Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Propaganda a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.6.2009, 19:11   1

Vė re! Prop:SR/ Manipulimi me shifrat e popullsisė


Citim:
Nė Serbi, 200 mijė serbė nga Kosova

Nė Ditėn Botėrore tė Refugjatėve, autoritetet serbe kanė thėnė tė martėn se aktualisht nė Serbi ka 97,000 refugjatė dhe 200,000 tė zhvendosur nga Kosova.

Mediat serbe kanė raportuar se Danijela Popovic-Roko, kryetare e Komisariatit pėr Refugjatėt, ka thėnė nė njė konferencė se UNHCR’ja, nė pjesėn e dytė tė vitit tė kaluar, e ka klasifikuar Serbinė nė mesin e pesė shteteve nė botė qė kanė me krizat mė afatgjata tė refugjatėve.

Ajo ka shtuar se ky problem mund tė zgjidhet vetėm me aksion konkret. Popovic-Roko ka shtuar se rreth 22,000 serbė janė zhvendosur brenda Kosovės duke mos lėnė territorin, por duke lėnė shtėpitė dhe vendosur nė rajone tjera me serbė.

Autoritetet kosovare gjithmonė kanė kontestuar kėto shifra. Prishtina pritet tė caktojė njė datė tė regjistrimit tė popullsisė brenda kėsaj jave.

Nėse zhvillohet, ky do tė jetė regjistrimi i parė i popullsisė qė nga vitit ’80 nė Kosovė. Gjatė kėsaj kohe pritet tė zhvillohen procese regjistrimi tė popullatės edhe nė njė numėr tė shteteve europiane.

http://www.gazetaexpress.com/index.p...o/9761/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.6.2009, 15:14   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėrgjigjja propagandės serbe sipėr, nga ASHAK:

Citim:
ASHAK: Kosovėn e kanė braktisur rreth 65.000 serbė dhe jo 200 mijė siē pretendon Serbia

Pėrmes njė kumtese pėr opinion Kryesia e Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės reagon ndaj tendencave tė hapura tė pushtetit serb pėr manipulime statistikore dhe demografike, veēmas tė atyre tė para dy ditėve, tė Ministri i Punėve tė Jashtme tė Serbisė Vuk Jeremiē, nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, kushtuar situatės nė Kosovė, duke spekuluar si me numrin e serbėve nė Kosovė, ashtu edhe me numrin e serbėve tė shpėrngulur nga Kosova nė Serbi.


Nė vazhdim po japim tė plotė tekstin e kumtesės sė Kryesisė sė ASHAK


Kumtesė e Kryesisė sė Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės



Nė Ballkan dimensioni statistik dhe demografik ėshtė bėrė tashmė dhe ēelės i zgjidhjes sė raporteve politike dhe etnike, me tendenca tė hapėta tė keqpėrdorimit tė tyre nga qarqe tė ndryshme, veēanėrisht nga ato serbe. Shtrembėrimin e fakteve dhe tė dhėnave pushtetet serbe gjithnjė e bėnin nė forumet ndėrkombėtare, ku merreshin vendime tė rėndėsishme, nga Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr (1913) e deri mė sot. Nė prag tė Konferencės sė Rambouillet-sė dhe gjatė mbajtjes sė saj nė fillim tė vitit 1999, udhėheqėsit mė tė lartė tė Jugosllavisė sė Tretė (Serbia dhe Mali i Zi) dhe tė Serbisė, S. Millosheviēi dhe M. Millutinoviēi deklaronin se shqiptarėt nė Kosovė nuk janė shumicė, por pėrbėjnė midis 40 dhe 50%, duke abstrakuar kėshtu vlerėsimin e vet institucioneve zyrtare tė Beogradit se shqiptarėt nė vitin 1991 pėrbėnin rreth 82% tė popullsisė sė pėrgjithshme tė Kosovės.

Para dy ditėve, nė tė njėjtėn mėnyrė, nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, kushtuar situatės nė Kosovė, veproi Ministri i Punėve tė Jashtme tė Serbisė Vuk Jeremiē, duke spekuluar si me numrin e serbėve nė Kosovė, ashtu edhe me numrin e serbėve tė shpėrngulur nga Kosova nė Serbi. Pa fije turpi, nė organin mė tė lartė tė botės, ai deklaroi se nga Kosova janė shpėrngulur mė se 200.000 serbė, dhe, pas demantit shumė tė argumentuar tė Ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Kosovės Skėnder Hyseni, nuk ngurroi ta thoshte tė pavėrtetėn tjetėr se kėto tė dhėna janė tė organizatave ndėrkombėtare.

