorrugės, realizimi i kėtij projekti madhor pėr vendin tonė", ka theksuar ai.

Autorruga drejt Durrėsit, nė pjesėn kosovare mė se 117 km fillon tė ndėrtohet nga kufiri me Shqipėrinė, nė Vėrmicė-Morinė, deri nė Prishtinė dhe pėrfundon nė Merdare - nė kufirin me Serbinė - pėrfshirė dy pikat kufitare.

Do tė ketė katėr tunele, gjatėsia totale e tė cilave ėshtė pėrafėrsisht 5 kilometra, si dhe 105 ura, mbikalime dhe nėnkalime.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=9533
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2010, 15:19   54
Citim:
Tuneli i Kalimashit do tė jetė i gatshėm nė pranverė

Kukės, 11 janar – “Tuneli i Kalimashit mendohet tė hapet nė pranverė”, ka theksuar njė zyrtar i kompanisė “Bechtel & Enka”.

Burime tė kompanisė ndėrtuese bėjnė tė ditur se po punohet me intensitet tė shtuar nė tubin jugor tė tunelit tė Kalimashit, i cili ka pėsuar njė shembje nė mbrėmjen e 5 nėntorit tė vitit kaluar, prej kur edhe mbahet i mbyllur pėr qarkullim.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	kalimash-bechtel-enka.jpg
Shikimet:	800
Madhėsia:	24,9 KB
NNJ:	2239

“Punimet po vazhdojnė me intensitet pėrgjatė 24 orėve. Punėtoret dhe specialistėt janė ndarė nė 10 grupe dhe po kryejnė tė gjitha llojet e punimeve nė tubin jugor tė tunelit tė Kalimashit, i cili mendohet tė hapet nė pranverė”, ka theksuar njė zyrtar i kompanisė “Bechtel & Enka”.

Kompania pohon se mė me intensitet ėshtė duke punuar nė kėtė tub, pėr shkak se sipas kontratės ky ėshtė tubi qė duhet lėshuar i pari nė qarkullim.
Burime tė kompanisė “Bechtel&Enka” kanė bėrė tė ditur gjithashtu se proceset e punės nė tunel po vazhdojnė edhe nė pjesėn e shembur.

Pas shembjes nė tubin jugor tė tunelit tė Kalimashit Qeveria shqiptare kontraktoi specialistė nga Austria e Gjermania tė cilėsuar nga mė tė mirėt nė botė pėr t’i dhėnė zgjidhje teknike pjesės sė shembur.

Specialistėt austriakė dhe gjermanė kanė bėrė zgjidhjen teknike nė bazė tė njė projekti, ndėrkohė qė kanė dhėnė porosi qė pjesa e shembur tė mos lėvizet pėr njė periudhė 2 mujore nga data e shembjes, pasi, sipas tyre, periudha dymujore ėshtė e mjaftueshme qė shkėmbinjtė tė “flenė” dhe shembja tė mos pėrsėritet.

Nė gjatėsinė prej rreth 1 kilometėr qė gjendet nė mesin e tunelit, ku ka ndodhur edhe shembja, ka ndryshuar edhe projekti fillestar i tunelit tė Kalimashit.

Nė bazė tė projektit tė ri, nė kėtė pjesė nuk do tė pėrdoren mė profilet e ēelikut nė formė harku qė janė tė gatshme dhe qė importoheshin nga Italia apo Kroacia, por do tė pėrdoret hekur i profilizuar, i cili pėrpunohet nė objekt dhe mė pas vendoset nė tė gjitha faqet e tunelit si nė tavan, faqet anėsore dhe nė dysheme.

