Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.6.2009, 00:20   1

Shkrim i cituar Korridori 8 (nė plan)


Bullgaria dhe Italia nėnshkruajnė pėr Korridorin 8

Ministri bullgar i Zhvillimit Rajonal dhe Punėve Publike, Asen Gagauzov, bėri me dije pėr nėnshkrimin e marrėveshjes mes Bullgarisė dhe Italisė pėr punė tė pėrbashkėt nė ndėrtimin e Korridorit 8 tė transportit ndėrkombėtar qė do tė lidhė Evropėn me Azinė duke nisur nga rajoni i Pulies nė Itali e duke kaluar nėpėr Shqipėri, IRJM, Bullgari, Moldavi, Rusi deri nė takimin me korridorin aziatik tė transportit.

Korridori 8 parashikon transport rrugor, hekurudhor dhe detar.

http://www.bnr.bg/RadioBulgaria/Emis...ews/0606B8.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 14:31   2
Citim:
Korridori i 8-tė dhe zgjerimi i tij janė strategjike pėr Ballkanin

Shtrirja dhe zgjerimi i Korridorit tė 8-tė, drejt jugut tė Italisė do tė nxisė dhe zhvillojė sektorin e transportit nė rajonin e Ballkanit.

Instituti italian pėr Tregtinė e Jashme (ICE), prezantoi dje nė Tiranė, nė njė konferencė tė posaēme, Projektin "ITALBALK", i cili ka pėr qėllim favorizimin e "Integrimit Logjistik dhe atė tė Transportit nė marrėdhėniet e Italisė me Ballkanin".

Pėrfaqėsuesi italian i Komisionit tė Transportit tė Dhomės sė Deputeteve, Costantino Boffa, tha se shtrirja e Korridorit tė 8-tė drejt zonave tė brendshme tė jugut tė Italisė dhe deri nė brigjet e Tirrenit, duke u lidhur me Korridorin e I Berlin-Napoli-Palermo, ėshtė njė domosdoshmėri strategjike qė do tė zhvillojė sektorin e transportit nė rajonin e Ballkanit.

Projekti me njė vlerė prej 1.8 milionė euro po financohet nga Ministria italiane e Zhvillimit Ekonomik dhe ėshtė pjesė e Programit Mbėshtetje e Bashkėpunimit Rajonal. Boffa theksoi se, "Projekti pėrfshin Shqipėrinė, Serbinė, Malin e Zi me tema tė ndryshme interesi dhe qė kanė si objektiv tė pėrbashkėt tė pėrmirėsojnė trafikun tregtar nė aksin Itali - vendet e Ballkanit".

Ndėrkohė, zėvendėsministri i Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit, Ernest Noka, i pranishėm nė kėtė takim bėri prezent objektivat e qeverisė pėr zhvillimin e sektorit tė transportit nė vendin tonė dhe e vlerėsoi tė njė rėndėsie strategjike zgjerimin e Korridorit tė 8-tė, pėr lehtėsimin e dialogut ndėrmjet ndėrmarrjeve dhe operatorėve italianė dhe atyre shqiptarė tė transportit pėr tė vendosur nė njė emėrues tė pėrbashkėt problemet dhe mundėsitė mbi temėn e logjistikės dhe transportit tė mallrave.

Debati aktual mbi rėndėsinė strategjike pėr tė investuar nė Korridorin e 8-tė dhe shtrirjen e tij deri nė Napoli ka patur momentin e tij kulminant me rastin e TEN-T Days qė u zhvilluan nė Napoli, me temėn "E ardhmja e rrjeteve trans-europiane e transporteve: ndėrtimi i urave midis Europės dhe fqinjeve tė tij".

Gjatė kėtyre dy ditėve punime, Komisioni Europian ka njoftuar se cili do tė jetė grupi i parė i projekteve qė do tė pėrfitojnė financime, duke i pėrcaktuar gjithashtu nė vija tė pėrgjithshme pėrparėsitė e pėrbashkėta deri nė 2020.

Po kjo temė u diskutua edhe nė ėorkshopin "Tė integrohen rrjetet TEN-T: sfida e zgjerimit", gjatė sė cilės, ministri i Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit shqiptar, Sokol Olldashi theksoi se investimi nė Korridorin e 8-tė dhe nė zgjerimin e tij do tė sillte pėrfitime jo vetėm pėr Italinė, por dhe gjithė vendet nėpėr tė cilat kalon ky Korridor.

http://www.rilindjademokratike.com/R...or/sociale.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 18:23   3
Citim:
Italia nxit Shqipėrinė pėr Korridorin VIII

Korridori VIII, qė lidh Italinė me pjesėn e tjetėr tė Ballkanit, deri nė Bullgari, vazhdon tė mbetet nė projektet kryesore. Pėrfundimi i Korridorit po kėrkohet gjithnjė e mė shumė nga italianėt, tė cilėt ēdo vit humbasin 1 miliard euro, pėr shkak se ndjekin linjėn e gjatė tė transportit pėrmes Selanikut tė Greqisė.