Tė kujtojmė se sipas tė dhėnave serbo-jugosllave tė regjistrimit zyrtar tė popullsisė tė vitit 1921, sipas gjuhės amtare, me gjithė manipulimet evidente, nė strukturėn etnike tė Kosovės shqiptarėt pėrbėnin 65,8%, grupacioni i gjuhės serbokroate 25,9%, i gjuhės turke 6,3% dhe 2,0% tė tjerėt. Po ashtu, sipas regjistrimeve zyrtare, nė vitin 1948, numri i serbėve nė Kosovė ishte 171.914 dhe nė vitin 1991 (tė cilin e bojkotuan vetėm shqiptarėt), 194.190 (9,9%), me tendencė tė rėnies sė madhe tė shtimit natyror.

Nėse janė shpėrngulur nga Kosova mbi 200.000 serbė, atėherė nuk do tė duhej tė ishte sot asnjė serb nė Kosovė! Qė nga koha e Millosheviēit, kur formoi shumė komuna serbe, nė Kosovė kanė mbetur sė funksionuari 5 komuna me shumicė serbe dhe 5+1 tė tjera janė formuar me Planin e M. Ahtisarit (2008).

Pushteti i Serbisė, pėr tė ditur sa serbė vėrtetė jetojnė nė kėto komuna, tė vjetra dhe tė reja, dhe nė enklava tė tjera, duhet tė mos pengojė qė tė bėhet regjistrimi zyrtar i popullsisė nėn kontrollin objektiv ndėrkombėtar, ku do tė merrnin pjesė edhe serbėt e Kosovės, tė cilėt, si peng i politikės sė Beogradit, nuk po integrohen nė institucionet e Kosovės.

Sa u pėrket manipulimeve me shifra, duke iu referuar organizatave ndėrkombėtare sipas dėshirės sė Serbisė, tė theksojmė se njė organizatė kompetente (European Stability Initiative - ESI), nė njė analizė tė veten, bėnte me dije se kėto vitet e fundit nė Kosovė ende jetojnė rreth 130.000 serbė, prej tė cilėve rreth 75.000 nė pjesėn jugore tė lumit Ibėr, nė territorin e banuar kryesisht me shqiptarė, ndėrsa, sipas saj, Kosovėn e kanė braktisur vetėm rreth 65.000 serbė.

Serbia zyrtare dhe Ministri i saj i Punėve tė Jashtme mund tė mos e pranojnė realitetin se Kosova ėshtė e pavarur dhe sovrane, e njohur edhe nga shtetet mė tė fuqishme tė botės nė pikėpamje politike-diplomatike, ekonomike dhe ushtarake, por tė dhėnat dhe faktet janė tė pamėshirshme pėrballė spekulimeve tė saj me to. Kėto tė dhėna mund tė gjenden dhe nė vetė raportet zyrtare tė Serbisė, qė janė edhe tė publikuara, nė tė cilat kanė qasje jo vetėm shfrytėzuesit, por edhe opinioni i gjerė, thuhet nė reagimin e Kryesisė sė ASHAK, nėnshkruar nga akademik Besim Bokshi.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=37092
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.6.2009, 02:18   3
Citim:
Hyseni-Jeremiē, pėrplasje nė OKB

Ministri i Jashtėm i Kosovės replikon ashpėr me homologun e tij serb: Deklaratat e tua janė thjesht fantazira

Ministri i Jashtėm i Kosovės dhe ai i Serbisė shkėmbyen akuza tė ashpra nė njė takim tė Kėshillit tė Sigurimit, pėr tė shqyrtuar gjendjen nė Kosovė. Ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē, tha nė komentet e tij se, sipas shifrave tė Komisionerit tė Lartė tė OKB-sė pėr refugjatėt, mbi 200 mijė serbė ende nuk janė kthyer nė shtėpitė e tyre, ndėrsa vitin e kaluar u kthyen vetėm 500. Por mė e rėndėsishmja, tha ai, ėshtė se nga tė zhvendosurit serbė janė paraqitur mė shumė se 40 mijė kėrkesa pėr kthimin e pronave tė uzurpuara ilegalisht dhe ata nuk kanė marrė pėrgjigje.

