Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.6.2009, 03:48   1

Shkrim i cituar Z1: Infrastruktura rrugore


Fragmente nga emisioni Opinion, ministri i Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit:

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2009, 16:44   2
Citim:
Projekti, Tiranė-Elbasan, 31.5 km

Rruga e re, Tiranė-Kėrrabė-Elbasan, do tė ketė njė gjatėsi 31.5 km nga 54 qė ėshtė aktualisht, me 2.5 km tunel dhe e konceptuar si autorrugė me 4 korsi. Kėto janė tė dhėnat paraprake tė projektit tė ri pėr ndėrtimin nga e para tė rrugės, tė cilat presin aprovimin e qeverisė pėr nisjen e punimeve. Projekti u prezantua dje nė Elbasan, nė njė ceremoni tė organizuar nga Dhoma e Tregtisė. Zv.ministri i Transporteve, Ernest Noka, tha se qeveria ėshtė e angazhuar t‘i zhvillojė rrugėt. Projekti i prezantuar nga njė firmė private vendase vlerėsohet nė rreth 170 milionė euro. Rruga ėshtė asfaltuar rreth vitit 1960, me gjerėsi 6 metra e asfaltuar. Aktualisht janė 8 mijė automjete qė lėvizin dhe parashikohet qė numri tė arrijė nė 80 mijė.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=65795
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2009, 16:56   3
Citim:
Tiranė-Elbasan, prezantohet projekti i rrugės me tunel

Fatbardh Doko, kryetari i bordit tė shoqėrisė “Kėrraba 2007”, u tha tė pranishmeve se kjo rrugė e re, me gjatėsi 31,5 km, prej tė cilave 2,5 km tunel, e konceptuar si autorruge me 4 korsi, do ta integrojė qytetin e Elbasanit nė hartėn e rajonit me treguesit mė tė lartė tė zhvillimit njerėzor nė Shqipėri.

“Ky segment, - tha Doko, - bashkon Tiranėn dhe Elbasanin nė njė kornizė ekonomike tė pėrbashkėt dhe komplementare, rrit efektivitetin e zonės industriale tė Elbasanit, rrit vlerėn e pasurive sė paluajtshme tė krejt qarkut, forcon arsyet e ndėrtimit nė Elbasan tė zonės sė lirė ekonomike, zgjeron shanset pėr burimet njerėzore aktuale dhe forcon prirjen pėr thithje investimesh”.

Projekti i prezantuar nga shoqėria “Kėrraba 2007” sh.a. arrin njė kosto maksimale prej afro 170 milionė eurosh. Segmenti i ri qė propozohet, ka njė gjatėsi prej 31.5 km dhe ėshtė njė autorrugė 15 metra e gjerė, me katėr korsi dhe me njė korsi emergjence. Njė tunel prej 2,5 km pėrbėn zgjidhjen kryesore tė tij dhe pa dyshim edhe koston reale. Rruga e re zhvillohet pothuajse paralel me atė ekzistuese dhe jo shumė larg prej saj, por mbi koncepte krejt tė ndryshme: ndėrsa rruga ekzistuese ėshtė konceptuar dhe trasuar nė kurrizin e formacioneve kodrinore-malore, traseja e rrugės sė re bazohet nė kalimin nė luginat ekzistuese dhe trasimin me tunel tė formacioneve malore.

Bazuar nė rezultatet e modelimit tė trafikut, si dhe trafikun ekzistues nė segmentin Tiranė-Elbasan, trafiku mesatar ditor pėr 25 vitet e ardhshme parashikohet tė arrijė nė 8,503 mjete nė vitin 2011 (konsideruar si data e pėrfundimit tė veprės). Ndėrsa deri nė vitin 2035 trafiku parashikohet tė arrijė nė 80,000 mjete nė ditė.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=19320
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.12.2010, 23:53   4
Citim:
Berisha: Autorrugė me 4 korsi nga Shkodra nė Vlorė

Nė mbledhjen e pėrjavshme tė qeverisė janė miratuar njė sėrė vendimesh qė autorizojnė Drejtorinė e Pėrgjitshme tė Rrugėve tė nisė tenderimin pėr njė sėrė investimesh nė infrastrukturėn rrugore.

Si me tė rėndėsishme, kryeministri ka veēuar vijueshmėrinė e projektit tė Rrugės sė Arbrit tė cilin e cilėsoi si rrugėn e 2-tė tė kombit pas autorrugės Durrės-Kukės.

Por ndėrsa premtoi se brenda kėtij mandati nga Shkodra deri nė Vlorė kjo mazhorancė do tė arrijė t’iu mundėsojė shqiptarėve lėvizjen nė autorruga me 4 korsi, kryeministri nuk la pa komentuar dhe qėndrimin bojkotues tė opozitės pėr projektbuxhetin ambicioz tė vitit 2011.