Pėr kėtė shkak, si dhe pėr tė mėsuar nga afėr ecurinė e procesit, u zhvillua dje konferenca nė kuadėr tė projektit "Italbalk", qė favorizon integrimin logjistik dhe atė tė transportit nė marrėdhėniet Itali-Ballkan.

I pranishėm nė konferencė ishte zv.ministri i Transporteve, Ernest Noka, i cili bėri njė ekspoze tė punėve tė deritanishme. Ajo ēka u kuptua ishte rėndėsia e Korridorit VIII pėr qeverinė italiane, kryesisht pėr rajonin e Pulias, e cila kryen tregti me vendet e Ballkanit duke pėrshkuar rrugė tė gjata pėrmes Greqisė.

Tjetėr element i rėndėsishėm ėshtė fakti se Korridori VIII nuk konsiderohet thjesht linjė rrugore, por edhe transport hekurudhe, detare etj., qė nėnkupton se pėr katėr shtetet pjesėmarrėse nevojiten mė shumė fonde.

Sipas ambasadorit italian, Saba d‘Elia, projekti qė lidh katėr vendet dhe zgjerohet nė linja tė tjera ėshtė shumė i rėndėsishėm nė pėrafrimin drejt Bashkimit Europian.

"Veēanėrisht mund tė them se Shqipėria ka ecur mė mirė dhe ndodhet nė kushte mė favorizuese se vendet e tjera", theksoi ambasadori italian. Sa i takon palės shqiptare, duket se aksi Tiranė-Elbasan konsiderohet pjesa qė duhet t‘u bashkėngjitet rrugėve tė tjera, qė bashkojnė Portin e Durrėsit me pjesėn e Maqedonisė.


Projekti

Korridori VIII nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm njė linjė e vjetėr kalimi qė nė kohėn e romakėve, tė cilėt pėrshkonin vendet e Lindjes pėr tė bėrė tregti. E rikonceptuar pėr herė tė parė nė vitin 1994, gjatė njė konference ndėrkombėtare, shtetet pjesėmarrėse nė projekt e panė tė arsyeshme ngritjen e Korridorit si mėnyrė efikase pėr tė rritur bashkėpunimin tregtar, jo vetėm mes tyre pėr pjesėn tjetėr tė botės.

Projekti nis nė Bari, pėrmes Portit tė Durrėsit, Elbasan, pika kufitare e Qafė-Thanės, Maqedonia nėpėrmjet Shkupit, kalon nga Sofja dhe pėrfundon nė portin e Varnės, Bullgari. Praktikisht projekti prek katėr shtete, dy prej tė cilave anėtare tė Bashkimit Europian.

"Deri tani kemi punuar pėr modernizimin e rrjeteve rrugore, pjesė tė Korridorit VIII. Ajo ēka na mbetet ėshtė sistemimi i rrugės Tiranė-Elbasan, pėr tė cilėn nevojiten rreth 150 milionė euro, tė mjaftueshme pėr tė shkurtuar distancėn nė 35 kilometra", tha zv.ministri i Transporteve, Ernest Noka.

Sipas tij, nga ky projekt pėrfitojnė rreth 1.5 milionė banorė, pasi nuk pėrfshin vetėm modernizim rrugėsh, por edhe zgjerim portesh, rehabilitim hekurudhash etj.

Nė projektin e Korridorit VIII pėrfshihet edhe Porti i Vlorės, pėr tė cilin kanė kontribuar me fonde, si dhe akset e tjera Lushnjė-Fier-Vlorė. Pėr ambasadorin italian, ndėrtimi i Korridorit sjell avantazhe pėr tė gjitha shtetet pjesėmarrėse.

"Nė fund tė muajit prill 2010, do tė zhvillohet njė konferencė e madhe pėr fushėn e transportit, ku kryesore do tė jetė Korridori VIII. Tashmė ka ardhur koha qė pjesė e financimit tė projektit tė jenė edhe institucionet e tjera financiare", tha ambasadori. Nė planet e italianėve ėshtė shtrirja e Korridorit deri nė Napoli, nė mėnyrė qė tė ketė njė linjė tė njėjtė me Korridorin I, i cili pėrfundon nė Berlin tė Gjermanisė. "Pa kėtė aks, Europa e shikon tė vėshtirė ekzistencėn e saj", theksoi d‘Elia.