Ministri i Jashtėm i Kosovės, Skėnder Hyseni, i hodhi poshtė akuzat e zotit Jeremiē, si dhe shifrėn prej 40 mijė kėrkesash pėr kthime pronash, duke i quajtur ato "fantazira". Ai tha se Beogradi luan me numrat.

Gjatė njė interviste pėr "Zėrin e Amerikės", ministri i Jashtėm i Kosovės tha se nė fakt Serbia e pengon vetė kthimin e tė zhvendosurve serbė nė Kosovė, pėr t‘i treguar bashkėsisė ndėrkombėtare se Kosova nuk po i kryen detyrimet e saj.

"Kjo bėhet nė mėnyrė sistematike nga Serbia", tha ministri i Jashtėm Hyseni. Ai shtoi se Kosova ėshtė e angazhuar pėr kthimin e ēdo personi tė zhvendosur dhe se tė gjitha pretendimet pėr prona do tė marrin pėrgjigje.

Nga ana tjetėr, zv/ambasadorja amerikane nė Kombet e Bashkuara, Rozmari DiKarlo, i bėri thirrje qeverisė sė Kosovės tė shpejtojė kthimin e tė zhvendosurve. "Ėshtė lajm pozitiv, tha ajo, se ritmet e kthimit tė serbėve nė Kosovė janė shtuar, por ende janė nė nivele tė papranueshme".

Zonja DiKarlo mirėpriti deklaratėn e Kryeministrit Hashim Thaēi, i cili ka shprehur mirėseardhje pėr tė gjithė serbėt tė cilėt duan tė kthehen nė Kosovė.

Nė pozicione tė kundėrta ishin dy ministrat edhe pėr ēėshtjen e rikonfigurimit tė UNMIK-ut, misionit tė OKB-sė nė Kosovė. Jeremiē i tha Kėshillit tė Sigurimit se prania e UNMIK-ut duhet tė vazhdojė dhe buxheti i tij tė mos shkurtohet. Ndėrsa ministri Hyseni tha se me vendosjen e pranisė sė misionit europian EULEX nė Kosovė, UNMIK- u e ka kryer rolin e tij. Ai i tha VOA-s se nuk kanė mbetur mė funksione qė mund t‘i kryejė vetėm UNMIK-u.

"Nuk mund tė qėndrojnė shumė prani ndėrkombėtare nė tė njėjtėt mandate," tha ai. Gjatė tre muajve qė kanė kaluar nga mbledhja e fundit e Kėshillit tė Sigurimit pėr Kosovėn, numri i vendeve qė kanė njohur shtetin e ri ėshtė shtuar. Prishtina ka marrė anėtarėsimin nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe pret votėn pėr t‘u anėtarėsuar nė Bankėn Botėrore. Zonja DiKarlo tha se anėtarėsimi nė kėto dy institucione do ta ndihmojė Kosovėn t‘u japė stabilitet dhe begati tė gjithė qytetarėve tė saj dhe ta integrojė vendin nė sistemin ndėrkombėtar financiar. Tė gjitha zhvillimet e deritanishme nė Kosovė, tha diplomatja amerikane, janė nė pėrputhje me vizionin e planit Ahtisari.

Pėr fat tė keq, tha ajo, autoritetet serbe vazhdojnė tė bllokojnė hyrjen e mallrave nė Kosovė. Raporti mbi Kosovėn vazhdoi mė pas edhe me fjalėn e tė dėrguarit tė sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė, Lamberto Zanier, i cili deklaron se Kosova dhe Serbia po i pengojnė pėrpjekjet pėr pajtim, pėr shkak tė kalkulimeve lidhur me ndikimin qė mund tė ketė vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės.

Zanier tha se aftėsia e Kombeve tė Bashkuara pėr tė promovuar zgjidhje "neutrale" pėr probleme praktike, "pėr fat tė keq" ėshtė ndikuar nga pozicionet e Kosovės dhe tė Serbisė nga parashikimet pėr opinionin e kėsaj gjykate. Ai theksoi mė tej se OKB-ja mbetet nė njė "situatė unike" pėr tė qenė ndėrmjetėsuese ndėrmjet palėve, tė cilat nuk janė "tė gatshme qė me njėratjetrėn tė merren vesh drejtpėrdrejt".

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=66572
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:47.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.