Nė kėtė pjesė tuneli do tė jetė nė formė vezake dhe katėr faqet e tij do tė jenė me hekur e beton, i cili do tė jetė tėrėsor dhe jo nė ēdo njė metėr siē ėshtė nė pjesėn tjetėr tė tunelit.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,8123
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2010, 22:19   55
Citim:
Thaēi: Tė hėnėn dihet fituesi i tenderit pėr autorrugėn Vėrmicė–Merdare

Prizren, 17 janar – Shefi i ekzekutivit tė vendit, Hashim Thaēi gjatė vizitės nė Prizren, tė dielėn ka bėrė tė ditur se tė hėnėn do tė bėhet publike (fituesi i tenderi v.j.) pėr ndėrtimin e autorrugės Morinė-Merdare.

“Gjėrat janė duke shkuar sipas planit, mjetet janė tė siguruar. Konkretizimi i fillimi tė punės pėr autorrugėn e ėndrrave tė qytetarėve tė Kosovės do tė filloj mund tė them tepėr shpejtė dhe nesėr bėhet publike dhe finalizimi i kėtij procesi, i cili do tė bien investitor jashtėzakonisht tė rėndėsishėm ndėrkombėtar. Sepse kemi krijuar kushtet rrethanat pėr investime pėr siguri tė investitorėve”, ka deklaruar Thaēi, duke shtuar se ky proces ka shkuar tepėr mirė, dhe se janari do tė jetė muaji i realizimit konkret tė projekteve qė janė proklamuar mė herėt.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,8862
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.1.2010, 22:44   56
Citim:
Bechtel & Enka fiton tenderin e autorrugės Morinė-Merdar

Prishtinė - Konsorciumi amerikano-turk “Bechtel & Enka” ėshtė shpallur sot fitues pėr ndėrtimin e autorrugės Morinė-Prishtinė-Merdar.

Emri i konsorciumit fitues ėshtė publikuar nga ministri kosovar i Transporteve dhe Telekomunikacionit, Fatmir Limaj. Nga tė gjitha firmat qė konkurruan, vetėm “Bechtel & Enka” dhe “Strabag” dhanė ofertė financiare, pėrkatėsisht nga 600 milionė dhe 1 miliard euro.

Autorruga Morinė-Prishtinė-Merdar ka njė gjatėsi prej 117 kilometrash, dhe sipas njė vlerėsimi tė pėrafėrt, kostoja e projektit do tė jetė rreth 700-800 milionė euro. Traseja e autorrugės parashihet tė kalojė nė tetė komuna dhe me asfalt do tė mbulohen 1.062 hektarė tokė.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...ptare&nr=10201
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.1.2010, 15:51   57
Citim:
Autorruga Durrės-Kukės dorėzohet nė afat

Tiranė, 29 janar – Ministria e Transporteve ka deklaruar dje se punimet nė tunelin e Kalimashit vazhdojnė sipas afateve tė pėrcaktuara nga DPR dhe kompanitė disenjuese tė tunelit dhe se vepra do tė dorėzohet brenda afateve tė pėrcaktuara nga qeveria.

“Momentalisht nė tunel punojnė 10 ekipe me 200 punėtorė. Puna vazhdon paralelisht nė tė dy tubat e tunelit, ditėn dhe natėn”, - tha pėr agjencinė NOA, Ela Ruci, zėdhėnėse e “Bechtel&Enka”.

Pas shembjes sė dheut tė ndodhur mė 5 nėntor 2009 ėshtė implementuar stabilizimi punimeve nė tė dy tunelet nė tė gjithė zonėn ku ka pasur problem gjeologjike dhe zona tė cilėsisė sė dobėt shkėmbore” thuhej nė njoftim.

Disenjimi i rishikuar parashikon qė izolimi primar i zonave tė pabetonuara tė kryhet nė njė trajtė ovale dhe forcimi tė bėhet pėrmes betonimit dhe forcimin me struktura hekuri.