Njė tjetėr projekt u prezantua nga Ministria italiane e Zhvillimit Ekonomik, pėrmes Antonio Verrico, sipas tė cilit janė tė pėrfshira pikat doganore tė katėr vendeve.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=77470
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 15:12   4
Citim:
Berisha i vendosur nė ndėrtimin e korridorit 8-tė

Kryeministri Berisha pėrshėndeti sot hapjen e konferencės “Korridori 8-tė, njė urė midis detit Adriatik dhe detit tė Zi”, qė zhvillohet nė 29-30 prill nė Tiranė, me pjesėmarrjen e ministrave tė Transporteve tė katėr vendeve, ku kalon ky korridor, Italisė, Shqipėrisė, Maqedonisė dhe Bullgarisė.

Konferenca do tė konkludojė me nėnshkrimin e njė deklarate tė pėrbashkėt, ku do tė shprehet vullneti i katėr vendeve pėr t’i dhėnė njė shtysė tė re drejt njė qasjeje konkrete dhe sa mė pragmatike realizimit tė kėtij korridori infrastrukturor shumė tė rėndėsishėm, nga ministrat e Transporteve tė Italisė Altero Matteoli, ai i Shqipėrisė Sokol Olldashi, i Bullgarisė Aleksandar Tsvetkov dhe i Maqedonisė Mile Janakieski.

Nė fjalėn e tij, Kryeministri Berisha u fokusua nė rėndėsinė jetike tė kėtij korridori pėr katėr vendet, duke theksuar domosdoshmėrinė e ndėrmarrjes sė hapave konkretė pėr realizimin e tij.

Kryeministri shprehu bindjen se qeveritė e katėr vendeve mund ta ndėrtojnė korridorin dhe se ato duhet ta konsiderojnė seriozisht ndėrtimin e tij, pavarėsisht nga ēmimi.

Kryeministri Berisha rikonfirmoi mbėshtetjen e qeverisė shqiptare pėr kėtė projekt jashtėzakonisht tė rėndėsishėm infrastrukturor dhe bėri tė ditur se Shqipėria po ndėrton njė segment tė kėtij korridori, Tiranė-Bllatė dhe sė shpejti do tė fillojė ndėrtimi i njė segmenti tjetėr Tiranė-Elbasan.

“T’i bėjmė kėto ndėrtime tė organizuara, nėn ombrellėn e njė korridori tė madh, e njė ėndrre tė madhe europiane, sepse sot, korridori 8-tė pėrbėn njė ėndėrr europiane pėr kombet tona”, u shpreh Kryeministri Berisha. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...9651a38c1&ln=3

Citim:
Berisha: Shqipėria e vendosur pėr Korridorin VIII

Tiranė, 29 prill - Kryeministri Sali Berisha ka theksuar se Qeveria shqiptare mbetet e vendosur qė tė pėrmbushė tė gjitha detyrime e saj qė Korridori VIII tė jetė njė realitet i shpejtė.

Duke folur gjatė takimit tė ministrave tė rajonit, ku do tė firmoset njė memorandum i marrėveshjes sė mirėkuptimit nė lidhje me kėtė vepėr, kreu i qeverisė ka deklaruar se “ky akt pėrfaqėson projektin infrastrukturor mė tė rėndėsishėm pėr vendet tona”.

“Sot mė shumė se kurrė, ėshtė e domosdoshme qė tė vendosim pėr hapa konkrete dhe ndėrtimin e kėtij korridori. Kam besimin e plotė se qeveritė tona mund ta ndėrtojnė korridorin”, tha Berisha.

“Nė muajt e parė tė jetės sė kėtij korridori, trafiku kaloi tre herė parashikimin. Kjo do tė thotė se tregjet tona kanė nevojė urgjente pėr korridore”, deklaroi kryeministri.

“Kemi rėnė dakord qė kėtė proēes ta udhėheqė Italia, vendi me peshėn mė tė madhe nė Bruksel”, shtoi kreu i Qeverisė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,19792

Citim:
Berisha: Korridori VIII duhet ndėrtuar pavarėsisht ēmimit

Tiranė – Nė Tiranė po zhvillohet njė konferencė e ministrave tė Transporteve tė vendeve tė rajonit pėr korridorin 8, korridor i cili lidh Italinė, Shqipėrinė, Maqedoninė dhe Bullgarinė.

Gjatė fjalės sė tij, kryeministri Sali Berisha u shpreh se korridori VIII ėshtė njė korridor natyral qė nė kohėt e Romės sė Lashtė, ndėrkohė qė theksoi se tani ėshtė tejet e domosdoshme ndėrtimi i kėtij korridori.

Berisha tha se Italia ėshtė partner i rėndėsishėm nė kėtė projekt, teksa edhe Brukseli, sipas kryeministrit duhet tė kontribuojė nė kėtė drejtim.

“Jemi tė vendosur pėr tė ndėrmarrė hapa konkret pėr ndėrtimin e kėtij korridori. Po tė kemi parasysh se nė kėtė rajon nuk ekziston njė projekt i vetėm bashkues pėr kėto vende, unė do tė theksoja se pėr Brukselin do tė ishte njė kontribut i madh, pasi i jep paqe, prosperitet pėr kėta vende, duke kontribuar nė kėtė korridor”, tha ndėr tė tjerash Berisha.