Kėshilli i Ministrave miratoi vendimet pėr autorizimin e Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė rrugėve pėr nisjen e tenderave pėr kėto akse rrugore:

Tunelin Tiranė-Elbasan - qė do tė financohet kryekėput me paratė e buxhetit tė shtetit. Afati i dorėzimit tė tij do tė jetė 180 muaj,nga dita e nėnshkrimti tė kontratės. Tenderi do tė jetė i hapur dhe ndėrkombėtar
Tunelin e Boshtit tė Jugut
Tunelin e Korridorit tė 8-tė
By pass-in Plepa-Kavajė-Rrogozhinė, loti i 8-tė

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=13913
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2011, 09:59   5
Citim:
Rrjeti i ri i rrugėve kombėtare

-Deri nė 2013 pėrfundon autorruga Tiranė-Elbasan si dhe pjesė tė Rrugės sė Arbrit
- Synohet dyfishimi i lidhjes tokėsore me Kosovėn, Greqinė, Maqedoni dhe Mali i Zi

Rrugė tė reja dhe vijim i projekteve tė nisura mė parė nė akset kombėtare. Ky ėshtė synimi i projekteve nė rrugėt kombėtare deri mė 2013, sipas planit buxhetor afatmesėm 2010-2013. Janė rreth 336 kilometra mė shumė tė planifikuara dhe disa akse tė rėndėsishme qė pritet tė ndėrtohen, por njė vėmendje e madhe do t’i kushtohet edhe mirėmbajtjes sė rrugėve tė ndėrtuara, apo edhe pėrmirėsimi i pikave tė zeza tė aksidenteve nė masėn 70% deri nė vitin 2014.

Projektet e rrugėve kombėtare kanė nė themel vendosjen e njė shpejtėsie mesatare tė lėvizjes nė rrjetin rrugor rreth 90 km/orė, qėndrueshmėri nė rrugė tė shtruara e tė strukturuara sipas peshės maksimale tė lejuara nė BE pėr kamionė deri vitin 2015. Gjithashtu synohet dyfishimi i lidhjes ndėrkombėtare tokėsore me Kosovėn, Greqinė, Maqedoni dhe Malin e Zi, si dhe realizimi i Korridorit tė transportit rrugor deri nė vitin 2015; Korridori 8, qė pėrfshin aksin ndėrkombėtar juglindor; Korridori Durrės-Morinė, qė mundėson lidhjen me Korridorin 10, aksin Veri-Jug, Rruga e Arbrit si degė e Korridorit 8, aksin Qendror-Jugor.

Deri nė vitin 2015 synohet realizimi i kushteve tė mira ose tė pranueshme nė rrugė pėr 75% tė rrjetit, si dhe pėrgjysmimi i distancės kohore me Tiranėn, apo reduktimi i kohės mesatare tė udhėtimit ndėrmjet qyteteve kryesore me 10-20% deri nė vitin 2016.


Rrugėt qė do tė ndėrtohen

Gjatė tre viteve tė ardhshme janė programuar tė ndėrtohen disa akse tė rėndėsishme, si rruga Kardhiq-Delvinė, e cila do tė jetė me 2 kalime; dublimi i superstradės Fushė-Krujė – Milot, qė do tė ketė standarde ndėrkombėtare me 2 kalime dhe 12 lote; ndėrtimi i rrugės Kanali i Cukės-Butrint, loti 1,2, e cila pėrfshi ndėrtimin dhe rehabilitimin e rrugės lidhėse me zonėn arkeologjike me 2 kalime; ndėrtimi i rrugės sė Valbonės, segmenti Bajram Curri-Margegaj-Dragobi-Valbonė, e cila parashikon shtesė punimesh, ndėrtim dhe rehabilitim tė rrugės turistike me 2 kalime.

Po kėshtu, do tė vijojė ndėrtimi i segmentit rrugor Fier-Levan + By PASS Fier, mė konkretisht 2.47 km nė 2011, 6.17 km nė 2012 dhe 6.21 km nė 2013, ndėrsa segmenti i rrugės Levan-Vlorė parashikohet tė pėrfundojė i gjithi kėtė vit me 9.43 km dhe njė shumė prej 2,5 miliardė lekėsh, ndėrtim i segmentit rrugor Shkodėr-Hani i Hotit, Rruga e Arbrit, sistemim asfaltim Ura Cerenecit-Peshkopi, me 2 kalime, ndėrtimi i segmentit Tiranė-Bulqizė, ndėrtim rruge e re me dy kalime vazhdim i rrugės sė Arbrit, ndėrtim i Unazės sė Korēės, (unaza veriore), me 4 kalime, kryesisht ndėrhyrje nė shtresat rrugore pa ndėrhyrje nė trupin e rrugės, ndėrtimi i rrugės sė Porto Romanos, Durrės, (loti 1,2,3), qė parashikon ndėrtim dhe rehabilitim rruge, parku industrial me 4 kalime; ndėrtimi i By Pass Plepa- Kavajė-Rrogozhinė, me 12 lote, ndėrtim kryesisht rrugė e re plotėsimi me 4 kalime; ndėrtimi rruga Qukės-Qafė Plloēė (loti 1 dhe tjera), ndėrtim rruge kryesisht e re me dy kalime, gjurma e rrugės “Egnatia”; sistemim asfaltim rrugėt lidhėse me Bregdetin (Llogora-Sarandė), loti1,2, qė pėrfshin sistemim asfaltim rruge me dy kalime sekondare.

