Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.6.2008, 14:25   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Punim Korridori Veri-Jug (Podgoricė-Prevezė) (nė ndėrtim)


Emri:  korridori-veri-jug-podgorice-preveze.png
Shikimet: 2251
Madhėsia:  83,3 KB

Gjatėsia: 405km

Segmentet kryesore: Hani Hotit – Shkodėr – Lezhė – Milot – Fushė Krujė – Mamurras – Tapizė – Vorė – Tiranė – Sukth – Durrės – Rrogozhinė – Lushnjė – Fier – Tepelenė – Gjinokastėr – Kakavijė

Degėzimet: Jergucat – Sarandė – Konispol

Mbulon nė shtetin Perėndimor rreth:
• 45 % tė popullsisė
• 34,8% hapėsirė gjeografike
• 16,5% rrjet rrugor kombėtar
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2008, 18:29   2
Citim:
Infrastruktura Rrugore - Korridori Veri-Jug

Pjesa qendrore e kėtij korridori pėrputhet me korridorin VIII nė segmentet qė tashmė janė nė ndėrtim, njė pjesė e rėndėsishme segmentesh rrugore janė rehabilituar megjithėse jo nė nivelet e standardeve europiane, ndėrsa njė pjesė ėshtė nė negocim.

Edhe nė kėtė rast projeksionet pėr trafikun pas pėrfundimit tė tė gjitha akseve rrugore janė optimiste.

http://www.mpptt.gov.al/transportet/strategjia.php

Citim:
Ruli: Drejt pėrfundimit tė aksit rrugor Veri-Jug
26/05/2008 

Ministri i Ekonomisė, Genc Ruli, ka inspektuar punimet e disa rrugėve nė ndėrtim nė zonėn e Gjirokastrės, nga ku ka deklaruar se sė shpejti aksi rrugor Veri-Jug do tė jetė gati. Sipas Rulit, me ndėrtimin e akseve nė Jug tė vendit, veēanėrisht nė zonėn e Gjirokastrės, Jugu i vendit do tė jetė i lidhur direkt me Veriun, ēka nėnkupton njė dimension tė ri tė qarkullimit dhe lėvizjes.

Nė zonėn e Gjirokastrės ėshtė nė ndėrtim e sipėr aksi rrugor Kardhiq-Delvinė, nga ku ka pėrfunduar faza e parė e punimeve dhe javėn qė vjen pritet tė fillojė faza e dytė e ndėrtimit tė rrugės.

(...)

Akset rrugore nė ndėrtim

Lushnjė-Fier, Levan-Tepelenė

Fier-Levan, Tepelenė-Gjirokastėr

Patos-Fier, Kardhiq-Delvinė

By-pass-i i Fierit, Dhėrmi-Sarandė

Levan-Vlorė, Shkodėr-Hani i Hotit

Ura me hapje e Bunės, Korēė-Qafė Plloēė

Dhėrmi-Sarandė, Qafė Plloēė-Qafė Thanė

Lezhė-Shėngjin, Krumė-Qafė Prush

---

Rruga e "Arbrit" (Ballat-Bulqizė)

Rruga Durrės-Kukės

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=6836

Citim:
Autorruga, Levan-Tepelene, nenshkruhet kontrata
E merkure, 6 Gusht 2008

Fillimi i punimeve ne nje nga segmentet me te rendesishme, Levan-Tepelene te Korridorit, Veri-Jug ka marre udhe dje, kur ministri i Transportit, Sokol Olldashi ka firmosur kontratat e punimeve per fillimin e punimeve ne ndertimin e aksit Levan - Tepelene, i cili financohet nga BEI dhe BERZH me vlere rreth 70 milion Euro.

Burimet zyrtare ne Ministrine e Transportit njoftuan dje se, seksioni Levan - Tepelene paraqet nje rruge me gjatesi 70 km e projektuar me dy kalime, sipas standardeve evropiane te Rrugeve Nacionale. Gjeresia e asfaltuar e rruges do te jete 10.5 m (2 korsi me 3.75 m dhe 2 bankina me 1.5 m).

Projekti me vlere 2 milion euro eshte hartuar ne vitin 2004 nga kompania franceze Scetauroute.

"Pervec perfitimeve direkte ne shkembimin tranzit te mallrave drejt qendrave te banuara ne jug e me tej drejt Greqise dhe anasjelltas, rruga e re do te sjelle nje lidhje me te mire me zonen dhe pjesen tjeter te vendit", theksoi ministri Olldashi. Sipas tij, ndertimi i kesaj rruge do te lejoje banoret e fshatrave te vogla te disponojne te gjitha lehtesirat per akses te shpejte ne qendrat e zhvilluara, si dhe do te gjalleroje ekonomine lokale dhe bizneset e vogla pergjate infrastruktures.

Segmenti rrugor Levan-Tepelene eshte pjese e korridorit Veri-Jug qe shtrihet nga Hani i Hotit ne kufirin shqiptaro-malazez ne veri deri ne Kakavije ne kufirin shqiptaro-grek ne jug. Punimet e ndertimit per kete aks do te zgjasin 30 muaj dhe do te perfshijne ndertimin e 50 urave, 48 veprave te vogla arti dhe volume per zerat kryesore.

Segmenti rrugor Levan-Tepelene eshte i ndare ne dy lote, loti i I, Levan-Dames me gjatesi 37.5 km me vlere 39.1 milion euro, dhe loti i II, Dames-Tepelene me gjatesi 32.5 km dhe vlere 28.6 milion euro. Shpejtesia e parashikuar varion nga 80 deri ne 100 km. Ne seksionin e pare Levan - Dames, punimet do te kryhen nga firma italiane Todini Construzioni Generali, ndersa per seksionin e dyte nga Dames ne Tepelene punimet do te kryhen nga firma austriake Alpine Bau Gmbh.