Ai shtoi se gjatė kėtyre 15 viteve, janė bėrė pėrpjekje tė shumta pėr ta shndėrruar nė realitet kėtė projekt, “por konfliktet e rajonit kanė qenė pengesė. Sot, rajoni ėshtė krejtėsisht tjetėr”. “Unė kam besimin e plotė se qeveritė tona mund ta ndėrtojnė korridorin dhe duhet tė konsiderojmė nė mėnyrė mė serioze ndėrtimin e tij, pavarėsisht nga ēmimi”, vijoi kryeministri Berisha.

Ai pėrmendi kėtu edhe ndėrtimin e rrugės Durrės-Kukės, duke theksuar qė nė fillim tė ēeljes sė kėsaj rruge, trafiku i automjeteve u trefishua, ndaj sipas kreut tė qeverisė shqiptare, ėshtė e nevojshme pėr tė ndėrtuar edhe Korridorin 8. Madje, Berisha tha se qeveria shqiptare do tė nisė ndėrtimin e kėtij korridori nė pjesėn e saj brenda tre muajsh.

“Shqipėria do tė fillojė ndėrtimin e kėtij korridori brenda dy tre muajsh qė do tė vijnė. Do tė nisė segmenti Tiranė-Elbasan dhe mė pas do tė vazhdojmė mė tej”, vijoi mė tej ai.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/14941/

Citim:
Matteoli: Italia mbėshtetje pėr Korridorin VIII

Tiranė - Qeveria italiane ka mbėshtetur dhe mbėshtet fuqishėm realizimin e Korridorit 8-tė, u shpreh sot Ministri i Transportit tė Italisė, Altero Matteoli gjatė takimit me kryeministrin Sali Berisha.

“Italia dhe qeveria italiane ka mbėshtetur dhe mbėshtet fuqishėm realizimin e Korridorit 8-tė, duke lobuar fort edhe nė BE nė kėtė drejtim" dhe shtoi se lidhur me kėtė Korridor "Italia do t’i qėndrojė impenjimeve qė ka marrė”, theksoi ai.

Ndėrkohė, kryeministri Berisha theksoi se, “ky Korridor e gjen Ballkanin njė rajon tjetėr, shumė mė tė zhvilluar dhe se ēdo vend duhet tė japė kontributin e tij pėr realizimin e kėtij projekti aq rėndėsishėm pėr ekonomitė e vendeve tė rajonit”. Kreu i qeverisė tha gjithashtu se, njė mėnyrė pėr t'a realizuar atė, ėshtė dhe pjesėmarrja e vetė qeverive ku ky korridor kalon pėr financimin e tij.

“Italia e ka mbėshtetur fuqishėm kėtė projekt dhe duhet ta udhėheqė atė”, tha Kreu i qeverisė shqiptare. Gjatė takimit u diskutua ndėr tė tjera, mbi marrėdhėniet dypalėshe nė fusha tė ndryshme tė zhvillimit si nė infrastrukturė, energji etj, marrėdhėnie kėto, qė u cilėsuan tė shkėlqyera dhe me hapėsira tė reja pėr intensifikimin e tyre.

Nė takim u diskutua gjerėsisht pėr bashkėpunimin nė fushėn e modernizimit tė Aviacionit Civil dhe intensifikimin e transportit ajror dhe detar me Shqipėrinė, si dy fusha me interes reciprok mjaft tė madh.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/14960/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 18:33   5
Citim:
Memorandum nga 4 shtete pėr Korridorin VIII

Tiranė – Pas shumė pėrpjekjesh me vite, ėshtė nėnshkruar njė memorandum mirėkuptimin pėr ndėrtimin e Korridorit VIII-tė.

Me anė tė kėtij dokumenti tė nėnshkruar katėr vendet, Italia, Shqipėria, Maqedonia dhe Bullgaria, synojnė tė thithin investime pėr ndėrtimin e rrjeti rrugor qė lidh katėr shtete, e mė tej Evropėn.

Ministri italian i Transporteve, i pranishėm nė kėtė takim, deklaroi se qeveria e Italisė do tė paraqesė projektin nė fjalė edhe nė Bashkimin Evropian, me qėllim thithjen e investimeve.

Por, pėrveē rrugės, pala shqiptare ka kėrkuar edhe ndėrtimin e njė rrjeti hekurudhor pėrkrah saj.

“Zhvillimi i transportit hekurudhor pėrgjatė Korridorit i Tetė ėshtė i domosdoshėm. Pothuajse i gjithė rrjeti ėshtė i amortizuar dhe ka nevojė pėr njė ristrukturim te plotė”, tha Sokol Olldashi, ministri ynė i Transporteve.