Izolimi pėrfundimtar sipas disenjimit tė rishikuar parashikon riforcim me 500 mm beton. “Pėr t’i minimizuar lėvizjet dhe pėr tė siguruar stabilitet unaza e tunelit ėshtė mbyllur nė njė seksion prej 12m para se tė avancohet nė seksionet e tjera”, - deklaroi Ruci duke theksuar se kėto punime kanė kontrolluar me sukses punimet nė tunel

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,10045
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2010, 18:58   58
Citim:
Njė miliard pėr autorrugėn

Sipas njė raporti tė agjencisė Reuters, Kosova do tė kėrkojė edhe hua ndėrkombėtare pėr ndėrtimin e autorrugės Vėrmicė - Merdar, kostoja e sė cilės nė total pėrfshin shumėn prej rreth njė miliard dollarėsh.

Ministri i Financave, Ahmet Shala, i tha Reutersit se muajin e ardhshėm do tė fillojnė bisedimet me Fondin Monetar Ndėrkombėtar pėr ta mbuluar deficitin buxhetor.

“Ne gjendemi para dy zgjidhjeve: ose do t’i rrisim taksat, e qė do tė ishte ngarkesė pėr qytetarėt tanė, ose do tė marrim hua, qė prapė paraqet ngarkesė pėr qytetarėt” , tha Shala.

Ai paralajmėroi se nė fillim Qeveria do tė kėrkojė nga donatorėt qė tė mbulohet ky deficit i paraparė dhe, po qe se do tė ketė donacione, nuk do tė ketė kėrkesa pėr hua.

Rruga do tė financohet 50 pėr qind nga buxheti dhe 50 pėr qind nga huaja”, ka bėrė tė ditur ministri Shala, por ka kundėrshtuar qė tė japė detaje lidhur me atė se ku do tė kėrkohet kjo hua.

Reuters shkruan se nė shtatorin e kaluar, Kosova pagoi kėstin e parė nga 381 milionė euro sa i ka ajo borxh Bankės Botėrore dhe se kjo do tė vazhdojė me nga 30 milionė euro pėr secilin vit nė vijim.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../23887/C4/C14/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2010, 17:38   59
Citim:
Dizajnimi i autorrugės “qorre”, njė hap i gabuar i qeverisė sė Kosovės

Autorruga e kombit nga Durrės-Kukės qė pritet tė vazhdojė nėpėr Kosovė, nėse nuk do tė lidhej me korridorin dhe autorrugėn ndėrkombėtare nė Bujanovc (Evropė), atėherė porti i Durrėsit dhe portet tė tjera tė Shqipėrisė do tė kenė rėndėsi mė tė vogėl nė krahasim me portin e Selanikut (Greqi) dhe atė tė Tivarit (Mal tė Zi).

Ndryshimi i trasesė sė autorrugės, i projektuar sė fundi nga Fatmir Limaj - ministėr i Transporteve dhe qeveria “Thaēi”, ndėr tė tjera kuptohet edhe si konspiracion, pėr ta “tradhtuar” perspektivėn ekonomike tė autorrugės Durrės-Kukės. Dhe kjo bėhet ndoshta pa vetėdije. Kėshtu, duke i ruajtur interesat ekonomike greke pėr ruajtjen e monopolit tė portit detar tė Selanikut.

Askush nuk e kupton se ku ėshtė sherri?! - Ndoshta janė interesat e ngushta personale tė individėve qeveritarė nė Kosovė pėr tė pėrfituar materialisht, sepse autorruga kalon mbi pronat e familjarėve tė tyre, e tė cilėt pėr kėtė shkak po e bėjnė “kurban” kėtė interes me pėrmasa gjeostrategjike, ekonomike dhe kombėtare Kosovė - Shqipėri - Preshevė.

Kosovėn sa mė parė duhet ta pėrshkojė autorruga e re, qė ėshtė njė parakusht jo vetėm i zhvillimit ekonomik, por edhe pėr t’u integruar nė Evropė. Por, ndėrtimi i saj nga Vėrmica (Prizreni) nėpėr Malishevė e deri nė fshatin Besi (afėr Prishtinės) do tė ishte nė kundėrshtim me interesat e ardhshme ekonomike tė Kosovės dhe Shqipėrisė, sepse kjo autorrugė nga Durrėsi nuk do tė lidhej me korridorin ndėrkombėtar nė Bujanovc (Evropė).