Mbikeqyrja e punimeve me financim nga Delegacioni i Komisionit Europian me vleren 2.6 milione euro do te kryhet nga bashkimi i kompanive italiane Technital & Tecnic & Stretto di Messina. Trafiku ekzistues ne kete aks eshte 3500 mjete ne dite, ndersa ne vitin 2015 trafiku ne aksin Fier-Tepelene parashikohet te arrije ne 6000 mjete ne dite.

Per rreth 37.0 km rruga pershkon nje terren kryesisht fushor pergjate rrjedhes se Vjoses dhe bashkohet me rrugen ekzistuese Fier - Tepelene ne Dames (Fratar). Ky segment ndjek luginen e Vjoses dhe shmang plotesisht zonen e veshtire kodrinore te Ballshit. Rruga arrin me pas ne Tepelene duke ndjekur pak a shume gjurmen ekzistuese me permiresime te ndjeshme te karakteristikave gjeometrike dhe sigurise per perdoruesit.

http://www.kohajone.com/artikull.php?idm=28841&idr=2
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.4.2009, 20:50   3
Citim:
Rruga Lushnjė-Fier, shkurton distancėn drejt jugut

Fier -Rruga Lushnjė-Fier, njė investim prej 23 milionė dollarė qė do tė pėrurohet, do tė shkurtojė ndjeshėm distancėn drejt jugut tė vendit.Duke komentuar realizimin e kėtij projekti, njė financim i qeverisė italiane, specialistėt tė transporteve thanė se "realizimi i punimeve nė rrugėn Lushnjė-Fier, rreth 20 kilometra e gjatė, ishte i vėshtirė pėr shkak tė pjesės kėnetore nė kėtė zonė. Pėr realizimin me cilėsi tė punimeve u pėrdorėn materiale shtesė, qė nuk ishin parashikuar nė studim".

Kontrata pėr fillimin e punimeve tė rrugės Lushnjė-Fier, segment kryesor i Korridorit VIII, ėshtė firmosur nė nėntor tė vitit 2005. Punimet u kryen nga kompania e njohur italiane Maltauro-Delma dhe u supervizuan nga kompania Sintagma. Ndėrtimi i infrastrukturės rrugore ėshtė prioritet i qeverisė shqiptare, qė nė 4 vjet ka realizuar projekte pėr ndėrtimin e rreth 6 mijė km rrugė kombėtare.

Nė kėtė drejtim, veēohet rruga Durrės-Kukės, ndėrtimi i sė cilės ėshtė cilėsuar si "njė gjurmė" nė historinė e Shqipėrisė dhe kombit shqiptar. Ndėrkohė, njė nga angazhimet e qeverisė ėshtė fillimi i punimeve pėr ndėrtimin e Boshtit tė Jugut.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shf...7559&isflash=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.4.2009, 19:53   4
Citim:
Mbaron autorruga Lushnjė-Fier, gati 5 rrugė tė tjera nė Myzeqe

Autorruga Lushnjė-Fier tashmė pėrfundoi duke e kthyer udhėtimin mes kėtyre dy qyteteve nė njė komoditet. Rruga prej 21.5 kilometrash, e cila kushtoi 20 milionė euro me fond nga italianėt, ka parametrat mė tė mirė tė kohės.

Kryeministri Sali Berisha, i pranishėm nė pėrurimin e pėrfundimit tė ndėrtimit tė rrugės, tha se autorruga lidh dy epiqendrat e Myzeqesė. Ai premtoi mė tej edhe 5 rrugė tė tjera tė rėndėsishme nė kėtė zonė. Sipas tij, sė shpejti fillon rruga Fier-Cakran, rruga Divjakė-Pushimi i Shoferit, rruga Lushnjė-Ballagat-Peqin, rruga Kosovė-Belsh.

Kryeministri tha mė tej se nė 3 vjet e 8 muaj ėshtė investuar 1 miliard e 600 milionė dollarė nė fshat, ndėrsa nė mandatin e dytė premtoi 2 herė mė shumė. Nė ceremoninė e pėrurimit morėn pjesė Ambasadori i Italisė nė Tiranė, Saba D’Elia, ministri i Transportit, deputetė tė zonės, pėrfaqėsues tė pushtetit vendor, pėrfaqėsues tė kompanisė etj.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17388
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2009, 22:40   5
Fillon segmenti Levan-Tepelenė:

Citim:
Kryeministri Berisha mori pjesė dje pasdite nė inaugurimin e fillimit tė punimeve pėr ndėrtimin e segmentit Levan-Tepelenė, njė projekt me vlerė 70 milion euro, financuar nga BEI dhe BERZH. Ky segment ėshtė pjesė e Korridorit Veri- Jug, qė shtrihet nga Hani i Hotit deri nė Kakavijė. Segmenti Levan-Tepelenė ka njė gjatėsi 70 kilometra, 60 pėr qind e sė cilės do tė jetė aks i ri rrugor, kurse 40 pėr qind do tė jetė pėrmirėsim i rrugės ekzistuese. Ky segment rrugor ėshtė projektuar me dy kalime, sipas tė gjitha standardeve tė rrugėve evropiane.

http://www.km.gov.al/index.php?fq=br...d=11011&gj=gj1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.6.2009, 11:03   6
Citim:
Nėnshkruhet kontrata pėr ndėrtimin e segmentit rrugor Shkodėr-Hani i Hotit

U nėnshkrua sot, nė prani tė Ministrit tė Punėve Publike Transportit dhe Telekomunikacionit, Sokol Olldashi dhe tė Ambasadorit Italian Saba D Elia kontrata "Projekti ekzekutiv dhe ndėrtimi i segmentit rrugor Shkodėr-Hani i Hotit".