Ideja pėr ndėrtimin e Korridorit VIII ėshtė hedhur nga ish-presidenti amerikan, Bill Klinton mė 1996. Prej asaj kohe, nuk ėshtė bėrė asnjė lėvizje pėr tė konkretizuar kėtė plan.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/14975/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 18:36   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	korridori-8.jpg
Shikimet:	669
Madhėsia:	100,6 KB
NNJ:	2531
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2010, 20:02   7
Citim:
Korridori 8, nis sot nė Tiranė punimet konferenca e vendeve anėtare

Sot nė Tiranė do tė zhvillohet paraqitja zyrtare e “AMICO”-s, programit tė mbėshtetjes sė bashkėpunimit ekonomik dhe tregtar tė vendeve tė Korridorit 8, Itali, Shqipėri dhe Maqedoni.

Lajmi bėhet i ditur nga Konfindustria, sipas tė cilit, ky program ėshtė pjesė e rėndėsishme e lobingut strategjik tė qeverisė sė Italisė, nė bashkėpunim me qeveritė e vendeve pėrfituese tė rajonit tė Ballkanit Perėndimor mbi pėrafrimin nė kohė tė sigurimit tė financimeve tė ndėrtimit tė Korridorit 8 nga Bashkimi Europian, nė raport me projektet e tjera konkurrente nė rajonin e Europės Juglindore.

Pėrmendim se Korridori 8 para disa vitesh, me vendim tė Komisionit tė BE-sė ishte parashikuar tė financohet pas vitit 2020, vendim i marrė nė favor tė projekteve konkurrente, kryesisht tė atyre projekteve, qė kalonin nga territori i Greqisė.

Nga ana tjetėr, bėhet e ditur se tė pranishėm nė takimin, do tė jenė pėrfaqėsues tė lartė tė ministrisė sė Zhvillimit Ekonomik tė Italisė, asaj tė Ekonomisė dhe Transporteve nė Shqipėri etj.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=26548
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2011, 14:13   8
Citim:
Tė gjitha rrugėt ēojnė kah Serbia

Maqedonia pėr vitin 2011 e ka lėnė mėnjanė korridorin 8, ndėrsa investimet do ti pėrqendrojė sėrish nė korridorin 10. Korridori 8, i cili lidh Maqedoninė me Shqipėrinė dhe Bullgarinė, si dhe siguron qarkullim mė tė shpejtė tė mallrave, drejt porteve tė kėtyre vendeve, as qė ka haber pėr tu ndėrtuar. Nė Korridorin 8 deri mė tani nuk ka pas asnjė lloj investimi serioz.

Eksperti ēėshtjeve ekonomike, profesor Abdulmenaf Bexheti thotė se nė perspektivėn ekonomike, Korridori 8 ėshtė mė i rėndėsishėm, por nė perspektivėn politike tė Maqedonisė, padyshim qė dhjetėshja mbetet prioritet.

"Shtylla Beograd - Athinė akoma ka mė shumė prioritet nė krahasim me shtyllėn Tiranė - Sofje. Domethėnė nėse i referohemi parametrave nga ėshtė dhe nga shkon tregu sigurisht se tregu euro-perėndimor na ēon nė Korridorin 8. Arsyet e natyrės ekonomike janė mė shumė pro Korridorit 8, ndėrsa arsyet e natyrės politike e mbajnė peng Korridorin 8 tash e 12 vite", thotė Bexheti.

Nga Korridori 8 pėrveē rrugės Shkup -Tetovė qė ėshtė ndėrtuar nė vitin 1999, kemi vetėm trajektoren e Shkupit. Ndėrsa nė Korridorin 10, kemi shumė pjesė tė kompletuara tė ndėrtuara, si nė rrafshin rrugor dhe nė rrafshin e mirėmbajtjes, nė atė hekurudhor edhe telekomunikativ.

"Korridori ėshtė kompleks. Merrni komponentin energjetike. Nė Korridorin 8 s’ka lidhje energjetike, s’ka lidhje hekurudhore", thotė Bexheti.

Agjencia pėr rrugė shtetėrore nga 93 milionė eurot e paraparė pėr ndėrtim rrugėsh gjatė vitit 2011, nė program ka rrugėt Konjsko - Kozhuf, Shtip - Strumicė, Katllanovė - Veles, Tetovė - Jazhincė, Kumanovė - Likovė - Haraēinė.

Ndėrkaq, ndėrtimi i Rrugės sė Arbrit, nė pjesėn e Maqedonisė do tė presė edhe shumė vite. As versioni i vėrtetė i kėtij aksi rrugor i cili duhet tė kalojė pėrmes Gostivarit, Mavrovės Luginės sė Radikės, deri nė Dibėr, e as ai i ndryshuari i cili duhet tė kalojė pėrmes Gostivarit, Kėrēovės  fshatit Izvor e deri nė Dibėr, nuk janė nė agjendėn e qeverisė pėr kėtė vit.