Dhe pėr kėtė fakt kjo autoudhė nuk do tė ketė vlerė ndėrkombėtare, por vetėm vlerė kombėtare, brendashqiptare.

Ilirėt e lashtė kishin rrugėn nga Lezha (Lisus) nė Nish (Nissus) qė komunikonin me botėn. Lidhja e vendbanimeve shqiptare nė Preshevė, Bujanovc do tė ishte dhe interes kombėtar, sepse do tė lehtėsonte komunikimin e tyre me Prishtinėn, duke i nxjerrė ata nga izolimi.

Njė propozim tė tillė e kanė dhėnė disa analistė dhe politikanė tė Kosovės, sikurse Agim Ēeku etj. Devijimi i trasesė sė autorrugės qė do tė fillojė nga Vėrmica (Prizren) dhe qė sė fundi parashihet tė kaloj kah Malisheva pėr nė Prishtinė (jo pėrtej fshatit Besi) do t’i mundėsonte vazhdimin e avantazhit ekonomik tė portit detar tė Selanikut, i cili do ta kishte edhe mė tej monopolin ekonomik nė krahasim me portin e Durrėsit.

Pra, kjo rrugė nuk do tė ishte funksionale ndėrkombėtarisht. Sepse, traseja e autorrugės e projektuar nga qeveria “Thaēi” do tė arrijė deri nė fshatin Besi (Prishtinė) pa pasur mundėsi tė lidhet me autorrugėn tjetėr ndėrkombėtare qė kalon kah Nishi apo Bujanovci nė Evropė.

Ėshtė fakt publik se Serbia nė kėto rrethana qėllimisht kurrė nuk do ta ndėrtojė ndonjė autorrugė nga Nishi (korridori evropian) qė do tė lidhte me Kosovėn (mbi 100 km), sepse Serbia vazhdimisht, me tė gjitha mjetet, ėshtė pėrpjekur dhe po lufton ta izolojė e ta bllokojė Kosovėn dhe zhvillimin e saj ekonomik, por edhe Shqipėrinė.

Sipas mediave, Serbia ka filluar punėt pėr ndėrtimin e infrastrukturės dhe autorrugės qė e lidh Beogradin me Malin e Zi (portin e Tivarit), rrugė kjo me karakter ndėrkombėtar dhe evropian. Ky fakt nėnkupton se Serbia ėshtė e interesuar ta bėjė autorrugėn e Kosovės rrugė qorre e tė izoluar, pa dalje nė korridorin ndėrkombėtar dhe evropian.

Nėse autorruga e Kosovės nuk do tė lidhej me rrugėn ndėrkombėtare nė Bujanovc (Evropė), atėherė do tė ruhej Status Quo-ja dhe do tė ruheshin interesat ekonomike greke pėr ruajtjen e monopolit tė portit tė Selanikut, si port kryesor detar nė Ballkan.


Pėr tė shmangur kėto dizavantazhe fatale, para sė gjithash ekonomike, pėr shqiptarėt dhe pėr t’ia rritur vlerėn ekonomike si tė portit tė Durrėsit ashtu dhe pjesės tjetėr tė Shqipėrisė dhe Kosovės, traseja e autorrugės sė Kosovės duhet patjetėr tė fillojė nga Vėrmica (Prizren) tė kalojė nėpėr Lipjan e mė pas pėr nė Preshevė dhe nė autorrugėn ndėrkombėtare nė Bujanovc, nė Evropė.