Kontrata nė fjalė u nėnshkrua nga Drejtori I Pėrgjithshėm i Rrugėve Andi Toma dhe nga pėrfaqėsuesit e firmės fituese italiane ATI Claudio Salini S.p.a. & Salvatore Matarrese S.p.a.

Gjatė fjalės sė tij Ministri Olldashi vlerėsoi rėndėsinė e kėtij projekti.

"Me fillimin e punimeve nė kėtė aks ne bėjmė lidhjen e fundit midis njė qyteti tė rėndėsishėm tė Shqipėrisė siē ėshtė Shkodra dhe pikės kufitare tė Hanit Hotit. Ky projekt i jep plotėsim nė tė gjitha dimensionet aksit rrugor Veri-Jug".

http://www.mpptt.gov.al/lajme/qershor17a.php
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2009, 20:48   7
Citim:
Nis asfaltimi i aksit Plepa - Kavajė

Aksi tepėr i rėndėsishėm pėr nga pikėpamja strategjike e lėvizjes sė afro 50 mijė automjeteve nė ditė, ai Plepa - Kavajė, ka nisur tė asfaltohet. Tri firma, tė cilat kanė marrė pėrsipėr tė ndėrtojnė dhe asfaltojnė rrugėn Plepa - Kavajė - Rrogozhinė kanė nisur asfaltimin e njėrit prej segmenteve kryesore, atė qė lidh Shkėmbin e Kavajės me Golemin.

Drejtuesit e punimeve po punojnė me intensitet nė mėnyrė qė procesi tė pėrfundojė brenda dy ditėve. Kjo do ta lehtėsonte mjaft trafikun e rėnduar nė kėtė aks.


Asfaltimi i rrugės

Prej 10 ditėsh pas pėrfundimit tė procesit tė punimeve pėr zgjerimin e rrugės Plepa - Golem, po punohet pėr asfaltimin e saj.

Janė tri firma: “Albashpresa”, ”Mela” dhe “Kilshberger”, tė cilat po merren me asfaltimin e segmentit Shkėmbi i Kavajės - Golem, 1.5 km e gjatė. Drejtuesi i punimeve, Vladimir Veizi, tha pėr “standard” se “sapo ka pėrfunduar hedhja e shtresės sė parė tė asfaltit. Janė pėr t’u hedhur edhe dy shtresa tė tjera qė puna tė konsiderohet e pėrfunduar. Ne do tė punojmė pa u ndalur duke shpresuar qė tė mos bjerė shi, i cili do tė na detyronte tė ndalonim procesin”.

Segmenti qė po asfaltohet, do tė ndikojė nė normalizimin e qarkullimit tė dendur tė makinave. Pjesa e rrugės qė po i nėnshtrohet asfaltimit, ėshtė krejtėsisht e re me qėllim zgjerimin e rrugės ekzistuese.


Projekti i rrugės

Rruga, e cila i po i nėnshtrohet rikonstruksionit tė thellė, fillon nė Plepa dhe pėrfundon nė Rrogozhinė. Projekti ėshtė ndarė nė tri faza. Faza e parė pėrfshin aksin Plepa - Golem,e dyta Golem - Kavajė dhe faza e tretė Kavajė - Rrogozhinė.

Pėr kėtė projekt janė planifikuar 460 milionė lekė nga buxheti i shtetit, ndėrkohė qė vetėm pėr dėmshpėrblimin e tė prekurve nga ky projekt janė dhėnė 4,6 milionė dollarė.

Deri tani punimet i pėrkasin fazės sė parė. Rruga tashmė ėshtė zgjeruar duke arritur nė 18 m nga 9 m qė ishte mė parė. Nga dy korsi tashti janė 4 tė tilla. Krahas asfaltimit po punohet pėr zgjerimin e njė ure dhe mendohet qė javėn e ardhshme ajo tė jetė e pėrfunduar. Mė pas, do tė kalohet nė mbushjen e pjesshme tė rrugės ekzistuese dhe pas 10 apo 15 ditėsh faza e parė e projektit do tė jetė e pėrfunduar.

Drejtuesit e punimeve thonė se piku i sezonit veror do ta gjejė kėtė segment tė mbaruar. Ky ėshtė njėri ndėr akset qė pėrballon trafikun mė tė dendur tė makinave nė shkallė vendi dhe kjo sidomos nė fundjavė dhe sezone turistike.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=19767
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2009, 21:32   8
Citim:
Lushnja dhe Peqini, lidhja njė rrugė e re

Lushnja dhe Peqini do tė lidhen me njė rrugė tė re qė do tė kalojė nga Komuna e Ballagatit. Fillimi i punimeve tė kėtij aksi u inaugurua nga kreu i qeverisė, Sali Berisha, i cili vuri theksin tek rėndėsia e tij pėr tė gjithė zonėn e Dumresė dhe premtoi se ky nuk do tė jetė projekti i vetėm nė kėtė pjesė tė vendit.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=19784
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2009, 17:23   9
Citim:
Premtimi i Berishės: Brenda 2010, infrastruktura e re bregdetare

Kryeministri Sali Berisha premton se brenda njė viti Shqipėria do tė ketė tė pėrfunduar tė gjithė infrastrukturėn e re bregdetare. E gjithė pėrpjekja e qeverisė, sipas Berishės, ėshtė pėr tė kthyer kombin drejt detit.

Kryeministri dha dje garanci tė plotė para banorėve lezhjanė, ku inauguroi rrugėn Tale-Lezhė, se shumė shpejt do tė ndėrtohen rrugėt qė lidhin bregdetin me akset kombėtare. Kjo rrugė lidh autorrugėn me bregun e detit, pėr shkak tė 10 kilometrave tė paasfaltuara mė parė, Kryeministri Berisha vuri nė dukje se kjo zonė nė bregun e Adriatikut e ka pasur tė vėshtirė zhvillimin.