"Pėr korridorin 8 kėtė vit do t’i pėrfundojmė tė gjitha projektet. Do tė thotė projekti ideor dhe studimi i fizibilitetit pėr aksin rrugor drejt Kėrēovės pėr pjesėn hekurudhore ėshtė i hartuar dhe tani bėhet rishikim i projektit dhe mė pas me te do tė konkurrojmė pėr fondet IPA", pat thėnė ministri i transportit, Mile Janakievski.

Vlera e ndėrtimit tė rrugės Shkup-Gostivar-Dibėr, kap shifrėn  400 milion euro. Projekti  pėr rrugėn Gostivar- Kėrēovė- Dibėr, ka kaluar nė qeveri para njė viti dhe ėshtė parashikuar tė pėrfundoj brenda gjashtė viteve.

Nė Shqipėri situate ėshtė krejt ndryshe. Rruga e Arbrit ėshtė njė ndėr prioritetet e Qeverisė Berisha. Deri mė tani ėshtė ndėrtuar gati gjysma e rrugės, ndėrsa Ministria e Transporteve ka programuar tė investojė nė kėtė aks rreth 200 milionė euro. Pėr ndėrtimin e rrugėve Shqipėria ka ndarė njė fond pesėfish mė tė lartė se Maqedonia, me 400 milionė euro gjithsej.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/7535.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.4.2011, 12:56   9
Citim:
Favorizohet Serbia, harrohet Shqipėria

Edhe pse mė i rėndėsishėm dhe sjellė mė tepėr pėrfitime, Korridori 8, i cili lidh Maqedoninė me Shqipėrinė dhe Bullgarinė dhe siguron qarkullim mė tė shpejtė tė mallrave, drejt porteve tė kėtyre vendeve, nuk ėshtė nė listėn e prioriteteve tė Qeverisė. Prioritet mbetet Korridori 10 pėrkatėsisht shtylla Beograd –Athinė.

Kėshilli drejtues i Bankės Evropiane pėr ripėrtėritje dhe zhvillim i miratoi Maqedonisė njė borxh prej 107 milionė euro pėr ndėrtimin e autorrugės Demir Kapi – Smokvica nga Korridori 10, nė gjatėsi prej 28,2 kilometrave.

Ndėrkaq, pėr 12 vjet rresht nė korridorin 8 nuk ėshtė bėrė asnjė investim. Ky korridor akoma ka mbetur nė fazėn fillestare, ku akoma nuk janė zgjedhur kompanitė qė do tė bėjnė ndėrtime.

“Brenda vitit pėrfundon faza e dytė e dhe do tė kemi edhe kompanitė. Pesė kompani janė caktuar atje, janė nė fazėn e dytė nė konkurrentė dhe brenda vitit do tė pėrfundojė oferta dhe do tė definohet ndėrtimi i kėsaj zone”, thotė ministri i Ekonomisė, Fatmir Besimi.

Ai sqaron se transporti rrugor do tė vazhdojė deri nė Qafė Thanė tė Shqipėrisė dhe deri nė Bllacė tė Kosovės, ndėrsa transporti hekurudhor dhe pjesėt e tjera tė korridorit janė nė fazė tė projektimit.

Ndėrsa eksperti i ēėshtjeve ekonomike, Abdylmenaf Bexheti thotė se nė perspektivėn ekonomike, Korridori 8 ėshtė mė i rėndėsishėm, por nė perspektivėn politike tė Maqedonisė, padyshim qė dhjetėshja mbetet prioritet.

“Shtylla Beograd - Athinė akoma ka mė shumė prioritet nė krahasim me shtyllėn Tiranė - Sofje. Domethėnė nėse i referohemi parametrave nga ėshtė dhe nga shkon tregu sigurisht se tregu euro-perėndimor na ēon nė Korridorin 8. Arsyet e natyrės ekonomike janė mė shumė pro Korridorit 8, ndėrsa arsyet e natyrės politike e mbajnė peng Korridorin 8 tash e 12 vite”, thotė Bexheti.

Nga Korridori 8 pėrveē rrugės Shkup -Tetovė qė ėshtė ndėrtuar nė vitin 1999, kemi vetėm trajektoren e Shkupit. Ndėrsa nė Korridorin 10, kemi shumė pjesė tė kompletuara tė ndėrtuara, si nė rrafshin rrugor dhe nė rrafshin e mirėmbajtjes, nė atė hekurudhor edhe telekomunikativ. Nė Korridorin 8 po ashtu s’ka lidhje energjetike, s’ka lidhje hekurudhore.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/8675.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2012, 21:04   10
Citim:
Berisha: Ndėrtimi i Koridorrit 8 me rėndėsi pėr shkėmbimet tregtare

Stamboll, 27 qershor 2012 - Kryeministri Berisha ka marre pjesė nė takimin e nivelit tė lartė tė Organizatės sė Bashkėpunimit Ekonomik tė Detit tė Zit e mbajtur nė Stamboll nė 20 vjetorin e krijimit tė kėsaj organizate qė ka pėr qėllim nxitjen e bashkėpunimit midis vendeve anėtare.