Autorruga mė e re Tiranė-Elbasan do tė jetė me 4 kalime. Nisja e punimeve ėshtė bėrė nė fillim tė majit dhe pėr kėtė vit pritet qė tė ndėrtohen 1.13 kilometrat e para, qė pritet tė kushtojnė rreth 1,3 miliardė lekė. Nė vitin 2012 synohet qė tė ndėrtohen 5 kilometra, tė cilat do tė financohen me njė vlerė prej 5,7 miliardė lekė dhe nė vitin 2013 synohet tė ndėrtohen 11.1 kilometrat e tjetra qė do tė financohen me mbi 12,8 miliardė lekė.


Mirėmbajtja e rrugėve nacionale

Sa u pėrket shėrbimeve tė mirėmbajtjes me firmat private, gjatė 2011-s synohet mirėmbajtja e 50% tė rrjetit tė rrugėve ose 1,850 km me kontrata performancė, qė pėrbėjnė 95% tė rrugėve qė duhen mirėmbajtur.

Njė vit mė vonė, nė 2012, kompanitė private duhet tė mirėmbajnė 80% tė rrjetit tė rrugėve ose 2,900 km me kontrata performancė, qė janė 95% e rrugėve qė duhen mirėmbajtur nė kushte tė mira.

Ndėrsa nė vitin 2013 kompanitė e sektorit privat duhet tė mirėmbajnė 100% tė rrjetit tė rrugėve ose 3,656 km me kontrata performance. Kostoja e kėtyre shėrbimeve ėshtė 669 milionė lekė nė 2011 pėr 2 821 km, 1 miliard lekė nė 2012 pėr 3 141 km dhe 584 milionė lekė pėr mirėmbajtjen e 3 210 km rrugė kombėtare nė 2013-n.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=70631
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.3.2012, 21:22   6
Citim:
Olldashi: Tė gjitha rrugėt kombėtare do tė jepen me koncesion

TIRANE- I gjithė rrjeti rrugor kombėtar do tė kalojė nė njė sistem koncesioni mirėmbajtjeje. Ministri i Punėve Publike dhe Transportit Sokol Olldashi bėri tė ditur se kjo ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė mirėmbajtur sistemin tonė rrugor kombėtar.

"Do tė jenė tarifa minimale qė do tė pėrdoren pėr mirėmbajtjen e rrugėve", deklaroi ministri Olldashi nė njė nga mediet vizive nė vend.

Nė kėtė kuadėr, ministria e Transportit ēeli tė hėnėn procedurėn konkurruese pėr dorėzimin e ofertave pėr dhėnien me koncesion tė shėrbimit tė mirėmbajtjes dhe operimit tė autorrugės Milot-Morinė.

Nė strategjinė e Transportit 2008-2013 rrjeti kombėtar rrugor nė Shqipėri ėshtė rreth 18,000 km i gjatė duke pėrfshirė 3636 km rrugė rrugė kombėtare, 10,500 km rrugė ndėr urbane dhe pjesa tjetėr prej 4000 km ėshtė nėn juridiksionin e njėsive tė pavarura, ndėrmarrjeve ose firmave. Rrjeti kryesor rrugor ėshtė rreth 1138 km i gjatė me nėntė lidhje kryesore qė pėrbėjnė rrjetin bazė. Rrjeti dytėsor ėshtė 1998 km i gjatė.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.8.2013, 19:33   7
Citim:
93% e rrugėve tė asfaltuara

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	largea_sfalt1376125970.jpg
Shikimet:	97
Madhėsia:	52,4 KB
NNJ:	5791Investimi i miliona eurove nė infrastrukturė rrugore nuk ka mjaftuar qė tė shtrohen tė gjitha rrugėt e Kosovės nė asfalt. Mbi 6% tė rrugėve tė Kosovės vazhdojnė tė mbesin ende rrugė tė paasfaltuara.

Sipas tė dhėnave tė Agjencisė sė Statistikave tė Kosovės, nė vitin 2012 nga gjithsejtė 1985.1 kilometra rrugė, 1865.4 kilometra janė asfaltuar, ndėrsa 120.1 kilometra pa asfalt. Kurse, nė pėrqindje sipas ASK-sė, i bie qė 93.95% janė rrugė tė asfaltuara, ndėrsa 6.05% janė tė paasfaltuara.

Por, nė Ministrinė e Infrastrukturės thonė se ka mė shumė rrugė pa asfalt nė Kosovė, pasi sipas tyre kėto shifra flasin mė shumė pėr rrugėt nacionale. Ata thonė se kėtė vit pėr asfaltimin dhe meremetimin e rrugėve do tė investohen afro 26 milionė euro.

http://www.botasot.info/ekonomia/236...te-asfaltuara/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.