“Ne po pėrfundojmė ndėrtimin e kėsaj rruge, pas disa ditėsh do tė inaugurojmė rrugėn Mamurras-Patok, nga Velipoja deri nė Ksamil, nė mėnyrė absolute, brenda vitit 2010 nuk do tė ketė rrugė dhe rrugicė qė tė ēon drejt detit tė paasfaltuar”, - u shpreh Berisha.

Kryeministri Berisha shpjegoi qėllimin e kėsaj ndėrhyrjeje nė infrastrukturė, qė lidh zonat bregdetare me rrugėt kryesore dhe autorrugat e vendit. Sipas tij, qytetarėt shqiptarė do tė kenė mundėsi tė shijojnė bregdetin pėrmes njė infrastrukture tėrėsisht tė re.

Ai u ndal nė projektet e tjera shumė tė rėndėsishme nė infrastrukturė qė priten tė inaugurohen nė vijim, si rruga Mamurras-Patok, unaza e qytetit tė Laēit dhe fillimi i punimeve pėr stadiumin, inaugurimi i rrugės sė Patokut, inaugurimi i 2 loteve tė rrugės sė Arbrit, qė zbresin deri nė Klos etj.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=20073
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2009, 14:03   10
Citim:
Berisha premton ndėrtimin e rrugės Shėngjin–Ulqin

Kryeministri i Republikės sė Shqipėrisė Sali Berisha paralajmėroi se sė shpejti do tė fillojė ndėrtimi i rrugės Shėngjin –Ulqin, nė takimin qė zhvilloi tė premten nė Tiranė me akademikun dhe politikanin e njohur nga Kosova, akademikun Mark Krasniqi tė shoqėruar nga Nikollė Shabani, pėrfaqėsues i shoqatave tė diapsorės.

“Rruga automobilistike Shėngjin-Ulqin do tė fillojė sė shpejti. Unė kam premtimin nga homologu im malazez, Millo Gjukanoviē se do tė kryhet edhe pjesa tjetėr e kėtij aksi rrugor qė i takon Malit tė Zi”, u shpreh Berisha, konfirmojnė pėr “Koha javore” Krasniqi dhe Shabani.

Sipas tyre, kjo rrugė e cila do i bie shpat malit mbi zonėn e maleve tė plazhit tė Velipojės teposhtė nė drejtim tė Shėngjinit, do tė ishte e rėndėsishme jo vetėm pėr Malin e Zi dhe Shqipėrinė, por edhe pėr Kosovėn si dhe do tė jetė njė arterie shumė e veēantė nė bregdetin adriatik.

“Njė mesazh shumė tė fuqishėm qė na pėrcolli z. Berisha ishte rėndėsia qė ai po i jep afėrsisė dhe bashkėpunimit tė krijuar me qeverinė malazeze dhe personalisht me kryemisnisrtin Millo Gjukanoviē. Kjo njėherazi ėshtė edhe njė kėshillė pėr shqiptarėt nė Malin e Zi qė tė gjejnė format mė tė perfeksionuara tė cilat e sigurojnė dhe e avancojnė jetėn e shqiptarėve, por me njė parim ku duhen respektuar miqtė tė cilėt u janė gjetur shqiptarėve nė ditė tė vėshtira”, thotė Shabani.

Akademiku Krasniqi dhe z. Shabani mbėshtetėn propozimin e paradokohshėm tė kryeministrit Berisha pėr bashkimin kulturor tė shqiptarėve jo vetėm me shtetin amė, por me tė gjithė popujt e Evropės.

Nė takim u diskutua edhe pėr ēėshtje tė tjera qė preokupojnė Kosovėn dhe diasporėn shqiptare.

http://www.kohajavore.cg.yu/index.ph...vijest&id=8653
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.12.2009, 13:25   11
Citim:
Gjinokastėr, zvarritet rikonstruksioni i rrugės nacionale

Njė vit pas pėrfundimit tė afatit, rruga Gjinokastėr-Kakavijė ende e pambaruar

Ndonėse afati i kontratės pėr pėrfundimin e projektit tė rikonstruksionit tė njė segmenti tė rrugės nacionale Tepelenė- Kakavijė, ka tė fiksuar tetorin e vitit 2008, punimet nė kėtė segment ende nuk kanė pėrfunduar.

Para festivalit folklorik kombėtar nė shtator tė kėtij viti firma ndėrtuese "Studio Projekt FEBA" e shtroi me asfalt tė gjithė gjatėsinė prej afro njė kilometėr, dhe qysh atėherė punimet nuk kanė vazhduar duke lėnė kėtė rrugė pa murin ndarės midis dy kalimeve, sikurse e pėrmban projekti.

Mandej, njė vit pas pėrfundimit tė afatit sikurse ėshtė shėnuar nė dy tabela informative vendosur nė dy skajet e kėtij segmenti, projekti i rrugės mbetet i papėrfunduar edhe pse mė parė janė shpronėsuar dhe shpėrblyer pronarėt e 37 objekteve private.

Sipas specialistėve, shpėrblimet kanė shkuar pėrafėrsisht sa gjysma e vlerės sė pėrgjithshme tė akorduar pėr rikonstruksionin e rrugės nė fjalė. Projekti pėrbėnte pjesėn e tretė tė njė projekti "Mbikalim rruga Virua" qė pėrfshinte ndėrhyrje pėr ngritjen edhe tė dy segmenteve tė tjera tė kėsaj rruge qė pėrmbytej nė mėnyrė tė pėrsėritur disa herė nė vit nga vėrshimet e lumit Drino.

Vlera e pėrgjithshme e projektit kap shifrėn e 116 milionė e 163 mijė lekėve, tė investuara nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Rrugėve pranė MPPTT-sė. Vonesat e para nė ecurinė e kėtij projekti erdhėn nga procedurat e ngadalta tė shpronėsimeve.