Kryeministri Berisha vlerėsoi rajonin e Detit tė Zi si njė nga rajonet mė strategjikė nė botė me disa nga ekonomitė me rritjen mė tė madhe nė kushtet e krizės sė pėrgjithshme .

“Sot, nė kėtė 20 vjetor, unė besoj se ne kemi arsye tė shohim pėr njė horizont tė ri, sepse ky rajon ėshtė njė nga rajonet mė strategjikė nė botė, ėshtė rajon qė lidh kontinentet mė tė mėdha, tregjet mė tė mėdha nė botė dhe civilizimet mė tė zhvilluara botėrore. Ndaj vendet tona dhe BESC besoj se duhet tė ecin pėrpara tė pėrmirėsojnė mė shpejt dhe mė tej infrastrukturat qė lidhin vendet tona me njėri-tjetrin. Pavarėsisht progresit, rajoni ka nevojė pėr njė infrastrukturė tė pėrshtatshme. Ekzistojnė disa iniciativa tė rėndėsishme nė kėtė drejtim. Unė pėrshėndes qeverinė e Azerbajxhanit pėr projektet tepėr tė rėndėsishme rajonale pėr naftėn dhe gazin. Duhet tė mbajmė parasysh se rruga mė e vjetėr qė lidhte kontinentet kalonte pėrmes kėtij rajoni, rruga Egnatia, rruga e mėndafshit. Ka njė debat tė gjatė pėr korridorin 8-tė, i cili ėshtė njė mijė kilometra dhe qė besoj se ka ardhur koha qė vendet tona tė angazhohen pėr ndėrtimin e kėtij Korridori, i cili ėshtė edhe njė nga segmentet kryesore e mė tė rėndėsishme tė rrugės sė mėndafshit. Janė mė pak se 150 kilometra tė kėtij Korridori qė mungojnė midis Bullgarisė e Maqedoni dhe Maqedonisė e Shqipėrisė dhe tregtia do tė kalojė nga Tiranė nė Pekin”, vlerėsoi, Kryeministri, sa i takon njė ēėshtje tė tillė. .

Kryeministri Berisha tha se Shqipėria si njė vend qė i pėrmbahet angazhimeve tė saj po punon fuqimisht pėr tė ndėrtuar pjesėn e saj tė Korridorit 8 si dhe pėr lidhjen hekurudhore me Maqedoninė, projekte tė rėndėsishme kėto nė shėrbim tė bashkėpunimit mes vendeve tė rajonit dhe Detit tė Zi. Po ashtu duke folur pėr zhvillimet mė tė fundit nė Kosovė dhe marrėdhėniet e saj me fqinjėt, shefi i qeverisė shqiptare theksoi se pavarėsia e Kosovės ka sjellė paqe e stabilitet nė rajon.

http://www.kosova.com/artikulli/83715
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.9.2013, 21:32   11
Citim:
Samiti i Presidentėve tė Rajonit nė Durrės: Korridori i 8-tė, mundėsi e artė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	presidentet_333461.jpg
Shikimet:	189
Madhėsia:	83,9 KB
NNJ:	6005DURRĖS- Takimi i 5-tė Rajonal i Presidentėve ka mbledhur nė Durrės, si ēdo vit Presidentėt e Shqipėrisė, Kosovės, Malit tė Zi dhe Maqedonisė. Ndėrkohė, qė u vu re mungesa e Presidentit tė Serbisė dhe Bosnjės, pavarėsisht marrjes sė ftesės pėrkatėse.

Kreu i shtetit shqiptar, Bujar Nishani, nė rolin e mikpritėsit vlerėsoi se samiti ėshtė rast jo vetėm nė funksion tė objektivit tė pėrbashkėt qė ėshtė integrimi nė BE, por dhe tė kontributit pėr fqinjėsi tė mirė dhe bashkėpunimit tė ngushtė mes 3 vendeve.

“Dje dhe sot pata privilegjin te kisha te ftuar dhe pjesėmarrės nė samitin e 5-tė tė presidentėve tė rajonit, Presidenten e Kosovės edhe Presidentin e Maqedonisė dhe Malit tė Zi. Samiti ishte njė rast tjetėr i vijimėsisė sė kontributeve tona tė pėrbashkėta, nė konsolidimin jo vetėm tė takimeve dhe forcimit tė miqėsisė mes nesh, por dhe shprehjes sė ideve tona nė funksion tė objektivave tė pėrbashkėt, ku spikat kontributi pėr fqinjėsisė ė mirė dhe bashkėpunimit tė ngushtė mes vendeve tona”, u shpreh Nishani.