Kjo, pa dyshim, do tė kishte rėndėsi reale gjeostrategjike, ekonomike dhe kombėtare pėr shqiptarėt e Shqipėrisė, Kosovės dhe Preshevės. Kjo ėshtė e vetmja mundėsi qė autorruga e Kosovės dhe ajo e Shqipėrisė tė ketė vlerė ndėrkombėtare e t’i mundėsohet perspektiva ekonomike portit tė Durrėsit dhe tė anashkalohen interesat greke pėr portin e Selanikut dhe ato serbe e malazeze pėr portin e Tivarit (Mal tė Zi).

Nė vitin 2005 qeveria e atėhershme e Kosovės kishte pėrgatitur nė letėr projektin e autorrugės qė fillonte nga Vėrmica (Prizren) dhe kalonte nėpėr Lipjan. Ky dizajnim i projektit atėbotė i kishte kushtuar njė shumė tė madhe parash qeverisė sė atėhershme dhe qė ishte kryer nga njė firmė gjermane.

E sot, pėr habi, qeveria “Thaēi”, pėrkatėsisht Fatmir Limaj, ministėr i Transportit dhe Post-Telekomunikacionit, ka ndryshuar projektin pėr trasenė e kėsaj autorruge, qė sipas tij, kjo do tė ndėrtohet nga Vėrmica (Prizren), do tė kalojė nėpėr vendlindjen e tij Malishevė dhe do tė arrijė deri nė fshatin Besi (Prishtinė). Autorrugė kjo, qė sipas tė gjitha gjasave, pritet tė mbetet rrugė qorre, e izoluar pėr nga rėndėsia ekonomike ndėrkombėtare.

Kosovėn sa mė parė duhet ta pėrshkojė autorruga e re. Por pa lidhjen e saj me korridorin ndėrkombėtar nė Bujanovc (pėr nė Evropė), tė izoluara ekonomikisht dhe pa qasje infrastrukturore ndėrkombėtare do tė mbeteshin Kosova, Presheva dhe Shqipėria.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=26113
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2010, 16:38   60
Citim:
MPPTT: Tuneli i Thirrės hapet mė 15 maj

Tunel jugor i Thirrės, nė segmentin Rrėshen- Kalimash, pjesė e autorrugės Durrės-Kukės-Morinė do tė jetė gati mė 15 maj. Zėvendėsministri i Punėve Publike, Ernest Noka tha se tuneli jugor do tė hapet me 15 maj, ndėrsa punimet nė atė verior do tė vijojnė.

Tuneli i Thirrės u mbyll nė fillim tė muajit tetor tė vitit qė lamė pas. MPPTT-ja njoftoi se tuneli i Thirrės, nė segmentin Rrėshen-Kalimash, tė autorrugės Durrės-Kukės-Morin, do tė mbyllet pėr shkak tė vijimit tė punimeve pėr instalimin e pajisjeve elektro-mekanike.

Nė njoftimin e MPPTT-sė thuhej se, "tuneli do tė mbyllet me qėllim qė t'i jepet mundėsi kompanisė ndėrtuese tė pėrfundojė instalimin e pajisjeve elektromekanike, tė domosdoshme pėr funksionimin e tij, si dhe pėr tė sistemuar presionin e krijuar nga njė shtresė gjeologjike jo e qėndrueshme nė njė segment tė vogėl, njė situatė kjo e paparashikuar pėr tė cilėn kontraktori po punon nė vijimėsi".

Pas mbylljes sė tunelit, kalimi i mjeteve devijoi pėrmes aksit tė vjetėr rrugor, nė drejtimin Morin-Kukės-Shpal-Rreps-Rrėshen-Milot dhe anasjelltas.

Autorruga Durrės-Kukės-Morinė, 170 kilometra e gjatė, qė u vu nė punė nė 25 qershor 2009, shkurton nė mėnyrė tė ndjeshme distancėn mes Shqipėrisė dhe Kosovės, ndėrsa rriti ndjeshėm qarkullimin e njerėzve dhe tė mjeteve nė sezonin veror.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=24796
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:37.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.