Megjithatė, edhe pse njė pjesė e konsiderueshme e tyre janė aprovuar nga KKRT-ja e bashkisė nė kundėrshtim me ligjin e urbanistikės, pasi janė ngritur mbi kolektorė tė ujėrave tė bardha e tė zeza, pėrsėri pronarėt u paguan nga shteti.

Por pas shtrimit tė asfaltit dhe shpėrblimit tė pronarėve, kur pritej qė rruga tė pėrfundonte plotėsisht befas puna u ndėrpre dhe askush nuk tė jep pėrgjigje pėr arsyet qė ēuan nė ndėrprerjen e punimeve.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=77107
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2010, 21:59   12
Citim:
Olldashi nė Ulqin, plan pėr rrugė tė reja mes dy vendeve

Ministri shqiptar i Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit, Sokol Olldashi zhvillon njė takim me homologun e tij malazez, Andria Llompar nė kabinetin e kryetarit tė Komunės sė Ulqinit, pa praninė e medias.

Ata mė pas u deklaruan gazetarėve se kishin aktualizuar idenė e ndėrtimit tė rrugėve rajonale ndėrkufitare Plavė-Territori i Shqipėrisė-Podgoricė,Velipojė-Ulqin, e sidomos valorizimi i lumit tė pėrbashkėt Buna.

Nė interesimin e gazetarėve lidhur me jetėsimin e Urės mbi Bunė, qė lidh Shqipėrinė me Malin e Zi, pėrkatėsisht Shkodrėn me Ulqinin, Olldashi tha se tashmė 75 pėr qind tė punimeve ndėrtimore tė kėtij objekti kanė pėrfunduar. Por ai nuk caktoi ndonjė afat pėr pėrfundimin e saj.

Ministri malazez i Transportit dhe Detarisė, Llompar vlerėson lartė bashkėpunimin midis dy vendeve fqinje nė tė gjitha fushat, duke nėnvizuar rėndėsinė e ndėrtimit tė rrugės rajonale Plavė- Territori i Shqipėrisė- Podgoricė.

Ai nėnvizoi se dy vendet do tė konkurrojnė me projekte tė pėrbashkėta nė iniciativa rajonale, sidomos pėr tė bėrė lumin Buna tė lundrueshėm. /NOA/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=5300
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2011, 10:10   13
Citim:
Asfaltohen kilometrat e parė tė segmentit rrugor Shkodėr- Hani i Hotit

Kanė filluar tė asfaltohen kilometrat e parė tė segmentit rrugor Shkodėr -Hani i Hotit, konkretisht segmenti nė dalje tė Koplikut si dhe nė by-pass-in e Bajzės.

Brenda 3 muajve tė ardhshėm pritet tė asfaltohen pjesė tė qenėsishme tė kėtij segmenti duke ndikuar dhe nė pėrmirėsimin e trafikut nė tė kėtė segment.

Aktualisht po punohet nė tė gjithė pjesėn urbane dhe ekstra-urban, nė gjashtė urat dhe nė veprat tė tjera arti, pjesė tė kėtij segmenti.

Ministri Olldashi inspektoi ecurinė e punimeve nė kėtė segment, ku tė pranishėm ishin prefekti dhe kryetari i bashkisė sė Shkodrės si dhe drejtuesit e firmės italiane qė po kryejnė punimet.

Gjatė fjalės sė tij, ministri Olldashi u shpreh se aktualisht ėshtė kaluar faza mė e vėshtirė e punimeve, konkretisht faza e punimeve tė nėntokės nė pjesėn urbane tė rrugės, dhe tė shpronėsimeve qė shpesh herė kanė paraqitur problematika specifike.

Ndėr tė tjera, ministri theksoi se aktualisht ėshtė duke u ecur shpejt drejt fazave tė tjera tė ndėrtimit tė rrugės, nė mbushjen, nė rilevimet si dhe nė disa segmente dhe me shtrimin e asfaltit.

“Brenda njė periudhe 3-mujore do tė kemi pjesė tė qenėsishme tė kėtij segmenti tė pėrfunduara tėrėsisht ēka do tė dhe thotė qė do tė kemi nje trafik shumė mė tė lirė”, - tha Olldashi

Ndėr tė tjera, ai falėnderoi kompaninė italiane “Claudio Salini &Salvatore Materrese” dhe nėnkontraktorėt, pėr vėmendjen qė po i kushtojnė mbajtjes nė gatishmėri tė kėtij segmenti, duke patur parasysh dhe fillimin e sezonit turistik, qė siē dihet, rrit nė mėnyrė tė ndjeshme trafikun e mjeteve qė vjen dhe shkon drejt Malit tė Zi nga pika kufitare e Hanit tė Hotit.

Ndėrtimi i kėtij segmenti rrugor me njė gjatėsi 39 km ėshtė njė bashkėfinancim i qeverisė italiane dhe qeverisė shqiptare qė kap vlerėn e rreth 31.5 milion Euro.


http://www.abcnews.al//lajme/ekonomi/5/6427
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2011, 17:28   14
Citim:
Drejt pėrfundimit autorruga Levan-Vlorė dhe ndėrtimit tė urės mbi Vjosė

Emri:  levan-vlore-korridori-veri-jug.jpg
Shikimet: 939
Madhėsia:  10,8 KBNdėrtimi i Urės mbi lumin Vjosė, pjesė e autorrugės, ėshtė nė fazėn e saj pėrfundimtare.

E shumpėrfolur si ura kryesore e autorrugės Levan-Vlorė, pjesė e rėndėsishme e nyjes kombėtare Veri-Jug, ura nė fakt ka nisur prej fillimit tė punimeve tė kėsaj autorruge. Ura ėshtė urė e pėrcaktuar pėr kalim automjetesh dhe jo pėr kėmbėsorė.