“E ardhmja ėshtė njė e ardhme e pėrbashkėt dhe jemi optimist”, theksoi Presidenti shqiptar, duke iu referuar integrimit nė familjen e madhe evropiane, teksa shtoi se 'si president kemi jo vetėm zėrin e fortė, por edhe rol nė shtytjen qė duhet ti japim realizimit tė reformave nė shėrbim tė rrugėtimit evropian'.

“U nėnvizua mė shumė dhe mė fort mundėsia e rrugėtimit tė pėrbashkėt tė integrimit tė BE. Integrimi nė BE ėshtė dhe mbetet prioritet kryesor dhe ky rrugėtim i pėrbashkėt do i bėjė proceset me eficente”, tha Nishani.

Ivanov-Korridori i 8-tė

“Shqipėria dhe Maqedonia nuk kanė dalje nė korridorin e 8-tė dhe pikėrisht ky ėshtė njė qėllim dhe i takimit tonė sot kėtu. E vlerėsojmė Korridorin 8-tė dhe ndaj kėrkojmė qė tė arrijė deri nė Qafė-Thanė dhe ndaj qeveria po punon pėr tė gjetur investitorė. Kėto samite si ky sot kanė vlera dhe qėllime tė caktuara”.

Mali i Zi, Josipoviē-Korridori 8-tė

Ne kemi mbyllur njė cikėl takimesh qė kanė qenė nė Vlorė, Budva etj. Autorruga do tė lidhte tė gjitha vendet e rajoni dhe meriton tė afirmohet si projekt i fuqishėm dhe ia vlen tė financohet”

Jahjaga-ftesa pėr Serbinė dhe Bosnjėn

"Vitin e ardhshėm organizimin e kėtij Samiti e ka Kosova dhe unė u bėj thirrje shteteve si Bosnja dhe Serbia qė tė jenė pjesė e kėtij Samiti nė mėnyrė qė tė ngremė ura bashkėpunimi dhe tė pėrmirėsojmė jetėn e vendeve tona”.

Integrimi, Nishani: Meritė e shqiptarėve marrja e statusit nė dhjetor

“Jam optimist dhe kam arsye tė jem optimist qė Shqipėria dje vendet tona kanė shansin tė ecim me shpejtėsi tė re dhe me tė madhe drejt BE. Jo vetėm qė jam angazhuar dhe shpresoj dhe besoj, por dhe e konsideroj meritė tė shoqėrisė dhe shqiptarėve dhėnien dhe marrjen e statusit tė vendit kandidat nė dhjetor.

Marrėdhėniet Kosovė-Maqedoni

“Kjo nuk ėshtė mė ceshtje, pasi deri mė 15 shtator ishte masa pėr pengesėn e drithit, tani do nxjerrim mėsim tė mos ndodhin mė ngjarje tė ngjashme. Ne jemi anėtarė tė CEFTA dhe nėse do i respektojmė, nuk do ketė mė gjėra tė till”, iu pėrgjigj presidenti Gruevski, pyetjes sė gazetares Kodjana Haxhiaj.

Marrėdhėniet mes Kosovės dhe Maqedonisė janė marrėdhėnie tė mira, dhe moskuptimi dhe jo lufta tregtare ka tejkaluar dhe shpresojmė tė mos pėrsėritet mė. Ne i kemi pasur kėto raste dhe me raport me shtetet e tjera , por me pėrkrahjen e tė dyja qeverive kemi zgjidhur situatėn. Tė dyaja vendet tona kanė tė ardhme ne BE, dhe cėshtja e qarkullimit tė lirė tė njerėzve dhe mallrave ėshtė parakusht pėr kėtė proces dhe ky do jetė kusht pėr tė mos u pėrsėritet mė nė tė ardhmen”, tha Jahjaga.

Nė Durrės zhvillon punimet Samiti i Presidentėve tė Rajonit, mungon Serbia dhe Bosnja

Presidenti i Republikės, Bujar Nishani nė kuadėr tė takimit tė 5-tė Rajonal tė Presidentėve po zhvillon njė takim me Presidentin e Maqedonisė, George Ivanov. Ndėrkohė, qė u vu re mungesa e Presidentit tė Serbisė dhe Bosnjės, pavarėsisht marrjes sė ftesės pėrkatėse.

Tematika kryesore, rreth sė cilės ėshtė diskutuar nė kėtė samit tė pestė tė radhės ėshtė: “Pėrqasje pėr shfrytėzimin praktik tė mundėsive pėr bashkėpunim rajonal mė efikas”.

Synimi i kėtij takimi ka qenė gjetja dhe shfrytėzimi i mėtejshėm i fushave me interes tė pėrbashkėt qė ēojnė drejt forcimit tė marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė dhe nxitjes sė bashkėpunimit rajonal midis 4 vendeve.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.