Specialistė tė kontaktuar pohuan se me ecurinė e punimeve parashikimi ėshtė qė nė datėn e festės sonė kombėtare ura tė jetė vėnė nė shėrbim tė lėvizjes sė automjeteve.

Po kėshtu nga Levani deri nė Stacionin e pompave nė Komunėn Novoselė Vlorė ėshtė duke u hedhur shtresa e fundit e asfaltit dhe kjo do tė bėjė tė mundur qė nė kėtė festė kombėtare udhėtimi pėr nė qytetin e flamurit tė bėhet nėpėrmjet autorrugės nė mė pak se 25 minuta.

Autorruga Levan-Vlorė ka njė gjatėsi prej 25 km, gjerėsi prej 31.5 m dhe pėrbėhet nga 4-korsi. Shpejtėsia e lėvizjes sė mjeteve do tė jetė 120-130km/orė.


http://www.standard.al/index.php/new...mbi-vjose.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.12.2011, 17:19   15
Citim:
Ministri Olldashi inspekton punimet nė autorrugėn Levan-Vlorė

Ministri i transporteve, Sokol Olldashi ka parė nga afėr punimet qė po kryhen nė autorrugėn Levan- Vlorė, ku aktualisht vetėm dy nga korsitė janė vėnė nė funksion pėr qarkullimin, pasi nė kėtė segment rrugor, i gjithė priocesi pritet tė pėrfundojė nė sezonin e ardhshėm turistik.

Olldashi ėshtė shprehur pėr mediat se ky segment do tė shkurtojė nė mėnyrė tė ndjeshme kohėn pėr nė qytetin bregdetar tė Vlorės. Olldashi u ndal gjithashtu edhe nė punimet pėr urėn e Vjosės, ndėrsa ka theksuar se me nėnshkrimin e fundit tė qeverisė shqiptare pėr ndėrtimin e bypass-it tė Fierit dhe Vlorės do tė krijohet njė trajektore mjaft lehtėsuese pėr qarkullimin tranzit brenda qyteteve.

Me kėto investime rrugore pritet qė turistėt dhe pushuesit e sezonit tė ardhshėm turistik do tė pėrshkruajnė njė rrugė mė tė shkurtėr pėr tė zbuluar resurset e rivierės sė jugut nė Shqipėri.

http://www.standard.al/index.php/gen...ale/13054.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2012, 17:33   16
Citim:
By pass i Fierit nis ndėrtimin brenda vitit

Ndėrtimi i By Pass tė Fierit do tė nisė brenda kėtij viti. Kėshtu ka bėrė tė ditur nė komisionin e Ekonomisė, drejtori i autoritetit tė rrugėve, Andi Toma. Ai tha se by pass nuk dėmton parkun e Apollonisė ndėrsa shtoi se ėshtė dhėnė 'Ok' nga BEI dhe BERZH. Toma bėri tė ditur se janė ofruar pėr ndėrtim 30 kompani, dhe kostoja e kėtij by pass shkon nė 2.8 milionė euro pėr km, ndėrsa nė total vlera shkon 60 milionė euro.

Ndėrsa duke folur pėr by pass e Vlorės, Toma tha se Komisioni Europian ka shpallur fitues njė projekt francez. By pass i Vlorės nis nga pusi i Mezinit dhe pėrfundon nė Kaninė, dhe do tė ketė njė gjatėsi prej 29 kilometrash deri nė Orikum. Ky by pass do tė kushtojė 50 milionė euro. "Ndėrtimi i kėtyre by pass shmang trafikun", tha ai.

Deputetėt e opozitės kanė kundėrshtuar koston e by pass, pasi sipas tyre ėshtė shumė e ulėt kosotja 2.8 milionė pėr km. By pass do tė ketė 4 mbikalime dhe dy korsi emergjence, dhe nė Europė kostoja e njė vepre tė tillė shkon 3-5 milionė pėr kilometėr thanė ata.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/28822

Citim:
Komisioni i Ekonomisė “ok” ndėrtimit tė bypasseve tė Vlorės dhe Fierit

Deputetėt e Komisionit tė Ekonomisė japin konsesus pėr ndėrtimin e dy segmenteve tė rėndėsishme: bypassi i Fierit dhe ai Vlorės, duke lejuar kėshtu ndėrtimin e njė pjesė tė rėndėsishme tė infrastrukturės jugore. Nė mbledhjen e radhės tė komisionit u miratoi marrėveshja pėr kreditimin e kėtyre bypassėve me Bankėn Pėr Rindėrtim dhe Zhvillimi si dhe BEI-n.

Kostoja e kėtyre segmenteve ėshtė pėrkatėsisht: 60 milionė euro pėr bypassin e Fierit dhe 50 milionė euro pėr atė tė Vlorės.

Kostoja e njė segmenti pėr bypasin e Fierit ėshtė 2.9 milionė euro, kosto kjo e konsideruar e ulėt nga pėrfaqėsues tė Drejtorisė sė Rugėve, edhe pėr shkak tė terrenit mė tė lehtė tė ndėrtimit. Sipas pretendimėve tė deputetėt e opozitės, mbetet e dyshimitė qė standardet e kostove pėr ndėrtimin e rrugėve janė tė ndryshme, duke iu referuar kėtu konstos sė ndėrtimit tė autorrugės Tiranė-Elbasan.

Pėrfaqėsuesit e lartė tė drejtoritsė sė Pėrgjithshme tė Rrugėve i argumentuan vonesat e ndėrtimit tė rrugėve me faktin se projekti i bypassit tė Fierit ėshtė devijuar, pėr shkak tė zgjerimit tė parkut arkeologjik.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=21761
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2012, 18:37   17
Citim:
Prishja e kontratės me austriakėt

Qeveria shqiptare po planifikon tė zhbėjė kontratėn pėr ndėrtimin e rrugės Levan-Vlorė me kompaninė austriake 'Alpine', pėr shkak tė njė konflikti financiar qė ka lindur mes palėve. Burime nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Rrugėve thanė pėr “Top Channel” se, kompania e ka lėnė pezull rrugėn, pasi pretendon se qeveria shqiptare duhet t'i paguajė njė fond shtesė prej 3.5 milionė eurosh, nė formėn e dėmit qė i janė shkaktuar nga vonesat. Por kjo nuk ėshtė pranuar nga qeveria dhe burimet bėjnė tė ditur qė para fundit tė kėtij muaji, tė ketė njė zgjidhje pėrfundimtare, e cila mund tė jetė prishja e kontratės ose arritja e njė marrėveshjeje pėr rinisjen e punimeve tė lėna pezull.

http://www.gazeta-shqip.com//ekonomi...4f3499c49.html

Citim:
Qeveria: Levan-Vlorė, eksperiencė e hidhur

Rruga Levan-Vlorė, segment tepėr i rėndėsishėm pėr kalimin nė rivierėn shqiptare tė jugut konsiderohet tashmė nga qeveria si dėshtimi mė i madh. Inaugurimi pėr fillimin e punimeve u realizua nga Kryeministri Sali Berisha nė fillim tė vitit 2007, para zgjedhjeve lokale dhe duhet tė kishin pėrfunduar nė vitin qershor 2010. Aktualisht jemi nė janar 2012 dhe drejtues nga Drejtoria e Rrugėve nuk japin njė afat tė saktė se kur mbyllen punimet, por shtojnė se do tė nevojiten edhe rreth dy vjet.

Nė debatin e zhvilluar dje nė komisionin parlamentar pėr ekonominė dhe financat, pėr dy marrėveshjet financiare rreth 80 milionė euro pėr ndėrtimin e by-pass-eve tė Fierit dhe Vlorės, anėtarėt socialistė kėrkuan sqarime nga drejtori i Rrugėve, Andi Toma, lidhur me ecurinė e projektit. Nė fillim diskutimet u fokusuan me datėn e nisjes sė punimeve, ku Erjon Braēe pėrmendi fillimin e vitit 2007, kurse Toma thoshte pėr qershorin e 2008-s. Ishte shefi i projekteve tė huaja nė ministri, Ylli Gjoni, i cili anashkaloi debatet mbi afatin, por trajtoi shkaqet e vonesave.

“Levan-Vlorė ka qenė njė eksperiencė e hidhur pėr ne, nė kuptimin e mosmarrėveshjeve tė mėdha tė brendshme tė kontraktorit me nėnkontraktorėt e tij. Ne nuk mund tė ndėrhynim dot, megjithatė kjo eksperiencė mund tė shėrbejė qė nė pėrzgjedhjen e nėnkontraktorėve tė kihet mė shumė kujdes se cilėt do tė jenė ata", - theksoi Ylli Gjoni, nėndrejtor i pėrgjithshėm i Rrugėve dhe njėherėsh shef i projekteve tė huaja. Sipas tij, rasti i rrugės nė fjalė shėrben si reflektim pėr tė mos pėrsėritur gabimet e mėparshėm. “Do tė jemi mė tė kujdesshėm nė pėrzgjedhjen e firmave nėnkontraktore”, - tha Gjoni.

Rruga nisi punimet nė shkurt tė 2007, kur qeveria ende nuk kishte gjetur financuesit, ndėrsa po negocionte me bankat europine BEI dhe BERZH, pėr njė kredi me vlerė rreth 60 milionė euro. Mbėshtetja e Kryeministrit dhe inspektimet e ministrit Sokol Olldashi duken sikur vunė nė lėvizje firmėn ndėrtuese, por shumė shpejt dolėn problemet e para, nė fillim me shpronėsimet, pastaj me rishikimin e projektit dhe mė pas shlyerja e faturave pėr nėnkontraktorin. “Ėshtė e vėrtetė qė ka pasur probleme tė kontraktorit nė kėtė autorrugė, por gjithsesi nėpėrmjet procedurave pėrkatėse kontraktuale ato janė zgjidhur dhe nuk mendoj qė shembull i keq tė pėrgjithėsohet pastaj", tha Andi Toma. Gjendja aktuale e projektit ndodhet sėrish nė situatė kritike, pasi firma pretendon se qeveria i detyrohet si financim shtesė 3.5 milionė euro pėr vonesat nė kontratė.

Projekti parashikon ndėrtimin e segmentit rrugor Levan-Vlorė, tė gjatė 24.2 km, me katėr korsi, me njė seksion tė ri rrugor nga Levani (19 kilometra nė jug tė qytetit tė Fierit) drejt qytetit tė Vlorės, dhe shpejtėsi lėvizėse tė mjeteve 120-130 km/orė.

Rruga duhet tė kishte pėrfunduar nė vitin 2010 dhe kushton rreth 60 milionė euro, ku njė pjesė e vogėl financohet nga buxheti i shtetit. Nė mars tė vitit 2011, ministri i Punėve Publike, Sokol Olldashi inspektoi punimet e rrugės, duke premtuar se nė sezonin e verės do tė ishte gati hapja e kalimit tė 16 km, qė nė fakt u realizua. Nė korrik 2010, ministri dhe pėrfaqėsuesi i firmės austriake, “Alpin-Bau” deklaruan se punimet do tė vijonin normalisht dhe se problemet ishin kapėrcyer.

http://www.gazeta-shqip.com//ekonomi...963235e51.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.4.2012, 21:11   18
Citim:
Olldashi: Tuneli i Vlorės funksional nga njė qershori

Vlorė, 4 prill 2012 - Ministri i Punėve Publike dhe Transportit, Sokol Olldashi, ka inspektuar punimet qė po kryhen nė tunelin e ujit tė ftohtė nė Vlorė. Nė fjalėn e tij ministri Olldashi premtoi sė ky tunel do tė jetė funksional pėr tė gjithė turistėt dhe qytetarėt nė datėn 1 qershor, ndėrsa puna aktuale do tė pėrfundojė nė muajin maj.

Sipas Olldashit, ky ėshtė njė projekt shumė i rėndėsishėm pėr Vlorėn qė do tė marrė jetė shumė shpejt ėshtė By Pass i miratuar pak kohė mė parė i cili do tė lidhė qytetin me Radhimėn dhe do tė kalojė nga kodrat e Kaninės. Ndėrsa pritet tė nisė projekti pėr ndėrtimin e nyjes qė lidh autorrugėn Levan - Vlorė me rrugėn transballkanike, gjė e cila do tė ndikojė pozitivisht nė qarkullimin e automjeteve.

Njė investim me njė vlerė prej 75 milionė lekė, ky tunel ėshtė pjesė e rrugės kombėtare Vlorė Sarandė, qė financohet nga qeveria shqiptare. Projekti parashikon zgjerimin dhe rikonceptimin e infrastrukturės sė kėtij objekti, duke e pėrshtatur atė me parametra bashkėkohorė. Nė total projekti sė bahsku me shtesat nė gjatėsi pėr cėshtje sigurie, do tė jetė 116 metėr linear. Ai do tė ketė njė gjerėsi prej 9.40 metėr dhe lartėsi 5 m.Tuneli nė Vlorė do tė jetė me dy korsi, ēka do tė normalizojė qarkullimin e automjeteve nė kėtė aks edhe nė momentet e fluksit mė tė lartė, nė periudhėn e verės.

http://www.kosova.com/artikulli/81177
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.7.2012, 21:35   19
Citim:
Debate nė komision pėr rrugėn Levan-Vlorė

Komisioni Parlamentar i Ekonomisė ka votuar pėr miratimin e fondit shtesė pėr pėrfundimin e rrugės Levan-Vlorė. Ky fond, prej rreth 18 milionė euro u votua vetėm nga deputetėt e maxhorancės, pasi deputetėt e opozitės kundėrshtuan, duke kėrkuar shpjegime pėr tejzgjatjen e punimeve tė kėtij aksi.

Deputeti i Partisė Socialiste, Erion Braēe, ka kėrkuar sqarime pėr pagesėn e fondit kur rruga ėshtė thuajse e pėrfunduar. Punimet pėr ndėrtimin e rrugės Levan-Vlorė nisėn nė Shkurt tė vitit 2007 dhe duhet tė pėrfundonin brenda njė afati prej 24 muajsh.

Performanca e dobėt e kompanisė sė kontraktuar pėr zbatimin e punimeve dhe shtyrja e shpronėsimeve tė pronarėve bėnė qė rruga tė mos pėrfundojė brenda afatit tė parashikuar. Me miratimin e fondit shtesė, rruga me katėr korsi dhe e gjatė 22.4 kilometėr, do tė jetė e hapur pėr qytetarėt nė fund tė muajit Gusht tė kėtij viti.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...van-vlore.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.7.2012, 21:33   20
Citim:
Debat pėr Levan- Vlorė, Olldashi-opozitės: Mund tė hetoni

Tiranė - Ashtu si nė komisione edhe nė Parlament, marrėveshja pėr financimin shtesė tė autorrugės Levan-Vlorė, mes BERZH dhe qeverisė shqiptare shkaktoi debate tė forta mes maxhorancės dhe opozitės. Deputetėt socialistė, folėn pėr abuzime me kėtė projekt rrugor dhe e cilėsuan tė pajustifikueshme vlerėn prej 17.8 milionė euro tė kostos shtesė.

"Kėto janė qartazi tipare tė njė shteti autokratik qė ėshtė instaluar nė kėtė vend, ku urdhėron klanin se ēfarė do tė bėhet, kur do tė bėhet dhe kush do ta fitojė dhe cila ėshtė masa se sa do ta fitojė", tha Eltar Deda, deputet i PS.

"Kjo tregon qartė abuzimin e madh financiar qė ka bėrė oborri i kryeministrit me paratė e shqiptarėve", tha Besnik Bare, deputet i PS.

Por ministri i Transporteve Sokol Olldashi ka shpjeguar me detaje, se pėr ēfarė do tė pėrdoret ky fond shtesė. Ai ftoi opozitėn tė hetoj, dhe bėri tė njohur se ēdo cent pėr kėtė rrugė ėshtė verifikuar nga vetė bankat me tė cilat ėshtė nėnshkruar marrėveshja financiare.

"Raportet unė i kam aty mund tua vė nė dispozicion nė ēdo kohė. Dėrgoni financierėt, tė vijnė nė drejtorinė e rrugve tė vijnė nė ministrinė e Transporteve, tu vėnė nė dispozicion gjithēka, tė bėjnė matje dhe tė arrijnė nė konkluzion real pėr ēėshtjen", tha Sokol Olldashi, Ministėr i Transporteve.

Opozita shfrytėzoi debatet pėr kėtė projekt rrugor pėr ta cilėsuar qeverinė tė dėshtuar, por pėr maxhorancėn rezultat janė tė prekshme.

"Saliut po i vjen fundit dhe tė tijėt janė sulur ti rrėmbejnė ētė mundin me vendime qeverie apo miratime parlamenti. Atė nuk e shpėton dot as sulmet e opozitės se gjoja ėshtė kundėr lirisė sė kapitalizmi", tha Arta Dade, deputete e PS.

"Prapė do tu mundim vitin tjetėr se ky bilanc ėshtė nė sytė e qytetarėve shqiptarė", u pėrgjigj ministri Olldashi.

Kreu i Transporteve, foli pėr investime konkrete edhe nė qarkun e Vlorės, dhe bėri tė njohur se autorruga Levan ?Vlorė ėshtė realizuar nė masen 98 pėrqind.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/42342
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.